- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-12
- Bylos Nr.
- e2S-566-324/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02203-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- K. A.
- Ieškovas
- J. A.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovui K. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. A. ieškiniu teismo prašo: 1) panaikinti jos ir atsakovo K. A. (toliau – ir atsakovas) santuokos apskaitos įrašą, sudarytą ((duomenys neskelbtini), apskaitytą 2012 m. rugpjūčio 10 d. Šakių rajono CMS, akto įrašo Nr. 104, pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų G. A., gimusios (duomenys neskelbtini), K. A., gimusio (duomenys neskelbtini), ir J. A., gimusio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir nepilnamečiai vaikai) gyvenamąją vietą su jų motina (ieškove); 3) nuo ieškinio padavimo teismui dienos priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam po 200 Eur iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaikams skirtų lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę; 4) po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti ½ dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); iš atsakovo ieškovei priteisti 250 Eur piniginę kompensaciją; 5) po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti ½ dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); transporto priemonę – lengvąjį automobilį RENAULT ESPACE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 6) skolinį įsipareigojimą pagal Kredito sutartį Nr. 14-095465-FA, sudarytą su AB Swedbank banku, pripažinti solidaria ieškovės ir atsakovo prievole; 7) palikti nepilnamečiams vaikams ir jų motinai (ieškovei) naudotis uzufrukto teise ½ dalimi buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui iki G. A., K. A., J. A., sulauks pilnametystės; 8) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę A. pavardę; 9) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis 200 Eur išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškovės prašymo pateikimo dienos (2021 m. vasario 26 d.) iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, paskiriant ieškovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis.
Šalies argumentai
3. Atsakovas 2022 m. sausio 21 d. prašymu teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką po savaitę laiko nuo sekmadienio iki sekmadienio kas antrą savaitę, vaikus pasiimant iš ieškovės namų sekmadienį 19:00 valandą ir grąžinant kitą sekmadienį 19:00 valandą; 2) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones; 3) taikyti naujas laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis 50 Eur išmokomis kiekvieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, paskiriant ieškovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis
4. Nurodė, jog su vaikais negali matytis tiek, kiek nori, ieškovė geranoriškai nereaguoja į atsakovo pastangas draugiškai susitarti dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, atsakovas nori auginti savo vaikus, o ne būti „atostogų“ ar „savaitgaliniu“ tėčiu . Geriausiai vaikų interesus atitiks maksimali bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Kelis pastaruosius mėnesius atsakovo darbo užmokestis yra sumažėjęs, be to, ieškovė jo vaikams pervedamus pinigus naudoja ne vaikų išlaikymui, todėl nutartis dėl laikino išlaikymo turi būti panaikinta ir nustatytas naujas laikino išlaikymo dydis. Atsakovas rūpinasi vaikais papildomai, jam padeda brolis, stengiasi praleisti kuo daugiau laiko su vaikais.
Atsiliepimas
5. Ieškovė atsiliepimu prašo atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nesutinka su atsakovo prašoma maksimalia laikina bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Nurodo, jog neegzistuoja teisinis pagrindas sumažinti priteistą laikiną išlaikymą, nes iš tiesų atsakovo turtinė padėtis nėra taip pablogėjusi, kad turėtų būti net keturis kartus mažinamas nepilnamečių vaikų išlaikymo dydis. Atsakovo turtinė padėtis iš esmės yra tokia pati kaip 2021 m. balandžio 1 d., kuomet teismas priteisė nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą. Atsakovo darbo užmokestis niekada nebuvo stabilus, jis kintantis, vidutiniškai jo pajamos yra 1 287,25 Eur per mėnesį, jis dirba paklausų darbą, todėl gali susirasti kitą, geriau apmokamą. Atsakovo ryšys su vaikais yra susilpnėjęs, todėl siūlo, kad teismas nustatytų tokią tvarką: iki galutinio teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvieno mėnesio nelyginės metų savaitės savaitgalį nuo penktadienio 18 val., pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios arba kitos su ieškove sutartos vietos, iki sekmadienio 19 val., pristatydamas vaikus į jų gyvenamąją vietą arba kitą su ieškove sutartą vietą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 1 d. nutartimi iš dalies tenkino atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Taikė laikinąją apsaugos priemonę – nustatė laikiną atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką: iki galutinio teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvieno mėnesio nelyginės metų savaitės savaitgalį nuo penktadienio 18 val., pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios arba kitos su ieškove sutartos vietos, iki sekmadienio 19 val., pristatydamas vaikus į jų gyvenamąją vietą arba kitą su ieškove sutartą vietą. Kitą atsakovo prašymo dalį atmetė.
7. Nurodė, kad 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi teismas tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priteisė laikiną išlaikymą iš atsakovo nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis 200 Eur išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškovės prašymo pateikimo dienos (2021 m. vasario 26 d.) iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, paskiriant ieškovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis. Atsakovas minėtos nutarties įstatymo nustatytu terminu neskundė. Pagal (duomenys neskelbtini) 2021 m. gruodžio 23 d. pažymą apie darbo užmokestį, per 7 mėnesius atsakovui išmokėtas 9 010,81 Eur dydžio darbo užmokestis, t.y. vidutiniškai jo pajamos buvo 1 287,26 Eur per mėnesį. Atsakovas nurodo, jog jo darbo užmokestis pastaruosius mėnesius yra sumažėjęs, tačiau iš pažymoje pateikiamų duomenų matyti, kad jo darbo užmokestis yra kintantis. Tai patvirtina ir byloje esantys Sodros duomenys, iš kurių matyti, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 30 d. atsakovo draudžiamosios pajamos svyruoja nuo 1533,11 Eur iki 4888,97 Eur. Taigi atsakovo pateikiami dokumentai nepatvirtina jo turtinės padėties pablogėjimo, kadangi ji yra iš esmės tokia pati, kaip 2021 m. balandžio 1 d., kuomet teismas priteisė nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą. Nagrinėjamu atveju šalių nepilnamečiams vaikams priteistas 200 Eur laikino išlaikymo dydis nesiekia orientacinio minimalaus darbo užmokesčio dydžio. Orientaciniu minimalių (būtinųjų) vaiko poreikių dydžiu laikytina minimalioji mėnesinė alga, kuri nuo 2022 m. sausio 1 d. yra 730 Eur. Tai, kad atsakovas gauna tam tikras lėšas iš artimųjų giminaičių, taip pat nesudaro pagrindo keisti laikino išlaikymo dydį ar jį apskritai panaikinti.
8. Teismas, atsižvelgdamas į išvadą duodančios institucijos išvadą, nustatė, jog tėvo ir vaikų santykiai yra teigiami, tačiau atsakovo siūlytina bendravimo tvarka – po 50 proc. vaikams bendrauti su ieškove ir atsakovu – nėra racionali ir tinkama bei gali būti nustatyta tik išskirtiniu atveju, tarp jų ir tada, kai su tokia tvarka sutinka nepilnamečiai vaikai, taip pat turi būti ir kitos palankios aplinkybės dėl faktinės vaikų ir tėvo gyvenamosios, mokymosi įstaigų vietos (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės) ir kt. Nepilnamečiai (duomenys neskelbtini) su atsakovo pasiūlyta tvarka nesutinka. Šalių sūnus (duomenys neskelbtini) aiškios nuomonės šiuo klausimu neišreiškė, jis norėtų, jog tėvai gyventų kartu kaip šeima.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovas prašo teismą 1) panaikinti Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 1 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo arba 2) taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką po savaitę laiko nuo sekmadienio iki sekmadienio kas antrą savaitę, vaikus pasiimant iš mamos namų sekmadienį 19:00 valandą ir grąžinant kitą sekmadienį 19:00 valandą; 3) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones; 4) taikyti naujas laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis 50 Eur išmokomis kiekvieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, paskiriant ieškovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nepagrįstas teismo motyvas, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas savarankiškų reikalavimų dėl bendravimo tvarkos nėra pareiškę. Atskirojo skundo pateikimo momentu atsakovas yra pateikęs priešieškinį, kuriuo suformulavo savarankišką reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais po savaitę laiko nustatymo.
1.2. Atsakovui su ieškove susitarti neįmanoma, ieškovė negirdi atsakovo argumentų ir vaikų noro, todėl ir buvo kreiptasi į teismą su prašymu, kad teismas nustatytų laikiną bendravimo tvarką. Atsakovas nebūtų kreipęsis į teismą, jeigu būtų manęs, kad teismas ribos atsakovo bendravimą su vaikais.
1.3. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į faktines aplinkybes, į pokyčius, dėl kurių atsakovas kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovas prašė, kad teismas prašymą nagrinėtų žodinio proceso tvarka, atsakovas būtų papasakojęs daug faktinių aplinkybių, kadangi nėra galimybės viską surašyti, tačiau pirmosios instancijos teismas, nevertindamas pateiktų rašytinių įrodymų, pvz. filmuotos medžiagos, priėmė sprendimą, apribodamas vaikų bendravimą su tėvu.
1.4. Šiuo metu išimtinai tik nuo ieškovės noro priklauso atsakovo bendravimas su vaikais, vaikai neturi jokio stabilumo, nesijaučia pilnaverčiai, nes jiems yra ribojamas bendravimas su tėčiu.
1.5. Ieškovė ilgą laiką niekur nedirba, šiuo metu jos pagrindinis užsiėmimas yra filmavimasis socialiniame tinkle „TikTok“. Internete ieškovė organizuoja bingo žaidimus, laimėtojams, nepažįstamiems žmonėms, dalina prizus, visa tai perka iš vaikams skirtų lėšų. 2022 m. sausio mėn. dėl nustatytų Covid-19 susirgimų ieškovei kartu su vaikais teko praleisti apie tris savaites karantine saviizoliuojantis. Vaikai mokyklos nelankė, mokymasis vyko nuotoliniu būdu. Ieškovės buvo prašoma, tačiau ji nepaaiškino kada, kaip ir kokios pamokos vyks nuotoliniu būdu, kokiose platformose.
1.6. Ieškovė valstybės vaikams skiriamas išmokas ir atsakovo išlaikymui skirtus pinigus išleidžia ne vaikų poreikiams. Pagal dabartinę ieškovės psichologinę būklę rūpintis vienai vaikais yra per sunku, jai būtina psichologinė pagalba.
1.7. Vaikų apklausa atlikta netinkamai. Nors išvadoje nurodyta, kad kambaryje vaikai buvo vieni, tačiau, atsakovo žiniomis, kitame kambaryje buvo ieškovė, jos sesuo su vaikais, todėl atsakovas mano, kad vaikai buvo paveikti mamos ir jos sesers kitaip sakyti, nes susitikimų metu vaikai džiaugdavosi susitikimais su atsakovu ir norėdavo kuo daugiau praleisti laiko kartu. Teismas, neišklausęs vaikų, pažeidė prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principą, kadangi neatsižvelgta į šalių nepilnamečių vaikų interesus.
1.8. Jeigu teismas tenkintų prašymą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, turėtų būti sumažintas ir išlaikymo dydis, kad vaikų išlaikymui po lygiai skirtų ir atsakovas, ir ieškovė, kuri šiuo metu nedirba. Atsakovo darbo užmokestis dėl pandemijos yra sumažėjęs.
Atsiliepimas
10. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atsakovas neskundė nutarties, kuria iš jo buvo priteistas laikinas nepilnamečių vaikų išlaikymas po 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.
Šalies argumentai
2.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pagal (duomenys neskelbtini) 2021 m. gruodžio 23 d. pažymą apie darbo užmokestį per 7 mėnesius atsakovui išmokėtas 9 010,81 Eur dydžio darbo užmokestis, t.y. vidutiniškai jo pajamos sudaro 1 287,26 Eur per mėnesį. Atsakovas nurodo, jog jo darbo užmokestis pastaruosius mėnesius yra sumažėjęs, tačiau iš pažymoje pateikiamų duomenų matyti, kad jo darbo užmokestis kintantis. Atsakovo pateikiami dokumentai nepatvirtina jo turtinės padėties pablogėjimo, kadangi ji yra iš esmės tokia pati, kaip 2021 m. balandžio 1 d., kuomet teismas priteisė nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą. Šalių nepilnamečiams vaikams priteistas 200 Eur laikino išlaikymo dydis nesiekia orientacinio minimalaus darbo užmokesčio dydžio. Atsakovas siekia pasiteisinti, neva jo darbo užmokestis pasikeitė dėl COVID-19 pandemijos, prastovų ir sumažėjusių užsakymų, tačiau karantinas dėl COVID-19 pandemijos Lietuvoje buvo įvestas 2020 m. kovo 16 d., t. y. vieneriais metais anksčiau. Atsakovas neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties, nes nepateikė banko sąskaitos išrašo, kad paneigtų ieškovės svarstymus, jog atsakovas galimai yra sukaupęs santaupų tais laikotarpiais, kad jo darbo apimtys buvo didesnės ir jis gavo didesnį darbo užmokestį. Jeigu atsakovo netenkina jo gaunamas dabartinis darbo užmokestis, jis turi pakankamai kompetencijos (atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis beveik 20 metų užima aukštos kvalifikacijos pareigas vienoje IT kompanijoje) susirasti geriau apmokamą darbą.
2.3. Atsakovas, siekdamas pagrįsti savo ryšių su vaikais tvirtumą, pateikia į bylą kalendorių, kuriame pats sužymėjo dienas, neva praleistas su vaikais. Atsakovo pateiktas kalendorius nėra tikslus, be to, atsakovas didžiąją dalį laiko su vaikais praleido tuo metu, kai mėnesį laiko šalys gyveno drauge, nes atsakovas sugalvojo po beveik dvejų metų pertraukos grįžti į bendrą būstą, tokiu būdu sukeldamas vaikams papildomo streso, nepagrįstų vilčių, jog galimai tėvai gali susitaikyti ir vėl būti drauge.
2.4. Teismas pagrįstai vertino nepilnamečių vaikų nuomonę, išreikštą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams, kuri užfiksuota 2022 m. sausio 29 d. Vaikų nuomonės išklausymo aktuose.
2.5. Atsakovas neturi tinkamų vaikų auklėjimo įgūdžių, su jais vienas leisdamas kas antrą savaitę nesugebėtų tinkamai jų auklėti, ugdyti. Ieškovė bijo, kad netekęs kantrybės atsakovas vaikams taikytų fizines bausmes (smurto atvejų yra pasitaikę tiek prieš ieškovę, tiek prieš vaikus, dėl ko ieškovė kvietė policijos pareigūnus). Ieškovei atrodo nepriimtinas ir atsakovo naujas pomėgis gaminti alkoholinius gėrimus (alų ir kitus alaus gėrimus). 2019 m. išsikraustęs į nuomojamą būstą, jis jame įsirengė alaus daryklą, prisipirko įvairios specialios technikos, alų virdavo ir pas jį lankantis vaikams, kurie ne kartą ieškovei skundėsi, kad dėl aitraus kvapo pas atsakovą neįmanoma būti. Alų atsakovas virė ir grįžęs į šalių bendrą butą – ieškovė per minėtą procesą pajuto, kokia drėgmė ir smarvė tvyro patalpoje ir suprato vaikų nusiskundimų rimtumą.
2.6. Neaišku, kaip atsakovo teiginiai apie ieškovės naudojamą Tiktok platformą ar Bingo žaidimo organizavimą yra susiję su nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos modeliu ir kodėl šios faktinės aplinkybės turėtų sudaryti pagrindą taikyti atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas taip pat nurodo įvairius klausimus, kuriais esą išsiskiria jo ir ieškovės požiūris į vaikų auklėjimą (dėl akių gydytojo parinkimo, dėl lankymosi kirpykloje dažnumo, dukters nakvynės pas draugę, dėl to, kad vaiko plaukimo treniruotė yra svarbiau nei vaiko teisių specialistų vizitas), tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad dėl to vaikų interesus labiausiai atitinka laikinos bendravimo tvarkos „50:50 procentų laiko“ taikymas. Akivaizdu, jog šalių santykiai yra konfliktiški, jie turi skirtingą požiūrį į laisvalaikį ar vaikų auklėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
13. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas pakeisti teismo nustatytą laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir sumažinti laikiną nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Google žemėlapį, elektroninius laiškus, 2021-2022 m. kalendorių,
Žemesnės instancijos teismas
15. Kauno apygardos teisme 2022 m. kovo 29 d. gauti atsakovo rašytiniai paaiškinimai dėl ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nutarties. Kartu su rašytiniais paaiškinimais atsakovas pateikė laišką dėl apmokėjimo už plaukimo treniruotes, laišką dėl G. akinių, laiškus iš TAMO dienyno, pažymą apie darbo užmokestį.
16. Pasisakant dėl atsakovo rašytinių paaiškinimų (dokumento registracijos Nr. DOK-DOK-8422) pažymėtina, kad apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio (atskirojo) skundo teisinis ir faktinis pagrindas, kurį draudžiama keisti (pildyti) pasibaigus procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka terminui (CPK 323 straipsnis). Ši nuostata yra specialioji bendros byloje dalyvaujančių asmenų teisės teikti teismui rašytinius paaiškinimus atžvilgiu. CPK 323 straipsnyje nurodyta, kad pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama (CPK 338 straipsnis).
17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto (atsakovo) apeliacinės instancijos teismui pateiktas procesinis dokumentas, pavadintas rašytiniais paaiškinimais, pagal savo turinį yra atskirojo skundo papildymas, o terminas, per kurį galima keisti (pildyti) atskirąjį skundą, šio dokumento pateikimo teismui metu buvo pasibaigęs. Rašytiniais paaiškinimais iš esmės siekiama papildyti atsakovo atskirojo skundo argumentaciją. Atskirasis skundas apeliacinės instancijos teismui su atsiliepimu į atskirąjį skundą išsiųstas 2022 m. kovo 1 d., todėl toks rašytinių paaiškinimų teikimas taip pat neatitinka CPK 7 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Atsižvelgiant į aptartą CPK 323 straipsnyje nurodytą draudimą, apeliacinės instancijos teismas atsakovo pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisako priimti į bylą ir juos vertinti (CPK 338 straipsnis).
18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį, imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręsti laikinos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos ir nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimai, kad nebūtų pažeisti vaikų interesai, priima atsakovo pateiktus naujus įrodymus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
20. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymo ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 straipsnio norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje numatytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
21. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje klausimai dėl nuolatinės šalių nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos ir vaikų išlaikymo dydžio nustatymo bus išspręsti teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kitų procesinių dokumentų reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
22. Atsakovas nurodo prašęs, kad pirmosios instancijos teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamoje byloje nagrinėtų žodinio proceso tvarka, atsakovas būtų papasakojęs daug faktinių aplinkybių, kadangi nėra galimybių viską surašyti.
23. CPK 147 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui.
24. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas suteikė galimybę ieškovei pateikti atsiliepimą į atsakovo prašymą, klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Paminėtina ir tai, kad per laikotarpį iki klausimo nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, atsakovas teismui 2022 m. sausio 31 d. papildomus rašytinius paaiškinimus (registracijos Nr. DOK-13715), du prašymus priimti naujus įrodymus (registracijos Nr. DOK-13754 ir DOK-13742). Taigi atsižvelgiant į tai, kad įstatymas numato galimybę teismui klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti rašytinio proceso tvarka, taip pat į tai, kad klausimui išspręsti buvo pateikti išsamūs atsakovo paaiškinimai (tiek prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek rašytiniuose paaiškinimuose), o ieškovė pasinaudojo savo teise pateikti atsiliepimą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad ginčo klausimo išnagrinėjimui buvo būtinas žodinis procesas. Be to, atsakovas ir atskirajame skunde nenurodė, kokių faktinių aplinkybių jis teismui negalėjo nurodyti dėl rašytinio proceso (paminėtina, kad atsakovą tiek teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tiek teikiant rašytinius paaiškinimus atstovavo profesionali teisininkė advokatė).
Dėl laikinos nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos
25. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
26. Nagrinėjamu atveju atsakovas teismo prašė nustatyti laikiną „50:50 procentų laiko“ bendravimo su vaikais modelį, kai šalys gyvena su vaikais ir jais rūpinasi po savaitę, o ieškovė prašė nustatyti, kad tėvas su vaikais bendrauja nelyginės metų savaitės savaitgalį nuo penktadienio 18 val., pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios arba kitos su ieškove sutartos vietos, iki sekmadienio 19 val., pristatydamas vaikus į jų gyvenamąją vietą arba kitą su ieškove sutartą vietą.
27. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, jog tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Aptariamu aspektu vertinant vaiko interesus ir nustatant tokią bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią šalių vaikai turėtų kas antrą savaitę pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaikų amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaikų tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt.
28. Taigi tik teismui nagrinėjant šalių ginčą iš esmės gali būti įvertintos visos minėtos aplinkybės ir nustatyta vaikų interesus geriausiai atitinkanti bendravimo su atsakovu tvarka. Šiuo atveju negalima pirmosios instancijos teismo nustatytos tvarkos laikyti netinkama ar pažeidžiančia vaikų interesus bendrauti su tėvu. Šalių vaikai yra 15 (ieškovės dukra atsakovo yra įsivaikinta), 11 ir 8 metų amžiaus, jie lanko mokyklą, užsiima įvairia užklasine veikla. Natūralu, kad mokyklinio amžiaus vaikai turi laikytis atitinkamo režimo, kur išskiriamas mokymosi, namų ruošos, laisvalaikio laikas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ryšium su tuo vaikų raidai reikalinga viena nuolatinė gyvenamoji vieta, o atsakovo pasiūlyta laikinoji bendravimo su vaikais tvarka tokio jų intereso neatitinka.
29. Be kita ko, ypač reikšminga ir šalių vaikų nuomonė dėl skyrium gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimo intensyvumo.
30. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius 2022 m. sausio 31 d. išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (dėl bendravimo tvarkos, išlaikymo) nurodė, kad skyriaus specialistai 2022 m. sausio 29 d. lankėsi J. A. gyvenamojoje vietoje, atliko šeimos aplinkos sąlygų tyrimą bei išklausė nepilnamečių vaikų nuomonę. Apsilankymo metu nustatyta, kad sąlygos vaikams yra sudarytos, tačiau jos yra gerinamos ir tvarkomos. Būste yra sudarytos sąlygos pamokoms ruošti, vaikų poreikiai yra tenkinami. Nepilnametis K. A. paaiškino, kad „skyrybos sunku“, tačiau patikslino, kad jam daug geriau, kai tėtis ir mama gyvena atskirai. Berniukas teigė, kad gyventi nori būtinai su mama, su tėčiu užtenka pasimatyti kartais. Nenori puse mėnesio gyventi su mama, puse su tėčiu. Teigė, kad kai susitinka su tėčiu, tai arba žiūri kartu filmą arba išvažiuoja. Susitikimų su tėčiu kartais laukia, kartais ne. Kartais nelaukia, nes jis dažnai pasiima. Berniukas teigė, kad tėtis yra griežtesnis nei mama, bet su juo sutaria gerai. Nenori, kad tėtis su mama gyventu kartu, nes tada pykstasi. Nori kad visi trys su sese ir broliu gyventų nuolatinai su mama, taip būtų geriausia. Nepilnametė G. A. nurodė, kad tiek su mama, tiek su tėčiu sutaria gerai ir visada sutarė gerai. Skyrybų procesas tarp tėvų trunka apie pora metų, jai jau įkyrėjo, galėtų greičiau išsispręsti. Teigė, kad su tėčiu susitinka dažnai, mama bendrauti leidžia. Nenori puse mėnesio gyventi su mama, puse su tėčiu, išreiškia tvirtą ir aiškią nuomonę, kad nori turėti vieną nuolatinę gyvenamąją vietą, kad ta vieta būtų su mama. Su tėčiu pakanka bendravimo savaitgaliais. Kai būna su tėčiu, leidžia laiką kartu, būna namuose, važiuoja pas gimines. Mergaitė gerai atsiliepia tiek apie mamą, tiek apie tėtį, tačiau nuolat gyventi nori su mama, nes su ja stipresnis ryšys. Nepilnametis J. A. nurodė, kad su abiem tėvais sutinka ir nori bendrauti, su tėčiu susitinka ir leidžia laiką, žaidžia taip pat ir su mama. J. išreiškė norą, kad tėvai gyventų kartu ir norėtų gyventi su abiem tėvais, tik nori gyventi Kaune. Nurodė, kad ant tėvų pyksta, nes jie skiriasi. Su abiem tėvais emocinis ryšys stiprus. Būna, kad pasipyksta ir su mama, ir su tėčiu, bet sutaria su abiem gerai. Skyriaus vertinimu, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų išsakytą nuomonę, šioje proceso stadijoje nėra tikslinga taikyti atsakovo laikinąsias apsaugos priemones dėl „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelio ir priteisto laikino išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo).
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog EŽTT praktikoje, susijusioje su šeimos bylomis, pripažįstama vaiko nuomonės svarba – kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikšmė priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų teikiama jo pareikštam norui. Byloje nėra duomenų (išskyrus atsakovo teiginius), kad vaikų nuomonės išklausymo metu vaikų nuomonė buvo įtakota kitų asmenų. Apeliacinės instancijos teismas prioritetą teikia vaikų interesams ir pritaria vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadoje nurodytam argumentui, kad tik išsamiai išnagrinėjus šią civilinę bylą, galėtų būtų taikytas „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelis, atsakovas šioje civilinėje byloje nėra pateikęs priešieškinio ir nėra reikalavimo dėl „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelio. Jei teismas taikytų atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemonės, o vėliau išnagrinėjus civilinę bylą būtų nustatyta bendravimo tvarka pagal esamus reikalavimus, būtų sutrikdytas vaikų emocinis stabilumas.
32. Kritiškai vertintinas atsakovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas savarankiškų reikalavimų dėl bendravimo tvarkos nėra pareiškę. Tai, kad atsakovas 2022 m. vasario 8 d. (po ginčijamos nutarties priėmimo) pateikė priešieškinį, nepaneigia paminėtos pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstumo. Pažymėtina ir tai, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartimi atsakovui nustatytas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti. Atsakovui 2022 m. kovo 15 d. pateikus patikslintą ieškinį, šiam procesiniam dokumentui Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartimi taip pat buvo nustatyti trūkumai. Tik atsakovui 2022 m. balandžio 7 d. pateikus patikslintą ieškinį, šis procesinis dokumentus teisėjos 2022 m. balandžio 8 d. rezoliucija buvo priimtas.
33. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi įtakos skundžiamo procesinio sprendimo pagrįstumo vertinimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
34. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai pritaikė laikinąją apsaugą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio
35. Atsakovas atskiruoju skundu nesutiko ir su skundžiamos nutarties dalimi, kuria netenkintas atsakovo prašymas nustatyti naują laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį – po 50 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Savo prašymą grindė dėl pandemijos sumažėjusiomis pajamos ir prašoma nustatyti nauja atsakovo bendravimo tvarka („50:50 procentų laiko“ bendravimo modeliu).
36. Pažymėtina, kad nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės.
37. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Todėl kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.). Visgi minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu atskaičius mokesčius yra 518 Eur (nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių sudaro 730 Eur) laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).
38. Atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl laikinos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka apeliacinės instancijos teismo palikta nepakeista, o atsakovo pateikti įrodymai dėl jo gaunamų pajamų nepagrindžia, kad šioje proceso stadijoje jis yra finansiškai nepajėgus mokėti vaikų išlaikymui 600 Eur (po 200 Eur kiekvienam vaikui), atsakovo siūlomas mokėti išlaikymas po 50 Eur kiekvienam vaikui akivaizdžiai neužtikrins būtinųjų nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimo, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovo atskirąjį skundą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo. Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo prašymą dėl laikino išlaikymo dydžio sumažinimo, taip pat paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
39. Kartu pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi įtakos ginčo iš esmės sprendimui, kuomet išsamiai bus įvertintos faktinės bylos aplinkybės, ištirti įrodymai, taip pat neturi įtakos pakartotiniam prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimui.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.