Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-1002-433/2019

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-06-20
Bylos Nr.: e2-1002-433/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-22446-2018-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Edvardas Juozėnas
Ieškovas: R. M.
Atsakovas: Daugiabučių namų savininkų bendrijai „Vilkpėdės šilas“
Trečiasis asmuo: UAB „Naujamiesčio būstas“

Kategorijos

2.1.5.1.2Sutrumpintas ieškinio senaties terminas
2.2.2.3.1.10Daugiabučių namų savininkų, gyvenamųjų namų statybos, garažų statybos ir eksploatavimo bei sodininkų bendrijos
2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3.2.4.11Įrodymų vertinimas

Civilinė byla Nr. e2-1002-433/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22446-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2; 2.2.2.3.1.10; 2.4.2.9.1; 3.2.3.1; 3.2.4.11.; 3.2.6.1. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius, Laisvės pr. 79A 2019 m. birželio 20 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas,sekretoriaujant Anai Usačiovai,dalyvaujant ieškovui R. M.,atsakovo atstovui R. Č.,trečiojo asmens atstovui advokatui E. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovui Daugiabučių namų savininkų bendrijai „Vilkpėdės šilas“, trečiajam asmeniui UAB „Naujamiesčio būstas“, dėl butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo priimti ieškinį kaip pateiktą nepraleidus ieškinio senaties termino? jei būtų konstatuota, kad ieškinio pateikimui taikomas ieškinio senaties terminas praleistas, tuomet vadovaujantis ieškinyje nurodytomis aplinkybės ir teisiniais pagrindais atnaujinti ieškinio pateikimui taikomą ieškinio senaties terminą? įpareigoti atsakovą pateikti 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo protokolo Nr. 2017/12/1601 parašu pasirašytą ir patvirtintą kopiją? pripažinti 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkime priimtus sprendimus neteisėtais ir 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo protokolą Nr. 2017/12/1601 panaikinti. Ieškinyje nurodo, kad ieškovas R. M., būdamas buto, esančio daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), savininku, susipažindamas su UAB „Naujamiesčio būstas“ 2018 m. kovo 31 d. pateikta sąskaita Nr. NBG18031608 už namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), administravimo paslaugas, sužinojo, kad butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkime, vykusiame 2017 m. gruodžio 16 d., buvo priimti sprendimai dėl maksimalaus kaupiamos įmokos tarifo nustatymo ir 2018 – 2022 metų (imtinai) daugiabučių remonto ilgalaikio plano patvirtinimo. Ieškovas nedalyvavo 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų savininkų visuotiniame susirinkime (toliau – ir susirinkimas), kadangi iki 2018 m. vasario mėnesio dalinai (priklausomai nuo darbo aplinkybių) gyveno (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kur ir buvo oficialiai registruotas. Nors ieškovas žinojo apie susirinkimo organizavimą (buvo informuotas elektroniniu paštu), balsavo išankstiniame balsavime, tačiau, kad sprendimai buvo priimti pažeidžiant įstatymus ieškovas suprato, savarankiškai nagrinėdamas teikiamus DNSB „Vilkpėdės šilas“ dokumentus. Atkreipia dėmesį į tai, kad apie 2017 m. gruodžio 16 d. susirinkimo sprendimų rezultatus nebuvo pranešta elektroniniu paštu, nors DNSB „Vilkpėdės šilas“ turi ieškovo elektroninio pašto duomenis. Taip pat nuo 2017 m. rugsėjo 22 d. iki 2018 m. gegužės mėn. DNSB „Vilkpėdės šilas“ internetinė svetainė nefunkcionavo dėl atnaujinimo darbų, todėl jokia informacija apie bendrijos sprendimus minėtu laikotarpiu nebuvo skelbiama viešai. Nurodytus faktus patvirtina bendrijos teikti oficialūs atsakymai į paklausimus ir pridedami elektroniniai laiškai, elektroninių laiškų išklotinės ir bendrijos viešinti skelbimai. Ieškovas, neturėdamas jokių duomenų apie 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimą, 2018 m. balandžio 14 d. raštu „Prašymas dėl duomenų pateikimo“ kreipėsi į DNSB „Vilkpėdės šilas“ pirmininką R. Č. prašydamas pateikti įvairius su DNSB „Vilkpėdės šilas“ veikla susijusius dokumentus ir tame tarpe susirinkimo sprendimų protokolus ir balsavimo biuletenių kopijas dėl priimtų sprendimų: 1) DNSB „Vilkpėdės šilas“ bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus 2018-2022 metams (imtinai) ilgalaikio plano tvirtinimo? 2) DNSB „Vilkpėdės šilas“ mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifo apskaičiavimo 2018-2022 metams tvirtinimo 3) Daugiabučių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilnius namų, naujo administratoriaus išrinkimo. DNSB „Vilkpėdės šilas“ pirmininkas R. Č. 2018 m. balandžio 25 d. elektroniniu paštu pateikė duomenis, tame tarpe ir 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo protokolą Nr. 2017/12/1601. Ieškovas, susipažinęs su juo ir kitais DNSB „Vilkpėdės šilas“ pateiktais dokumentais (pasirašyta pastatų administravimo sutartimi tarp DNSB „Vilkpėdės šilas“ ir UAB „Naujamiesčio būstas“), mano, kad 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo protokolu Nr. 2017/12/1601 priimti sprendimai turi būti pripažinti negaliojančiais, nes jie buvo priimti pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas. Dėl ieškinio pateikimui taikomos ieškinio senaties termino. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai turi teisę apskųsti bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ir kitus butų ir kitų patalpų pastatų) savininkų sprendimus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos. Ieškovas yra buto, esančio daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, todėl turi teisę vadovaudamasis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 7 punktu pareikšti ieškinį dėl 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo protokolo Nr. 2017/12/1601 pripažinimo negaliojančiu. Pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį ieškinys dėl 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo protokolo Nr. 2017/12/1601 pripažinimo negaliojančiu turi būti pateiktas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą. Ieškovas apie 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimą, kuriame priimti sprendimai, sužinojo tik 2018 m. balandžio 14 d., kai susipažino su UAB „Naujamiesčio būstas“ 2018 m. kovo 31 d. pateikta sąskaita Nr. NBG18031608 už namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), administravimo paslaugas. Iki tol ieškovas nebuvo informuotas (nei asmeniškai, nei informacija paskelbiant viešai) apie 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkime priimtus sprendimus. Ieškovas, sužinojęs apie tai, kad 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkime buvo priimti sprendimai, nedelsdamas 2018 m. balandžio 14 d. raštu „Prašymas dėl duomenų pateikimo“ kreipėsi į DNSB „Vilkpėdės šilas“ pirmininką R. Č., prašydamas pateikti informaciją ir duomenis apie įvykusį 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimą ir kitą DNSB „Vilkpėdės šilas“ veiklą. DNSB „Vilkpėdės šilas“ pirmininkas R. Č. 2018 m. balandžio 25 d. elektroniniu paštu pateikė 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo protokolą ir kitus dokumentus, iš kurių visumos tik buvo įmanoma suvokti Susirinkime padarytus pažeidimus. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad DNSB „Vilkpėdės šilas“ pirmininkas R. Č. pateiktame atsakyme nenurodo jokios informacijos apie tai, kad informacija apie įvykusį 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimą ir jo metu priimtus sprendimus būtų kaip nors paviešinta ir / ar su ja supažindinti butų ir kitų patalpų savininkai ar bent jau dėtos kažkokios pastangos siekiant supažindinti butų ir kitų patalpų savininkus. Tai reiškia, kad ieškovas apie 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkime priimtus sprendimus sužinojo tik 2018 m. balandžio 25 d. Todėl ieškinio senaties terminas dėl 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo protokolo Nr. 2017/12/1601 turi būti pradedamas skaičiuoti nuo 2018 m. balandžio 25 d. ir baigiasi 2018 m. liepos 25 d. Atsižvelgiant į tai, galima pagrįstai konstatuoti, kad ieškovas ieškinio pateikimui taikomo ieškinio senaties termino nepraleido. DNSB „Vilkpėdės šilas“ 2018 m. liepos 4 d. rašte „Atsakymas į pretenziją dėl netinkamo daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) ir 9 valdymo“ nurodoma, kad ieškovas žinojo apie organizuojamą 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimą, nes savo nuomonę išreiškė pateikdamas Butų ir kitų patalpų savininkų adresu (duomenys neskelbtini), išankstinį balsavimo raštu biuletenį. Taip pat nurodoma, kad apie 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo rezultatus buvo pranešta skelbimų lentose. Tokiais teiginiais DNSB „Vilkpėdės šilas“ bando įrodyti, kad ieškovas apie 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo rezultatus turėjo sužinoti iškart po 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo. Tačiau ieškovas tik pateikė Butų ir kitų patalpų savininkų adresu (duomenys neskelbtini), išankstinį balsavimo raštu biuletenį 2017 m. gruodžio 16 d. susirinkimui, nes susirinkime dalyvauti negalėjo. Butų ir kitų patalpų savininkų adresu (duomenys neskelbtini), išankstinio balsavimo raštu biuletenio pateikimas nėra ir negali būti laikomas susipažinimu su 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolu ir jame nurodytais sprendimais. Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolas surašomas po susirinkimo ir kaip nurodo DNSB „Vilkpėdės šilas“ savo rašte turi būti viešai paskelbiamas. DNSB „Vilkpėdės šilas“ nurodo, kad 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolas buvo paskelbtas viešai, tačiau jokių įrodymų apie viešą pateikimą nepateikia. Ieškovas iki 2018 m. vasario mėnesio dalinai (priklausomai nuo darbo aplinkybių) gyveno (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kur ir buvo oficialiai registruotas, todėl neturėjo galimybės susipažinti su 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolu. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad šis ieškinys teikiamas dėl to, kad susipažinus su informacija buvo nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime buvo priimti sprendimai nesant privalomo butų ir kitų patalpų savininkų balsų skaičiaus, t. y. nesant kvorumo. Ši aplinkybė buvo nustatyta, kai ieškovas įvertino ne tik 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokole esančius duomenis dėl susirinkime dalyvavusių balsų, bet ir DNSB „Vilkpėdės šilas“ 2018 m. balandžio 25 d. elektroniniu laišku gautą informaciją, tame tarpe 2018 m. sausio 25 d. Sutartį Nr. NBSUT18170 tarp UAB „Naujamiesčio būstas“ ir DNSB „Vilkpėdės šilas“, kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)namuose butų skaičius yra 304, komercinių patalpų yra 91, viso patalpų 395 vienetai. Net ir tuo atveju, jei ieškovas būtų susipažinęs su 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolu, kuriame nurodyta klaidinga informacija apie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)daugiabučiuose esančių butų ir kitų patalpų skaičių, tai nesudarytų galimybės įsitikinti, kad 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime buvo surinktas kvorumas. Tik tuomet, kai ieškovas įgijo galimybę susipažinti su 2018 m. sausio 25 d. Sutartimi Nr. NBSUT18170, tarp UAB „Naujamiesčio būstas“ ir DNSB „Vilkpėdės šilas“ atsirado galimybė nustatyti, kad 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime nebuvo surinktas reikalingas balsų skaičius. O tai reiškia, kad 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime buvo priimti sprendimai, kurie turėtų būti taikomi visiems butų ir kitų patalpų savininkams nesant reikalingo balsų skaičiaus, t. y. neturint įgaliojimo priimti visiems butų ir kitų patalpų savininkams privalomo sprendimo. Akivaizdu, kad 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime priimti sprendimai neatitinka butų ir kitų patalpų savininkų valios. Ir neatitinka todėl, kad ar dėl aplaidaus pareigų vykdymo, ar tyčia norint priimti kažkam, bet ne visiems butų ir kitų patalpų savininkams, palankius sprendimus, ar dėl kitų priežasčių 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime nepagrįstai ir neteisėtai kvorumas buvo skaičiuojamas ne nuo visų butų ir kitų patalpų skaičiaus. Šios aplinkybės ieškovui tapo žinomos ir galėjo tapti žinomos tik tuomet, kai ieškovas iš DNSB „Vilkpėdės šilas“ išsireikalavo dokumentus susijusius su DNSB „Vilkpėdės šilas“ veikla, t. y. 2018 m. balandžio 25 d. Todėl ir dėl šios priežasties ieškovas ieškinio pateikimui taikomo ieškinio senaties termino nepraleido. Jeigu civilinės bylos pagal ieškinį nagrinėjimo metu būtų pripažįstama, kad ieškovas praleido sutrumpintą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą, tokiu atveju vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas, ieškinio pateikimui taikomas ieškinio senaties terminas turi būti atnaujinamas atsižvelgiant į ieškovo aktyvius veiksmus siekiant apginti pažeistas teises ir DNSB „Vilkpėdės šilas“ veiksmus neišviešinant, t. y. nesupažindinant butų ir patalpų savininkų, 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo sprendimų kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatos. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013, 2015 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012). Jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), teismas turi įsitikinti, ar šis terminas (ne)praleistas ir, jei praleistas, ar nėra pagrindo (svarbių priežasčių) jį atnaujinti. Civiliniame kodekse arba kituose įstatymuose neįtvirtintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Be to, svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013). Ieškovas, atsižvelgdamas į išdėstytą suformuotą teisminę praktiką, mano, kad jo aktyvūs veiksmai nuo sužinojimo apie 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo sprendimų egzistavimą, kuriais buvo siekiama išsiaiškinti kokie buvo priimti veiksmai, bei siekis apginti neteisėtais sprendimais, priimtais 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkime, pažeistas teises ir interesus (ieškovo 2018 m. birželio 18 d. pretenzija dėl netinkamo daugiabučių Vilkpėdė g. 7, 9 valdymo) patvirtina ieškovo atidumą ir sąžiningumą ginant savo teises. Tuo tarpu DNSB „Vilkpėdės šilas“ veiksmai, kuriais neišviešinami, t. y. nesupažindinami butų ir patalpų savininkai, 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo sprendimai, tokiu būdu užkertant kelią butų ir patalpų savininkams įsitikinti, ar nepažeistos jų teisės ir interesai, o, esant pažeidimui, imtis teisinių priemonių ginti pažeistas teises ir interesus. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas nėra teisininkas ir neturi profesionalių teisinių žinių susijusių su Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo įgyvendinimu, todėl DNSB „Vilkpėdės šilas“ veiksmai neviešinant visos informacijos, susijusios su 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo sprendimų priėmimu, apribojo ieškovo teisę įsitikinti priimtų sprendimų teisėtumu. Ieškovas, norėdamas įvertinti priimtų sprendimų teisėtumą, turėjo kreiptis į DNSB „Vilkpėdės šilas“ reikalaudamas pateikti duomenis. Šios faktinės aplinkybės yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ieškinio pateikimui taikomas ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl turi būti atnaujinamas. Dėl 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo protokolo Nr. 2017/12/1601 pripažinimo negaliojančiu. CK 2.82 straipsnio 4 dalis nustato, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Juridinių asmenų organų sprendimai ne tik savo turiniu negali prieštarauti imperatyviosioms įstatymų normoms, tačiau jie turi būti ir priimami laikantis imperatyvių įstatymų normų. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai turi teisę apskųsti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimus CK 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai turi teisę, vadovaudamiesi CK 2.82 straipsnio 4 dalimi, prašyti pripažinti negaliojančiais butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimus, kurie buvo priimti nesilaikant imperatyvių įstatymų normų. Ieškovas, susipažinęs su 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo protokolu Nr. 2017/12/1601 ir 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų savininkų adresu (duomenys neskelbtini) išankstinio balsavimo raštu biuletenių skaičiavimo suvestine (toliau – suvestinė), mano, kad 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo protokolu Nr. 2017/12/1601 priimti sprendimai yra neteisėti dėl žemiau nurodytų argumentų: CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnyje nurodyta, kad visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo šaukimui ir sprendimų priėmimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 11 straipsnio nuostatos. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad visuotinis susirinkimas neįvyko, ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis susirinkimas, kuris turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Pakartotinis visuotinis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 9 dalį visų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ir kitos paskirties pastatų savininkų susirinkime kiekvienas savininkas turi tiek balsų, kiek jam nuosavybės teise priklauso Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nuosavybės teisės objektų tame (tuose) bendrijai priklausančiame (priklausančiuose) pastate (pastatuose). Suformuotoje teismų praktikoje nurodyta, kad patalpų savininkas turi tiek balsų, kiek jam priklauso butų ir kitų patalpų (civilinė byla Nr. 2-667-496/2016). Tai reiškia, kad butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkime priimant sprendimus už kiekvieną priimtą sprendimą turėjo balsuoti ne mažiau kaip pusė visų balsų skaičiuojamų pagal kiekvieną butą ir kitą patalpą, esančią adresu (duomenys neskelbtini). 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo protokole Nr. 2017/12/1601 nurodyta, kad DNSB „Vilkpėdė šilas“ butų ir kitų patalpų savininkų skaičius (iš viso) – 301. Viso balsavime dalyvauja 157 butų ir kitų patalpų savininkai. Kvorumas surinktas. Taigi, 2017 m. gruodžio 16 d. savininkų visuotiniame susirinkime, dalyvavo tik 48 savininkai (nėra kvorumo), tačiau prijungus 128 neteisėto išankstinio savininkų balsavimo balsus, susirinkimas buvo paskelbtas, kaip surinkęs kvorumą (157 iš 301). Tačiau ieškovas atkreipia dėmesį, kad 2018 m. sausio 25 d. Sutartyje Nr. NBSUT18170 tarp UAB Naujamiesčio būstas ir DNSB Vilkpėdės šilas nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)namuose butų skaičius yra 304, komercinių patalpų yra 91, viso patalpų 395 vienetai. Tiek pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalyje, tiek pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 ir 12 straipsnius, visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime kvorumas turi būti skaičiuojamas ne pagal savininkus, o pagal butų ar kitų patalpų skaičių. Jeigu vienas savininkas turi kelis butus ir kitas patalpas, jis turi tiek balsų kiek jam nuosavybės teise priklauso Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nuosavybės teisės objektų tame (tuose) bendrijai priklausančiame (priklausančiuose) pastate (pastatuose). Tai reiškia, kad 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimas būtų laikomas teisėtu ir galėtų priimti sprendimus jame turėjo dalyvauti savininkai, kurie bendrai turėtų ne mažiau kaip 198 balsus. Tuo tarpu iš 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo protokolo Nr. 2017/12/1601 matyti, kad susirinkime dalyvavo savininkai, kurie bendrai turėjo tik 157 balsus (kartu su ieškovo nuomone neteisėto išankstinio savininkų balsavimo 128 balsais). Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad 2017 m. gruodžio 16 d. visuotiniame patalpų savininkų susirinkime nebuvo surinktas privalomas kvorumas, t. y. užtikrinantis susirinkimo teisėtumą ir galimybę priimti sprendimus, todėl susirinkimas negali būti laikomas teisėtu ir tuo pačiu jame negalėjo būti priimami jokie sprendimai taikomi visiems butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkams. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad bendrijos nariai sprendimus gali priimti balsuodami raštu, išskyrus sprendimus dėl šio straipsnio 7 dalyje nurodytų klausimų. Tačiau šioje nuostatoje bet nieko neparašyta apie savininkų išankstinį balsavimą raštu. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bendrijos nariai bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gali iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę dėl susirinkime svarstomų klausimų. Iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos nariai yra laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruojami visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus. Tai reiškia, kad pareikšti raštu tik nuomonę gali tik bendrijos nariai, o buvo suorganizuotas butų ir kitų savininkų išankstinis balsavimas raštu darbotvarkėje numatytais klausimais ir neįtraukti vieno iš savininkų M. J. siūlomi papildomi klausimai. Pasirinktas susirinkimo organizavimo būdas jokiam butų ir patalpų savininkui nesuteikė galimybės keisti, papildyti ar nesutikti su pateikta darbotvarke, nes tokiu „išankstiniu“ balsavimu buvo pateiktas savininkams ultimatumas – balsuoti tik už tai kas pateikta ir ne daugiau. Nebuvo pateiktas klausimas balsavimui dėl nesutikimo su pateikta darbotvarke, o taip pat nepateiktas klausimas balsavimui dėl įtraukimo atsiradusių papildomų punktų ar kitų klausimų į darbotvarkę. Ieškovo nuomone išankstinis savininkų balsavimas raštu ir išankstinės bendrijos nario nuomonės raštu pateikimas yra skirtingos sąvokos ir nėra jokių teisės aktų nurodančių, kad šios sąvokos yra tapačios. Ieškovo nuomone neteisėtas „išankstinis savininkų balsavimas“ raštu buvo prijungtas prie balsavimo 2017 m. gruodžio 16 d. susirinkime, kuris susirinkus tik 48 savininkams turėjo būti laikytinas neįvykusiu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalimi 2017 m. gruodžio 16 d. susirinkime galima buvo įtraukti tik išsakytas išankstines nuomones raštu, kurių nebuvo išsakyta, o ne jokiu įstatymu neparemtą išankstinį savininkų balsavimą (nesurinkimas savininkų į visuotinį susirinkimą nėra pagrindas pažeisti įstatymus). Be to, 2017 m. gruodžio 1 d. pranešime apie išankstinį balsavimą niekur nenurodyta, kad visa tai bus prijungta prie 2017 m. gruodžio 16 d. susirinkime balsuosiančių susirinkusių savininkų. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 5 dalis visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad visuotinis susirinkimas neįvyko, ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis susirinkimas, kuris turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalis leidžia įtraukti bendrijos narių iš anksto raštu pareikštą nuomonę dėl susirinkime svarstomų klausimų. Nors vykdant balsavimą, išankstinių savininkų nuomonių nebuvo pateikta, bet net laikant, kad jos buvo, minėtas Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo straipsnis ir kiti to įstatymo straipsniai nesuteikia teisės, sujungti neteisėto išankstinio savininkų balsavimo raštu balsus su susirinkime tiesiogiai dalyvaujančių savininkų balsais, formuojant savininkų susirinkimo kvorumą. Iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos nariai yra laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruojami visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus, tačiau šiame ir kituose įstatymo punktuose nėra nurodyta ar šie bendrijos nariai turi būti įtraukiami skaičiuojant visuotinio susirinkimo kvorumą. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalis sudaro galimybes bendrijos nariams išreikšti išankstinę nuomonę tam tikrais klausimais ir jų dalyvavimas susirinkime pagal 11 straipsnio 4 dalį galimas tik per nuomonės išreiškimą raštu ir registravimą susirikimo protokole, o ne per realų dalyvavimą susirinkimo procese sprendžiant kitus susirinkimo klausimus. Būtent realus savininko dalyvavimas susirinkime imperatyvas išreikštas Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nėra tapatus bendrijos nario dalyvavimui visuotiniame susirinkime per nuomonės išreiškimą. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nėra nurodyta, kad savininkai dalyvaujantys susirinkime per nuomonės išankstinį išreiškimą gali būti įtraukti į bendrą susirinkimo dalyvių kvorumą. Priešingai, nurodyta, kad kvorumas formuojamas tik iš susirinkime dalyvaujančių savininkų, o ne iš anksto pareiškusių nuomonę savininkų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 3 dalimi „<...> Kiekviename visuotiniame susirinkime išrenkamas susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.“, lieka neaišku, kaip nesant 2017 m. gruodžio 16 d. visuotiniame susirinkime kvorumui, buvo išrinkti susirinkimo pirmininkas, sekretorius bei balsų skaičiavimo komisijos nariai, nes į išankstinį savininkų balsavimą raštu šie klausimai nebuvo įtraukti ir už šiuos klausimus iš anksto nebuvo balsuojama. Bet koks kitoks Bendrijos įstatymo aiškinimas sukelia visiškai nelogiškas situacijas, kai nei vienas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)namų savininkas neturėjo galimybės keisti, papildyti ar nesutikti su pateikta darbotvarke, kai tik dalis susirinkimo dalyvių (nesudarantys kvorumo) išrenka susirinkimo pirmininką, sekretorių ir balsų skaičiavimo komisijos narius. Papildomai nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 1 d. pranešime apie išankstinį balsavimą ir 2017 m. gruodžio 16 d. susirinkimo balsavimo dokumentuose daug klaidinančios informacijos. 2017 m. gruodžio 1 d. Bendrijos pirmininko rašte dėl „DNSB „Vilkpėdės šilas“ bendrojo naudojimo objekto atnaujinimo pagal privalomus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus 2018-2022 metams ilgalaikis planas“ pateiktos planuojamos darbų kainos yra visiškai nepagrįstos jokiais UAB „Sistela“ sąmatiniais skaičiavimais, todėl skirti tik gyventojų klaidinimui ir negalėjo būti tinkamas pagrindas balsuojant už maksimalų kaupiamos įmokos tarifą Vilkpėdės šilas, DNSB bendrijos susirinkime. Neaišku, kodėl būtent 2018-2022 metų laikotarpiui minėtas tarifas bus taikomas, koks jo taikymo pagrindas (nėra pateikta jokių analizių ir paskaičiavimų išskyrus 2 teismo ekspertų išvadas, kurios savo pinigine apimtimi yra visiškai skirtingos: D. K. 134 196,91 Eur? R. S. tik stogo darbams 228 757,75 Eur) ir kokia faktiška lėšų suma defektų šalinimo darbams iš tikro reikalinga. Pavyzdžiui, stogo darbams per suplanuotą laikotarpį planuojama išleisti 200 000 Eur, planuojama suremontuoti 1 000 kv. m stogo. Skaičiavimuose vieno kvadratinio metro kainą klaidinančiai nurodyta 10 Eur/m2, nors realiai 200 000 Eur/1 000 m2 gauname 200 Eur/m2. Maža to, bendrija 2018 m. balandžio 25 d. elektroniniu paštu informavo, kad „Kol vyksta teisme ginčas dėl (duomenys neskelbtini) ir 9 namų defektų, jų taisymo ir lėšų priteisimo, jokių remonto darbų Bendrija neplanuoja ir nevykdo.“. Tokiame kontekste, kai ekspertų Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-45-431/2018 teiktos skirtingos sąmatos nėra teismo įvertintos ir nėra planuojami statybos darbai kol vyks teismo procesas, nesuprantami bendrijos veiksmai tvirtinti remonto darbų 2018-2022 metams ilgalaikį planą ir didinti kaupiamosios įmokos tarifą. Iš esmės tokie veiksmai yra neteisėti ir neturi jokio teisinio pagrindo. Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta atkreipia dėmesį, kad teisės aktuose nustatytas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų kvorumas, t. y. reikalingų butų ir kitų patalpų savininkų balsų skaičius, nustatytas ne šiaip sau, o tam, kad tik tam tikras skaičius butų ir kitų patalpų savininkų balsų gali priimti sprendimus, kurie privalomi visiems butų ir kitų patalpų savininkams, taip išreiškiant visų butų ir kitų patalpų savininkų valią. Neturint įgaliojimo priimti visiems butų ir kitų patalpų savininkams privalomo sprendimo, t. y. butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime nesant kvorumo, butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime priimti sprendimai yra neteisėti ir negali būti privalomi visiems butų ir kitų patalpų savininkams. Kadangi iš ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime kvorumo nebuvo, turi būti konstatuojama, kad priimti sprendimai neatitinka butų ir kitų patalpų savininkų valios, todėl 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkime priimti sprendimai turi būti pripažinti neteisėtais, 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo protokolas Nr. 2017/12/1601 panaikinamas.

Atsiliepimas

Atsakovas Daugiabučių namų savininkų bendrija „Vilkpėdės šilas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovo ieškiniu visiškai nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat nurodo, kad DNSB Vilkpėdės šilas 2017-07-16 organizavo butų ir kitų patalpų, esančių daugiabučiuose adresu (duomenys neskelbtini) ir Vilkpėdės g. 9, savininkų balsavimą raštu dėl naujojo administratoriaus skyrimo bei 2017 m. gruodžio 1 d. daugiabučių laiptinėse esančiose skelbimų lentose buvo pakabintas pranešimas, informuojantis apie balsavimo rezultatus – administratoriaus pasirinkimo klausimas spręstas ieškovo ginčijamame 2017 m. gruodžio 16 d. susirinkime, įformintame protokolu (Susirinkimo protokolas). Daugiabučių laiptinėse esančiose skelbimų lentose 2017 m. gruodžio 1 d. buvo pakabintas pranešimas, informuojantis apie bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus 2018-2022 metams ilgalaikį planą, šis klausimas spręstas ieškovo ginčijamame 2017 m. gruodžio 16 d. susirinkime, įformintame protokolu (Pranešimas, 2018-2022 Ilgalaikis planas). Daugiabučių laiptinėse esančiose skelbimų lentose 2017 m. gruodžio 1 d. buvo pakabintas pranešimas, informuojantis apie administratoriaus rinkimą, šis klausimas spręstas ieškovo ginčijamame 2017 m. gruodžio 16 d. susirinkime, įformintame protokolu (Pranešimas, administratoriaus rinkimai). (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)daugiabučių laiptinėse esančiose skelbimų lentose bei elektroniniu paštu 2017 m. gruodžio 1 d. buvo išviešinta informacija gyventojams, nurodant susirinkimo dienotvarkę bei papildomai informuojant, jog dalyvauti susirinkime galima savo balsą atidavus raštu (Bendrijos pranešimas). Atitinkamai, balsavimo raštu biuleteniai gyventojams įmesti į pašto dėžutes. DNSB „Vilkpėdės šilas“ 2017 m. gruodžio 16 d. organizavo butų ir kitų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)savininkų susirinkimą iš anksto paskelbtos dienotvarkės klausimams spręsti. 2017 m. gruodžio 16 d. po įvykusio susirinkimo jo organizatorius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)daugiabučių laiptinėse esančiose skelbimų lentose pakabino pranešimą, informuodamas apie susirinkimo eigą ir balsavimo rezultatus (Pranešimas). Pažymi, kad toks informacijos išviešinimo būdas yra įprastas gyventojams (savininkams), ir atitinka tiek Bendrijos įstatus, tiek esamą teisinį reguliavimą. 2018-04-25 ieškovui pareikalavus, visi prašomi duomenys šiam buvo pateikti elektroniniu paštu. Dėl ieškinio senaties taikymo: atsakovas mano, kad ieškovas praleido terminą ginčyti priimtą sprendimą ir prašo teismo taikyti ieškinio senatį. Pažymi, kad ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminų trukmė skirtingų rūšių reikalavimams nustatyta įstatyme, šis reguliavimas yra imperatyvus – šalims savo susitarimu ieškinio senaties terminus ir jų skaičiavimo tvarką pakeisti draudžiama. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog ieškinio senaties termino pradžios momento konkrečiu atveju nustatymas yra fakto klausimas. Kaip jau minėta, pranešimas gyventojams (savininkams) apie 2017 m. gruodžio 16 d. įvykusio susirinkimo eigą ir rezultatus buvo iškabintas tą pačią dieną, t. y. 2017 m. gruodžio 16 d.. Ieškovas teigia, jog jis iki 2018 m. vasario mėn. dalinai gyveno (duomenys neskelbtini), ten buvo ir jo deklaruotoji gyvenamoji vieta, todėl apie priimtus savininkų sprendimus įvykusiame susirinkime sužinojo tik gavęs naujojo administratoriaus sąskaitą už paslaugas. Pažymi, kad ieškovas yra buto adresu (duomenys neskelbtini)-22, Vilnius savininkas nuo 2009 metų – tą patvirtina paties ieškovo pridėtasis nekilnojamojo turto išrašas. Bendrija įkurta 2014 metais ir nuo bendrijos įkūrimo visi tiek Bendrijos, tiek savininkų įvykusių / neįvykusių susirinkimo rezultatai visada buvo skelbiami daugiabučių namų skelbimo lentose. Šis faktas ieškovui neabejotinai yra žinomas. Be to, ieškovas ir pats pripažįsta, jog dalyvavo organizuotame balsavime raštu, pats yra pateikęs balsavimo raštu biuletenį, todėl nesuprantama dėl kokios priežasties net iki 2018 m. balandžio mėn. nebuvo apdairus ir rūpestingas ir nedėjo jokių protingų pastangų siekdamas išsiaiškinti a) ar organizuotas susirinkimas įvyko, b) kokie sprendimai buvo priimti. Akcentuoja, jog klausimas dėl bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus 2018-2022 metams ilgalaikį planą ir klausimas dėl naujojo administratoriaus skyrimo, savininkams nepritarus pratęsti sutartį su senuoju administratoriumi, buvo viešai pakabinti daugiabučių skelbimo lentose informuojant savininkus, taigi ir ieškovą. Su objektų atnaujinimo planu ir skaičiavimo metodika bei valdybos siūlymu naujuoju administratoriumi paskirti UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškovas, neabejotinai, buvo susipažinęs iki 2017 m. gruodžio 16 d., nes iki to laiko buvo grąžintas ieškovo balsavimo raštu biuletenis. Atsakovo nuomone pripažinus, jog susipažinimas su vykusio susirinkimo rezultatais įvyko tik ieškovui gavus dokumentus elektroniniu paštu reikštų, jog bet kuris patalpų savininkas, siekdamas piktybiškai pakenkti bendrijos veiklai, galėtų teigti, jog su visais bendrijos narių susirinkimo ir / ar savininkų susirinkimo rezultatais susipažino tik juos gavęs elektroniniu paštu, asmeniškai ar pašto siunta. Ieškovas pats nė neneigia fakto, kad bendrijos praktika tokia, jog vykusių susirinkimų rezultatai kabinami daugiabučių skelbimų lentose; be to, esant tokiam dideliam gyventojų skaičiui, faktas, kad visus savininkus privalu asmeniškai raštu supažindinti su priimtais sprendimais, reikštų, kad bendrijos veikla yra paralyžuota. Teismų praktikoje pripažįstama, jog susirinkimo protokolo kopijos negavimas neturi įtakos ieškinio senaties termino eigai (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-358-340/2016), taip pat kad „ginčijamo dokumento neturėjimas ir negalėjimas jo gauti neužkirto ieškovui galimybės kreiptis į teismą dėl, jo manymu, pažeistų teisių gynimo, nes jam buvo žinomi bendrijos susirinkimo priimti sprendimai“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-695/2017). Atsakovo nuomone, ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo kitos dienos nuo skelbimo apie balsavimo rezultatus išviešinimo, t. y. nuo 2017 m. gruodžio 17 d. Ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviuoju (teisės pažeidimo), o subjektyviuoju momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Taigi kasacinio teismo išaiškinta, kad tuo atveju, kai asmuo nurodo, jog apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai, įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką – patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Šiuo konkrečiu atveju, kaip jau minėta, ieškovas pats dalyvavo bendrijos pirmininko organizuotame susirinkime, savo nuomonę pareiškęs raštu. Ieškovas, aiškiai žinodamas ir suvokdamas už ką / prieš ką jis balsuoja, žinodamas, kad vyksta susirinkimas, suprasdamas, kad praleistas terminui ieškiniui paduoti, sąmoningai paprašė bendrijos primininko dokumentų kopijas atsiųsti elektroniniu paštu; atsakovo nuomone, taip buvo siekiama įrodyti, jog ieškinys paduotas nepraleidus termino. Manytina, kad ieškovas neįrodė fakto, jog jis negalėjo žinoti apie susirinkime priimtus sprendimus: pranešime apie susirinkimo eigą nurodytas dalyvių skaičius, įskaitant balsavimo raštu biuletenius ir visa kita išsami informacija. Pažymi, kad iki ieškinio pateikimo teismui ieškovas buvo aktyvus socialinio tinklo Facebook narys uždaroje „Vilkpėdės šilo“ diskusijų grupėje ir nuolat savaip interpretuodavo bendrijos veiklą bei susirinkimų rezultatus, įskaitant ir šį, kuris skundžiamas; deja, ieškovas visas savo žinutes pašalino. Ieškovas žinojo apie vykstantį balsavimą, užpildė ir grąžino Bendrijai balsavimo biuletenį, žinojo, kada bus priimamas galutinis sprendimas dienotvarkėje paskelbtais klausimais, tad jeigu ieškovui iš tiesų rūpėjo įvykusio balsavimo rezultatai, jis, kaip apdairus asmuo turėjo pasidomėti balsavimo rezultatais žymiai anksčiau, iškart po balsavimo rezultatų paskelbimo ar bent per protingai trumpą terminą, tačiau ieškovas susidomėjo balsavimo rezultatais tik gavęs naujo administratoriaus sąskaitą. Taigi ieškovas nepakankamai operatyviai reagavo į visą situaciją, nepakankamai apdairiai domėjosi visa situacija ir savo galimai pažeistomis teisėmis. Esmines ginčijamų Protokolo sprendimų aplinkybes, t. y. faktą, kad balsavimas vyko tiek raštu, tiek žodžiu 2017 m. gruodžio 16 d. susirinkimo metu buvo aišku iš skelbimo apie vykdomą balsavimą bei iš skelbimo lentose pakabintų balsavimo rezultatų. Pranešime apie įvykusio susirinkimo eigą ir rezultatus aiškiai nurodyti balsavimo rezultatai, kiek balsų gauta balsuojant raštu, kiek žodžiu, susirinkimo metu, kaip buvo skaičiuojamas kvorumas ir t. t. Apdairiai bei rūpestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo neabejotinai apie savo teisių pažeidimą pagal ginčo faktines aplinkybes būtų sužinojęs iškart po ginčo susirinkimo. Todėl teigtina, jog ieškovas praleido terminą gyventojų priimtiems sprendimams apskųsti. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jei teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas terminas – atnaujinamas. Pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, pripažįstamos šio termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios trukdė asmeniui ginti savo pažeistas teises ir interesus bei nepriklausė nuo asmens valios (pvz., sunki asmens liga, gydymasis stacionarioje gydymo įstaigoje, gili senatvė, neraštingumas ar kitos išskirtinės svarbos aplinkybės) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2006; 2008 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2008; 2017 m. spalio 25 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-687/2017, kt.). Ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių objektyvias aplinkybes, trukdžiusias laiku kreiptis į teismą ir pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Atsakovo nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistavo svarbios priežastys, dėl kurių būtų pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Ieškovui pareiškus ieškinį po to, kai pasibaigė įstatyme nustatytas ieškinio senaties terminas, o atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį, remdamasis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Teismui nusprendus priešingai, su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą dėl toliau nurodytų motyvų. Dėl 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo Protokolo Nr. 2017/12/1601 pripažinimo negaliojančiu. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 5 dalis). Kelių savininkų bendrosios nuosavybės teisės objektų valdymo ir naudojimo specifiką lemia imperatyvas valdymą, naudojimą bei disponavimą tokiu turtu grįsti bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnis). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Vadinasi, daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (1995 m. vasario 21 d. redakcija) 16 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 ir 2 dalių, 19 straipsnio ir šio įstatymo (2000 m. birželio 20 d. redakcija) 27 straipsnio 4 ir 7 dalių, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 852 “Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo įgyvendinimo tvarkos” patvirtintų Tipinių daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatų 8 punkto 1, 3 ir 4 pastraipų, 10 punkto 1 pastraipos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Esamas reglamentavimas reiškia, jog butų ir kitų patalpų savininkai daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti savo teises bei pareigas įgyvendina per įsteigtą bendriją – DNSB Vilkpėdės šilas. Ieškovas, prašydamas pripažinti negaliojančiu savininkų susirinkimo protokolą Nr. 2017/12/1601 iš esmės remiasi dviem aplinkybėmis: pirma, jog balsavimas raštu iš esmės negalėjo būti rengiamas, antra, jog balsai suskaičiuoti netinkamai ir nebuvo kvorumo. Atsakovo įsitikinimu, abu ieškovo teiginiai – klaidingi. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš asmenų lygybės teismui principo kylanti maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, suponuoja bendrosios kompetencijos teismų pareigą priimant sprendimus paisyti savo pačių ir visų aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų, nors tai nėra eksplicitiškai įtvirtinta CPK (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kitaip tariant, teismo precedentas yra teisės šaltinis tiek vertikaliuoju, tiek horizontaliuoju aspektu. Šiame kontekste svarbi yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis Nr. 3K-3-28-695/2017, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai suformuota tokia teisės taikymo taisyklė: „DNSBĮ 11 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad bendrijos nariai, taigi, remiantis šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, – ir visi butų ir kitų patalpų savininkai (žr. nutarties 41 punktą), sprendimus gali priimti balsuodami raštu, išskyrus sprendimus dėl šio straipsnio 7 dalyje nurodytų klausimų (dėl bendrijos įstatų pakeitimo, dėl bendrijos valdymo organo arba bendrijos valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo, dėl bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo). Balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Ši DNSBĮ nuostata iš esmės atitinka CK 4.85 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą teisės normą.“ Kitaip sakant, tiek bendrijos narių susirinkimui, tiek butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimui galioja tokios pačios nuostatos, leidžiančios sprendimus priimti ir savo nuomonę pareiškiant raštu. Dar daugiau – šioje nutartyje kasacinis teismas detaliai aptarė esamą teisinį reguliavimą, nurodydamas, kad Aplinkos ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. D1-560 patvirtintu Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos narių balsavimo raštu dėl priimamų sprendimų tvarkos aprašu reglamentuota konkreti bendrijos ir jos valdymo organų kompetencija vykdant balsavimą raštu. Šis aprašas taip pat taikomas, kai balsavimas raštu organizuojamas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimui organizuoti. Apraše nustatyta, kad: balsavimą raštu organizuoja bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba (toliau – ir balsavimo organizatorius) (2 punktas) – kilusiame ginče balsavimą organizavo bendrijos pirmininkas R. Č.; balsavimo biuletenį balsavimo organizatorius bendrijos nariams įteikia asmeniškai pasirašant balsavimo biuletenių išdavimo lape arba išsiunčia registruotu laišku (aprašo 4.2 punktas) – visi balsavimo biuleteniai savininkams buvo sumesti į pašto dėžutę, dėl šios aplinkybės ginčo nėra; gavę balsavimo biuletenį, bendrijos nariai (ar jų įgalioti asmenys) turi ne vėliau kaip per 2 savaites nuo šio biuletenio įteikimo dienos jį grąžinti balsavimo organizatoriui užpildę žymą „pritariu“ ar „nepritariu“ (aprašo 4.3 punktas). Užpildytą balsavimo biuletenį bendrijos narys turi grąžinti įmesdamas į specialiai tam įrengtą balsadėžę gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato bendrojo naudojimo patalpose – tokia dėžė yra įrengta praėjimuose tarp (duomenys neskelbtini) namo – ar atsiųsti paštu arba kitu balsavimo biuletenyje nurodytu būdu perduoti balsavimo organizatoriui (aprašo 4.4 punktas). Visos šios aplinkybės buvo nurodytos pranešime gyventojams apie organizuojamą susirinkimą; balsavimo rezultatus skaičiuoja balsavimo organizatoriaus sprendimu ne mažiau kaip 3 asmenų sudaryta balsų skaičiavimo komisija (aprašo 4.5 punktas). Balsavimo rezultatai įforminami ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo balsavimo dienos balsų skaičiavimo komisijos protokolu (2 priedas); protokolą pasirašo balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas ir nariai; pasirašytas protokolas registruojamas teisės aktų nustatyta tvarka ir dedamas į atskirą bylą. DNSBĮ 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo sprendimai registruojami ir skelbiami bendrijos organų nustatyta tvarka. Bendrijos įstatų 56.1 punkte nurodoma, kad pranešimai skelbiami daugiabučių namų skelbimo lentose. Iš aptartų aplinkybių konstatuotina, jog atsakovas yra įgyvendinęs visus keliamus teisės aktų reikalavimus, kurie taikomi tiek organizuojant bendrijos narių, tiek visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus. Taigi balsavimą raštu laikyti neįvykusiu yra tik vienas pagrindas – reikiamo biuletenių skaičiaus negrąžinimas. Taigi savininkų balsavimą raštu laikyti neįvykusiu yra tik vienas pagrindas – reikiamo biuletenių skaičiaus negrąžinimas. Tiek DNSBĮ, tiek apraše nenustatyta kito pagrindo, kada visų butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas raštu laikomas neįvykusiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-695/2017). Ieškovas teigia, kad sprendimams priimti reikiamo kvorumo nebuvo, tačiau šis teiginys neteisingas. Pagal CK 4.85 straipsnį sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma (jei kitaip nenumatyta butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje) savininkų susirinkime (ar raštu), kuriame priimti sprendimai galioja visiems butų ir kitų patalpų savininkams. 2017 m. gruodžio 16 d. vykusiame susirinkime dalyvavo asmenys, pareiškę savo nuomonę raštu ir asmenys, to nepadarę, taigi tiek vienų, tiek kitų balsai buvo susumuoti ir laikyta, jog jie dalyvauja susirinkime; tokia praktika yra galima – kaip jau aptarta cituotoje kasacinio teismo praktikoje. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 11 str. 9 d. dalyje numatyta, kad visų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ir kitos paskirties pastatų savininkų susirinkime kiekvienas savininkas turi tiek balsų, kiek jam nuosavybės teise priklauso Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nuosavybės teisės objektų tame (tuose) bendrijai priklausančiame (priklausančiuose) pastate (pastatuose). VĮ Registrų centro išrašo duomenimis, adresu (duomenys neskelbtini) registruota 220 patalpų (174 butų ir 46 komercinių patalpų, iš kurių 43 yra garažų, 3 – parkavimo vietų), Vilkpėdės g. 9, Vilnius registruota – 175 patalpos (130 butų ir 45 komercinių patalpų, iš kurių 33 yra garažų, 12 – parkavimo vietų). Tačiau atkreipia dėmesį, jog nurodytaisiais adresais, atsakovo nuomone, yra 466 turtiniai vienetai (savarankiški, aiškiai suformuoti ir atskirai naudojami nekilnojamojo turto objektai): adresu (duomenys neskelbtini) yra 253 patalpų, t. y. 174 butų ir 79 komercinių patalpų, iš kurių 43 yra garažų, 36 – parkavimo vietų; Vilkpėdės g. 9, Vilnius yra 213 patalpų, t. y. 130 butų ir 83 komercinių patalpų, iš kurių 33 yra garažų, 50 – parkavimo vietų; 2017 m. gruodžio 16 d. ieškovo ginčijamame protokole nurodyta, kad grąžinti 128 balsavimo biuleteniai, 1 vienas negaliojantis, taip pat, kad dalyvauja 30 asmenų, kurie dar nėra pareiškę nuomonės raštu; konstatuojamas kvorumas, nes dalyvauja 157 asmenys iš 301. Atsakovas pripažįsta, kad Protokole yra skaičiavimo klaidų, kurios nekeičia fakto, kad kvorumas buvo surinktas, nes net ir perskaičiavus balsus, gaunamas tas pats rezultatas. Ginčijamame Protokole nurodyta butų ir kitų patalpų savininkų skaičius, t. y. nepriklausomai nuo to, kiek asmuo turi nekilnojamojo turto vienetų, jam priskirtas tik vienas balsas, tačiau šis pažeidimas nėra laikytinas esminiu ir turinčiu įtakos Protokole nurodytų priimtų sprendimų teisėtumui. Atsakovas nurodo, kad perskaičiavus balsavimo rezultatus ne pagal savininkus, o pagal jų turimus turtinius vienetus, nustatyta, kad savo nuomonę raštu pareiškė 213 savininkų, t. y. asmenų, kurie nuosavybės teise turi daugiau nei vieną patalpą, o susirinkime – 51 savininkų balsai, suskaičiavus juos pagal tai, kiek turtinių vienetų yra asmens nuosavybėje. Taigi skaičiuojant balsus pagal turtinių vienetų savininkų skaičių kvorumas buvo, t. y. suskaičiuota 264 balsas, iš reikalingų 233 balsų. Atskirai pažymi, kad savininkai susirinkime sprendė klausimus, kuriems kiekvienam atskirai taip pat buvo pritarta, t. y. gautas daugiau nei pusės balsavime dalyvaujančių asmenų pritarimas: 1. DNSB „Vilkpėdės šilas“ bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus 2018-2022 metams (imtinai) ilgalaikio plano tvirtinimas – pritarta 243 turtinių vienetų savininkų balsais (protokole dėl skaičiavimo netikslumų nurodyta 142); 2. Patvirtinti mėnesinį kaupiamosios įmokos tarifą nuo 2018 m sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 0,422 Eur/kv. m/mėn., skaičiuojant nuo viso naudingo įregistruoto ploto – pritarta 143 turtinių vienetų savininkų balsais (protokole dėl skaičiavimo netikslumų nurodyta 80); 3. Paskirti UAB „Naujamiesčio būstas“ administruoti ir prižiūrėti (duomenys neskelbtini) ir Vilkpėdės g. 9, Vilnius daugiabučius namus – pritarta 227 turtinių vienetų savininkų balsais (protokole dėl skaičiavimo netikslumų nurodyta 137). Teigtina, jog Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies, bendrijos įstatų ir ieškovo teisių pažeidimų nenustatyta, nes tiek įstatymas, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika reikalauja, jog visuotinio bendrijos narių, o taip pat ir butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo nutarimai nebūtų pripažinti negaliojančiais vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių nei pačiai bendrijai, nei jos nariams ar viešajam interesui. Teismų praktikoje teismai pagrįstai kritiškai vertina ieškovų siekį formaliais pagrindais ginčyti visuotinio narių susirinkimo priimtus sprendimus negaliojančiais, nes „negalima griauti visuomeninės organizacijos vidinio stabilumo tik dėl vieno asociacijos nario subjektyvaus požiūrio.“ (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-810-567/2010). Europos žmogaus teisių teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti byloje pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Atsakovas nurodo, kad jis nesiekė jokių neigiamų padarinių savininkams, atsakovo tikslas – tinkamas daugiabučių namų eksploatavimo bei jų išsaugojimo, įgyvendinant namų patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namų bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Visi nurodyti, o šiuo atveju ir ieškovo ginčijami, sprendimai – būtini tinkamam pareigų įgyvendinimui: ateityje neabejotinai reikės keisti tiek namų stogus, tiek perdangą, kuri tarnauja kaip požeminės automobilių stovėjimo aikštelės stogas, o šiems darbams bus reikalingos lėšos, kurias nuspręsta rinkti dalimis. Nors bendrija šiuo metu yra ieškovė teisme ir siekia lėšas prisiteisti iš statytojo, tačiau kol kas jokie teismų sprendimai nėra priimti. Be to, būtinybė keisti namo administratorių iškilo senajam administratoriui informavus, jog dėl įmonės reorganizavimo būtina spręsti naujos sutarties pasirašymo klausimą (senojo administratoriaus UAB „Corpus A“ pranešimas). Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip; kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą; jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą (CK 4.85 straipsnio 1 dalimi). Visos šios įstatymo nuostatos įgyvendintos tinkamai, todėl, atsakovo nuomone, tenkinti ieškinį nėra pagrindo. Priešingas aiškinimas neleistų užtikrinti efektyvios daugiabučių namų priežiūros. Dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų yra teismo nusprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Nagrinėjamu atveju, teismui panaikinus skundžiamą sprendimą, tai sukeltų padarinių namo administratoriui – UAB „Naujamiesčio būstas“, todėl mano, kad būtų tikslinga UAB „Naujamiesčio būstas“ į bylą įtraukti trečiuoju asmeniu. Taigi teismo prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo UAB „Naujamiesčio būstas“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovas R. M. ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti ieškinyje išdėstytais motyvais.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas R. Č. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, be to, prašė taikyti ieškinio senatį.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas advokatas E. L. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio bei šalių ir jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) ir Vilkpėdės g. 9, Vilniuje, patalpų savininkai yra įsteigę daugiabučių namų savininkų bendriją „Vilkpėdės šilas“, kuriai pavesta įgyvendinti šių namų patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namų bendrojo naudojimo objektų ir žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu.

DNSB Vilkpėdės šilas 2017 m. liepos 16 d. organizavo butų ir kitų patalpų, esančių daugiabučiuose adresu (duomenys neskelbtini) ir Vilkpėdės g. 9, savininkų balsavimą raštu dėl naujojo administratoriaus skyrimo. Nurodytų daugiabučių laiptinėse esančiose skelbimų lentose 2017 m. gruodžio 1 d. buvo pakabintas pranešimas, informuojantis apie balsavimo rezultatus, pranešimu taip pat informuota apie bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus 2018-2022 metams ilgalaikį planą bei apie naujo administratoriaus rinkimą. Visi šie klausimai buvo išspręsti 2017 m. gruodžio 16 d. susirinkime, t. y. butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkime, vykusiame 2017 m. gruodžio 16 d., buvo priimti sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus 2018-2022 metams (imtinai) ilgalaikio plano patvirtinimo; dėl mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifo apskaičiavimo 2018-2022 metams patvirtinimo; bei dėl daugiabučių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilnius, namų, naujo administratoriaus – UAB „Naujamiesčio būstas“ išrinkimo. Tarp kitko, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)daugiabučių laiptinėse esančiose skelbimų lentose bei elektroniniu paštu 2017 m. gruodžio 1 d. atsakovas išviešino informaciją gyventojams, nurodydamas būsimo susirinkimo, vyksiančio 2017 m. gruodžio 16 d., dienotvarkę bei papildomai informuodamas, jog dalyvauti susirinkime galima savo balsą atidavus raštu. Atsakovas balsavimo raštu biuletenius gyventojams įmetė į pašto dėžutes. Taigi, atsakovas DNSB „Vilkpėdės šilas“ 2017 m. gruodžio 16 d. organizavo butų ir kitų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)savininkų susirinkimą iš anksto paskelbtos dienotvarkės klausimams spręsti. Po įvykusio susirinkimo, jo organizatorius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)daugiabučių laiptinėse esančiose skelbimų lentose 2017 m. gruodžio 16 d. pakabino pranešimą, informuodamas apie susirinkimo eigą ir balsavimo rezultatus.

Ieškovas R. M., būdamas buto, esančio daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), savininku, tvirtina, kad susipažinęs su UAB „Naujamiesčio būstas“ 2018 m. kovo 31 d. pateikta sąskaita Nr. NBG18031608 už namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), administravimo paslaugas, sužinojo, kad butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkime, vykusiame 2017 m. gruodžio 16 d., buvo priimti sprendimai dėl maksimalaus kaupiamos įmokos tarifo nustatymo ir 2018 – 2022 metų (imtinai) daugiabučių remonto ilgalaikio plano patvirtinimo. Ieškovas teigia, kad nedalyvavo 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų savininkų visuotiniame susirinkime, kadangi iki 2018 m. vasario mėnesio dalinai (priklausomai nuo darbo aplinkybių) gyveno (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kur ir buvo oficialiai registruotas. Tačiau ieškovas taip pat tvirtina, kad nors žinojo apie susirinkimo organizavimą (buvo informuotas elektroniniu paštu) ir balsavo išankstiniame balsavime, tačiau, kad sprendimai buvo priimti pažeidžiant įstatymus suprato tik nagrinėdamas DNSB „Vilkpėdės šilas“ 2018 m. balandžio 25 d. pateiktus dokumentus.

Taigi, ieškovo tvirtinimu, 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo protokolu Nr. 2017/12/1601 priimti sprendimai turi būti pripažinti negaliojančiais, nes jie buvo priimti pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas, t. y. 2017 m. gruodžio 16 d. visuotiniame patalpų savininkų susirinkime nebuvo surinktas privalomas kvorumas, užtikrinantis susirinkimo teisėtumą ir galimybę priimti sprendimus, todėl susirinkimas negali būti laikomas teisėtu ir tuo pačiu jame negalėjo būti priimami jokie sprendimai taikomi visiems butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkams.

Atsakovas mano, kad ieškovas praleido terminą ginčyti priimtą sprendimą, todėl prašo teismo taikyti ieškinio senatį.

Pirmiausia pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktika dėl šių įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo yra nuosekli ir išsami. Šis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; etc.). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Kaip žinia, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Teismo vertinimu, šioje teisės normoje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, galima daryti neginčijamą išvadą, jog ieškovo prašoma priteisti skola susidaryti negalėjo, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę atsiskaityti su ieškovu.

Antra, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnį, reglamentuojantį bendrijos statusą, bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (1 dalis). Bendrija negali būti įmonių steigėja ir verstis kita veikla, nesusijusia su daugiabučio namo valdymu, bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (4 dalis). Bendrija veikia vadovaudamasi jos narių solidarumo, lygiateisiškumo ir tarpusavio pagalbos principais (5 dalis). Remiantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrija gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams, bendrijos įstatams ir veiklos tikslams. Savo veikloje bendrija taip pat vadovaujasi bendrijos įstatais (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 4 punktą viena bendrijos pareigų – saugoti ir ginti bendrijos ir jos narių teises bei ekonominius ir kitus teisėtus interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu. Bendrija gali turėti ir kitų įstatuose numatytų teisių, tačiau jos negali prieštarauti Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymui ir kitiems įstatymams (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalis, 25 straipsnio 2 dalis). Bendrija, įgyvendindama uždavinius, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu, priežiūra ir išlaikymu, veikia ne tik bendrijos narių, tačiau ir kitų butų ir kitų patalpų savininkų, nesančių bendrijos nariais, vardu bei jų naudai. Atsižvelgiant į tai, bendrijos valdymo organų sprendimai, susiję su bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymu bei priežiūra, mokesčių rinkimu ir pan., yra privalomi visiems butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, yra jie bendrijos nariai, ar ne. Taigi, gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų, esančių daugiabučiuose namuose, savininkai, nepriklausomai nuo to, ar jie yra, ar nėra bendrijos nariai, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo (apmokėti išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontu, tvarkymu ir kt.). Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai, be kita ko, privalo: teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus; vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo.

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 5 dalis). Kelių savininkų bendrosios nuosavybės teisės objektų valdymo ir naudojimo specifiką lemia imperatyvas valdymą, naudojimą bei disponavimą tokiu turtu grįsti bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnis). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Vadinasi, daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (1995 m. vasario 21 d. redakcija) 16 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 ir 2 dalių, 19 straipsnio ir šio įstatymo (2000 m. birželio 20 d. redakcija) 27 straipsnio 4 ir 7 dalių, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 852 “Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo įgyvendinimo tvarkos” patvirtintų Tipinių daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatų 8 punkto 1, 3 ir 4 pastraipų, 10 punkto 1 pastraipos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Nagrinėjamu atveju, esamas reglamentavimas reiškia, jog butų ir kitų patalpų savininkai daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti savo teises bei pareigas įgyvendina per įsteigtą bendriją – DNSB „Vilkpėdės šilas“. CK 4.85 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo (butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, jungtinės veiklos sutartimi įgalioto asmens arba bendrojo naudojimo objektų administratoriaus) kompetencija tuo atveju, kai yra priimtas visų butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas, būtent – jis įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju, ieškovas ginčija ne bendrijos organo (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 9 straipsnis), bet butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnis) sprendimus ir protokolą Nr. 2017/12/16-01, todėl įvertinus išdėstytą aukščiau, darytina išvada, jog šiuo atveju ieškovo R. M. ieškinio reikalavimai atsakovo DNSB „Vilkpėdės šilas“ atžvilgiu atmestini, kaip visiškai nepagrįsti.

Be to, trečia, ieškiniams dėl juridinio asmens organo priimtų nutarimų (sprendimų) apskundimo įstatyme nustatytas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 4 dalis, 2.82 straipsnio 4 dalis). Bendrija yra juridinis asmuo, o bendrijos narių susirinkimas yra bendrijos valdymo organas (DNSBĮ 3 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties terminas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais yra įstatymų leidėjo specialiai aptartas kaip bendrojo ieškinio senaties termino išimtis, todėl spręsdamas aptariamo pobūdžio ginčą teismas privalo taikyti sutrumpintą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 4 dalis, 2.82 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2010). CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jei teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas terminas – atnaujinamas. Aiškindamas šią nuostatą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio (pagal pareigas) turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012; etc.). Įstatymo leidėjo nustatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas tam, kad būtų užtikrinamas atitinkamų teisinių santykių stabilumas, todėl, sprendžiant dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, reikia įvertinti ieškovo pažeistos teisės svarbą, kokia teisė yra pažeista, ar ji gali būti pašalinta vėlesniais juridinio asmens sprendimais, ar ginčo kilimo ir nagrinėjimo metu ši teisė dar aktuali ir kt. Teismų praktikoje pripažįstama, kad svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, pripažįstamos šio termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios trukdė asmeniui ginti savo pažeistas teises ir interesus bei nepriklausė nuo asmens valios (pvz., sunki asmens liga, gydymasis stacionarioje gydymo įstaigoje, gili senatvė, neraštingumas ar kitos išskirtinės svarbos aplinkybės) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2006; 2008 m. balandžio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2008; etc.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškinys teismui pateiktas tik 2018 m. liepos 20 d., o bendrijos narių ir kitų bendraturčių visuotinio susirinkimo protokolas priimtas 2017 m. gruodžio 16 d. Nors ieškovas nurodytame visuotiniame susirinkime nedalyvavo, nes, kaip teigia, iki 2018 m. vasario mėn. dalinai gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau pats ieškovas patvirtino, jog apie šį susirinkimą buvo informuotas, netgi iki jo pradžios pateikė savo balsavimo raštu biuletenį, todėl teismas sprendžia, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo būtent nuo šio protokolo priėmimo. Remiantis pirmiau paminėtoje teismų praktikoje nurodytais kriterijais, vertinant ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios, nagrinėjamu atveju, pagrindo konstatuoti, kad jos egzistavo, nenustatyta. Todėl atmestinas ieškovo prašymas atnaujinti praleistą ieškinio pateikimui taikomą ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į išdėstytą bei esant atsakovo prašymui taikyti ieškinio senatį, remiantis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjamu atveju taikytina ieškinio senatis bei ieškinys atmestinas ir dėl šios priežasties.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas DNSB „Vilkpėdės šilas“ savo bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų teismui nepateikė, jam tokios išlaidos nepriteistinos. Trečiajam asmeniui UAB „Naujamiesčio būstas“, palaikiusiam atsakovo pusę, iš ieškovo priteistina – 78,65 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis, 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968)).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur dydžio sumos (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie pašto išlaidas civilinėje byloje), todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui UAB „Naujamiesčio būstas“, juridinio asmens kodas 121452091, 78,65 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus, 65 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Edvardas Juozėnas