Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-10-25 · Civilinė byla Nr. e2S-2786-603/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-10-25Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-06-20Vilniaus miesto apylinkės teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2020-04-23Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-25
Bylos Nr.
e2S-2786-603/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-22446-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Bujokaitė
Ieškovas
R. M.
Atsakovas
daugiabučių namų savininkų bendrijai „Vilkpėdės šilas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2786-603/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22446-2018-8Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovui daugiabučių namų savininkų bendrijai „Vilkpėdės šilas“ dėl butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo protokolo Nr. 2017/12/16-01 panaikinimo.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – DNSB) „Vilkpėdės šilas“ butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo protokolą Nr. 2017/12/16-01.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 30 nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti: 1) į civilinę bylą kaip byloje dalyvaujančius asmenis įtraukti visus butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkus; 2) pateikti tiek procesinio dokumento (ieškinio) bei jo priedų kopijų, kad po vieną tektų priešingai proceso šaliai ir naujai įtrauktiems bylos dalyviams. Vilniaus apygardos teismas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nutartį panaikino ir ieškovo ieškinio priėmimo klausimą perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 2 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto teismas nurodė, kad iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas prašo panaikinti DNSB „Vilkpėdės šilas“ butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo protokolą Nr. 2017/12/16-01, taigi – ieškovas ginčija ne bendrijos organo (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 9 str.), bet butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo (to paties įstatymo 12 straipsnis) sprendimus ir protokolą Nr. 2017/12/16-01, todėl, esant aukščiau nurodytoms paminėtoms aplinkybėms, ieškovas įpareigotinas patikslinti atsakovą. Pažymėtina, kad ieškovo reikalavimai turi būti aiškūs, konkretūs; pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), taigi – jis privalo nurodyti ieškinio pagrindą, pagal kurį konkretus atsakovas yra atsakingas už susirinkimo protokolo priėmimą (kurį ieškovas ir prašo panaikinti), bei nurodyti atsakomybės rūšį. Teismas negali nagrinėti ieškinio, kurio reikalavimai nėra aiškūs ar pareikšti netinkamam atsakovui.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Atskirajame skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas ieškovo ieškinio priėmimo klausimą, privalėjo įvertinti faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą susijusius su atsakomybe dėl butų ir kitų patalpų savininkų priimamų sprendimų. Vilniaus miesto apylinkės teismas apsiribojo tik formaliu konstatavimu, kad ieškiniu prašomas panaikinti sprendimas yra ne bendrijos organo sprendimas, todėl bendrija negali būti atsakove. Tokia Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis negali būti laikoma motyvuota ir pagrįsta. Ieškovas ieškiniu prašo panaikinti DNSB „Vilkpėdės šilas“ butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo protokolą Nr. 2017/12/1601 motyvuodamas tuo, kad butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkime priimti sprendimai nesant privalomo kvorumo, t. y. nesant ne mažiau kaip pusės visų balsų skaičiuojamų pagal kiekvieną butą ir kitą patalpą, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Pagal ieškovo turimus duomenis butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkų balsų bendras skaičius yra 395 (tuo tarpu protokole minimas skaičius yra tik 301).

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 2 d. nutartimi įpareigojo ieškovą patikslinti ieškinį nurodant atsakovais butų ir kitų patalpų savininkus dalyvavusius susirinkime. Toks Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas yra neįgyvendinimas nei ieškovui nei kitai organizacijai, kadangi neegzistuoja tokie duomenys, kurių prašo Vilniaus miesto apylinkės teismas. Atkreipia dėmesį, kad 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo protokole Nr. 2017/12/1601 nurodyta, kad balsavime dalyvauja 157 butų ir kitų patalpų savininkai. Minėtame protokole nurodyta, kad 3 klausimo atveju už balsavo 142, prieš 14, susilaikė 1, 4 klausimo atveju už – 80, prieš – 65, susilaikė – 12, 5 klausimo atveju už – 137, prieš – 14, susilaikė – 6. Iš pateiktos informacijos akivaizdu, kad ne visi susirinkime dalyvavę butų ir kitų patalpų savininkai išreiškė pritarimą siūlomiems sprendimams, o tai reiškia, kad nėra pagrindo butų ir kitų patalpų savininkų, kurie nebalsavo už siūlomus sprendimus versti prisiimti atsakomybę už priimtus sprendimus ir laikyti juos atsakovais. Be to, 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų susirinkime, kurį organizavo DNSB „Vilkpėdės šilas“ vyko laisvas balsavimas pakeliant ranką, o balsus skaičiavo nesant kvorumui išrinkta balsų skaičiavimo komisija. Todėl neįmanoma nustatyti, kaip balsavo konkretus butų ir kitų patalpų savininkas. Šios faktinės aplinkybės Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 2 d. nutarties vykdymo kontekste reiškia, kad ieškovui, norint tinkamai patikslinti ieškinį, reikia surinkti duomenis apie dalyvavusius susirinkime butų ir kitų patalpų savininkus, tuomet turėti informaciją apie tai, kurie butų ir kitų patalpų savininkai pritarė siūlomiems sprendimams, kadangi galima daryti prielaidą, jog tik pritarę savininkai priėmė neteisėtą sprendimą.

7. Atkreipia dėmesį į ieškovo ieškinyje keliamo reikalavimo pagrindą, t. y. butų ir kitų patalpų susirinkime priimti sprendimai yra neteisėti, nes nebuvo kvorumo. Patys susirinkime dalyvaujantys butų ir kitų patalpų savininkai neskaičiuoja balsų ir neturi duomenų apie reikalingą kvorumą arba pagrįstai pasitiki informacija ir duomenimis, kuriuos pateikia susirinkimo pirmininkas R. Č., kuris yra ir ieškinyje nurodyto atsakovo DNSB „Vilkpėdės šilas“ pirmininkas. Todėl kyla pagrįstas klausimas, kokiu teisiniu pagrindu ir kodėl butų ir kitų patalpų savininkai dalyvaujantys susirinkime ir balsuojantys už priimamus sprendimus turi atsakyti už tai, kad butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime tyčia ar netyčia buvo netinkamai apskaičiuotas ir įvertintas privalomas kvorumo buvimas? O Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis būtent butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime dalyvaujantiems asmenims sukuria pareigą tinkamai apskaičiuoti ir įvertinti privalomo kvorumo buvimą, nes priešingu atveju jie tampa atsakovais byloje. Be to, siekiant bent dalinai įgyvendinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartį, turi būti atliekamas duomenų apie butų ir kitų patalpų savininkų, dalyvavusių susirinkime, kuriame buvo priimti DNSB „Vilkpėdės šilas“ butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo protokole Nr. 2017/12/1601 nurodyti sprendimai, surinkimas. Duomenys apie butų ir kitų patalpų savininkus, dalyvavusius minėtame susirinkime, yra laikyti asmens duomenimis.

8. Teigia, kad ieškovas yra paprastas fizinis asmuo, siekiantis apginti savo galimai pažeistas teises, ir neturintis teisinių priemonių reikalauti pateikti asmens duomenis apie butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkus. Nagrinėjant butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime dalyvaujančių asmenų pareigos tinkamai apskaičiuoti ir įvertinti privalomo kvorumo buvimą ar nebuvimą svarbios Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNKPPSBĮ) nuostatos bei pačios bendrijos tikslai ir uždaviniai. DGNKPPSBĮ 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sprendimai dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo (karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, pastato (pastatų) šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, patalpų (pastatų) savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir pan.), taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, dėl pastato (pastatų) atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų priimami visų to daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Šiuo atveju visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo šaukimui ir sprendimų priėmimui mutatis mutandis taikomos DGNKPPSBĮ 11 straipsnio nuostatos. Tai reiškia, kad butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų šaukimai ir sprendimų priėmimas turi būti atliekamas tokia pat tvarka, kuri taikoma visuotinio susirinkimo sušaukimui ir sprendimų priėmimui. DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad visuotinius susirinkimus šaukia bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad ir butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus šaukia bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba.

9. DGNKPPSBĮ 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrijos steigimo tikslas yra įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. O tai reiškia, kad butų ir kitų patalpų savininkai steigia bendriją ne tam, kad jinai savitiksliai egzistuotų, o tam, kad jinai užtikrintų butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Kitaip sakant butų ir kitų patalpų savininkai priimdami sprendimą įsteigti bendriją pagrįstai tikisi, kad jai esant jinai užtikrins visų reikalingų susirinkimų sušaukimą, tinkamą sprendimų priėmimą, kontroliuos priimtų sprendimų vykdymą. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad ieškinyje nurodyto atsakovo įstatų 9 punkte nurodyta, kad atsakovo steigimo tikslas yra įgyvendinti pastatų patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administravimu, valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu, atstovauti bendrijos narių interesams. Atsakovo įstatų 11.4 punkte nurodyta, kad atsakovas turi organizuoti patalpų savininkų sprendimų priėmimą ir įgyvendinimą dėl pastato ar jo dalies atnaujinimo (modernizavimo) priemonių, o 11.5 punkte nurodyta, kad atsakovas turi organizuoti patalpų savininkų sprendimų priėmimą ir įgyvendinimą dėl patalpų savininkų bendrųjų interesų tenkinimo. Tiek DGNKPPSBĮ, tiek atsakovo įstatų nuostatos patvirtina, kad atsakovas yra įsteigtas tam, kad užtikrintų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų tinkamą sušaukimą, sprendimų priėmimą ir jų įgyvendinimą. O tai reiškia, kad būtent ieškinyje nurodyto atsakovo pareiga yra įvertinti, ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime dalyvaujantys savininkai turi teisę priimti teisėtus sprendimus, kurie būtų privalomi visiems butų ir kitų patalpų savininkams. Tokią poziciją patvirtina ir tai, kad būtent atsakovo pirmininkas buvo paskirtas 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo pirmininku, kuris privalėjo įvertinti, ar susirinkime dalyvauja tiek savininkų, kad būtų įgyvendintas reikalavimas dėl privalomo kvorumo buvimo.

10. Iš ieškovo pateiktų duomenų akivaizdu, kad atsakovo valdymo organai vadovaudamiesi nurodytais teisės aktais organizavo 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimą ir rengė parengiamuosius ir baigiamuosius susirinkimo dokumentus: rengė susirinkimo protokolą ir prie skundžiamo protokolo pridėtą DNSB „Vilkpėdės šilas“ bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus 2018-2022 metams (imtinai) ilgalaikį planą ir DNSB „Vilkpėdės šilas“ kaupiamosios įmokos tarifo apskaičiavimą (visuose dokumentuose pasirašo DNSB „Vilkpėdės šilas“ pirmininkas (arba valdybos nariai ir juose uždėti bendrijos rekvizitai). Ieškovas, atsižvelgdamas į DGNKPPSBĮ ir atsakovo įstatus, mano, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 2 d. nutartyje nepagrįstai ir neteisėtai nurodė, kad atsakovu byloje dėl 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo protokolo Nr. 2017/12/1601 neteisėtumo negali būti ieškovo ieškinyje nurodytas atsakovas, t. y. DNSB „Vilkpėdės šilas“.

11. Ieškinyje nurodytas atsakovas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu buvo įsteigtas nustatant tikslą įgyvendinti butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, todėl būtent jam tenka pareiga sušaukti reikalingus susirinkimus ir užtikrinti, kad susirinkimuose būtų priimti teisėti sprendimai. Ieškovas, atkreipia dėmesį, kad ir pagal susiklosčiusią teisminę praktiką ginčuose dėl butų ir kitų patalpų savininkų priimamų sprendimų teisėtumo tokio pobūdžio civilinėse bylose atsakovais yra nurodomos butų ir kitų patalpų savininkų įsteigtos bendrijos, o ne kiekvienas buto ar kitos patalpos savininkas. Nagrinėjamu atveju butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkų balsų bendras skaičius yra 395.

12. Vilniaus apylinkės teismas taikydamas CPK 111 straipsnio 2 dalį jos taikymą nepagrįstai absoliutina, nes tam tikrais atvejais į teismą besikreipiantis asmuo tokių duomenų negali nurodyti ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių, o be to asmuo besikreipiantis į teismą gali pats pasirinkti savo teisių gynybos strategija ir atitinkamai byloje dalyvaujančius asmenis. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi įpareigoja ieškovą surinkti duomenis apie butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkus, kurie yra laikytini asmens duomenimis. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas yra paprastas fizinis asmuo neturintis teisinių priemonių reikalauti pateikti asmens duomenis apie butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkus. Atsakovas būdamas atsakingu už butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimų organizavimą privalo turėti duomenis apie butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkus ir užtikrinti, kad susirinkimuose būtų priimami teisėti sprendimai. Būtent, atsakovas atstovauja (duomenys neskelbtini) butų savininkus bei organizavo susirinkimą, kuriame priimtas ginčytinas susirinkimo protokolas Nr. 2017/12/1601, todėl būtent minėtas juridinis asmuo turi duomenis apie visus butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkus.

13. Šiuo atveju ieškovas, kaip vienas iš butų ir kitų patalpų savininkų, pagrįstai tikėjosi, kad įsteigtas atsakovas užtikrina vykstančių susirinkimų teisėtumą, nes būtent tam atsakovas ir įsteigtas. Tačiau paaiškėjus aplinkybėms, kad atsakovas sąmoningai ar nesąmoningai tinkamai neatstovauja butų ir kitų patalpų savininkų ir galbūt atsakovui vadovaujantys asmenys turi savanaudiškų tikslų, ieškovas ėmėsi teisinių priemonių apginti savo pažeistas teises, kurias pažeidė būtent atsakovas tinkamai nevykdydamas jam pavestų uždavinių ir funkcijų. Ieškovas, atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, mano, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nustatytas įpareigojimas atsakovais nurodyti butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkus ir nurodyti kiekvieno savininko atsakomybės rūšį neįgyvendinama nei ieškovui kaip paprastam fiziniam asmeniui nei kitai organizacijai, o be to yra nesuderinamas su įstatymo ir atsakovo įstatuose nurodytais atsakovo tikslais ir uždaviniais, todėl toks įpareigojimas užkerta kelią realiai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų teisių. Ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-28556-433/2018 ir pripažinti ieškovo ieškinį kaip atitinkantį CPK nustatytus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

16. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti: patikslinti atsakovą, nurodyti ieškinio pagrindą, pagal kurį konkretus atsakovas yra atsakingas už susirinkimo protokolo priėmimą bei nurodyti atsakomybės rūšį.

17. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą, pateikdamas ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis bei prašydamas panaikinti DNSB „Vilkpėdės šilas“ butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo protokolą Nr. 2017/12/16-01.

18. Teismų praktikoje nurodoma, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį ieškinį, pareiškėjui sudaromos sąlygos paša­linti esančius ieškinio trūkumus, nepraleisti ieškinio senaties termino ir tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis - užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai).

19. Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).

20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vertinant situaciją, kurioje yra ieškovas, galima teigti, jog ieškovas neturi galimybės konkrečiai įvardinti visus su ginčijamu klausimu susijusius asmenis. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovas reikalavo duomenų apie vykusį susirinkimą, dalyvavusius asmenis ir kt., tačiau jam šiuos duomenis buvo atsisakyta pateikti. Sutiktina su ieškovo teiginiu, jog jis neturi galimybės gauti teismo reikalaujamų duomenų, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovui turi būti sudaryta galimybė patikslinti ieškinį pasirengimo nagrinėti bylą metu.

21. Pažymėtina, kad iš ieškovo pateiktų duomenų pakankamai aišku ko ieškovas reikalauja, dėl ko nesutinka su savininkų priimtu sprendimu, iš esmės yra aišku, kurie asmenys ginčijamą sprendimą priėmė (butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) savininkai), todėl ieškinys galimas laikyti tinkamu priimti, o trūkstami duomenys gali būti išreikalauti iš juos galinčių pateikti asmenų (CPK 199 straipsnis). Taip pat pažymėtina, kad o asmuo besikreipiantis į teismą pats pasirenka savo teisių gynybos būdą ir tuo atveju, jeigu ieškovas nusprendė, kad byloje atsakovu turi būti DNSB „Vilkpėdės šilas“, teismas turi vertinti ieškovo reikalavimo pagrįstumą jo pasirinkto atsakovo atžvilgiu, o esant būtinybei, netinkama šalis gali būti pakeista tinkama (CPK 45 straipsnis).

22. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, atskirasis skundas tenkinamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis naikintina, klausimą perduodant nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Apelianto (ieškovo) R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. nutarties patenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-28556-433/2018 ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Loreta Bujokaitė