- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-09
- Bylos Nr.
- e2-5168-1097/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00966-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Atsakovas
- S. D., uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“
- Advokatai
- Akvilė Povilanskaitė, Simas Lilas
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.8Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“ atstovui advokato padėjėjui Simui Lilui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ patikslintą ieškinį atsakovėms S. D. ir uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Sostinė“ dėl išmokėtų sumų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė ADB ,,Gjensidige“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovėms S. D. ir UAB „Mano Būstas Sostinė“ dėl išmokėtų sumų priteisimo, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių 794,72 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad gyventojų turto draudimo sutartimi Nr. SB 004093 buvo apdraudusi butą, esantį (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties galiojimo metu gautas pranešimas apie 2021 sausio mėn. įvykusį užliejimą. 2021 m. vasario 9 d. vykdant apgadinto turto apžiūrą buvo nustatyta, kad užliejimas įvyko iš atsakovei S. D. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodė, kad įvykis įvyko galimai dėl UAB „Mano Būstas Sostinė“ šalto vandens stovo gedimo arba dėl užliejimo per pastato bendrąsias konstrukcijas, namo sienas (siūles). Ieškovės teigimu, atsakovė UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė / techninė prižiūrėtoja, atsakinga už namo bendruosius inžinerinius tinklus, bendrąsias pastato konstrukcijas, ir privalėjo užtikrinti tinkamą namo bendrųjų konstrukcijų, vamzdžių funkcionavimą. Atsakovė S. D. yra buto, iš kurio įvyko užliejimas, savininkė ir privalėjo savo turtą valdyti taip, kad nekiltu žala kitiems asmenims (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Dėl to atsakovės solidariai turi atlyginti dėl apliejimo atsiradusią žalą, o ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, įgijo atgręžtinio reikalavimo (subrogacijos) teisę į atsakoves (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis).
Atsiliepimas
3. Atsakovė S. D. atsiliepime prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad ieškovės apdraustas butas aplietas ne dėl atsakovės, kaip viršuje esančio buto savininkės, kaltės, neveikimo ar netinkamo veikimo, todėl atsakovei prievolė atlyginti žalą CK 6.266 straipsnio pagrindu nekyla. Daugiabučio namo sandarinimo defektai, kurie lemia butų ir sienų drėkimą, fiksuojami nuo 2013 m. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai kreipiasi į namo administratorių dėl namo nesandarumo, tačiau problema nesprendžiama. Dėl to atsakomybė atlyginti žalą kyla namo administratorei – UAB „Mano Būstas Sostinė“, kuri nesiima veiksmų įsisenėjusiai problemai šalinti. Atsakovės teigimu, ieškovė iš esmės netyrė, nenustatinėjo įvykusios avarijos priežasčių, apsiribojo tik konstatavimu, kad tariamai vanduo į butą išsiliejo iš buto, esančio virš apdrausto buto, tačiau pačiame atsakovei priklausančiame bute ieškovės ekspertai nesilankė. Ieškovė neatliko detalaus ir išsamaus įvykio tyrimo, nenustatė konkrečios, tikslios pastato vietos, iš kurios buvo užpiltos draudėjo patalpos.
4. Atsakovė UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Atsakovės teigimu, nėra įrodytos jos, kaip daugiabučio namo administratorės, civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovė neįrodinėja, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė. Ieškovė nepateikia nė vieno įrodymo, kad objekto valdytoja teisės aktų nustatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai būtų vykdžiusi netinkamai. Ieškovė neatsižvelgė į visas žalos atsiradimui reikšmingas aplinkybes, nenustatinėjo ir neįrodinėjo būtinųjų namo administratorės civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovė neatliko išsamaus draudžiamojo įvykio aplinkybių tyrimo ir nenustatė įvykio priežasties bei kaltininko. Dėl ginčo įvykio, kuris nėra nustatytas ir nėra aiški jo data, atsakovė nėra gavusi jokio pranešimo, o namo administratorė atsakove įtraukta remiantis išimtinai atsakovės buto savininkės nuomone, kuri nepagrįsta jokiais įrodymais. Be to, ieškovė neįrodė žalos padarymo fakto ir nepateikė visų žalos (draudimo išmokos) dydį pagrindžiančių dokumentų. Tinkamai neištyrusi draudžiamojo įvykio aplinkybių, draudikė pati prisiėmė riziką dėl galimybės išieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Paaiškino, kad pradinį ieškinį pateikė atsakove įtraukiant tik buto savininkę, tačiau, atsižvelgus į pastarosios atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, buvo nuspręsta, jog galimai tinkama atsakovė yra daugiabučio namo administratorė, todėl ieškinys patikslintas, reikalavimą reiškiant atsakovėms buto savininkei ir daugiabučio namo administratorei solidariai. Ieškovės atstovo teigimu, galimai apliejimas įvyko dėl bendrojo naudojimo objektų gedimo ar namo fasado trūkio. Ieškovės atstovo teigimu, užliejimai nuolatiniai, problema įsisenėjusi, o atsakovė UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ yra atsakinga už bendras konstrukcijas ir privalėjo užtikrinti tinkamą konstrukcijų eksploatavimą. Atsakovei S. D. ieškinio reikalavimas reiškiamas kaip virš nukentėjusio buto esančio buto savininkei.
6. Teismo posėdžio metu atsakovė S. D. ir jos atstovė prašė ieškinį atmesti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Atsakovė paaiškino, kad daugiabučiame name yra įsisenėjusi namo nesandarumo problema. Dėl to, išritus gausesniems krituliams, šlampa vidinė siena virtuvėje; toks įvykis buvo ir 2021 m. sausio mėnesį, kai siena atsakovės bute sudrėko beveik iki grindų. Taip pat nurodė, kad sudrėkimo vietoje vandens prabėgimo iki grindų nebuvo, taip pat nebuvo vandens prabėgimo svetainėje, atsakovės buto grindys nėra paveiktos vandens. Patikslino, kad 2021 m. sausio mėnesį sudrėkusi siena negalėjo lemti ginčo įvykio, nes vandens prabėgimo iki grindų nebuvo. Atsakovės atstovės teigimu, ieškovės atliktas draudžiamojo įvykio tyrimas abejotinas, nes nenustatyta nei įvykio data, nei aplinkybės ar priežastys.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu atsakovės UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ atstovas prašė ieškinį atmesti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Nurodė, kad CK 4.83 straipsnyje įtvirtintos daugiabučio namo bendraturčių pareigos, o namo administratorės funkcijos nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 4 punkte. Šiuo atveju nėra duomenų, kad administratorė būtų nevykdžiusi ar netinkamai vykdžiusi savo funkcijas, kad būtų neatlikusi būtinųjų daugiabučio namo priežiūros darbų. Kitokiems darbams atlikti privalo būti priimamas daugiabučio namo savininkų sprendimas, kurio šiuo atveju nebuvo. Pastebėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, jog vienu metu buvo aplietos virtuvės siena ir svetainės lubos. Tokio apliejimo mechanizmas nesuprantamas ir tai gali būti nei laiku, nei priežastimis nesusiję du atskiri apliejimo atvejai. Svetainėje apliejimas stebėtas aplink šviestuvą kambario viduryje, o vienintelis tokio apliejimo kelias būtų nuo lubų, kur nėra jokių inžinerinių tinklų. Pagal pateiktą buto planą, nurodyta aplieta vidinė buto siena, todėl nėra aišku, kaip tai susiję su daugiabučio namo išorinių sienų nesandarumu. Buto savininkei teigiant, jog jos bute grindys buvo sausos, ieškovė, kaip draudikė, turėjo vertinti ir aiškintis, dėl kieno atsakomybės atsirado vanduo nukentėjusiame bute. Atsakovės atstovas pabrėžė, kad ieškovė, kaip draudikė, neatliko draudžiamojo įvykio tyrimo, nesiaiškino apliejimo aplinkybių. Kelia abejonių ir pats žalos faktas, nes ieškovės atstovas patvirtino, jog apžiūrint nukentėjusį butą jame jau buvo sausa; atsakovė 2021 m. sausio mėnesį negavo jokių pranešimų dėl avarijos. Neįrodytos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Taip pat netinkamas padarytos žalos skaičiavimas. Nėra aišku, kuo grindžiama solidarioji atsakovių atsakomybė. Dėl nurodytų priežasčių ieškinys nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
8. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ADB ,,Gjensidige“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei S. D., prašydama priteisti iš atsakovės 794,72 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Grįsdama šį reikalavimą, ieškovė nurodė, kad buvo apdraudusi butą, esantį (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties galiojimo metu buvo gautas pranešimas apie 2021 sausio mėn. įvykusį užliejimą ir, vykdant apgadinto turto apžiūrą, buvo nustatyta, kad užliejimas įvyko iš atsakovei S. D. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovei atsiliepime į ieškinį nurodžius, kad jai priklausančiame bute buvo sausa, o užliejimas galėjo įvykti dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų netinkamos priežiūros ir / ar remonto darbų, ieškovė pateikė patikslintą ieškinį atsakovėms S. D. ir UAB „Mano Būstas Sostinė“ dėl išmokėtų sumų priteisimo, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių 794,72 Eur, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Grįsdama patikslinto ieškinio reikalavimus, ieškovė nurodė, kad atsakovė UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ yra gyvenamojo namo administratorė / techninė prižiūrėtoja, atsakinga už namo bendruosius inžinerinius tinklus, bendrąsias pastato konstrukcijas, todėl privalėjo užtikrinti tinkamą namo bendrųjų konstrukcijų, vamzdžių funkcionavimą, o atsakovė S. D. yra virš nukentėjusio buto esančio buto savininkė ir turėjo savo turtą valdyti taip, kad nekiltų žalos kitiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, ieškovės teigimu, žalą atsakovės privalo atlyginti solidariai. Taigi, patikslinto ieškinio reikalavimai atsakovei S. D. reiškiami kaip virš nukentėjusio buto esančio buto savininkei, o reikalavimai atsakovei UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ reiškiami kaip savo pareigų tinkamai nevykdžiusiai daugiabučio namo administratorei / techninei prižiūrėtojai.
9. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2005; 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007). CK 6.245 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą). CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys įpareigoja kiekvieną asmenį laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o jei ją padaro, turi visiškai atlyginti. Civilinė atsakomybė taikytina esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms: žalai (CK 6.245, 6.249 straipsniai), žalą padariusio asmens neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis) ir kaltei (CK 6.248 straipsnis), priežastiniam neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ryšiui (CK 6.247 straipsnis).
Dėl atsakovės S. D. civilinės atsakomybės
10. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tokią žalą objekto savininkas privalo atlyginti net ir nesant jo kaltės, nes savininkas turi pareigą užtikrinti saugų ir tinkamą nuosavybės teisės objekto naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007; 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017). CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos civilinės atsakomybės sąlygos: įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; žalos asmeniui padarymas; įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra pažymėjęs, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad turtas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl žalos, atsiradusios užpylus patalpas vandeniu, atlyginimo, ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Ieškovas tokiu atveju privalo įrodyti tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-381-302/2011). Turto valdytojo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo valdomo turto, o ne iš kitų šaltinių (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2128-258/2013).
11. Apibendrinant nurodytą teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką, konstatuotina, kad ieškovė, keldama reikalavimą dėl žalos, padarytos užpylus apdraustą turtą vandeniu, atlyginimo subrogacijos tvarka atsakovei, kuri yra virš nukentėjusio buto esančio buto savininkė, turėjo įrodyti, kad žalą padaręs vanduo ištekėjo iš viršuje esančių patalpų, priklausančių atsakovei, t. y. kad užpylimo židinys yra atsakovės butas.
12. Aplinkybei, kad apdraustą turtą gadinantį poveikį daręs vanduo tekėjo iš atsakovei S. D. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), įrodyti ieškovė rėmėsi užliejimo lokalizacija, t. y. tuo, jog atsakovei priklausantis butas Nr. 31 yra virš aplieto buto Nr. 27; nukentėjusio buto apžiūros aktu, jo nuotraukomis ir planu, nukentėjusio buto savininko / valdytojo nurodytomis aplinkybėmis. Atsakovė, neigdama savo, kaip turto savininkės, atsakomybę CK 6.266 straipsnio pagrindu, nurodė, jog jai priklausančio buto Nr. 31 grindys buvo sausos, jame nebuvo tokio vandens išsiliejimo, kuris būtų galėjęs pratekėti iki žemiau esančio buto. Grįsdama šiuos teiginius, atsakovė pateikė susirašinėjimo su ieškove medžiagą, specialisto išvadą, buto nuotraukas. Taip pat atsakovė kėlė versiją, kad nukentėjęs butas galėjo būti aplietas dėl bendrųjų namo konstrukcijų trūkumų, ir teikė duomenis, jog daugiabučiame name yra įsisenėjusi išorinių sienų siūlių nesandarumo problema: susirašinėjimo su UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ medžiagą, duomenis apie daugiabučio gyvenamojo namo administravimą, prašė apklausti liudytoja kaimynę.
13. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019).
14. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, kad bylos medžiaga nėra pakankama faktui, jog žalą padaręs vanduo tekėjo iš viršuje esančio atsakovei priklausančio buto Nr. 31, t. y. kad šiame bute buvo vandens pratekėjimo židinys, nustatyti ir patvirtinti (CPK 185 straipsnis). Ieškovės teiginiai, kad vanduo tekėjo iš atsakovei priklausančio buto, grindžiami bendra įprasta prielaida ir aplinkybe, jog atsakovei priklausantis butas yra virš nukentėjusiojo buto. Pažymėtina, kad ši bendra tikėtina prielaida gali būti paneigiama konkrečioje byloje surinktais įrodymais. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovės butas buvo paveiktas ant grindų išsiliejusio vandens, o ieškovė remiasi išimtinai nukentėjusio buto apžiūra ir jo valdytojo nurodytomis aplinkybėmis. Ieškovės ir atsakovės susirašinėjimo medžiaga patvirtina, kad ginčo įvykio žalos administravimo metu atsakovė nuosekliai laikėsi pozicijos, jog žalos padaręs vanduo tekėjo ne iš jos buto. Atsakovė informavo apie tai ieškovę 2021 m. vasario 15 d. el. laišku, nurodydama, jog ji visą laiką buvo namuose, jokių veiksmų neatliko ir jos bute sausa, užliejimų nėra. Pakartotiniai atsakovės el. laiškai ieškovei patvirtina, kad atsakovė ne kartą kreipėsi į ieškovę, prašydama atvykti apžiūrėti jos buto bei įsitikinti, jog jis nėra paveiktas vandens. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad tokie kvietimai buvo, tačiau ieškovės atstovai į atsakovės butą apžiūrai nuvykę nebuvo. Atsakovė pateikė 2022 m. gegužės 24 d. specialisto išvadą (DOK-94418), kurioje nurodyta, kad atsakovės bute nėra požymių, jog iš virtuvės ar kambario būtų pratekėjęs vanduo; tokia išvada padaryta įvertinus grindų būklę. Taip pat atsakovė S. D. nuosekliai nurodė ieškovei, jog galima užliejimo priežastis bendrojo naudojimo objektų trūkumai: vandentiekio sistema arba nesandarios pastato konstrukcijos. Ieškovė 2021 m. kovo 12 d. paklausimu kreipėsi į UAB ,,Mano Būstas“, nurodydama, jog ,,pagal įvykio metu surinktą medžiagą turime pagrindo manyti, jog už įvykio priežastį esate atsakingi jūs“, ir prašydama pateikti turimą medžiagą apie įvykį ir jo priežastis. Ieškovės atstovas pripažino, kad atsakymo į šią užklausą gauta nebuvo, o ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei buto savininkei dėl išmokėtos sumos priteisimo. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad dėl ginčo įvykio yra atsakinga namo administratorė UAB ,,Mano Būstas Sostinė“; teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nepateikė duomenų ir neįrodinėjo, kad žalos padaręs vanduo išsiliejo atsakovei priklausančiame bute, t. y. kad avarijos priežastis yra bute.
15. Kaip minėta, CK 6.266 straipsnio pagrindu statinio savininkas atsako, jei nustatoma, jog žalos padaręs vanduo išsiliejo jo patalpose, t. y. jo atsakomybės pagrindu yra aplinkybė, kad jis neužtikrino, jog jo turtas nesukeltų žalos kitiems asmenims. Tokie atvejai neapima situacijos, kai žalos padaręs vanduo išsilieja kažkur kitur ir padaro žalos, tekėdamas per asmeniui priklausančias patalpas ir nubėgdamas žemyn. Dėl to šiuo atveju, kai, ieškovės teigimu, vanduo išsiliejo dėl atsakovės UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ neatliktų pareigų prižiūrint daugiabutį namą, ir, išsiliejęs iš bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų ar į pastatą patekęs per nesandarų stogą / bendras namo konstrukcijas ar pan., per atsakovei priklausantį butą nubėgo ir iki nukentėjusio apdrausto buto, atsakovė S. D., kaip buto savininkė, negalėtų būti laikoma atsakinga CK 6.266 straipsnio pagrindu, nes žalos padaręs vanduo išsiliejo ne jai priklausančiose patalpose (išsiliejimo židinys nėra jos bute).
16. Atsižvelgiant į nurodytą, byloje nepateikus duomenų, kurie galėtų patvirtinti, jog avarijos, lėmusios vandens tekėjimą, priežastis ir šaltinis buvo atsakovei priklausančiame bute, konstatuotina, kad neįrodytos atsakovės S. D. civilinės atsakomybės CK 6.266 straipsnio pagrindu sąlygos. Kaip minėta, turi būti nustatyti neteisėti turto valdytojo veiksmai, kurie konstatuojami, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo valdomo turto, o ne iš kitų šaltinių. Šiuo atveju ieškovė patikslintame ieškinyje net neįrodinėja, kad vandens pratekėjimo šaltinis buvo atsakovės bute ar iš jai priklausančių inžinerinių tinklų, o teigia, jog, galimai, vanduo tekėjo iš bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų ar dėl namo konstrukcijų nesandarumo. Taigi, pati ieškovė pripažįsta, jog vanduo tekėjo iš kitų šaltinių. Nenustačius neteisėtų atsakovės buto savininkės veiksmų, patikslintas ieškinys šios atsakovės atžvilgiu atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Dėl atsakovės UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ civilinės atsakomybės
17. CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas (valdytojas). Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad skolininku pagal CK 6.266 straipsnį gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį ir fizinį poveikį. Valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2007).
18. Pagrindinės namo konstrukcijos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tame name esančių butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Remiantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Taigi, namo administratoriui yra pavesta administruoti bendrojo naudojimo objektus, jais rūpintis bei prižiūrėti, nes tai iš esmės yra pagrindinės administratoriaus funkcijos (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1920-590/2014, 2017 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-695-577/2017).
19. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore / technine prižiūrėtoja. Taigi, ši atsakovė, būdama gyvenamojo namo administratore / technine prižiūrėtoja, yra atsakinga už namo bendruosius inžinerinius objektus ir bendrąsias konstrukcijas. Atsakovė, kaip namo administratorė / techninė prižiūrėtoja, prižiūrinti namo bendruosius objektus, privalėjo užtikrinti tinkamą bendrosios dalinės nuosavybės objektų funkcionavimą tokiu būdu, kad nebūtų daroma žalos kitų asmenų turtui.
20. Kartu pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės yra išaiškinta, kad vien faktas, jog pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014; 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015; 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Kaip pagrįstai nurodė atsakovė, teisės aktais suteiktos pastato administratoriaus pareigos ir atsakomybės apimtis nėra tapatūs pareigų apimčiai, nustatytai statinio savininkui (valdytojui) pagal CK 6.266 straipsnį. Pastato administratorius neturi galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkas bei negali be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų šiam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio. Administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).
21. Atsižvelgiant į nurodytą, sprendžiant dėl atsakovės UAB ,,Mano Būstas Sostinė“, kaip statinio valdytojos, civilinės atsakomybės sąlygų, neteisėti veiksmai tokiu atveju sietini su statinio bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo neužtikrinimu, arba pastato savininkų neinformavimu apie būtinybę spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo ir pan.
22. Nagrinėjamu atveju iš ieškovės pateiktos medžiagos ir paaiškinimų matyti, kad ieškinio reikalavimai atsakovės UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ atžvilgiu grindžiami atsakovės S. D. teiginiais dėl galimų vandens pratekėjimo priežasčių – dėl vamzdyno gedimo arba pastato sienų nesandarumo. Daugiau įrodymų, pagrindžiančių tokias galimas vandens pratekėjimo priežastis ir avarijos židinį, ieškovė nepateikė ir žalos administravimo metu nesurinko (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu byloje esanti medžiaga prieštaringa ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ginčo įvykį sukėlęs vanduo nukentėjusiame bute atsirado dėl pastato sienų nesandarumo (CPK 185 straipsnis). Atsakovės UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ atsiliepime nurodyta ištrauka iš informacinės sistemos patvirtinta, kad pranešimo apie ginčo įvykį (2021 m. sausio mėnesį) administratorė nėra gavusi. Pranešimų apie nukentėjusiame bute drėkstančias patalpas administratorė nebuvo gavusi visu laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. (DOK-78877). 2022 m. balandžio 29 d. rašte dėl informacijos pateikimo nurodoma, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. administratorė negavo informacijos dėl aplietų butų ar kitų patalpų; nebuvo teiktų pranešimų dėl stogo defektų (DOK-78782). Iš nukentėjusio buto plano matyti, kad vandens pratekėjimo žymės fiksuotos vidinėse buto patalpose, tuo tarpu liudytoja L. J. teismo posėdžio metu paaiškino, jog drėksta išorinės (fasadinės) namo sienos, be to, drėkimas yra toks, jog iki žemiau esančio buto vanduo pratekėti negalėtų. Atsakovės S. D. teikti duomenys apie 2021 m. sausio mėnesį atliktus vandens sistemos remonto darbus nepatvirtina vandentiekio avarijos ar pratekėjimo fakto. Atsakovė S. D., teikdama duomenis apie galimas ginčo įvykio priežastis drėgmei patekus per nesandarias namo konstrukcijas, pateikė 2013 m. susirašinėjimo su namo administratore medžiagą, iš kurios matyti, kad patalpų drėkimo dėl nesandarumo problema yra žinoma, fiksuojama ir sprendžiama atliekant remonto darbus. Šie duomenys apie atsakovės bute 2013 m. metais buvusias problemas, nepatvirtinta ginčo įvykio priežasčių kitame bute 2021 metais. Kita vertus, byloje teikti duomenys – administratorės veiklos ataskaitos, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų planai, daugiabučio priežiūros planai, statinio apžiūros aktai – patvirtina, kad atsakovė UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ atlieka pastato stebėseną, fiksuoja nesandarias pastato siūles ir teikia pasiūlymus daugiabučio namo savininkams dėl daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizacijos) poreikio. Taigi, pastato nesandarumo problema yra žinoma, tačiau pastebėtina, jog visuose nurodomuose dokumentuose, taip pat ir atsakovės S. D. paaiškinimuose ir liudytojos parodymuose apibūdinamos problemos dėl pastato nesandarumo pasekmės neatitinka ginčo įvykio pasekmių: dėl nesandarumo fiksuojamas sienos drėkimas, nenubėgantis iki grindų, todėl abejotina, ar tokio pobūdžio priežastis galėjo lemti vandens pratekėjimą į žemiau esančias patalpas ir ne vienoje vidinėje patalpoje.
23. Atsižvelgiant į nurodytą, atmestini kaip neįrodyti ieškovės bendro pobūdžio teiginiai, kad atsakovė UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ nevykdė ar vykdė netinkamai pareigą prižiūrėti daugiabučio namo inžinerinę sistemą bei bendrąsias konstrukcijas, dėl ko būtų įvykęs ginčo draudžiamasis įvykis. Nenustačius ir neįrodžius žalos padariusio vandens pratekėjimo šaltinio (iš kur tekėjo vanduo), neįrodžius atsakovės UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ neteisėtų veiksmų netinkamai administruojant daugiabutį pastatą, nenustačius šios atsakovės veiksmų ar neveikimo priežastinio ryšio su ginčo įvykiu, nėra pagrindo nustatyti atsakovės administratorės civilinės atsakomybės sąlygų. Dėl to ieškinys šios atsakovės atžvilgiu atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.
24. Apibendrindamas teismas konstatuoja, jog visos byloje nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai leidžia spręsti, kad nėra tikslių duomenų dėl vandens pratekėjimą lėmusių priežasčių ir aplinkybių. Tačiau bylos duomenys leidžia pripažinti, jog labiau tikėtina, kad vanduo tekėjo ne iš atsakovei priklausančio buto Nr. 31, t. y. avarijos šaltinis nebuvo šiame bute (CPK 178 straipsnis). Remiantis tikimybių pusiausvyros principu, teismas neturi pagrindo nustatyti fakto, kad vanduo, sukėlęs žalą ieškovės apdraustam butui, ištekėjo iš atsakovei priklausančio buto (CPK 185 straipsnis). Taip pat, neįrodžius vandens pratekėjimo šaltinio, nėra įrodyti ir atsakovės UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ neteisėti veiksmai ar neveikimas vykdant savo, kaip daugiabučio namo administratorės / techninės prižiūrėtojos funkcijas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra visų atsakovių, kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės ir kaip daugiabučio namo administratorės deliktinės atsakomybės sąlygų. Dėl to ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovių įvykiu padarytos žalos atlyginimą atmestinas.
25. Nenustačius atsakovių civilinės atsakomybės sąlygų, prašomos priteisti žalos atlyginimo dydžio klausimas teisiškai neaktualus, todėl teismas dėl jo plačiau nepasisako.
Dėl solidarios atsakovių atsakomybės
26. Ieškovė žalos atlyginimą subrogacijos tvarka prašė priteisti iš atsakovių solidariai.
27. Teismų praktikoje pasisakyta, kad paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: asmenis sieja bendri veiksmai padarinių atžvilgiu; kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu; kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų bei kitais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008; 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2013).
28. Įvertinęs šiuos išaiškinimus ir pirmiau aptartus buto savininko civilinės atsakomybės ypatumus bei daugiabučio namo administratorės galimos civilinės atsakomybės teisinius pagrindus, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovių solidari atsakomybė negalima (CK 6.6 straipsnis). Nepaisant to, kad nagrinėjamu atveju atsakovių neteisėti veiksmai nenustatyti, tokie veiksmai objektyviai negalėtų būti bendri – atsakovė buto savininkė galėtų atsakyti CK 6.266 straipsnio pagrindu ir sąlygomis kaip statinio savininkė, o atsakovės UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ civilinė atsakomybė siejama su administratorės pareigų (ne)vykdymu. Tokio pobūdžio situacijose, nustačius vandens išsiliejimo židinį, yra įmanoma nustatyti subjektą, atsakingą už tokį išsiliejimą – ar tai įvyko dėl avarijos asmeniui priklausančiame bute bei inžineriniuose tinkluose, ar administratoriaus prižiūrimuose bendrojo naudojimo objektuose. Konkrečiam savininkui priklausančio ir bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto ribos yra apibrėžiamos ir aiškiai identifikuojamos. Dėl to įmanoma nustatyti kiekvieno asmens (buto savininko ar bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus) prisidėjimą prie žalos atsiradimo, o, esant tam tikroms situacijoms, būtų galimas tik dalinės civilinės atsakomybės klausimas.
Dėl draudiko pareigos ištirti draudžiamąjį įvykį
29. Nurodomu ginčo draudžiamojo įvykio metu galiojusi Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis įtvirtino, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas.
30. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovė šios pareigos tinkamai neatliko. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų įrodymų ir paaiškinimų teismo posėdžio metu, ieškinys grindžiamas iš esmės draudėjo nurodytomis aplinkybėmis ir nukentėjusio buto apžiūra, darant prielaidą, jog žalos padaręs vanduo išsiliejo viršuje esančiame bute. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pripažino, kad, apžiūrint apdraustą nukentėjusį butą, vanduo jau buvo išdžiūvęs, t. y. nukentėjusiame bute buvo sausa, o papildomų duomenų apie vandens žymių konkretų atsiradimo laiką nėra. Nėra ginčo dėl to, kad viršuje esantis atsakovei S. D. priklausantis butas apžiūrėtas nebuvo. Atsakovės ir ieškovės susirašinėjimas el. paštu patvirtina, kad atsakovė S. D. jau 2021 m. vasario 15 d. laiške nurodė, jog jos bute buvo sausa, pateikė spėjimus dėl galimų užliejimo priežasčių iš bendrojo naudojimo objektų. Ieškovė į šį laišką neatsakė. Atsakovės el. laiškai patvirtina, kad ji aktyviai siekė išsiaiškinti situaciją, kvietė ieškovės ekspertą atvykti apžiūrėti atsakovės buto, tačiau tai padaryta nebuvo. Ieškovės pateiktoje žalos administravimo suvestinėje pati ieškovė fiksavo poreikį apie įvykio aplinkybes paklausti administratoriaus. Ieškovė į bylą pateikė 2021 m. kovo 12 d. paklausimą dėl įvykio, adresuotą UAB ,,Mano Būstas“, kuriame nurodoma, jog pagal įvykio metu surinktą medžiagą turima pagrindo manyti, jog už įvykio priežastį atsakinga administratorė, ir prašoma pateikti turimą medžiagą apie įvykį ir jo priežastis. Ieškovės atstovas pripažino, kad atsakymo į šią užklausą ieškovė negavo. Nepaisant to, ieškovė, nesiekdama išsiaiškinti nurodytų aplinkybių, pateikė pretenziją atsakovei S. D. dėl žalos atlyginimo, nurodydama, jog apliejimo židinys yra jos bute. Atsakovei pakartotinai nurodžius aplinkybes, susijusias su tuo, kad jos bute pratekėjimų nebuvo, o sienos drėksta dėl namo konstrukcijų nesandarumo, ieškovė kreipėsi su ieškiniu šiai atsakovei į teismą. Atsakovei pateikus atsiliepimą į ieškinį, kuriame vėl nurodytos tos pačios aplinkybės, kuriomis atsakovė neigė savo, kaip buto savininkės, atsakomybę, ieškovė patikslino ieškinį ir reikalavimus pareiškė solidariai atsakovei buto savininkei ir administratorei. Taigi, ieškovė, administruodama žalą, buvo itin pasyvi, iš esmės rėmėsi buto lokacija ir neatsižvelgė į atsakovės S. D. nuosekliai teiktus paaiškinimus, nereagavo į jos prašymus apžiūrėti jos butą ir įsitikinti vandens pratekėjimo nebuvimu. Ieškovė, formaliai remdamasi atsakovės buto buvimo virš nukentėjusio buto aplinkybe, ginčo įvykio mechanizmą, priežastis, atsakingus asmenis ir kt. formulavo pagal tai, ką jai teigia suinteresuoti asmenys, iš esmės neatlikdama jokių papildomų veiksmų įvykiui ištirti.
31. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad, kaip pagrįstai nurodė atsakovės, draudikė nevykdė pareigos tinkamai ištirti įvykio aplinkybes. Dėl to jai tenka rizika ir pasekmės situacijos, kai, paneigus vandens išsiliejimą bute Nr. 31, vandens išsiliejimo šaltinis nustatytas nebuvo ir, atitinkamai, administratorės neteisėti veiksmai netinkamai prižiūrint pastatą ir nepašalinant vandens išsiliejimo priežasties nekonstatuoti.
32. Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, atmestinas ir išvestinis reikalavimas priteisti procesines palūkanas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka atmestas, ieškovės bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atsakovėms iš ieškovės priteistinas jų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
34. Atsakovė S. D. pateikė duomenis apie 1 210 Eur išlaidų teisinei pagalbai (DOK-92883); atsakovė UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ pateikė duomenis apie 732,05 Eur išlaidų teisinei pagalbai (DOK-94839). Prašomos priteisti atstovavimo išlaidų sumos atitinka užmokesčio dydžius, patvirtintus Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio (patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija), protingumo bei proporcingumo reikalavimus, todėl šių išlaidų atlyginimas priteistinas atsakovėms iš ieškovės.
35. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje yra 4,48 Eur, t. y. neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur). Atsižvelgiant į tai, šių išlaidų atlyginimas valstybei iš ieškovės nepriteisiamas (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
atmesti ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ patikslintą ieškinį atsakovėms S. D. ir uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Sostinė“ dėl išmokėtų sumų priteisimo.
Priteisti atsakovei S. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ (j. a. k. 110057869) 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Mano Būstas Sostinė“ (j. a. k. 121457971) iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ (j. a. k. 110057869) 732,05 Eur (septynis šimtus trisdešimt du eurus 05 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.