- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-29
- Bylos Nr.
- e2A-2312-560/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00966-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Atsakovas
- S. D., uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Sostinė“
- Kategorijos
teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ patikslintą ieškinį atsakovėms S. D. ir uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Sostinė“ dėl išmokėtų sumų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) ,,Gjensidige“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovėms S. D. ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Mano Būstas Sostinė“ dėl išmokėtų sumų priteisimo, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių 794,72 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Nurodė, kad gyventojų turto draudimo sutartimi Nr. SB 004093 buvo apdraudusi butą, esantį (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties galiojimo metu gautas pranešimas apie 2021 sausio mėn. įvykusį užliejimą. 2021 m. vasario 9 d. vykdant apgadinto turto apžiūrą buvo nustatyta, kad užliejimas įvyko iš atsakovei S. D. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodė, kad įvykis įvyko galimai dėl UAB „Mano Būstas Sostinė“ šalto vandens stovo gedimo arba dėl užliejimo per pastato bendrąsias konstrukcijas, namo sienas (siūles). UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), administratorė / techninė prižiūrėtoja, atsakinga už namo bendruosius inžinerinius tinklus, bendrąsias pastato konstrukcijas, ir ji privalėjo užtikrinti tinkamą namo bendrųjų konstrukcijų, vamzdžių funkcionavimą. Atsakovė S. D. yra buto, iš kurio įvyko užliejimas, savininkė ir privalėjo savo turtą valdyti taip, kad nekiltų žala kitiems asmenims, dėl to atsakovės solidariai turi atlyginti dėl apliejimo atsiradusią žalą, o ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, įgijo atgręžtinio reikalavimo (subrogacijos) teisę į atsakoves.
Atsiliepimas
3. Atsakovė S. D. atsiliepime prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės apdraustas butas aplietas ne dėl atsakovės, kaip viršuje esančio buto savininkės, kaltės, neveikimo ar netinkamo veikimo, todėl atsakovei prievolė atlyginti žalą CK 6.266 straipsnio pagrindu nekyla. Daugiabučio namo sandarinimo defektai, kurie lemia butų ir sienų drėkimą, fiksuojami nuo 2013 m. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai kreipiasi į namo administratorių dėl namo nesandarumo, tačiau problema nesprendžiama. Dėl to atsakomybė atlyginti žalą kyla namo administratorei – UAB „Mano Būstas Sostinė“, kuri nesiima veiksmų įsisenėjusiai problemai šalinti. Atsakovės teigimu, ieškovė iš esmės netyrė, nenustatinėjo įvykusios avarijos priežasčių, apsiribojo tik konstatavimu, kad tariamai vanduo į butą išsiliejo iš buto, esančio virš apdrausto buto, tačiau pačiame atsakovei priklausančiame bute ieškovės ekspertai nesilankė. Ieškovė neatliko detalaus ir išsamaus įvykio tyrimo, nenustatė konkrečios, tikslios pastato vietos, iš kurios buvo užpiltos draudėjo patalpos.
4. Atsakovė UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Atsakovės teigimu, nėra įrodytos jos, kaip daugiabučio namo administratorės, civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovė neįrodinėja, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė. Ieškovė nepateikia nė vieno įrodymo, kad objekto valdytoja teisės aktų nustatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai būtų vykdžiusi netinkamai. Ieškovė neatsižvelgė į visas žalos atsiradimui reikšmingas aplinkybes, nenustatinėjo ir neįrodinėjo būtinųjų namo administratorės civilinės atsakomybės sąlygų, neatliko išsamaus draudžiamojo įvykio aplinkybių tyrimo ir nenustatė įvykio priežasties bei kaltininko. Dėl ginčo įvykio, kuris nėra nustatytas ir nėra aiški jo data, atsakovė nėra gavusi jokio pranešimo, o namo administratorė atsakove įtraukta remiantis išimtinai atsakovės buto savininkės nuomone, kuri nepagrįsta jokiais įrodymais. Be to, ieškovė neįrodė žalos padarymo fakto ir nepateikė visų žalos (draudimo išmokos) dydį pagrindžiančių dokumentų. Tinkamai neištyrusi draudžiamojo įvykio aplinkybių, draudikė pati prisiėmė riziką dėl galimybės išieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 9 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovei S. D. 1 210 Eur, o atsakovei UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ - 732,05 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
6. Nurodė, kad ieškovė buvo apdraudusi butą, esantį (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties galiojimo metu buvo gautas pranešimas apie 2021 sausio mėn. įvykusį užliejimą. Ieškovė, keldama reikalavimą dėl žalos, padarytos užpylus apdraustą turtą vandeniu atlyginimo subrogacijos tvarka atsakovei, kuri yra virš nukentėjusio buto esančio buto savininkė, turėjo įrodyti, kad žalą padaręs vanduo ištekėjo iš viršuje esančių patalpų, priklausančių atsakovei. Šias aplinkybes ieškovė įrodinėja remdamasi užliejimo lokalizacija, t. y. tuo, jog atsakovei priklausantis butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra virš aplieto buto Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusio buto apžiūros aktu, jo nuotraukomis ir planu, nukentėjusio buto savininko / valdytojo nurodytomis aplinkybėmis. Atsakovė nurodė, jog jai priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) grindys buvo sausos, jame nebuvo tokio vandens išsiliejimo, kuris būtų galėjęs pratekėti iki žemiau esančio buto. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus sprendė, kad bylos medžiaga nėra pakankama faktui, jog žalą padaręs vanduo tekėjo iš viršuje esančio atsakovei priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti ir patvirtinti (CPK 185 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovės butas buvo paveiktas ant grindų išsiliejusio vandens, o ieškovė remiasi išimtinai nukentėjusio buto apžiūra ir jo valdytojo nurodytomis aplinkybėmis. Ieškovės ir atsakovės susirašinėjimo medžiaga patvirtina, kad ginčo įvykio žalos administravimo metu atsakovė nuosekliai laikėsi pozicijos, jog žalos padaręs vanduo tekėjo ne iš jos buto. Atsakovė informavo apie tai ieškovę 2021 m. vasario 15 d. el. laišku nurodydama, jog ji visą laiką buvo namuose, jokių veiksmų neatliko ir jos bute sausa, užliejimų nėra. Pakartotiniai atsakovės el. laiškai ieškovei patvirtina, kad atsakovė ne kartą kreipėsi į ieškovę, prašydama atvykti apžiūrėti jos buto bei įsitikinti, jog jis nėra paveiktas vandens. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad tokie kvietimai buvo, tačiau ieškovės atstovai į atsakovės butą apžiūrai nuvykę nebuvo. Ieškovė 2021 m. kovo 12 d. paklausimu kreipėsi į UAB ,,Mano Būstas“ nurodydama, jog ,,pagal įvykio metu surinktą medžiagą turime pagrindo manyti, jog už įvykio priežastį esate atsakingi jūs“ ir prašė pateikti turimą medžiagą apie įvykį ir jo priežastis. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nepateikė duomenų ir neįrodinėjo, kad žalos padaręs vanduo išsiliejo atsakovei priklausančiame bute. Byloje nepateikus duomenų, kurie galėtų patvirtinti, jog avarijos, lėmusios vandens tekėjimą, priežastis ir šaltinis buvo atsakovei priklausančiame bute, teismas konstatavo, kad neįrodytos atsakovės S. D. civilinės atsakomybės CK 6.266 straipsnio pagrindu sąlygos.
7. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), administratore / technine prižiūrėtoja, ji privalėjo užtikrinti tinkamą bendrosios dalinės nuosavybės objektų funkcionavimą tokiu būdu, kad nebūtų daroma žalos kitų asmenų turtui. Ieškinio reikalavimai atsakovės UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ atžvilgiu grindžiami atsakovės S. D. teiginiais dėl galimų vandens pratekėjimo priežasčių – dėl vamzdyno gedimo arba pastato sienų nesandarumo, daugiau įrodymų, pagrindžiančių tokias galimas vandens pratekėjimo priežastis ir avarijos židinį ieškovė nepateikė ir žalos administravimo metu nesurinko. Byloje esanti medžiaga prieštaringa ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ginčo įvykį sukėlęs vanduo nukentėjusiame bute atsirado dėl pastato sienų nesandarumo. Pranešimų apie nukentėjusiame bute drėkstančias patalpas administratorė nebuvo gavusi visu laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d., nebuvo teiktų pranešimų dėl stogo defektų. Iš nukentėjusio buto plano matyti, kad vandens pratekėjimo žymės fiksuotos vidinėse buto patalpose, tuo tarpu liudytoja L. J. teismo posėdžio metu paaiškino, jog drėksta išorinės (fasadinės) namo sienos, be to drėkimas yra toks, jog iki žemiau esančio buto vanduo pratekėti negalėtų. Atsakovės S. D. teikti duomenys apie 2021 m. sausio mėnesį atliktus vandens sistemos remonto darbus nepatvirtina vandentiekio avarijos ar pratekėjimo fakto. Duomenys apie atsakovės bute 2013 m. metais buvusias problemas nepatvirtina ginčo įvykio priežasčių kitame bute 2021 metais. Byloje teikti duomenys – administratorės veiklos ataskaitos, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų planai, daugiabučio priežiūros planai, statinio apžiūros aktai – patvirtina, kad atsakovė UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ atlieka pastato stebėseną, fiksuoja nesandarias pastato siūles ir teikia pasiūlymus daugiabučio namo savininkams dėl daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizacijos) poreikio. Teismas atmetė kaip neįrodytus ieškovės bendro pobūdžio teiginius, kad atsakovė UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ nevykdė ar vykdė netinkamai pareigą prižiūrėti daugiabučio namo inžinerinę sistemą bei bendrąsias konstrukcijas, dėl ko būtų įvykęs ginčo draudžiamasis įvykis.
8. Draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti dėdamas reikiamas pastangas, tačiau ieškovė šios pareigos tinkamai neatliko. Ieškinys grindžiamas iš esmės draudėjo nurodytomis aplinkybėmis ir nukentėjusio buto apžiūra darant prielaidą, jog žalos padaręs vanduo išsiliejo viršuje esančiame bute. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pripažino, kad apžiūrint apdraustą nukentėjusį butą vanduo jau buvo išdžiūvęs, t. y. nukentėjusiame bute buvo sausa, o papildomų duomenų apie vandens žymių konkretų atsiradimo laiką nėra. Nėra ginčo dėl to, kad viršuje esantis atsakovei S. D. priklausantis butas apžiūrėtas nebuvo. Ieškovė, administruodama žalą, buvo itin pasyvi, iš esmės rėmėsi buto lokacija ir neatsižvelgė į atsakovės S. D. nuosekliai teiktus paaiškinimus, nereagavo į jos prašymus apžiūrėti jos butą ir įsitikinti vandens pratekėjimo nebuvimu. Draudikė nevykdė pareigos tinkamai ištirti įvykio aplinkybes, dėl to jai tenka rizika ir pasekmės situacijos, kai paneigus vandens išsiliejimą bute Nr. (duomenys neskelbtini), vandens išsiliejimo šaltinis nustatytas nebuvo ir, atitinkamai, administratorės neteisėti veiksmai netinkamai prižiūrint pastatą ir nepašalinant vandens išsiliejimo priežasties nekonstatuoti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Ieškovė ADB „Gjensidige“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
10. Nurodė, kad su ieškiniu pateiktos nuotraukos, apžiūros aktas, pranešimas apie įvykį, sąmata, viršutinio buto savininkės, namo bendrasavininkų paaiškinimai, patvirtina patį žalos faktą. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina buvus UAB „Mano Būstas Sostinė“ neteisėtus veiksmus – neveikimą. Akivaizdu, kad jeigu vanduo tekėjo ne iš S. D. priklausančio buto, tai užliejimo priežastimi yra bendrojo naudojimo objekto, už kurį yra atsakingas namo administratorius, gedimas. Byloje nustačius, kad žala atsirado dėl bendrosios nuosavybės objekto defekto, turėjo būti vertinama, kas atsakingas už jo priežiūrą, kokius veiksmus atsakingas asmuo įgyvendino, vykdydamas jam tenkančią priežiūros funkciją, bei ar jo pasirinktos priemonės buvo pakankamos. Teismas nevertino bei neanalizavo į bylą pateiktų įrodymų, kurie tiesiogiai pagrindžia UAB „Mano Būstas Sostinė“ atsakomybę. Atsakovas, kaip namo administratorius, privalėjo užtikrinti, kad namo sienos/tarp blokines siūlės neturėtų trūkumų, galinčių lemti žalos padarymą namo butų savininkų turtui, tačiau šios pareigos nevykdė. Atsakovas yra verslininkas, kuriam taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai, jis privalėjo administruojamą namą prižiūrėti dedant maksimalias pastangas, tačiau to nedarė. Ieškovo pateikti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštarauja tarpusavyje, ieškovo atstovai buvo įvykio vietoje, gyvai apžiūrėjo butą, todėl pagrindo abejoti jų užfiksuotais duomenimis nėra.
Atsiliepimas
11. Atsakovas UAB „Mano Būstas Sostinė“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad vien tai, jog kaip ieškovas teigia, kad vanduo tekėjo ne iš atsakovės buto, per se nesudaro pagrindo konstatuoti, jog užliejimo priežastimi buvo bendrojo naudojimo objekto gedimas ir kad dėl užliejimo yra atsakingas atsakovas. Teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad iš esmės galėjo būti du skirtingi pratekėjimai, vienas ties virtuvės siena, kitas - kambaryje lubose ties šviestuvu, tačiau ieškovas nesugebėjo paaiškinti, kaip tie pratekėjimai tarpusavyje yra susiję, nepateikė jokių įrodymų ieškinio reikalavimui pagrįsti. Administratoriui nesuteikta teisė savarankiškai valdyti bendrojo naudojimo objektus, kadangi administratorius savarankiškai gali priimti sprendimus tik dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo ir kai bendrojo naudojimo objektų būklė kelią grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai. Siekdamas pagrįsti atsakovo civilinę atsakomybę, ieškovas turėjo įrodyti, kad buvo pažeistos atsakovui nustatytos pareigos, tačiau ieškovas apsiribojo konstatavimu, kad įvyko avarija, o tuo metu atsakovas buvo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi.
12. Atsakovė S. D. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad ieškovas apeliaciniame skunde nekelia atsakovės atsakomybės klausimo, todėl jis sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais argumentais, kad byloje nėra įrodymų, galinčių patvirtinti, kad žalos atsiradimo priežastis - buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas. Galimų pratekėjimų problema egzistuoja nuo 2016 m. atsakovo pateiktų duomenų pagrindu galima teigti, kad daugiabutis gyvenamasis namas nebuvo apžiūrimas, nebuvo vertinamas – 2017 m., 2020 m., taip pat nevertintas ir 2021 m. Byloje nėra ginčo, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius (valdytojas) – atsakovas, turintis ir galintis daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Iš byloje pateiktų duomenų negalima daryti išvadų, kad daugiabučio namo techninė apžiūra buvo vykdoma kiekvienais metais; net ir apžiūros aktu nustačius daugiabučio namo trūkumus, tokius kaip tarpblokinės siūlės sutrūkinėjusios, atsakovas būtų ėmęsis veiksmų ir esamus daugiabučio namo trūkumus būtų šalinęs ir/ar inicijavęs daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą, siūlant daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams sprendimus, dėl ko abejotina, ar atsakovas tinkamai vykdė įstatymo leidėjo numatytą pareigą – tinkamai prižiūrėti/administruoti daugiabutį gyvenamąjį namą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
13. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Byloje nustatyta, kad ieškovė buvo apdraudusi butą, esantį (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties galiojimo metu buvo gautas pranešimas apie 2021 sausio mėn. įvykusį užliejimą. Ieškovė ieškiniu reikalavo priteisti 794,72 Eur išmokėtą sumą solidariai iš atsakovių, tačiau pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinio netenkino, kadangi, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė atsakovių civilinės atsakomybės sąlygų.
15. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą). CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys įpareigoja kiekvieną asmenį laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o jei ją padaro, turi visiškai atlyginti. Civilinė atsakomybė taikytina esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms: žalai (CK 6.245, 6.249 straipsniai), žalą padariusio asmens neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis) ir kaltei (CK 6.248 straipsnis), priežastiniam neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ryšiui (CK 6.247 straipsnis).
16. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Coface Austria Kreditversicherung AG, veikiantis per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialą v. UAB „Klaipėdos mėsinė“, bylos Nr. 3K-3-415/2012; kt.).
17. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad su ieškiniu pateiktos nuotraukos, apžiūros aktas, pranešimas apie įvykį, sąmata, viršutinio buto savininkės, namo bendrasavininkų paaiškinimai, patvirtina patį žalos faktą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra ginčo dėl paties žalos fakto - nei viena iš bylos šalių neneigia šio fakto, tačiau vien žalos faktas pats savaime nereiškia, kad atsakovės privalo solidariai atlyginti žalą. Ieškovė, reikalaudama išmokėtos žalos atlyginimo iš atsakovių solidariai, byloje privalo įrodyti kiekvienos iš atsakovių civilinės atsakomybės sąlygas.
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008 konstatuota, kad byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Taigi, šiuo atveju ieškovė, keldama reikalavimą dėl žalos, padarytos užpylus apdraustą turtą vandeniu, atlyginimo subrogacijos tvarka atsakovei S. D., kuri yra virš nukentėjusio buto esančio buto savininkė, turėjo įrodyti, kad žalą padaręs vanduo ištekėjo iš viršuje esančių patalpų, priklausančių atsakovei. Pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad bylos medžiaga nėra pakankama spręsti, jog žalą padaręs vanduo tekėjo iš viršuje esančio atsakovei priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantė į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės bute būtų buvęs išsiliejęs vanduo, ieškovės atstovas net nebuvo nuvykęs į atsakovei priklausantį butą ir jo neapžiūrėjo, nors atsakovė viso ginčo įvykio žalos administravimo metu laikėsi pozicijos, kad jos bute yra sausa, jokio užliejimo nematyti. Iš patikslinto ieškinio matyti, jog ieškovė įrodinėjo, kad dėl ginčo įvykio yra atsakinga namo administratorė, o ne atsakovė S. D.. Taigi, pirmosios instancijos teismas nenustatęs neteisėtų atsakovės S. D. veiksmų, tai yra, kad užliejimas įvyko iš atsakovei priklausančio buto, pagrįstai šioje dalyje ieškovės ieškinį atmetė.
19. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina buvus UAB „Mano Būstas Sostinė“ neteisėtus veiksmus – neveikimą. Apeliantė teigia, kad jeigu vanduo tekėjo ne iš S. D. priklausančio buto, tai užliejimo priežastimi yra bendrojo naudojimo objekto, už kurį yra atsakingas namo administratorius, gedimas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore ir privalo prižiūrėti namo bendruosius objektus, užtikrinti tinkamą bendrosios dalinės nuosavybės objektų funkcionavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teisės aktais suteiktos pastato administratoriaus pareigos ir atsakomybės apimtis nėra tapatūs pareigų apimčiai, nustatytai statinio savininkui (valdytojui) pagal CK 6.266 straipsnį. Pastato administratorius neturi galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkas bei negali be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų šiam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio. Administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).
20. Taigi, šiuo atveju atsakovės UAB ,,Mano Būstas Sostinė“, kaip statinio valdytojos, neteisėti veiksmai yra sietini su statinio bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo neužtikrinimu, arba pastato savininkų neinformavimu apie būtinybę spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo ir pan., tai yra turi būti nustatyta kokias konkrečiai pareigas pažeidė atsakovė kaip daugiabučio namo administratorė. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovė privalėjo užtikrinti, jog namo sienos/tarp blokines siūlės neturėtų trūkumų, galinčių lemti žalos padarymą namo butų savininkų turtui, tačiau šios pareigos nevykdė. Byloje nustatyta, jog apeliantė ieškinio reikalavimų pagrįstumą atsakovės atžvilgiu grindžia atsakovės S. D. teiginiais ir nuomone, jog vamzdynas yra sugedęs arba nesandarus, tačiau rašytinių įrodymų, pagrindžiančių tokias galimas vandens pratekėjimo priežastis, ieškovė į bylą nepateikė. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė S. D. laikosi deklaratyvios pozicijos, kad dėl ginčo žalos sukėlimo yra kaltas namo administratorius, jo neteisėtų veiksmų nepagrindžia. Atsakovės į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė iš namo gyventojų nėra gavusi pranešimo apie ginčo įvykį (2021 m. sausio mėnesį), pranešimų apie nukentėjusiame bute drėkstančias patalpas administratorė nebuvo gavusi laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančią medžiagą, darė pagrįstą išvadą, kad vandens pratekėjimo žymės fiksuotos vidinėse buto patalpose, o byloje apklausta liudytoja L. J. paaiškino, jog drėksta išorinės (fasadinės) namo sienos, be to, drėkimas yra toks, jog iki žemiau esančio buto vanduo pratekėti negalėtų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje pateikti įrodymai (administratorės veiklos ataskaitos, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų planai, daugiabučio priežiūros planai, statinio apžiūros aktai) rodo, jog atsakovė UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ kaip namo administratorė vykdo daugiabučio pastato stebėseną, fiksuoja nesandarias pastato siūles ir teikia pasiūlymus daugiabučio namo savininkams dėl daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizacijos) poreikio. Apeliantė į bylą nepateikė įrodymų, paneigiančių šias išvadas. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovei neįrodžius atsakovės UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ neteisėtų veiksmų netinkamai administruojant daugiabutį pastatą, pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį nėra.
21. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nevertino bei neanalizavo į bylą pateiktų įrodymų, kurie tiesiogiai pagrindžia UAB „Mano Būstas Sostinė“ atsakomybę. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė teigia, kad teismas neanalizavo specifinių įrodymų, tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino visus esančius neaiškumus. Apeliantė iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovės ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.
22. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, todėl daro išvadą, jog ieškovės apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. sprendimą nėra teisinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
23. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas atsakovų UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ ir S. D. prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, atsakovui UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ iš ieškovės priteisiant 798,60 Eur, o atsakovei S. D. – 605 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Ieškovės ADB „Gjensidige“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės ADB „Gjensidige“, į. k. 110057869, atsakovės UAB ,,Mano Būstas Sostinė“, į. k. 121457971, naudai 798,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės ADB „Gjensidige“ atsakovės S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.