Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2026-03-12 · Civilinė byla Nr. 2S-587-524/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-03-12
Bylos Nr.
2S-587-524/2026
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-01101-2025-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Misiūnienė
Pareiškėjas
U. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-587-524/2026Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01101-2025-7Procesinio sprendimo kategorija 3.4.6.11 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos U. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos U. K. skundą dėl antstolės S. Ž. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė S. Ž., A. K., A. B.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja U. K. kreipėsi į antstolę S. Ž. 2025 m. balandžio 21 d. skundu prašydama:

1) nutraukti išieškojimą iš paskutinio skolininkių gyvenamojo būsto;

2) sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0076/12/02031 iki vykdymo procesas bus grąžintas į iki pažeidimo buvusią situaciją;

3) įpareigoti antstolę S. Ž. sugrąžinti vykdymo procesą vykdomojoje byloje Nr. 0076/12/02031 į iki pažeidimo buvusią situaciją ir panaikinti antstolės S. Ž. po pažeidimo atliktus veiksmus.

Šalies argumentai

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad antstolė S. Ž. 2025 m. balandžio 2 d. vykdomojoje byloje Nr. 0076/12/02031 paskelbė antrąsias varžytynes skolininkėms A. K. ir U. K. priklausančios namų valdos, susidedančios iš žemės sklypo, gyvenamojo namo, tvarto ir kiemo statinių, esančios (duomenys neskelbtini), už pradinę turto pardavimo kainą – 19 800 Eur. Pareiškėjos vertinimu, varžytynes antstolė paskelbusi, nepaisydama, kad parduodamas turtas yra paskutinis skolininkių gyvenamasis būstas, o išieškotinos sumos likutis (įskaitant prie išieškojimo prisijungusio antstolio A. A. vykdomoje vykdomojoje byloje išieškotinos sumos likutį) neviršijantis 10 minimalių mėnesinių algų (toliau – ir MMA).

3. Antstolė S. Ž. 2025 m. balandžio 29 d. patvarkymu Nr. S-25-76-15178 pareiškėjos 2025 m. balandžio 21 d. skundo dėl antstolės veiksmų netenkino ir patvarkyme nurodė, kad nustatė, jog skolininkėms A. K. ir U. K. priklausančią namų valdą yra areštavę ir kiti antstoliai (antstolė A. L. 2023 m. vasario 3 d. ir antstolis A. A. 2023 m. balandžio 3 d.), kurie prie antstolės vykdomo išieškojimo prisijungę 2024 m. birželio 25 d., bendras išieškotinos skolos likutis antstolių S. Ž., A. L. ir A. A. vykdomose vykdomosiose bylose šiai dienai yra 13 579,83 Eur t. y., priešingai nei nurodanti pareiškėja, skolos suma ženkliai viršija 10 M??. Pareiškėjos prašymas stabdyti vykdymo veiksmus jos vykdomoje vykdomojoje byloje negali būti priskiriamas nei prie privalomųjų, nei prie fakultatyviųjų vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų, nes sustabdžius bylą, prieš dvylika metų priimto teismo sprendimo vykdymas dar labiau pasunkėtų.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjos skundu sutinka ir prašo jį tenkinti. Pareiškėja skunde teisingai nurodė, kad išieškotinos sumos likutis neviršija 10 MMA, vykdomosios bylos sustabdymas – šiuo metu vienintelė priemonė apginti skolininkių ir išieškotojos interesus.

Žemesnės instancijos teismas

5. Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. liepos 7 d. nutartimi pareiškėjos skundo netenkino.

6. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. lapkričio 13 d. nutartimi iš dalies tenkino U. K. ir A. K. atskiruosius skundus ir panaikino Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. nutartį dalyje dėl pareiškėjos U. K. skundo dėl antstolės S. Ž. veiksmų reikalavimų sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0076/12/02031 iki vykdymo procesas bus grąžintas į iki pažeidimo buvusią situaciją ir įpareigoti antstolę S. Ž. sugrąžinti vykdymo procesą vykdomojoje byloje Nr. 0076/12/02031 į iki pažeidimo buvusią situaciją ir panaikinti antstolės S. Ž. po pažeidimo atliktus veiksmus, ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė. Taip pat panaikino Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. nutartį dalyje dėl pareiškėjos U. K. reikalavimo nutraukti išieškojimą iš paskutinio skolininkių gyvenamojo būsto ir šioje dalyje skundą dėl antstolės veiksmų perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 17 d. nutartimi pareiškėjos U. K. skundo dėl antstolės veiksmų dalyje dėl reikalavimo nutraukti išieškojimą iš paskutinio skolininkių gyvenamojo būsto netenkino ir priteisė iš pareiškėjos U. K. valstybei 96,43 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

8. Teismas nurodė, kad bylos duomenimis bendras išieškotinos skolos likutis antstolių S. Ž., A. L. ir A. A. bylose yra 13 479,69 Eur (5203,48 Eur + 4210,80 Eur + 4065,41 Eur). Nors antstolė S. Ž. 2025 m. balandžio 29 d. patvarkyme netiksliai nurodė antstolių A. L. ir A. A. žinioje esančių vykdomųjų bylų skolos likučius, tačiau bendra skolų suma vis tiek viršija 10 M??. Skolininkė 2025 m. liepos 1 d. gautame atsiliepime teismui nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2025 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-538-894/2025 sumažino tiek pareiškėjai, tiek ir skolininkei baudos dydį už antstolės reikalavimų nevykdymą nuo 5 Eur iki 2 Eur, todėl bendra išieškotina suma, kaip nurodoma nutartyje, sudaranti 6 383,72 Eur, be to, antstolė paskelbtas varžytynes jau atšaukusi. Tačiau, byla nagrinėjama pagal tokias faktines aplinkybes, kokios egzistavo pareiškėjos skundo pateikimo teismui metu, todėl ir antstolės veiksmų teisėtumas tikrinamas pagal tuo metu egzistavusias faktines aplinkybes (šiuo atveju 2025 m. balandžio 29 d. antstolei pareiškėjos 2025 m. balandžio 21 d. skundą perdavus nagrinėti teismui).

9. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde nenurodo jokių objektyvių faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų išieškojimo iš paskutinio skolininkių gyvenamojo būsto negalimumą. Skunde apsiribojama teiginiu, kad pardavus paskutinį skolininkių gyvenamąjį būstą neigiamų pasekmių patirtų ne tik skolininkės, bet ir kartu gyvenantys jų motina bei pensinio amžiaus tėvas. Paskutinio skolininkių būsto aplinkybę pareiškėja sieja su skolos likučiu, kuris, jos vertinimu, neviršija 10 MMA, tačiau iš esmės dvi skirtingo pobūdžio aplinkybes grindžia vieną kita, nepateikdama nei vienos iš jų patvirtinančių rašytinių įrodymų. Be to, skolos likučio dydis nurodomas subjektyviai, pareiškėjai palankiu būdu, siekiant jį priskirti prie neviršijančio 10 MMA dydžio, nors antstolių vykdomose vykdomosiose bylose nustatytos faktinės aplinkybės – tiek skolos dydžio, tiek paskutinio skolininkių gyvenamojo būsto klausimu – akivaizdžiai neatitinka pareiškėjos skunde pateiktų teiginių. Taip pat pažymėtina, kad išieškojimas vykdomas ne dėl komunalinių mokesčių, elektros energijos ar kitų paslaugų apmokėjimo įsipareigojimų nevykdymo, todėl pareiškėjos skundo reikalavimas laikytinas nepagrįstu ir iš esmės prieštaraujančiu realiai vykdomos vykdomosios bylos faktinei situacijai, dėl ko netenkintinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10. Pareiškėja U. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos U. K. prašymą nutraukti išieškojimą iš paskutinio skolininkių gyvenamojo būsto patenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

11. Atskirajame skunde nurodoma, kad sprendžiant dėl išieškotinos sumos likučio dydžio, teismas nebuvo aktyvus ir nesiėmė reikalingų veiksmų antstolės patvarkyme pateiktos informacijos, įskaitant gautos iš kitų antstolių, teisingumui ir pagrįstumui nustatyti, tiesiog žodis žodin skundžiamoje nutartyje perrašant apeliacinio teismo panaikintos 2025 m. liepos 7 d. nutarties tekstą. Teismas neįvertino, kad antstolio informacija apie išieškomos sumos dydį privalo būti aiški ir tiksli. Todėl teismo gauta informacija apie informacijos pateikimą neturėtų būti laikoma duomenimis patvirtinančiais antstolės S. Ž. patvarkyme nurodytų duomenų, kad antstolių S. Ž., A. L. ir A. A. žinioje esančiose vykdomosiose bylose išieškomos sumos likutis yra 13 579,83 Eur, teisingumą, o skundžiamoje nutartyje teismo nurodymas, kad antstolė S. Ž. 2025 m. balandžio 29 d. patvarkyme netiksliai nurodė antstolių A. L. ir A. A. žinioje esančių vykdomųjų bylų skolos likučius, nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų, turėtų būti vertinamas kaip antstolei įstatymu numatytų reikalavimų nevykdymas ir skolininkių teisių bei teisėtų interesų pažeidimas. Po baudos sumažinimo (Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2VP-6872-570/2024) bendras iš pareiškėjų išieškotinos sumos likutis sudaro 6 952,08 Eur. Teismas nesiėmė veiksmų tiksliai nustatyti reikšmingos informacijos dėl tikslios vykdomosiose bylose išieškomų skolų sumos, todėl byloje liko neatskleistos esminės aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą ir priėmė nutartį, kuri turėtų būti panaikinta kaip nepagrįsta.

12. Atskirajame skunde teigiama, jog skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad pagal antstolės S. Ž. 2025 m. balandžio 29 d. patvarkymą, antstolės A. L. žinioje esančiose vykdomosiose bylose skolos likutis – 4 143,49 Eur (pagal Teismo gautą informaciją – 4 065,41 Eur), o antstolio A. A. žinioje esančiose vykdomosiose bylose – 4 232,94 Eur (pagal teismo gautą informaciją – 4 210,80 Eur). Pagal tokį konstatavimą dėl skolos likučio pagal antstolės S. Ž. patvarkymą antstolių A. L. ir A. A. žinioje esančiose vykdomosiose bylose viso skolos likutis būtų – 8 376,43 Eur (pagal teismo gautą informaciją – 8 276,21 Eur). Toks teismo konstatavimas yra teisiškai nepagrįstas ir neteisingas. Kauno apygardos teismas 2025 m. gegužės 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-538-894/2025) atkreipė dėmesį į tai, kad Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartimi bauda po 10 Eur už kiekvieną uždelstą įvykdyti antstolės reikalavimo dieną yra skirta abiem pareiškėjoms, o ne kiekvienai iš pareiškėjų. Teismas neįvertino, kad antstolė patvarkyme nurodžiusi, jog antstolės A. L. žinioje esančiose vykdomosiose bylose skolos likutis – 4 143,49 Eur, o antstolio A. A. žinioje esančiose vykdomosiose bylose – 4 232,94 Eur, klaidina teismą, nes abu antstoliai vykdo tos pačios (5 000 Eur) baudos išieškojimą ir abiejų antstolių vykdomosiose bylose skolos likučių dydžiai (4 143,49 Eur, 4 232,94 Eur) negali viršyti visos paskirtos baudos dydžio. Kauno apygardos teismas 2025 m. gegužės 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-538-894/2025 konstatavo, kad iš abiejų pareiškėjų išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai iš viso yra išieškota 3 251,40 Eur baudos. Taigi, neįvertinęs abiems pareiškėjams paskirtos baudos dydžio ir nepatikrinęs antstolės patvarkyme nurodytų duomenų apie kitų antstolių žinioje esančiose vykdomosiose bylose skolos likutį teisingumo, teismas, remiantis netinkama 2025 m. gruodžio 16 d. gauta informacija, neatsižvelgiant į jau išieškotą sumą (3 251,40 Eur), nepagrįstai sprendė, kad visų antstolių vykdomosiose bylose skolos likutis yra – 13 479,69 Eur ir priėmė neteisingą ir naikintiną nutartį.

Šalies argumentai

13. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad akivaizdu, jog prašomas nutraukti išieškojimas iš paskutinio skolininkių būsto nagrinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 593 straipsnyje nustatyta tvarka ir sietinas su CPK 663 straipsnyje nustatytomis sąlygomis. Be to, motyvų nei dėl išlaidų sumos, nei dėl asmens iš kurio priteisiamos išlaidos, teismas nenurodė, todėl neaišku kokią įtaką susidariusioms išlaidoms turėjo tai, kad apeliacinis teismas panaikino Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. nutartį dalyje dėl pareiškėjos reikalavimo nutraukti išieškojimą iš paskutinio skolininkių gyvenamojo būsto ir šioje dalyje skundą dėl antstolio veiksmų perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimas

14. Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti.

15. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad teismas nesilaikė apeliacinio teismo nutartyje išdėstytų išaiškinimų ir nurodymų dėl teisės normų taikymo ir įrodymų vertinimo, pareiškėja pagrįstai nurodo, kad teismas nesiėmė veiksmų nustatyti ar antstolė skelbdama varžytynes iš paskutinio skolininkių būsto kai išieškomos sumos likutis neviršija 10 MMA, nepažeidė įstatymo nuostatų bei tinkamai atliko savo pareigas. Teismas nebendradarbiavo su antstole, nepareikalavo, kad antstolė pateiktų informaciją dėl išieškomos sumos dydžio pagrįstą tiksliais skaičiavimais, todėl pagal iš prie išieškojimo prisijungusių antstolių gautą informacijos sprendė, jog antstolė S. Ž. skelbdama paskutinio skolininkių būsto varžytynes, savo pareigas atliko tinkamai bei jos veiksmai buvo teisėti. Tai, kad teismui reikalingą informaciją dėl išieškomos sumos dydžio, pateikė ne antstolė skelbusi varžytynes, bet prie išieškojimo prisijungę antstoliai rodo, jog antstolė S. Ž. savo pareigų neatliko, pažeidė įstatymų nuostatas (CPK 663 straipsnio 3 dalis) ir jos veiksmai skelbiant varžytynes buvo neteisėti. Be to, kadangi teismo iš prisijungusių antstolių gauta informacija apie skolos likutį nebuvo pagrįsta tiksliais skaičiavimais, ji neturėtų būti laikoma patvirtinanti antstolės patvarkyme nurodytų sumų dydžius. Teismas neįvertino, kad antstolė be pagrindo nurodė, jog antstolių vykdomosiose bylose skolos likučius, nes abu antstoliai vykdė ne atskirų, bet tos pačios (5 000 Eur) baudos išieškojimą. Neatmetama galimybė, kad antstolė siekdama pateisinti savo neteisėtus veiksmus skelbiant varžytynes iš paskutinio skolininkių gyvenamojo būsto, sąmoningai klaidina teismą.

16. Atsiliepime į atskirąjį skundą teigiama, jog pagal CPK 663 straipsnio nuostatas, skirtingai, nei atvejais kai skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per dvylika mėnesių, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, - per trisdešimt šešis mėnesius, darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų (CPK 663 straipsnio l dalis), atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos neviršija 10 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos, galiojančios paskelbiant varžytynes, skolininkės prašymas dėl išieškojimo nutraukimo nėra teikiamas, nes išieškojimas yra negalimas. Nutraukti išieškojimą, kaip negalimą, privalo antstolis vykdantis išieškojimą, kuris pagal atliktus tikslius skaičiavimus gali nustatyti išieškomos sumos ir vykdymo išlaidų dydį. Būtent todėl, kad antstolė paskelbdama paskutinio skolininkių gyvenamojo būsto varžytynes, kai išieškojimas yra negalimas, nesilaikė CPK vykdymo proceso normų ir Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimų bei pažeidė pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, pareiškėja teikė skundą dėl antstolio veiksmų. Todėl pareiškėja atskirajame skunde pagrįstai nurodo, kad teismas be pagrindo pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų laikė prašymu nutraukti išieškojimą ir skundui dėl antstolio veiksmų be pagrindo taikė CPK 593 straipsnio nuostatas. Teismas neatsižvelgė į apeliacinio teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl pareiškėjos U. K. reikalavimo nutraukti išieškojimą iš paskutinio skolininkių gyvenamojo būsto buvo panaikinta ir šioje dalyje skundas dėl antstolės veiksmų perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, motyvus, nepareikalavo iš antstolės pateikti tikslius skaičiavimus išieškotinos sumos dydžiui nustatyti, pats kreipėsi informacijos į prie išieškojimo prisijungusius antstolius, nepagrįstai rėmėsi iš jų gauta informacija, skundui dėl antstolio veiksmų nagrinėti nepagrįstai taikė CPK 593 straipsnio nuostatas, žodis žodin skundžiamoje nutartyje perrašė apeliacinio teismo panaikintos nutarties tekstą ir be pagrindo priėmė nutartį netenkinti pareiškėjas skundo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

18. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Žemesnės instancijos teismas

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

19. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjos U. K. skundas dėl antstolės veiksmų dalyje dėl reikalavimo nutraukti išieškojimą iš paskutinio skolininkių gyvenamojo būsto ir priteistos iš pareiškėjos U. K. valstybei 96,43 Eur išlaidos, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Žemesnės instancijos teismas

20. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nesiėmė reikalingų veiksmų tiksliai nustatyti bylai reikšmingą informaciją dėl išieškotinos sumos dydžio, netinkamai nustatė pareiškėjoms paskirtos baudos dydį ir nepagrįstai dviejų antstolių, vykdančių tos pačios baudos išieškojimą, nurodė išieškomą sumą, netinkamai taikė CPK 593 straipsnio nuostatas, nenurodė išlaidų, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, motyvų.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

21. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolė S. Ž. nuo 2012 m. spalio 23 d. vykdomojoje byloje Nr. 0076/12/02031 pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 2-81-570/2012 vykdo 14 348,64 Eur skolos išieškojimą iš solidarių skolininkų A. K. ir U. K. išieškotojai A. B.

22. Antstolė S. Ž. 2025 m. balandžio 2 d. vykdomojoje byloje Nr. 0076/12/02031 paskelbė antrąsias varžytynes skolininkėms A. K. ir U. K. priklausančios namų valdos, susidedančios iš žemės sklypo, gyvenamojo namo, tvarto ir kiemo statinių, esančios (duomenys neskelbtini), už pradinę turto pardavimo kainą – 19 800 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

23. Pareiškėja U. K. kreipėsi į antstolę S. Ž. 2025 m. balandžio 21 d. skundu prašydama:

1) nutraukti išieškojimą iš paskutinio skolininkių gyvenamojo būsto;

2) sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0076/12/02031 iki vykdymo procesas bus grąžintas į iki pažeidimo buvusią situaciją;

3) įpareigoti antstolę S. Ž. sugrąžinti vykdymo procesą vykdomojoje byloje Nr. 0076/12/02031 į iki pažeidimo buvusią situaciją ir panaikinti antstolės S. Ž. po pažeidimo atliktus veiksmus.

24. Pareiškėjos skundas grindžiamas iš esmės tuo, kad antstolė S. Ž. varžytynes paskelbė, nepaisydama, kad parduodamas turtas yra paskutinis skolininkių gyvenamasis būstas, o išieškotinos sumos likutis neviršija 10 minimalių mėnesinių algų (CPK 663 straipsnio 3 dalis).

25. Antstolė S. Ž. 2025 m. balandžio 29 d. patvarkymu Nr. S-25-76-15178, kuriuo netenkintas pareiškėjos skundas, nurodė, kad patikrinusi VĮ Registrų centro duomenų bazę, nustatyta, kad skolininkėms A. K. ir U. K. priklausančią namų valdą yra areštavę ir kiti antstoliai (antstolė A. L. 2023 m. kovo 3 d. ir antstolis A. A. 2023 m. balandžio 3 d.), kurie prie antstolės vykdomo išieškojimo prisijungė 2024 m. birželio 25 d., bendras išieškotinos skolos likutis antstolių S. Ž., A. L. ir A. A. vykdomose vykdomosiose bylose šiai dienai yra 13 579,83 Eur – antstolės S. Ž. žinioje esančioje vykdomojoje byloje skolos likutis 5 203,48 Eur, antstolės A. L. žinioje esančiose vykdomosiose bylose – 4 143,49 Eur, antstolio A. A. žinioje esančiose vykdomosiose bylose 4 232,94 Eur.

26. Vilniaus apygardos teismui 2025 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-3144-1187/2025 iš dalies tenkinus U. K. ir A. K. atskiruosius skundus ir panaikinus Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. nutarties dalį bei šioje dalyje civilinę bylą nutraukus ir ginčas iš esmės kyla tik dėl pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų reikalavimo nutraukti išieškojimą iš paskutinio skolininkių gyvenamojo būsto.

27. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams ir argumentams.

28. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija (toliau – ir Sprendimų vykdymo instrukcija) ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Sprendimo vykdymo veiksmus atliekančio antstolio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; vykdydami vykdomuosius dokumentus, teisėtomis priemonėmis užtikrinti išieškotojo interesų gynybą, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais (žr. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalis); neviršyti suteiktų įgaliojimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis).

29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019 30 punktą). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio procesinę veiklą pagal CPK 594 straipsnį kontroliuoja teismas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008, 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012, 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

30. CPK 663 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija 10 Lietuvos Respublikos vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios paskelbiant varžytynes, dydžių.

31. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjos skundo pateikimo metu 1 MMA buvo 1 038 Eur, taigi, 10 MMA buvo 1 0380 Eur.

32. Bylą dėl dalies skundo reikalavimų nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teismui pateikti papildomi duomenys. Antstolio A. A. padėjėjas Z. J. 2025 m. gruodžio 16 d. pateikė informaciją, kurioje nurodoma, kad antstolės S. Ž. kontora 2025 m. sausio 7 d. elektroniniu paštu informuota, jog U. K. skolos likutis su vykdymo išlaidomis antstolio A. A. žinioje esančiose vykdomosiose bylose 2025 m. sausio 7 d. buvo 4 333,08 Eur, o 2025 m. balandžio 23 d. papildomai išieškota 122,28 Eur skolos ir vykdymo išlaidų – po 2025 m. sausio 7 d. daugiau piniginių lėšų, išskyrus 2025 m. balandžio 23 d. mokėjimą, skolai ar vykdymo išlaidoms nepervesta. Taip pat 2025 m. gruodžio 16 d. antstolė A. L. pateikė papildomą informaciją, kurioje nurodė, kad bendras A. K. skolos ir vykdymo išlaidų likutis antstolės A. L. žinioje esančiose vykdomosiose bylose 2025 m. balandžio 29 d. buvo 4065,41 Eur.

33. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pateiktus papildomus duomenis darė išvadą, kad bendras išieškotinos skolos likutis 2025 m. balandžio 29 d. (t. y. tuomet kai antstolė S. Ž. išnagrinėjo pareiškėjos skundą) antstolių S. Ž., A. L. ir A. A. bylose yra 13 479,69 Eur (5203,48 Eur + 4210,80 Eur + 4065,41 Eur). Nurodė, kad nors antstolė S. Ž. 2025 m. balandžio 29 d. patvarkyme netiksliai nurodė antstolių A. L. ir A. A. žinioje esančių vykdomųjų bylų skolos likučius, tačiau bendra skolų suma vis tiek viršija 10 M?? (??K 663 straipsnio 3 dalis). Su pirmosios instancijos teismo išvadomis, įvertinus pateiktus duomenis, nesutikti nėra teisinio pagrindo. Byloje nėra pagrindo išvadai, kad antstolės patvarkyme nurodyta neteisinga (išskyrus nežymius netikslumus) informacija.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog minėtas išvadas patvirtina ir kitos byloje nustatytos aplinkybės. Marijampolės apylinkės teismas įsiteisėjusia 2020 m. liepos 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-4934-399/2020 skolininkėms A. K. ir U. K. skyrė 10 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti antstolės S. Ž. 2020 m. birželio 26 d. vykdomojoje byloje Nr. 0076/12/02031 priimto reikalavimo Nr. 00298 dieną, skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 11 d. iki antstolės reikalavimo įvykdymo. Teismas nurodė, jog skolininkės nevykdė antstolės reikalavimo ir nesuteikė galimybės turto vertintojui apžiūrėti areštuoto turto.

35. Kauno apygardos teismas 2025 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-538-894/2025 skolininkėms U. K. ir A. K. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-4934-399/2020 paskirtos baudos dydį nuo 5 Eur sumažino iki 2 Eur, skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 11 d. iki antstolės reikalavimo įvykdymo. Toje pačioje nutartyje teismas nurodė, kad antstolės S. Ž. reikalavimas, už kurio nevykdymą pareiškėjoms paskirta bauda, įvykdytas 2023 m. balandžio 7 d. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartimi bauda po 10 Eur už kiekvieną uždelstą įvykdyti antstolės reikalavimo dieną yra skirta abiem pareiškėjoms, ne kiekvienai iš pareiškėjų. Todėl bendra iš pareiškėjų išieškomos baudos už antstolės reikalavimo nevykdymą suma yra 10 000 Eur, o ne 20 000 Eur, kaip teigia pareiškėjos ir kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo vykdomojo dokumento Nr. 2S-1490-230/2020 pagrindu antstolis A. A. nuo 2023 m. sausio 4 d. vykdomojoje byloje Nr. 0023/23/00052 vykdo 5 000 Eur baudos už antstolės S. Ž. reikalavimo nevykdymą išieškojimą iš skolininkės U. K. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. Iki 2025 m. gegužės 19 d. vykdomojoje byloje Nr. 0023/23/00052 liko neišieškota 3 828,64 Eur baudos. Marijampolės apylinkės teismo vykdomojo dokumento Nr. 2VP-4934-399/2020 pagrindu antstolė A. L. nuo 2023 m. sausio 9 d. vykdomojoje byloje Nr. 0140/23/00061 vykdo 5 000 Eur baudos už antstolės S. Ž. reikalavimo nevykdymą išieškojimą iš skolininkės A. K. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Iki 2025 m. gegužės 20 d. vykdomojoje byloje Nr. 0140/23/00061 liko neišieškota 2 919,96 Eur baudos. Teismas nurodė, kad iš abiejų pareiškėjų išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš viso yra išieškota 3 251,40 Eur baudos. Iš 14 348,64 Eur skolos išieškotojai A. B. iš pareiškėjų yra išieškota iš viso 9 713,52 Eur ir liko išieškoti 4 635,12 Eur. Po baudos sumažinimo skaičiuojant po 5 Eur už dieną, iš pareiškėjų išieškotinos baudos suma sudarytų 1 748,60 Eur (5 000 – 3251,40) arba 38 procentus (1 748,60/4 635,12x100) nuo likusios išieškoti skolos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytais skaičiavimais yra patvirtinama, kad net ir po baudos sumažinimo pareiškėjoms išlieka neproporcingai didelė turtinė sankcija už antstolės reikalavimo nevykdymą, todėl baudos sumažinimas skaičiuojant po 2 Eur už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo dieną nagrinėjamu atveju atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei baudos vykdymo procese skyrimo tikslus.

36. Taigi, konstatuojama, jog byloje esantys duomenys vienareikšmiškai patvirtinta, kad iš skolininkių bendras išieškotinos skolos likutis tiek 2025 m. balandžio 21 d. (pareiškėjos skundo pateikimo metu), tiek 2025 m. balandžio 29 d. (t. y. tuomet, kai antstolė S. Ž. išnagrinėjo pareiškėjos skundą) viršijo 10 M??. Tai, kad vėliau, t. y. Kauno apygardos teismui 2025 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-538-894/2025, sumažinus skolininkėms paskirtos baudos dydį, bendras iš skolininkių išieškotinos skolos likutis sumažėjo ir galimai tapo mažesnis nei 10 MMA nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjos skundas pateiktas pagrįstai ar kad antstolė pateiktą skundą išnagrinėjo neteisingai, ar kad skundžiami antstolės veiksmai jų atlikimo metu buvo nepagrįsti ir neteisėti.

37. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja neįrodė ir teismas nenustatė, kad vykdydama išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0076/12/0203, antstolė nesilaikė CPK nustatytų vykdymo proceso normų reikalavimų ar Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimų bei pažeidė pareiškėjos teises ar teisėtus interesus, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas.

38. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog minėtos teismo išvados nereiškia, kad pasikeitus aplinkybėms, pvz. skolininkių skolos likučiui tapus mažesniam už 10 MMA, vadovaujantis CPK 663 straipsnio 3 dalimi, yra galimas išieškojimas iš skolininkių paskutinio būsto. Priešingai – šios bylos nagrinėjimo dalykas ir pagrindas buvo suformuluotas pareiškėjos skunde dėl antstolės veiksmų ir būtent skundo pateikimo metu ir antstolės skundžiamų veiksmų atlikimo metu egzistavusias aplinkybės vertina teismas.

39. Taip pat, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad tai, jog apeliacinis teismas panaikino Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. nutartį dalyje dėl pareiškėjos reikalavimo nutraukti išieškojimą iš paskutinio skolininkių gyvenamojo būsto ir šioje dalyje skundą dėl antstolio veiksmų perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, neturi jokios įtakos išvadai, jog išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš pareiškėjos.

40. CPK 96 straipsnio 2 dalis nustatyta, kad jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomasi principo „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 2021 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021). Nagrinėjamu atveju bendras bylos rezultatas yra toks, jog pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų netenkintas. Atsižvelgiant į tai, nepaisant to, kad tarpiniai teismų sprendimais pareiškėjos prašymas (atskirasis skundas) ar pan., buvo išspręstas pareiškėjos naudai, tai nesudaro pagrindo savaime mažinti iš pareiškėjos priteistinų bylinėjimosi išlaidų.

41. Kaip minėta, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.). Į pagrindinius ir esminius atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus atsakyta. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį motyvai ir argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, plačiau neanalizuotini ir dėl jų nepasisakytina.

42. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėja jokių argumentų ar įrodymų, kurie pagrįstų antstolės veiksmų neteisėtumą, nepateikė. Konstatuojama, jog nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta.

Dėl bylos procesinės baigties

43. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Erika Misiūnienė