Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2024-03-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-68-1065/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2024-03-15Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-05-22Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-03-15
Bylos Nr.
1-68-1065/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14582-2023-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Jurevičienė
Kaltinamasis
A. M.
Nukentėjusysis
S. D.
Advokatai
Daiva Balčiūnienė, Naina Lanzbergienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-68-1065/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14582-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.9.1; 1.1.9.7; 1.2.4.4.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.2; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 15 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Kristina Jurevičienė,sekretoriaujant Loretai Armalienei,dalyvaujant prokurorui Helvijui Keturakiui,kaltinamajam A. M., jo gynėjai advokatei Daivai Balčiūnienei,nukentėjusiajam S. D., jo atstovei advokatei Nainai Lanzbergienei,specialistui T. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis, teistas Šiaulių apygardos teismo 2004 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 9 metams, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutartimi, 2010 m. gegužės 25 d. paleistas lygtinai 2 metams 8 mėnesiams 6 dienoms, paskiriant įpareigojimus, 2012 m. gruodžio 11 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. M. 2023 m. balandžio 22 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia, vieną kartą kumščiu smogė S. D. į veido sritį ir vieną kartą spyrė į dešinę koją, taip nukentėjusiajam S. D. padarė nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimą dešinėje blauzdoje, poodinę kraujosruvą dešinėje čiurnoje, dešinio šeivikaulio kaklelio lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šeivikaulio lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino. Parodė, kad per visą savo gyvenimą niekam nėra pasakęs nei vieno blogo žodžio, mokėsi (duomenys neskelbtini) metų, įgijo ne vieną specialybę, traktorininko ir (duomenys neskelbtini) vairuotojo kategorijas. S. D. nepažinojo iki namo nusipirkimo (duomenys neskelbtini). S. D. vargingai gyvena su žmona, duodavo jam maisto ir pinigų. Anksčiau yra vaišinęs S. D. degtine. Šis jam užmigus, paėmė jo piniginę, telefoną ir sudaužė kompiuterį. Dėl to kreipėsi į policiją, vyko tyrimas. Policija parašė, kad mažos reikšmės nuostolis, tyrimo nebus. Nuo to laiko su D. nebendrauja. S. D. eidamas pro šalį, vis grasindavo jam, kad užmuš, būdavo agresyviai nusiteikęs, sakė, kad jo namus sudegins. Jis vengdavo jo, nes bijojo. Jis Gyvena (duomenys neskelbtini), apie 18.46 val., ėjo į parduotuvę, konfliktas įvyko tarp jo ir S. D.. S. D. laukė prie parduotuvės kampo, pamatęs jį, ėjo link jo. Priėjęs, pasakė – „A., parduok mašiną“. Pasakė jam eiti į šalį, tada pamatė kažkokį blizgantį daiktą jo rankoje. S. D. būdamas visiškai girtas smūgiavo jam dešine ranka į veidą, jis pritūpė jam nubrozdino viršugalvį, smūgio į galvos sritį nebuvo. Jam ginantis, jis nugriuvo prie šaligatvio. Dešinėje rankoje laikė du alaus „(duomenys neskelbtini)“, bijodamas juos pamesti pargriuvo. Pargriuvęs kaire ranka sugriebė už jo kojos, norėjo jį pargriauti. Jis ištraukė koją, jam suplėšė „tapkę“. S. D. susižalojo veidą į šaligatvį, nes virto ant kairės pusės, kai griebė už kojos, matė kraują ant veido. Nuo ko jis griuvo ant asfalto, nesupranta, jis prilietė tik atstumdamas. Ištraukęs koją ir vengdamas tolimesnio konflikto, nuėjo į parduotuvę. Išėjęs iš parduotuvės, matė, kaip S. D. miegojo ant važiuojamosios kelio dalies. Prie jo priėjo jauna moteris, kurią anksčiau yra matęs, bet jos nepažįsta, žino, kad ji iš (duomenys neskelbtini) namo. Matė, kaip jį žadino, nes miegojo. Nuo jo buvo koks 40 metrų iki S. D.. Davė ranką, padėjo S. D. atsistoti, S. D. visą laiką laikė „(duomenys neskelbtini)“. Jis buvo girtas, galėjo užmigti. Po bendravimo su juo, S. D. galėjo užsnūsti ant važiuojamosios kelio dalies. Jam galėjo susipainioti kojos ir nugriūti, šaligatvio ir kelio aukščiai skiriasi, daugiau kaip 12 cm, šaligatvis nėra lygus. Jeigu būtų jis smūgiavęs, „mažai nebūtų pasirodę“. Neturėjo jokio tikslo jo žaloti. Atsistojęs pradėjo eiti priekyje jo. Jis ėjo iš paskos, nenorėjo konflikto. Praėjęs įvažiavimą į jo kiemą, atsisėdo. Atsisuko vieną „(duomenys neskelbtini)“ ir norėjo gerti. Pasakė, kad prie jo kiemo nebandytų gerti, liepė eiti iš čia. Jis vis tiek išgėrė keletą gurkšnių alaus ir nuėjo link savo gyvenamosios vietos. S. D. prisibijo žmonės, nes jis teistas daug kartų, pripažintas recidyvistu. S. D. posūnis išsivarė mašiną iš jo ir nedavė pinigų, jis pradėjo jų vengti. Iš miestelio gyventojų yra girdėjęs, kad S. D. sakė, reikia pakišti snukį ir užsidirbti pinigų, ne vienam taip sakė. Ne vien jam taip norėjo padaryti, bet kai sužinojo, kad buvęs kalėjime, yra dirbantis, pasitaupęs pinigų, tai taip ir taikė. Gėrė visą dieną ir tykojo sukelti konfliktą. Jis pats turi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą ir (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirba daug metų ir žino, kad techniškai neįmanoma padaryti tokio sužalojimo. Nes kaulą sulaužyti nėra paprasta, be to, jei būtų kaulas lūžęs, turėjo gipsuoti. Jis negalėjo net žingsnio žengti, jeigu buvo lūžęs kaulas. Jis kaltinamajame akte nurodytų veiksmų neatliko, koja nespyrė ir kumščiu nesudavė. Jo parodymai užfiksuoti patariant tyrėjai. Apklausos protokolas surašytas netiksliai, remtis parodymais duotais teisme. Civilinio ieškinio nepripažįsta, nes nepadarė jokios žalos.

Nukentėjusysis S. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ėjo iš parduotuvės, nešėsi du „(duomenys neskelbtini)“ alaus, buvo išgėręs. Sutiko A. M., ėjo arčiau jo paklausti ar parduoda mašiną. Iki kaltinamojo priėjo apie pusę metro atstumu. Jis buvo ant važiuojamosios dalies, A. M. stovėjo ant šaligatvio, aukščiau už jį. Aukštis nuo važiuojamosios dalies iki bordiūro apie sprindis. Nieko nesakęs A. M. jam smogė į nosį, po to spyrė koja. Lūžo plonasis kojos kaulas. Jis nuo smūgio nugriuvo ant važiuojamosios dalies, ant dešinės kūno pusės, išilgai ant važiuojamosios dalies. Nežino, kodėl A. M. smogė. Atsistoti padėjo moteris iš (duomenys neskelbtini) namo. Kai nugriuvo, alus iškrito ir pariedėjo. Bandė atsistoti, delnais atsirėmęs į važiuojamąją dalį, nepavyko. Pasikėlė, tada moteris padėjo, palydėjo iki (duomenys neskelbtini) namų. Atėjo pasitikti draugas, kuris dirbo pas jį. K. Č. paskambino žmonai. Žmona liepė nesiprausti. Jis viską atsimena, iki jį vedė moteris link (duomenys neskelbtini) namų, nuo to momento nepamena. Visą įvykį pamena. Detaliai aplinkybių nurodyti negali dėl girtumo, gal krisdamas nusibrozdino. Iškvietė pareigūnus, veidą filmavo pareigūnai. Sugipsuota koja buvo apie du mėnesius. Vaikščiojo su „kastyliais“, negalėjo eiti į darbą, skausmą dar vis jaučia, veidą skaudėjo kelias dienas. Kur įvykis įvyko, atsimena. (duomenys neskelbtini) namas, ir tarpe iki kito namo, iki ženklo „Pagrindinis kelias“, tik po kita puse. S. G. klausė, ar reikia greitosios pagalbos. Ji jam padėjo atsikelti. K. Č. jį parvedė į namus, padavė „(duomenys neskelbtini)“. S. G. jį vedė už rankos, pavedė ir jis atsisėdo. Gavęs smūgį, šliaužė, negalėjo paeiti. Jis buvo prie šaligatvio, ne gatvės viduryje. Tyrimai, kaltinimai tarp šeimų buvo, santykiai buvo konfliktiški, posūniai buvo jį apvogę. Konfliktų su A. M. neturėjo. Kaltinamasis buvo su „tapkėmis“. Už kojos kaltinamajam sugriebti negalėjo. Civilinį ieškinį palaiko, prašo 2000 eurų. Dėl sužalojimo negalėjo eiti į darbą, sumokėti už elektrą, antstoliams. Gavo Sodros išmokas, dirbdamas daugiau būtų uždirbęs. Šiuo metu registruotas Užimtumo tarnyboje. Dirbo lentpjūvėje, kilnojo rąstus, šiuo nebedirba, nes skauda koją. Jam buvo operuota koja dėl venų trombozės.

Liudytoja S. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaimynas K. Č. paskambino ir pasakė, kad pervedė kruviną S. D., kad sumuštas. Grįžusi rado S. D. visą kruviną. Kraują nuvalė greitosios medikai. Sakė, kad gatvėje sumušė A. M., sakė, kad paklausė ar parduos mašiną, tada trenkė, kai nuvirto tada spyrė. Medikai iš namų nevežė S. D.. Skaudėjo koją, pirmadienį važiavo pas gydytojus. Jai S. D. sakė, kad sudavė į veidą ir spyrė. Jis jautėsi prastai, negalėjo paeiti. Ėjo pas kleboną skolintis „kastylių“. Skaudėjo koją ir dabar skauda, dar važiuos į (duomenys neskelbtini) tikrintis. Dėl sumušto veido nieko nesakė, po savaitės praėjo, buvo mėlynės. Visas veidas buvo kruvinas, nuo akių į apačią, nosis ir lūpos. Galvojo, kad sulaužyta nosis. Matė ištinusią nosį ir praskeltą lūpą. Pasisakė, kad skauda koją. Medikai siūlė važiuoti į ligoninę, nevažiavo, nes buvo išgėręs. Ji nežino, ar medikams kilo klausimų, kad lūžęs kojos kaulas. Kreipėsi pirmadienį į medikus, savaitgalį prabuvo namuose. Įvykio vietą matė, apžiūrėjo tą patį vakarą. Kraujo buvo ant važiuojamosios dalies, nuo šaligatvio apie pusę metro. Važiuojamoji dalis - asfaltas, siauras šaligatvis. Jam reikėjo gerti vaistus, ilgai nedirbo. Išėjo iš lentpjūvės, nes negalėjo dirbti. Konfliktiškų santykių su A. M. nebuvo. Anksčiau A. M. gėrė su sūnumis, tai jie ir konfliktavo. Apvagino sūnų dėl pinigų ir telefono. Žino, kad telefonas buvo rastas prie negyvenamojo namo, sūnus nuvežė į lombardą ir pardavė. A. M. pats užsikabinėja. Kaltinamasis atnešdavo degtinės, duonos ir dešros, nuveždavo kur reikia, bet ji mokėjo pinigus.

Liudytoja S. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) mstl., vasaros metu, su vaikais žaidė kieme. Sūnus pasakė, kad mato kruviną dėdę. Pamatė ant gatvės sėdintį žmogų. Nukentėjusysis sėdėjo vidury gatvės, buvo kruvinas jo veidas. Surinko batus ir alaus butelį, daiktus padėjo prie jo. Batai buvo šalia, viduryje gatvės. Jai nukentėjusysis nieko nesakė, kodėl jis sėdi. Pasodino ant šaligatvio netoli A. M. namų. Važiuojamoji dalis tvarkinga, šaligatvis truputį aukštesnis, vietomis lygus, vietomis ne, yra „bortelis“. Nukentėjusiam davė ranką, padėjo atsistoti, bet jis vėl atsisėdo, negalėjo paeiti. Kraujo ant kelio neatsimena ar buvo, veidas buvo kruvinas. Paeiti negalėjo, mano, kad dėl traumos. Buvo išgėręs, bet susikalbėjo, nukentėjusysis neįvardijo, kas jį sumušė. Ėjo kaltinamasis iš parduotuvės, ir jie apsižodžiavo. Ant kaltinamojo rankų nepastebėjo, ar buvo kraujo. Kaltinamasis pasakė „mažai gavai, kitą kartą dar gausi“. Pasakytus žodžius tiksliai atsimena. Tą akimirką suprato, kad konfliktas įvyko tarp šių žmonių. Iš pasakymo „dar gausi“, suprato, kad jie susimušė. Kol kalbėjosi kaltinamasis ir nukentėjusysis, ji buvo kartu. Nuėjus kaltinamajam, pasiūlė nukentėjusiajam greitąją pagalbą, bet jis atsisakė ir ji nuėjo. Už kokių penkių minučių ji pamatė, kad prie S. D. priėjo kažkoks vyriškis, todėl juo daugiau nebesirūpino.

Liudytojas K. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gėrė pas S. D., po to sugalvojo pjauti žolę, nupjovęs žolę S. D. namuose neberado. Paskambino S., ji pasakė, kad S. prie parduotuvės. Išėjo į gatvę, jį pamatė sėdintį prie (duomenys neskelbtini) namų. Sėdėjo ant šaligatvio, kojos ant gatvės. Priėjęs prie jo, pamatė kruviną nosį, jis buvo girtas. Jis jam sakė, kad ėjo A. M., jo paklausė dėl mašinos ir trenkė. S. D. prašė eiti į namus, jam sakė, kad skauda koją. S. D. prašė paskambinti žmonai. Atvyko policija, greitosios pagalbos automobilis. Klausė A. M., kas nutiko, sakė ėjo į parduotuvę, o S. D. iš parduotuvės, sakė jį „nuvarė“ nuo kiemo, nes gėrė. Jis įvykio nematė. Su kaimynais nekalbėjo, to įvykio neaptarinėjo. Sklido kalbos, kad trenkė, jam pasakė, kad A. S. trenkė į nosį. Prie (duomenys neskelbtini) namų yra šaligatvis, sustatytos šiukšlių dėžės, šaligatvis nėra lygus.

Liudytojas E. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. M. yra jo dėdės draugas. Važiavo į kapines ir matė, kaip A. M. dėjo į galvą ir į „snukį“ S. D., išbyrėjo „(duomenys neskelbtini)“. Buvo vasara, tiksliai nepamena, kada tai buvo. Matė, kaip jie mušėsi. Viskas vyko prie A. M. namų A. (duomenys neskelbtini). Jis važiavo dviračiu ir matė, kaip susimušė. Dėl ko susimušė, nežino. A. M. sumušė S. D.. S. D. nuvirto ant žemės. Kaip trenkė, nematė. S. D. nuvirto prie šaligatvio, arčiau pėsčiųjų tako. Kurioje šaligatvio vietoje, nežino, nepamena. Važiuodamas atsisuko ir iš tolo matė. Muštynės buvo gatvėje prie A. M. namų, susimušė prie šaligatvio. Prie šaligatvio gulėjo S. D.. S. D. nugriuvo ant asfalto. Buvo kraujo, smūgių nematė. Kraują matė ten, kur buvo S. D. ir A. M.. Kraujas buvo prie šaligatvio. Gatvė ir šaligatvis skirtingo aukščio. Matė, kaip S. D. nuvirto su „(duomenys neskelbtini)“. Prieš nuvirstant juos laikė rankose.

Specialistas T. Š. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad buvo pateiktos dvi specialisto išvados dėl S. D.. Išvados surašytos iš medicininių dokumentų. S. D. nustatė nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimą dešinėje blauzdoje, poodinę kraujosruvą dešinėje čiurnoje, dešinio šeivikaulio kaklelio lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šeivikaulio lūžio, jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Šie sužalojimai visumoje kvalifikuojami, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaulo gijimas užtrunka ilgiau nei 10 dienų. Iš įvykio aplinkybių, kas buvo pateikta, nustatyta, kad buvo kumščiu suduota į nosies sritį ir vieną kartą spirta į koją. Nebuvo nurodyta ant kokio paviršiaus, kaip nugriuvo. Užduotyje nebuvo nurodyta, kokie paviršiai. Viskas priklauso nuo įvykio aplinkybių. Iš esmės nubrozdinimas viršutinėje lūpoje yra padarytas kontaktuojant su buku kietu daiktu. Griūnant ant paviršiaus sužalojimai būtų didesni, būtų nubrozdintas smakras. Šis sužalojimas tikrai negalėjo būti padarytas nugriuvus ant paviršiaus. Poodinė kraujosruva dešinėje čiurnoje taip pat, kadangi galėjo būti padaroma tiek kontaktuojant su paviršiumi ar suduodant kietu buku daiktu. Dėl šeivikaulio kaklelio lūžio tai iš esmės tai yra padarytas kontaktuojant kietu buku daiktu, jo lūžis viršutinėje dalyje. Šiaip griūnant ant lygaus paviršiaus šis sužalojimas nepadaromas. Šitos srities lūžiui reikia kieto buko riboto daikto. Vien tik atsitrenkus į šaligatvį, šie sužalojimai negalimi. Dėl sužalojimo viršutinėje lūpoje, atsitrenkus į bortelį veidu, negalėtų būti padarytas, nes būtų platesnis. Odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje padaromas suduodant kietu buku daiktu. Dėl atsitrenkimo į bortelį: tai lūpa yra vienoje vietoje, šeivikaulis – kitoje, nėra iš esmės kaip paaiškinti, kaip atsitrenkus galima taip susižaloti. Dėl kraujosruvos dešinėje čiurnoje: jeigu ji būtų toje pačioje pusėje, tada galėtų toks sužalojimas būti. Tyrimas daromas iš medicininių dokumentų, išvadą duoda paros-dviejų laikotarpiu. Ar sužalojimai galėjo būti padaryti vienu metu, tiksliai pasakyti negali. Sužalojimams padaryti reikėjo trijų trauminių poveikių, vienas lūpos nubrozdinimas, antrasis būtų dešinio šeivikaulio kaklelio lūžis ir trečias nubrozdinimas dešinės kojos čiurnoje. Dešinėje blauzdoje nubrozdinimas gali būti padarytas kartu su šeivikaulio lūžiu. Rankomis besikeliant ir joms praslydus, jeigu asfaltas lygus, būtų sužalotos ir kitos veido dalys, o ne tik nubrozdinimas viršutinėje lūpoje. Kitos veido dalys yra labiau atsikišusios ir pirma kontaktuotų. Lygioje vietoje šeivikaulio lūžio negalėjo būti, turėjo būti bukas ribotas daiktas.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyti duomenys

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. M. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad S. D. jis pažįsta apie 10 metų laiko, nuo to laiko kai pradėjo gyventi (duomenys neskelbtini) miestelyje. Su S. D. konfliktuoja jau seniai, jis ne kartą miestelyje jį yra užkabinęs žodžiais, yra jam padaręs turtinių žalų. Dėl S. D. elgesio jis į policiją niekada nėra kreipęsis. 2023 m. balandžio 22 d. 19:45 val. jis blaivus ėjo į miestelio parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ ir pamatė nuo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ateinantį S. D., kuris buvo neblaivus, rankoje po pažastimi nešėsi du „(duomenys neskelbtini)“ alaus. Einant link jo, jis pasakė „a girdi, parduok man mašiną“. Jis S. D. atsakė necenzūriniais žodžiais. S. D. perėjo į kitą kelio pusę, priėjo prie jo ir jam užsimojęs smogė. Smogė kažkokiu daiktu, kurį turėjo sugniaužęs dešinės rankos kumštyje. Kas tai per daiktas, jis nepastebėjo, bet kažkas sublizgėjo. Kai S. jam smogė, jis pritūpė ir smūgio išvengė, bet kažkuo jam kliuvo per viršugalvį, nes jam buvo viršugalvis perrėžtas ir perštėjo. Jis apsigindamas, iš inercijos, keldamasis smogė vieną kartą dešinės rankos delnu S. D. į galvos sritį, kažkur virš kairės ausies. S. D. nuo jo smūgio ar nuo girtumo, bet po to kai sudavė S. D., šis nugriuvo ant žemės. Jis griuvo ant dešinės kūno pusės ir matė, kad veidą trenkėsi į asfaltą. Pagriuvęs dar jis jam griebė už kairės kojos, sugriebė, tačiau iš inercijos jis ją iš jo rankų ištraukė. Kad traukdamas koją jam būtų įspyręs, nejuto, o tyčia jam niekur nespyrė tikrai. Jis matė, kad S. iš nosies pradėjo bėgti kraujas, pradėjo bėgti dėl to, kad jis veidu trenkėsi į asfaltą. Jis iš S. D. rankų ištraukęs koją, nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, kur pirko laikraščius. Jeigu neklysta, parduotuvėje dirbo L. K.. Parduotuvėje užtruko apie minutę laiko, kai išėjo iš parduotuvės jis pamatė, kad S. D. kelią už rankos moteris, kurios nepažįsta, apie 30 metų amžiaus, stambesnio kūno sudėjimo, su akinukais. Jis specialiai prie jų nėjo, tačiau jam pro juos reikėjo pareiti namo. Jis priėjęs, pasakė, S., kad dar jis mažai gavo, dar moteriai pasakė, kad S. jam daug skriaudų yra pridaręs. Moteriai padedant, S. atsistojo, moteris pakėlusi S. nuėjo link daugiabučių, o S. D. ėjo link savo namų, vienas paėjo apie 20 metrų, netoli jo namų atsisėdo ant šaligatvio ir norėjo gerti turėtą su savimi alų. Jis dar S. pasakė, kad jis nebandytų gerti, kad jam su „šiupeliu“ trenks, kad šis eitų nuo jo teritorijos, S. D. atsistojo ir pradėjo eiti link savo namų. Jau kai S. D. nebesimatė, pamatė, kad iš savo namo kiemo išėjo K. Č., kuris nuėjo S. D. gyvenamosios vietos kryptimi. S. D. niekas nepadėjo eiti, jis ėjo savarankiškai, K. jam tikrai nepadėjo eiti, jis vėliau galėjo pas S. nueiti. Apie 22.30 val. į jo namus atvyko policijos pareigūnai. Jie jam paaiškino, kad atvyko dėl S. D. sumušimo. Jis jiems iš karto pasakė, kad toks įvykis buvo, neneigė smogęs S., tačiau iš karto jiems pasakė, kad jam sudavė dėl to, kad šis jam smogė. Neblaivumą nusistatyti atsisakė dėl to, kad buvo išgėręs alaus, išgėrė bokalą, buvo jį nesenai išgėręs iki atvykstant policijos pareigūnams, dėl šios priežasties jis atsisakė pasitikrinti neblaivumą. Jis įvykio metu buvo blaivus. Jis kaltu neprisipažįsta visiškai. S. D. sudavė vieną kartą delnu dėl to, kad gynėsi nuo jo, šis jam pirmas smogė, jis suduodamas smūgį, suprato kaip apsigynimą nuo jo. Jam nespyrė ir jo manymu jis kojos susilaužyti negalėjo griūdamas. Griūdamas jis galėjo susitrenkti tik nosį ir kairės pusės ranką, tarpą nuo alkūnės iki peties, nes būtent labiausiai šia kūno vieta jis griuvo ant žemės. Apklaustas papildomai nurodė, kad kaltu neprisipažįsta, nes jokio nusikaltimo jis nepadarė (1 t., b. l. 168-171, 2 t., b. l. 10-12).

Nukentėjusysis S. D. parodė, kad 2023 m. balandžio 22 d., apie 21:20 val., jis ėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), nusipirko alaus, kadangi tą dieną su draugais išgėrinėjo. Nusipirkęs alaus, ėjo (duomenys neskelbtini) gatvės kelio šaligatviu namo. Ties namu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini) sutiko kaimyną A. M.. Kadangi žinojo, jog jo automobilis sugedo, tai paklausė, ar galėtų jį jam parduoti. A. M. nieko neatsakęs užsimojo ir vieną kartą jam trenkė iš dešinės rankos kumščio į nosį, jis pargriuvo, pargriuvus A. M. dar vieną kartą jam spyrė į dešinės kojos blauzdikaulį. Šiais veiksmais jam A. M. sukėlė fizinį skausmą, tiek koją tiek veido sritį skauda iki šiol. Dešimtbalėje sistemoje jam sukeltą fizinį skausmą vertina 5 balais. Po suduotų smūgių A. M. nuėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Jis gulėjo prie šaligatvio ir po kiek laiko prie jo priėjo kaime gyvenanti G., ji padėjo jam atsikelti. Daugiau jokių asmenų aplink nebuvo, tad įvykio niekas ir nematė. Grįžo namo, papasakojo viską žmonai, o ji ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112. Atvyko policininkai, kadangi, kaip jau minėjo, vartojo alkoholinius gėrimus, tai alkotesteriu jam pareigūnai nustatė 2,96 prom. girtumą, bet visą konfliktą atsimena gerai. Taip pat jį apžiūrėjo GMP, kurie nustatė paviršinius sumušimus, į ligoninę nesivežė. Pats žada, jei nepagerės 2023 m. balandžio 24 d. vykti pas savo šeimos daktarę. Į teismo medicinos ekspertizę nevyks. Anksčiau su A. M. konfliktavęs nėra, bet mano, kad vakar, kuomet įvyko konfliktas, A. M. buvo neblaivus, nes nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Apklaustas papildomai S. D. parodė, kad 2023 m. balandžio 22 d. jis jokių sužalojimų dešinėje kojoje nebuvo patyręs. Visi jam padaryti sužalojimai dėl A. M. kaltės. Jis su A. nebendravo jau kokius penkis metus, anksčiau yra turėję su juo konfliktų, todėl visiškai ir nebendravo. Jis 2023 m. balandžio 22 d. A. užkalbino dėl to, kad žinojo, jog jis turi sugedusį automobilį, norėjo jį iš jo pirkti, kad išardytų ir į metalo laužą parduotų. Nežino, kuo savo klausimu įžeidė A., tačiau jis jam nieko nesakęs vieną kartą kumščiu smogė į veidą, dėl ko jis nuvirto ant žemės. Griuvo ant dešinės kūno pusės. Kad krisdamas būtų pasitempęs dešinės kojos čiurną, nejuto, tačiau kai G., vardo nežino, jį kėlė nuo žemės juto, kad jam skauda dešinės kojos čiurną, mano ją galėjo pasitempti griūdamas, nes į dešinės kojos čiurną A. jam jokio smūgio nesudavė. Kai jis nugriuvo ant žemės, A. jam vieną kartą spyrė. Spyrė į dešinę koją, žemiau kelio. Jam spyris sukėlė fizinį skausmą, o be to kai G. jį kėlė nuo žemės, skausmą kelyje jis juto labai stiprų. Jis sunkiai galėjo atsistoti, nes jam labai skaudėjo koją, jos beveik priminti negalėjo. Savarankiškai jis nei atsistoti, nei paeiti negalėjo. Nors tą vakarą buvo vartojęs alkoholio, tačiau su jo negalėjimu atsistoti ir paeiti, tai visiškai nebuvo susiję. Iki A. jam suduotų smūgių jis ėjo savarankiškai, niekieno pagalbos jam nereikėjo ir buvo sveikas. Jį į namus parvedė K. Č.. Kai jis jį pamatė, sėdėjo šalikelėje, toje vietoje kurioje jį pasodino G.. Jis K. viena ranka apsikabino per kaklą ir dešine koja visiškai nerėmė žemės, šokinėjo ant kairės kojos iki pat namų, kurie nuo įvykio vietos buvo apie 100 m. Kad jį sužalojo A. M., sakė ir K. Č. ir grįžęs namo žmonai S. D.. Tą vakarą žmona iškvietė medikus ir policijos pareigūnus. Apžiūrėjusi greitosios pagalbos darbuotoja jį paliko gydytis namuose. Po įvykio jis iš namų išėjęs daugiau nebuvo, negalėjo paeiti, pradėjo tinti koja, dėl šios priežasties 2023 m. balandžio 24 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ligoninės medikus, kur nustatė dešinėje kojoje žemiau kelio lūžį ir čiurnos patempimą (1 t., 13-24, 69-72).

2023 m. birželio 12 d. akistatos protokole nurodyta, kad suvesti į akistatą nukentėjusysis S. D. ir įtariamasis A. M. pasiliko prie savo duotų parodymų (1 t., b. l. 180-183).

Liudytoja S. G. parodė, kad tiek S. D., tiek A. M. ji žino iš matymo, jie yra (duomenys neskelbtini) miestelio gyventojai, tačiau ji su jais nebendrauja ir jokių ryšių nepalaiko. 2023 m. balandžio 22 d., kiek buvo valandų, nepamena, bet į vakaro pusę, jai būnant daugiabučio namo kieme atbėgo jos mažametis sūnus J. ir pasakė, kad kažkoks dėdė sėdi vidurį kelio kruvinas. Nuo daugiabučio namo kiemo iki tos vietos kur sėdėjo ant kelio žmogus yra apie 20 metrų atstumas, tačiau iš kiemo jai to vyriškio nesimatė, užstojo daugiabutis namas. Ji iš karto viena nuėjo pažiūrėti, kas ten vyksta. Pamatė, kad ant kelio važiuojamosios dalies sėdi S. D.. S. D. sėdėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje, kokių 5 metrų atstumu nuo A. M. namų. Jo veidas buvo kruvinas, vyriškio batai mėtėsi netoliese. S. D. buvo vienas, aplink jokių žmonių nebuvo. Jai priėjus prie S. D., jis jai nieko nesakė kas nutiko, ji pagalvojo, kad jis, būdamas neblaivus, griuvo, kad jis neblaivus, suprato iš jo išvaizdos, nerišlios kalbos ir nuo jo sklindančio alkoholio kvapo. S. D. jos prašė pagalbos, kad padėtų jam atsistoti nuo žemės ir palydėtų namo. Apie tai, kad jis yra sumuštas, S. D. jai nieko neužsiminė, nors kaip ir minėjo jo veidas buvo kruvinas. Ji padėjo S. D. atsistoti, tačiau jis sunkiai kėlėsi nuo žemės, sunkiai mynė dešinę koją, tiesiog mynė dešinę koją ir klupo, sakė, kad ją skauda. S. D. mūvėjo ilgas kelnes, todėl kokie sužalojimai buvo padaryti jo kojoje, ji pasakyti negali. Ji neįsidėmėjo, kad ant jo kelnių būtų buvę kokių kraujo dėmių. Kadangi S. D. sunkiai galėjo paeiti, savarankiškai jis visiškai nejudėjo, tik su jos pagalba, šiaip ne taip jai pavyko jį pavesti porą žingsnių iki kelkraščio ir ten jį pasodinti. Taip pat nuo kelio surinko S. daiktus, tai yra batus ir alaus plastikinį butelį, kuriuos padėjo prie jo. Jai kalbant su S. D. apie tai, kad ji kvies greitąją pagalbą, nors jis kategoriškai atsisakė pagalbos, nuo parduotuvės pusės pamatė ateinantį A. M., kuris buvo piktas, tačiau, kad būtų išgėręs alkoholio, nesuprato. Jo ji nekalbino, jis tiesiog pats priėjęs pradėjo S. sakyti, kad „kitą kartą dar daugiau gausi“. Iš to ji tik tuomet suprato, jog S. D. mušė ir sužalojo A. M., tačiau kaip mušė, ji nežino, nei vienas iš vyriškių detalių nepasakojo, tik A. dar pradėjo jai sakyti savo nuoskaudas, kaip S. su broliu pardavė jo automobilį ir pinigų negrąžino, kažkokį medį nupjovė ir išsivežė malkom. S. D. į A. pasisakymus nieko nesisakė, nes, kaip suprato, jis sumuštas buvo ką tik ir dar atsipeikėjęs normaliai nebuvo. Kad A. M. būtų kruvinos rankos, nepastebėjo. Medikų ji neiškvietė, nes, kaip ir sakė, tam prieštaravo S. D., o pareiti namo ji jam nepadėjo, nes S. D. nesugebėjo atsikelti ir pats eiti. Ji paliko jį sėdinti ant šalikelės, o pati grįžo namo. Už kokių penkių minučių ji pamatė, kad prie S. D. stovi kažkoks vyriškis, todėl juo daugiau nebesirūpino. Kada, su kuo ir kur S. D. A. M. sudavė smūgius, ji nematė ir apie tai pasakyti nieko negali (1 t., b. l. 116-119).

Liudytoja S. D. parodė, kad A. M. yra jai žinomas, jis yra to pačio miestelio gyventojas. Ji asmeniškai su juo visiškai nebendrauja, kiek jai žinoma, su juo nebendrauja ir jos vyras S. D.. Pačio įvykio, kaip buvo sumuštas S. D., ji nematė. Ji gali pasakyti tik tai, kad 2023 m. balandžio 22 d., jos vyras S. D. išėjo į parduotuvę nupirkti alaus. Jau buvo vakaras, tiksliai valandų ji pasakyti negali, tačiau jos nuomone, laiko tarpe nuo 18 iki 19 val., S. D. į namus parvedė K. Č.. S. D. parvedė dėl to, kad jis pats negalėjo paeiti. Jam skaudėjo dešinę koją, jis jos negalėjo priminti. Taip pat S. buvo kruvinu veidu. Ji jo pradėjo klausti, kas jam nutiko. S. D. jai sakė, kad jis ėjo iš parduotuvės, susitiko A. M. ir jo klausė, ar jis parduoda seną automobilį. A., nieko nesakęs, jam kumščiu sudavė į veidą ir spyrė į koją ir tada jis nugriuvo ant žemės. Kiek kartų sudavė į veidą ir kiek kartų spyrė S., jai neįvardino, tačiau ji pati galvoja, kad vieną kartą sudavė ir vieną kartą spyrė. Jau tą patį vakarą S. pradėjo tinti dešinė koja ties čiurna. Taip pat jis sakėsi, kad jam skauda dešinės kojos kelią. Nemanė, kad yra koks lūžis, o ir greitoji pagalba, apžiūrėjusi S., paliko gydytis namuose. Skausmui ir tyniui nepraėjus, 2023 m. balandžio 24 d. S. nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jam buvo nustatytas kažkokio kaulo prie kelio lūžis. Iki šio įvykio S. nešlubavo, nesiskundė jokiais kelio ar čiurnos skausmais, į parduotuvę išėjo sveikas. Tiek sužalojimai veide, tiek sužalojimai dešinėje kojoje S. padaryti 2023 m. balandžio 22 d. ir kaip S. teigia, juos padarė A. M. (1 t., b. l. 122-125).

Liudytojas K. Č. parodė, kad S. D. ir A. M. jis pažįsta, nes visi gyvena tame pačiame miestelyje ir gatvėje, su A. M. yra netgi kaimynai. 2023 m. balandžio mėnesį, tačiau tiksliai dienos jis tikrai nepasakys, jis buvo S. D. namuose, kur abu gėrė. Vėliau jis S. pasakė, kad nupjaus jo kieme žolę. Baigęs pjauti žolę, nuėjo į namų vidų, tačiau nieko namuose nebuvo. Pasiskambino S. D. žmonai S. D. ir klausė, kur S.. S. neskambino, nes jo telefono numerio neturi. S. jam pasakė, kad S. į parduotuvę išėjo alaus nupirkti. Jis iš S. D. kiemo išėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir maždaug už 100 m, netoli miestelio (duomenys neskelbtini) namų pamatė S. D. sėdintį ant šaligatvio. Prie jo jokių žmonių nebuvo. Jis nuėjo prie S.. Prie jo buvo du buteliai alaus, o S. jam sakė, kad paeiti negali. Matė, kad jam yra kruvinas veidas, prakirsta nosis. Jis klausė, kas S. nutiko. S. jam aiškino, kad A. M. jis paklausė ar šis parduoda automobilį, A. nieko nesakęs jam kumščiu sudavė į nosį ir vieną kartą spyrė į koją. Smulkmenų nepasakojo, jis neklausė, todėl negali pasakyti, kur pataikė, ar nuo smūgio S. griuvo, nesakė ir kuriuo momentu spyrė, nieko apie tai pasakyti negali, tačiau S. rodė delnu į dešinę koją, vietoje maždaug ties keliu, todėl ir suprato, kad jam į tą vietą spyrė. S. nuo žemės pats atsistoti niekaip negalėjo, vis skundėsi dešinės kojos skausmu, jis jam padėjo atsistoti, po to jis jį viena ranka apsikabino per kaklą ir jis jį parvedė namo. S. eidamas koją šiek tiek mynė, ėjo palengva, sakė, kad skauda ir įtarė, kad koja jam gali būti lūžusi. Kai grįžo namo, S. namuose nebuvo, bet jis jai paskambino, ir ji netrukus grįžo namo. S. S. apie savo sužalojimą pasakė tą patį kaip ir jam. S. iškvietė policiją, bet jis jos nesulaukė, išėjo namo. Jis pats su A. M. apie šį įvykį kalbėjo, tačiau jis tvirtina, kad S. nemušė, kad S. pats užsikabino, bet konkrečiai jis nieko pasakyti negali, nežino, kaip ten buvo iš tiesų, nes įvykio jis nematė. Miestelyje jis negirdėjo, kad kas kalbėtų, jog būtų matęs šį įvykį (1 t., b. l. 128-131).

Liudytojas E. K. parodė, kad jis turi neįgalumą dėl psichikos sutrikimų, tačiau jis viską suvokia ir parodymus gali duoti. A. M. jis žino, nes jis dirba kartu su jo dėde. Taip pat žino iš matymo S. D., tačiau asmeniškai su šiais asmenimis jokių reikalų neturi. 2023 metų tik mėnesio ir dienos jis nežino, taip pat nepasakys nei valandų, nei koks dienos tarpas buvo, nepamena, bet tikrai lauke buvo šviesu, dviračiu važiavo į (duomenys neskelbtini) miestelio kapines. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, labai netoli parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ant šaligatvio, toje pusėje kur ir yra parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“, pamatė A. M. ir S. D., jie kažką kalbėjosi, ką nesuprato, jam pasirodė, kad jie konfliktuoja. Pravažiavęs pro šiuos vyriškius, jis atsisuko ir pamatė, kad S. D. guli ant žemės, dėl ko jis nugriuvo, nežino. A. M. buvo šalia S. D., tačiau jis nematė, kad jis S. suduotų kokius smūgius, nematė, kad suduotų ranka ar spirtų koja. Jis į juos ilgai nežiūrėjo, tik atsisuko, pažiūrėjo ir vėl važiavo savo reikalais. Kiek jis užtruko kapinėse, pasakyti negali, liejo kapus, ten ir jo teta buvo. Palieję kapus, jis ir teta ėjo namo. Matė, kad toje vietoje, kur buvo nugriuvęs S. yra pritaškyta kraujo. Jokių asmenų toje vietoje nebuvo ir einant iš kapinių jis S. D. nesusitiko, nors jo namai yra link kapinių. Jis tikrai nežino, dėl kokios priežasties S. griuvo, nematė tarp asmenų jokių muštynių (1 t., b. l. 141-144).

2023 m. balandžio 22 d. tarnybiniame pranešime „Dėl sumušto S. D.“ nurodoma, kad policijos pareigūnai pranešimą apie sumuštą S. D. gavo 2023 m. balandžio 22 d. apie 20.19 val. Pranešė moteris nurodydama, kad prieš 10 min. A. sumušė pranešėjos vyrą, jam kraujuoja veidas, skauda koją. Nuvykus į pranešėjos namus, išsiaiškinta, kad nukentėjo S. D.. S. D. policijos pareigūnams nurodė, kad 2023 m. balandžio 22 d. apie 19.40 val. jam einant iš parduotuvės, A. M. sudavė vieną kartą kumščiu į nosį. S. D. griuvo ant asfalto. S. D. matėsi sumušta nosis (1 t., b. l. 7-8).

2023 m. balandžio 23 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodoma, kad S. D. pranešė apie tai, kad 2023 m. balandžio 22 d., apie 21:24 val., jam einant (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) gatvės kelio šaligatviu, ties namu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini) A. M., vieną kartą jam trenkė iš dešinės rankos kumščio į nosį, o jam pargriuvus dar vieną kartą spyrė į dešinės kojos blauzdikaulį. Šiais veiksmais A. M. jam sukėlė fizinį skausmą, tiek koją tiek veido sritį skauda iki šiol. Prašo nubausti A. M. įstatymų numatyta tvarka (1 t., b. l. 13-24).

2023 m. balandžio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini) gatvė, ties negyvenamu namu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje stebimos galimai kraujo dėmės, kurios išsidėsčiusios 1,5 kvadratinio metro plote (1 t., b. l. 25-27). Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 28-30).

2023 m. balandžio 22 d. asmens apžiūros protokolu nurodoma, kad dalinai apžiūrint S. D. kūną, stebima patinusi jo nosis ir apie 1 cm įdrėskimas (1 t., b. l. 31-32). Asmens apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 33-36).

2023 m. balandžio 23 d. asmens apžiūros protokole nurodoma, kad atliekama papildoma S. D. kūno apžiūra. Žemiau dešinės kojos kelio stebimas nubrozdinimas, taip pat nubrozdinimas kelio dešinėje pusėje (1 t., b. l. 37-38). Asmens apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 39-41).

2023 m. gegužės 22 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad S. D. nustatytas nubrozdinimas viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje, poodinė kraujosruva dešinėje čiurnoje, dešinio šeivikaulio kaklelio lūžis. S. D. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytu laiku. Užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis gali būti paaiškintas S. D. nustatytų nubrozdinimo viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimo dešinėje blauzdoje, dešinio šeivikaulio kaklelio lūžio padarymas. S. D. nustatyti nubrozdinimas viršutinėje lūpoje, dešinio šeivikaulio kaklelio lūžis padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais); remiantis turimų medicininių dokumentų duomenimis, tiksliai pasisakyti su kokiu (-ais) konkrečiai daiktu kontaktuojant padaryti šie kūno sužalojimai nėra galimybės. S. D. nustatyti odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje, poodinė kraujosruva dešinėje čiurnoje padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais) ir/ar paviršiumi; remiantis turimų medicininių dokumentų duomenimis, tiksliai pasisakyti su kokiu (-ais) konkrečiai daiktu (-ais) ir/ar paviršiumi (-ais) kontaktuojant padaryti S. D. nustatyti kūno sužalojimai nėra galimybės. S. D. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 3 trauminių poveikių metu. S. D. nustatyti kūno sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl šeivikaulio lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. S. D. nustatyti kūno sužalojimai pavojaus jo gyvybei nesukėlė. Vertinant sužalojimus atskirai, S. D. nustatyti kūno sužalojimai gali būti padaromi tiek suduodant smūgius kietu buku daiktu (-ais), tiek ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ir/ar paviršių (-us). Koja ir kumštis pagal žalojančių daiktų rūšinę priklausomybę priskiriami kietiems bukiems daiktams. Pasisakyti, ar S. D. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti griuvimo metu, galima pateikus konkrečias griuviminės traumos aplinkybes, patikslinus sužalojimų lokalizaciją (1 t., b. l. 61-62).

2023 m. gegužės 22 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad S. D., po jam nustatytų kūno sužalojimų padarymo, galėjo atlikti savarankiškus veiksmus (tai yra judėti, vaikščioti, priminti koją). Įprastomis sąlygomis, sužalojimų, nustatytų S. D., padarymo metu yra jaučiamas fizinis skausmas. Tikėtina, kad S. D. po jam nustatyto šeivikaulio lūžio vaikštant jautė fizinį skausmą (1 t., b. l. 68).

2023 m. birželio 23 d. kitų objektų apžiūros protokole nustatyta, kad apžiūrimas bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, kuriame girdisi, kad į bendrąjį pagalbos centrą skambina moteris, ji vėliau prisistato, kaip S. D.. Bendrojo pagalbos centro operatorės S. D. prašo policijos pagalbos į (duomenys neskelbtini) miestelį, nurodo, kad prieš 10-15 minučių sudaužė jos vyrą. Sako, kad vyras kruvinas, daužė jį kulokais, kojomis (šią informaciją moteris su kažkuo tikslinasi). Vyrui kraujas matosi ant veido, taip pat vyrui kažką padarė kojai, koją skauda. Sumušė kaimynas, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), kaimyną įvardina kaip A., pavardės nežino, kaimynas vyrą sumušė ant gatvės (1 t., b. l. 108 - 110).

2023 m. birželio 27 d. kitų objektų apžiūros protokole nustatyta, kad apžiūrimi kūno kamera užfiksuoti vaizdo ir garso įrašai, kurie buvo fiksuoti 2023 m. balandžio 22 d., renkant medžiagą dėl nukentėjusiojo S. D. pranešimo, kamerą dėvėjo policijos pareigūnė R. K.. Policijos pareigūnus tarpduryje pasitikusi moteris, nurodo, kad bėda atsitiko ne jai, o jos vyrui. Teigia, kad vienas kaimynas, kuris matė kaip vyrą sumušė, vyrą parvedė. Moteris ir policijos pareigūnai įeina į namo vidų. Namo viduje kamera fiksuoja du asmenis, kurių asmenybė nėra nustatyta. Moteris pakviečia S.. Vyriškis ateina iš gretimo kambario, jis atpažįstamas kaip S. D.. Matyti kad vyriškis šlubuoja, eidamas link pareigūnų remiasi į stalą. Į policijos pareigūnės klausimą kas nutiko, S. D. atsako „aš ėjo iš parduotuvės, du (duomenys neskelbtini) alos pasėmės, į tas A., sakau gal parduod to (duomenys neskelbtini) sakau i jis man dave, i jis man dave“. Policijos pareigūnas klausia ar vieną smūgį, S. D. atsako „Ja“. Vėliau S. D. paaiškina, kad ėjo vienas, prie jo buvo priėję G. vaikai, G. marti, kuri norėjo ji parvesti, tačiau, kaip jį mušė nematė. Jis ėjo iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, yra įvykio vietoje pribėgę kraujo. S. D. nustatomas 2,96 promilių girtumas. S. D. policijos pareigūnams nurodo, kad jam sudavė vieną sykį, taip pat jis nori kažką pasakyti, lenkiasi ir ranka rodo į kairiąją koją, tačiau policijos pareigūnė S. D. pertraukia klausdama iš kurios rankos sudavė. S. D. sako, kad iš kairės, nes A. yra kairiarankis. S. D. remdamasis į namo sieną nueina prie jos ir policijos pareigūnė padaro jo veido foto nuotrauką. Policijos pareigūnė išsiaiškina, kad S. D. buvo sumuštas apie 19:40 val., tai nurodo su S. D. buvusi moteris. S. D. dar kartą nurodo, kad įvykio niekas nematė, tik po to kai jis nugriuvo atbėgo vaikai ir siūlė iškviesti policiją ir greitąją. Iš S. D. pareiškimas nepaimamas dėl jo girtumo. Daugiau šiame įraše tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Policijos pareigūnai atvyksta į A. M. namus. Asmuo atpažįstamas kaip A. M. policijos pareigūnams nurodo, kad jis ėjo į parduotuvę nusipirkti laikraščio ir teigia, kad „užpuole man, parskėle galva (pasilenkia rodo ranka į viršugalvį, tačiau kamera sužeidimų galvoje nefiksuoja) iš kuloka (sako nesuprantamą žodį)“. A. M. atsisako nusistatyti neblaivumą, sako, kad ką tik gėrė alaus. Taip pat vėliau policijos pareigūnams paaiškina, kad viskas vyko apie 19:30 val., jis ėjo ir kaip suprantama iš pokalbio, ėjo girtas S. D. (nors šio asmens vyriškis neįvardina), nešėsi (duomenys neskelbtini). Prašė jo parduoti mašiną. Jis pasakė „(duomenys neskelbtini) asile“, tuomet jam sudavė į galvą, o jis tvojo atgal. Sudavė vieną smūgį, jis krito ant žemės ir prasimušė nosį į asfaltą. Jis nuėjo į šoną, į parduotuvę. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos šiame įraše nenustatyta (1 t., b. l. 108-110).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją vertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2023 m. balandžio 22 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo kaltinamais A. M. ir nukentėjusysis S. D. ir tarp jų kilo konfliktas. Tačiau kaltinamasis A. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu neigė savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, teisiamojo posėdžio metu nurodydamas, kad kaltinamajame akte nurodytų veiksmų nukentėjusiojo S. D. atžvilgiu neatliko, o S. D. būdamas girtas galėjo griūti ir susižaloti. Tai, kad kaltinamasis A. M. savo kaltės nepripažino, teismo vertinama, kaip jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamojo versija yra nepatvirtinta kitais byloje esančiais patikimais įrodymais ir paneigta jų visuma. Pastebėtina, kad kaltinamojo parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs, jie kito: ikiteisminio tyrimo metu nurodęs, kad jis (apsigindamas, iš inercijos) smogė vieną kartą dešinės rankos delnu S. D. į galvos sritį, kažkur virš kairės ausies, po ko šis griuvo ant dešinės kūno pusės, teisiamojo posėdžio metu tvirtino, jog koja nespyrė ir ranka nesudavė, jokių veiksmų S. D. atžvilgiu neatliko. Tos pačios apklausos metu ikiteisminio tyrimo metu skirtingai nurodė, kuria kūno puse nukentėjusysis nuvirto, vienu atveju tvirtindamas, kad S. D. griuvo ant dešinės kūno pusės, kitu atveju tuo pat metu tvirtindamas, kad griūdamas šis galėjo susitrenkti nosį ir kairės pusės ranką, tarpą nuo alkūnės iki peties, nes labiausiai būtent šia kūno vieta jis griuvo ant žemės (1 t., b. l. 168-171, 2 t., b. l. 10-12).

Kaltinamajam neigiant savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, teismas jo parodymus vertina visų kitų byloje esančių įrodymų kontekste.

Nukentėjusysis tiek teisiamojo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu davė pakankamai nuoseklius parodymus nurodydamas, kad jam nieko nesakęs A. M. smogė kumščiu į nosį, jis pargriuvo, pargriuvus A. M. dar vieną kartą jam spyrė į dešinės kojos blauzdikaulį, dėl ko lūžo plonasis kojos kaulas, jis iki tol jokių sužalojimų dešinėje kojoje nebuvo patyręs, visi jam padaryti sužalojimai dėl A. M. veiksmų, patvirtino, kad visą įvykį atsimena. Teismas neįžvelgia pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kadangi juos patvirtina ir kiti teismo ištirti įrodymai. Pažymėtina, kad, kaip nurodė tiek liudytoja nukentėjusiojo sutuoktinė, tiek ir liudytojas K. Č., S. D. iš karto po įvykio jiems nurodė, kad jį sužalojo būtent A. M.. Šią aplinkybę patvirtina ir 2023 m. birželio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo užfiksuota, kad atvykus policijos pareigūnams į klausimą kas nutiko S. D. atsako „aš ėjo iš parduotuvės, du (duomenys neskelbtini) alos pasėmės, į tas A., sakau gal parduod to (duomenys neskelbtini) sakau i jis man dave, i jis man dave“ (1 t., b. l. 108-110).

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas E. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad matė kaip A. M. ir S. D. mušėsi prie A. M. namų - (duomenys neskelbtini), A. M. sudavė S. D. į galvą, jis nuvirto prie šaligatvio, buvo kraujo. Liudytoja S. G. teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuėjusi ji pamatė sėdintį nukentėjusįjį, jo veidas buvo kruvinas, negalėjo paeiti. Pro šalį ėjo kaltinamasis A. M., jie apsižodžiavo. Kaltinamasis S. D. pasakė „mažai gavai, kitą kartą dar gausi“. Pasakytus žodžius liudytoja tiksliai atsimena. Tą akimirką suprato, kad konfliktas įvyko tarp šių žmonių. Iš pasakymo „dar gausi“, suprato, kad jie susimušė.

Atsakant į gynybos argumentus, jog S. D. griuvo pats šiam lipant (esant) ant šaligatvio, pažymėtina, jog teikdamas parodymus kaltinamasis A. M. nurodė, kad įvykio metu jis stovėjo ant šaligatvio, o S. D. ant važiuojamosios dalies. Šioms kaltinamojo nurodytoms aplinkybėms neprieštarauja ir nukentėjusiojo parodymai ar kiti byloje esantys duomenys. Byloje nėra jokių duomenų, kaip teigiama gynybos, kad nukentėjusysis veidu (ar kita kūno dalimi) kliudė šaligatvio kraštą. S. D. nustatytas vienintelis sužalojimas veido srityje yra nubrozdinimas viršutinėje lūpoje. Apklausiamas teismo posėdyje specialistas paaiškino, kad griūnant ant paviršiaus šis sužalojimas tikrai negalėjo būti padarytas, tokiu atveju sužalojimai būtų didesni. Gynybos argumentais taip pat iš esmės abejojama S. D. nustatytais sužalojimais, tačiau teismo vertinimu, juos patvirtina tiek paties nukentėjusiojo parodymai, tiek medicininiuose dokumentuose užfiksuotos aplinkybės, tiek ir specialisto išvados. Natūralu, kad įvykio metu neblaivus buvęs nukentėjusysis negali tiksliai nurodyti aplinkybių, kurias, beje, prieštaringai dėstė ir kaltinamasis. Specialisto išvada patvirtinta, kad S. D. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Liudytojų K. Č., S. G., S. D. parodymais užfiksuota, kad S. D. skundėsi kojos skausmu, sunkiai galėjo paeiti, taip pat buvo sužalotas jo veidas, o byloje esančiais medicininiais dokumentais jam padaryti veido ir dešinės kojos sužalojimai patikslinti ir detalizuoti (1 t., b. l. 48-49). 2023 m. gegužės 22 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad S. D., po jam nustatytų kūno sužalojimų padarymo, galėjo atlikti savarankiškus veiksmus (tai yra judėti, vaikščioti, priminti koją), todėl abejoti, kad lūžis galimai buvo padarytas kitomis, nei kaltinime nurodytos aplinkybėmis, nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors specialistas teismui ir nurodė, kad sužalojimai padaryti trimis trauminiais poveikiais: vienu - lūpos nubrozdinimas, antru - dešinio šeivikaulio kaklelio lūžis (kartu su juo ir nubrozdinimas dešinėje blauzdoje), trečiu - nubrozdinimas dešinės kojos čiurnoje, tačiau atsakydamas į klausimus patvirtino, kad kraujosruva dešinėje čiurnoje gali būti paaiškinama užduotyje nurodytomis aplinkybėmis tuo atveju, jei ji yra toje pačioje kojos pusėje (tokia informacija specialistas nedisponavo). Nors bylos medžiaga tiksliai neužfiksuota, kurioje čiurnos pusėje nustatytas nubrozdinimas, teismo vertinimu, specialisto išvada ir paaiškinimai iš esmės nepaneigia, kad ir šis nubrozdinimas buvo padarytas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis (ne kitu laiku ar pan.), juolab, kad griuvimas ant paviršiaus, kuris, kaip anksčiau nustatyta, įvyko dėl kaltinamojo veiksmų, taip pat vertintinas kaip trauminis poveikis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendžia, kad byloje surinktų įrodymų visetas patvirtina kaltinamojo kaltę nusikalstamos veikos padarymu ir, teismo vidiniu įsitikimu, nepalieka pagrįstos abejonės kaltinamojo kalte padarius nusikalstamą veiką, todėl jis pripažintinas kaltu. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kaltinamojo A. M. veika kvalifikuota teisingai, nes jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tyčia, vieną kartą kumščiu smogė S. D. į veido sritį ir vieną kartą spyrė į dešinę koją, taip nukentėjusiajam S. D. padarė nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimą dešinėje blauzdoje, poodinę kraujosruvą dešinėje čiurnoje, dešinio šeivikaulio kaklelio lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Bausmės skyrimas

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymą, numatyta bausmė laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę A. M. teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį: padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis anksčiau teistas kartą, teistumas išnykęs, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo vieną galiojančią administracinę nuobauda, šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturintis, dirbantis, psichiatrinėje ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, taip pat lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam laisvės apribojimo bausmę, kurios terminas nustatytinas artimas šios bausmės rūšies vidurkiui. Nagrinėjamoje byloje, teismo nuomone, įvertinus visas kaltinamąjį charakterizuojančias, teismo anksčiau jau nurodytas, aplinkybes, netikslinga laisvės apribojimo bausmės laikotarpiui kaltinamajam skirti intensyvią priežiūrą. Kaltinamajam skirtini bausmės tikslus padėsiantys pasiekti įpareigojimai. Atsižvelgiant į smurtinį nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo konfliktinėje situacijoje pasirinktą ginčo sprendimo būdą, tai, kad nors A. M. ir yra dirbantis, tačiau, teismo manymu, turi galimybę derinti darbinę veiklą su teismo paskirtais įpareigojimais, taip pat į skiriamų įpareigojimų išskirtinai auklėjamąjį poveikį, taip pat atsižvelgus į tai, kad kaltinamajam neskirta intensyvi priežiūra, A. M. paskyrus laisvės apribojimo bausmę jam nustatytini įpareigojimai: per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Pažymėtina, kad nors teismo proceso metu nebuvo išsiaiškintas kaltinamojo sutikimas dėl nemokamų darbų atlikimo, tačiau atsižvelgiat į tai, kad kaltinamajam skirta laisvės apribojimo bausmė, o įpareigojimas neatlygintai dirbti yra vienas iš kelių būtent įstatyme numatytų įpareigojimų, teismo skirtinų kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos, vertintina, kad skiriant tokį įpareigojimą sutikimas nėra privalomas, o nuosprendis, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, vykdomas atitinkamai BK 48 ir BPK 353 straipsniuose nustatyta tvarka (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. e1S-126-875/2023).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė ir jos dydis nėra per griežta, atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus, taip pat iš esmės įtakos A. M. elgesį ir gyvenimo būdą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.

Prokuroras siūlė kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 3 dalis).

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, iš kaltinamojo priteistų civilinių ieškinių dydžius, sprendžia, jog baudžiamojo poveikio priemonė, susijusiu su finansiniais įpareigojimais, nėra būtina siekiant tikslų kaltinamąjį pataisyti, teigiamai paveikti ir užtikrinti teisingumo pricipo įgyvendinimą. Nors A. M. ir dirbantis, tačiau pajamos nėra didelės, iš jų teks atlyginti ir civilinius ieškinius, todėl spręstina, kad piniginio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas būtų neproporcingai didelė finansinė našta, o reikšmingesnio ar esminio poveikio siekiant minėtų baudžiamojo poveikio priemonei nustatytų tikslų neturėtų.

Dėl civilinių ieškinių

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 115,10 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiojo S. D. gydymą (2 t., b. l. 53-59). Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad dėl kaltinamojo veiksmų S. D. buvo teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos už 115,10 Eur, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui iš kaltinamojo priteistina minėta suma už nukentėjusiojo gydymą.

Byloje nukentėjusysis S. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ją priteisiant iš A. M. (1 t., b. l. 95-96). (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2023 m. birželio 29 d. nutarimu, S. D. pripažintas civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 95-96).

Iš pateikto civilinio ieškinio matyti, kad S. D. dėl sumušimo patyrė ne tik fizinį skausmą - sutrenktą veidą bei lūžusią koją skaudėjo, dėl ko negalėjo miegoti naktį, vaikščioti be kitų asmenų, ramentų pagalbos, bet ir pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, pergyvenimus, baimę. Dėl sugipsuotos kojos patyrė didelius nepatogumus, kadangi sugipsavus koją negalėjo eiti į darbą, dirbti ir gauti atlygį, išlaikyti šeimą. Dėl padaryto nusikaltimo patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 2000 eurų.

Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų.

Išanalizavus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir apygardų teismų praktiką nustatant neturtinės žalos dydį nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose (BK 138 straipsnio 1 dalis), matyti, kad nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis tokio pobūdžio bylose dažniausiai svyruoja nuo 1000 eurų iki 4000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-697/2022, Šiaulių apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-82-354/2021, 1A-197-616/2021, 1A-317-519/2021; Klaipėdos apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-15-361/2022, 1A-46-606/2022, 1A-107-795/2022; Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-415-813/2021, 1A-502-923/2022; Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose 1A-134-935/2022, 1A-76-576/2023, 1A-144-1121/2023). Mažiausia (1000-1500 eurų) neturtinė žala priteisiama retai, dažniausiai tada, kai nukentėjusiajam padaryti sužalojimai nėra susiję su kaulų lūžiais (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-415-813/2021) arba konstatuojami ne veido kaulų lūžiai, dėl kurių neprireikė stacionarinio ar specifinio gydymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-697/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-524-908/2021, 1A-37-843/2022). Didžiausia neturtinė žala priteisiama tada, kai nustatomi veido kaulo lūžiai ar kiti sužalojimai, pareikalavę operacinio ar stacionaraus gydymo, arba kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-82-354/2021, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-15-361/2022).

Nagrinėjamoje byloje jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad nukentėjusysis S. D. dėl kaltinamojo A. M. jam padaryto sveikatos sužalojimo patyrė neturtinę žalą, nekyla. Iš 2023 m. gegužės 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. D. nustatytas nubrozdinimas viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje, poodinė kraujosruva dešinėje čiurnoje, dešinio šeivikaulio kaklelio lūžis. S. D. nustatyti kūno sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl šeivikaulio lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 61-62). 2023 m. gegužės 22 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad įprastomis sąlygomis, sužalojimų, nustatytų S. D., padarymo metu yra jaučiamas fizinis skausmas (1 t., b. l. 68). Akivaizdu, kad nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusysis jautė pakankamai ilgai ir dėl to negalėjo gyventi visaverčio gyvenimo, kokį gyveno iki jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos. Bylos duomenimis buvo įrodyta, kad kaltinamasis A. M. kaltinime nurodytus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atliko pasirinkdamas juos kaip kilusio konflikto sprendimo būdą. Neabejotina, nukentėjusiajam konstatuoti kūno sužalojimai sukėlė jam daug nepatogumų. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė fizinius ir dvasinius nepatogumus, dėl kurių gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, kurį laiką buvo pablogėjusi dėl skausmų bei gydymo šalinant sveikatos sutrikdymo padarinius.

Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdamas į padarytos veikos pavojingumą, nukentėjusiajam padarytus sužalojimus (nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimą dešinėje blauzdoje, poodinę kraujosruvą dešinėje čiurnoje, dešinio šeivikaulio kaklelio lūžį), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, susiklosčiusią konfliktinę situaciją, į tai, kad dėl patirtų sužalojimų nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusysis jautė pakankamai ilgą laiką, tačiau nebuvo gydomas stacionariniai, į skirtingų nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimą, teismų praktiką bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, sprendžia, kad teisinga kompensacija už nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste yra 1400 Eur. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirbantis, todėl turi galimybę atlyginti žalą. Šiuo atveju priteistina suma geriausiai atitinka nukentėjusiojo S. D. ir nuskalstamą veiką padariusio asmens interesų pusiausvyrą, nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir mažintinas iki 1400 Eur. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

Dėl proceso išlaidų

Baudžiamojoje byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. sausio 16 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam S. D. yra 475,66 Eur, kurias nukentėjusiojo įgaliotoji atstovė advokatė prašė teismo priteisti iš kaltinamojo A. M..

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo, be kita ko, išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Įvertinus tai, jog kaltinamasis yra darbingo amžiaus, taip pat atsižvelgus į nukentėjusiajam suteiktų teisinių paslaugų apimtį (atstovavimas, civilinio ieškinio parengimas), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš kaltinamojo išieškoti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už nukentėjusiajam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teisme tenkintinas.

Kiti klausimai

Kaltinamajam A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 172-175), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303–305, 307– 308 straipsniais teismas

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu:

- per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus panaikinti.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui iš kaltinamojo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 115,10 Eur (šimtą penkiolika eurų 10 ct) už nukentėjusiojo gydymą, pinigus pervedant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 1400 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo S. D. naudai. Likusią civilinio ieškinio dalį atmesti.

Pripažinti nukentėjusiajam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti iš A. M. 475,66 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 66 ct) šių išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą (duomenys neskelbtini), įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.

Teisėja Kristina Jurevičienė