- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-02
- Bylos Nr.
- e2S-1162-254/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-06460-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Panevėžio butų ūkis“
- Kategorijos
- 3.1.11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Panevėžio butų ūkis“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 6 893 Eur turtinės žalos ir 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl atsakovės AB „Panevėžio butų ūkis“ teikiamų netinkamos kokybės paslaugų bei bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Žemesnės instancijos teismas
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
3. Ieškovas pateikė teismui apeliacinį skundą dėl 2019 m. balandžio 18 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimo. Skunde išdėstė prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 straipsnio 1 dalį, nes bylos dalykas susijęs su vartojimo teisiniais santykiais ir nesąžiningu sutarties sąlygų taikymu. Pažymi, kad jo (apelianto) finansinė padėtis yra sunki ir tai yra pagrindas atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2019 m. gegužės 14 d. apeliacinio skundo trūkumams pašalinti - sumokėti dalį žyminio mokesčio ir pateikti duomenis, kad žyminis mokestis sumokėtas (CPK 135 straipsnio 2 dalis) arba pateikti duomenis, kad jis nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą yra atleistas (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą).
5. Teismas nurodė, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, V. J. buvo teikta 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba. Duomenų apie antrinės teisinės pagalbos teikimą, paduodant apeliacinį skundą, ieškovas teismui nepateikė.
6. CPK numato, kad nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleidžiami ne visi vartotojai, kurių reikalavimai kilę iš vartojimo teisinių santykių, o tik tie, kurie savo reikalavimus grindžia vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymu. Nuo žyminio mokesčio mokėjimo asmenys atleidžiami tuo atveju, jeigu ieškiniu ginčija jiems taikomas nesąžiningas sutarties sąlygas. Byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, bet ne dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo.
7. Įstatymų leidėjas, siekdamas visiems asmenims užtikrinti vienodas galimybes kreiptis į teismą, numatė atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies institutą, tačiau CPK 83 straipsnio 3 dalis nenumato galimybės visiškai atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio. Ieškovas nesumokėjo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, todėl nėra teisinio pagrindo jį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovas V. J. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 2 d. nutartį ir apeliacinį skundą laikyti paduotu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Byloje sprendžiamas ginčas susijęs su netinkamai ir nesąžiningai vykdoma vartojimo sutartimi, ko pasekmėje atsirado turtinė ir neturtinė žala.
8.2. Teismo nurodymas kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą yra neracionalus, nes ieškovui paskirtas advokatas realiai jokių funkcijų neatliktų, kadangi apeliacinis skundas jau yra surašytas ir paduotas.
9. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovas V. J. nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jis už paduodamą apeliacinį skundą byloje, privalo sumokėti žyminį mokestį ir nėra nuo šio mokesčio atleistas.
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį bei atskirąjį skundą, sprendžia, kad teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės nuostatas, t. y. CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 3 dalį, 306 straipsnio 4 dalį, 316 straipsnio 1 dalį, ir pagrįstai ieškovo nelaikė atleistu nuo žyminio mokesčio mokėjimo bei nustatė jam pareigą už apeliacinį skundą sumokėti bent dalį žyminio mokesčio.
13. CPK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Asmens teisė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą, ginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, realizuojama paduodant apeliacinį skundą, kuris kartu yra priemonė apeliaciniam procesui pradėti. CPK 306 straipsnio 3 dalis numato, jog kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba, kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba, kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas). CPK 316 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu paduotas apeliacinis (atskirasis) skundas ar jo priedai neatitinka šio Kodekso 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti.
14. CPK 83 straipsnyje pateikiamas sąrašas asmenų, kurie atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą nuo žyminio mokesčio atleidžiami vartotojai – bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Asmenys nuo žyminio mokesčio mokėjimo taip pat gali būti atleidžiami suteikus jiems antrinę teisinę pagalbą. Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą.
15. Byloje nustatyta, kad ieškovui V. J. 2018 m. rugpjūčio 24 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus sprendimu Nr. 2.4.(NTP-2)-18-T-1760-14879 nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl UAB „Panevėžio būtų ūkis“ nekokybiškų paslaugų ir žalos atlyginimo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmosios instancijos teisme. Ieškovas nurodyto sprendimo pagrindu atleistas nuo 100 procentų žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Iš to seka, kad pagal minėtą Sprendimą apeliantas nėra atleistas nuo žyminio mokesčio už teikiamą apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimo mokėjimo, todėl vertintini kiti ieškovo prašyme nurodyti atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindai.
16. Ieškovas teigia, kad jis atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi byloje yra reiškiamas reikalavimas susijęs su vartojimo santykiais. Nesutiktina su nurodytais argumentais. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai pagrįstai ieškovui išaiškino, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleidžiami ne visi vartotojai, o vartotojai – bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Nagrinėjamo klausimo aspektu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto, galiojusio iki 2016 m. sausio 1 d., nuostatas vartotojai buvo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš vartojimo teisinių santykių. Ši norma 2015 m. lapkričio 26 d. įstatymu Nr. XII-2084 buvo pakeista – nuo 2016 m. sausio 1 d. pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą vartotojai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Taigi atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo taikymas susiaurintas, šią išlygą siejant ne su subjektu (vartotoju), besikreipiančiu į teismą dėl visų ginčų, kylančių iš vartojimo teisinių santykių, o su bylomis, kuriose keliami klausimai dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Kai byloje nėra keliami klausimai dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo, CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas netaikytinas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-469/2019, 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-378/2019).
17. Nurodytina, kad teismui nekyla abejonių dėl to, kad apeliantą ir atsakovę sieja vartojimo teisiniai santykiai, tačiau civilinėje byloje ieškinio reikalavimą sudaro teikiamų paslaugų kokybės ir dėl to padarytos žalos atlyginimo klausimai, o apeliantas (ieškovas) nereiškia savarankiškų reikalavimų, įrodinėdamas paslaugų teikimo sutarties nesąžiningas sąlygas. Taigi, šiuo atveju, kaip pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas, ieškovas nėra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
18. Apeliantas taip pat prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir dėl sunkios turtinės padėties. Jau minėta, kad civilinio proceso įstatymas numato, jog prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Taigi, pareiga įrodyti prašymo pagrįstumą tenka jį pateikusiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl asmens prašymo iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, įvertina įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, pinigines lėšas, gaunamas pajamas ir pan. bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) ir jų pagrindu sprendžia, ar asmuo gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, ar jo turtinė padėtis leis jam sumokėti žyminį mokestį ateityje. Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo pažymos apie gaunamas pajamas (darbo užmokestį), valstybės mokamas išmokas, atsiskaitomųjų sąskaitų išrašai, Nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Nagrinėjamu atveju ieškovas teismui yra pateikęs tik jo gaunamas išmokas patvirtinančią pažymą.
Žemesnės instancijos teismas
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje teisingai nurodė, kad įstatymas nenumato teismo teisės asmenį atleisti nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo. Pastebėtina, kad 2018 m. rugpjūčio 24 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus sprendimu Nr. 2.4.(NTP-2)-18-T-1760-14879, kuris galioja iki 2019 m. rugpjūčio 24 d., ieškovas buvo atleistas nuo 100 proc. žyminio mokesčio mokėjimą, kas reiškia, jog buvo įvertinti Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nurodyti asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodantys dokumentai (13 straipsnis) ir nustatyti įstatyme numatyti pagalbos teikimo pagrindai. Todėl skundžiama nutartimi teismas sprendė, kad ieškovas tuo atveju, jei nepateiks Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo, turi sumokėti nors dalį už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio, nors ir nenurodė, kokia žyminio mokesčio dalis ginčo atveju būtų pakankama.
20. Pažymėtina, kad ieškovas, elektroninių ryšių priemonėmis pateiktu ieškiniu prašė priteisti 6 893 Eur turtinę žalą, 8 000 Eur neturtinę žalą, todėl mokėtinas žyminis mokestis už paduodamą apeliacinį skundą, pateikiamą elektroninių ryšių priemonėmis, sudaro 335 Eur (CPK 85 straipsnio 1 dalies 1, 8 punktai, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 dalis, 7 dalis). CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad už ieškinį turtiniuose ginčuose mokėtina suma nuo ieškinio sumos iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų. Už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Turtiniuose ginčuose už apeliacinius skundus žyminio mokesčio dydis skaičiuojamas nuo ginčijamos sumos (CPK 80 straipsnio 4 dalis). Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, nei yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių (CPK 313 straipsnis), Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 2 d. nutartis, kurioje nustatytas įpareigojimas ieškovui sumokėti nors dalį žyminio mokesčio arba pateikti duomenis, kad ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą yra atleistas (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą), paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi ieškovui nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus yra pasibaigęs, todėl vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis) šia nutartimi nustatytinas naujas terminas. Taip pat pažymėtina, kad tik ištaisiusi nustatytus konkrečius procesinio dokumento trūkumus, šalis turi pagrįstą pagrindą tikėtis, jog procesinis dokumentas bus priimtas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui V. J. naują terminą iki 2019 m. liepos 12 d. pašalinti Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartyje nurodytus trūkumus – sumokėti dalį už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio arba pateikti duomenis, kad ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą yra atleistas (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.