Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės ir Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-339-940/2019 pagal ieškovo V. J. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovei akcinei bendrovei „Panevėžio butų ūkis“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija, akcinė bendrovė „Panevėžio energija“, išvadą teikianti institucija – Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo (apelianto) apeliacinis skundas netenkintinas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka bei prašymo kviesti ekspertą

14. 2020 m. sausio 27 d. apeliacinės instancijos teisme buvo gautas ieškovo prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir eksperto kvietimo. Ieškovas nurodė, kad byloje nagrinėjami viešieji vartojimo santykiai, todėl teismas turi išklausyti silpnesniosios proceso šalies – ieškovo nuomonės, teismo posėdžio metu leisti jam pareikšti savo samprotavimus ir atsikirtimus, todėl byla nagrinėtina žodinio proceso tvarka, į ją kviečiant šildymo ir šildymo sistemų veikimą ir priežiūrą išmanantį specialistą – ekspertą.

15. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012).

16. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Į nagrinėjamą bylą yra pateikti byloje dalyvaujančių asmenų procesiniai dokumentai, pateikta pozicija nagrinėjamais klausimais. Ieškovo prašyme nurodyti argumentai – leisti jam pareikšti samprotavimus ir atsikirtimus, kadangi byloje nagrinėjami viešieji vartojimo santykiai, nesudaro pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamoje byloje sprendžiami turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo klausimai, ieškovas nenurodė jokių argumentų ar išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovas pareiškė prašymą į teismo posėdį kviesti šilumos sistemų priežiūros ir šilumos tiekimo specialistą – ekspertą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas tokio pobūdžio prašymus turėjo galimybę reikšti pirmosios instancijos teisme, be to, ieškovo prašymas yra nekonkretus.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

19. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019).

20. Taigi, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).

21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai yra susiję su byloje nagrinėjamais klausimais ir gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, kad jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, sprendžia, jog ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir vertintini visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

22. Remiantis teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6419-940/2017 iš atsakovo V. J. buvo priteista 957,45 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 957,45 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. birželio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 28,71 Eur žyminio mokesčio ieškovės AB „Panevėžio butų ūkis“ naudai. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimu iš atsakovo V. J. priteista 1384,08 Lt skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014-01-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 69,12 Lt žyminio mokesčio ieškovės AB „Panevėžio butų ūkis“ naudai.

23. Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis bei civilinių bylų Nr. 2-6419-940/2017, Nr. 2-1181-956/2014 duomenimis nustatyta, kad nekilnojamasis turtas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso S. J.. S. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) mirė (duomenys neskelbtini). Jam mirus, palikimą priėmė, paduodamas pareiškimą notarui, mirusiojo sūnus V. J. ((duomenys neskelbtini)), paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. V. J. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini).

24. Nustatyta, kad 1992 m. vasario 12 d. AB „Panevėžio butų ūkis“ su S. J. sudarė pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį, pagal kurią AB „Panevėžio butų ūkis“ įsipareigojo eksploatuoti, remontuoti ir prižiūrėti pastatą, jo inžinerinę įrangą ir bendrojo naudojimo vietas ir parengti namą žiemos sezonui, o buto adresu (duomenys neskelbtini), savininkas įsipareigojo apmokėti bendras pastato eksploatavimo ir priežiūros išlaidas pagal galiojančius tarifus. V. J. atskiros sutarties su AB „Panevėžio butų ūkis“ nėra sudaręs.

25. Nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų savininkai yra pasirinkę bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdą steigiant bendriją (2004 m. spalio 19 d. daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirikinimo protokolas Nr. 2). AB „Panevėžio butų ūkis“ ir (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija 2005 m. kovo 21 d. sudarė buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. 17-143, pagal kurią AB „Panevėžio butų ūkis“ įsipareigojo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai teikti paslaugas, o bendrija – už suteiktas paslaugas apmokėti numatytomis sąlygomis ir terminais (su vėlesniu sutarties 3.1. punkto pakeitimu). AB „Panevėžio butų ūkis“ ir (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija 2006 m. kovo 1 d. sudarė Pastato administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugų sutartį Nr. 16-693 (2007 m. spalio 8 d. pakeistas sutarties II dalies 4.1. punktas), pagal kurį sutarties šalys nustatė tarpusavio santykius administruojant gyvenamąjį namą, atliekant nuolatinę priežiūrą bei kitas paslaugas ir santykius. AB „Panevėžio butų ūkis“ ir (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija 2006 m. kovo 1 d. sudarė Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį Nr. 16-694 (su vėlesniu 2011 m. vasario 28 d. pakeitimu), pagal kurią sutarties šalys nustatė tarpusavio sutartinius santykius vykdant gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens sistemų, priskirtų šilumos vartotojui pagal nuosavybės ir eksploatavimo atsakomybės ribų nustatymo aktą tarp šilumos tiekėjo ir vartotojo, priežiūrą. Šios sutarties 2 punkte nurodyta, kad sutartyje prisiimtus įsipareigojimus pripažįsta ir priima vykdyti visi butų ir kitų patalpų savininkai. 2015 m. rugpjūčio 1 d. Pastato techninės priežiūros ir kitų paslaugų sutartimi Nr. 16-1619 AB „Panevėžio butų ūkis“ ir (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija sudarė sutartį, nustatė tarpusavio santykius, teikiant administravimo, techninės priežiūros bei kitas paslaugas, ir santykius, susijusius su šiomis paslaugomis, teikiamų paslaugų kainą (su vėlesniu 2016 m. balandžio 4 d. pakeitimu Nr. 2).

26. Pagal bylos duomenis 2017 m. sausio 23 d. AB „Panevėžio butų ūkis“ aktu nustatyta, jog buto (esančio adresu (duomenys neskelbtini)) temperatūra nuo 20 iki 20,5 C (pagal HN:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių patalpų mikroklimatas: šaltuoju metų laikotarpiu gyvenamosios patalpos oro temperatūra turi būti 18-22 C); 2017 m. vasario 22 d. aktu nustatyta, kad temperatūra bute nuo 19 iki 20,5 C; 2018 m. kovo 5 d. aktu nustatyta, kad namo (esančio adresu (duomenys neskelbtini)) šilumos punkto šildymo parametrų nukrypimų nerasta, namas šildomas pagal temperatūrinį grafiką.

27. Nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 4 d., 2017 m. rugsėjo 4 d., 2018 m. rugpjūčio 22 d. buvo parengti pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonu aktai, patvirtinantys, kad AB „Panevėžio butų ūkis“ kasmet atlieka paruošimo darbus prieš šildymo sezoną.

Dėl ginčo esmės

28. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio dalis).

29. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą, taip grąžinant jį į padėtį, buvusią iki delikto padarymo (lot. restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017; 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019).

30. Deliktinė civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246–6.250 straipsniai). Sprendžiant dėl deliktinės civilinės atsakomybės, ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą, jos dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).

32. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė - techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 straipsnio 4 dalis).

33. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis).

34. Nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų savininkai yra pasirinkę bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdą, steigiant bendriją. Bendrija įgyvendina daugiabučio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu.

35. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija su atsakove AB „Panevėžio butų ūkis“ yra sudariusi sutartis, pagal kurias (duomenys neskelbtini)namo gyventojams teikiamos paslaugos, administruojant gyvenamąjį daugiabutį namą, atliekant nuolatinę techninę priežiūrą bei teikiant kitas paslaugas.

36. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, ieškovo pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios su kitų butų savininkų, nors jis ir nėra bendrijos narys. Viena minėto įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatytų pareigų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams yra pareiga teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

37. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo nurodytus argumentus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė AB „Panevėžio butų ūkis“ neteisėtai skaičiuoja mokesčius ir renka rinkliavas, kurie nėra susiję su įstatymų ir kitų teisės aktų (pastatų techninių reikalavimų, naudojimo ir eksploatacijos taisyklių ir t. t.) nustatytais privalomais statinio (daugiabučio namo) naudojimo, išlaikymo ir priežiūros reikalavimais. Taip pat į bylą nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas mokėjo atsakovei už teikiamas paslaugas ir yra sumokėjęs tas sumą, kurias jis prašo priteisti.

38. Kaip patvirtina nustatytos faktinės aplinkybės, ieškovo skolos (taip pat ir rinkliavos bendrijai) atsakovei yra priteistos įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose išnagrinėtose civilinėse bylos Nr. 2-1181-956/2014, Nr. 2-6419-940/2017), todėl, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nėra jokio teisinio pagrindo ieškovo prievolės mokėti rinkliavas namo bendrijai pripažinti neteisėta.

39. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų jis patyrė turtinę žalą.

40. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimas CK 6.250 straipsnyje yra reglamentuotas tik pačia bendriausia prasme: šiame straipsnyje, pirma, įvardytas nebaigtinis kriterijų, kuriais apibūdinama neturtinė žala, sąrašas; antra, įtvirtinta blanketinė nuostata, nurodanti, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; trečia, pateikti keli pavyzdiniai atvejai, kuriais pripažįstama teisė į neturtinės žalos atlyginimą; ketvirta, įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018). Įstatyme įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgdamas į tuos aspektus, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009).

42. Ieškovas nurodė, jog dėl atsakovės vykdomos netinkamos namo priežiūros negauna tinkamos kokybės komunalinių paslaugų – žiemos metu sistemingai palaikoma nepateisinamai žema patalpų temperatūra, dėl kurios jis patyrė žalą sveikatai, pablogėjo jo gyvenimo kokybė, jis jaučiasi nejaukiai, negali pailsėti, pasikviesti svečių, o visa tai sukelia sunkius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją. Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą – 8000,00 Eur (po 1000,00 Eur už kiekvienus šaltyje pragyventus metus).

44. Nenustačius neteisėtų veiksmų ir žalos fakto, nėra pagrindo konstatuoti kaltės, priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir atsakovės veiksmų. Ieškovas, pareiškęs ieškinį atsakovei dėl atsakovės veiksmais padarytos žalos atlyginimo, turėjo įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, tačiau neįrodė nei vienos atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, todėl jo ieškinys pirmosios instancijos teismo buvo atmestas pagrįstai.

45. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2018 m. spalio 17 d. Panevėžio apylinkės teisme buvo gautas ieškovo V. J. ieškinys AB „Panevėžio butų ūkis“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. 2018 m. spalio 18 d. teisėjos A. J.-P. rezoliucija ieškovo ieškinys buvo priimtas, nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimams pateikti. 2019 m. sausio 15 d. vykusiame teismo posėdyje ieškovas pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai; Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartimi ieškovo pareikštas nušalinimas buvo atmestas. 2019 m. sausio 18 d. ieškovas pareiškė pakartotinį nušalinimą; Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartimi ieškovo pareiškimas dėl teisėjos A. J.-P. buvo atmestas. Teismo posėdžiai byloje vyko 2019 m. sausio 15 d., 2019 m. vasario 22 d., 2019 m. kovo 29 d. 2019 m. kovo 29 d. vykusiame teismo posėdyje teisėja A. J.-P. bylą išnagrinėjo, teismo procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2019 m. balandžio 18 d., kurią teisėja A. J.-P., dalyvaujant ieškovui, paskelbė priimto sprendimo įžanginę ir rezoliucinę dalis. Atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, jog bylą vedė ne teisėja A. J.-P., yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini kaip neįrodyti.

46. Ieškovas apeliaciniame skunde akcentavo, jog teismas stokoja dalykinės kompetencijos, ypač inžinerinėje dalyje, kurios neišmanant ir nekviečiant eksperto, neįmanoma priimti pagrįstus ir objektyvius sprendimus. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai.

47. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ekspertizę skirti tikslinga tada, kai abejojama tam tikrų faktų buvimu ir šioms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialiosios žinios. Teismas gali skirti ekspertizę savo arba byloje dalyvaujančių asmenų iniciatyva, jeigu jam iškyla neaiškių, specialiųjų žinių reikalaujančių klausimų. Tačiau ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 ir kt. straipsniai). Ekspertizės skyrimo klausimą teismas sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016).

48. Teisėjų kolegija, įvertinusi civilinės bylos medžiagą, pateiktus rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų nurodytus argumentus bei ieškovo pareikštus reikalavimus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju klausimai, reikalaujantys specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, byloje nenagrinėti; byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo, kuriam išspręsti pakako visapusiško, išsamaus ir objektyvaus byloje esančių įrodymų ištyrimo, be to, ieškovas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, prašymo skirti byloje ekspertizę nereiškė. Taip pat pažymėtina, kad byloje dalyvaujantys asmenys bei išvadą teikianti institucija savo pozicijas nagrinėjamu klausimu išdėstė savo procesiniuose dokumentuose, į kuriuos buvo atsižvelgta priimant skundžiamą teismo sprendimą.

49. Teisėju kolegija, išanalizavusi į bylą pateiktus ieškovo procesinius dokumentus bei pateiktus paaiškinimus teismo posėdžių metu, konstatuoja, kad ieškovas baigiamojoje kalboje išsakytų reikalavimų dėl trijų procentų atsakovės pelno skyrimo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo bendrijai, bendrijos pirmininkės nušalinimo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nereiškė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų neanalizavo ir nedetalizavo savo procesiniame sprendime ir bylą išnagrinėjo, laikydamasis ieškovo apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų.

Dėl įrodymų vertinimo

50. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisingas, pažeidžiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, kadangi buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės; vieniems įrodymams suteikta didelė įrodomoji reikšmė, kiti – nemotyvuotai atmesti.

51. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

52. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).

53. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, analizavo ieškovo pateiktus susirašinėjimus, prašymus, užklausimus, nuotraukas, UAB „Orestina“ aktą apie tai, kad namo šildymo sistema gali būti išbalansuota, vaistų pirkimo kvitus ir informacinius lapelius, duomenis, kad ieškovas ne kartą informavo atsakovę apie žemą oro temperatūrą jo bute; teismas taip pat vertino į bylą pateiktus aktus, susijusius su ieškovo buto temperatūros matavimais, išvadą teikiančios institucijos pateiktus duomenis bei liudytojų parodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinęs pateiktų įrodymų visetą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje pateikti duomenys nesudaro pagrindo daryti išvadų, kad atsakovė nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, o jos teiktos paslaugos, būtent dėl atsakovės veikimo ar neveikimo ir kaltės, buvo ir yra nekokybiškos; kad tarp ieškovo susirgimų ir atsakovės veiksmų yra priežastinis ryšys; kad jokiais kitais leistinais objektyviais įrodymais nebuvo paneigtos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose nustatytos aplinkybės, kad ieškovo buto temperatūra atitinka higienos normų reikalavimus.

54. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, taip pat buvo įvertinti ir ieškovo papildomai teikti rašytiniai įrodymai (AB „Panevėžio energija“ raštas „Dėl karšto vandens skaitiklio pakeitimo“, nuotraukos), kuriuos įvertinus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.

Dėl bylos procesinės baigties

55. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.