- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-18
- Bylos Nr.
- e2-339-940/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-06460-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- AB „Panevėžio būtų ūkis“
- Kategorijos
- 2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
nedalyvaujant trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, AB „Panevėžio energija“, (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos, išvadą teikiančios institucijos Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovei AB „Panevėžio butų ūkis“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija, AB „Panevėžio energija“, išvadą teikianti institucija Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 6893 Eur turtinės žalos ir 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl atsakovės teikiamų netinkamos kokybės paslaugų bei bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Šalies argumentai
Ieškinyje, teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovas nurodė, kad atsakovė netinkami vykdo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), priežiūrą. Nors jis (ieškovas) nėra daugiabučio (duomenys neskelbtini), namo savininkų bendrijos narys, nei buto savininkas, tačiau kiekvieną mėnesį atsakovė apskaičiuoja ir pateikia apmokėti bendrijos rinkliavas. Iš viso per 196 mėnesius, kas mėnesį skaičiuojant po 13 Eur, nepagrįstai turėjo sumokėti 2548 Eur bendrijos rinkliavų. Be to, atsakovė kas mėnesį skaičiuoja mokesčius už techninę priežiūrą, administravimą, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. Per 456 mėnesius sumokėjo 4345 Eur, nors faktiškai į butą, esantį (duomenys neskelbtini), jis grįžo gyventi tik 2009 m. Iki to laiko ten gyveno jo tėvas S. J.. Kadangi paveldėjo tėvo turtą, turi teisę reikalauti ir žalos atlyginimo – 6893 Eur, iš jų 4345 Eur už techninę priežiūrą, administravimą, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą bei 2548 Eur bendrijos rinkliavų.
Atsakovės teikiamos paslaugos yra netinkamos kokybės, ieškovo bute labai šalta, kai kuriose laiptinės aukštuose panaikinti arba pakeisti radiatoriai, šildymo sistema išbalansuota, temperatūra neatitinka higienos normų reikalavimų, dėl ko ieškovas serga peršalimo ligomis, gyvena higienos normų neatitinkančiomis sąlygomis, dėl šalčio ir drėgmės namie pelija buitinė technika. Atsakovė savo neveikimu neužtikrina namo projektinio šilumos ūkio funkcionavimo. Dėl atsakovės teikiamų netinkamos kokybės paslaugų jam buvo padaryta 8 000 Eur neturtinė žala. Ieškovas gyvena neleistinai šaltose patalpose, patiria išgyvenimus, emocinę depresiją, jaučiasi pažemintas. Atsakovė tyčia teikia netinkamos kokybės paslaugas.
Atsiliepimas
Atsakovė AB „Panevėžio butų ūkis“ prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime, teismo posėdžio metu atstovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) name yra įkurta daugiabučio namo savininkų bendrija, su kuria atsakovė yra sudariusi Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį. Atsakovė nėra šio namo administratorius. Ieškovo prašymu buvo ne kartą matuojama temperatūra jo bute, tikrinami namo šilumos punkto darbo režimai, jokių nukrypimų nuo normų nebuvo nustatyta. Kiekvienais metais namas yra paruošiamas šildymo sezonui, atliekami visi paruošimo darbai, pastate teikiamo ir grąžinamo šilumnešio parametrai atitinka patvirtintą temperatūros grafiką. Nors ieškovas prašo priteisti turtinę žalą, dėl neva nepagrįstai jo sumokėtų mokesčių, tačiau ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad realiai tokia žalą patyrė. Be to, ieškovas praleido trijų metų senaties terminą reikalavimui dėl rinkliavų priteisimo.
Ieškovo reikalavimas dėl neturinės žalos priteisimo yra grindžiamas prielaidomis, samprotavimais, todėl taip pat turėtų būti atmestas.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija prašo ieškinį atmesti. Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepime nurodė kad ieškovas turi pareigą mokėti visus mokesčius, susijusius su jo valdomu butu ir privalo išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę. Namo bendrijos rinkliavos renkamos naudojamos bendrijos primininko atlyginimui, valytojo atlyginimui, mokama už buhalterinės apskaitos paslaugas atsakovei, bei naudojamos kitoms ūkinėms išlaidoms.
Tretysis asmuo AB „Panevėžio energija“ atsiliepimo byloje neteikė, atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo. Apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai.
Išvadą teikianti institucija Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, prašo bylą spręsti jų atstovui nedalyvaujant ir sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2017 metais nagrinėjo ieškovo skundą dėl šildymo kokybės, tačiau pažeidimų nenustatė. 2019 m. sausio 10 d. patikrinus ieškovo buto patalpų temperatūrą, pažeidimų nenustatyta, temperatūra atitiko teisės aktų reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Faktinės bylos aplinkybės
Išnagrinėjus byloje pateiktus įrodymus, „Liteko“ informacinėje sistemos esančius duomenis (įsiteisėję teismų sprendimai priimti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose išnagrinėtose civilinėse bylos Nr. 2-1181-956/2014, Nr. 2-6419-940/2017), nustatyta, kad S. J., gim. (duomenys neskelbtini), vardu nuosavybės teise registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Tarp atsakovės AB „Panevėžio butų ūkis“ ir S. J., 1992 m. vasario 12 d. buvo sudaryta Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo eksploatuoti, remontuoti, prižiūrėti pastatą, jo inžinerinę įrangą bei bendrojo naudojimo vietas ir parengti daugiabutį žiemos sezonui, o buto adresu (duomenys neskelbtini), savininkas įsipareigojo apmokėti bendras pastato eksploatavimo ir priežiūros išlaidas pagal galiojančius tarifus. S. J. mirė (duomenys neskelbtini). S. J. mirus, palikimą priėmė paduodamas pareiškimą notarui mirusiojo sūnus ieškovas V. J.. Nustatyta, kad V. J. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas atskiros sutarties su AB „Panevėžio butų ūkis“ nėra sudaręs.
Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų savininkai yra pasirinkę bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdą steigiant bendriją (2004 m. spalio 19 d. daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirikinimo protokolas Nr. 2, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 4.83 str., 4.84 str.).
Atsakovė ir tretysis asmuo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija 2005 m. kovo 21 d. sudarė buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. 17-143, pagal kurią AB „Panevėžio butų ūkis“ įsipareigojo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai teikti paslaugas, o bendrija – už suteiktas paslaugas apmokėti numatytomis sąlygomis ir terminais (su vėlesniu sutarties 3.1. punkto pakeitimu). Atsakovė ir (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija 2006 m. kovo 1 d. sudarė Pastato administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugų sutartį Nr. 16-693 (2007 m. spalio 8 d. pakeistas sutarties II dalies 4.1. punktas), pagal kurį sutarties šalys nustatė tarpusavio santykius administruojant gyvenamąjį namą, atliekant nuolatinę priežiūrą bei kitas paslaugas ir santykius. Taip pat atsakovė ir (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija 2006 m. kovo 1 d. sudarė Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį Nr. 16-694 (su vėlesniu 2011 m. vasario 28 d. pakeitimu), pagal kurią sutarties šalys nustatė tarpusavio sutartinius santykius vykdant gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens sistemų, priskirtų šilumos vartotojui pagal nuosavybės ir eksploatavimo atsakomybės ribų nustatymo aktą tarp šilumos tiekėjo ir vartotojo, priežiūrą. Šios sutarties 2 punkte nurodyta, kad sutartyje prisiimtus įsipareigojimus pripažįsta ir priima vykdyti visi butų ir kitų patalpų savininkai. 2015 m. rugpjūčio 1 d. Pastato techninės priežiūros ir kitų paslaugų sutartimi Nr. 16-1619 atsakovė AB „Panevėžio butų ūkis“ ir (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija sudarė sutartį, nustatė tarpusavio santykius teikiant administravimo, techninės priežiūros bei kitas paslaugas ir santykius, susijusius su šiomis paslaugomis, teikiamų paslaugų kainą (su vėlesniu 2016 m. balandžio 4 d. pakeitimu Nr. 2).
Byloje kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovės atžvilgiu. Ieškovas prašo taikyti atsakovės atžvilgiu civilinę atsakomybę ir priteisti iš atsakovės turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad atsakovė nepagrįstai skaičiuoja bendrijos rinkliavas, nors jis nėra bendrijos narys, taip pat prašo priteisti 4345 Eur turtinę žalą už paslaugas (techninę priežiūrą, administravimą, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą), kurių realiai atsakovė neteikia arba jas teikia nekokybiškai. Dėl nekokybiškai suteiktų paslaugų patiriamus savo dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ieškovas vertina 8000 Eur, kuriuos taip pat prašo priteisti iš atsakovės.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Ieškinio pareiškime ieškovas privalo nurodyti savo ieškinio elementus – ieškinio dalyką (materialinį reikalavimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 135 str. 1 d. 4 p.) ir faktinį pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, bei šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 135 str. 1 d. 2, 3 p.). Būtent ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Nagrinėjamu atveju teismas nenagrinėja ir nedetalizuoja ieškovo reikalavimų išdėstytų baigiamosiose kalbose (dėl trijų procentų atsakovės pelno skyrimo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo bendrijai, bendrijos pirmininkė nušalinimo ir kt.), kurie nebuvo suformuluoti procesiniuose dokumentuose ir nebuvo pareikšti teismui CPK nustatyta tvarka iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 135 str., 251 str., 253 str.).
Teisė pareikšti apie reikalavimą taikyti ieškinio senatį pasibaigia pirmosios instancijos teisme posėdžio pirmininkui paskelbus, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas ir teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų (CPK 253 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015). Taigi, prašymas taikyti ieškinio senatį, kaip ir kiekvienas materialinio teisinio pobūdžio reikalavimas, turi būti formuluojamas atsakovės teikiamuose procesiniuose dokumentuose, nes dėl tokio reikalavimo ieškovas turi turėti galimybę pareikšti savo atsiliepimus jo teikiamuose procesiniuose dokumentuose, ir teisė pareikšti apie reikalavimą taikyti ieškinio senatį pasibaigia pirmosios instancijos teisme baigus bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsakovės atstovė baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad jos nuomone ieškovas reikalaudamas priteisti žalą dėl rinkliavų neatsižvelgė ir į trijų metų senaties terminą, tačiau byloje iki įrodymų tyrimų pabaigos reikalavimo taikyti ieškinio senatį atsakovė neteikė (CPK 251 str., 253 str.), todėl nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį, o bylą teismas sprendžia pagal dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimus ir prašymus pateiktus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Dėl atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų
Sprendžiant dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimo, taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 str.).
Bylose dėl žalos atlyginimo, žalos padarymo fakto ir žalos dydžio įrodinėjimo pareiga priklauso ieškovui (CPK 12 str., 177-178 str.).
Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (CK 4.76 str.). CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.
(duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija su atsakove AB „Panevėžio butų ūkis“ yra sudariusi sutartis, pagal kurias (duomenys neskelbtini) namo gyventojams teikiamos paslaugos, administruojant gyvenamąjį daugiabutį namą, atliekant nuolatinę techninę priežiūrą bei teikiant kitas paslaugas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau ir DNSBĮ) 21 straipsnio 2 dalimi ieškovo pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios su kitų butų savininkų, nors jis ir nėra bendrijos narys. Atsakovė nėra (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 str.). Bendrija įgyvendina daugiabučio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Bendraturčių priimti sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir tvarkymo galioja visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 str. 4 d.).
Viena iš DNSBĮ 21 straipsnio 3 dalyje numatytų pareigų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams yra pareiga teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus (DNSBĮ 21 str. 3 d. 2 p.).
Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie suponuotų spręsti, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų jis patyrė turtinę žalą. Byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad ieškovas mokėjo atsakovei už teikiamas paslaugas ir yra sumokėjęs tas sumą, kurias jis prašo priteisti (e. b. priedas, b. l. 16) (CPK 12 str., 178 str., 185 str.). Be to, ieškovo skolos (taip pat ir rinkliavos bendrijai) atsakovei yra priteistos įsiteisėjusiais teismo spendimais (Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose išnagrinėtos civilinėse bylos Nr. 2-1181-956/2014, Nr. 2-6419-940/2017), todėl nėra jokio teisinio pagrindo ieškovo prievolės mokėti rinkliavas namo bendrijai pripažinti neteisėta (CPK 182 str. 2 p., DNSBĮ 21 str. 2 d., CK 4.82 str.).
Pagrindo išvadai, kad atsakovė neteisėtai skaičiuoja mokesčius ir renka rinkliavas, kurie nėra susiję su įstatymų ir kitų teisės aktų (pastatų techninių reikalavimų, naudojimo ir eksploatacijos taisyklių ir t. t.) nustatytais privalomais statinio (daugiabučio namo) naudojimo, išlaikymo ir priežiūros reikalavimais, nėra. Tokių aplinkybių ieškovas neįrodė (CPK 12 str., 185 str., CK 4.76 str., 4.82 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovas byloje pateikė įvairius susirašinėjimus, prašymus, užklausimus, nuotraukas, vaistų pirkimo kvitus ir informacinius lapelius, taip pat duomenis, kad ne kartą informavo atsakovę apie žemą oro temperatūrą jo bute. Teismo nuomone šie byloje pateikti duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, o jos teiktos paslaugos, būtent dėl atsakovės veikimo ar neveikimo ir kaltės, buvo ir yra nekokybiškos (CPK 12 str., 178 str., 185 str.). Vien ta aplinkybė, kad ieškovas, jo teigimu, sirgo ar serga peršalimo ligomis ir jam dėl to reikėjo vartoti vaistus, taip pat neįrodo, kad atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir, kad ieškovas susirgo būtent dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ar neveikimo, ir tarp ieškovo peršalimo ir atsakovės veiksmų yra priežastinis ryšys.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Ieškovas savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo reiškia tuo pagrindu, kad atsakovė netinkamai vykdo sutartis sudarytas su daugiabučio namo bendrija ir teikia netinkamos kokybės paslaugas, dėl ko jis (ieškovas) ir kiti namo gyventojai turi gyventi higienos normų ir sąlygų neatitinkančiose patalpose.
Tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralus gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiškinys ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą. Ieškovas neįrodė, jog patyrė neturtinę žalą, ypač didelius išgyvenimus, emocinę depresiją, nepatogumus, kurie būtų pagrindas konstatuoti neturtinės žalos faktą ir ją kompensuoti (CPK 12 str., 185 str.).
Atsakovė atlieka pastato administravimą ir nuolatinę techninę priežiūrą, taip pat šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, užtikrina namo būklės nuolatinius stebėjimus, pastato pagrindinių konstrukcijų mechaninio patvarumo palaikymą, smulkių defektų šalinimą, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimą, jų profilaktiką, derinimą, prisiimdama atsakomybę už pastato atitikimą privalomųjų reikalavimų visumai. Pagal sudarytas sutartis atsakovė privalo vykdyti tik namo būklės nuolatinį stebėjimą, smulkių defektų šalinimą atlikti papildomus darbus (suteikti paslaugas). Už kiekvieną papildomą paslaugą, kurios nepriklauso atlikti pagal sudarytas sutartis, atsakovei turi būti atlyginta iš bendrijos kaupiamųjų lėšų, o dėl šių kaupiamųjų lėšų tinkamo panaudojimo sprendimus priima bendrijos narių visuotinis susirinkimas.
Byloje atsakovė pateikė duomenis (2017 m. sausio 23 d., 2017 m. vasario 22 d., 2018 m. kovo 5 d. patikrinimo aktus, išrašus iš nuotolinio nuskaitymo įrangos RIS, 2018 m. rugpjūčio 22 d., 2017 m. rugsėjo 4 d., 2016 m. rugpjūčio 4 d. pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui aktus), kurie patvirtina, kad jokių nukrypimų nuo temperatūrinio grafiko nenustatyta, o atsakovė kasmet atlieka paruošimo darbus prieš šildymo sezoną (išbando hidrauliškai šildymo sistemą, ją išplauna, vykdo nuolatinį stebėjimą, e. b. priedas, b.l. 13-52).
Teismui pateikti aktai patvirtina, kad 2017 m. sausio 23 d., 2017 m. vasario 22 d. atlikus temperatūros matavimus ieškovo bute Nr. 6, nustatyta, kad temperatūra atitinka higienos normų reikalavimus. Patikrinimų metu daugiabučio namo šilumos punkte nukrypimų taip pat nerasta. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti šiais atsakovės byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (CPK 12 str., 178 str., 185 str.). Šių įrodymų nepaneigia ieškovo darytos nuotraukos, kuriose fiksuotas termometras, nes teismui nepateikta kaip buvo matuojama temperatūra ir kokiomis sąlygomis. Be to, ir išvadą teikianti institucija pateikė duomenis, kad 2017 metais nagrinėjo ieškovo skundą dėl šildymo kokybės, tačiau pažeidimų nenustatė, o 2019 m. sausio 10 d. patikrinus ieškovo buto patalpų temperatūrą (2019 m. sausio 10 d. faktinių aplinkybių nustatymo aktas Nr. 15OV8-5 ir 2019 m. sausio 24 d. patikrinimo aktas Nr. 15ĮP8-5), pažeidimų taip pat nenustatyta, temperatūra atitiko teisės aktų reikalavimus. Akte taip pat konstatuota, kad namo šilumos punkte paduodama ir grįžtama termofikacinio vandens temperatūra atitinka AB „Panevėžio energija“ nustatytam temperatūriniam grafikui, o šilumos įrenginiai bei šildymo ir karšto vandens sistemos atitinka nustatytus reikalavimus. Priešingai nėra pagrindo spręsti ir dėl ieškovo byloje pateikto UAB „Orestina“ akto apie tai, kad namo šildymo sistema gali būti išbalansuota, dėl ko namo gyventojai tikėtina gali gauti nevienodą šilumos kiekį, nes akte daromos tik prielaidos, kurios nėra pagrįstos jokiais kitais leistinais objektyviais įrodymais, ir jos nepaneigia oficialiuose rašytiniuose įrodymuose nurodytų aplinkybių (2019 m. sausio 10 d. faktinių aplinkybių nustatymo aktas Nr. 15OV8-5 ir 2019 m. sausio 24 d. patikrinimo aktas Nr. 15ĮP8-5, CPK 12 str., 178 str., 185 str., 197 str.).
CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Ieškovas teismui nepateikė įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija yra priėmusi sprendimą dėl šilumos ūkio modernizavimo ir šio sprendimo ar prisiimtų sutartinių įsipareigojimų atsakovė nevykdo. Nors liudytojai R. J. ir A. P. nurodė, kad namas yra senos statybos, jį būtų tikslinga renovuoti, nes dalyje butų (viršutiniuose aukštuose) yra labai šilta, o žemutiniuose aukštuose šalta, tačiau remiantis šiais liudytojų parodymais nėra pagrindo konstatuoti, kad tokia situacija yra susidariusi būtent dėl atsakovės veiksmų (neveikimo) ir kaltės (CK 6.246 str., 6.248 str.). Priešingai, teismo posėdžio metu apklausti liudytojai iš esmės patvirtino, kad namo gyventojai nėra aktyvūs, nesutinka modernizuoti daugiabučio gyvenamojo namo ir patys nesiima jokių veiksmų, kad pagerintų daugiabučio namo būklę ir savo gyvenimo kokybę.
Aplinkybės, kad 2019 m. sausio 10 d. išvadą teikiančios institucijos darbuotojams atlikus patikrinimą daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovė buvo įpareigota atstatyti radiatorius penktame ir šeštame aukštuose (2019 m. sausio 10 d. faktinių aplinkybių nustatymo aktas Nr. 15OV8-5), nėra pagrindas konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus ir taikyti civilinę atsakomybę. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad atsakovė savavališkai, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, be namo gyventojų pritarimo ar prašymo, pašalino ar nupjovė radiatorius laiptinėje ar, kad būtent dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ar neveikimo šildymo sistema gali būti išbalansuota. Liudytojas R. J. (buvęs namo bendrijos pirmininkas) parodė, kad specialiai radiatoriai laiptinėje nebuvo nupjauti, juos keitė, kai jie susprogo, be to ir gyventojams neatrodė, kad laiptinėje būtina šildyti. Pažymėtina ir tai, kad po Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos nurodymo atstatyti radiatorius atsakovė kreipėsi į namo bendrijos pirmininkę su prašymu spręsti dėl darbų atlikimo ir lėšų skyrimo, ir bendrijos prašymu šiuos darbus atliko (e. b. priedas, b. l. 77-79).
Byloje nenustatyti neteisėti atsakovės veiksmai ar neveikimas. Nenustačius neteisėtų veiksmų ir žalos fakto, nėra pagrindo konstatuoti kaltės, priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir atsakovės veiksmų (CK 6.246–6.249 str.).
Asmuo (ieškovas), pareiškęs ieškinį atsakovei dėl atsakovės veiksmais padarytos žalos atlyginimo, turėjo įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Ieškovas neįrodė nei vienos atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos (CPK 12 str., 178 str., 185 str., 185 str.), todėl vadovaujantis išdėstytu ieškinys atmestinas (CPK 12 str., 178 str., 185 str., CK 6.246 – 6.249 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovui byloje buvo teikiama 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba. Ieškinį atmetus iš jo išlaidos į valstybė pajamas nepriteistinos. Duomenų apie atsakovės, trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas (CPK 88 str., 93 str., 96 str.).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai grąžintinas 100 Eur avansas, ieškovo kviestų liudytojų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, sumokėtas 2019 m. vasario 28 d. mokėjimo nurodymu į teismo depozitinę sąskaitą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265, 268-269, 270 ir 307 straipsniais, teismas
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Grąžinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 100 Eur (vieno šimto eurų) avansą sumokėtą 2019 m. vasario 28 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu į teismo depozitinę sąskaitą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.