Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-10965-1000/2020.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Pareiškėjas, šalindamas trūkumus, pateikė teismui skelbimo kopiją, patvirtinančią, jog šilumos mazgas renovuojamas, nors išnagrinėtoje bylos medžiagoje buvo pateikta informacija, kad šilumos mazgas bylos nagrinėjimo metu buvo renovuotas. Taip pat pareiškėjas pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. (8.4)TP-20-T-2214-9421, kuriuo nuspręsta „teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui V. J. dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio civilinės bylos procese Nr. 2-08-06460-2018-0. Jokių kitų duomenų pareiškėjas nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

8. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo laikytas nepaduotu, nepašalinus procesinio dokumento trūkumų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

9. Apeliantas su teismo nutartimi nesutinka, laiko, jog žyminio mokesčio jis mokėti neturi, teigia, kad VGTPT sprendimu jam teikiama antrinė teisinė pagalba, jis atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Su pareiškėjo argumentais apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka.

10. Pažymėtina, jog vienas svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti, kaip tą interpretuoja apeliantas (pareiškėjas) ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir/ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).

11. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams 2020-06-25 pateikė pr?šymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-339-940/2019 CPK 366 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. pagrindu.

12. Šios teisės realizavimo tvarką numato CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo procesinio dokumento formai ir turiniui (CPK 111 str., 135 str.). Proceso atnaujinimo, kaip instituto, sukurto siekiant pašalinti asmens teisių ir interesų pažeidimus, paskirtis ir taikymo išimtinumas lemia ir ypatingą prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką, kuri nustatyta CPK 370 straipsnyje.

13. CPK 370 straipsnis detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo etapus: pirmajame sprendžiamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimas, nesprendžiant dėl jo pagrįstumo; antrajame sprendžiama dėl prašymo pagrįstumo ir trečiajame pakartotinai nagrinėjama byla, tikrinamas įsiteisėjusių teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumas ir pagrįstumas.

14. Pirmajame etape, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas, be bendrųjų ieškinio turiniui keliamų reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), atitinka papildomus reikalavimus, nustatytus CPK 369 straipsnio 1 dalyje. CPK 369 straipsnyje nustatyta, kad, be bendrųjų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pateikusio asmens prašymas. Prie tokio prašymo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.

15. Jeigu prašymas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą (CPK 115 str. 1 d., 370 str. 1 d.). Jeigu šį dokumentą padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, toks procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį pateikusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).

16. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-339-940/2019, teisme yra užvesta nauja civilinė byla Nr. eA2-10965-1000/2020, teisminio proceso Nr. 2-08-3-06460-2018-0). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš pareiškėjo pateikto Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. (8.4) TP-20-P-2214-12476 matyti, kad pareiškėjui antrinė teisinė pagalba byloje dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-339-940/2019 (Nr. 2-08-3-06460-2018-0) yra teikiama. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad pareiškėjas byloje dėl proceso atnaujinimo, proceso Nr. 2-08-3-06460-2018-0) nėra atleistas nuo valstybei mokėtinų bylinėjimosi išlaidų, neteisingai vertino pareiškėjo pateiktus įrodymus dėl mokėtino žyminio mokesčio.

17. Kita vertus, kaip minėta aukščiau, pirmajame etape, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas, be bendrųjų ieškinio turiniui keliamų reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), atitinka papildomus reikalavimus, nustatytus CPK 369 straipsnio 1 dalyje.

18. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad tam, jog priimtas teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, t. y. atitiktų ir tikrąją teisės prasmę, ir faktines bylos aplinkybes, CPK nustatyti tiek teismo, tiek bylos dalyvių procesiniai veiksmai, kurie leidžia teisingai išspręsti teisinį ginčą. Civilinė byla gali būti iškelta tik suinteresuoto asmens iniciatyva; bylos nagrinėjimo dalyką nustato šalys, teismas negali keisti nei ieškinio dalyko, nei jo pagrindo; teismas negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė. Civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, kad šalys gali disponuoti savo pareikštais materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimais ir procesinėmis priemonėmis. Šiuo atžvilgiu šalys naudojasi plačia autonomija. Tačiau dispozityvumo principas nėra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Pavyzdžiui, teismas gali nepriimti ieškovo pareikšto ieškinio atsisakymo ar netvirtinti šalių taikos sutarties, gali atmesti faktų pripažinimą, jeigu šie pripažinti ne savanoriškai (CPK 42, 187 straipsniai), taip pat tik įstatyme nustatytais atvejais teismas gali peržengti pareikšto ieškinio ribas (CPK 376, 405, 417 straipsniai ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-09 nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2014).

19. Įvertinęs pareiškėjo teismui pateikto prašymo atnaujinti procesą turinį, papildomus pateiktus prašymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas laikydamas pareiškėjo prašymą nepaduotu, pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas nepašalino ankstesne pirmosios instancijos teismo nurodytų trūkumų, t. y. pareiškėjas, nesuformulavo aiškaus reikalavimo (dalyko), kokio rezultato jis siekia byloje dėl proceso atnaujinimo, nors teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartyje dėl trūkumų šalinimo buvo nurodęs šį pareiškimo trūkumą. Ir vertinti padaryto išvados kitaip, nei ją vertino pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Pažymėtina, kad aiškaus reikalavimo (dalyko) dėl siekiamo rezultato nesuformulavimas yra esminis trūkumas, dėl ko teismas negali priimti ir pradėti nagrinėti pareiškėjo prašymo, nes teismui nėra žinomos pareiškėjo reikalavimo ribos ir pageidaujamas gauti rezultatas, tam, kad vėliau priimtas teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, t. y. atitiktų ir tikrąją teisės prasmę, ir faktines bylos aplinkybes.

20. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, jog pareiškėjas, nesuformulavo aiškaus reikalavimo (dalyko), kokio rezultato jis siekia byloje dėl proceso atnaujinimo, nors teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartyje dėl trūkumų šalinimo buvo nurodęs šį pareiškimo trūkumą. Taigi, pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

7 Palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį nepakeistą.