Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-339-940/2019 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Panevėžio butų ūkis“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija, akcinė bendrovė „Panevėžio energija“, išvadą teikianti institucija Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo prašymą dėl termino apeliacinio skundo trūkumams pašalinti atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. CPK 307 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 30 dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti nėra naikinamasis ir gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 307 straipsnio 2 dalis). Taigi, šiam terminui pasibaigus savaime neišnyksta asmens procesinė teisė skųsti teismo sprendimą apeliaciniu skundu, nes tuo atveju, jeigu CPK 78, 307 straipsniuose nustatyta tvarka praleistas terminas apeliaciniam skundui paduoti atnaujinamas (CPK 302 straipsnis), nurodyta teisė gali būti įgyvendinama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo teisės paneigimas reiškia tai, jog civilinio proceso šalis netenka teisės teismo sprendimui peržiūrėti apeliacine tvarka. Vienas iš teisingo teismo aspektų yra asmens galimybė apskųsti teismo sprendimą. Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijų Nr. R/95/5 nuostata, kad šalims iš principo turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus, orientuoja įstatymų leidėjus į tai, jog būtų sukurti įstatymai, kurie užtikrintų realią galimybę apskųsti teismo sprendimą. Siekis sukurti įstatymus, užtikrinančius realią galimybę apskųsti teismo sprendimą, kartu reiškia tai, kad teismas nepagrįstai neturi paneigti šios galimybės, kai apeliacinis skundas paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą, tačiau dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-191/2009 ir kt.).

11. Sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jeigu apeliacinio apskundimo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2010).

12. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2019 m. liepos 26 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą atnaujinti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Kartu su prašymu pateikė įrodymus, kuriais grindžia termino praleidimo priežastis. Panevėžio apylinkės teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti prašymą dėl termino atnaujinimo, nurodydamas, kad su prašymu dėl termino apeliacinio skundo trūkumams pašalinti atnaujinimo kartu turi būti pateiktas ir apeliacinis skundas.

13. CPK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas (CPK 78 straipsnio 3 dalis). Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis).

14. Apeliantui išaiškinama, kad 2019 m. balandžio 29 d. pateiktas apeliacinis skundas Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartimi laikomas nepaduoti ir grąžintas ieškovui, todėl nėra laikomas bylos medžiaga. Aplinkybė, kad byloje, kuri yra tvarkoma elektronine forma, dėl specifinio elektroninės bylos pobūdžio ir dokumentų Lietuvos teismų informacinėje sistemoje registravimo ir saugojimo tvarkos, teiktas apeliacinis skundas, jį laikant nepaduoti ir grąžinant padavusiam asmeniui, negali būti iš sistemos ištrinamas, nereiškia, jog teismas tokiu dokumentu gali remtis. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad bylą tvarkant išimtinai popierine forma, dokumentų, kurie būtų laikomi nepaduotais ir grąžinti proceso šaliai, toje byloje fiziškai nebūtų. Pažymėtina, kad prašyme pratęsti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti nurodytos aplinkybės dėl termino praleidimo gali būti nagrinėjamos ir vertinamos tik padavus apeliacinį skundą kartu su prašymu atnaujinti terminą jo trūkumams pašalinti.

15. Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisė yra pažeista, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Taip pat CPK 5 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatoma įstatymu ir tam, kad ši teisė būtų realizuota tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesiniams veiksmams atlikti įstatyme nustatyti terminai. Jie drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Dalyvaujančio byloje asmens teisė su apeliaciniu skundu kreiptis į apeliacinės instancijos teismą prašant patikrinti priimto ir dar neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą turi būti įgyvendinta per 30 dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos, o jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jis turi būti atnaujintas (CPK 307 straipsnio 1 ir 2 dalis). Tuo tarpu jeigu asmuo nesilaiko įstatyme nustatytos tvarkos be jokios svarbios priežasties, tokia jo teisė neprivalo būti ginama.

16. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas tikslingai siekė ir toliau siekia ginti, jo manymu, savo pažeistas teises naudojantis teise apskųsti teismo sprendimą. Ieškovas, nesutikdamas su jam Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi nustatytais apeliacinio skundo trūkumais, teikė atskirąjį skundą. Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. priimtos nutarties, kaip atskirajame skunde nurodo ieškovas, dėl techninių kliūčių negalėjo peržiūrėti elektroninėje erdvėje, taigi jam nebuvo žinoma apie Kauno apygardos teismo nustatytą naują terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Siekdamas susipažinti su šia nutartimi jis 2019 m. liepos 3 d., 2019 m. liepos 11 d., 2019 m. liepos 19 d. teikė prašymus Kauno apygardos teismui dėl nutarties kopijos atsiuntimo, taip pat 2019 m. liepos 22 d. teikė prašymą ir pirmosios instancijos teismui dėl nutarties išreikalavimo iš Kauno apygardos teismo arba jos kopijos pateikimo.

17. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111, 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Siekdamas užtikrinti CPK 2 straipsnyje nurodytų civilinio proceso tikslų įgyvendinimą teismas privalo imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Nustatęs, kad procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien formaliu pagrindu atmetus ieškovo prašymą dėl termino atnaujinimo, iš esmės būtų pažeistas sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), nes šis prašymas yra susijęs su teisės į apeliaciją revizavimu.

19. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, nagrinėjant civilines bylas, prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės, todėl formalūs procesiniai pažeidimai negali lemti asmens teisės ginti savo teisės teisme apribojimo. Tai svarbu ir sprendžiant klausimus, susijusius su procesinių terminų institutu, nes šie terminai nustatomi siekiant skatinti operatyvią proceso eigą, užkirsti kelią šalims vilkinti procesą ar juo piktnaudžiauti.

20. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas prašymo dėl termino apeliacinio skundo trūkumams pašalinti atnaujinimo priėmimo klausimą išsprendė netinkamai. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, kad pateiktas prašymas netinkamas, turėjo pasinaudoti trūkumų šalinimo institutu, jeigu tokie trūkumai nėra pasikartojantys. Atsižvelgus, kad pagal CPK nuostatas prašymo dėl termino apeliacinio skundo trūkumams pašalinti atnaujinimo priėmimo klausimas priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, skundžiama nutartis naikintina ir prašymo dėl termino apeliacinio skundo trūkumams pašalinti atnaujinimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartį panaikinti ir prašymo dėl termino apeliacinio skundo trūkumams pašalinti atnaujinimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.