Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas, e2-957-1032/2022

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-07-22
Bylos Nr.: e2-957-1032/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-08348-2021-9
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys patenkintas (visiškai).

Teisėjas: Rūta Zubrickaitė (pirm.)
Ieškovas: V. P.
Atsakovas: G. P.
Trečiasis asmuo: Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, I. Beniušio, " Intrum Lietuva", „KLAIPĖDOS ENERGIJA“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Plus Plus Baltic OU Lietuvos filialas, Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, Klaipėdos regionų atliekų tvarkymo centras
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Advokatai: Dženeta Terespolskienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-957-1032/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08348-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.7.; 2.3.5.2.1. 2.3.4.4.3.; 2.3.2.10.; 3.2.6.1;

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė

sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei,dalyvaujant ieškovei V. P., jos atstovei advokato padėjėjai Dženetai Terespolskienei,išvadą teikiančios institucijos atstovui G. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui G. P., tretiesiems asmenims Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui (toliau - VSDFV Klaipėdos skyrius), Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui (toliau - VSDFV Panevėžio skyrius), Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinei bendrovei (toliau – AB) „Klaipėdos energija“, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, S. B., Plus Plus Baltic OU, veikiančiam per Lietuvos filialą, I. B. individualiai įmonei, uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, ir kitų santuokos nutraukimo pasekmių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi su patikslintu ieškiniu į Klaipėdos apylinkės teismą prašydama:

1. nutraukti ieškovės V. P. (ikisantuokinė pavardė – D.) ir atsakovo G. P. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo G. P. kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei V. P. paliekant jos santuokinę pavardę - ,,P.“, G. P. palikti pavardę ,,P.“;

2. nustatyti nepilnamečio vaiko L. P., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo mama V. P. jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje A.;

3. priteisti iš atsakovo G. P. nuo ieškinio pateikimo dienos L. P., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 250 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis mokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 20 kalendorinės dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti V. P.. Išlaikymui skirtas lėšas pervesti į V. P. asmeninę banko sąskaitą;

4. priteisti iš atsakovo G. P. išlaikymo įsiskolinimą sūnui L. P., gim. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 26 d. iki ieškinio padavimo, 9 000 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą. Išlaikymo įsiskolinimo priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti V. P. Išlaikymo įsiskolinimo lėšas pervesti į V. P. asmeninę banko sąskaitą;

5. nustatyti G. P. ir jo nepilnamečio vaiko L. P. bendravimo tvarką:

5.1. atsakovas su L. P. bendrauja nepilnamečiam vaikui L. P. būnant/viešint Lietuvoje; atsakovas pats pasiima vaiką iš jo buvimo vietos Lietuvoje ir pats jį parveža atgal į jo buvimo vietą Lietuvoje. Atsakovas apie norą bendrauti su sūnumi L. P. informuoja ieškovę el. paštu arba SMS žinute prieš 2 (dvi) kalendorines dienas iki bendravimo dienos pradžios su vaiku;

5.2. atsakovas gali bendrauti su sūnumi L. P. ir kitokia nei nustatyta tvarka, jei dėl bendravimo laiko, būdo, sąlygų sutaria abu tėvai. Sutarimas turi būti rašytinis (el. paštu arba SMS žinute);

5.3. atsakovas su sūnumi L. P. gali bendrauti įvairiais telekomunikaciniais įrenginiais bet kuriuo metu, išskyrus vaiko ugdymosi laiku (esant užsiėmimų metu mokykloje), poilsio metu (kai miega);

6. po santuokos nutraukimo prievoles kreditoriams pripažinti:

6.1. prievolę kreditoriui VSDFV Klaipėdos skyriui pagal 2012 m. birželio 12 d. VSDFV Klaipėdos skyriaus išduotą nutarimą Nr. (2.41)7-33-10 (vykdomoji byla Nr. 0010/12/02576) – asmenine G. P. prievole;

Žemesnės instancijos teismas

6.2. prievolę kreditoriui Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM pagal 2012 m. birželio 27 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų išduotą nutarimą Nr. ATPN 371 (vykdomoji byla Nr. 0010/12/02713) – G. P. asmenine prievole;

6.3. prievolę AB „Klaipėdos energija“ pagal 2014 m. sausio 31 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-12191-794/2013 (vykdomoji byla Nr. 0010/14/04996) - solidaria V. P. ir G. P. prievole;

6.4. prievolę UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui pagal 2017 m. balandžio 11d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo išduotą teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-3347-386/2016 (vykdomoji byla Nr. 0010/19/07581) - solidaria V. P. ir G. P. prievole;

6.5. prievolę AB „Klaipėdos energija“ pagal 2014 m. sausio 31 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-12191-794/2013 (vykdomoji byla Nr. 0010/14/04995) - solidaria skolininkų V. P. ir G. P. prievole;

6.6. prievolę AB „Klaipėdos energija“ pagal 2012 m. liepos 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-5936-122 (vykdomoji byla Nr. 0005/12/01532) - solidaria V. P. ir G. P. prievole;

6.7. prievolę AB „Klaipėdos energija“ pagal 2017 m. birželio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-16271-769/2017 (vykdomoji byla Nr. 0005/17/01669) - solidaria skolininkų V. P. ir G. P. prievole;

6.8. prievolę AB „Klaipėdos energija“ pagal 2012 m. liepos 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-5936-122/2012 (vykdomoji byla Nr. 0005/2/01531) - solidaria V. P. ir G. P. prievole;

6.9. prievolę AB „Klaipėdos energija“ pagal 2017 m. birželio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-16271-769/2017 (vykdomoji byla Nr. 0005/17/01672) - solidaria V. P. ir G. P. prievole;

6.10. prievolę S. B. pagal 2012 m. rugpjūčio 22 d. Klaipėdos miesto 15 notaro biuro išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 6944 (vykdomoji byla Nr. 0109/14/01090) - asmenine G. P. prievole;

6.11. prievolę S. B. pagal 2012 m. spalio 30 d. Klaipėdos miesto 15 notaro biuro išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 8884 (vykdomoji byla Nr. 0109/14/01091) - asmenine G. P. prievole;

6.12. prievolę UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir „PlusPlus Capital“ AS pagal 2013 m. vasario 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1403-897/2013 (vykdomoji byla Nr. 0172/13/00607) - solidaria skolininkų V. P. ir G. P. prievole;

6.13. prievolę VMI prie LR FM pagal 2014 m. rugpjūčio 19 d. VMI prie LR finansų ministerijos sprendimą Nr. (23.31-08)320A-67866 (vykdomoji byla Nr. 0014/14/00483) - asmenine G. P. prievole;

6.14. prievolę I. B. individualiai įmonei pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo pagrindu 2010 m. rugsėjo 29 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2319-613/2010 (vykdomoji byla Nr. 0004/10/02401) - asmenine G. P. prievole;

6.15. prievolę Plus Plus Baltic OU veikiančiam per Lietuvos filialą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo pagrindu 2011 m. vasario 5 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2- 12244-794/2011 (vykdomoji byla Nr. 0004/11/01881) - solidaria V. P. ir G. P. prievole;

6.16. prievolę VSDFV Klaipėdos skyriui pagal VSDFV Klaipėdos skyriaus 2009 m. rugsėjo 24 d. išduotą sprendimą Nr. SPR-5816 (vykdomoji byla Nr. 0004/14/00732) – asmenine G. P. prievole;

6.17. prievolę VMI prie LR FM pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. A2.1.-2242-659/2011 (vykdomoji byla Nr. 0091/11/01232) – asmenine G. P. prievole.

7. Priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, ieškovės naudai.

Šalies argumentai

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje, įrašo numeris (duomenys neskelbtini). Ieškovės pavardė iki santuokos buvo „D.“. Santuokos metu ieškovė ir atsakovas susilaukė 2 (dviejų) vaikų: D. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. P., gim. (duomenys neskelbtini), iš kurių vienas, t. y. L. P. šiuo metu yra nepilnametis. Sutuoktiniai santykių kaip vyras ir žmona nebepalaikė nuo 2009 metų, nors iki 2010 m. gyveno kartu. Santuokiniai santykiai pašlijo ir nutrūko būtent dėl atsakovo kaltės, nes jis nesaikingai vartojo alkoholį, žaisdavo azartinius žaidimus, dėl ko įsiskolino kreditoriams ir prasidėjo didelės finansinės problemos, dėl kurių neteko ir šeimos būsto. Ieškovė neapsikentusi tokio gyvenimo būdo, nepritekliaus, skolų, 2010 m. lapkričio 26 d. išvyko gyventi ir dirbti į A., 2011 m. rugsėjo 13 d. pas ją atvyko gyventi jos ir atsakovo nepilnamečiai vaikai. Minėtoje šalyje gyvenant, ieškovei buvo suteiktas socialinis būstas, ji dirbo, nors ir turėjo neįgalumą, o šiuo metu būtent dėl neįgalumo, ieškovė nebedirba. Ieškovė viena vykdė prievoles, kurios yra bendros kartu su sutuoktiniu. Ieškovei yra žinoma, kad atsakovas galimai dirba nelegaliai ir jokių prievolių nei bendrų, nei savo asmeninių nevykdo. Atsakovas su savo vaikais nesimatė apie 10 (dešimt) metų. Jis nesusitiko su dukra ir jai viešint Lietuvoje, nors net 2 (du) kartus buvo pažadėjęs su ja pasimatyti. Apskritai, atsakovas vaikus tik du kartus per 10 (dešimt) metų telefonu pasveikino su šv. Kalėdomis ir vaikų gimtadieniais, tačiau ir tuo metu vaikams buvo sunku susikalbėti su juo, nes jis paskambindavo būdamas neblaivus. Vaikų išlaikymui atsakovas nuo pat faktinių santykių nutraukimo išlaikymo nemokėjo ir nemoka. Ieškovė turi neįgalumą, jos vidutinės pajamos per mėnesį sudaro apie 812 Eur. Be to, ieškovė gauna išmokas už šildymą – 33 Eur per savaitę. Visa pašalpų išmokų suma per mėnesį vidutiniškai sudaro 1400 Eur. Taip pat ieškovė gauna finansinę paramą už nepilnametį vaiką L. P. - 140 Eur per mėnesį. Iš visų šių piniginių lėšų ieškovė turi išlaikyti abu vaikus, mokėti mokesčius už suteiktą jos šeimai socialinį būstą - po 41,50 Eur per savaitę, arba vidutiniškai po 166 Eur per mėnesį. Šalių nepilnametis vaikas L. P. mokosi (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, atsakovas šeimai, sutuoktinei buvo nelojalus, nesaikingai vartojo alkoholį, žaidė azartinius žaidimus, dėl ko susidarė didelės skolos, šeima neteko šeimos būsto, daugiau nei 10 (dešimt) metų visiškai nesirūpino šeima, neišlaikė nepilnamečių vaikų, taip pat ir nebendravo su jais, t. y. visiškai nusišalino nuo nepilnamečių vaikų auklėjimo, išlaikymo, dėl ko ieškovė teismo prašo ieškovės ir atsakovo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Ieškovė sau išlaikymo nereikalauja ir nesutinka jo teikti atsakovui, nes jis yra darbingo amžiaus, sveikas, galintis dirbti ir užsidirbti. Dėl santuokoje dalintino turto – ieškovė nurodo, kad santuokos nutraukimo metu neturi jokio registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Dėl prievolių pasidalinimo po santuokos nutraukimo – nurodo, kad šalys santuokos metu yra įgiję tiek asmeninių, tiek solidarių prievolių, kurias po santuokos nutraukimo teismo prašo pripažinti, jog šalys šias prievoles vykdys, atitinkamai, asmeniškai (t.y. prievolės, kurios yra susijusios su jos asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu) bei solidariai (t.y. solidarios prievolės, kurios yra nedalijamos ir nekeičiamos). Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo - ieškovė nurodo, kad šiuo metu abu šalių vaikai faktiškai gyvena ir anksčiau gyveno su ieškove, ieškovė juos išlaiko nuo 2010 metų. Ieškovės ir atsakovo dukra D. P. šiuo metu yra pilnametė, o sūnus L. P. nepilnametis. Ieškovė viena rūpinosi vaikais, juos augino ir ugdė, todėl, ieškovės teigimu, nutraukus santuoką, nepilnamečio vaiko L. P. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove. Pažymi, kad atsakovas jokių priekaištų ieškovei nereiškė dėl to, jog ji beveik 10 (dešimt) metų gyvena su vaikais užsienyje. Atsižvelgiant į tai, ieškovė teismo prašo nustatyti nepilnamečio vaiko L. P., gyvenamąją vietą su jo mama V. P. jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje A.. Dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui – ieškovės paskaičiavimu, sūnui per mėnesį yra reikalinga skirti apie 500 Eur, tačiau pati viena tiek skirti vaikui išlaikymui negali. Tuo tarpu atsakovas yra sveikas ir darbingas, gali dirbti ir uždirbti, todėl vaikui kas mėnesį turėtų teikti išlaikymą po 250 Eur periodinėmis išmokomis. Ieškovė teismo prašo priteisti iš atsakovo nuo ieškinio pateikimo dienos L. P. išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis mokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 20 kalendorinės dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti V. P.. Išlaikymui skirtas lėšas pervesti į V. P. asmeninę banko sąskaitą. Kadangi išlaikymo įsiskolinimą teismas gali priteisti už 3 (trejus) metus iki ieškinio padavimo dienos, ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2019 m. lapkričio 26 d. iki pirminio ieškinio pateikimo dienos, t. y. už 36 mėnesius, vieno mėnesio išlaikymo įsiskolinimo skolą skaičiuojant sūnui L. P. po 250 Eur, o visa įsiskolinimo suma sudaro 9 000 Eur (devyni tūkstančiai eurų). Išlaikymo įsiskolinimo priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti V. P. Išlaikymo įsiskolinimo lėšas pervesti į V. P. asmeninę banko sąskaitą. Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo – ieškovė nurodo, kad atsakovas visiškai nebendrauja su sūnumi L. P., todėl mano, kad atsakovas sutiks su ieškovės prašoma nustatyti atsakovo ir nepilnamečio vaiko L. P., ieškinyje prašoma nustatyti bendravimo tvarka.

Atsakovui G. P. procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka. Per nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, šaukimas jam įteiktas tinkamai, t.y. išsiųstas atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu - (duomenys neskelbtini), ir kitu žinomu gyvenamosios vietos adresu - (duomenys neskelbtini) (atsakovo motinos), bei įteiktas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, atsiliepimo į patikslintą ieškinį atsakovas nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo VMI prie LR FM pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra. Nurodo, kad 2021 m. gruodžio 10 d. duomenimis, V. P. pagal VMI prie LR FM apskaitomas prievoles valstybės biudžetui neskolinga. G. P. 2021 m. gruodžio 10 d. datai pagal VMI prie LR FM apskaitomas prievoles valstybės biudžetui skolingas 239,15 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

Trečiasis asmuo VSDFV Panevėžio skyrius pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį kuriuo prašo 224,05 Eur PSD įmokų skolą VSDFV Panevėžio skyriui pripažinti asmenine G. P. prievole, kitus ieškinyje nurodytus ieškovės ir atsakovo prašymus spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, G. P., gim. (duomenys neskelbtini) VSDFV Panevėžio skyriuje registruotas draudėju, kaip savarankiškai privalomuoju sveikatos draudimu (toliau - PSD) besidraudžiantis asmuo, draudėjo kodas (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad Fondo biudžetui G. P. yra skolingas 224,05 Eur PSD įmokų. V. P., VSDFV Panevėžio skyriuje nėra registruota draudėja, įsiskolinimų neturi.

Teismo posėdžio metu ieškovė patikslintą ieškinį palaikė, prašė tenkinti jame nurodytų motyvų pagrindu. Paaiškino, kad nuo 2010 metų su atsakovu negyvena, 2010 metais išvyko gyventi ir dirbti į A., 2011 metais į A. pas ieškovę atvyko gyventi šalių vaikai. Su atsakovu prieš išvykstant į A. gyveno viename bute, tačiau negyveno šeimyninio gyvenimo. Atsakovas dažnai vartojo alkoholį, išeidavo iš namų, ilgą laiką negrįždavo, lošė azartinius žaidimus, skolindavosi pinigų. Atsakovas su vaikais nebendravo, paskambindavo vos vieną – du kartus per metus. Išlaikymo įsiskolinimą prašo priteisti už trejus metus. Ieškovė nedirba, jos pajamas sudaro įvairios išmokos / pašalpos: šildymo kompensacija, invalidumo išmoka, išmoka už butą, išmoką už dukrą, kurių bendra suma per savaitę – 337 Eur, per mėnesį – apie 1400 Eur, be to, gauna 140 Eur išmoką už sūnų L. P. (iki jam sukaks 18 metų). Ieškovė gyvena valstybės nuomojamame socialiniame būste (kotedže), išlaidos būsto nuomai per savaitę sudaro 43,50 Eur, išlaidos elektros sąskaitai apmokėti – 40 Eur per mėnesį, internetui – apie 50 - 60 Eur per mėnesį. Šalių nepilnamečio vaiko L. P. išlaikymui per mėnesį reikalinga 500 Eur suma. Vaikui reikalingi didesnio dydžio drabužiai, batai; L. turi regėjimo sutrikimą – yra trumparegis, turi sveikatos problemų, susijusių su inkstais. L. sportuoja namie, kadangi neturi finansinių galimybių įsigyti sporto klubo abonento. L. yra reikalingas kompiuteris, kuris yra būtinas norint mokytis nuotoliniu būdu. Atsakovas su vaikais nebendrauja, neišlaiko, teigia, kad su vaikais nebendravo dėl to, jog neturi laiko su jais bendrauti dėl darbo. L. taip pat nebendrauja su atsakovo mama ar kitais giminaičiais. Ieškovė nedirba, nes turi sveikatos problemų, jai A. nustatytas invalidumas; reikia kas 6 - 8 savaites vykti pas gydytojus patikrai bei susileisti vaistus. Ieškovė nepamena kada paskutinį kartą bendravo su atsakovu.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu prašė patikslintą ieškinį tenkinti jame nurodytų motyvų pagrindu ir priteisti ieškovei iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovui apie teismo procesą yra pranešta tinkamai – tiek jo, tiek jo motinos gyvenamosios vietos adresais bei viešo paskelbimo būdu. Ieškovės atstovės nuomone, atsakovas sąmoningai nepriėmė procesinių dokumentų, toks elgesys vertintinas kaip atsakovo sutikimas su pareikštais ieškinio reikalavimais. Pažymi, kad santuoka turėtų būti nutraukta dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas santuokos su ieškove metu nuolat vartojo alkoholį, lošė azartinius žaidimus, su vaikais nebendraudavo, jų neišlaikė, šeima nesirūpino. Ieškovė išvyko į užsienį dirbti, kad išlaikytų vaikus, abu vaikai gyvena su ieškove, ji juos išlaiko. Nurodo, kad ieškovės prašomas išlaikymas – 250 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis pagal susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką yra net per mažas. Byloje pateikta lentelė, kurioje nurodytos vaiko išlaidos, įrodo, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo sumą, kuri bus reikalinga tik būtiniausioms sūnaus L. P. išlaidoms. Išlaikymo įsiskolinimas turėtų būti priteistas už trejus metus. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo – sutinka su išvadą teikiančios institucijos atstovo pozicija, kad L. su atsakovu bendrauja tik jam sutikus, kadangi su tėvu daug metų nebendravo. Dėl prievolių – prašo nustatyti prievolių vykdymo tvarką pagal papildomai į bylą pateiktą prašymą.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šeima nėra įtraukta į apskaitą. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo – prašo šį reikalavimą tenkinti. Dėl išlaikymo priteisimo – 250 Eur suma per mėnesį vaiko išlaikymui iš atsakovo (iš viso – 500 Eur per mėnesį) yra reikalinga jaunuolio išlaikymui – nurodė, jog šis reikalavimas pagrįstas visiškai. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo atstovas pažymėjo, jog kadangi L. daug metų su tėvu (atsakovu) nebendravo, jam yra 17 metų, su jaunuoliu reikia elgtis kaip su suaugusiu, todėl turėtų būti nustatyta bendravimo tvarka, jog L. su tėvu bendrauja tik jam sutikus bendrauti su tėvu (atsakovu), nėra pagrindo įpareigoti vaiką bendrauti su tėvu. Dėl išlaikymo įsiskolinimo pažymėjo, jog teismas vertina įrodymus ir priima sprendimą, vadovaudamasis įstatymu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatytos aplinkybės

1. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė V. P. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Metrikacijos skyriuje sudarė santuoką su atsakovu G. P., akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Ieškovė ir atsakovas nekilnojamojo turto nėra įgiję.

3. Nei ieškovas, nei atsakovė transporto priemonių nėra įgiję.

4. Šalių santuokoje gimė duktė D. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnus L. P., gim. (duomenys neskelbtini). Santuokos nutraukimo metu šalių sūnus L. P. yra nepilnametis.

5. Byloje pateikti duomenys apie šalių turimus kreditorius:

5.1. vykdomojoje byloje Nr. 0010/12/02576 pradėtoje vykdyti pagal 2012 m. birželio 12 d. VSDFV Klaipėdos skyriaus išduotą nutarimą Nr. (2.41)7-33-10 dėl 506,84 Eur skolos išieškojimo iš skolininko G. P., išieškotojo VSDFV Klaipėdos skyriaus naudai (skolos suma 506,84 Eur, vykdymo išlaidų suma 258,37 Eur, iš viso išieškoma 765,21 Eur);

Žemesnės instancijos teismas

5.2. vykdomojoje byloje Nr. 0010/12/02713 pradėtoje vykdyti pagal 2012 m. birželio 27 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų išduotą nutarimą Nr. ATPN 371 dėl 347,54 Eur skolos išieškojimo iš skolininko G. P., išieškotojo VMI prie LR FM naudai (skolos suma 347,54 Eur, vykdymo išlaidų suma 97,25 Eur, iš viso išieškoma 444,79 Eur);

5.3. vykdomojoje byloje Nr. 0010/14/04996 pradėtoje vykdyti pagal 2014 m. sausio 31 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-12191-794/2013 dėl 1862,63 Eur solidarios skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko G. P., išieškotojo AB „Klaipėdos energija“ naudai (skolos suma 2628,92 Eur su palūkanomis 2021 m. lapkričio 9 d. dienai, vykdymo išlaidų suma 432,02 Eur, iš viso išieškoma 3060,94 Eur);

5.4. vykdomojoje byloje Nr. 0010/19/07581 pradėtoje vykdyti pagal 2017 m. balandžio 11 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo išduotą teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-3347-386/2016 dėl 144,15 Eur skolos išieškojimo iš skolininko G. P. ir V. P., išieškotojo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro naudai (skolos suma 144,15 Eur, vykdymo išlaidų suma 85,79 Eur, iš viso išieškoma 229,94 Eur);

5.5. vykdomojoje byloje Nr. 0010/14/04995 pradėtoje vykdyti pagal 2014 m. sausio 31 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-12191-794/2013 dėl 1862,63 Eur solidarios skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės V. P., išieškotojo AB „Klaipėdos energija“ naudai (skolos suma 2628,92 Eur su palūkanomis 2021 m. lapkričio 9 d., vykdymo išlaidų suma 499,06 Eur, iš viso išieškoma 3127,98 Eur);

5.6. vykdomojoje byloje Nr. 0010/19/07581 pradėtoje vykdyti pagal 2017 m. balandžio 11 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-3347-386/2016 dėl 144,15 Eur skolos išieškojimo iš skolininko G. P. ir V. P., išieškotojo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro naudai (skolos suma 144,15 Eur, vykdymo išlaidų suma 85,79 Eur, iš viso išieškoma 229,94 Eur);

5.7. vykdomojoje byloje Nr. 0005/12/01532 pradėtoje vykdyti pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-5936-122, išduotą 2012 m. liepos 2 d. dėl 1021,89 Eur solidarios skolos, 26,41 Eur bylinėjimosi išlaidų (jos priteistos ir kiekvieno solidaraus skolininko) ir 5 proc. metinių palūkanų (524,24 Eur) išieškojimo iš skolininkės V. P. išieškotojo AB „Klaipėdos energija“ naudai;

5.8. vykdomojoje byloje Nr. 0005/17/01669 pradėtoje vykdyti pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-16271-769/2017, išduotą 2017 m. birželio 7 d. dėl 363,39 Eur solidarios skolos, 42,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (jos priteistos ir kiekvieno solidaraus skolininko) ir 5 proc. metinių palūkanų (103,34 Eur) išieškojimo iš skolininkės V. P. išieškotojo AB „Klaipėdos energija“ naudai;

5.9. vykdomojoje byloje Nr. 0005/12/01531 pradėtoje vykdyti pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-5936-122/2012, išduotą 2012 m. liepos 2 d. dėl 1021,89 Eur solidarios skolos, 26,41 Eur bylinėjimosi išlaidų (jos priteistos ir kiekvieno solidaraus skolininko) ir 5 proc. metinių palūkanų (524,24 Eur) išieškojimo iš skolininko G. P. išieškotojo AB „Klaipėdos energija“ naudai;

5.10. vykdomojoje byloje Nr. 0005/17/01672 pradėtoje vykdyti pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-16271-769/2017, išduotą 2017-06-07 dėl 363,39 Eur solidarios skolos, 42,50 eurų bylinėjimosi išlaidų (jos priteistos ir kiekvieno solidaraus skolininko) ir 5 proc. metinių palūkanų (103,34 Eur) išieškojimo iš skolininko G. P. išieškotojo AB „Klaipėdos energija“ naudai;

5.11. vykdomojoje byloje Nr. 0109/14/01090 pradėtoje pagal 2012 m. rugpjūčio 22 d. Klaipėdos miesto 15 notaro biuro išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 6944, dėl 1348,47 Eur skolos ir 788,62 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko G. P. išieškotojos S. B. naudai;

5.12. vykdomojoje byloje Nr. 0109/14/01091 pradėtoje pagal 2012 m. spalio 30 d. Klaipėdos miesto 15 notaro biuro išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 8884 dėl 2476,83 Eur skolos ir 1428,50 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko G. P. išieškotojos S. B. naudai;

5.13. vykdomojoje byloje Nr. 0172/13/00607 pradėtoje pagal 2013 m. vasario 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1403-897/2013 dėl 82160,65 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų iš skolininkų G. P. ir V. P., išieškotojams UAB ,,Intrum Lietuva“, ir Plus Plus Baltic OU, veikiančiam per Lietuvos filialą, 2022 m. birželio 27 d. dienai skolos ir metinių palūkanų likutis 82.240,36 Eur bei neapmokėtos vykdymo išlaidos antstoliui 3866,16 Eur;

5.14. vykdomojoje byloje Nr. 0014/14/00483 pradėtoje pagal VMI prie LR FM 2014 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. (23.31-08)320A-67866 dėl 239,15 Eur skolos iš skolininko G. P. išieškotojui VMI prie LR FM naudai;

5.15. vykdomojoje byloje Nr. 0004/10/02401 pradėtoje pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo pagrindu 2010 m. rugsėjo 29 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2319-613/2010 dėl 2347,52 Eur skolos išieškojimo iš skolininko G. P. išieškotojo I. B. individualios įmonės naudai, skolos likutis 2169,17 Eur;

5.16. vykdomojoje byloje Nr. 0004/11/01881 ir vykdomojoje byloje Nr. 0004/11/01882 pradėtose pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo pagrindu 2011 m/ vasario 5 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-12244- 794/2011 dėl 1406,79 Eur skolos, 7,5 procentų metinių palūkanų bei 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo išieškotojos „PlusPlus Baltic“ AS, atstovaujamos „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialas naudai, palūkanos 2012,80 Eur, viso solidariai skolos likutis 3149,59 Eur;

5.17. vykdomojoje byloje Nr. 0004/14/00732 pradėtoje pagal VSDFV Klaipėdos skyriaus 2009 m. rugsėjo 24 d. išduotą sprendimą Nr. SPR-5816 ir kt. dėl 5022,03 Eur skolos išieškojimo iš skolininko G. P. išieškotojos VSDFV Klaipėdos skyriaus naudai, skolos likutis 5022,03 Eur;

5.18. vykdomojoje byloje Nr. 0091/11/01232 pradėtoje pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. A2.1.-2242-659/2011 dėl 144,81 Eur baudos (administracinėje byloje) išieškojimo iš skolininko G. P., išieškotojos VMI prie LR FM naudai;

5.19. prievolė kreditoriui Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, dėl 370,76 Eur PSD įmokų išieškojimo iš G. P. (2022 m. liepos 13 d. Dok-29796 duomenys).

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinių kaltės

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), tačiau šalys realiai kartu negyvena daugiau nei dešimt metų. Ieškovė nurodė, kad 2010 metais prasidėjus finansinėms problemoms, ji išvyko gyventi ir dirbti į A. Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Teigė, kad atsakovo kaltė dėl santuokos nutraukimo pasireiškė tuo, jog atsakovas dažnai vartodavo alkoholį, išeidavo iš namų, ilgą laiką negrįždavo, lošė azartinius žaidimus, dėl ko šeima įsiskolino kreditoriams ir prasidėjo didelės finansinės problemos. Nurodo, jog ieškovė viena vykdė prievoles bendriems šalių kreditoriams. Be to, atsakovas sutuoktinei buvo nelojalus, jau dešimt metų beveik visiškai nebendravo su šalių vaikais, jų neišlaikė, t.y. visiškai nusišalino nuo nepilnamečių vaikų auklėjimo, išlaikymo, nesirūpino šeima.

7. Teismas atkreipia dėmesį, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus dėl sutuoktinių kaltės iširus santuokai, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-155/2010); teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos turi daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-500/2010). Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

8. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu, sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.60 straipsnio 3 dalis numato keturis atvejus, kai atsakovo kaltė dėl šeimos iširimo yra preziumuojama: jeigu atsakovas yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šiuo atveju ieškovui pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumpcija, ir tokiu atveju yra pripažįstama, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo.

9. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, atsižvelgiama į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

10. Šalių paaiškinimais ir byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad sutuoktiniai santuokoje gyvena daugiau nei dvidešimt metų, tačiau realus santuokinis šalių gyvenimas yra nutrūkęs jau ilgą laiką (daugiau nei dešimt metų). Santuokoje jiems gimė du vaikai: D. P. ir L. P., kuris jau yra pilnametis. Ieškovės teigimu, sutuoktiniai kaip šeima gyveno iki 2009 metų, tačiau dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu, azartinių žaidimų lošimo, prasidėjo didelės finansinės problemos, šeima neteko būsto, dėl ko ieškovė 2010 metais išvyko gyventi ir dirbti į Airiją, nuo to laiko atsakovas nesirūpino šeima, neišlaikė nepilnamečių vaikų ir nebendravo su jais. Šias aplinkybes ieškovė įrodinėjo savo paaiškinimais teismo posėdžio metu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas iš tiesų, kaip teigia atsakovė, lošė azartinius žaidimus, piktnaudžiavo alkoholiu, tačiau įsiskolinimai kreditoriams patvirtina, kad yra susidariusios skolos už komunalinius patarnavimus, dėl būsto paskolos ir kt. |Nors ieškovė ir nurodo, jog ieškovei atsakovas buvo nelojalus, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių nurodomą aplinkybę į bylą nepateikia.

11. Įvertinus į bylą pateiktus įrodymus bei šalių paaiškinimus nenustatyta, kad santuoka išimtinai iširo dėl ieškovo ar atsakovės kaltės. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad nuo 2009 šalims gyvenant viename bute, šalys nebegyveno santuokinio gyvenimo, nebevedė bendro ūkio, o ieškovei 2010 metais išvykus į A., su atsakovu jokių ryšių nebepalaikė. Nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu daroma išvada, kad šiuo konkrečiu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo šalių santuoką nutraukti dėl vienos iš šalių kaltės (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

12. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl šalių santuoka iširo dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu ir azartinių žaidimų lošimo, susidariusių skolų kreditoriams, nepritekliaus, tačiau teismo posėdžio metu kartu patvirtino ir aplinkybę, kad šalių bandymai spręsti atsiradusias tarpusavio santykių problemas rezultato nedavė. Teismo vertinimu, dėl skirtingo požiūrio į šeimą bei gyvenimo būdo, santuokinis gyvenimas nesusiklostė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 straipsnyje. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės – dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Teismo nuomone, abi šalys taip pat pažeidė abipusės pagarbos pareigą, dėl ko sutuoktinių bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis), ieškovės reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės atmestini kaip neįrodyti.

13. Šalys nereiškia ir neturi reikalavimų dėl išlaikymo vienas kitam, abi šalys yra darbingo amžiaus, todėl sutuoktiniams tarpusavio išlaikymas nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

14. Santuoką nutraukus ir nesant dėl to ginčo, ieškovei paliktina pavardė – P., atsakovui – P. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

15. Civilinio kodekso 3.127 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Iš byloje esančių VĮ Registrų centras duomenų nustatyta, kad šalys santuokoje buvo įgiję butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau nuo 2013 m. lapkričio 13 d. nurodytas butas yra parduotas(duomenys neskelbtini) turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. (duomenys neskelbtini), todėl santuokos nutraukimo metu šalys nuosavybės teise priklausančio dalintino nekilnojamojo turto neturi. Iš VĮ Regitra pažymos nustatyta, kad šalys santuokoje transporto priemonių neįgijo, atsižvelgiant į tai, klausimas dėl turto padalinimo byloje nesprendžiamas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių sūnus L. P., gim. (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo metu yra nepilnametis. L. P. nuo 2011 metų gyvena su savo motina ieškove V. P. A., mokosi (duomenys neskelbtini). Pažymėtina tai, kad byloje nėra duomenų, jog nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove - vaiko motina, prieštarautų ar kenktų vaiko interesams, priešingai, byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė nepilnamečiui vaikui sugeba suteikti tinkamas gyvenimo sąlygas, rūpinasi vaiko kasdiene priežiūra. Išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad geriausius nepilnamečio vaiko interesus atitinka gyvenimas su ieškove V. P.jos gyvenamojoje vietoje. Teismas, atsižvelgdamas į Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą, taip pat į tai, kad nepilnametis vaikas L. P. jau nuo 2011 metų gyvena su ieškove ir duomenų, jog ieškovė netinkamai atliktų savo kaip motinos pareigas, byloje nėra, o atsakovas 10 (dešimt) metu jokio ryšio su vaiku nepalaiko ir juo nesidomi, sprendžia, kad nepilnamečio vaiko L. P. gyvenamoji vieta po šalių santuokos nutraukimo nustatytina kartu su jo motina, ieškove, nes pripažįstama, kad tai geriausiai atitinka vaiko interesus (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

18. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką, vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos ir kt. Kartu turi būti įvertintas šių pajamų reguliarumas. Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiama į turimą turtą, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, reikalavimo teises ir skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims.

19. Nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Svarbu įvertinti ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010 ir kt.).

20. Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo, teismas analizuoja vaiko poreikius. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, jog ieškovė turi papildomų išlaidų dėl nepilnamečio vaiko sveikatos būklės, vaiko specialaus ugdymo. Būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti tenkintini vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymui, ugdymui. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri šiuo metu yra 730 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. Nr. 834 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“). Pažymėtina, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.

21. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

22. Patikslintu ieškiniu ieškovė teismo prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą sūnui L. P. po 250 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. 2021 m. lapkričio 30 d. iki vaiko pilnametystės. Ieškovė patikslintame ieškinyje prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2019 m. lapkričio 26 d., tačiau pažymėtina, kad ieškinys teismui pateiktas 2021 m. lapkričio 30 d. ir ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog buvo nurodyta ieškinio surašymo data. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį yra reikalinga 500 Eur suma, kurią sudaro: 300 Eur išlaidos maistui (namuose ir mokykloje); 50 Eur išlaidos aprangai ir avalynei; 50 Eur išlaidos laisvalaikiui; 30 Eur higienos prekėms; 30 Eur išlaidos vitaminams, vaistams; 20 Eur išlaidos televizijai, internetui, būstui; 20 Eur išlaidos kanceliarinėms prekėms, sporto aprangai. Ieškovė šiuo metu yra nedirbanti, jos faktiškai gaunamas pajamas, sudaro pašalpos ir išmokos, kurių bendra suma per mėnesį yra apie 1400 Eur, taip pat jai kiekvieną mėnesį yra mokama 140 Eur išmoka už sūnų L. P.. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ji viena išlaiko šalių nepilnametį sūnų bei dukrą, ji su vaikais gyvena valstybės socialiniame būste. Ieškovės išlaidos būsto nuomai per savaitę sudaro 43,50 Eur, išlaidos elektros sąskaitai apmokėti – 40 Eur per mėnesį, internetui – apie 50-60 Eur per mėnesį. Pažymėjo, kad sūnus L. turi sveikatos problemų, dėl ko reikia pirkti vaistus, taip pat turi ir regėjimo problemų. Be to, nurodė, kad L. norėtų lankyti sporto klubą, tačiau ieškovė yra finansiškai nepajėgi skirti lėšų sporto klubo abonenetui; vaikui L. taip pat yra reikalingas nešiojamas kompiuteris, skirtas mokytis nuotoliniu būdu, tačiau ieškovė taip pat negali skirti lėšų jo įsigijimui.

23. Atsakovas byloje buvo pasyvus, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, į teismo posėdį neatvyko, savo turtinės padėties ir negalėjimo prisidėti reikalaujama suma prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, neįrodinėjo. Ieškovės teigimu, atsakovas nuo 2010 metų prie sūnaus išlaikymo neprisideda, nors yra sveikas, darbingo amžiaus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėtų teikti vaikui reikalaujamo dydžio išlaikymo. VSDFV duomenimis atsakovas Lietuvos Respublikoje pajamų negauna, ieškovės duomenimis atsakovas dirba. Teismo nuomone, atsakovas yra darbingo amžiaus ir gali laisvai pasirinkti darbą ar verslą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis). CK 3.192 straipsnyje numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus siejama ir su pareiga susirasti tokį darbą, kurio apmokėjimas užtikrintų vaikų poreikius ir būtinas vaikams vystytis sąlygas. Objektyviai vertinant byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad būdamas darbingas žmogus turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnamečių vaikų poreikius.

24. Nustatydamas L. P. išlaikymo poreikį šios civilinės bylos nagrinėjimo metu, teismas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti. Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

25. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimą Nr. 834 „Dėl 2022 m. taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) yra 730,00 Eur dydžio neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 533,65 Eur.

26. Nustatant priteistino išlaikymo dydį, pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose yra vadovaujamasi tuo, jog pagal Lietuvos Respublikos Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Minėtoje nutartyje kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Išmokų vaikams įstatymu vaikams teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) yra skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022).

27. Kaip byloje nustatyta, ieškovei yra mokama 140 Eur mėnesinė išmoka sūnaus L. išlaikymui. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai skirtingais laikotarpiais gali kisti ir tam tėvui su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta neišvengiamai tenka didesnė išlaikymo dalis dėl nenumatytų atsirandančių išlaidų vaiko išlaikymui, todėl jis geriausiai žino vaiko kasdieninius poreikius bei jiems skiriamas lėšas (maistui, transporto poreikiui, sveikatai, laisvalaikiui, vaistams, vitaminams, korepetitoriams). Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, t.y. tai, kad šalių nepilnametis sūnus L. P. turi sveikatos sutrikimų, dėl ko jam nuolat yra reikalingi specialūs vaistai; tai, jog L. P. nuotoliniam mokymuisi yra reikalinga įsigyti kompiuterį; tai, kad šalių nepilnametis vaikas turi poreikį lankyti sporto klubą, tačiau ieškovė dėl savo sudėtingos finansinės padėties pastarųjų sūnaus L. poreikių patenkinti negali, sprendžia, kad ieškovės gaunama 140 Eur išmoka sūnaus L. P. išlaikymui, turi būti skiriama išimtinai nepilnamečio vaiko nurodytiems poreikiams tenkinti, todėl teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytu naujausiu kasacinio teismo išaiškinimu, nustatant iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį, šios sumos neatima iš bendros vaiko poreikiams būtinos sumos.

28. Esant tokiai situacijai, teismas konstatuoja, kad atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atsakovas gali nepilnamečiui vaikui teikti 250 Eur išlaikymą, kuris atsižvelgiant į vaiko poreikius, dabartinį pragyvenimo lygį, laikytina atitinkančiu protingumo bei realumo kriterijų. Atsižvelgus į tai, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas visiškai ir iš atsakovo priteistinas ieškovės reikalaujamo dydžio – 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymas nepilnamečiui vaikui nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t.y. 2021 m. lapkričio 30 d., kuris taip pat indeksuotinas Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200, 3.208 straipsniai). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė V. P..

29. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

30. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

31. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 9 000 Eur nepilnamečio sūnaus L. P. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 26 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d., po 250 Eur. t.y. už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismo dienos. Įvertinus, kad išlaikymo įsiskolinimą yra prašoma priteisti už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos, laikytina, kad laikotarpis, už kurį yra prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimo sumą yra nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d.

32. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaikymo skola apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio pateikimo momento, o nuo ieškinio pateikimo momento priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-989-619/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-250-538/2017). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Taigi byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas.

33. Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už 3 (trejus) metus laiko iki kreipimosi į teismą dienos, nurodydama, jog atsakovas sūnui neteikė išlaikymo daugiau nei dešimt metų. Orientaciniu kriterijumi laikytinas MMA dydis, kitęs per laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. (CK 3.200 straipsnis). Iš byloje esančių įrodymų nėra pagrindo daryti išvados, jog iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai buvo iš esmės mažesni, taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ieškovės teigimu, atsakovas jau 10 metų neprisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo ir ieškovei vienai teko abiejų šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo našta. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ir remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, pripažintina, kad šalių nepilnamečio vaiko L. P. poreikius nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. atitiko 500 Eur išlaikymo dydis, ir pusės šio dydžio suma teko atsakovui kaip nepilnamečio vaiko tėvui.

34. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog aptariamu laikotarpiu atsakovas teikė sūnui išlaikymą pinigais ar prisidėjo prie sūnaus išlaikymo kokia nors kita forma (CPK 178 straipsnis). Vadinasi, laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. atsakovas sūnui išlaikyti turėjo skirti 9 000 Eur (250 Eur x 36 mėn.), todėl dėl neteikto išlaikymo iki ieškinio pateikimo yra susidaręs 9 000 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Esant šioms aplinkybėms, iš atsakovo priteistinas 9 000 Eur nepilnamečio sūnaus L. P. išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d.

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

35.Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 straipsnis). Taigi, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

36. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas). Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

37. Ieškovė patikslintame ieškinyje motyvuodama tuo, jog vaikas jau daugiau nei dešimt metų visiškai nebendrauja su savo tėvu (atsakovu), prašė nustatyti, kad atsakovas su vaiku L. P. bendrauja L. P. būnant/viešint Lietuvoje; atsakovas pats pasiima vaiką iš jo buvimo vietos Lietuvoje ir pats jį parveža atgal į jo buvimo vietą Lietuvoje. Atsakovas apie norą bendrauti su sūnumi L. P. informuoja ieškovę el. paštu arba SMS žinute prieš 2 (dvi) kalendorines dienas iki bendravimo dienos pradžios su vaiku; atsakovas gali bendrauti su sūnumi L. P. ir kitokia nei nustatyta tvarka, jei dėl bendravimo laiko, būdo, sąlygų sutaria abu tėvai. Sutarimas turi būti rašytinis (el. paštu arba SMS žinute); atsakovas su sūnumi L. P. gali bendrauti įvairiais telekomunikaciniais įrenginiais bet kuriuo metu, išskyrus vaiko ugdymosi laiku (esant užsiėmimų metu mokykloje), poilsio metu (kai miega).

38. Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog užtikrinant jaunuolio, kuriam yra 17 (septyniolika) metų interesus, bei atsižvelgiant į tai, kad tėvas su sūnumi daug metų nebendravo ir nepalaikė jokio ryšio, būtų tikslinga nustatyti tokią bendravimo tvarką, pagal kurią nepilnametis L. P. su atsakovu bendrautų tik jam pačiam sutikus. Ieškovė teismo posėdžio metu su išvadą teikiančios institucijos pozicija sutiko. Atsakovas nepateikė jokių pasiūlymų dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku L. P. tvarkos.

39. Skyrium gyvenančio tėvo bendravimas yra neatimama jo teisė, tačiau bendravimas turi vykti tokiu būdu, kad būtų užtikrinta nepilnamečio vaiko gerovė. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes - tai, kad atsakovas kartu su nepilnamečiu vaiku jau daugiau nei dešimt metų negyvena, nesirūpina juo, nebendrauja bei įvertinus išvadą teikiančios institucijos poziciją byloje, teismo vertinimu, siekiant neprarasti tarpusavio ryšio, o esamą išsaugoti, tikslingiausia būtų nustatyti bendravimo tvarką, t. y., kad atsakovas G. P. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi L. P. jam būnant/viešint Lietuvoje, sūnui L. P. sutikus; atsakovas pats pasiima vaiką iš jo buvimo vietos Lietuvoje ir pats jį parveža atgal į jo buvimo vietą Lietuvoje. Atsakovas apie norą bendrauti su sūnumi L. P. informuoja ieškovę el. paštu arba SMS žinute prieš 2 (dvi) kalendorines dienas iki bendravimo dienos pradžios su vaiku; atsakovas gali bendrauti su sūnumi L. P. ir kitokia nei nustatyta tvarka, jei dėl bendravimo laiko, būdo, sąlygų sutaria abu tėvai. Sutarimas turi būti rašytinis (el. paštu arba sms žinute); atsakovas su sūnumi L. P. gali bendrauti įvairiais telekomunikaciniais įrenginiais bet kuriuo metu, L. P. sutikus, išskyrus vaiko ugdymosi laiku (esant užsiėmimų metu mokykloje), poilsio metu (kai miega).

Dėl prievolių pobūdžio

40. Nutraukiant santuoką turi būti padalinamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės). Spręsdamas dėl prievolės kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsniu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Pažymėtina, kad bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (2010 m. gegužės 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis byloje Nr. 3K-P-186/2010).

41. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo, nutraukus šalių santuoką, prievoles kreditoriams nurodytose vykdomosiose bylose ir kreditoriui VSDFV Panevėžio skyriui pripažinti patikslintame ieškinyje nurodyta tvarka. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė į bylą pateikė rašytinius paaiškinimus (antstolių informaciją ir teismo sprendimus), patikslindama šalių kreditorius bei jų reikalavimus. Atsakovas ir kreditoriai patikslinto ieškinio reikalavimui po santuokos nutraukimo šalių prievoles kreditoriams ir susijusias vykdomųjų bylų išlaidas pripažinti patikslintame ieškinyje ir rašytiniuose paaiškinimuose prašoma tvarka, prieštaravimų nepateikė.

42. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas prievolių pobūdžio neginčija, atsakovo prievolės, kurios susijusios su jo asmeninėmis reikmėmis arba atsirado dėl paties atsakovo padarytų administracinės teisės nusižengimų, po santuokos nutraukimo pripažintinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis:

- 506,84 Eur dydžio prievolę kreditorei VSDFV Klaipėdos skyriui, 2012 m. birželio 12 d. VSDFV Klaipėdos skyriaus išduoto nutarimo Nr. (2.41)7-33-10 pagrindu, ir susijusias vykdomosios bylos išlaidas, vykdomosios bylos Nr. 0010/12/02576;

- 347,54 Eur dydžio prievolę kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, 2012 m. birželio 27 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų išduoto nutarimo Nr. ATPN 371 pagrindu, ir susijusias vykdomosios bylos išlaidas, vykdomosios bylos Nr. 0010/12/02713;

- 2137,09 Eur dydžio prievolę (1348,47 Eur skola ir 788,62 Eur palūkanos) kreditorei S. B. 2012 m. rugpjūčio 22 d. Klaipėdos miesto 15 notaro biuro išduoto vykdomojo dokumento Nr. 6944 pagrindu, ir susijusias vykdomosios bylos išlaidas, vykdomosios bylos Nr. 0109/14/01090;

- 3905,33 Eur dydžio prievolę (2476,83 Eur skolas ir 1428,50 Eur palūkanos) kreditorei S. B. 2012 m. spalio 30 d. Klaipėdos miesto 15 notaro biuro išduoto vykdomojo dokumento Nr. 8884 pagrindu, ir susijusias vykdomosios bylos išlaidas, vykdomosios bylos Nr. 0109/14/01091;

- 239,15 Eur dydžio prievolę kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, 2014 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. (23.31-08)320A-67866 pagrindu, ir susijusias vykdomosios bylos išlaidas, vykdomosios bylos Nr. 0014/14/00483;

- 2169,17 Eur dydžio prievolė kreditorei I.B. individualiai įmonei Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo pagrindu 2010-09-29 išduoto vykdomąjį rašto Nr. 2-2319- 613/2010 pagrindu, ir susijusias vykdomosios bylos išlaidas, vykdomosios bylos Nr. 0004/10/02401;

- 5022,03 Eur dydžio prievolę kreditorei VSDFV Klaipėdos skyriui, 2009 m. rugsėjo 24 d. VSDFV Klaipėdos skyriaus išduoto sprendimo SPR-5816 pagrindu, ir susijusias vykdomosios bylos išlaidas, vykdomosios bylos Nr. 0004/14/00732;

- 144,81 Eur dydžio prievolę kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. A2.1.-2242-659/2011, pagrindu, ir susijusias vykdomosios bylos išlaidas, vykdomosios bylos Nr. 0091/11/01232;

- 370,76 Eur dydžio prievolę kreditoriui VSDFV Panevėžio skyriui (nesumokėtos PSD įmokos).

43. Šalių bendros prievolės, susijusios su šeimos poreikių tenkinimu (įsiteisėjusiais teismo sprendimais skolos priteistos iš abiejų skolininkų solidariai), po santuokos nutraukimo pripažintinos solidariomis šalių prievolėmis:

- 1862,63 Eur ir 5 procentų metinių palūkanų prievolę kreditorei AB „Klaipėdos energija“ 2014 m. sausio 31 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-12191-794/2013 pagrindu ir susijusias vykdomosios bylos išlaidas, vykdomosios bylos Nr. 0010/14/04996;

- 144,15 eurų dydžio prievolę kreditoriui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui 2017 m. balandžio 11 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo išduoto vykdomąjį rašto Nr. 1-3347-386/2016 pagrindu, ir susijusias vykdomosios bylos išlaidas, vykdomosios bylos Nr. 0010/19/07581;

- 1862,63 Eur ir 5 procentų metinių palūkanų prievolę kreditorei AB „Klaipėdos energija“ 2014 m. sausio 31 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-12191-794/2013 pagrindu, susijusias vykdomosios bylos išlaidas, vykdomosios bylos Nr. 0010/14/04995;

- 1021,89 Eur ir 5 procentų metinių palūkanų prievolę kreditorei AB „Klaipėdos energija“ 2012 m. liepos 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. 2-5936-122 pagrindu, ir susijusias vykdomosios bylos išlaidas, vykdomosios bylos Nr. 0005/12/01532;

- 363,39 Eur ir 5 procentų metinių palūkanų prievolę kreditorei AB „Klaipėdos energija“ 2017 m. birželio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. e2-16271-769/2017 pagrindu, ir susijusias vykdomosios bylos išlaidas, vykdomosios bylos Nr. 0005/17/01669;

- 1021,89 Eur ir 5 procentų metinių palūkanų prievolę kreditorei AB „Klaipėdos energija“ 2012 m. liepos 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. 2-5936-122/2012 pagrindu, ir susijusias vykdomosios bylos išlaidas, vykdomosios bylos Nr. 0005/2/01531;

Žemesnės instancijos teismas

- 82160,65 Eur ir 5 procentų metinių palūkanų prievolę kreditorėms UAB „Intrum Lietuva“ ir Plus Plus Baltic OU, veikiančiam per Lietuvos filialą 2013 m. vasario 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. 2-1403-897/2013 pagrindu, ir susijusias vykdomosios bylos išlaidas, vykdomosios bylos Nr. 0172/13/00607;

- 1406,79 Eur, 7,5 procentų metinių palūkanų ir 5 procentų metinių palūkanų prievolę kreditorei Plus Plus Baltic OU, veikiančiam per Lietuvos filialą 2011 m. vasario 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. 2-12244-794/2011 pagrindu, ir susijusias vykdomosios bylos išlaidas, vykdomųjų bylų Nr. 0004/11/01881 ir Nr. 0004/11/01882.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

44. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

45. Ieškovės pareikšto patikslinto ieškinio materialiniai reikalavimai iš esmės tenkinami, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiamas ieškovės sumokėtas 85 Eur žyminis mokestis ir 59,93 Eur kitos bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 44 Eur už dokumentų vertimus, 1,44 Eur už dokumentų kopijas, 4,00 Eur – už antstolės pažymą, 10,49 Eur – už pašto išlaidas, iš viso - 144,93 Eur.

46. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

47. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė už teisines paslaugas pagal 2021 m. liepos 20 d. atstovavimo sutartį advokato padėjėjai Dženetai Terespolskienei sumokėjo 1420 Eur už teisines paslaugas, į kurias įeina suteiktos teisinės konsultacijos, parengtas ieškinys ir patikslintas ieškinys, rašytiniai paaiškinimai, prašymai, vertimų apmokėjimas 36 Eur ir antstolio naujų/kartotinų pažymų apmokėjimas 23,48 Eur, kurias apmokėjo ieškovės atstovė. Atsakydama į teismo užduotą klausimą ieškovės atstovė nurodė, jog viena jos darbo valanda kainuoja 60 Eur, tačiau atsižvelgiant į individualų klientą yra daromos nuolaidos. Ieškovės patirtos išlaidos advokato padėjėjos teisinei pagalbai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytą maksimalų dydį, o įvertinus, kad procesinių dokumentų parengimas šiuo atveju reikalauja specialių teisinių žinių, teisinės analizės, atidumo, kad buvo reikalinga išanalizuoti dokumentus, susijusius su nagrinėjamos bylos dalyku, ir atsižvelgus į suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, teismas mano, kad ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas (CPK 98 straipsnis).

48. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė šioje byloje yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, ieškinį patenkinus visiškai, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 270 Eur (250 x 12) + 9000) x 0,03 x 0,75) žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

49. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Šioje byloje susidarė 73,48 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi ieškovės ieškinys tenkinamas iš esmės, šio išlaidos priteisiamos iš atsakovo valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270, straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo G. P., a. k. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – „P.“, atsakovui palikti pavardę – „P.“.

Išlaikymo šalims vienai iš kitos nepriteisti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko L. P., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina ieškove V. P., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo G. P., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. P., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 centų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2021 m. lapkričio 30 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisto L. P. išlaikymo tvarkymą uzufrukto teise pavesti ieškovei V. P., a. k. (duomenys neskelbtini).

Teismo sprendimą šioje dalyje vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo G. P., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui L. P., gim. (duomenys neskelbtini), 9000 Eur (devynis tūkstančius eurų 00 centų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. bei paskirti ieškovę V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), šių lėšų valdytoja uzufrukto teise.

Nustatyti nepilnamečio vaiko L. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo G. P., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas G. P. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi L. P. jam būnant/viešint Lietuvos Respublikoje, sūnui L. P. sutikus. Atsakovas pats pasiima vaiką iš jo buvimo vietos Lietuvos Respublikoje ir pats jį parveža atgal į jo buvimo vietą Lietuvos Respublikoje. Atsakovas apie norą bendrauti su sūnumi L. P. informuoja ieškovę el. paštu arba SMS žinute prieš 2 (dvi) kalendorines dienas iki bendravimo dienos pradžios su vaiku; atsakovas gali bendrauti su sūnumi L. P. ir kitokia nei nustatyta tvarka, jei dėl bendravimo laiko, būdo, sąlygų sutaria abu tėvai. Sutarimas turi būti rašytinis (el. paštu arba SMS žinute); atsakovas su sūnumi L. P. gali bendrauti įvairiais telekomunikaciniais įrenginiais bet kuriuo metu, L. P. sutikus, išskyrus vaiko ugdymosi laiku (esant užsiėmimų metu mokykloje), poilsio metu (kai miega).

Pripažinti asmeninėmis atsakovo G. P., a. k. (duomenys neskelbtini), prievolėmis:

- 370,76 Eur dydžio prievolę kreditoriui VSDFV Panevėžio skyriui (nesumokėtos PSD įmokos).

Pripažinti solidariomis ieškovės V. P. , a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo G. P., a. k. (duomenys neskelbtini), prievolėmis:

- 1862,63 Eur ir 5 procentų metinių palūkanų prievolę kreditorei AB „Klaipėdos energija“ 2014 m. sausio 31 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-12191-794/2013 pagrindu, susijusias vykdomosios bylos išlaidas, vykdomosios bylos Nr. 0010/14/04995;

Priteisti iš atsakovo G. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 1564,93 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 93 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo G. P., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 270 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) žyminio mokesčio dalį, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis „žyminis mokestis“ bei 73,48 Eur (septyniasdešimt tris eurus 48 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, įmokos kodas 5662. Šio sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, nurodytais įmokų mokėjimo kodais.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.

Teisėja Rūta Zubrickaitė