- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-18
- Bylos Nr.
- 2S-660-912/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01221-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Pareiškėjas
- Z. B.
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- Z. B.
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.4.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.4.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.4.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos Z. B. prašymas dėl proceso atnaujinimo Vilniaus regiono apylinkes teismo civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. (V. P.) ieškinį atsakovei Z. B. dėl skolos priteisimo ir atsakovės Z. B. priešieškinį V. P. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 10 715,94 Eur skolą pagal 2009 m. vasario 9 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, 2 701 Eur metinių palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti 2009 m. vasario 9 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį negaliojančiu.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė, priteisė iš atsakovės ieškovui 10 715,94 Eur skolą, 2 701 Eur palūkanas, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 13 416,94 Eur sumą nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 636,03 Eur bylinėjimosi išlaidų; valstybei 232,48 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Pareiškėja prašo: 1) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-355-494/2017 CPK 365 straipsnio, 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 7 punkto ir 9 punkto pagrindais; 2) ieškovo ieškinį atmesti ir tenkinti prašymą dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, panaikinant Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo rezoliucinę dalį, kurioje ieškovo V. P. naudai priteisė 10 715,94 Eur skolos ir 2 701 Eur ir 2636,03 Eur bylinėjimosi išlaidų; 3) priešieškinį tenkinti ir pripažinti negaliojantį 2009 m. vasario 9 d. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 37 000 Lt sumai V. P. vardu.
Šalies argumentai
5. Ieškovas buvo pateikęs vieną ieškinį atsakovams Z. B., I. T. ir P. T. (P. T.) tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko, tačiau Vilniaus rajono apylinkės teismas šią bylą išskyrė į dvi atskiras bylas. Skirtingose bylose abu ieškovo ieškiniai patenkinti, pareikšti priešieškiniai atmesti. Pareiškėja teikė apeliacinį skundą, tačiau jis teismo nutartimi grąžintas pareiškėjai, nes pareiškėja tuo metu negalėjo sumokėti žyminio mokesčio. Dėl to ši byla nebuvo išnagrinėta apeliacine tvarka. I. T. (pareiškėjos dukra, su kuria kartu dirbo ieškovo parduotuvėje) ir P. T. dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo pateikė apeliacinį skundą, kurį Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi tenkino (civilinė byla Nr. e2A-l165-580/2018). Vilniaus apygardos teismas panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą kaip nepagrįstą, nes buvo nustatyta, jog yra padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos ir nustatytos visai kitos bylos aplinkybės, kurios susiję ir prašoma atnaujinti civiline byla. Apie Vilniaus apygardos teismo naujai nustatytas aplinkybes pareiškėja sužinojo iš savo dukros tik 2018 m. spalį. Naujas aplinkybes ir faktus nustatė Vilniaus apygardos teismas nagrinėdamas pareiškėjos dukros apeliacinį skundą. Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad pirmos instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. suformuotos praktikos (civilinėje byloje Nr. 3K-7-525-916/2015), nes vekselio turėtojo reikalavimai turėjo būti pareikšti per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos. Pareiškėja su dukra I. T. dirbo toje pačioje parduotuvėje ir tuo pačiu metu pasirašė vekselius. Be to, ieškovo vekselio turėjimas, negali būti vertinas kaip paskola, nes pareiškėjos dukra I. T. ir pareiškėja jokių pinigų iš V. P. nebuvo gavusios. Vilniaus apygardos teismas savo nutartyje taip pat nurodė, kad UAB „Pavilona“ kelia abejonių dėl galimumo nustatyti tikras apskaitos operacijas (nutarties 6 lapas, 13 p.). Šią aplinkybę teismas konstatavo kaip faktą ir nurodė, kad tokiu būdu negalėjo būti nustatytas prekių trūkumas ir faktiškai jis nebuvo nustatytas. Taip pat nurodė, kad ieškovas dėl 75 000 Lt sumokėtų galimai prekių trūkumo turi teisę reikalauti ir pareikšti atsikirtimus trečiajam asmeniui, t. y. savo žmonai I. P.. Prašomoje atnaujinti byloje UAB „Pavilona“ direktorė I. P. apklausta tik kaip liudytoja. I. P. (ieškovo žmona) turėjo būti įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu. Tiek pareiškėjos byla, tiek I. T. ir P. T. byla turėjo būti nagrinėjama pagal DK normas. Nors abu ieškovo ieškiniai pareikšti dėl tų pačių aplinkybių ir dėl to paties ieškinio dalyko, bylose priimti kardinaliai skirtingi sprendimai. Todėl taip pat yra pagrindas atnaujinti procesą. Teismas, atmesdamas pareiškėjos priešieškinį neįsigilino į visas bylos aplinkybes ir į galiojančius įstatymus. Vekselio išrašymo metu pas ieškovą pareiškėja dirbo pardavėja už minimalų atlyginimą, ieškovas V. P. buvo pareiškėjos darbdavys, ekonomiškai ir morališkai pareiškėja buvo priklausoma nuo jo valios ir užgaidų. Ieškovo nesąžiningumą patvirtina 2011 m. rugsėjo 27 d. nuosprendis, kuriuo jis buvo nuteistas už dokumento suklastojimą ir sukčiavimą (baudžiamoji byla Nr. 2K-135/2012). Šioje byloje pareiškėja buvo pripažinta nukentėjusioji ir iš ieškovo padarytai žalai atlyginti pareiškėjai priteista 30 000 Lt turinei žalai atlyginti ir 20 000 Lt neturinei žalai atlyginti. Ieškovas, siekdamas išvengti pareiškėjai priteistos žalos atlyginimo, visą savo turimą turtą tyčia perrašė savo žmonai I. P.. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos ieškinį dėl neteisėto turto perrašymo 2016 m. sausio 19 d. susitarimą pripažino negaliojančiu (civilinė byla Nr. 2A-792-275/2016). Ieškovas, išgaudamas iš pareiškėjos vekselį, grasino susidorojimu ne tik pareiškėjai, bet ir pareiškėjos šeimai, anūkams. Ieškovas 2009 m. vasario mėnesį, pasinaudodamas savo padėtimi (jis ir jo žmona buvo parduotuvės savininkai), šantažavo pareiškėją, jos dukterį, kitas pardavėjas, kad paskelbs kompromituojančią medžiagą, kuri pažemintų jų garbę, melagingais prasimanymais, jog parduotuvėje yra susidaręs prekių trūkumas ir reikia atlyginti padarytą žalą. Pasinaudodamas ekonominiu spaudimu ir apgaulės būdu, ieškovas piktavališkai privertė pasirašyti šį vekselį, pagal kurį pareiškėja iš ieškovo gavo 37 000 Lt, nors faktiškai pareiškėja jokių pinigų negavo. Po poros dienų analogiško turinio vekselis 2 900 Lt buvo išgautas iš pareiškėjos dukros ir jos vyro, kurie taip pat faktiškai pinigų negavo. Liudytojai P. A., R. K., K. K., D. K. teisme paaiškino, kad jokio spaudimo iš V. P. ir I. P. nebuvo. Tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad apklausti liudytojai dirbo ieškovo V. P. parduotuvėje, gyveno viename kaime. Teismo posėdžio metu ieškovas pradžioje teigė, kad pardavėjos įvykdė prekių vagystę, vėliau – kad 2009 m. vasarį pakartotinos inventorizacijos metu nustatytas apie 65 000 Lt prekių trūkumas. Tačiau pastarąją aplinkybę paneigė liudytojas P. M. ir buhalteriniai dokumentai, iš kurių matyti, kad prekių trūkumo nebuvo. Ieškovas 2009 m. vasario 9 d. perdavė savo žmonai I. P. 75 000 Lt, kaip apyvartinių lėšų trūkumo padengimui. Dėl to yra pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų (I. P.), nes visas aplinkybes dėl prievolės galima išsiaiškinti tik atnaujinus procesą. Apyvartinės lėšos nieko bendro neturi su neva nustatytu prekių trūkumu parduotuvėje. Be to, direktorė I. P. 2009 m. vasario 9 d. parašu patvirtino, kad parduotuvėje, kurioje dirbo pareiškėja, inventorizacijos metu trūkumas ar perteklius nenustatytas. Ieškovas neturėjo teisinio pagrindo iš atsakovės išgauti vekselio dėl 37 000 Lt trūkumo parduotuvėje ar dėl to, kad jis įnešė į kasą 75 000 Lt apyvartinių lėšų trukumo padengimui. Vėliau ieškovas teigė, kad parduotuvėje atsirado trukumas, pardavėjos prekes išduodavo pirkėjams skolon ir tai pažymėdavo specialiame žurnale, tačiau tai pagrindžiančių duomenų nepateikė. Ieškovė nurodo, kad teismas iš jos priteisė 2636,03 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurių faktiškai ieškovas neturėjo. Ieškovo teismui patikslintas prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai priteisimui nurodoma 4091,45 Eur. Apmokėjimus advokatų kontorai vykdė J. K. ir I. P., kurios neturi jokių sąsajų su šia byla, nėra proceso dalyvės. Todėl yra pagrindas atnaujinti procesą šioje byloje.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo (ieškovas) atsiliepimu prašo netenkinti pareiškimo ir atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-355-494/2017 bei priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytą galimybę atnaujinti procesą dėl aiškios teisės taikymo klaidos pareiškėja grindžia faktine aplinkybe, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1165-580/2018 pakeitė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 rugsėjo 20 d. sprendimą byloje Nr. e2-355-494/2017. Nurodytoje byloje buvo nagrinėjamas ne pareiškėjos, o I. T. ir P. T. apeliacinis skundas, jame nurodytas teisinis pagrindas. Atsakovę atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas. Atsakovė dėl teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą, tačiau nepašalino nustatytų trūkumų, todėl jis buvo grąžintas pareiškėjai. Atsakovės netinkamas procesinių teisių panaudojimas (trūkumų nepašalinimas) nevertintinas kaip aplinkybė, kad be pagrindo nebuvo teismo sprendimas peržiūrėtas apeliacine tvarka. Ieškovo nuomone, įvertinus nurodytas aplinkybes, teigtina, kad nėra vienos iš būtinų CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte. numatytų sąlygų - pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Vilniaus apygardos teismo išvados dėl teismo sprendimo nepagrįstumo vienoje byloje savaime nereiškia sprendimo nepagrįstumo ir panašioje byloje. Aiški teisės normos taikymo klaida yra tuomet, kai netaikoma ar netinkamai taikoma konkrečioje teisės normoje esanti aiški nuostata, kurią reikia byloje taikyti. Vilniaus apygardos teismo skirtingas byloje pateiktų rašytinių įrodymų vertinimas nepripažintinas kaip konkrečioje teisės normoje aiškios nuostatos netaikymas ar netinkamas taikymas. Atsakovės nuomone, faktinė aplinkybė, kad nagrinėjant civilinę bylą nebuvo įtraukta I. P., sudaro CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytą pagrindą atnaujinti procesą. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartyje, priešingai nei nurodo atsakovė, nepasisako dėl ieškovo žmonos I. P. įtraukimo į bylą. Teismas ieškovo ir atsakovės santykius vertino kaip darbo teisinius santykius, pažymėjo, kad ieškovas 2009 m. vasario 9 d. kasos pajamų orderiu iš dalies įvykdė atsakovės padarytą žalą, todėl turi teisę reikalauti, kad atsakovė I. T. atlygintų žalą, kaip prievolę už atsakovę įvykdęs trečiasis asmuo. Ieškovo žmonai I. P. buvo žinoma apie teisminį procesą, ji buvo apklausta kaip liudytoja. Bylos nagrinėjimo metu nei I. P., nei atsakovė neprašė įtraukti I. P. į bylą trečiuoju asmeniu. Aplinkybes, kad teismo sprendimas buvo pakeistas kitoje, ne su atsakovės neva pažeistomis teisėmis susijusioje byloje, nesudaro pagrindo atnaujinti procesą. Tokią nuostatą patvirtina ir aplinkybė, kad procesinis sprendimas, kuriuo remiamasi atsakovė, bus peržiūrimas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Ieškovas nurodo, kad, priimant sprendimą dėl atsakovės pareiškimo, turi būti įvertinta, ar nėra praleistas įstatymo numatytas terminas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. vasario 11 d. nutartimi atsisakė atnaujinti Vilniaus regiono apylinkės teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-355-494/2017 procesą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas nurodė, kad pareiškėja apie Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-l165-580/2018 2018 m. rugsėjo 25 d. priimtą nutartį, kuria tenkintas I. T. ir P. T. skundas, sužinojo 2018 m. spalį, prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui pateikė 2018 m. spalio 11 d., todėl teismas sprendė, kad pareiškėja nepraleido CPK 368 straipsnyje nustatyto termino.
9. Teismas vertino, kad pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių kaip naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurias įstatymų leidėjas įtvirtino kaip proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
10. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-356-494/2017, kuris panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-l165-580/2018, nebuvo civilinės bylos Nr. e2-355-494/2017 pagrindu, kurioje 2017 m. lapkričio 20 d. priimtas Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas nurodė, kad pareiškėja prašomoje atnaujinti procesą byloje buvo šalimi, t. y. atsakove (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
12. Teismas nenustatė, kad pareiškėjos prašyme būtų nurodytos pagrįstos išskirtinės aplinkybės, darančios įtaką užbaigtoje civilinėje byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo motyvų ir jų pagrindu padarytų išvadų teisiniam pagrįstumui ir būtų pagrindas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu.
13. Teismas padarė išvadą, kad proceso atnaujinimas pagal pareiškėjos išdėstytas aplinkybes reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą ir tų pačių byloje surinktų įrodymų vertinimą, tačiau toks pakartotinis nagrinėjimas nebūtų suderinamas su CPK ir teismų praktikoje pripažįstama proceso atnaujinimo paskirtimi ir tikslais. Dėl to sprendė, kad pareiškėjos patikslintas prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 5, 7 ir 9 punktų pagrindais netenkintinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė
14. Atskirajame skunde prašoma panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės arbe perduoti klausimą instancijos teismui nagrinėti iš naujo pirmosios. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir prašymas atnaujinti procesą:
Šalies argumentai
14.1. Civilinė byla, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nebuvo išnagrinėta apeliacine tvarka, nes pareiškėja neturėjo lėšų sumokėti žyminį mokestį.
14.2. Vilniaus apygardos teismas tenkino I. T. ir P. T. apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. e2A-1165-580/2018, panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą kaip nepagrįstą, nes nustatyta aiški teisės normos taikymo klaida ir nustatytos kitokios aplinkybės. Vekselis negalėjo būti vertinamas kaip paskola, nes pareiškėja, kaip ir jos dukra nebuvo gavusi iš ieškovo jokių pinigų. Be to, kilo abejonių dėl apskaitos operacijų, negalėjo būti nustatytas prekių trūkumas ir faktiškai jis nebuvo nustatytas.
14.3. Ieškovės, kaip ir I. T. ir P. T. byla, turėjo būti nagrinėjama pagal DK nuostatas.
14.4. Ieškovas pateikė teismui vieną ieškinį dėl skolos priteisimo iš pareiškėjos, I. T. ir P. T., tačiau pirmosios instancijos teismas ieškinį išskyrė į atskiras bylas. Teismai analogiškose bylose priėmė kardinaliai skirtingus sprendimus.
Šalies argumentai
14.5. Teismas, atmesdamas priešieškinį, nesigilino į bylos aplinkybe ir galiojančius įstatymus. Pareiškėja dirbo ieškovo parduotuvėje, prekių trūkumas yra ieškovo sugalvota versija. Ieškovas ne kartą buvo pasielgęs nesąžiningai pareiškėjos atžvilgiu (baudžiamoji byla Nr. 2K-135/2012, civilinė byla Nr. 2A-792-275/2016). Vekselis pasirašytas dėl ieškovo spaudimo ir apgaulės.
14.6. Parduotuvėje, kurioje dirbo pareiškėja, nenustatytas buhalterinis prekių trūkumas.
14.7. Į bylos nagrinėjimą turėjo būti įtraukta ieškovo žmona I. P., kuriai ieškovas 2009 m. vasario 9 d. perdavė 75 000 Lt trūkumams padengti.
14.8. Teismas nekreipė dėmesio, kad, pagal ieškovo pateiktą patikslintą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, bylinėjimosi išlaidas patyrė J. K. ir I. P., tai yra su byla nesusiję asmenys.
15. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas V. P. prašo jį atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
15.1. Apeliantė atskirajame skunde nenurodė teisinių pagrindų, argumentų, kurių pagrindu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliantė iš esmės pakartojo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytas aplinkybes ir argumentus.
15.2. Pareiškėjos atskirasis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio reikalavimų, nes jo nepasirašė skundą surašęs advokatas.
15.3. Atsakovė nenurodė, kokios procesinės ar materialinės teisės normos buvo pažeistos priimant pirmosios instancijos teismo nutartį.
15.4. Pirmosios instancijos teismas plačiai pasisakė dėl kiekvieno atsakovės nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo.
15.5. Atskirajame skunde nenurodyti argumentai, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus.
Šalies argumentai
15.6. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančias nuostatas, todėl nėra pagrindo naikinti ginčo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
17. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
18. Skundas atmestinas dėl tokių priežasčių. Apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje.
19. Bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai). Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Taip pat procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 9 punktas).
20. Atsižvelgiant į proceso atnaujinimo tikslą – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą, pažymėtina, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2004).
21. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai teismų turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (bylos Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (bylos Nr. 8564/02); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007, 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).
22. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė, priteisė iš atsakovės ieškovui 10 715,94 Eur skolą, 2 701 Eur palūkanas, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 13 416,94 Eur sumą nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 636,03 Eur bylinėjimosi išlaidų; valstybei 232,48 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartimi teismas laikė atsakovės Z. B. apeliacinį skundą nepaduotu, nes atsakovė nepašalino trūkumų per teismo nustatytą terminą. Vilniaus apygardos teismas pastarąją nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2S-1348-661/2018). Pareiškėja kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydama atnaujinti procesą CPK 366 ir 337 straipsnių pagrindu. Pirmosios instancijos teismas ginčo nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo. Pareiškėja padavė atskirąjį skundą.
23. Vienas iš CPK nustatytų civilinės bylos proceso atnaujinimo pagrindų yra naujai paaiškėję esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011, 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).
24. Iš pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą ir atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėja naujas aplinkybes grindžia Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. priimta nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-1165-580/2018), nurodo, kad kyla abejonių dėl UAB „Pavilona“ galimumo nustatyti tikras apskaitos operacijas, todėl negalėjo būti nustatytas prekių trūkumas ir faktiškai jis nebuvo nustatytas. Nurodytos aplinkybės pareiškėjai ir sprendimą priėmusiam teismui buvo žinomos bylą nagrinėjant iš esmės, todėl jos negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios ir galėjusios būti pagrindu priimti visiškai kitokį teismo sprendimą. Dėl to pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus, pagrįstai vertino, kad pareiškėja nenurodė naujai paaiškėjusių aplinkybių.
25. Procesas gali būti atnaujinamas, jei panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pagal šiame punkte nustatytą pagrindą gali būti atnaujinta byla, jeigu buvo panaikinti atitinkami teismų procesiniai sprendimai ar valstybės, savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktai.
26. Apeliantė nurodo, kad pirmiau nurodytu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi tenkintas I. T. ir P. T. apeliacinis skundas, pakeistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimas (ieškinys ir priešieškinis atmesti) civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovams I. T. ir P. T. dėl skolos priteisimo ir atsakovų priešieškinį. Nurodytoje byloje pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo pagrindas priimti sprendimą Vilniaus rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje Nr. e2-355-494/2017. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė tokio proceso atnaujinimo pagrindo.
27. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas atnaujinamas dėl to, kad buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą galėjo būti pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam.
28. Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41-403/2018).
29. Pareiškėja nurodo, kad į procesą nebuvo įtraukta ieškovo žmona I. T., kuriai ieškovas perdavė 75 000 Lt prekių trūkumui padengti. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme I. T. buvo apklausta kaip liudytoja, t. y. jai buvo žinoma apie nagrinėjamą bylą. I. T. nepateikė teismui prašymo įtraukti ją į procesą trečiuoju asmeniu, nes teismo priimtas sprendimas galėtų turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendime nėra nuspręsta dėl I. T. teisių ar pareigų. Pareiškėja prašomoje atnaujinti byloje buvo atsakovė, ji teikė teismui procesinius dokumentus, buvo išklausyta teismo posėdyje. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėja nepagrįstai siekia atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu.
30. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011). Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015, 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).
32. Apeliantė nurodo, kad jos, kaip ir I. T. ir P. T. byloje ieškinys turėjo būti atmestas. Šalių ginčas kilo dėl prekių trūkumo, t. y. iš darbo santykių, todėl turėjo būti taikomas sutrumpintas ieškinio senaties terminas. I. T. ir P. T. byloje nustatytos aplinkybės reikšmingos pareiškėjos byloje.
33. Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Pareiškėja nenurodė naujų aplinkybių, kurios jai ar teismui nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu. Tai, kad teismas kitoje byloje ginčo šalių santykius kvalifikavo kitaip, nereiškia, kad šioje byloje priimant sprendimą buvo padaryta aiški ir esminė teisės normos taikymo klaida, dėl kurios būtų galima daryti prielaidą, jog priimtas sprendimas neteisėtas.
34. Pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad bylinėjimosi išlaidas, kurias priteisė teismas iš pareiškėjos ieškovo naudai, patyrė kiti, t. y. byloje nedalyvaujantys, asmenys. Susipažinus su bylos duomenimis matyti, kad ieškovas 2017 m. spalio 30 d. patikslintu (papildytu) prašymu prašė priteisti iš atsakovės 4 091,45 Eur išlaidas advokato pagalbai, iš kurių apmokėta 3 472,04 Eur. Prašyme išsamiai nurodytas suteiktų teisinių paslaugų pobūdis bei tai, kad šios paslaugos suteiktos ieškovui civilinėje byloje dėl skolos priteisimo iš pareiškėjos. Taigi ieškovą atstovavo kvalifikuotas teisininkas ir dėl to jis patyrė bylinėjimosi išlaidų. Dėl to darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog, nusprendus priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovui iš atsakovės (pareiškėjos) buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida.
35. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir argumentai, kuriuos ji įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, neteikia pagrindo išvadai, kad byloje priimtas teismo sprendimas ar nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, gali būti neteisėti ar nepagrįsti.
36. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad proceso atnaujinimas pagal pareiškėjos nurodytas aplinkybes reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą ir tų pačių byloje esančių įrodymų vertinimą, neatitiktų proceso atnaujinimo paskirties ir tikslų.
37. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės teisėta, todėl paliktina nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas.
38. Ieškovas prašo priteisti 380 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, atsižvelgia į CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius (2.1, 2.2, 2.3, 2.7, 2.9, 2.10, 8.16 punktai), ieškovo atstovo advokato galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį, daro išvadą, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos per didelės, todėl yra pagrindas jas sumažinti. Ieškovui iš pareiškėjos priteistina 180 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Atmesti pareiškėjos Z. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutarties.
Palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartį.
Priteisti iš atsakovės Z. B. (a. k(duomenys neskelbtini) ieškovui V. P. (V. P.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.