- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-20
- Bylos Nr.
- e2-355-494/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01221-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- Z. B.
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovui V. P., jo atstovams advokatui P.Makauskui, advokato padėjėjai A.Povilanskaitei,
teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei Z. B. dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. P. ieškiniu prašė priteisti ieškovo V. P. naudai iš atsakovės Z. B. 10715,94 Eur skolos pagal 2009-02-09 išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, 2701 Eur metinių palūkanų už pradelstą skolos mokėjimą už laikotarpį nuo 2009-04-30 iki 2014-04-30, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad Vekselio turėtojui įstatymo nustatyta tvarka nesikreipus į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, išlieka teisė kreiptis dėl skolos priteisimo iš skolos gavėjo. Ieškovas, vadovaudamasis CK 6.878, 6.873 str. 1 d., teikia ieškinį atsakovei dėl 10715,94 Eur skolos ir 2701 Eur palūkanų priteisimo. Atsakovė 2009-02-09 išduotu paprastu neprotestuotinu vekseliu besąlygiškai įsipareigojo ieškovui iki 2009-04-30 išmokėti 10715,94 Eur (37000 Lt). Atsakovė įsipareigojimo iki vekselyje nustatyto termino neįvykdė, pinigų perdavimo faktą patvirtino pati atsakovė vekselyje įrašydama „aš, Z. B., gavau iš V. P. pinigus trisdešimt septyni tūkstančiai Lt 37000 Lt“. Atsižvelgiant į faktinę aplinkybę, kad vekselio pasirašymo atveju nebuvo aptartas palūkanų dydis, CK 6.874 str. 1 d., 6.210 str. 1 d. pagrindu iš atsakovės priteistina 5 proc. dydžio metinės palūkanos už laikotarpį nuo 2009-04-30 iki 2014-04-30. Už pradelstą piniginės prievolės įvykdymą nurodytu laikotarpiu, iš atsakovės priteistina palūkanų suma sudaro 2701 Eur (10715,94 Eur x 5 proc. sudaro 535,80 Eur metinių palūkanų; už 1 pradelstą dieną skaičiuotinos 1,48 Eur palūkanos (535 Eur : 365 dienų sudaro 1,48 Eur), 1,48 Eur x 1825 dienos sudaro 2701 Eur).
Nagrinėjamu atveju vekselis tampa paskolos teisinius santykius tarp paskolos davėjo ir paskolos gavėjo patvirtinantis rašytinis dokumentas/įrodymas, patvirtinantis skolininko pareigą atsiskaityti su kreditoriumi. LR Aukščiausiojo teismo išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus teisinio santykio, laikoma galiojančia kol neįrodyta priešingai. Dėl to vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Teisinis vekselių reglamentavimas ir teismų praktikos formuojamos nuostatos patvirtina ieškovo teisę teikti reikalavimus dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš atsakovės.
Šalies argumentai
Ieškovas V. P. prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Parodė, kad atsakovė dirbo pardavėja nuo 2005-2006 metų iki 2009 metų kovo mėnesio, parduotuvėje, Vilniaus g.10, Šumsko mst., Vilniaus r. 2009 metų vasario mėnesį pakartotinos inventorizacijos metu buvo nustatytas apie 65000 Lt trūkumas. Tuomet parduotuvėje dirbo Z. B., R. K., D. V., B. Š.. Atsakovė Z. B. pasakė kokia yra jos skola, kad tai yra 37000 Lt, atsakovė pati savo ranka pildė vekselį. Atsakovė imdavo prekes, bet nemokėjo už jas, taip elgėsi ir kitos pardavėjos su Z. B. leidimu. Z. B. vedė parduotuvės apskaitą ir skolų sąsiuvinį. 2009 metų sausio mėn. buvo vardinė inventorizacija, ją atlikinėjo pačios pardavėjos, buvo nustatytas trūkumas apie 4000 Lt sumai, todėl buvo atlikta pakartotinė inventorizacija. 2009 metų vasario mėn. inventorizacijoje dalyvavo jis, I. P., R. K., Z. B. ir kitos pardavėjos, atsakovė pasirašė inventorizacijos akte. Apie sąsiuvinį, kuriame nurodytos skolos už prekes jam pasakė R. K.. To sąsiuvinio jis nematė. Po to trūkumo nustatymo jis surinko visas pardavėjas atsakovę Z. B., R. K., D. K., I. T. ir kitas ir visos jos prisipažino savo skolas, kiek kuri skolinga. Tada jis pasiūlė arba kviesti policiją arba, kad jis padengs skolą parduotuvei, i kiekviena iš pardavėjų jam išduos vekselį kiekviena savo skolai. Kaip kiekviena galėjo, tiek jam ir grąžindavo skolas, jis tai pažymėdavo vekselyje arba išrašydavo naują vekselį negrąžintai sumai. Atsakovė jam negrąžino nei dalies skolos, kodėl nežino, jokios prievartos ar grąsinimų atsakovės atžvilgiu nebuvo, atsakovė pati pripažino ir nurodė savo skolą. Jis įnešė į parduotuvės apskaitą 75000 Lt tam trūkumui padengti, yra kasos pajamų orderis. Orderyje nenurodė, kad tai lėšos trūkumui padengti, o nurodė, kad tai apyvartinių lėšų trūkumas, taip patarė buhalterė. Jei būtų nurodyta kad tai skola, nesueitų balansas. Todėl inventorizacijos akte ir nebuvo įrašytas nustatytas trūkumas. Jis tuomet turėjo grynais apie 80000 Lt, nes buvo pardavęs mechanines dirbtuves, žemės sklypą. Pagal išduotus vekselius, visos pardavėjos grąžino skolas, apart atsakovės ir I. T.. 2016-06-23 įmonės buhalterinėje pažymoje nurodytas 58958 Lt trūkumas, nustatytas Šumsko parduotuvėje, bet iš viso trūkumas buvo 65000 Lt, nes ieškovo kitoje parduotuvėje Kalvelių kaime buvo nustatytas trūkumas, todėl ši suma buvo pripliusuota prie 58958 Lt. Buhalterinėje pažymoje nurodytos sąskaitos faktūros su Z. B. parašais.
Ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti baigiamojoje rašytinėje kalboje nurodytais argumentais.
Atsakovė Z. B. priešieškiniu prašė pripažinti 2009-02-09 atsakovės išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį V. P. vardu 37000 Lt sumai, negaliojančiu.
Priešieškinyje nurodė, kad atsakovė Z. B. ginčo vekselio išdavimo metu dirbo pas ieškovą parduotuvėje „Pavilona“ pardavėja nuo 2005 m. vasaros iki 2009 metų kovo mėnesio. 2009 metų vasario mėnesį, tikslios datos nepamena, atvykusi į parduotuvę ji sužinojo, kad nakties metu buvo išdaužtas parduotuvės stiklas. Maždaug po savaitės buvo atlikta inventorizacija, kurioje ji nedalyvavo. Savininkai V. P. ir I. P. nurodė, kad parduotuvėje nustatytas 60000 Lt trūkumas ir jį turės atlyginti tuo metu dirbusios pardavėjos. Atsakovei buvo nurodyta, kad ji turės atlyginti 37000 Lt žalą, todėl atsakovė buvo priversta pasirašyti ginčo vekselį nurodytai sumai. Ieškovas V. P. 2009 metų vasario mėn. pasinaudojo savo padėtimi, nes jis su žmona buvo parduotuvės savininkai, šantažavo atsakovę ir kitas pardavėjas, norėdamas paskelbti atsakovę kompromituojančią medžiagą, kuri pažemintų jos garbę, melagingais prasimanymais, kad neva parduotuvėje yra susidaręs prekių trūkumas ir reikia atlyginti žalą. V. P. pasinaudodamas ekonominiu spaudimu ir apgaulės būdu piktavališkai privertė atsakovę pasirašyti vekselį. Atsakovė kaip ekonomiškai silpnesnė pusė buvo priversta sudaryti ekonomiškai nenaudingą sandorį ir prieš savo valią išduoti ginčo vekselį, kad ji iš V. P. gavo 37000 Lt. Po poros dienų analogiškas vekselis buvo išgautas iš atsakovės dukters I. T., kad pastaroji gavo iš V. P. 2900 Lt. Jokių pinigų iš V. P. atsakovė negavo, todėl ginčo vekselis pripažintinas negaliojančiu CK 1.91 str. pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2016-01-19 sprendime taip pat suabejojo dėl analogiško vekselio teisėtumo ir nurodė, kad kelia abejonių dėl prievolių egzistavimo Z. B., tenkančias pagal vekselį dėl nereikalavimo skolos nuo 2009-04-20. Visi šie faktai aiškiai parodo, kad ieškovas kreipėsi į teismą tik tada, kai buvo pralaimėtos visos bylos dėl jo padarytos žalos atsakovei Z. B. atlyginimo ir nenoro atlyginti žalą. V. P. pagal Vilniaus apygardos teismo 2011-05-16 nuosprendį (baudž. byla Nr. 1-154-149/2011) pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal BK 300 str. 1 d. ir 182 str. (dokumento klastojimas ir sukčiavimas), ir atsakovei Z. B. iš ieškovo nuo 2011-09-27 yra priteista 50000 Lt (14481 Eur), kurios ieškovas iki šiol neatlygina.
Atkreiptinas dėmesys, kad neišlaiko kritikos V. P. pateikta teismui 2009-02-09 kasos pajamų orderio Nr.00002607 kopija, kurioje nurodoma, kad jis 75000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ įnešė kaip apyvartinių lėšų trūkumui padengti, o pinigus gauna jo žmona direktorė I. P.. Apyvartinės lėšos nieko bendra su neva nustatytu prekių trūkumu neturi. Vekselis nėra akceptuotas, todėl negali būti vertinamas kaip vekselis. Atsakovė Z. B. 2009 metais jokiose parduotuvės inventorizacijose nedalyvavo arba nepamena, tačiau iš ieškovo pateiktų įsąkymų matyti, kad atsakovė buvo įtraukta į komisijų sudėtį.
Teismo posėdžio metu atsakovė Z. B. prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Parodė, kad 2009 metų vasario mėnesio 9 d. parduotuvėje inventorizacijos metu buvo nustatytas trūkumas, gal apie 65000-75000 Lt sumai, inventorizacijos metu ji tik vaikščiojo, jos neprileido skaičiuoti prekių, ji pasirašė inventorizacijos akte, nes pamėgink nepasirašyti. P. negrąsino pasirašyti inventorizacijos akte, visos pardavėjos pasirašė jame ir ji pasirašė. Patvirtino, kad ginčo vekselį ji savo ranka užpildė 37000 Lt sumai, nes buvo prigąsdinta I. P. ir V. P., jie jai sakė, kad ir jos vaikai ir anūkai gyvena viename kaime, jie juos primuš, kad jei nepasirašys vekselio, kvies policiją, atleis ją iš darbo. Nežino ar šiuos grąsinimus girdėjo kas nors. 37000 Lt sumą įrašyti į vekselį jai nurodė Paškevičiai, ji nepamena ar tai kas nors girdėjo ir matė. Ji pas V. P. parduotuvėje dirbo apie 4 metus, jos išsilavinimas vidurinis, baigė profesinę mokyklą, specialybė pardavėja, tekdavo atlikinėti inventorizacijas, ji buvo pasirašiusi visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Pripažįsta, kad ji imdavo du kartus į mėnesį prekes ir iš karto už jas nesumokėdavo, kad duodavo prekes be apmokėjimo ir kitiems pirkėjams, apie tai įrašydavo į sąsiuvinį, kuris gulėjo po kasa. Ji duodavo prekes be apmokėjimo ir savo dukrai I. T., kitos pardavėjos irgi duodavo, tas skolas įrašydavo į sąsiuvinį, bet vėliau tas skolas ji grąžindavo. Sąsiuvinyje buvo įrašytos kiekvienos pardavėjos skolos dydis inventorizacijos dienai. Mano, kad P. žinojo apie tą sąsiuvinį. Ji negirdėjo ar kitoms pardavėjoms buvo grąsinta. Ji turėjo skolą parduotuvei, negali pasakyti kokiai sumai, bet tik ne 37000 Lt sumai. Ji dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu į teismą nesikreipė, nes galvojo, kad P.dėl skolos nesikreips. Negali paaiškinti, kodėl visos pardavėjos sako, kad ji dalyvavo inventorizacijoje, kad ji vekselį geranoriškai pasirašė be grąsinimų. Mano, kad pardavėjoms P.nurodė kokius parodymus duoti. R. K. viską pasakodavo šeimininkams, kas parduotuvėje darosi, gal tą trūkumą patys šeimininkai ir padarė, jie turėdavo atsarginius raktus, nors ji niekada šeimininkų nerasdavo parduotuvėje atėjusi į darbą. Ji vekselį pasirašė kavinėje, virtuvėje, dalyvaujant kitoms pardavėjoms, kurios sėdėjo salėje, kiekviena buvo kviečiama atskirai pasirašyti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.
Liudytoja I. P. parodė, kad ji yra ieškovo žmona, o atsakovė dirbo jos maisto prekių UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje Šumske pardavėja nuo 2006 metų iki 2009 metų kovo mėn., po to nutraukė darbo sutartį savo noru. Atsakovė pasirašė 2009-02-09 vekselį jos vyrui ieškovui 37000 Lt sumai. 2009-01-21 parduotuvėje buvo atlikta inventorizacija ir nustatytas 4412 Lt trūkumas, padarius 2009-02-07 inventorizaciją buvo nustatytas apie 60000 Lt trūkumas. Parduotuvėje buvo daroma suminė inventorizacija, kai skaičiujamos prekės, o vardinė inventorizacija daroma kartą į metus. Pokalbio su pardavėjomis metu išsiaiškino, kad visos imdavo iš parduotuvės prekes skolon, atsakovė irgi pripažino. Tada buvo sprendžiama ar kviesti policiją ar surašyti vekselius dėl skolų grąžinimo. Pardavėjos pripažino savo skolas, todėl ieškovas įnešė į kasą grynais pinigais 75000 Lt. Pinigų įnešimo metu ji buvo parduotuvės direktorė, o ieškovas jos pavaduotojas. Pardavėjos, tame tarpe ir atsakovė, vekselius išrašė kavinėje prie Šumsko parduotuvės, kiekviena išrašė vekselį savo ranka, jokių grąsinimų, spaudimo nebuvo. R. K. skola buvo apie 7000 Lt, D. V. – apie 2000 Lt, K. K. – apie 3000 Lt, D. K. – apie 3000 Lt, vėliau atvažiavo I. T. ir pasirašė vekselį 3700 Lt sumai. Pasirašant vekselius dalyvavo ir ji, ir ieškovas. Z. B. ir I. T. vienintelės negrąžino skolų. Pardavėjos jai sakė apie skolų sąsiuvinį, ir apie pirkėjų skolas, bet ji jo nematė. Pardavėjos yra materialiai atsakingos, jos daro pačios inventorizacijas, pasirašo už nurodytus skaičius. Iki trūkumo nustatymo ji nežinojo apie pardavėjų prekių ėmimą ar duodamas prekes pirkėjams skolon. Apie prekes duodamas skolon pirkėjams jai pasakė Z. B.. Apyvarta parduotuvėje į dieną būdavo apie 3000 Lt į mėnesį.
Liudytojas P. A. parodė, kad pažįsta ieškovą jis yra parduotuvės Šumske savininkas. Atsakovė Z. B. dirbo toje parduotuvėje 2007-2009 metais. Jis toje parduotuvėje prekinosi, nes parduotuvė netoli nuo jo namų. Jis niekur nedirba, prižiūri vaikus invalidus, pragyvena iš invalidumo pašalpų. Jis imdavo prekių iš parduotuvės skolon iš pardavėjos Z. B., su kitom pardavėjom jis mažiau bendravo. Imdavo prekių skolon už 50 ir 100 litų, kai grąžindavo jis pinigus, nežino ar tai matė kitos pardavėjos, Z. B. į sasiuvinį rašė skolas. Žmonės kalbėjo, kad iš Z. B. irgi imdavo prekes skolon, nes ji žmoniška, negali įvardinti tų žmonių, kurie prekes irgi imdavo skolon. Jo skola iš viso buvo 1000 Lt, jis skolą grąžino pardavėjoms Z. B. ir Boženai.
Liudytoja R. K. parodė, kad ieškovas yra jos buvęs darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje Šumske, o su atsakove Z. B. ji kartu dirbo toje parduotuvėje, ji dirbo nuo 2008 iki 2010 metų, o atsakovė 2009 metais išėjo iš darbo. Parduotuvėje 2009 metais buvo nustatytas trūkumas, viena inventorizacija buvo sausio mėnesį, nustatytas trūkumas apie 4000 Lt, kita vasario mėnesį – nustatytas trūkumas apie 60000 Lt. Antroje inventorizacijoje dalyvavo ji, atsakovė, I. P., V. P., B. Š., D. V.. Buvo pirkėjų skolos, t.y. prekės skolon buvo duodamos pirkėjams. Jos pačios skola buvo 6000 Lt. Buvo skolininkų sąsiuvinis, skolininkų skolas, jų pavardes į sąsiuvinį įrašydavo atsakovė. Po antros inventorizacijos buvo siūloma nekviesti policijos ir kiekvienai iš pardavėjų išrašyti po vekselį, tai buvo kavinėje tame pačiame pastate, ten dalyvavo ji, ieškovas, atsakovė, I. P., K. K., D. V.. To pokalbio metu atsakovė ištraukė ir parodė tą sąsiuvinį su pardavėjų skolomis. Kiekviena iš pardavėjų savo ranka rašė vekselį, jokio spaudimo, smurto, grąsinimo nebuvo. Kiekviena iš pardavėjų pripažino savo skolą, jos neginčijo, tame tarpe ir atsakovė. Visos pardavėjos kartu pasirašė vekselius, ji nėra girdėjusi iš atsakovės, kad ją vertė pasirašyti vekselį. 2009 metų sausio mėnesį parduotuvėje buvo išdaužtas stiklas, bet ne pilnai, per tą langą nieks negalėtų į parduotuvę įlysti.
Liudytoja K. K. parodė, kad ji nuo 2007 metų iki 2010 metų dirbo pas V. P. kavinėje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ Šumske. Atsakovė tuo laiku dirbo pas P.parduotuvėje pardavėja. Apie 2009 metų inventorizacijos metu nustatytą trūkumą jai sakė jos dukra R. K., kuri dirbo pas V. P. parduotuvėje. 2007 – 2010 metų laikotarpyje du kartus per mėnesį ji imdavo į skolą maisto ir buitines prekes iš parduotuvės, prekes duodavo Z. B., kuri užrašydavo į sąsiuvinį kokias prekes ji ima ir kokiai sumai, jai Z. B. sąsiuvinio nerodė. Tokiu būdu prekes imdavo ir D. K. ir R. K.. V. P. dėl skolos pakvietė pasiaiškinti į kavinę, esančią virš parduotuvės ją, D. K., R. K., Z. B.. Ji turėjo skolą 2900 Lt, tie skaičiai buvo iš Z. B. užrašų, kiekvienai buvo pasakyta skola. V. P. pasiūlė pasirašyti kiekvienai vekselį skolos sumai, V. P. sakė, kad skolą parduotuvei padengs jis. Ji su savo skola sutiko, pasirašė vekselį 2900 Lt sumai, ji skolą grąžino V. P. dalimis ir V. P. vekselį suplėšė. Visos dalyvavusios sutiko su savo skolomis, pasirašė vekselius. V. P. negrąsino pasirašyti vekselius. Jos dukra R. K. irgi buvo skolinga, kiek, nežino, bet buvo pasirašiusi vekselį. 2009 metais buvo išdaužtas parduotuvėje vienas iš dvigubų langų, bet į parduotuvę nebuvo įlysta. Kai ji dirbo kavinėje, tai kavinė imdavo prekes iš parduotuvės, buvo atskiras sąsiuvinis.
Liudytoja D. K. parodė, kad ji dirbo pas V. P. kavinėje 2004-2010 metais virėja. Atsakovė dirbo tame pačiame pastate Šumske esančioje V. P. parduotuvėje pardavėja gal nuo 2006 metų. 2009 metais parduotuvėje buvo nustatytas trūkumas virš 50000 Lt. Ji buvo skolinga parduotuvei, nes nuo 2008 metų vasaros iki 2009 metų sausio mėnesio imdavo prekes, už jas nemokėdama, prekes jai duodavo Z. B., kuri sumas užrašydavo sąsiuvinyje. Ji buvo nesumokėjusi 2700 Lt, prekes imdavo gal porą kartų per savaitę. Pardavėjos irgi imdavo prekes už jas nemokėdavo, apie tai V. P. nežinojo. 2009 metų vasario mėnesį V. P. pakvietimu į kavinę susirinko ji, K. K., R. K., D. V., Z. B., Inga, pavardės nepamena, visos prisipažino V. P. dėl skolų. Jai apie jos skolą pasakė Z. B., viskas buvo užrašyta Z. B. sąsiuvinyje, ji matė tą sąsiuvinį, tai buvo paprastas sąsiuvinis. Tada kiekviena pasirašė vekselius skolų sumai. Skolų nieks neginčijo, nieks nevertė vekselių pasirašyti, jokios prievartos nebuvo, visos sutiko pasirašyti vekselius, nes žinojo, kad yra skolingos. Ji yra su V. P. atsiskaičiusi, vekselis buvo panaikintas. Ji matydavo, kad Z. B. dukra Inga atvažiuodavo ir imdavo prekes be pinigų. 2009 metais parduotuvėje buvo išdaužtas vienas langas, langai buvo dvigubi, kitas nebuvo išdaužtas, bet nebuvo pavogta prekių.
Liudytojas P. M. parodė, kad pagal 2008-12-01 sudarytą buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį jo įmonė UAB „Nemesida“ teikia ieškovo įmonei UAB „. buhalterines paslaugas. Ieškovo įmonei priklauso trys parduotuvės, jam žinoma, kad vienoje iš jų Šumske, Vilniaus g.10, 2009-02-07 dieną buvo nustatytas trūkumas, jis pats inventorizacijoje nedalyvavo. Jis paruošė 2016-06-23 pažymą, kurioje nurodytas trūkumas 2009-02-07 dienai – 58958,01 Lt sumai. Pažymos viršuje klaidingai nurodyta data, kad 2009-12-31 dienai likutis yra 130565,30 Lt, turi būti 2008-12-31 dienai. Prie 130565,30 Lt sumos buvo pridėta kiek buvo įsigyta prekių parduotuvėje nuo 2009-01-05 iki 2009-01-21, t.y. 43560,29 Lt sumai ir iš gautos sumos minusuota 22616,16 Lt – už kiek buvo užpirkta prekių ir minusuota 3690,22 Lt – kiek buvo parduota prekių atsiskaitant banko kortelėmis, tokiu būdu gaunasi likutis 2009-01-21 dienai 147819,21 Lt. Tada skaičiuojama nuo 2009-01-22 iki 2009-01-31, prekių buvo gauta už 12564,37 Lt, o parduota prekių už grynus pinigus 19400 Lt sumai, o banko kortelėmis 1347,93 Lt sumai. Tada vėl skaičiuojama kad nuo 2009-02-02 iki 2009-02-07 prekių gauta už 9337,65 Lt, o parduota už 4800 Lt grynaisiais pinigais ir 657,87 Lt banko kortelėmis. Tokiu būdu pagal buhalterinius duomenis likutis prekių turėjo būti 143497,43 Lt sumai, o faktiškai prekių likutis inventorizacijos metu rastas 84539,42 Lt sumai ir trūkumas sudaro 58958,01 Lt. Jis negirdėjo, kad dėl šio trūkumo būtų kviesta policija. Po trūkumo nustatymo jis sužinojo iš ieškovo, kad pardavėjos padengs tą trūkumą pasirašę vekselius. Tas trūkumas nebuvo nurodytas apskaitoje, nes trūkumą pripažino materialiai atsakingi asmenys ir direktorius įnešė savo pinigus tam trūkumui padengti. Jam tapo žinoma, kad V. P. įnešė pinigus 75000 Lt sumai kasos pajamų orderiu 2009-02-09, šitam orderyje nurodyta, kad tai apyvartinėm lėšom padengti, orderyje nurodyti kad tai trūkumui padengti negalėjo, nes tada tai fiksuoti reiktų dokumentuose ir kviesti policiją. 2009-02-09 apraše nurodyta, kad trūkumo nerasta, nes trūkumas buvo padengtas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas (CPK 178, 185 str. str.).
Kaip nustatyta byloje 2009-02-09 paprastuoju neprotestuotinu vekseliu (toliau – vekselis) vekselio davėja atsakovė Z. B. įsipareigojo iki 2009-04-30 sumokėti V. P. 10715,94 Eur (37000 Lt); vekselyje nurodyta, kad „Aš Z. B. gavau iš V. P. 37000 Lt, Z. B., a.k., parašas; vekselio davėjas – Z. B., mokėjimo vieta Vilniaus raj. Šumsko m. Vilniaus 10“. Ginčo dėl to, kad vekselio forma užpildė Z. B., byloje nekilo.
Atsakovė Z. B. 2006-08-01 sudarytos darbo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu nuo 2005-06-01 dirbo pardavėja parduotuvėje Vilniaus g.10, Šumsko mst., Vilniaus r. (darbo sutartis su atsakove nutraukta 2009-03-18 pagal LR DK 127 str. 1 p.). UAB „(duomenys neskelbtini)“ su atsakove I. T. buvo sudaryta visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartis, atsakovė pasirašytinai buvo supažindinta su pardavėjos pareiginiais nuostatais. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorė yra I. P. – ieškovo V. P. sutuoktinė, priklausančioje parduotuvėje esančioje Vilniaus g. 10, Šumsko k., Vilniaus r., 2009-02-07 direktorės I. P. įsakymo Nr.2009/I1 pagrindu 2009-02-07 buvo atlikta inventorizacija, minėto įsakymo pagrindu sudaryta inventorizacijos komisija, kurios pirmininku paskirtas ieškovas V. P. kaip direktorės pavaduotojas bei nariai: pardavėjos Z. B., R. K., B. Š., D. V.. Kaip matyti iš 2009-02-07 inventorizacijos aprašo Nr.2009/02, kurį pasirašė direktorė I. P., direktoriaus pavaduotojas V. P., pardavėjos R. K., B. Š., D. V., nurodyta, kad inventorizacijos metu trūkumas ar perteklius nenustatytas, rasta turto ir įrašyta į inventorizacijos lapus 84539,42 Lt, sutikrinimo data 2009-02-09. 2009-02-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje pažymoje, pasirašytoje direktorės I. P., nurodyta, kad inventorizacijos metu parduotuvėje Šumsko mstl. Vilniaus g.10, prekių trūkumas ar perteklius nenustatytas. Tuo tarpu UAB „Pavilona“ 2016-06-23 pažymoje nurodyta, kad 2009-02-07 dienai nustatytas trūkumas sudaro 58958,01 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kasos pajamų orderyje serija AAA Nr.00002607 nurodyta, kad Iš V. P. priimta 75000 Lt – pinigų įnešimas apyvartinių lėšų trūkumą padengti, minėtą kasos pajamų orderį pasirašė direktorė I. P..
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad tarp ginčo šalių nebuvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai CK 6.870 – 6.875 str. str. pagrindu, ginčo dėl to tarp šalių nekilo.
Vekselis, kaip vertybinis popierius, - tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d.).Paprastuoju vekseliu (solo) jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą (CK 1.105 str. 4 d.).
Kasacinio teismo išaiškinta, kad dėl vekselio, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. v. UAB ,,Šebsta“, bylos Nr. 3K-3-493/2014 ir joje nurodyta praktika). Kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas, ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007; teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. ir kt. v. G. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-605/2012). Taigi, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio pagrindo. Tuo atveju, kai vekselio davėjas teigia, kad pagal paskolos sutartį, buvusią prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, jis negavo pinigų ar daiktų ar gavo jų mažiau, būtent jis, o ne vekselio turėtojas turėtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamą vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. I. v. D. O., bylos Nr. 3K-3-171/2013; 2014 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-82/2014). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad vertybinio popieriaus turėtojas laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių tol, kol neįrodyta priešingai (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-82/2014; kt.).
Todėl nagrinėjamu atveju šalių, liudytojų parodymai ir nustatytos aplinkybės apie inventorizacijos metu nustatytą trūkumą (nors oficialių rašytinių įrodymų apie 65000 Lt trūkumo sumą nepateikta), trūkumo nenurodymą inventorizacijos apraše, apie vekselių pasirašymą, apie ieškovo įnešimą 75000 Lt trūkumams padengti (nurodant, kad tai apyvartinių lėšų trūkumas), apie tai, kad egzistavo parduotuvėje skolų sąsiuvinis (apie kurio buvimą nei ieškovas nei jo žmona I. P. nežinojo), kuriame kiekviena pardavėja įrašydavo savo ir pirkėjų, neatsiskaičiusių už pirktas prekes, skolų sumas, kad atsakovė dalyvavo inventorizacijoje, tuo metu dirbo parduotuvėje, kad ji imdavo du kartus į mėnesį prekes ir iš karto už jas nesumokėdavo, kad duodavo prekes be apmokėjimo ir pirkėjams, apie tai įrašydavo į sąsiuvinį, kuris gulėjo po kasa, kad atsakovė duodavo prekes be apmokėjimo ir savo dukrai I. T. (I. T. kaip atsakovė Vilniaus rajono apylinkės teismo civ. byloje Nr.e2-356-494/2017, duodama parodymus, patvirtino, kad pardavėjos imdavo prekes už jas neatsiskaičius bei duodavo pirkėjams prekes skolon, kad skolos buvo užrašomos į sąsiuvinį), kad sąsiuvinyje buvo įrašytos kiekvienos pardavėjos skolos dydis inventorizacijos dienai, kad atsakovė pripažino, jog turėjo skolą parduotuvei, vienok, ne tokiai sumai, kuri nurodyta vekselyje, tik pagrindžia kokiu pagrindu atsakovė išdavė ieškovui ginčijamą vekselį, bet nepaneigia atsakovės prievolės ieškovui pagal ginčijamą vekselį, kurį atsakovė išdavė ieškovui laisva valia.
Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 str. 1 d.) Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams (CK 6.37 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju šalys ginčo vekselyje nebuvo raštu sutarusios dėl mokėtinų palūkanų už prievolės neįvykdymą vekselyje nurodytu terminu. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Remiantis LR CK 6.210 str. 1 d., terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Todėl iš atsakovės priteistina už pradelstą piniginės prievolės įvykdymą už laikotarpį nuo 2009-04-30 iki 2014-04-30 palūkanų suma - 2701 Eur (10715,94 Eur x 5 proc. sudaro 535,80 Eur metinių palūkanų; už 1 pradelstą dieną skaičiuotinos 1,48 Eur palūkanos (535 Eur : 365 dienų sudaro 1,48 Eur), 1,48 Eur x 1825 dienos sudaro 2701 Eur) (CK 1.125 str.9 d.).
Vadovaujantis CK 1.91 straipsniu, apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. T. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-264/2013; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. K. v. K. S., bylos Nr. 3K-3-429/2013; kt.).
CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatytas savarankiškas sandorių pripažinimo negaliojančiu pagrindas – sandorio, sudaryto dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo panaudoti tokį spaudimą, negaliojimas. Šio straipsnio 4 dalyje realus grasinimas yra laikomas kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį. Tai reiškia, kad sandoris gali būti pripažįstamas sudarytu dėl ekonominio spaudimo tais atvejais, kai ne tik nustatomas tokio spaudimo faktas (realūs grasinimai), bet ir kai šalies valią sudaryti tokį sandorį nulemia grasinimas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandoriui kaip sudarytam dėl ekonominio spaudimo pripažinti negaliojančiu konkrečioje byloje turi būti nustatomos šios faktinės aplinkybės: a) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; b) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; c) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; d) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lietuvos dujos“ v. AB ,,Lietuvos energija“ ir kt.., bylos Nr. 3K-7-378/2005; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Novatoriška statyba“ v. AB „Žemaitijos pienas“, bylos Nr. 3K-3-574/2006).
Atsakovės priešieškinyje bei teismo posėdyje nurodytos aplinkybės apie atsakovės atžvilgiu panaudotą iš ieškovo pusės apgaulę, ekonominį spaudimą, grasinimus, paskelbimą apie atsakovę kompromituojančią medžiagą, nėra įrodyti. Tai patvirtina liudytojų K. K., R. K., I. P., ieškovo parodymai dalyje apie tai, kad visos pardavėjos, tame tarpe ir atsakovė, buvo surinktos kartu kavinėje, kad pripažino savo skolų dydį ir geranoriškai išrašė vekselius. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė ginčo vekselio neginčijo nuo pat jo išdavimo momento, su priešieškiniu kreipėsi į teismą tik po to, kai ieškovas kreipėsi su ieškiniu dėl skolos iš atsakovės priteisimo. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – ir išrašydamas vekselį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokio teisinio veiksmo padarinius. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007 ir kt.). Kaip matyti iš 2016-05-04 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato kriminalinės policijos 1-ojo skyriaus tyrėjo A. D. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (tyrimo medžiaga Nr.M-1-01-32285-16) buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 181 str., 245 str. V. P. atžvilgiu pagal Z. B. pareiškimą, kuriame ji nurodė, kad V. P., siekiant paskelbti apie ją kompomituojančią informaciją yra priėmęs iš Z. B. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 37000 Lt (10715,94 Eur) sumai ir dabar nori išieškoti iš pastarosios minėtus pinigus, taip pat, kad V. P. nevykdo teismo sprendimo ir negražina priteistų pinigų 50000 Lt (14481 Eur) Z. B..
Atsakovės atsiliepime nurodytos aplinkybės apie tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2016-01-19 sprendime civ. byloje Nr.2A-792-275/2016 pagal ieškovės Z. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-02-25 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. B. ieškinį atsakovams I. P. ir V. P. dėl turto pasidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia (actio Pauliana), trečiasis asmuo Vilniaus miesto 17-asis notarų biuras, suabejojo dėl ginčo vekselio, išduoto atsakovei Z. B., teisėtumo, kad V. P. pagal Vilniaus apygardos teismo 2011-05-16 nuosprendį (baudž. byla Nr. 1-154-149/2011) pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal BK 300 str. 1 d. ir 182 str. (dokumento klastojimas ir sukčiavimas), ir atsakovei Z. B. iš ieškovo nuo 2011-09-27 yra priteista 50000 Lt (14481 Eur), kurios ieškovas iki šiol neatlygina, nagrinėjamu atveju neturi jokios reikšmės, kadangi būtent nagrinėjamoje byloje yra nagrinėjamos aplinkybės apie ginčo vekselio išdavimo pagrindą, prievolės pagal vekselio vykdymą ir vekselio teisėtumą. Atsakovės teiginiai, kad 2009-01-13 parduotuvėje buvo išdaužtas langas ir galimai iš parduotuvės buvo pavogta prekių, todėl buvo nustatytas trūkumas, yra niekuo nepagrįsti, kadangi kaip matyti iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr.57-1-0055-09 dėl 2009-01-13 parduotuvėje Vilniaus g.10, Šumsko m., Vilniaus r. išdaužto lango, jokių duomenų, kad iš parduotuvės buvo pavogta prekių nėra, o ir pati atsakovė apklausta tuomet liudytoja, patvirtino, kad „kiek jai yra žinoma iš parduotuvės nieko nedingo“.
Esant aukščiau nurodytom aplinkybėm, ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas, iš atsakovės ieškovui priteistina 10715,94 Eur skolos, 2701 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2009-04-30 iki 2014-04-30, viso 13416,94 Eur.
Pagal LR CK 6.37 str. 2 d., skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis LR CK 6.210 str. 1 d., terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Todėl iš atsakovės priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą 13416,94 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-04-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kadangi ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas, iš atsakovės priteistinos ieškovui bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Ieškovo bylinėjimosi išlaidos sudaro 32 Eur žyminio mokesčio, bei 3472,04 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 32 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į ieškovo prašomų priteisti iš atsakovės 3472,04 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti nemažą dydį, į bylos pobūdį ir sudėtingumą, ginčo šalių dalyvavimą teismo posėdžiuose, ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais ieškovo prašomos priteisti 3472,04 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti mažintinos ¼ d., ir ieškovui iš atsakovės priteistina 2604,03 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, viso ieškovui iš atsakovės priteistina 2636,03 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė už priešieškinį buvo sumokėjusi 100 Eur žyminio mokesčio, likusios dalies – 221,48 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas 2016-08-05 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Kadangi atsakovės priešieškinys atmestinas, todėl iš atsakovės valstybei priteistina 221,48 Eur žyminio mokesčio, taip pat iš atsakovės valstybei priteistina 11 Eur pašto išlaidų, viso 232,48 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str., 96 str. 1 d.)
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-04-01 nutartimi ieškovo V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) reikalavimo užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki sprendimo įvykdymo ((duomenys neskelbtini) str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) 263-270 str. str., teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės Z. B., a.k(duomenys neskelbtini) ieškovui V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 10715,94 Eur skolos, 2701 Eur palūkanų, viso 13416,94 Eur (trylika tūkstančių keturis šimtus šešiolika eurų 94 eurocentus), 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (13416,94 Eur) nuo 2016-04-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės Z. B., a.k(duomenys neskelbtini) ieškovui V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) viso 2636,03 Eur (du tūkstančius šešis šimtus trisdešimt šešis eurus 3 eurocentus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės Z. B., a.k(duomenys neskelbtini) valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a. s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660). 221,48 Eur (du šimtus dvidešimt vieną eurą 48 eurocentus) žyminio mokesčio ir 11 Eur (vienuolika eurų) pašto išlaidų, viso 232,48 EUR (du šimtus trisdešimt du eurus 48 eurocentus) bylinėjimosi išlaidų.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-04-01 nutartimi ieškovo V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) reikalavimo užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones - atsakovei Z. B., a.k(duomenys neskelbtini) priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o jo nesant arba esant nepakankamai, – piniginių lėšų, esančių pas atsakovę ar trečiuosius asmenis 13416,94 Eur (trylikos tūkstančių keturių šimtų šešiolikos eurų 94 eurocentų) sumai, areštą, uždraudžiant atsakovei areštuotu turtu disponuoti, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu V. P. – palikti galioti iki šio teismo sprendimo įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.