- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-19
- Bylos Nr.
- 2A-792-275/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00309-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- Z. B.
- Atsakovas
- I. P., V. P.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto 17-asis notaro biuras
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. B. ieškinį atsakovams I. P. ir V. P. (V. P.) dėl turto pasidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia (actio Pauliana), trečiasis asmuo Vilniaus miesto 17-asis notaro biuras.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Z. B. kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams I. P. ir V. P. dėl turto pasidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia (actio Pauliana), trečiasis asmuo Vilniaus miesto 17-asis notaro biuras, jį patikslinusi prašė panaikinti 2010 m. rugsėjo 20 d. atsakovų sudarytą sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį. Nurodė, kad pagal Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendį V. P. pripažintas kaltu pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnį ir nuteistas laisvės atėmimu (baudžiamoji byla Nr. l-154-149/2011). Šiuo nuosprendžiu ieškovės naudai iš jo priteista 30 000 Lt (8688,60 Eur) turtinei ir 20 000 Lt (5792,40 Eur) neturtinei žalai atlyginti. 2012 m. sausio 5 d. vykdomasis raštas buvo pateiktas antstolei I. Beliačic. Antstolė 2012 m. liepos 9 d. patvarkymu Nr. 0011/12/00048 ieškovę informavo, kad skolininkas V. P. ir jo sutuoktinė I. P. 2010 m. rugsėjo 20 d. pasirašė Turto pasidalijimo sutartį – visas turtas, kuris buvo įgytas santuokos metu, perėjo atsakovės nuosavybėn. Teigė, kad atsakovai, sudarydami šią povedybinę sutartį, siekė, jog ieškovė negalėtų patenkinti savo reikalavimų iš sutuoktinių turto.
Atsiliepimas
Atsakovė - I. P., pateiktame atsiliepime į pareikštą ieškinį nesutiko su ieškiniu (b.l. 121 - 123). Pateikė teismui ieškovei siųsto 2011 m. lapkričio 16 d. pasiūlymo kopiją, kuris patvirtino, jog ieškovei teikė pasiūlymą atlyginti žalą, perleidžiant asmeninės nuosavybės teise priklausantį 126,18 kv. m. ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), bet į savo pasiūlymą 2012 m. sausio 18 d. gavo atsakymą, kad ieškovė rengia ieškinį teismui dėl turto pasidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Taigi, apie sudarytą turto padalijimo sutartį ieškovė žinojo 2012 m. sausio mėnesį, todėl remiantis CK 6.66 str. 3 d. nuostatomis ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu turėjo būti pateiktas teismui ne vėliau, kaip 2013 m. sausio mėnesį. Ieškovė kreipėsi į teismą 2013 m. vasario mėnesį, todėl praleido ieškinio senaties terminą, dėl ko prašo ieškinį atmesti. Pagal turto padalijimo sandorį jai su 3 vaikais atiteko gyvenamieji būstai, kurių vertė žymiai didesnė nei ieškovės reikalavimo teisė. Sandoriu nebuvo padalintas visas santuokoje įgytas turtas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad po tokio sandorio sudarymo V. P. tapo nemokus, o ji sudarydama sandorį dėl dalies turto padalijimo, buvo nesąžininga. Atsakovas – V. P., ir trečiasis asmuo - Vilniaus miesto 17 notarų biuras, nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Spręsdamas dėl actio Pauliana taikymo sąlygų, teismas nustatė, kad kreditorė (ieškovė) Z. B. turi galiojančią 50 000 Lt (14 481 Eur) dydžio reikalavimo teisę atsakovui V. P.; antstolė areštavo atsakovui priklausantį ūkinį pastatą, įvertintą 2500 Lt (724,05 Eur), ir parduotuvę, įvertintą 24 000 Lt (6950,88 Eur). Pats atsakovas nurodė, kad turi 3000–4000 Lt (868,86–1158,48 Eur) vertės traktorių. Kito asmenine nuosavybės teise priklausančio turto skolininkas neturi. Teismas pažymėjo, kad sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimi padalytas ne visas atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas. Teismas nustatė, kad atsakovė yra vienintelė UAB „Pavilona“ akcininkė, o juridinis asmuo įregistruotas po santuokos sudarymo (1990 m.), todėl sprendė, kad šis turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktas), į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas. UAB „Pavilona“ turi turto, kurio vertė daugiau nei dvigubai didesnė, nei ieškovės reikalavimas. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad net ir sudarius sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, kreditorė gali patenkinti savo reikalavimus. Teismas nenustatė skolininko nemokumo, kaip būtinosios actio Pauliana taikymo sąlygos, todėl neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ginčijamas sandoris pažeidė kreditorės teises. Teismas pažymėjo, kad net ir nustačius kitas actio Pauliana taikymo sąlygas, ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nes praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškovė apie turto pasidalijimo sutartį sužinojo ne vėliau kaip 2012 m. sausio 18 d., o ieškinys teisme gautas 2013 m. vasario 7 d., t. y. praleidus CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą. Be to, ginčijama sutartis 2010 m. rugsėjo 20 d. užregistruota Vedybų sutarčių registre. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir atsakovams prašant taikyti ieškinio senatį, teismas sprendė ją taikyti. Teismas nurodė, kad svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas terminas turėtų būti atnaujintas nagrinėjamoje byloje, nenustatyta, o ieškovė visą laiką naudojosi profesionalaus teisininko advokato V. A. pagalba, todėl teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad ieškovės asmeninės savybės ir patirtis galėjo sutrukdyti laiku įgyvendinti teisę dėl kreipimosi į teismą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal ieškovės Z. B. apeliacinį skundą, 2014 m. lapkričio 6 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčijamu sandoriu atsakovas V. P. netapo nemokus, todėl, nesant vienos iš būtinųjų actio Pauliana taikymo sąlygų (kreditoriaus teisių pažeidimo), nėra pagrindo tenkinti ieškinį. Bylos duomenys įrodė, kad pagal ginčijamą sandorį atsakovė asmeninės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą, kuris iki tol priklausė sutuoktiniams (atsakovams) bendrosios jungtinės nuosavybės teise (0,2500 ha žemės sklypas ir gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini); 0,1368 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini); butas (duomenys neskelbtini); statinys ir 1/2 dalis kitų statinių (duomenys neskelbtini)). Iš to akivaizdu, kad, sudaręs ginčijamą sandorį, atsakovas V. P. sumažino turto, iš kurio gali būti tenkinami ieškovės turtiniai reikalavimai, mastą, tačiau atsakovai bendrosios jungtinės nuosavybės teise turi ir kito nekilnojamojo turto – pastatų (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė 26 041 Lt (7541,99 Eur). Be to, atsakovų santuokos metu buvo įsteigta UAB „Pavilona“, jos įstatinis kapitalas – 35 000 Lt (10 136,70 Eur), bendrovės turimo nekilnojamojo turto (žemės sklypo, pastato, negyvenamųjų patalpų) vidutinė rinkos vertė – 112 800 Lt (32 669,14 Eur). Nors byloje nėra duomenų apie atsakovo turimą (registruotą ir neregistruotą) kilnojamąjį turtą, įskaitant lėšas, tačiau jis yra personalinės įmonės savininkas (duomenų apie gaunamas pajamas iš šios ar kitos veiklos byloje nenustatyta). Atsakovo vardu registruotos nuosavybės teisės į pastatą – parduotuvę, unikalus (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, (duomenys neskelbtini), kurių bendra rinkos vertė 28 250 Lt (8181,76 Eur). Nurodytas atsakovo turtas jau yra areštuotas antstolės I. Beliačic ir bus realizuotas, siekiant įvykdyti ieškovės 50 000 Lt (14 481 Eur) turtinius reikalavimus atsakovui V. P.. Taigi, šiuo metu didžioji dalis ieškovės, kaip kreditorės, reikalavimų atsakovui jau yra užtikrinti nekilnojamojo turto areštu. Be to, kaip nustatyta, nepriklausomai nuo sudaryto ginčijamo sandorio, dėl kurio atsakovas neteko dalies nekilnojamojo turto, jis kartu su sutuoktine (atsakove) I. P. turi ir kito bendro turto, kuris iš esmės būtų pakankamas likusiems ieškovės reikalavimams patenkinti. Teismas taip pat nustatė, kad dar 2011 m. lapkričio 16 d. raštu atsakovė siūlė ieškovei jai priklausantį nekilnojamąjį turtą – 126,18 kv. m butą (duomenys neskelbtini), mainais į ieškovei priteistą 50 000 Lt (14 481 Eur) žalos atlyginimą, todėl, teismo vertinimu, atsakovai nesiekė išvengti atsiskaitymo su ieškove. Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio senaties termino, pažymėjo, kad 2012 m. sausio 18 d. rašte, kuris buvo adresuotas atsakovams, ieškovė nurodė, kad yra ruošiamas ieškinys dėl tokios sutarties nuginčijimo, iš to darytina išvada, jog apie ginčijamą sandorį ji sužinojo ne vėliau kaip 2012 m. sausio 18 d. Kadangi ieškinys teismui buvo išsiųstas paštu 2013 m. vasario 5 d., todėl teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad jis pareikštas praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą (CK 6.66 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nors šioje byloje ir būtų pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, tačiau nustačius, kad ginčijamu sandoriu nebuvo pažeistos kreditorės (ieškovės) teisės, ši faktinė aplinkybė neturi teisinės reikšmės galutiniam teismo procesiniam sprendimui. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, netinkamai nustatė už skundą mokėtiną žyminį mokestį. Kadangi pareikštu ieškiniu ieškovė visa apimtimi ginčijo 2010 m. rugsėjo 20 d. sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, kuriuo perleisto nekilnojamojo turto vertė 540 738,50 Lt (156 608,69 Eur), todėl už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis buvo 9407 Lt (2724,45 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Pirmosios instancijos teismui atmetus ieškinį, ieškovė skundė teismo sprendimą visa apimtimi, prašydama pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu, todėl ir už apeliacinį skundą mokėtina žyminio mokesčio suma yra 9407 Lt (2724,45 Eur) (CPK 80 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgdamas į tai, kad 2014 m. balandžio 16 d. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (1.7) S-1346 ieškovė buvo iš dalies (50 proc.) atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, teismas sprendė, kad, netenkinus apeliacinio skundo, likusi žyminio mokesčio dalis - 4704 Lt (1362,37 Eur) priteistina iš ieškovės valstybės naudai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. birželio 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 6 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nors bendras sutuoktinių turtas taip pat yra įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktas), tačiau įmonės turtas yra jos turtas, o ne savininko asmeninis turtas – sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe priklauso tik akcijos (Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnis, 40 straipsnio 1 dalis). Teismai nenustatė UAB „Pavilona“ akcijų vertės. Spręsdami klausimą dėl skolininko nemokumo, teismai nesiaiškino ir nevertino aplinkybių, turėjusių esminę reikšmę dėl atsakovų sudaryto sandorio, kuriuo skolininkas sumažino turto, iš kurio gali būti tenkinami ieškovės turtiniai reikalavimai, mastą. Byloje nėra duomenų apie atsakovo turimą (registruotą ir neregistruotą) kilnojamąjį turtą, įskaitant lėšas, taip pat nėra duomenų apie gaunamas pajamas iš V. P. personalinės įmonės ar kitos veiklos. Nagrinėjamu atveju nepritartina teismų išvadoms, kad atsakovas su sutuoktine (atsakove) I. P. turi ir kito bendro turto, kuris iš esmės būtų pakankamas likusiems ieškovės reikalavimams patenkinti, nes šis turtas (bendrosios jungtinės nuosavybės teise atsakovams priklausantis nekilnojamasis turtas – pastatai (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė sudaro 26 041 Lt (7541,99 Eur) yra areštuotas ne tik antstolės I. Beliačic, bet ir 2013 m. sausio 4 d. antstolės B. Palavinskienės, 2010 m. rugpjūčio 11 d. antstolio I. Gaidelio, 2010 m. sausio 22 d. antstolio V. Milevičiaus. Nurodyta, kad byloje nėra duomenų apie skolininko vardu esančias skolas kitiems (pirmesniems) kreditoriams. Nagrinėjant bylą iš naujo teismas turi nustatyti visą atsakovo turimą turtą ir spręsti dėl ginčijamo sandorio dalies atsakovo mokumui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė Z. B. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1) Teismo sprendimas yra neteisingas, nes teismas, atmesdamas ieškinį, vadovavosi ne faktiniais duomenimis, o prielaidomis ir byloje nesančiais įrodymais (CPK 177 str. 2 d.). Povedybinė sutartis buvo sudaryta po to, kai 2009 m. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl V. P. padarytos nusikalstamos veikos. Taigi atsakovai, sudarydami šią sutartį, akivaizdžiai siekė nesąžiningai išvengti išieškojimo iš bendrai įgyto turto, o tuo buvo pažeisti ieškovės turtiniai interesai. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas turi traktorių, kurio vertė 3000-4000 Lt, todėl teismo išvados, kad atsakovas yra mokus, nepatvirtintos įrodymais.
2) Teismas, taikydamas ieškinio senaties terminą, neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovė Z. B. apie atsakovų turto pasidalijo sutartį sužinojo tik 2012 m. liepos 11 d., t.y. kai šią informaciją gavo iš antstolio, todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. Teismas turėjo atsižvelgti ir į ieškovės socialinę padėtį ir ieškinio senatį atnaujinti, nes jis praleistas dėl svarbios priežasties ir ne dėl ieškovės kaltės. Teismo teiginys, kad ieškovė naudojosi profesionalaus teisininko pagalba, taip pat neatitinka tikrovės, nes ieškovei dėl sunkios materialinės padėties teisinė pagalba paskirta tik nuo 2013 m. vasario 28 d. Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu.
Atsiliepimas
Atsakovai I. P. ir V. P. bei trečiasis asmuo Vilniaus m. 17 notarų biuras atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas tenkintinas.
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartimi atsakovai I. P. ir V. P. įpareigoti pateikti teismui nutartyje nurodytus įrodymus. Kadangi Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija 2015 m. birželio 8 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 6 d. nutartį ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui, šioje nutartyje nurodyti įpareigojimai žemesnės instancijos teismui yra privalomi, todėl byloje turėjo būti gauti įrodymai apie visą atsakovo turimą turtą ir tuomet nuspręsta dėl ginčijamo sandorio dalies įtakos atsakovo mokumui. Atsakovai buvo įpareigoti pateikti įrodymus apie UAB „Pavilona“ turimų akcijų kiekį ir vertę. Kasacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo turimą (registruotą ir neregistruotą) kilnojamąjį turtą, įskaitant lėšas, taip pat nėra duomenų apie gaunamas pajamas iš V. P. personalinės įmonės ar kitos veiklos, todėl atsakovui buvo pasiūlyta pateikti įrodymus apie tai, kokį ir kokios vertės turtą valdo nuosavybės teisėmis, kiek ir kokio dydžio skolų ir kitokių įsipareigojimų turi kreditoriams, koks jo turimas turtas ir kokios vertės yra areštuotas pagal kokių kreditorių ar išieškotojų reikalavimus. Nutartyje nurodyta, jog šiuos įrodymus byloje turi teisę pateikti ir atsakovė I. P. bei ieškovė Z. B..
Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje nurodžius, kad nepritartina teismų išvadoms, jog atsakovas su sutuoktine (atsakove) I. P. turi ir kito bendro turto, kuris iš esmės būtų pakankamas likusiems ieškovės reikalavimams patenkinti, nes šis turtas (bendrosios jungtinės nuosavybės teise atsakovams priklausantis nekilnojamasis turtas – pastatai (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė sudaro 26 041 Lt (7541,99 Eur) yra areštuotas ne tik antstolės I. Beliačic, bet ir 2013 m. sausio 4 d. antstolės B. Palavinskienės, 2010 m. rugpjūčio 11 d. antstolio I. Gaidelio, 2010 m. sausio 22 d. antstolio V. Milevičiaus. Byloje nesant duomenų apie skolininko vardu esančias skolas kitiems (pirmesniems) kreditoriams, nurodyta, kad atsakovai privalo pateikti įrodymus, kokios vertės, kokio kito bendro turto, kuris nebuvo padalintas Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimi, turi atsakovai bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kiek turi kreditorių, kokio dydžio jų reikalavimai, koks bendras turtas yra areštuotas pagal kitų kreditorių reikalavimus, nurodyta, kad atsakovai privalo pateikti įrodymus, kad atsakovo turimas turtas yra pakankamas ieškovės reikalavimų patenkinimui, taip pat pateikti įrodymus, kokia dalis reikalavimo jau yra patenkinta.
Atsakovas nepasinaudojo teise teikti papildomus įrodymus byloje.
Atsakovės I. P. atstovė 2015-11-04 pateikė paaiškinimus, kad kartu su atsakovu V. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis atsakovė valdo :
10 000 Eur vertės akcijas UAB „Pavilona“ ;V. P. individualią įmonę;Pastatą-parduotuvę (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, esantį ten pat;Traktorių T-40AM.
Nurodė, kad V. P. turi ieškovės pasirašytą vekselį 37 000 Lt sumai bei analogiškus vekselius yra išdavę ieškovės dukros. Kitų kreditorių neturi. Nurodė, kad šiuo metu Nekilnojamo turto registre I. P. ir V. P. vardu yra įregistruotas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau šis objektas yra parduotas dar 2009-05-19, bet pirkėjas nėra įregistravęs sutarties.
Prie paaiškinimo pateikė tokius įrodymus – Nekilnojamojo turto registro išrašus, 2009-05-19 turto pirkimo pardavimo sutartį, Kadastrinių matavimų bylos nuorašą, 2013-05-02 pažymą apie traktoriaus registravimą V. P. vardu. Pateikė informaciją iš antstolių V. Milevičiaus ir D. Milevičienės, Irmanto Gaidelio, B. Palavinskienės kontorų, jog jose nėra vykdomos bylos išieškojimams iš skolininko V. P.. Pateikta vekselio, pagal kurį Z. B. gavo iš V. P. 37000 Lt, kopija.
Ieškovė pateikė 2015-12-31 atsiliepimą, kuriame nurodė, kad atsakovai, sudarydami povedybinę sutartį, ir į ją įrašydami 2.4 punktą, įvertino savo turtinę padėtį ir siekė, kad ieškovė negalėtų tenkinti savo reikalavimų iš sutuoktinės turimo turto. Vekselis, kurį išdavė 37 000 Lt sumai ieškovė, neturi nieko bendro su šia byla. Iki šios dienos iš skolininko - atsakovo nėra gautas nei vienas centas. Pateikė 2015-03-27 antstolio pažymą apie vykdymo eigą, kurioje nurodyta, kad antstolės Irenos Beliašič kontoroje vykdomas išieškojimas 14 481 Eur skolos iš V. P. 3 eilės išieškotojos Z. B. naudai. 2012-06-26 buvo areštuotas skolininko turtas – ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). 2012-06-26 šis turtas įkainotas, ūkinį pastatą įkainojant 2500 Lt ( 724,05 Eur ) suma , o pastatą - parduotuvę 24000 Lt ( 6950,88 Eur ) suma. 2014-12-10 d. areštuotas turtas įkainuotas :
pastatas-ūkinis pastatas 2500 Lt , o pastatas-parduotuvė 26000 Lt ( 7530,12 Eur).
Ieškovė pateikė kartu su atsiliepimu į teismo nutartį 2015-03-27 antstolės Irenos Beliašič pažymą apie vykdymo eigą, iš kurio matyti, kad ieškovė informuota, jog 2012-02-14 areštuotos viso atsakovo sąskaitos kredito įstaigose, tačiau jokių įplaukų iš šių sąskaitų nebuvo nuo 2012-02-14, be to, ieškovė informuota, kad atsakovui V. P. nekilnojamas turtas kavinė „(duomenys neskelbtini)“, esanti (duomenys neskelbtini), nepriklauso, taip pat informuota, kad jam nepriklauso kilnojamas turtas - traktorius.
Nustatyta, kad ieškovės galiojanti reikalavimo teisė į atsakovą V. P. - 50 000 Lt (14 481 Eur). Ji galioja nuo 2011-09-27 d., kai buvo priimtas Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis V. P. baudžiamojoje byloje, tačiau iki šiol nėra atlyginta ieškovei jai priteista 20 000 Lt turtinė ir 30 000 Lt neturtinė žala.
Nustatyta, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis be turto, kuris nurodytas 2010-09-20 d. sutuoktinių turto pasidalijimo sutartyje, atsakovai turi nuosavybėje pastatą-parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), kurio adresas neįregistruotas adresų registre, kurio paskirtis prekybinė, vidutinė rinkos vertė 7443 Eur, ir ūkio pastatą, kurio rinkos vertė 739 Eur., kuriam nustatyta naudojimosi tvarka ir ½ pastato areštuota. 2014-12-10 d. antstolio vykdomojoje byloje areštuotas turtas įkainuotas : pastatas-ūkinis pastatas 2500 Lt ( 724,05 Eur) , o pastatas-parduotuvė 26000 Lt ( 7530,12 Eur). Atsakovai nenurodė, jog turima atsakovo vardu individuali įmonė turi turto ar būtų tikėtina, kad iš jos atsakovai gali gauti pelno. Remiantis antstolės 2005-03-27 pateikta informacija, atsakovui nepriklauso nuosavybės teisėmis traktorius, todėl atsakovės paaiškinimai dėl šios aplinkybės ir pateiktas įrodymas, kaip prieštaraujantis antstolės pateiktai vėlesnei informacijai, atmestinas.
Atsakovės nurodyta 10000 Eur vertė sutuoktinių turimų UAB „ Pavilona“ akcijų nebuvo pagrįsta rašytiniais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, kad byloje nepateikta pakankamų duomenų daryti išvadai apie atsakovų turimų bendrovės akcijų rinkos vertę. Bendrovės turimas turtas nėra tapatu akcijų rinkos vertei. Nors atsakovai ginčijama sutartimi nepasidalijo viso turto, tačiau nėra pagrindo daryti išvadai, kad likusio turto užtenka ieškovės reikalavimams patenkinti. Turimų nepasidalintų pastatų Kalvelių kaime bendra rinkos vertė yra 8254, 17 Eur, net pripažįstant, kad akcijų nurodyta 10 000 Eur vertė atitinka rinkos vertei, bendra turimo nepadalinto turto vertė yra 18254,17 Eur. Kadangi šis turtas bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklauso abiems atsakovams, nustatant skolininko dalį bendrame turte tikėtina gali būti nustatyta, kad atsakovas turi ½ šio turto, t.y. už 9127,08 Eur. Be to, vykdant turto pardavimo priverstine tvarka, turto pardavimas už rinkos kainą mažai tikėtinas, todėl yra pagrindas daryti išvadai, kad sudaryto sandorio atsakovas sudaryti neprivalėjo, šis sandoris pažeidė kreditorės Z. B. teises, ir atsakovas tai turėjo žinoti. Tai, kad atsakovas nėra atlyginęs net dalies reikalaujamos sumos ieškovei nuo 2011 m., leidžia daryti išvadą, apie atsakovo nemokumą. Pateiktas įrodymas apie tai, kad ieškovė yra skolinga 37000 Lt atsakovui, nėra pakankamu įrodymu daryti išvadai, kad atsakovas turi kreditorę tokiai sumai, nes nereikalavimas šios skolos nuo 2009-04-20 d., kai vekselį išdavęs asmuo-ieškovė turėjo sumokėti V. P. šią sumą, kelia abejonių dėl skolininkei tenkančios pagal vekselį pareigos.
Teismas, taikydamas ieškinio senaties terminą, neįvertino aplinkybės, jog ieškovė Z. B. apie atsakovų turto pasidalijo sutartį sužinojo tik 2012 m. liepos 11 d., t.y. kai šią informaciją gavo iš antstolio, todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.
Ieškovės reikalavimas iš baudžiamosios bylos yra 14481 Eur, taigi atsakovo turimo turto – 9127,08 Eur vertės neužtenka jos reikalavimams patenkinti, todėl ieškovės reikalavimai sutuoktinių turto pasidalijimo sutarčiai, pareikšti CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu, yra pagrįsti ir tenkintini.
Kadangi tarp atsakovų sudarytas sandoris buvo neatlygintinis, jis gali būti pripažintas negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 2 dalies pagrindu nepaisant atsakovės sąžiningumo ar nesąžiningumo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas teismui netinkamai įvertinus įrodymus byloje CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje, priimtoje šioje byloje, nurodyta, kad actio Pauliana pagrindu reiškiami ieškiniai apmokestinami pagal ginčijamu sandoriu perleisto turto rinkos vertę. Šioje byloje nustatyta, kad ginčijamo turto vertė yra 540 738,50 Lt, todėl žyminis mokestis byloje sudaro 9407 Lt ( 2724,46 Eur). Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio pagal 2013-02-27 Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo išlaidos, kurios sudarė 46,82 Lt ( 13,38 Eur) nebuvo priteistos byloje, bei ieškovė nemokėjo žyminio mokesčio už ieškinį. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-05-27 nutartimi ieškovei buvo atidėtas 750 Lt žyminio mokesčio mokėjimas iki bus priimtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas, bei atidėtas Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-10-06 nutartimi žyminio mokesčio mokėjimas iki kasacinės instancijos teismo nutarties priėmimo. Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Darytina išvada, kad ieškovė buvo atleista nuo 9407 Lt žyminio mokesčio už pateikiamą ieškinį, todėl šios išlaidos – 2724,46 Eur priteisiamos iš atsakovų po lygiai. Iš atsakovų turi būti priteistas ir tas žyminis mokestis, kurį turėjo apmokėti ieškovė už apeliacinį skundą, tačiau mokėjimas buvo atidėtas iki nutarties priėmimo. Aukščiausiojo teismo 2015-06-08 nutartyje nurodyta, kad atmestinas kasatorės argumentas, jog apeliacinis skundas paduotas tik dėl sumos, kurią atsakovas skolingas ieškovei. Nustatoma, kad už apeliacinį skundą mokėtina suma sudarė 2724,46 Eur, todėl iš atsakovų lygiomis dalimis turi būti priteista bendra 5448,92 eur suma į valstybės biudžetą, kaip išlaidos žyminiams mokesčiams byloje sumokėti. Išlaidos žyminiam mokesčiui, kurios turėjo būti apmokėtos už kasacinį skundą iš atsakovų nepriteisiamos CPK 96 straipsnio 5 dalies pagrindu, nes atsakovų procesinis elgesys buvo tinkamos, kasacinės instancijos teismas priėmė ir vertino naujai pateiktą ieškovės įrodymą, dėl ko ir buvo naikinama apeliacinės instancijos teismo priimta nutartis.
Kasacinis teismas turėjo byloje 7,03 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Apeliacinės instancijos teismas turėjo 9,56 Eur tokių išlaidų, pirmosios instancijos teismas - 13,38 Eur , visos išlaidos sudaro 29,97 Eur, jos priteistinos iš atsakovų valstybei lygiomis dalimis, t.y. po 14,98 Eur. Bendra priteistina suma iš kiekvieno iš atsakovų valstybei – 5478,88 Eur, iš kiekvieno iš atsakovų - po 2739,44 Eur.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimą panaikinti.
Pripažinti negaliojančia sutuoktinių – atsakovų I. P. ( a/k (duomenys neskelbtini) ir V. P. ( a/k (duomenys neskelbtini) turto pasidalijimo sutartį, sudarytą 2010 m. rugsėjo 20 d., patvirtintą Vilniaus m. 17-ojo notarų biuro notarės L. M..
Priteisti iš atsakovų I. P. ( a/k (duomenys neskelbtini) ir V. P. ( a/k (duomenys neskelbtini) valstybei po 2739,44 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.