Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žilvino Jaramino, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Larisos Šimanskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. E. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. E. ieškinį atsakovui A. E. dėl santuokos nutraukimo ir atsakovo A. E. priešieškinį ieškovei L. E. dėl santuokos nutraukimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), išvadą teikianti institucija Valstybės biudžetinė įstaiga Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir - VTAT).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7.6. Priešingai nei nurodo atsakovas, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bei įvertino visus byloje esančius įrodymus ir šalių argumentus, kuriuos byloje buvo pateikusios šalys, o vien tai, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimto skundžiamo sprendimo išvadomis, nesudaro pagrindo teigti, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ar neteisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl žodinio nagrinėjimo

9. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

Dėl ginčo

10. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl teismo sprendimu nustatytos sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turto padalijimo, dėl kitų teismo sprendimu išspręstų klausimų ginčo nėra.

Dėl kaltės

12. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

13. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimu. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

14. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais (CPK 186 straipsnis), liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 80 punktas).

15. Kaip byloje nustatyta, visuose garso įrašuose, ypač 1, 2, 3, 5 ir 9 įrašuose girdėti daugybė atsakovo angliškų, rusiškų ir lietuviškų keiksmažodžių, įžeidinėjimų, skirtų ieškovei. Atsakovas neginčija, kad visuose garso įrašuose girdėti jo balsas, tačiau teigia, kad visos šios situacijos paimtos iš konteksto. Ieškovė buvo žeminama, užgauliojama vaiko akivaizdoje. Buvo taikomas ne tik psichologinis, bet ir finansinis smurtas. Apie patiriamą psichologinį ir fizinį smurtą (šaukimas, prasivardžiavimas, papurtymas, stūmimas, baksnojimas pirštu į kūną, sukeliant fizinį skausmą ir mėlynes) patvirtino liudytoja R. A., jai šias aplinkybes nurodė jos (duomenys neskelbtini) metų nepilnametė dukra, kuri kartais savaitgaliais svečiuodavosi ginčo šalių namuose. Buvo situacija, kai dukra paskambino, būdama pas juos svečiuose, ir paprašė, kad ją pasiimtų, nes ji išsigando, kai atsakovas puolė jos tetą. Šias aplinkybes nurodė ir šalių nepilnametis vaikas, tai matyti iš byloje esančio Vaiko nuomonės išklausymo akto. Pažymėtina, kad šių aplinkybių iš esmės neneigė ir atsakovas tik pateikė kitokį/savo šių aplinkybių vertinimą. Byloje yra duomenys, kad ieškovė kreipėsi ir į teisėsaugos institucijas. Tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nepatvirtina, kad atsakovas nenaudojo psichologinio smurto ar agresyviai nepuolė ieškovės. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatant atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo yra vertinama visų byloje esančių įrodymų visuma, taip pat, ar byloje esantys įrodymai neprieštarauja vieni kitiems, todėl atmestini atsakovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas atsakovo kaltę nepagrįstai rėmėsi įrašu, ar ieškovės sesers paaiškinimais. Atsakovas smurtavo prieš ieškovę jų nepilnamečio vaiko akivaizdoje, taip rodydamas netinkamą pavyzdį, pažeisdamas ne tik ieškovės, bet ir vaiko teisę į saugią aplinką, normalų vystymąsi. Be to, atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas (būti lojaliam, gerbti ieškovę, remti ją moraliai bei materialiai, tinkamai auklėti savo sūnų ir tinkamai rūpintis jo švietimu ir ugdymu), leido savo motinai kištis į sutuoktinių gyvenimą, dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje pakanka duomenų, kad būtų galima daryti išvadą, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

17. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir teisę bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (CK 3.161 straipsnio 3 dalis, 3.170 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Pagal CK 3.170 straipsnio 3 dalį, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

18. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kuri turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus. Todėl skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia tik jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė šalių bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku: darbo dienomis atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi L. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitę antradieniais ir trečiadieniais nuo 17.00 val., pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos, ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val.; savaitgaliais: atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvieno einamojo mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį - pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžinant jį kitą dieną, tai yra sekmadienį iki 20.00 val. į jo gyvenamąją vietą; per šventes: atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi poriniais metais per Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, vaiko gimtadienius, o ieškovė su sūnumi švenčia aukščiau nurodytas šventes neporiniais metais; nustatoma, kad atsakovas sūnų šventiniu laikotarpiu pasiima iš jo gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžina jį kitą dieną iki 20.30 val. į jo nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinės šventinės dienos išvakarėse; Tėvo dieną atsakovas kartu su sūnumi švenčia kiekvienais metais, 17.00 val., pasiėmęs vaiką ir jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos, ir grąžindamas į jį gyvenamąją vietą iki 20.00 val.; Motinos dieną ieškovė kartu su sūnumi švenčia kiekvienais metais; jei tuo metu vaiko tėvui pagal bendravimo tvarką priklausytų bendrauti su sūnumi, atsakovas privalo vaiką pristatyti į jo gyvenamą vietą ieškovei bendrauti nuo 10.00 val. iki 20.30 val.; atsakovas turi teisę tomis dienomis, kai pagal nustatytą tvarką nebūna kartu su sūnumi, atsižvelgiant į vaiko poilsio, mokslų, namų ruošos ir kitą užimtumą, kiekvieną tą darbo dieną nuo 18.30 val. iki 20.00 val., o savaitgaliais nuo 10.00 val. iki 12.00 val. ar kitu suderintu su ieškove laiku, bendrauti su sūnumi telefonu ir/ar nuotolinio vaizdo ir garso perdavimo programomis, tame tarpe ir žaisti bendrus kompiuterinius žaidimus. Atsakovas turi teisę būti su sūnumi savo kasmetinių atostogų metu, ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų iš eilės, prieš tai informavęs ieškovę apie savo kasmetines atostogas ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki kasmetinių atostogų pradžios; kasmetinių atostogų praleidimui kartu, atsakovas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos 20.00 val., dieną einančią prieš atostogų pradžios dieną ir grąžina sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą, su vaiko mama sutartą dieną ir valandą, grąžinant vaiką ne vėliau kaip iki tos dienos 20.30 val., tuo metu užtikrinant vaiko visapusišką priežiūrą bei socialinį ugdymą. Bendru atsakovo ir ieškovės susitarimu gali būti suderinamas ir kitas (taip pat papildomas) atsakovo bendravimo su vaiku laikas; susitarimas užfiksuojamas raštu (el. paštu, telefonu ar kitomis teksto išsaugojimo funkciją turinčiomis priemonėmis).

20. Atsižvelgiant į vaiko tėvų lygiateisiškumo principus, sutiktina su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs ieškovės bendravimo tvarką su sūnumi Motinos dieną nuo 10.00 val. iki 20.30 val., nepagrįstai nenustatė tokios pat bendravimo trukmės su atsakovu Tėvo dieną, todėl pirmosios instancijos teismo bendravimo tvarka papildytina nustatant, kad atsakovas kartu su sūnumi švenčia kiekvienais metais; jei tuo metu vaiko mamai pagal bendravimo tvarką priklausytų bendrauti su sūnumi, L. E. (J.) privalo vaiką pristatyti A. E., bendrauti nuo 10.00 val. iki 20.30 val. Taip pat tėvų lygiateisiškumo principo neatitiktų Naujųjų metų šventimas tik su vienu iš tėvų, todėl bendravimo tvarka papildytina atsakovo priešieškiniu prašoma sąlyga, kad Naujuosius metus A. E. turi teisę švęsti kartu su sūnumi neporiniais metais, o ieškovė - poriniais metais ir nustatoma, kad A. E. sūnų šventiniu laikotarpiu pasiima iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su ieškove sutartos vietos 19.00 val. dieną, einančią prieš oficialią šventinę dieną ir grąžina jį iki 20.30 val. į jo nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinės šventinės dienos išvakarėse. Atsakovas taip pat prašė nustatyti, kad moksleivių rudens atostogų; moksleivių žiemos (Kalėdų) atostogų; moksleivių žiemos atostogų; moksleivių pavasario (Velykų) atostogų ir moksleivių vasaros atostogų metu, ne ilgiau kaip puse tų atostogų laikotarpio, A. E. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios ar kitos vietos su ieškove sutartu iš anksto ir grąžina sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją ar kitą, su ieškove sutartą vietą ir sutartu laiku, tuo metu užtikrinant vaiko visapusišką priežiūrą bei socialinį ugdymą, tačiau teismas netenkino šio atsakovo reikalavimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka atostogų metų yra labai nekonkreti, suteikianti galimybes šalims ja piktnaudžiauti, todėl pirmosios instancijos pagrįstai šioje dalyje atsakovo prašymo netenkino. Atmestinas ir atsakovo prašymas pakeisti nustatytą bendravimo tvarką darbo dienomis, tai yra, kad A. E. turi teisę bendrauti su sūnumi L. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitę antradieniais, trečiadieniais ir penktadieniais nuo 15.00 val., pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos, ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20.30 val. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka darbo dienomis neatitinka vaiko geriausių interesų, nes vaikui reikalingas ne tik bendravimas su tėvais, tačiau ir mokymosi, poilsio rėžimas, laikas būreliams, bendravimas su draugais. Be to, atsakovas turi galimybę bendrauti su sūnumi ir kitomis ryšio priemonėmis, todėl darytina išvada, kad ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka labiau atitinka tokio amžiaus nepilnamečio vaiko interesus. Pažymėtina, kad nustatant atsakovo su nepilnamečiu jo vaiku bendravimo tvarką, teismo sprendimu yra nustatyta, kad bendru atsakovo ir ieškovės susitarimu gali būti suderinamas ir kitas (taip pat papildomas) atsakovo bendravimo su vaiku laikas; susitarimas užfiksuojamas raštu (el. paštu, telefonu ar kitomis teksto išsaugojimo funkciją turinčiomis priemonėmis). Taigi vaiko tėvai vadovaudamiesi geriausiais vaiko interesais gali susitarti dėl papildomo atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi.

21. Pažymėtina ir tai, kad sprendimas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms gali būti teikiamas naujas prašymas dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo.

Dėl išlaikymo priteisimo

22. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 500 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui, teismas vadovavosi tikrovės neatitinkančiais duomenimis ir neteisingai vertino šalių turtinę padėtį, bei vaiko poreikius. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.

23. Teismui sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

24. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, pažymint tai, kad šis kriterijus yra orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Plėtodamas šią praktiką, kasacinės instancijos teismas taip pat yra konstatavęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-939/2020).

25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pradiniu ieškiniu ieškovė nurodė, kad vaikui reikalinga išlaikymo suma 1000 Eur suma (500 Eur/mėn. kiekvienam iš tėvų tenkanti suma). Prie patikslinto ieškinio yra pridėjusi paskaičiavimus metams/mėnesiui kiek išlaidos vaikui sudaro: apranga 54,60 Eur, buitinės prekės 8,30 Eur, higiena 4,20 Eur, komunaliniai 0,00 Eur, laisvalaikis 167,80 Eur, laisvalaikis/hobiai 18,90 Eur, maistas 160,00 Eur, medicinos 11,30 Eur, mokykla 476,60 Eur, mokymosi priemonės 20,00 Eur, šventės 58,30 Eur, transportas 11,40 Eur, iš viso 991,30 Eur. Teismas įrodinėjamą sumą vaiko poreikiams tenkinti vertina vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, taip pat visas abejones vertindamas vaiko naudai. Ieškovės vaiko būtiniesiems poreikiams užtikrinti nurodyta suma yra reali, nurodyti vaiko poreikiai ir išlaidos jiems tenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardyti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu.

26. Nors atsakovas ir teigia, kad nesutiko jog šalių vaikas lankytų privačią mokyklą, ir, kad ieškovė jį apgavo nurodydama mažesnę privačios mokyklos mokesčio sumą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad abu tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą domėtis kokią mokyklą lankys jų vaikas, susipažinti su Sutarties, kurią sudaro su vaiko mokykla sąlygomis, kuriose, be kita, ko nurodytas ir įmokos dydis už vaiko ugdymą privačioje mokykloje. Kaip minėta, šeimos santykių bylose, išskirtinai turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnametis vaikas lanko tik pradinę mokyklą, atsakovas pradžioje neprieštaravo, jog vaikas lankytų privačią mokyklą, dabartinės abiejų tėvų pajamos leidžia šalims mokėti už privatų vaiko ugdymą, darytina išvada, kad geriausius vaiko interesus atitiktų, jog vaikas dėl tėvų konfliktų nebūtų priverstas keisti bent pradinės mokyklos, nes mokyklos keitimas susijęs papildomais vaiko išgyvenimais ir adaptacijos problemomis, todėl nėra pagrindo neįskaičiuoti į vaiko poreikių sumą mokesčio už privatų ugdymą. Įvertinusi ieškovės nurodytus vaiko poreikius teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vaiko poreikius įvertino tinkamai.

27. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

28. Byloje nustatyta, kad atsakovo iš (duomenys neskelbtini) gaunamas atlyginimas siejamas su minimalia alga, kuri nuo 2025 m. pradžios padidėjo iki 1038 Eur mėn. (777 Eur „į rankas“), taigi atsakovas nuo 2025 m. pradžios gaus kartu su pajamomis iš individualios veiklos apie 1500 Eur mėn. (į „rankas“). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas, kaip bendrovės direktorius, (kurių viena dirba pelningai) turėtų gauti didesnį nei minimalų atlyginimą. Atsakovui darbingumas nėra apribotas, jis yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad jam nuosavybės teisėmis priklauso trys žemės sklypai/jų dalys, du butai, ir dar trys nekilnojamojo turto objektai, o ieškovei asmenine nuosavybės teise priklauso ¼ dviejų kambarių buto, taigi šie duomenys, neleidžia spręsti, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo. Nors ieškovės gaunamas atlyginimas iš darbovietės yra didesnis nei atsakovo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas turi verslą, gauna pajamų ir iš individualios veiklos, tad jo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės.

29. Be to, šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, todėl akivaizdu, kad ji rūpinasi daugiau šalių nepilnamečio vaiko priežiūra ir jo poreikių tenkinimu. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

30. Dėl valstybės mokamų išmokų vaikams apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kasacinės instancijos teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Tačiau vėlesnėje teisminė praktikoje, kasacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas pirmiausia yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad šalių turtinė padėtis leidžia tenkinti šalių vaiko poreikius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatydamas šalių vaikams išlaikymo sumą jo nemažino gaunamomis iš valstybės išmokomis vaikams.

31. Nors atsakovas ir teigia, kad šiuo metu jis neturi galimybių mokėti 500 Eur išlaikymo, sutinka mokėti tik 390 Eur, tačiau sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas nepilnamečiam vaikui išlaikyti, savo turtinei padėčiai pagerinti, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš atsakovo priteista 500 Eur išlaikymo suma vaikui nėra atsakovui per didelė ir jos mažinti nėra pagrindo.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

32. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini), po 400 Eur mėnesiui (atėmus atsakovo sumokėtą 1500 Eur sumą), kas sudaro viso 1700 Eur. Teigia, kad nors jis užblokavo ieškovei prieigą prie savo sąskaitos, tačiau, neva susidariusio įsiskolinimo laikotarpiu, nuo 2023-11-01 iki 2024-07-01 jis ir ieškovė vedė šeimos ūkį, gyveno kartu ir išlaidas šeimos poreikiams dalinosi pagal galimybes. Teigia, kad darbinio vizito į (duomenys neskelbtini) buvo išvykęs tik apie tris mėnesius. V. A. grįžo ir prisidėjo prie bendro šeimos ūkio. Būtent už tą laikotarpį, kol nebuvo su šeima, pervedė 1500 Eur, o vėliau, turėjo bendras išlaidas su ieškove. Apelianto argumentai atmestini.

33. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013). Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

34. Kaip byloje nustatyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) (8 mėn.) atsakovas beveik neteikė vaikui išlaikymo (pervedė tik 1500 Eur) ir kurį laiką (apie 3 mėn.) gyveno užsienyje atskirai nuo šeimos. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino, kad sutuoktiniai ir jų vaikas tuo metu gyveno kartu atsakovui priklausančiame bute, taip pat kadangi nenustatyta, kad ieškovė tuo metu ir iki ji išsikraustė iš šio buto (2024 m. gruodžio mėn. pradžioje) būtų prisidėjusi prie komunalinių mokesčių už butą mokėjimą, pripažino, kad ieškovė turėjo teisę tikėtis gauti ne mažesnį kaip 400 Eur / mėn. vaikui išlaikymą. Byloje pagrįstai nustatyta, kad nuo 2023-11-01 pagrindinė našta išlaikant nepilnametį vaiką (perkant rūbus, avalynę, maistą, higienos priemones, vaistus, vitaminus ir t.t.) tame tarpe ir mokant už vaiko privačią mokyklą (2023-11-16 339,44 Eur, 2023-12-12 279,58 Eur, 2024-02-12 327,76 Eur, 2024-03-13 321,40 Eur, 2024-04-18 317,70 Eur, 2024-05-29 318,02 Eur, 2024-06-10 318,76 Eur ir t.t.), šokių pamokas (2023-11-06 30 Eur (duomenys neskelbtini) 2 pamokos, 2024-01-25 60 E. K. žuvėdra, kt.) teko ieškovei. Už vaiko mokyklą net buvo susidaręs kurį laiką įsiskolinimas (913,80 Eur skola, mokesčiai šią įstaigai nemokėti nuo 2024 m. liepos mėn.), dėl to ieškovei neužtenkant pakankamai lėšų ji kreipėsi į teismą dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad teismas pagrįstai pripažino, jog susidarė ieškovės nurodytas įsiskolinimas už vaiko išlaikymą ir pagrįstai priteisė iš atsakovo 1700 Eur išlaikymo įsiskolinimą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl turto padalijimo

35. Apeliantas teigia, kad teismas sprendimu nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo kompensaciją už jai netenkančios ½ dalies nuo 45 vnt. (1303,20 Eur vertės) (duomenys neskelbtini) akcijų, t. y. 651,60 Eur. Apelianto argumentai pagrįsti.

36. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo.

37. Byloje yra duomenys, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) su partneriu įsteigė (duomenys neskelbtini) ir steigimo sutarties pagrindu atsakovui atiteko 55 vnt. (proc.) akcijų o partneriui D. R. - 45 vnt. (proc.) šios bendrovės akcijų. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) akcininkas D. R. pardavė jam priklausančias 45 vnt. (proc.) šios bendrovės akcijų. Kaip matyti, tiek bendrovės (duomenys neskelbtini) įsteigimas, tiek 45 vnt. akcijų pirkimo-pardavimo sandoris įvyko dar iki atsakovo ir ieškovės santuokos, kurią šalys sudarė (duomenys neskelbtini). Taigi, šiuos vertybinius popierius atsakovas įsigijo savo asmenine nuosavybe beveik prieš keturis metus iki santuokos. Kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijų vertė nesumažėjo ir nepadidėjo. Ieškovė šioje bendrovėje dirbo tik nuo (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovė nenurodė ir nepateikė duomenų, kad ji prisidėjo prie šios bendrovės veiklos. K. A. 45 vnt. (proc.) (duomenys neskelbtini) akcijų įgijo iki santuokos, todėl šios akcijos laikytinos atsakovo asmenine nuosavybe ir jos nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė ieškiniu nereiškė reikalavimo į šių akcijų dalį, todėl darytina išvada, kad šios akcijos ieškovei priteistos nepagrįstai.

38. Apeliantas teigia, kad teismas priimdamas sprendimą dėl 1375 Eur kompensacijos už utilizuotą transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai nesivadovavo atsakovo pateiktais į bylą rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, kad minėta transporto priemonė buvo priduota sunaikinimui į sąvartyną, kaip atlieka. Apelianto argumentai pagrįsti.

39. Atsakovas pateikė sunaikinimo pažymą ir išrašą iš savo banko sąskaitos, kurie patvirtina, kad už automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sunaikinimą, Atsakovui buvo išmokėta kompensacija 500 Eur. Minėti dokumentai nėra pripažinti negaliojančiais, neteisėtais, jie nėra nuginčyti ir nekelia abejonių dėl jų tikrumo ir teisingumo. Atsakovas pervedė ieškovei už šią utilizuotą priemonę 250 Eur, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovei priteisė 1375 Eur kompensaciją.

40. Apeliantas prašo panaikinti sprendimo dalį, dėl 5 750 Eur kompensacijos už buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimus ir atsakovui liekančius kilnojamus daiktus.

41. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad asmuo turi teisę turi teisę reikalauti būtinų išlaidų, turėtų daiktui pagerinti, atlyginimo, tačiau kiekvienu atveju svarbu nustatyti, ar daiktas pagerintas. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-969/2020 54 punktą).

42. Ieškovė ieškiniu prašė teismo priteisti jai iš atsakovo 11 500 Eur kompensaciją už jai netenkančio atsakovui asmenine nuosavybes teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą (remontu, baldais, buitine technika), atliktą ieškovės ir atsakovo santuokos metu. Šią sumą įrodinėjo į byla pateikta teismo eksperto R. G. (duomenys neskelbtini) rašytine konsultacija dėl galimos tokio turto kainos, taip pat šio eksperto parodymais teisme. Šioje konsultacinėje išvadoje kaip paaiškino ekspertas lyginamuoju metodu palyginta kiek tai dienai kainuotų rinkoje panašus, suremontuotas butas (apie 77 000 Eur; 1700 Eur/kv.x45,19 kv. m), ir kiek galėtų kainuoti toks prastos būklės (be remonto) butas (apie 54 000 Eur; 1200 Eur/kv.x45,19 kv. m).

43. Ieškovė nurodė, kad kai ji atėjo gyventi į atsakovo butą, jie darė grindis, sienas, virtuvinį, buitinę techniką, lubas, baldus, spintas, lovas. Viskas buvo padaryta santuokos metu. Ekspertas kainą įvertino su nusidėvėjimu. Remontai buvo atliekami nuo tada, kai jų šeima atsikėlė į butą gyventi 2016 metais. Grindis restauravo, samdė ekspertą, samdė baldams daryti stalius, elektrą atsakovas vedžiojo, santechniką samdė, plyteles gal atsakovas dėjo. Sienas ir kas įmontuota, stalius darė. Baldus, buitinę techniką pirko. Sienas, lubas patys darė. Atsakovas teisė, kad pagal jo nurodomą sąmatą viso remontams (dažams, tinkui, staktoms, durims, grindims, elektrai, kt. smulkmenoms), naujų baldų (spintų, virtuvinio, stalų, kėdžių, komodų ir t.t.), buitinės technikos (šaldytuvo, orkaitės, kaitlentės, gartraukio, indaplovės ir kt.), kriauklių, maišytuvo, klozeto, skalbimo mašinos, įv. santechnikos įsigijimo, įvairių kitų daiktų įsigijimui (daugiausia 2016 m.) per visus tuo metus sutuoktinių išleista viso 6856 Eur, o dabartinė jų vertė, atsižvelgiant į nusidėvėjimą yra 3352 Eur.

44. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021, 24 punktas).

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad tarp šalių nėra ginčo, kad buvo atlikti pagerinimai. Iškilo ginčas tik dėl pagerinimų dydžio. Ieškovė grįsdama savo ieškinio reikalavimą nurodė, kokie pagerinimai buvo atlikti, pateikė eksperto konsultacinę išvadą, pagrindžiančią jos nurodytą kompensacijos sumą. Atsakovas atliktų pagerinimų apimties neginčijo, su ieškovės nurodyta pagerinimų suma nesutiko, taip pat nesutiko su specialisto vertinimu, tačiau teigdamas, kad ieškovės nurodyta pagerinimų suma yra per didelė, savo nurodytos pagerinimų sumos tinkamais įrodymais nepagrindė, pirmosios instancijos teismo paskirti ekspertizę neprašė. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į atliktų darbų apimtį, taip pat į įsigytų daiktų kiekį, 11 500 Eur suma nelaikytina nerealia, per didele ir neprotinga, todėl darytina išvada, kad 5750 Eur kompensacija ieškovei priteista pagrįstai.

Dėl kitų argumentų

46. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinių skundų aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinių skundų argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

47. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant į apelianto apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, papildytina nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka, panaikintina sprendimo dalis dėl 651,60 Eur kompensacijos už ½ dalies nuo 45 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų ieškovei priteisimo, panaikintina sprendimo dalis dėl 1375 Eur kompensacijos už automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisimo, kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

49. Nustatyta, kad ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: už ieškinį, jį pateikus elektroninių ryšių priemonėmis, ieškovė sumokėjo 109 Eur, 2024-03-07 nutartimi nuo likusios už ieškinį mokėtinos sumos (371,25 Eur) ieškovė buvo atleista, 2000 Eur teisinės pagalbos išlaidų; 28,25 Eur už VĮ Registrų centro išrašus; 300 Eur už eksperto konsultacinę išvadą.

50. Atsakovas byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas; sumokėjo 55 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį, 1900 Eur teisinės pagalbos išlaidų, 100 Eur eksperto iškvietimo išlaidos (50 Eur grąžinta teismo sprendimu).

51. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pakeitus teismo sprendimą, iš esmės tenkinta 68 proc. ieškovės ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinant nuo 1827,94 Eur iki 1657,33 Eur; iš ieškovės atsakovui priteistas bylinėjimosi išlaidas padidinant nuo 501,25 Eur iki 641,60 Eur; iš atsakovo Valstybės naudai priteistą dalį žyminio mokesčio, nuo kurios mokėjimo ieškovė buvo atleista, sumažinant nuo 186,22 Eur iki 141,08 Eur; iš atsakovo priteistas procesinių dokumentų siuntimo išlaidas sumažinant nuo 11,90 Eur iki 10,78 Eur (CPK 93 straipsnio 5 dalis), kita sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. sprendimą pakeisti.

Papildyti teismo sprendimu nustatytą nepilnamečio vaiko L. E. bendravimo su tėvu A. E. tvarką: Naujuosius metus A. E. turi teisę švęsti kartu su sūnumi neporiniais metais, o ieškovė L. E. (J.) poriniais metais ir nustatyti, kad A. E. sūnų pasiima iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su ieškove sutartos vietos gruodžio 31 d. 19.00 val. ir grąžina jį iki 20.30 val. į jo nuolatinę gyvenamąją vietą sausio 1 d. Tėvo dieną atsakovas A. E. kartu su sūnumi L. E. švenčia kiekvienais metais, jei tuo metu vaiko mamai pagal bendravimo tvarką priklausytų bendrauti su sūnumi, L. E. (J.) privalo vaiką pristatyti A. E., bendrauti nuo 10.00 val. iki 20.30 val.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, dėl 651,60 Eur kompensacijos už ½ dalį nuo 45 vnt. akcijų ir 1375 Eur turėtus automobilius ieškovei L. E. (J.) priteisimo ir ieškovei L. E. (J.) priteistą 2526,60 Eur kompensaciją už jai netenkančio kilnojamo turto (akcijas ir turėtus automobilius) dalį sumažinti iki 500 Eur.

Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Iš atsakovo A. E. ieškovei L. E. priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti nuo 1827,94 Eur iki 1657,33 Eur.

Iš ieškovės L. E. atsakovui A. E. priteistas bylinėjimosi išlaidas padidinti nuo 501,25 Eur iki 641,60 Eur.

Iš atsakovo A. E. Valstybei priteistą dalį žyminio mokesčio, nuo kurios mokėjimo ieškovė L. E. buvo atleista, sumažinti nuo 186,22 Eur iki 141,08 Eur.

Iš atsakovo A. E. Valstybei priteistas procesinių dokumentų siuntimo išlaidas sumažinti nuo 11,90 Eur iki 10,78 Eur.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės L. E. atsakovui A. E. 365,76 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.