- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-22
- Bylos Nr.
- 2K-263/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01220-2010-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jonas Prapiestis (pirm.), Vytautas Greičius, Viktoras Aidukas (pran.)
- Nuteistasis
- D. J., A. B., E. J., G. K.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Vytauto Greičiaus ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. gynėjo Gintaro Rusecko kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį devynerių metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 261 straipsnį ketverių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyneriems metams, šią bausmę atliekant pataisos namuose.
Taip pat nuteistos A. B., E. J. ir G. K., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo D. J. gynėjo apeliacinis skundas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Aiduko pranešimo ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. J. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 19 d. nuo 10–11 val. Vilniuje automobilyje BMW (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai laikė, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti apie 148,818 g miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – ne mažiau kaip 28,721 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ir tą pačią dieną apie 15.30 val. prie namo, esančio Vilniuje, D. G. g. 3, minėtame automobilyje dalį – apie 50 g miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 9,557 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, į skolą pardavė nepilnametei G. K. (gim. 1994 m. vasario 5 d.); tęsdamas nusikalstamą veiką, netrukus prie namo, esančio Vilniuje, D. G. g. 12, tame pačiame automobilyje į skolą pardavė nepilnametei A. B. (gim. 1994 m. gegužės 22 d.) ir E. J. kitą miltelių dalį 49,776 g, kurių sudėtyje buvo 9,557 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Likusią dalį – 49,421 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 9,607 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, jis toliau neteisėtai laikė automobilyje „BMW 525“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki tos pačios dienos 17.50 val., kai Vilniuje, Grigiškėse, Kovo 11-osios ir Kunigiškių gatvių sankryžoje, jį sulaikė policijos darbuotojai ir paėmė jo laikytą psichotropinę medžiagą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistojo D. J. gynėjas prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį ir D. J. padarytą veiką perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 2 dalies į 259 straipsnio 1 dalį, o iš BK 261 straipsnio į 260 straipsnio 1 dalį.
Kasatorius mano, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Remdamasis kasacine nutartimi Nr. 2K-7-195/2009, nuteistojo gynėjas nurodo, kad nenustačius platinti skirtos narkotinių medžiagų dalies, negalima inkriminuoti BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto šią veiką kvalifikuojančio požymio – didelio narkotinių medžiagų kiekio. Byloje nustatyta, kad D. J. neteisėtai laikė ne mažiau kaip 28,721 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, tačiau teismai nesiaiškino ir nenustatė tikrųjų nuteistojo tikslų, t. y. kokia dalis narkotinių medžiagų buvo skirta parduoti, o kokia dalis pačiam vartoti. Kasatoriaus teigimu, nuteistasis pats vartoja psichotropines medžiagas ir dalis jų, t. y. 9,607 g metamfetamino, rastų pas jį kratos metu, buvo skirta asmeniniam vartojimui, neturint tikslo platinti. Taigi, vadovaujantis 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, kuriose nustatyta, kad metamfetamino kiekis laikytinas dideliu, kai šios medžiagos yra daugiau kaip 20 g, nuteistojo D. J. parduotas A. B., E. J. ir G. K. 19,114 g psichotropinių medžiagų kiekis negali būti pripažintas dideliu. Dėl šių priežasčių kasatorius mano, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistojo D. J. veiksmai turėjo būti kvalifikuoti kaip idealioji BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sutaptis.
Taip pat kasatorius mano, kad nuteistojo veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 261 straipsnį. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad D. J. suvokė, kokio amžiaus yra A. B., E. J. ir G. K.. Teismai D. J. veiką kvalifikavo pagal BK 261 straipsnį remdamiesi tik nuteistųjų A. B. ir G. K. parodymais, neabejodami jų teisingumu, neatsižvelgdami į tai, kad, priešingai nei nuteistojo, jų parodymai kelis kartus keitėsi,. Kasatoriaus nuomone, esant prieštaringiems parodymams bei abejonėms dėl šiuos parodymus davusių asmenų sąžiningumo, nėra pagrindo konstatuoti, jog nuteistasis žinojo A. B. ir G. K. amžių, juolab kad jis su jomis negyveno viename name, nelankė mokyklos ir pan.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nuteistojo D. J. gynėjo kasacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Rolandas Jurkevičius prašo šį skundą atmesti.
Prokuroras nurodo, kad teismų sprendimuose išsamiai ištirti įrodymai įvertinti teisingai ir jų pagrindu nuteistojo D. J. padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir 261 straipsnį.
Prokuroro manymu kasatorius nepagrįstai nurodo, kad nuteistasis D. J. darydamas nusikalstamas veikas turėjo du tikslus, t. y. dalį psichotropinės medžiagos parduoti, o dalį suvartoti pats, nes toks argumentas neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Paties nuteistojo parodymai buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, nes jis ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad dalį psichotropinių medžiagų pasiliko sau, kadangi jas vartojo pats. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo posėdyje jis teigė, kad šių medžiagų nevartojo. Byloje esančioje specialisto išvadoje konstatuota, kad nuteistojo šlapime amfetaminų pėdsakų nerasta, rasta tik efedrino pėdsakų. Be to, nuteistosios A. B. ir G. K. parodė, kad su nuteistuoju bendravo nuo 2010 metų gegužės mėnesio, jis tiekdavo metamfetaminą po 10 arba 20 g, o vėliau nurodė, kad gali šią psichotropinę medžiagą tiekti tik po 50 g. Būtent tiek šios psichotropinės medžiagos rasta pas nuteistąjį. Dėl šių aplinkybių prokuroras mano, kad nėra pagrindo teigti, jog pas kasatorių rasta psichotropinė medžiaga buvo skirta asmeniniam vartojimui. Kartu prokuroras atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog narkotinių ar psichotropinių medžiagų didelio kiekio platinimas yra baigtas nusikaltimas, kai asmuo iš didelio kiekio išplatino bent dalį šių medžiagų. Byloje nustatyta, kad D. J. laikė ne mažiau kaip 148,818 g miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis (ne mažiau kaip 28,721 g) metamfetamino, kurio jis du trečdalius išplatino, o likęs trečdalis surastas ir paimtas kratos metu jo automobilyje.
Atsiliepime pažymima, kad nepagrįstas kasatoriaus teiginys, jog jis nežinojo nuteistųjų A. B. ir G. K., kurioms platino psichotropines medžiagas, amžiaus, todėl jo veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 261 straipsnį. Prokuroro manymu, nuteistųjų A. B. ir G. K. parodymai bei bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis D. J. žinojo, jog šioms nuteistosioms nusikalstamos veikos padarymo metu buvo po šešiolika metų. G. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nuosekliai parodė, kad D. J. klausė, kiek jai ir A. B. metų, ir jos jam savo amžių pasakė. Tuo tarpu, nors A. B. parodymai, kad D. J. žinojo jų amžių, ne visiškai nuoseklūs, tačiau ji patvirtino, jog nuteistajam minėjo, kad mokosi dešimtoje klasėje. Be to, nuteistojo D. J. ir nuteistųjų A. B. ir G. K. susitikimai dėl narkotinių medžiagų vykdavo šalia mokyklos. Dėl šių aplinkybių prokuroras mano, kad nuteistojo D. J. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 261 straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. J. gynėjo Gintaro Rusecko kasacinis skundas atmestinas.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį
Pagal BK 260 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Įstatymo dispozicijoje nusikalstamos veikos požymiai nurodyti alternatyviai, todėl BK 260 straipsnio 2 dalis taikoma padarius bent vieną iš joje nurodytų veikų. Pagal šio baudžiamojo įstatymo straipsnio prasmę, atsakomybė už didelio narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtą gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą kyla tik nustačius, jog kaltininkas turėjo tikslą jas parduoti ar kitaip platinti.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. J., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė didelį kiekį (ne mažiau kaip 28,721 g) psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio dalį neteisėtai išplatino G. K., A. B. ir E. J. (19,114 g), o likusią dalį (9,607 g) neteisėtai laikė savo automobilyje, kol jį sulaikė policijos darbuotojai ir šią medžiagą paėmė.
Kasatorius, nesutikdamas su nuteistojo D. J. padarytos veikos kvalifikavimu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, iš esmės neginčija ne mažiau kaip 28,721 g metamfetamino laikymo fakto, tačiau teigia, kad nuteistasis darydamas nusikalstamą veiką turėjo du tikslus – dalį laikytos psichotropinės medžiagos parduoti, o dalį suvartoti pats, todėl mano, jog nuteistojo veika dėl išplatinto šių medžiagų kiekio (19,114 g), kuris nesiekia 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis nustatytos ribos, nuo kurios metamfetamino kiekis pripažįstamas dideliu (20 g), turėjo būti kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, o dėl pas jį rastos psichotropinės medžiagos (9,607 g), neva laikytos asmeniniam vartojimui, – pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Su tokiais kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys Nr. 2K-84/2007, 2K-781/2007, 2K-4/2009, 2K-36/2009, 2K-75/2009, 2K-279/2009, 2K-363/2011 ir kt.). Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai byloje nustatė, kad nuteistasis D. J. visą (tiek išplatintą G. K., A. B. ir E. J., tiek rastą jo automobilyje) psichotropinę medžiagą – metamfetaminą neteisėtai laikė turėdamas tikslą jį parduoti ar kitaip platinti. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas pagrindė išsamiai išanalizuotais nuteistojo parodymais bei jų prieštaravimais dėl tokių medžiagų vartojimo, nuteistųjų G. K., A. B. parodymais apie nevienkartinį psichotropinės medžiagos pirkimą iš nuteistojo, taip pat pasisakydamas ir dėl kitų įrodymų, kuriais remiantis nustatytos svarbios faktinės aplinkybės, liudijančios, kad D. J. visą psichotropinę medžiagą laikė turėdamas tikslą ją platinti, t. y. įvertino faktus, kad automobilyje likęs minėtos medžiagos kiekis per didelis pradedančiajam vartotojui, kad šią medžiagą prieš išplatindamas jis turėjo galimybę palikti namie, ir kt. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, taip pat išsamiai išanalizavo faktines bylos aplinkybes ir tinkamai įvertinęs ir aptaręs surinktus įrodymus pripažino, kad nuteistojo paaiškinimai dėl jo automobilyje rastos psichotropinės medžiagos dalies laikymo asmeniniam naudojimui, neturint tikslo jos platinti, neatitinka tikrovės, nes jų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai.
Konstatuotina, kad teismų išvados dėl D. J. kaltės ir veikos kvalifikavimui reikšmingų faktų nustatymo, tarp jų ir dėl tikslo parduoti ar kitaip platinti visą laikytą psichotropinę medžiagą, atitinka įrodymų turinį, o įrodymų vertinimas – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles. Pagal teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistojo veika pagal BK 260 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai, t. y. nustačius visus būtinus šios veikos sudėties požymius, taigi nėra pagrindo nuteistojo veikos kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį, todėl baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai (BPK 369 straipsnyje 2 dalis).
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 261 straipsnį
BK 261 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą nepilnamečiams. Teismų praktikoje pripažįstama, kad už BK 261 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra baudžiamas asmuo, išplatinęs narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam nepilnamečiui (kasacinės nutartys Nr. 2K-191/2009, 2K-252/2010, 2K-395/2010).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis D. J. išplatino psichotropinę medžiagą A. B. ir G. K., kurios inkriminuotų nusikalstamų veikų laikotarpiu buvo nepilnametės.
Kasatorius ginčija BK 261 straipsnio taikymą teigdamas, kad D. J. nežinojo ir nesuvokė, jog merginos, kurioms jis išplatino psichotropinę medžiagą, buvo nepilnametės, tačiau toks jo teiginys teismų argumentuotai paneigtas. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis A. B. ir G. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotais parodymais, nustatė, kad nuteistasis žinojo jų amžių, nes tuo domėjosi, jos pasakė jam ne tik savo amžių, bet ir tai, kad mokosi dešimtoje klasėje. Teismas įvertino ir nepilnamečių išvaizdą, kuri iš esmės atitinka jų amžių. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo D. J. gynėjo apeliacinį skundą, dėl analogiško jo argumento pasisakė išsamiai įvertindamas nuteistųjų A. B. ir G. K. parodymų nuoseklumą ir patikimumą bei padarė išvadą, kad G. K. parodymai apie tai, jog D. J. žinojo jos amžių, buvo nuoseklūs viso proceso metu, tuo tarpu A. B. parodymai apie tai, nors ir nebuvo nuoseklūs, tačiau ji taip pat teigė, kad nuteistajam buvo minėjusi, jog mokosi dešimtoje klasėje. Teismas pažymėjo ir tai, kad sprendžiant, ar nuteistasis žinojo merginų amžių, svarbu ir tai, kad jie dėl psichotropinių medžiagų platinimo bendravo ne vieną kartą. Su tokiu įrodymų vertinimu sprendžiant klausimą, ar nuteistasis D. J. žinojo merginų, kurioms platina psichotropines medžiagas, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti. Konstatuotina, kad A. B. ir G. K. parodymai įvertinti laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių ir bendrame bylos duomenų kontekste pagrįstai įvertinti kaip turintys reikšmės teismų vidiniam įsitikinimui, kad nuteistasis D. J. žinojo ir suvokė, jog šios merginos yra nepilnametės, susiformuoti.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad D. J. padaryta nusikalstama veika, išplatinant nepilnametėms A. B. ir G. K. 19,114 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, teisingai kvalifikuota pagal BK 261 straipsnį.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų teismų nuosprendžio ir nutarties naikinimo ar keitimo pagrindų, kasacinis skundas atmetamas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažįstami teisėtais ir pagrįstais.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo D. J. gynėjo Gintaro Rusecko kasacinį skundą atmesti.