Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo D. J. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau –Komisija) 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. nuteistas 2011-08-18 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 260 str. 2 d., 261 str. – laisvės atėmimu 9 metams.

Bausmės pradžia – 2010-08-19, bausmės pabaiga – 2019-08-19.

Komisijos 2015-09-07 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam D. J. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-10-08 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo D. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas konstatavo, kad Komisijos nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, nes nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo charakteristika, jo elgesys bausmės atlikimo metu.

Nuteistasis D. J. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-10-08 nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą. Skunde pabrėžiama, kad apylinkės teismo nutarties argumentas, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nesudaro pagrindo atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą. Nusikaltimo sunkumas buvo įvertintas skiriant bausmę, todėl dar kartą vertinti šią aplinkybę nėra pagrindo. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikšmingos visai kitos aplinkybės: asmens charakteristika, šeimyninės aplinkybės, sąlygos, kuriomis nuteistasis gali socializuotis laisvėje, įstatymai ir tarptautinės sutartys, reglamentuojančios lygtinį paleidimą. Pagrindo atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą nesudaro ir teismo argumentas, kad neatlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė. Įstatyme yra aiškia nurodyta, kokią bausmės dalį atlikęs nuteistasis gali būti paleidžiamas lygtinai, todėl toks teismo argumentas yra visiškai nepagrįstas. Nuteistasis pažymi, kad bausmės atlikimo metu ieškojo galimybės įsidarbinti VĮ „(duomenys neskelbtini)“, tačiau dėl gamybos apimčių mažėjimo darbas nebuvo suteiktas. Nuteistojo nuomone, apylinkės teismas pakankamai neįvertino Komisijos pateiktų argumentų bei teisės aktuose numatytų lygtinio paleidimo galimybių, o taip pat ir oficialių duomenų, reikšmingų sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Oficialūs duomenys: socialinio tyrimo išvada, psichologinės tarnybos išvada, pažyma dėl nuteistojo įvykdymo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, pažyma dėl nuteistojo nuobaudų ir paskatinimų patvirtina, kad šiuo atveju yra visos sąlygos taikyti lygtinį paleidimą. Visiškai nepagrįstai teismas nutartyje teigia, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nesistengė elgtis nepriekaištingai, kadangi, nors nuteistasis ir buvo baustas drausmine tvarka, tačiau nuobaudos yra negaliojančios. Teismas nepakankamai įvertino tai, kad pažeidimai nebuvo grubūs, nuobaudos yra išnykusios, taip pat neatsižvelgė, kad turi keturis paskatinimus. Skunde taip pat pažymima, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai neįvertino ir net nevertino pastangų per visą bausmės atlikimo laiką integruotis į visuomenę ir tapti pilnaverčiu Lietuvos piliečiu bei šeimyninės padėties. Nutartis yra visiškai nemotyvuota, nepagrįsta, iš esmės prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos įsipareigojimams pagal tarptautines sutartis.

Atsiliepimų negauta.

Nuteistojo skundas atmetamas.

2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818, buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto BVK 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Kaip matyti iš naujai įsigaliojusios minėto straipsnio redakcijos, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, turi būti vertinama ar nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones; ar yra pateikęs Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos; ar jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą D. J. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 str. 1 d. nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis D. J. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo (įvykdė) individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra žema (27 balai), tačiau jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri taip pat turi būti vertinama sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nuteistasis D. J., kaip jau minėta, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau jo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Bausmės atlikimo metu D. J. nesielgė nepriekaištingai, buvo ir baustas (3 kartus, 1 kartą apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje), ir skatintas (4 kartus). Nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Be to, pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, pažeidimų darymas ne tik iš karto atvykus į pataisos namus, bet ir vėliau, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. Tokią išvadą pagrindžia ir socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, kad nuteistasis į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą turi dviprasmišką nuostatą, yra susirūpinęs dėl savo statuso draugų kompanijoje ir savo bičiulių nuomonės, kas įvertinta kaip kriminogeninis veiksnys, padidinantis galimybę nusikalsti pakartotinai. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti trys kriminogeniniai veiksniai, iš esmės susiję su nuteistojo požiūriu, jo mąstymu, nuostatomis, tačiau duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis lankė atitinkamas socialinės reabilitacijos programas ir jų lankymas turėjo įtakos kriminogeninių veiksnių, taip pat ir nusikalstamo elgesio rizikos, mažinimui, bylos medžiagoje nėra pateikta. Kad nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką patvirtina ir tai, kad nuo ankstesnio svarstymo dėl lygtinio paleidimo taikymo nustatyta nusikalstamo elgesio rizika išliko nepakitusi, t. y. ir Komisijai svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo 2015-04-21, ir šiuo metu nusikalstamo elgesio rizika yra 27 balai.

Nors D. J. bausmės atlikimo metu skatintas, mokėsi, kreipėsi dėl specialybės įgijimo, tačiau aukščiau išdėstyti duomenys, teismo vertinimu, rodo, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog jis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.