- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-05
- Bylos Nr.
- 1S-558-579/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01220-2010-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys (pirm.), Giedrius Endriukaitis, Algirdas Jaliniauskas
- Nuteistasis
- D. J.
- Kategorijos
- 2.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Evaldo Gražio, teisėjų Giedriaus Endriukaičio ir Algirdo Jaliniausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. J. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2016 m. vasario 15 d. priimtą nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. J. bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2011-08-18 nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalį, 261 straipsnį ir nuteistas 9 metų laisvės atėmimo bausme (bausmės pabaiga 2019-08-19).
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2016 m. vasario 15 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam D. J. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo D. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, kad nuteistojo pažanga, jam mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra pakankama ir nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. J. skunde prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį panaikinti ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skundo autorius nesutinka su teismo išvada, kad Komisijos nutarimas nėra pagrįstas. Komisijos nariai yra kompetentingi nuteistųjų priežiūros specialistai ir psichologai, kurie tinkamai įvertino galimybę taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Buvo atsižvelgta į tai, kad D. J., nors ir buvo pažeidęs režimo reikalavimus, tačiau nuo 2014-06-27 neturi galiojančių nuobaudų, kas parodo, kad jo elgesys pasitaisė, už tai jis yra 5 kartus paskatintas. Komisija taip pat įvertino teigiamą nuteistojo požiūrį į mokslą (siekia įgyti verslo vadybos specialybę, yra įgijęs kompiuterio operatoriaus ir baldžiaus specialybes), jo dalyvavimą įvairiose socialinės reabilitacijos programose (seminaruose „Asmeninės karjeros valdymas“, „Koučingo įgūdžių formavimas ir taikymas“, verslo etikos, psichologijos kursuose), teigiamą darbinę motyvaciją, galimybę įsidarbinti laisvėje, tvirtus ryšius su šeima, gyvenamosios vietos turėjimą, taip pat ir finansinių įsipareigojimų nebuvimą. Komisijos nutarime atsižvelgta ir į tai, kad D. J. dėl nusikaltimų kaltę pripažįsta, analizuoja savo elgesį ir yra pasimokęs iš savo klaidų. Nuteistasis taip pat pažymi, kad dalyvavimas tikslinėje programoje, skirtoje nuteistiesiems, baustiems drausminėmis nuobaudomis už apsvaigimą, pakeitė jo požiūrį į psichoaktyvių medžiagų vartojimą. D. J. skunde nurodo nesilaikantis neformalių nuteistųjų tradicijų, jas vertinantis kritiškai. Kaip svarbią aplinkybę skundo autorius taip pat išskiria tai, kad jis vykdė ankstesniu Komisijos nutarimu jam nustatytas socialinės reabilitacijos rekomendacijas – nepažeidė režimo reikalavimų, buvo paskatintas, ir kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal „OASys“ metodiką yra tik 27 balai. Nuteistojo nuomone, visos skunde išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. J. skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 27 balai. Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, vis tik pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri, šiuo atveju atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo sunkumą ir pavojingumą, turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
Nors nuteistasis skunde nurodė nemažai jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių (mokosi, skatintas, palaiko artimus ryšius su šeima, pasižymi teigiama darbine motyvacija), kurios neva nebuvo vertintos apylinkės teismo, tačiau, skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nenustatyta. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.
Kaip minėta, nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jis dalyvavo socialinėse reabilitacijos programose ir įvairiuose papildomuose verslo kursuose ir seminaruose, tačiau vien tik dalyvavimas minėtoje veikloje šiuo konkrečiu atveju nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Po daugiau nei pusės bausmės laiko atlikimo D. J. vis dar nustatyti jo riziką nusikalsti didinantys veiksniai – ankstesni teisės pažeidimai, jo mąstymas ir elgesys (siekia tiesioginio atlygio, kuris priveda prie teisės pažeidimų). Nors kriminogeninis veiksnys dėl ankstesnio teistumo yra gana statiškas, tačiau elgesio korekciją šiuo aspektu galėtų atspindėti nepriekaištingas asmens elgesys bausmės atlikimo metu ir su tuo susijęs pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas. Tačiau nagrinėjamu atveju D. J. nesielgė nepriekaištingai – bausmės atlikimo metu buvo keturis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, iš jų vieną kartą už psichotropinių medžiagų vartojimą. Be to, D. J. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką jau ne pirmą kartą įvertinta 27 balais, tai yra vertinimo rezultatas nemažėja, ir tai šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos mažinant šią riziką.
Nuteistasis skunde akcentuoja tvirtus socialinius ryšius su šeima, galimybę įsidarbinti ir nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą laisvėje, kas, jo manymu, gali veikti kaip apsauginis veiksnys nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio, tačiau pažymėtina, kad minėtų aplinkybių buvimas nesulaikė jo nuo sunkių ir labai sunkių nusikaltimų darymo, todėl skunde nurodomi argumentai dėl šeiminių aplinkybių ir darbinių planų laisvėje nesuteikia pakankamo pagrindo tikėtis jo teigiamo ir pozityvaus elgesio lygtinio paleidimo laikotarpiu.
Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų tikėtis, kad D. J. ateityje laikysis įstatymų ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais. Todėl skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos 2016 m. vasario 15 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo D. J. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.