Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Editos Dambrauskienės ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. J. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2017 m. sausio 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu, kuriuo už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalyje, 261 straipsnyje, paskirta subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausmė.Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2010 m. rugpjūčio 19 d., bausmės pabaiga – 2019 m. rugpjūčio 19 d.Komisijos 2017 m. sausio 23 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartimi komisijos nutarimą tvirtinti atsisakė. Nutartyje konstatuota, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.Nuteistasis D. J. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį ir patvirtinti komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nuteistasis pažymi, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos išimtinai siejamos tik su nuteistojo bausmės dalies atlikimu pataisos įstaigoje, vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. D. J. nurodo, kad yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, todėl neatlikta bausmės dalis negali būti vertinama kaip viena iš aplinkybių, kuria remiantis atsisakoma taikyti lygtinį paleidimą. Tokios aplinkybės, kaip lygtinio paleidimo netaikymo sąlygos, įstatymas nenumato. Pasak nuteistojo, apylinkės teismas, kuriam buvo pateiktas patvirtinti komisijos nutarimas, ėmėsi iš naujo nagrinėti lygtinio paleidimo sąlygas, ką jau buvo padariusi kompetentinga komisija. Nesuprantama teismo pozicija abejoti komisija, kuri betarpiškai dirba su nuteistaisiais ir juos pažįsta. D. J. pažymi, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, nustatyti pakartotinės nusikalstamos rizikos mažinimo veiksniai. Tačiau apylinkės teismas vis tiek tvirtina, kad nuteistajam lygtinis paleidimas negali būti taikomas. Teismo išvada abstrakti, argumentai nelogiški, neatitinkantys europinių normų ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatų. Skunde akcentuojama, kad sprendimai turi būti grindžiami teisiniais argumentais, argumentavimas turi būti racionalus, negali būti nutylėtų ar nenurodytų aplinkybių, sprendimai turi būti aiškūs. Šiuo atveju teismas nenurodė nei vienos aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad nuteistasis ateityje nesilaikys įstatymų ir nusikals. Pagal Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijas, lygtinis paleidimas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas. Šiuo atveju teismas laikėsi priešingos pozicijos ir sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo pateikė be jokių argumentų. Skunde nuteistasis prašo teisingai ir objektyviai įvertinti visas faktines aplinkybes. Atkreipti dėmesį į tai, kad vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus pripažįsta. Elgesys yra pasikeitęs, kadangi ilgą laiką nuobaudų neturi. Kelis kartus kreipėsi dėl darbo, tačiau dėl darbo vietų stokos nebuvo įdarbintas. Pataisos namuose įgijo specialybę, šiuo metu mokosi kitos specialybės, studijuoja. Laisvėje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą. Tris kartus buvo išleistas trumpalaikių atostogų. Nuteistasis įsipareigoja laikytis nustatytų įpareigojimų ir savo elgesiu įrodyti, kad yra patikimas ir daugiau nenusikals. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo D. J. skundas atmetamas.

Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi skundo argumentus ir nuteistojo nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismo priimta nutartis atsisakyti tvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, priešingai, negu tvirtina D. J., yra pagrįsta, motyvuota, išvados paremtos visapusišku aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, vertinimu. Nutartyje teisingai nustatyta, kad nuteistasis D. J. atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas: yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika žema. Tačiau šių formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.Sutinkama su nuteistojo D. J. skundo teiginiais, kad vienas iš pagrindinių aspektų, vertintinų sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, yra nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo mąstymas, požiūris į padarytus nusikaltimus, kitos jį charakterizuojančios aplinkybės, iš kurių galima spręsti apie tai, ar nuteistajam taikomi suvaržymai jau pasiekė savo tikslus, tiek nubaudimo, tiek prevencinius ir asmuo, išėjęs į laisvę, naujų nusikalstamų veikų nedarys ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais. Pateiktoje medžiagoje esantys duomenys tokios išvados nelemia. Bausmės atlikimo metu D. J. keturis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, tris kartus buvo drausmintas pataisos įstaigos administracijos skiriant atitinkamas drausmines nuobaudas. Nors šiuo metu nuobaudos nebegalioja, tačiau jos neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Pažymėtina, jog vieną kartą buvo fiksuotas ir psichotropinių medžiagų vartojimo faktas ir ši aplinkybė, atsižvelgiant į tai, kad bausmę D. J. atlieka dėl didelio kiekio psichotropinių medžiagų laikymo turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, taip pat dėl minėtų medžiagų platinimo nepilnamečiams, neabejotinai prisideda prie nepalankaus nuteistojo elgesio vertinimo. Tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu skatintas septynis kartus, vertinama teigiamai, tačiau pastebėtina, kad tinkamai elgtis pataisos namuose D. J. pradėjo tik nuo 2015 m., nors laisvės atėmimo bausmę atlieka pakankamai seniai. Socialinio tyrimo išvadoje nustatytas nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad rizikos pokytis yra nežymus: nusikalstamo elgesio rizika per šešis mėnesius sumažėjo tik vienu balu: nuo 25 balų iki 24 balų. 4 balai yra dinaminiai, todėl nuteistasis riziką gali mažinti nepriekaištingai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, dėdamas maksimalias pastangas įsidarbinti. Šiuo aspektu pastebima, kad nuteistasis skunde akcentuoja savo teigiamą požiūrį į darbą, siekį įsidarbinti, tačiau pateikti duomenys rodo, kad dėl įsidarbinimo per visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis D. J. kreipėsi tik du kartus. Paminėta aplinkybė, įvertinus tai, kad iki sulaikymo D. J. nedirbo, darbo stažo jis neturi, jo nusikalstamą elgesį lėmė finansiniai motyvai, siekis tiesioginio lengvo atlygio, leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo pasiryžimo dirbti ir savo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis nuoširdumu.Aplinkybės, kad D. J. bausmės atlikimo metu mokosi, įgijo specialybę, palaiko ryšius su artimaisiais, yra skatintas, nuteistąjį charakterizuoja teigiamai ir jos bausmės atlikimo metu buvo įvertintos: nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, jam buvo suteiktos trumpalaikės išvykos į namus. Tačiau kitų paminėtų aplinkybių kontekste jos nėra pakankamos spręsti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi ir besąlygiškai nelemia lytinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Nesutiktina su skundo argumentais, kad apylinkės teismas nepagrįstai dar kartą vertino aplinkybes, kurias jau buvo įvertinusi komisija, kad priimta nutartis yra nemotyvuota, prieštaraujanti ne tik BVK, bet ir Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoms dėl lygtinio paleidimo. BPK 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apylinkės teismas, įvertinęs ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti komisijos nutarimą arba jo nepatvirtinti. Būtent tai apylinkės teismas ir padarė. Įvertinęs pateiktos medžiagos duomenis ir nustatęs, kad nuteistasis neatitinka visų BVK numatytų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų (nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką), teismas motyvuota nutartimi komisijos nutarimo nepatvirtino. Nutartyje aiškiai nurodyta, kokiomis aplinkybėmis remdamasis teismas padarė išvadą, kad tolesnis pataisos procesas laisvėje šiuo metu dar nėra galimas. Vien tai, kad teismo išvados netenkina nuteistojo, nedaro nutarties nepagrįsta ar neteisėta. Nuteistojo D. J. minimų rekomendacijų dėl lygtinio paleidimo pagrįstumas nėra ginčijamas, tačiau pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vadovaujamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, numatančiais lygtinio paleidimo taikymo sąlygas ir kriterijus, kuriuos turi atitikti nuteistieji. BVK nenumato besąlyginio lygtinio paleidimo nustačius tik formalius kriterijus, turi būti nustatytas ir materialus lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, kuris šiuo atveju nenustatytas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, neturi pagrindo pripažinti, kad pirmos instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo D. J. skundas atmetamas.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.