Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. J. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2016 m. rugpjūčio 1 d. priimtą nutarimą Nr. 93-519 taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. J. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, 261 straipsnį galutine subendrinta 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2010 m. rugpjūčio 19 d., bausmės pabaiga – 2019 m. rugpjūčio 19 d.2016 m. rugpjūčio 1 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-519 nutarta taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo elgesio rizika sumažėjo nuo 27 iki 25 balų, be to, jis įvykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad Komisijos nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, nuteistojo asmenybė, jo padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas, likusios atlikti laisvės atėmimo bausmės dydis ir elgesys bausmės atlikimo metu įvertinta netinkamai. D. J. ne kartą baustas drausmine tvarka, be to, jis palaiko neformaliąsias kriminalinio pasaulio tradicijas, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką.Skunde nuteistasis D. J. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas vietoj to, kad patvirtintų Komisijos nutarimą, ėmėsi iš naujo nagrinėti lygtinio paleidimo klausimą, vadovaudamasis ne tik šiuo metu galiojančiomis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatomis, bet ir nebegaliojančiomis normomis. Pataisos įstaigoje jis mokosi, įgijo kompiuterių operatoriaus specialybę, turi galimybę įsidarbinti, taip pat yra sukūręs šeimą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Nuteistasis teigia, jog dalyvauja visuomeninėje būrio veikloje, skaito, sportuoja, laikosi sveiko gyvenimo būdo principų, be to, yra skatintas šešis kartus. Įgijęs administracijos pasitikėjimą, buvo išleistas trims paroms atostogų, artimiausiu metu vėl bus išleistas atostogų ir tai įrodo jo rimtus ketinimus. Skunde pažymima, kad jis du kartus kreipėsi dėl darbo suteikimo, tačiau įdarbintas nebuvo dėl darbo vietų stygiaus. Taigi, nuteistojo vertinimu, jo asmens charakteristika yra teigiama, ir šių aplinkybių pakanka lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Nuteistasis sutinka su visomis Komisijos siūlomomis pareigomis ir įsipareigojimais, teigia, jog nori susigrąžinti sau ir šeimai gerą vardą.Nuteistojo D. J. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, jei pagal byloje surinktus duomenis negalima padaryti išvados, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos. Klausimą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, sprendžia teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį viso bausmės atlikimo laikotarpiu, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos dengimą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės šio klausimo sprendimui. Vertinama ir tai, ar nuteistojo daroma pažanga yra akivaizdi, reikšminga, ar tik nežymi, iš esmės statinė.Skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, D. J. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą – jis atliko 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bausmės atlikimo metu tinkamai vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos pateiktas rekomendacijas: nepažeidinėja nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tęsia mokslus, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką nuo ankstesnio vertinimo sumažėjo 2 balais (nuo 27 iki 25 balų). Tačiau šių formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.Bausmės atlikimo metu D. J. keturis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, tris kartus buvo drausmintas pataisos įstaigos administracijos skiriant atitinkamas drausmines nuobaudas. Nors šiuo metu nuobaudos nebegalioja, tačiau jos neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Pažymėtina, jog vieną kartą buvo fiksuotas ir psichotropinių medžiagų vartojimo faktas, kas neabejotinai prisideda prie nepalankaus nuteistojo elgesio vertinimo, juo labiau, kad bausmę D. J. atlieka dėl didelio kiekio psichotropinių medžiagų laikymo turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, taip pat dėl minėtų medžiagų platinimo nepilnamečiams.Socialinio tyrimo išvada liudija, kad nuteistasis pakankamai adekvačiai palaiko kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas, siekdamas išlaikyti nuteistųjų bendrijoje atitinkantį jo lūkesčius statusą. Taigi, atitinkamo statuso pataisos įstaigoje išlaikymas D. J. yra svarbesnis nei socialinės reabilitacijos aktyvus vykdymas, siekis sėkmingai integruotis į visuomenę. Tai, jog nuteistajam stinga įgūdžių spręsti kilusias problemas, rodo ir jo dalyvavimas bado akcijoje, protestuojant prieš BVK pakeitimus. Be to, tarp to, ką nuteistasis laiko problema, ir realios situacijos vertinimo, yra akivaizdžių prieštaravimų. Vietoj to, kad ieškotų racionalių, konstruktyvių problemos (ar to, ką jis laiko problema) sprendimo būdų, D. J. savo nepasitenkinimą reiškia įvairiomis akcijomis, kurios ne tik, kad nepadeda spręsti susidariusios situacijos, bet dar labiau ją komplikuoja. Taigi, mąstymo korekcija nuteistajam vis dar išlieka rimtu iššūkiu.Šiuo metu pataisos namuose D. J. nedirba, darbo teikiamą naudą jis suvokė dar pakankamai neseniai ir nors kreipėsi dėl darbo vietos suteikimo, tačiau tai nebuvo padaryta dėl darbo vietų stygiaus. Išėjęs į laisvę, nuteistasis teigia dirbsiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekimo vadybininku, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog iki sulaikymo D. J. nedirbo, darbo stažo jis neturi, yra įgijęs vidurinį išsilavinimą. Pagrindinis jo pajamų šaltinis buvo gaunamas iš nusikalstamos veikos vykdymo, taigi, nuteistasis yra pripratęs prie greitai ir lengvai gaunamų pinigų. Todėl vien deklaracija apie pasiryžimą sąžiningai dirbti šiuo metu teismui nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, ar nuteistasis savo pažadą vykdys. Be to, ir pats D. J. pripažįsta, kad jo nusikalstamą elgesį lėmė finansiniai motyvai, siekis tiesioginio atlygio. Šiuo metu nuteistąjį finansiškai remia artimieji, siųsdami atitinkamas pinigines perlaidas, todėl teisėjų kolegija neturi pakankamai duomenų spręsti apie tai, ar nuteistasis geba savarankiškai išgyventi ir planuoti lėšas taip, jog gyvenimo tikslų nereikėtų siekti neteisėtomis priemonėmis ir būdais.Nors skunde D. J. teigia, kad pataisos namuose mokosi, įgijo kompiuterių operatoriaus specialybę, turi galimybę įsidarbinti, yra sukūręs šeimą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau tai nėra kuo nors ypatingos aplinkybės, patvirtinančios jo akivaizdžią pažangą mažinant jam nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Minėti duomenys liudija, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip turėtų elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Analizuojamu atveju aukštesnysis teismas tokios išvados nepadarė, kadangi lygtinio paleidimo taikymui vien nusiteikimo laikytis teismo skirtų įpareigojimų nepakanka. Nuteistasis privalo ne tik žodžiais, bet ir konkrečiais darbais bei veiksmais įrodyti, jog gali tęsti bausmės atlikimą neizoliuotas nuo visuomenės. Nagrinėjamu atveju D. J. daromas progresas yra daugiau deklaratyvus nei realus. Paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų bei jo suvokimas apie probacijos tikslus bei uždavinius, neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą ar konstatuoti, kad analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Apylinkės teismas pagrįstai įvertino tiek nuteistąjį teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, nesuteikė nei vienam duomeniui išskirtinumo ir visų duomenų kontekste padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistasis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo taikymo kriterijaus.Remiantis išdėstytu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.