- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-03
- Bylos Nr.
- e2-49-786/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00417-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalija Ragauskienė
- Ieškovas
- S. S.-G.
- Atsakovas
- K. G.
- Trečiasis asmuo
- AB „Swedbank“
- Advokatai
- Sigita Mačytė-Šulskienė
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
- 2.3.2.7Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles
- 2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.1.1Bendri šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai
- 3.4.1.2Bylų dėl santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) nagrinėjimo ypatumai
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. S.-G. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui K. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, tretysis asmuo AB „Swedbank“, ir atsakovo K. G. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė S. S.-G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui K. G. ir prašo nutraukti jos ir atsakovo santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Anykščių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; 2) Po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes; 3) Priteisti ieškovei iš atsakovo 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimui; 4) padalinti santuokoje įgytą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turtą: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10000 eurų vertės , ir jame esantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 113000 eurų vertės, esančius (duomenys neskelbtini); Atsakovui priteisti 7845,46 eurų kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį, nustatant kad kompensacija sumokama lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį per dvejus metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę – automobilį TOYOTA-COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), 2000 eurų vertės; ieškovei priteisti 1000 eurų kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį; 5) Pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2022 m. lapkričio mėn., nuo tada, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi; 6) Priteisti iš atsakovo ieškovei įsiskolinimą – ½ dalį jos sumokėtų kredito įmokų AB „Swedbank“ bankui, pagal kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2022 m. lapkričio mėnesio iki ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 832,65 eurus; 7) Priteisti iš atsakovo ieškovei įsiskolinimą – ½ dalį jos sumokėtų mokesčių nuo 2022m. lapkričio mėn. iki ieškinio padavimo dienos, t.y. 230,68 eurų; 8) Nekeičiant ir nemodifikuojant solidarių prievolių kreditoriui AB „Swedbank“ bankui pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti tarp šalių (ieškovės ir atsakovo) jų vykdymo tvarką, kad prievoles pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), su visais vėlesniais jų pakeitimais, jose nustatytomis sąlygomis, po santuokos nutraukimo, bus vykdomos ieškovės asmeniškai iš jos lėšų; 9) Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo įsipareigojimus AB „Swedbank“ bankui pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) toliau vykdys ieškovė; 10) Nustatyti nepilnamečių vaikų K. G. ir K. G. gyvenamąją vietą kartu su ieškove, motina S. S.- G.; 11) priteisti iš atsakovo K. G. nepilnamečio sūnaus K. G. išlaikymui 370 eurų kas mėnesį mokomų periodinių išmokų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės, sumokant šias pinigų sumas ieškovei iki einamo mėnesio 10 dienos; 12) priteisti iš atsakovo K. G. nepilnamečio sūnaus K. G. išlaikymui 345 eurus kas mėnesį mokomų periodinių išmokų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ir sumokant šias pinigų sumas ieškovei iki einamojo mėnesio 10 dienos; 13) K. G. ir K. G. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną S. S.-G.; 14) priteisti iš atsakovo K. G. vaikų K. G. ir K. G. išlaikymo įsiskolinimą – 2810 eurų; 15) nustatyti atsakovo K. G. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. G. tvarką, kad atsakovas K. G. su sūnumi K. G. bendrauja tokia tvarka: - darbo dienomis, ne mažiau kaip vieną kartą per savaitę, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios arba ugdymo įstaigos 17 val. ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą 20.00 val., suderinęs konkrečią(-ias) tokio bendravimo su vaiku dieną(-as) su S. S.-G. ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš vieną dieną; - kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val.; - kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamos vietos 10 valandą ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą sekmadienį 20 valandą (jeigu savaitgalis pagal bendrąjį savaitgalių bendravimo grafiką nepriklauso tėvui); - neporiniais metais per Šv. Kūčių ir Kalėdų šventes nuo gruodžio 24 d., paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 18 val.; - poriniais metais per Šv. Velykų šventes, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos Šv. Velykų išvakarėse 17 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą antrą Šv.V elykų dieną iki 18 val.; - du kartus po dvi savaites vaikų vasaros atostogų metu – suderindamas tokių savo atostogų su vaiku konkretų laiką ir kitas konkrečias šio bendravimo sąlygas su S. S.-G. ryšio priemonėmis iš anksto, bet ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki tokių atostogų pradžios; - nepilnametį K. G. tėvui K. G. leidžiama savo nuožiūra vestis į renginius, lavinimo užsiėmimus skirtus vaikams (Kalėdų šventę, koncertus, spektaklius, pamokėles ir pan.) ir kitomis dienomis Šalims sutarus ir vaikui pageidaujant; - jei vaiko tėvas K. G. negalėtų paimti vaiko šios bendravimo tvarkos nustatytu metu, jis apie tai informuoja vaiko motiną S. S.-G. ne mažiau kaip prieš 48 val.; - abejoms pusėms sutarus, tėvas K. G. gali lankyti vaiką ir pasiimti jį savo priežiūrai nebūtinai šia bendravimo tvarka nustatytomis dienomis; - K. G. turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, išlaikyti jį, rūpintis jo sveikata ir švietimu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. S. S.-G. neturi teisės kliudyti K. G. bendrauti su vaiku, išskyrus tuos atvejus, kai tai kenktų vaiko interesams. Tėvai įsipareigoja nepiktnaudžiauti savo teisėmis vaiko atžvilgiu;- Šalys įsipareigoja visais atvejais, spręsdamos klausimus dėl nepilnamečio vaiko auklėjimo, atsižvelgti į jo pageidavimus ir interesus; 15) Priteisti iš atsakovo K. G. visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Šalims gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus K. G. ir (duomenys neskelbtini) gimė sūnus K. G.. Iš pradžių santykiai klostėsi gerai, o vėliau pradėjo ryškėti interesų, požiūrio į gyvenimą, problemų sprendimo būdų skirtumai. Šiuo metu santuoka jau kuris laikas faktiškai yra iširusi. Atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir jis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Atsakovas vartojo alkoholį, išeidavo iš namų ir negrįždavo kelias paras. Ieškovė dėl tokio atsakovo elgesio patirdavo stresą, nerimą. Dėl patirto streso ieškovė blogai jautėsi, būdavo įsitempusi, nemiegodavo, negalėdavo susikaupti darbe. Atsakovas ir toliau didžiąją dalį savo pajamų išleisdavo alkoholiui, išgėręs buvo agresyvus. Atsakovas buvo išvykęs dirbti į užsienį, tačiau 202 m. grįžo ir gyveno su šeima. Tačiau šalių santykiai dar labiau blogėjo, nesirūpino šeima, atsakovui svarbiausia buvo alkoholis. Nors gyveno tuose pačiuose namuose, tačiau tapo svetimi. Atsakovas būdamas neblaivus, buvo agresyvus, žemino ieškovę, demonstravo nepagarbą ir neapykantą. Ieškovė bandė padėti atsakovui, tačiau jis pagalbos nepriėmė. Atsakovo indelis į šeimyninį gyvenimą apsiribojo simbolišku prisidėjimu. Per mėnesį skirdavo 200-300 eurų vaikų poreikiams, buičiai, o kitas gaunamas pajamas leisdavo savo poreikiams. 2022 m. lapkričio mėnesį atsakovas buvo pristatytas į Anykščių ligoninės priėmimo skyrių dėl apsinuodijimo alkoholiu. Po šio įvykio ieškovė nusprendė, kad vilčių išsaugoti santuoką nebėra. Nuo 2022 m. lapkričio mėnesio šalys galutinai atsiskyrė, ieškovė gyveno su vaikais gyveno antrame aukšte, o atsakovas pirmame aukšte. Nuo tada sutuoktinių nebesieja nei bendra buitis, nei šeimyniniai, santuokiniai santykiai, šalys galutinai atskyrė ir savo turtinius santykius. Atsakovas lėšas vaikų išlaikymui perveda bankiniu pavedimu į ieškovės sąskaitą. Atsakovas ir toliau vartoja alkoholį, daro neigiamą įtaką vaikams, elgiasi agresyviai. Ieškovė viena rūpinosi gyvenamos vietos išlaikymu, priežiūra, augino vaikus. Su atsakovu gyventi nenori ir nebegali, nes atsakovas jos atžvilgiu nejaučia pagarbos, nėra lojalus, turi žalingų įpročių , psichologiškai ir fiziškai prieš ją smurtauja. Santuoka yra galutinai iširusi dėl atsakovo kaltės ir jos išsaugoti neįmanoma. Kadangi dėl santuokos nutraukimo kaltas atsakovas, ieškovė prašo priteisti 2000 eurų neturtinės žalos
Šalys gyvendamos santuokoje įsigijo žemės sklypą ir jame esantį gyvenamą namą, viso 123000 vertės, bei automobilį Toyota Corolla, 2000 eurų vertės. Žemės sklypą įsigijo 2013 m. birželio 14d. ir jame nuo 2014 m. iki 2022 m . statė gyvenamą namą. Žemės sklypo įsigijimui ir namo statybai šalys su AB „Swedbank“ banku (duomenys neskelbtini) sudarė kredito sutartį. (duomenys neskelbtini) su tuo pačiu kreditoriumi sudarė dar vieną kredito sutartį namo statyboms. Vėliau kredito sutartys buvo keičiamos ir yra paimta ir negrąžinta paskolos dalis 70658,33 eurai. Šalių turimo dalintino turto yra už 125000 eurų. Dalintino turto vertė mažinama prievolių suma - 70658,33 eurų ir dalintino turto yra 54341.67 euras.
Gyvenamo namo statybai, įrengimui buvo panaudotos ieškovės asmeninės lėšos. 2016 metais ieškovė pardavė asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą už 24000 eurų, bei 12000 eurų ieškovei padovanojo tėtis. Iš minėtų lėšų buvo pirktas putplastis viso namo apšildymui, sumokėta už pečių ir jo sumontavimą, mokėta už elektros instaliaciją, tinkuotos namo sienos, pirktos statybinės medžiagos, dažai, langų palangės, įrengta namo signalizacija, mokėta už namo interjero dizaino paslaugas, už namo laiptus, gipso kartoną, glaistą. Taip pat ieškovė buvo sudariusi tris lizingo sutartis tapetų, šviestuvų įsigijimui, tai 2021-03-11 108,08 eurų sumai, bendra kredito suma- 149,04 eurai; 2021-04-07 -198,73 eurų sumai, bendra kredito suma 210,37 eurų; 2021-07-16 – 276,00 eurų, bendra kredito suma 291,34 euras, viso ieškovė sumokėjo 650,75 eurų.
Ieškovė prie jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto įgijimo ir
sukūrimo prisidėjo ženkliai didesne asmeninio turto dalimi, visą laiką rūpinosi gyvenamo namo statyba, įrengimo darbais, o atsakovas prie bendro turto sukūrimo asmenine iniciatyva prisidėjo minimaliai. Pagal CK 3.98 straipsnio 2 dalį, ieškovė turi teisę į 18325,38 eurų dydžio kompensaciją, kurią sudaro pusė jos asmeninių lėšų. Kurios buvo panaudotos sukuriant bendrą jungtinę nuosavybę.
Motyvuojamoji dalis
CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas dalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis. Šiuo atveju gyvenamo namo ir žemės sklypo padalijimas natūra nėra galimas, nes namas yra vieno aukšto su mansarda, turintis vieną įėjimą, vieną katilinę, vieną virtuvę, vieną bendrą vandens, komunalinių nuotekų šalinimo sistemą, vieną elektros įvadą, todėl jo atskyrimas ar atidalijimas taip, kad jame, po santuokos nutraukimo, galėtų atskirai ir izoliuotai gyventi buvę sutuoktiniai nėra įmanomas. Nurodo, kad būtina atsižvelgti, jog gyvenamo namo statybų iniciatorė nuo pradžių buvo ieškovė, nes tai buvo jos sumanymas ir svajonė. Visais reikalais, susijusiais su paskolos gavimu, statybų, namo įrengimo ir kitais darbais rūpinosi ir viską tvarkė ieškovė. Atsakovo prisidėjimas prie bendro turto sukūrimo buvo santykinai nedidelis ir jis niekada pats nerodė susidomėjimo ir iniciatyvos kurti ir puoselėti namus. Todėl žemės sklypas ir gyvenamas namas padalintas lygiomis dalimis ir natūra priteistas ieškovei, o atsakovui kompensacija pinigais. Atsakovui tenkančio turto dalies dalintina vertė yra 26170,84 eurų ((52341,67:2) – 18325,38 eurus (pusė asmeninių lėšų panaudotų sukuriant bendrąjį turtą)) ir atsakovui ieškovės mokėtina kompensacija - 7845,46 eurai.
Mokėtinos kompensacijos suma yra gerokai didesnė nei ieškovės gaunamos pajamos. Ieškovei būtų sudėtinga nurodytą sumą sumokėti atsakovui iš karto, nes nukentėtų ir nepilnamečių vaikų interesai. Prievolės sumokėti kompensaciją atidėjimas atsakovo teisių ir teisėtų lūkesčių nepažeistų, esminės žalos jo turtinei padėčiai nepadarytų, todėl ieškovė prašo kompensacijos mokėjimą išdėstyti dvejiems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ją sumokant lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį.
Priklausančiu automobiliu keletą mėnesių naudojasi išimtinai tik atsakovas ir neleidžia naudotis ieškovei, todėl ieškovė neprieštarauja, kad automobilis atitektų atsakovui, o ieškovei būtų išmokėta 1000 eurų kompensacija.
Šalys nepalaiko santuokinių ryšių, neveda bendro ūkio, kiekvienas apmoka savo išlaidas ir gyvena skyrium nuo 2022 m. lapkričio mėnesio. Jų finansai tapo visiškai atskiri. Atsakovas vaikų išlaikymui perveda lėšas į ieškovės sąskaitą. Tai yra pagrindas pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2022 m. lapkričio mėnesio, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.
Nuo 2022 m. lapkričio mėnesio kredito įmokas už būsto paskolą bankui moka ieškovė, dėl ko susidarė atsakovo įsiskolinimas ieškovei. Ieškovė bankui sumokėjo 1665,29 eurus nuo 2022 m. lapkričio mėn. iki ieškinio padavimo teismui dienos ir atsakovas ieškovei turi kompensuoti ½ dalį jos sumokėtų įmokų – 832,65 eurus.
Taip pat nuo 2022 m. lapkričio mėn. ieškovė viena dengė išlaidas namo išlaikymui, mokėjo mokesčius už elektrą, vandenį ir komunalines nuotekas, viso sumokėta 561,36 euras, iš kurių atsakovas yra sumokėjęs 50 eurų už atliekų išvežimą, tai atsakovas privalo kompensuoti 230,68 eurų.
Šalys (duomenys neskelbtini) sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB :Swedbank“ banku, pagal kurią gavo 35000 litų (10136,70 eurų) kreditą. (duomenys neskelbtini) šalys sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 17100 eurų kredito. Vėliau kredito sutartys buvo keičiamos didinat kredito sumą ir 2023-03-31 dienai yra paskolų likutis 70658,33 eurai. Sutuoktinių prievolė lieka solidari. Ieškovė prašo padalyti santuokoje įgytą turtą ir jai asmeninės nuosavybės teise priteisti santuokoje įgytą gyvenamą namą, nustatyti kad visus įsipareigojimus po santuokos nutraukimo įvykdys ieškovė asmeniškai iš savo lėšų. (duomenys neskelbtini) ieškovė taip pat yra sudariusi vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB „Swedbank“ banku dėl 1500 eurų vartojimo kredito suteikimo. Gauto kredito lėšos buvo panaudotos namo interjerui – užuolaidoms įsigyti. Sutuoktinių prievolė yra solidari, tačiau ieškovei priteisus asmeninės nuosavybės teise santuokoje įgytą namą, ieškovė sutinka prisiimti įsipareigojimus, kaip asmeninę prievolę.
Šalys turi du nepilnamečius vaikus- K. G., gimusį (duomenys neskelbtini), ir K. G., gimusį (duomenys neskelbtini). Vaikai gyvena šalims priklausančiame name, yra pripratę prie gyvenamos vietos. Ieškovė rūpinasi vaikais, vaikai pripratę prie motinos. Vaikų santykiai su tėvu nėra geri. Dėl atsakovo gyvenimo būdo, alkoholio vartojimo, dėl keliamų konfliktų vaikai šalinasi tėvo, jo bijo. Atsižvelgiant į tai, vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su vaikų motina – ieškove.
Nepilnamečio sūnaus K. G. išlaikymui kas mėnesį skiriama apie 830 eurų. Didžiąją dalį jo išlaikymui sudaro išlaidos maistui, būstui, higienos priemonėms, drabužiams, ugdymosi ir laisvalaikio priemonėms. Papildomam mokymuisi kas savaite samdomas matematikos korepetitorius ir viena pamoka kainuoja 20 eurų. K. lanko krepšinio būrelį, kuris mėnesiui kainuoja 8 eurus. Vaikui paskirti akiniai skaitymui ir darbui su kompiuteriu, vidutiniškai per mėnesį tam skiriama 10 eurų. Papildomos išlaidos reikalingos kompiuterinei technikai atnaujinti, jos priežiūrai, remontui. Mobilus telefonas mėnesiui kainuoja 10 eurų. Kas mėnesį duoda apie 50 eurų kišenpinigių. K. yra išlaikęs motorolerio teises ir turi motorolerį ir jo priežiūrai, išlaikymui ir eksploatacijai vidutiniškai per mėnesį skiriama apie 15 eurų. Vaikas apdraustas traumų ir nelaimingų atsitikimų draudimu, kurio mėnesinė įmoka 9 eurai. Pagal poreikį atnaujinami baldai.
Nepilnamečio sūnaus K. G. išlaikymui kas mėnesį skiriama apie 780 eurų. Didžiąją dalį taip pat sudaro išlaidos maistui, būstui, higienos priemonėms, drabužiams. Kartą per savaitę samdomas matematikos korepetitorius, kurio viena pamoka kainuoja 20 eurų. Sūnus lanko krepšinio treniruotes ir už mėnesį mokama 8 eurai. Naudojamai kompiuterinei technikai, priežiūrai, atnaujinimui skiriama apie 15 eurų per mėnesį. Už mobilų telefoną kas mėnesį mokama 11 eurų. Sūnaus kambario remontui, baldamas kas mėnesį skiriama apie 10 eurų. Vaiko traumų ir nelaimingų atsitikimų draudimo įmoka yra 9 eurai kas mėnesį.
Išlaikymą nepilnamečiams vaikams turi teikti abu tėvai. Ieškovės pajamos yra apie 960 eurų, o nuo 2023 m. balandžio mėnesio bus 820 eurų. Ieškovės žiniomis atsakovo gaunamos pajamos yra apie 1000 eurų. Prašo iš atsakovo sūnaus K. G. išlaikymui priteisti po 370 eurų kas mėnesį. Prašo iš atsakovo sūnaus K. G. išlaikymui priteisti po 345 eurus kas mėnesį.
Šalys faktiškai kartu negyvena nuo 2022 m. lapkričio mėnesio. Atsakovas kelis kartus yra pervedęs pinigų vaikų išlaikymui, tačiau išlaikymą teikė nepastoviai. Atsakovas nuo 2022 m. lapkričio mėnesio iki 2023m balandžio 14 d. vaikų išlaikymui yra pervedęs 1480 eurų. Laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 22 d. iki 2023m. balandžio mėnesio atsakovui tenkanti vaikų išlaikymo dalis yra 4290 eurų ((370-345)x6 mėn.) ir iki ieškinio padavimo teismui dienos išlaikymo įsiskolinimas yra 2810 eurų (4290-1480).
Šalių sūnus K. G. po 9 mėnesių taps pilnamečiu. Ieškovė mano, kad nėra tikslo nustatyti tėvo bendravimo tvarkos su juo. Mano, kad iki vaiko pilnametystės su juo susijusius klausimus abu tėvai galės spręsti tarpusavio susitarimu.
Ieškovė prašo nustatyti tėvo K. G. bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi K. G., kad tėvas bent kartą savaitėje bendrautų darbo dienomis, kas antrą savaitgalį, Tėvo dieną, per didžiąsias šventes -Šv.Kalėdas , Šv. Vėlykas, mokinių vasaros atostogų metu, abejoms šalims bendrai sutarus, tėvas susitiktų su vaiku ir pasiimtų jį nebūtinai konkrečiu bendravimo tvarkos nustatytu laiku. Mano, kad tokia nustatyta bendravimo tvarka būtų racionali ir realiai įgyvendinama.
Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo palikti jai pavardę – S.-G., ir atsakovui G. Išlaikymo iš atsakovo nereikalauja.
3. Ieškovė 2024 m. birželio 19 d. pateikė patikslintą ieškinį. Patikslintu ieškiniu prašo: 1) nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Anykščių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo K. G. kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – S.-G. ir atsakovui -G.; 3) priteisti S. S.-G. 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimui; 4) padalinti santuokoje įgytą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turtą: -ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendros 148000 eurų vertės; - atsakovui K. G. asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę -automobilį TOTOTA COROLLA , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), 2000 eurų vertės; ir priteisti 21150,76 eurų kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį, nustatant, kad kompensacija sumokama lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį per dvejus metus, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 5) pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2022 m. lapkričio mėnesio, t.y. nuo tada, sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi; 6) priteisti ieškovei iš atsakovo įsiskolinimą – ½ dalį jos sumokėtų kredito įmokų AB „Swedbank“ bankui pagal kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuo 2022 m. lapkričio mėnesio – 4301,73 eurus (nurodyta įsiskolinimo suma yra aktuali 2024-06-01 dienai); 7) priteisti iš atsakovo ieškovei įsiskolinimą – ½ dalį jos sumokėtų mokesčių: už elektros energiją, vandenį, komunalines paslaugas, kurą namo šildymui nuo 2022 m. lapkričio mėn. – 1119,40 eurų (nurodyta įsiskolinimo suma yra aktuali 2024-06-01 dienai); 8) priteisti iš atsakovo ieškovei įsiskolinimą – ½ dalį jos sumokėtų kredito įmokų AB „Swedbank“ bankui pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2022 m. lapkričio mėn.- 587,19 eurus; 9) nekeičiant ir nemodifikuojant solidarių prievolių kreditoriui AB „Swedbank“ bankui pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti tarp šalių (ieškovės ir atsakovo) jų vykdymo tvarką, kad prievoles pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), su visais vėlesniais jų pakeitimais, jose nustatytomis sąlygomis, po santuokos nutraukimo, bus vykdomos ieškovės asmeniškai iš jos lėšų; 10) nustatyti nepilnamečio vaiko K. G. gyvenamąją vietą kartu su ieškove, motina S. S.- G.; 11) priteisti iš atsakovo K. G. nepilnamečio sūnaus K. G. išlaikymui 360 eurų kas mėnesį mokomų periodinių išmokų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteistas lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti motinai S. S.-G.; 12) priteisti iš atsakovo K. G. 1420 eurų dydžio nepilnamečio vaiko K. G. išlaikymo įsiskolinimą; 13) priteisti iš atsakovo K. G. vaiko K. G. išlaikymo įsiskolinimą -3584 eurus už laikotarpį nuo 2022 lapkričio mėn. iki 2023 m. gruodžio 19 d. iki vaiko pilnametystės; 14) nustatyti atsakovo K. G. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. G. tvarką, kad atsakovas K. G. su sūnumi K. G. bendrauja tokia tvarka: - darbo dienomis, ne mažiau kaip vieną kartą per savaitę, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios arba ugdymo įstaigos 17 val. ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą20.00 val., suderinęs konkrečią(-ias) tokio bendravimo su vaiku dieną(-as) su S. S.-G. ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš vieną dieną; - kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val.; - kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamos vietos 10 valandą ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą sekmadienį 20 valandą (jeigu savaitgalis pagal bendrąjį savaitgalių bendravimo grafiką nepriklauso tėvui); - neporiniais metais per Šv. Kūčių ir Kalėdų šventes nuo gruodžio 24 d., paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 18 val.; - poriniais metais per Šv. Velykų šventes, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos Šv. Velykų išvakarėse 17 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą antrą Šv. Velykų dieną iki 18 val; - du kartus po dvi savaites vaikų vasaros atostogų metu – suderindamas tokių savo atostogų su vaiku konkretų laiką ir kitas konkrečias šio bendravimo sąlygas su S. S.-G. ryšio priemonėmis iš anksto, bet ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki tokių atostogų pradžios; - nepilnametį K. G. tėvui K. G. leidžiama savo nuožiūra vestis į renginius, lavinimo užsiėmimus skirtus vaikams (Kalėdų šventę, koncertus, spektaklius, pamokėles ir pan.) ir kitomis dienomis Šalims sutarus ir vaikui pageidaujant; - jei vaiko tėvas K. G. negalėtų paimti vaiko šios bendravimo tvarkos nustatytu metu, jis apie tai informuoja vaiko motiną S. S.-G. ne mažiau kaip prieš 48 val.; - abejoms pusėms sutarus, tėvas K. G. gali lankyti vaiką ir pasiimti jį savo priežiūrai nebūtinai šia bendravimo tvarka nustatytomis dienomis; - K. G. turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, išlaikyti jį, rūpintis jo sveikata ir švietimu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. S. S.-G. neturi teisės kliudyti K. G. bendrauti su vaiku, išskyrus tuos atvejus, kai tai kenktų vaiko interesams. Tėvai įsipareigoja nepiktnaudžiauti savo teisėmis vaiko atžvilgiu;- Šalys įsipareigoja visais atvejais, spręsdamos klausimus dėl nepilnamečio vaiko auklėjimo, atsižvelgti į jo pageidavimus ir interesus; 15) Priteisti iš atsakovo K. G. visas bylinėjimosi išlaidas.
Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad gyvendami santuokoje su atsakovu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 148000 eurų vertės, ir transporto priemonę - automobilį Toyota Corolla, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 eurų vertės.
Žemės sklypo pirkimui ir namo statybai buvo sudarytos kredito sutartys su AB„Swedbank“ banku ir negrąžinta paskolos dalis yra 67698,48 eurai.
Šalių turimo turto vertė yra 150000 (148000+2000) eurų , prievolių suma – 67698,48 eurai, panaudotos ieškovės asmeninės lėšos – 36000 eurų. Ieškovė prašo jai priteisti nekilnojamąjį turtą natūra, o atsakovui piniginė kompensacija. Dalintino turto vertė yra 44301,52 euro ( 148000--67698,48-36000). Preziumuojant, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, kiekvienam iš sutuoktinių priklauso 23150,76 eurų((44301,52+2000):2). Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo priteisti jai nekilnojamąjį turtą, kurio vertė 44301,52, o atsakovui transporto priemonę, kurios vertė 2000 eurų, tai ieškovė atsakovui turi sumokėti 21150,76 eurų kompensaciją, kurios mokėjimą prašo išdėstyti dviejų metų laikotarpiui.
Ieškovė nuo 2022 m. lapkričio mėnesio moka įmokas bankui už būsto paskolą, pagal vartojimo kredito sutartį ir moka mokesčius, todėl atsakovas privalo ieškovei kompensuoti ½ dalį sumokėtų įmokų ir mokesčių. Todėl atsakovas ieškovei turi kompensuoti 4301,73 eurą sumokėtų kredito įmokų, 587,19 eurus sumokėtų įmokų pagal vartojimo kredito sutartį bei 1119,40 eurų sumokėtų mokesčių.
Šiuo metu šalys turi vieną nepilnametį vaiką - K. G., gimusį (duomenys neskelbtini). Sūnaus gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ieškove. Iš atsakovo prašo priteisti sūnaus išlaikymui po 360 eurų kas mėnesį. Nurodė, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga ne mažiau kaip 780 eurų. Didžiąją dalį išlaidų sudaro išlaidos maistui, higienos priemonėms, drabužiams. Kartą per savaitę samdo matematikos korepetitorių, viena pamoka kainuoja 20 eurų, lanko krepšinio treniruotes, už kurias per mėnesį mokama 8 eurai.
Sūnus K. G. yra pilnametis, tačiau yra likęs įsiskolinimas. Sūnaus K. G. išlaikymui kas mėnesį reikėjo nemažiau kaip 830 eurų, tai atsakovui tenkanti dalis yra 415 eurų. Vaikų išlaikymui atsakovas nuo 2022 m. lapkričio mėn. iki 2023 m. balandžio 14 d. pervedė 1480 eurų, o nuo 2023 m. gegužės mėn. iki 2023 m. gruodžio mėn., vaikų išlaikymui pervedė 1820 eurų, tai vienam vaikui po 1650 eurų. K. G. išlaikymo išlaidos nuo 2022 m. lapkričio mėn. iki 2023 m. gruodžio 19d. yra 5234 eurai (415x12 mėn.ir19d.) Atsakovo įsiskolinimas yra 3584 eurai(5234-1650).
4. Atsakovas K. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau pateikė rašytinius paaiškinimus. Paaiškinime nurodė, kad sutinka kad santuoka su ieškove būtų nutraukta, tačiau nesutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl atsakovo kaltės. Atsakovas mano, kad santuoka iširo nė dėl jo veiksmų, o dėl ieškovės kaltės, nes ji pernelyg valdinga, visada siekė, kad kilę klausimai būtų sprendžiami išimtinai pagal jos nuomonę, norėjo gyventi geriau, nei leido šeimos finansinės galimybės. Dėl to atsakovas patyrė nuolatines patyčias, nepagarbą, mažai uždirba, negali patenkinti ieškovės materialinių poreikių. Alkoholio nevengė ir pati ieškovė.
Sudarę santuoką apsigyveno pas ieškovės tėvus. Ieškovė turėjo būtą, tačiau jis buvo apleistas ir jį jie atnaujino iš pagrindų, nusipirko baldus. Buvo išvykęs dirbti į Norvegiją, pinigai buvo skiriami būsto rengimui. Įrenginėjant namą, ieškovė nepaisė atsakovo nuomonės, interesų, užsakomi baldai nederinant su atsakovu, o vėliau net nesakant kainų, liepdavo sumokėti ir nesikišti, nes ji geriau suprantanti. Ieškovės buvo siekis, kad jų namas būtų pats geriausias, norėdama pasipuikuoti, rengdavo vakarėlius ir pati ieškovė vaikų akivaizdoje vartodavo alkoholį. Maždaug prieš metus laiko pastebėjo ieškovės keistą elgesį, ji nuolat rašė kažkam žinutes. Ieškovės elgesys leido suprasti, kad jos gyvenime atsirado kitas vyras, nebevaldė emocijų, elgėsi grubiai, įžeidinėjo, kėlė konfliktus. Praėjusių Naujųjų metų išvakarėse išvyko ir atsakovą paliko namuose su vaikais. Grįžo po kelių dienų ir tada atsakovas suprato, kad santuoka nebeturi ateities. Vėliau pati pripažino, kad turi kitą vyrą. Pasiūlius santuoką nutraukti taikiai, ieškovė nesutiko, nurodžiusi, kad atsakovą išvys iš namų, jis nieko negaus, o ji namuose gyvens su kitu vyru. Niekada nėra vartojęs prieš ieškovę fizinio smurto, pati ieškovė provokuoja konfliktines situacijas. Už santuokos iširimą yra atsakinga pati ieškovė, todėl nepagrįstas reikalavimas iš atsakovo reikalauti neturtinės žalos. Neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Sutinka, kad vaikams reikalingas išlaikymas, tačiau ieškovės prašomos sumos mokėti negali, nes to neleidžia atsakovo finansinės galimybės. Sutinka vaikų išlaikymui mokėti po 250 eurų kiekvienam kas mėnesį. Nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje, ieškosi darbo. Dėl bendravimo su vaikais problemų nekyla, sutiktų su ieškovės siūloma bendravimo tvarka.
Nesutinka dėl ieškovės nurodyto santuokoje įsigyto turto padalijimo. Butas, kuris priklausė ieškovei, iš esmės buvo pagerintas santuokos metu – pilnai pakeisti langai, durys, grindys, lubos, atnaujintos sienos, pakeisti radiatoriai, t.t. ir parduotas su visais santuokoje įsigytais baldais. Iš paskolų buvo pirkti šiuo metu gyvenamajame name esatys namų apyvokos daiktai, baldai, tačiau ieškinyje šių daiktų kaip dalintino turto nėra.
Atsakovas siūlė ieškovei apsvarstyti kompensacijos išmokėjimo klausimą, tačiau parodė špygą ir atsakė, kad tu nieko negausi. Supranta, kad yra atsakingas už prievolių grąžinimą. Visiškai bendro ūkio nebeveda nuo 2023 m. pradžios, o ne nuo 2022 metų lapkričio mėnesio, kaip nurodo ieškovė ir būtent ši data turėtų būti laikoma gyvenimo skyrium ir teisinių pasekmių pradžia.
Nesutinka su ieškovės pateiktu turto įvertinimu, nes turto rinkos vertė yra ženkliai didesnė. Ieškovės pateiktas turto vertinimas buvo atliktas daugiau kaip -prieš metus ir faktinė situacija yra pasikeitusi. Šiuo metu yra pilnai sutvarkytas kiemas, aptvertas tvora su dvejais vartais. Nepavykus susitarti su ieškove, prašys teismo skirti nepriklausomą turto vertinimą ir teiks priešieškinį dėl viso santuokoje įgyto turto padalinimo.
Išlaikymo iš ieškovės nereikalauja. Neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo ieškovė pasiliktų santuokinę pavardę.
Atsakovas pasirengęs bylą baigti taikiai. Jam nebuvo įteiktas pranešimas apie teisminę mediaciją, todėl prašys skirti teisminę mediaciją.
5. Atsakovas K. G. pateikė priešieškinį ir prašo: 1) santuoką, (duomenys neskelbtini) sudarytą Anykščių rajono civilinės metrikacijos skyriuj tarp S. S.-G. ir K. G. (akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti; 2) Kalta dėl santuokos nutraukimo pripažinti ieškovę S. S.-G.; 3) pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo jų bendro gyvenimo pabaigos 2023 m. sausio 1d.; 4) Nepilnamečių vaikų K. G., gimusio (duomenys neskelbtini), ir K. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina -S. S.-G.; 5) Priteisti iš K. G. nepilnamečių vaikų K. G. ir K. G. išlaikymui nuo 2023 m. balandžio 14 d. kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 250 eurų kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, šias sumas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; 6) Nepilnamečių vaikų išlaikymui mokamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę S. S.-G.; 7) Padalinti santuokoje įsigytą turtą ir ieškovei S. S. – G. natūra priteisti: - ½ dalį žemės sklypo, 0.0940 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalį jame esančio gyvenamo namo, 178,62 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), turto rinkos vertė 87500 eurų. – ½ dalį virtuvinio komplekto, kurį sudaro šaldytuvas, spintelės, stalas su kėdėm, integruota įranga, tai garintuvas, orkaitė, kaitlentė, indaplovė, mikrobangų krosnelė – 4000 eurų; - ½ dalį svetainės sofų – trivietė ir dvivietė – 1000 eurų; - ½ dalį sekcijos – 250 eurų; -1/2 dalį spintos koridoriuje – 500 eurų; - miegamojo lovą – 500 eurų; -1/2 dalį skalbyklės – 500 eurų; -1/2 dalį džiovyklės – 500 eurų; - ½ dalį pečiaus – 500 eurų; ½ dalį šaldiklio – 150 eurų; 8) padalinti santuokoje įsigytą turtą ir Atsakovui natūra priteisti: - ½ dalį žemės sklypo, 0.0940 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalį jame esančio gyvenamo namo, 178,62 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), turto rinkos vertė 87500 eurų; – lengvąjį automobilį TOYOTA COROLLA, 2004 m., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), turto rinkos vertė 1000 eurų; -½ dalį virtuvinio komplekto, kurį sudaro šaldytuvas, spintelės, stalas su kėdėm, integruota įranga, tai garintuvas, orkaitė, kaitlentė, indaplovė, mikrobangų krosnelė – 4000 eurų; - ½ dalį svetainės sofų – trivietė ir dvivietė – 1000 eurų; - ½ dalį sekcijos – 250 eurų; -1/2 dalį spintos koridoriuje – 500 eurų; - 1/2 dalį skalbyklės – 500 eurų; -1/2 dalį džiovyklės – 500 eurų; - ½ dalį pečiaus – 500 eurų; ½ dalį šaldiklio – 150 eurų.; 9) Nustatyti, kad prievolės grąžinti paskolas AB „Swedbank“ pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), su visais vėlesniais pakeitimai lieka solidariomis sutuoktinių prievolėmis; 10) nustatyti, kad prievolė grąžinti paskolą AB „Swedbank“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lieka asmenine ieškovės S. S.-G. prievole; 11) Pavardę ieškovei po santuokos nutraukimo palikti G.; 12) Įpareigoti ieškovę pateikti teismui prievolių grąžinti paskolas AB „Swedbank“ pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), su visais vėlesniais pakeitimais, mokėjimo grafikus bei paskolų likučius nuo 2023 m. sausio 1d.; 13) priteisti iš Ieškovės turėtas teisinės pagalbos išlaidas.
6. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad santuoką nutraukti su ieškove sutinka, tačiau nesutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl atsakovo kaltės. Santuoka iširo dėl pačios ieškovės kaltės. Ji norėjo gyventi geriau, nei leido šeimos finansinės galimybės. Dėl to atsakovas patirdavo nuolatines patyčias ir nepagarbą, kad mažai uždirba ir negali tenkinti ieškovės materialinių poreikių. Ieškove kaltina jį alkoholio vartojimu, kai alkoholio nevengė ir pati ieškovė. Dėl galimybės daugiau uždirbti, išvyko į Norvegiją. Pinigai buvo skirti busto rengimui. Santykiai pašlijo, buvo žeminamas, menkinamas, jo nuomonė ignoruojama. Maždaug apie pusantrų metų Ieškovė pradėjo gyventi savo gyvenimą, kažkam rašydavo žinutes. Jos elgesys ir jos žodžiai leido suprasti, kad jos gyvenime atsirado kitas žmogus. Ieškovė nebevaldė savo emocijų – ieškovė namuose elgėsi grubiai, kėlė konfliktus, įžeidinėjo. Neinformavusi atsakovo, kelis kartus išvyko į keliones vaikus palikusi atsakovui. Ieškovė taikai spręsti santuokos nutraukimo klausimą nesutiko. Šiuo metu nebėra jokių abejonių, kad ieškovė turi kitą vyrą. Ieškovė pati pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas. Apie skyrybų procesą ieškovė pranešė 2023 m. pradžioje, todėl laikytina, kad šalys nebeveda bendro ūkio nuo 2023 m. sausio mėnesio, o ne nuo 2022 m. lapkričio mėnesio, kaip nurodyta ieškinyje. Kadangi nėra jokių abejonių, kad sutuoktinė buvo neištikima ir pati to nebeslepia, todėl santuoka nutrauktina būtent dėl sutuoktinės kaltės. Už santuokos iširimą yra atsakinga pati ieškovė, todėl visiškai nepagrįstas reikalavimas iš atsakovo reikalauti neturtinės žalos.
Neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Sutinka, kad iš atsakovo būtų priteistas išlaikymas vaikams. Nesutinka su ieškovės prašoma suma, nes jis tokių pajamų neturi. Sutinka mokėti vaikams išlaikymą po 250 eurų kas mėnesį. Nurodytos sumos vaikų išlaikymui yra nepagrįstos ir dirbtinai išdidintos. Nesutinka su išlaikymo įsiskolinimu, nes vaikais rūpinasi. Nekyla problemų dėl bendravimo su vaikais.
Butas, kuris priklausęs ieškovei asmeninės nuosavybės teise, iš esmės buvo pagerintas santuokos metu, tai pakeisti langai, durys, grindys, lubos, atnaujintos sienos, pakeisti radiatoriai, ir parduotas su visais santuokoje įgytais baldais. Ieškovė nurodė, kad pinigų dovanojimo sutarties su tėvu nėra, tačiau vėliau pateikė dovanojimo sutartį, mano, kad ji buvo surašyta tik dabar. Apie dovanotų lėšų panaudojimą gyvenamo namo statybai ieškovė nėra sakiusi. Gyvenamo namo statybos, jo įrengimas, baldų ir namų apyvokos daiktų įgijimas vyko iš paskolų, kurias ėmė kartu ir abu kartu grąžino.
Atsakovui ir ieškovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantis gyvenamas namas, 178,62 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Pagal turto vertinimo ataskaitą, turto rinkos vertė 175000 eurų; Automobilis Toyota Corolla, 2004 m., valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) (sugedusi sankaba, remontas kainuotų apie 600 eurų), rinkos vertė 1000 eurų; Virtuvinis komplektas (šaldytuvas, spintelės, stalas su kėdėm) su integruota įranga (garintuvas, orkaitė, kaitlentė, indaplovė, mikrobangų krosnelė ) 8000 eurų; Svetainės sofos – trivietė ir dvivietė – 2000 eurų; sekcija - 500 eurų; Miegamojo lova – 500 eurų; Drabužinė – 500 eurų; Skalbyklė -1000 eurų; Džiovyklė – 1000 eurų; Pečius 1000 eurų; Šaldiklis – 300 eurų. Už paskolas buvo įsigytos užuolaidos, šviestuvai, į dalintiną turtą netraukia, nes tai interjero detalės. Į dalintiną turtą netraukia ir vaikų kambarių baldų ir jų naudojamų daiktų. Viso santuokoje įsigijo turto už 191800 eurų. Preziumuojama. Kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios, vadinasi abiem priklausytų turto už 95900 eurų. Turtą prašo padalinti natūra po ½ dalį. Sutinka, kad Ieškovei asmeninės nuosavybės teise atitektų miegamojo lova ir drabužinė, nes šiais baldais ji ir šiuo metu naudojasi išimtinai viena. Ieškovė atsisakė sumokėti atsakovui kompensaciją ir atsakovas taip pat neturi galimybės sumokėti ieškovei kompensacijos, todėl mano, kad teisingas būdas padalinti turtą natūra lygiomis dalimis. Ieškovei siūlė turtą parduoti, grąžinti paskolas ir likusias lėšas pasidalinti, tačiau ieškovė su tuo nesutiko.
Atsakovas sutinka pervesti ieškovei ½ dalį sumokėtų paimtų kreditų įmokų nuo 2023 m. sausio mėnesio ir sumokėtų mokesčių už elektrą, vandenį.
Atsakovui nėra žinoma kur buvo panaudotos lėšos pagal vartojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), todėl sutinka, kad ši prievolė liktų asmenine ieškovės prievole.
Išlaikymo iš ieškovės nereikalauja, neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo ieškovei liktų santuokinė pavardė.
Po santuokos nutraukimo visos prievolės bankui turi likti solidariomis abiejų sutuoktinių
prievolėmis.
7. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį. Nurodė, kad nesutinka su priešieškiniu ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, jog nesutinka, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Nurodė, kad pagrindinė santuokos iširimo priežastis buvo atsakovo piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais. Ieškovė dėl tokio atsakovo elgesio nuolat patirdavo stresą, nerimą ir dėl to ieškovė nuolat buvo įsitempusi, nemiegodavo naktimis. Atsakovo žalingą alkoholio vartojimą patvirtina medicinos dokumentų išrašas, kuriame nurodyta, kad atsakovas į ligoninę nuo kavinės pristatytas neblaivus, neorientuotas, nekontaktiškas. Atsakovas eilę metų prieš ieškovę psichologiškai smurtauja, įžeidinėja, žemina ir grasina smurtu.
Ieškovė visais reikalais – vaikais, buitimi, tiek gyvenamo namo statyba, tiek įrengimu rūpinosi beveik viena ,nes atsakovas nerodė jokios iniciatyvos sukurti šeimai geresnes, patogesnes gyvenimo ir buities sąlygas.
Santuokos metu atsakovas kaltino ieškove neištikimybe, tačiau nepateikė jokių įrodymų, nors niekada nebuvo jokios priežasties. Ieškovė buvo atsidavusi šeimai ir vaikams. Šalių santuoka nutrūko beveik prieš metu laiko, Tą laiką šalys gyvena ir toliau kuria savo atskirus gyvenimus. Atsakovas, nenorėjęs keisti gyvenimo būdo, grubiai, užgauliai ir žeminančiai besielgdamas ieškovės atžvilgiu, kaltas dėl santuokos iširimo.
Nesutinka su atsakovo pozicija, kad šalys kartu nebegyvena nuo 2023 m. sausio mėnesio. Šalys gyvena skyrium nuo 2022 m. lapkričio mėnesio. Nuo 2022 m. lapkričio mėnesio šalys gyvena skirtinguose kambariuose, jų finansai atskiri, atsakovas išlaikymą vaikams perveda bankiniai pavedimais. Tai yra pagrindas pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2022 m. lapkričio mėnesio.
Atsakovas nesutinka mokėti prašomo išlaikymo vaikams, nurodęs, kad to neleidžia jo finansinė padėtis, nes jis nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje. Tačiau atsakovas neturi sveikatos problemų, nededa pastangų pakeisti esamą padėtį. Atsakovas priima remontuoti automobilius ir taip gauna papildomų pajamų.
Gyvenamo namo ir žemės sklypo padalijimas šalims natūra nėra galimas tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių veiksnių. Šalių įgytas gyvenamasis namas yr vieno aukšto su mansarda, turintis vieną įėjimą, vieną katilinę, vieną šildymo sistemą, vieną virtuvę, bendrą vandens, komunalinių nuotekų šalinimo sistemą, vieną elektros įvadą, todėl jo atskyrimas ar atidalijimas, kad galėtų atskirai gyventi sutuoktiniai nėra įmanomas, būtų užprogramuoti ginčai dėl turto nuosavybės teisių įgyvendinimo. Šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški. Atsakovas namuose nuolat kelia konfliktus ir tai nesaugu vaikams.
Ieškove nesutinka ir su atsakovo nurodyta dalintino turto verte, todėl prašys apklausti turto vertinimus atlikusius UAB „Verslavita“ ir UAB „Lituka ir Ko“ turto vertintojus. Ieškovė nurodė, kad ginčo dėl priešieškinyje nurodytų kilnojamų daiktų pasidalijimo nėra. Ieškovė sutiktų, jeigu atsakovas kilnojamuosius daiktus norėtų pasilikti sau, išskyrus tuos, kurie pagal paskirtį laikytini gyvenamojo namo dalimi, tačiau, tokiu atveju, atsakovas turėtų kompensuoti pusė atitenkančių daiktų vertės. Padalinti kilnojamų daiktų po ½ dalį nėra galimybės, nes jie nedalūs. Nesutinka su pateikta kilnojamų daiktų kaina, nes atsakovas nepateikė jokių įrodymų. Atsakovo nurodyti daiktai yra naudojami, ne nauji.
Atsakovas nurodė, kad negali sumokėti kompensacijos ieškovei už dalintiną turtą. Ieškovė gali atsakovui sumokėti kompensaciją už dalintiną turtą, tik kompensacija turi būti nustatyta teisingai. Ieškovė nesutinka su atsakovo nurodyta automobilio verte. Ieškinyje nurodyta automobilio vertė – 2000 eurų yra reali ir pagrįsta, tai patvirtina pridėta informacija iš internetinių skelbimų portalų.
Atsakovas nurodo, kad nežino, kam buvo panaudotos lėšos- 1500 eurų pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB „Swedbank“ banku. Tai patvirtina, kad atsakovas nesirūpino ir nesidomėjo šeimos būsto įrengimu, nes šios lėšos buvo panaudotos gyvenamo namo interjero detalėms – užuolaidoms įsigyti. Kadangi ieškovė prašo jai asmeninės nuosavybės teise priteisti santuokoje įgytą gyvenamą namą, todėl ji sutinka ir toliau vykdys vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.
8. Tretysis asmuo AB „Swedbank“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė į teismo posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai įteikti ir apie teismo posėdį pranešta.
9. Išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius dėl pareikštų ieškinio pateikė byloje išvadą . Išvadoje nurodė, kad apsilankė ieškovės ir vaikų gyvenamojoje vietoje. Namas yra su visais komunaliniais patogumais. Vaikų kambariai erdvūs, tvarkingi. Kiekvieno vaiko kambaryje yra būtiniausi baldai (lovos, stalas, spintos). Ieškovė nurodė, kad su vyru nesutaria dėl vyro girtavimo. Ieškovė prašom vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas yra nurodęs, kad neprieštaraus, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyti su motina. Atsakovas nurodė, kad yra susipažinęs su ieškovės siūloma bendravimo tvarka su vaikais, tačiau mano, kad gali nepavykti laikytis tvarkos, nes jis gali būti išvykęs ir pan. Atsakovas nurodė, kad ieškovės prašoma suma vaikų išlaikymui yra per didelė, jis sutiktų mokėti po 250 eurų kas mėnesį. Sūnus K. G. nurodė, kad jam žinoma apie tėvų galimas skyrybas. Tėvų skyrybų atveju sūnus K. nurodė, kad gyvenamąją vietą rinktųsi su mama. Sūnus K. nurodė, kad norėtų gyventų visi kartu.. Tarnybos nuomone, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina, nepažeistų geriausių vaikų interesų. Tarp, šalių šiuo metu nėra kilusio ginčo dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo. Teik atsakovas, tiek patys vaikai nesakė, kad jiems būtų trukdoma bendrauti. Tarnybos nuomone, ieškinyje siūloma bendravimo tvarka nepažeistų vaikų teisės į šeimos ryšių palaikymą. Tarnybos nuomone turėtų būti priteistas tokio dydžio išlaikymas šalių vaikams, kuris užtikrintų vaikų ne tik minimalius, tačiau visaverčius poreikius ir būtų proporcingas šalių turtinei padėčiai, kad priteistas išlaikymas iš esmės nepažeistų kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo įstatymo.
10. Išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius dėl pareikštų priešieškinio reikalavimų pateikė byloje išvadą, kurioje nurodė, kad tarp šalių nėra kilusio ginčo dėl nepilnamečio vaiko K. G. gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo. Institucijos atstovams vertinant K. G. situacijas buvo gauta informacija, kad K. gyvena su motina, kuri rūpinasi jo auklėjimu, ugdymu, sveikatos priežiūra ir kt. Tarnyba yra pateikusi išvadą ir laikosi preliminarioje išvadoje išdėstytos pozicijos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
11. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti ieškinyje ir patikslintame ieškinyje išdėstytais motyvais.
12. Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė priešieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Posėdžio metu atsakovas pakeitė reikalavimą ir prašė priteisti šalims priklausantį žemės sklypą ir gyvenamąjį namą bei baldus ieškovei, o jam piniginę kompensaciją ir automobilį. Atsakovas nurodė, kad nenori gyventi kartu su ieškove viename name, nes ji gyvena su kitu vyru.
13. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas duota išvadą raštu palaikė. Nurodė, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka teismo posėdyje, apie kurio vietą ir laiką informuotas tinkamai, nedalyvavo. Gautas prašymas nagrinėti bylą institucijos atstovui nedalyvaujant.
Teismas konstatuoja:
14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė S. S.- G. ir atsakovas K. G. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Anykščių rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu (duomenys neskelbtini) gimė sūnus K. G., o (duomenys neskelbtini) gimė sūnus K. G..
Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinių kaltės
15. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26–3.30, 3.35–3.36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui tenkančių pareigų pažeidimas. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnis).
16. Remiantis ieškovės paaiškinimais, bendras sutuoktinių gyvenimas nutrūko 2022 m. lapkričio mėnesį, o atsakovo paaiškinimu – 2023 m. sausio mėnesį. Šis faktinio santuokos iširimo momentas yra svarbus sprendžiant kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, nes vadovaujantis teismų praktika, teisiškai reikšmingos yra tik aplinkybės, kurios buvo iki santuokos faktinio iširimo, o aplinkybės, kurios atsirado jau santuokai faktiškai iširus, teisinės reikšmės neturi Taigi, vadovaujantis teismų praktika, sprendžiant kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, negali būti vadovaujamasi į bylą pateiktais įrodymais apie tai, kokie šalių santykiai susiklostė jau po faktinio santuokos iširimo.
17. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo grindžia lojalumo, abipusės pagarbos pareigų nesilaikymu, sutuoktinio pareigų pažeidimu. Ieškinyje nurodė skirtingą tarpusavio požiūrį dėl namo statybos, jo įrengimo, skirtingą požiūrį į gyvenimą, skirtingą problemų sprendimą, atsakovo žalingą alkoholio vartojimą. Atsakovas vietoje buvimo su šeima rinkdavosi laiko leidimą su draugais. Atsakovas didžiąją dalį pajamų išleisdavo alkoholiui, o ne šeimos poreikiams. Ieškovei 2022 m. lapkričio mėnesį savaitgaliui išvykus į kitą miestą ir sužinojo, kad atsakovas buvo pristatytas į ligoninės priėmimo skyrių apsinuodijęs alkoholiu. Ieškovė suprato, kad nėra vilties išsaugoti šeimą ir nuo to laiko jų šeimyniniai santykiai galutinai nutrūko. Atsakovas su tokiu reikalavimu nesutinka, teigia, jog santuoka iširo ne dėl jo veiksmų, o dėl pačios ieškovės kaltės. Ieškovė norėjo gyventi geriau, nei leido jų finansinė padėtis. Todėl atsakovas patirdavo patyčias, nepagarbą, kad mažai uždirba, negali patenkinti ieškovės materialinių poreikių. Siekdamas ramybės, neaštrindavo situacijos ir nusileisdavo ieškovei. Pačios ieškovės iniciatyva buvo į namus kviečiami svečiai ir pati ieškovė vartodavo alkoholį. Ieškovė aiškiai pradėjo gyventi savo gyvenimą, nuolat rašinėjo kažkam žinutes, jos elgesys ir jos žodžiai leido suprasti, kad jos gyvenime atsirado kitas žmogus. Atsakovo manymu, santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, jų charakterių nesutapimo ir nepakankamų abipusių pastangų išsaugoti šeimą.
18. Nagrinėjamu atveju ieškovė sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo grindžia savo paaiškinimais, pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, fotonuotraukomis, kuriose, kaip nurodo ieškovė, užfiksuotas neblaivus atsakovas, tuščių alkoholinių gėrimų tara, išmėtytais atsakovo drabužiais, prašė apklausti liudytojas I. K. ir E. B., kurios yra ieškovės draugės. Teismas, vertindamas liudytojų parodymus, nusprendė, kad jie dėl liudytojų lojalumo ieškovei, galėtų stokoti objektyvumo ir nešališko situacijos vertinimo (CPK 185 straipsnis). Ieškovės patektoje nuotraukoje atsakovas užfiksuotas 2022 m. spalio mėnesį, o kitos pateiktos nuotraukos, ikiteisminio tyrimo medžiaga po 2022 m. lapkričio mėnesio, tai yra po, kaip ieškovė nurodo, kad šalys faktiškai kartu jau negyveno. Remiantis bylos duomenimis, nėra pagrindo teigti, kad santuokos iširimo priežastimi buvo tik atsakovo elgesys. Kaip nurodyta priešieškinyje, ieškovė, palikusi vaikus, išvykdavo į keliones nepranešusi atsakovui, o tik vaikai pasakydavo, kad mama išvyko. 2023 m. rugsėjo 28 d. priešieškinyje nurodyta, kad maždaug prieš pusantrų metų ieškovės elgesys leido suprasti, kad jos gyvenime atsirado kitas žmogus. Atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtina tai, kad ieškovė su kitu vyru (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters. Teismo nustatytos aplinkybės dėl šalių skirtingo požiūrio į tam tikrus bendro gyvenimo aspektus, naujų santykių kūrimas, nesudaro pakankamo teisinio pagrindo pripažinti atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo.
19. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu, vienas kito nuomonės paisymu bei siekiu visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu, o taip pat tolerancija ir pakantumu, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju abi šalys pažeidė abipusę sutuoktinių pareigą gerbti vienas kitą, būti lojaliems ir veikti visos šeimos interesais, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu, rūpintis vienas kitu, kas bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Bylos nagrinėjimo teisme metu tiek ieškovė, tiek ir atsakovas patvirtino, jog nebėra suinteresuoti santuoką išsaugoti.
20. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis) jiems nesugebėjus siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba bei jų gyvenimui kartu tapus nebepakeliamu dėl prioritetų sankirtos. Abi šalys siekio taikytis neišreiškė. Nustačius aplinkybes, kad bendras ieškovės ir atsakovo gyvenimas faktiškai pasibaigęs, santuoka iširusi, ieškovė turi naują partnerį, todėl nėra tikslinga skirti terminą susitaikymui.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, neturėtų įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
22. Ieškovė prašė pripažinus atsakovą kaltu priteisti iš jo neturtinės žalos 2 000 eurų. Šis ieškovės prašymas atmestinas, nes teismas konstatavo, jog šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.(LR CK 3.70 straipsnio 2 dalis)
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo
23. Ieškovės prašymu ir atsakovui neprieštaraujant, ieškovei paliekama jos santuokoje turėta pavardė „S.-G.“, atsakovui paliekama jo turėta pavardė – „G.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Dėl tarpusavio išlaikymo
24. Šalys byloje nereiškė reikalavimų dėl išlaikymo vienas kitam priteisimo, todėl teismas dėl šio klausimo nepasisako (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).
Dėl santuokos nutraukimo pasekmių taikymo
25. Kasacinis teismas aiškina, kad CK 3.67 straipsnio 2 dalis įtvirtina aiškų momentą, nuo kada anksčiau nei pats santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms gali kilti teisiniai padariniai – nuo sutuoktinių faktinio negyvenimo kartu. Tačiau teisės normoje nėra pateikti kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatomas faktinis negyvenimas kartu. Vertinant sistemiškai, laikytina, kad faktinis negyvenimas kartu turėtų būti nustatomas pagal tai, ar sutuoktiniai nebeveda kartu bendro ūkio. Todėl vien sutuoktinių gyvenimas skirtinguose būstuose nereiškia, kad šalys nebeveda bendro ūkio, lygiai kaip ir gyvendami tame pačiame būste sutuoktiniai gali nebetvarkyti bendro ūkio ( LAT nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020 85 punktas). Paprastai bendru ūkio tvarkymu pripažįstamos situacijos, kai asmenys bendroms reikmėms naudoja kiekvieno jų gautas lėšas, kartu rūpinasi buto išlaikymu, remontu, bendrai maitinasi, naudojasi tais pačiais buities ir namų apstatymo daiktais, teikia vieni kitiems buitinę paramą ir pan. Be to, svarbus prisidėjimo prie bendro ūkio tvarkymo sistemingumas, nuolatinis pobūdis (LAT nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-248/2019 34, 36 punktus).
26. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad nutraukė santuokinį gyvenimą ir bendro ūkio vedimą nuo 2022 m. lapkričio mėnesio, po to kai atsakovas buvo pristatytas į ligoninę neblaivus. Atsakovas nurodo, kad nutraukė santuokinį gyvenimą ir bendro ūkio vedimą nuo 2023 m. sausio mėnesio, kada ieškovė pasakė, kad apie santuokos nutraukimą.
27. Byloje esantys rašytiniai duomenimis patvirtinama, kad atsakovas į ligoninės priėmimo skyrių neblaivus buvo pristatytas 2022 m. iš lapkričio 26d. į 27 d. naktį, 2022 m. gruodžio mėnesį atsakovas pervedė ieškovei lėšas vaikų išlaikymui. Esantys tokie rašytiniai duomenys ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad šalys nutraukė santuokinį gyvenimą bei bendro ūkio vedimą nuo 2022 m. gruodžio mėnesio. Todėl esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pasekmės šalių turtinėms teisėms ir pareigoms nagrinėjamu atveju taikytinos nuo 2022 m. gruodžio mėnesio.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
28. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) preambulė). CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
29. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad šalių sūnus K. G. šiuo metu yra pilnametis, nepilnametis vaikas K. G. gyvena su ieškove, atsakovas sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jo motina (ieškove). Esant nurodytoms aplinkybėms, nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat nesant duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams, atsižvelgiant taip pat į Tarnybos išvadą, šalių reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus K. G. gyvenamąją vietą su ieškove tenkinamas.
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo
30. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.
31. Nepilnamečiui vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).
32. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
33. Teismų praktikoje pripažįstama, jog orientacinis vaiko būtinųjų mėnesio poreikių dydžio kriterijus yra minimalios mėnesinės algos , kuris nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA dydis 924,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516), atskaičius mokesčius – 708,42 Eur. Be to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis gali būti mažinamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinas tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Taip pat kasacinis teismas plėtodamas šią praktiką pasisakė, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai neturėtų būti mažinamas išmokų suma tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas). Nuo 2024 m. sausio 1 d. vaiko išmokos dydis – 96,25 Eur, ir ieškovė patvirtino tokio dydžio išmoką gaunanti. Todėl orientacinis išlaikymo dydis tenkantis vienam iš tėvų, jų turtinei padėčiai esant lygiavertei yra apie 354,00 Eur neatskaičius vaiko universalios išmokos, o atskaičius šia išmoką – 306,00 Eur per mėnesį (708,42 Eur / 2; 708,42 Eur - 96,25 Eur / 2).
34. Ieškovė nurodo, kad kiekvieną mėnesį skiria vaiko K. G. išlaikymui apie 780 eurų. Nurodė, kad didžiąją dalį išlaidų sudaro išlaidos maistui, taip pat išlaidos higienos priemonėms, būstui, drabužiams, papildomai mokosi matematikos ir viena pamoka kainuoja 20 eurų, lanko krepšinio treniruotes, kurios mėnesiui kainuoja 8 eurus, moka 9 eurų draudimo įmoka, moka už mobilų telefoną 11 eurų ir kitos išlaidos. Atsakovas su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo dydžiu nesutinka, teigdamas, kad pagal savo galimybes jis galėtų sūnui teikti periodinėmis išmokomis po 250 eurų. Atsakovas mano, jog ieškovės nurodomos išlaidos vaikui yra padidintos.
35. Išklausius šalis, ištyrus byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiai, kuriam šiuo metu yra vienuolika metų, viršija teismų praktikoje nusistovėjusią neįrodinėtiną sumą – minimalią mėnesinę algą : vaikas lanko valstybinę ugdymo įstaigą, pagal pasirinkimą jo pomėgius atitinkantį neformaliojo ugdymo būrelį, yra sveikas, specialių poreikių neturi, todėl teismo vertinimu, nepilnamečio vaiko tiek būtiniesiems, tiek ir papildomiems poreikiams patenkinti per mėnesį yra pakankama minimalios mėnesinės algos suma, šiuo metu sudaranti 708,42 Eur.
36. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
37. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
38. Iš esamų rašytinių bylos duomenų matyti, kad ieškovė dirba, 2023 m. vasario mėn. gaunamas atlyginimas buvo 1131,15 euras, šiuo metu ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose ( (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė dukra) ir gauna 998 eurų išmoką. Ieškovei ir atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir jame esantis gyvenamas namas, kuriame šiuo metu ieškovė su vaiku ir gyvena. Be to, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus, ieškovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir miško, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), ½ dalis buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Transporto priemonių, registruotų savo vardu, ieškovė šiuo metu neturi. Pagal esamą bylos medžiagą, atsakovas nedirba, kaip nurodė pats atsakovas dirba atsitiktinius darbus, priklausančiame name negyvena, kitos gyvenamos vietos neturi, gyvena draugui priklausančiame garaže, atsakovas registruoto kito nekilnojamojo turto neturi. Atsakovo vardu registruotas automobilis Toyota Corolla, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas kitų išlaikytinių neturi, yra sveikas ir darbingas.
39. Pažymėtina, jog pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad esant tam tikroms aplinkybėms (mažesnio darbo užmokesčio ir pan.) tėvas ar motina negali teikti vaikui išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikui nepriklauso ar kad tuo metu vaiko poreikiai yra mažesni. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis (LAT civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
40. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti (užtikrinti) savo turtinę padėtį, kad galėtų užtikrinti vaikų poreikius, turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Šiuo atveju atsakovas yra darbingo amžiaus, turi galimybes ieškoti darbo, įgyti naujų profesinių įgūdžių, vystyti individualią veiklą, siekiant užtikrinti vaiko būtinuosius poreikius bei palankias sąlygas vaikui augti ir vystytis. Pažymėtina, jog ieškovei, su kuria nuolatos gyvena šalių nepilnametis vaikas, tenka didesnė vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi našta, taip pat atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, tačiau ieškovės turtinė padėtis šiuo metu yra regesnė nei atsakovo. Atsakovo galimybės teikti vaikui išlaikymą, atitinkantį orientacinį dydį, atskaičius universalią vaiko išmoką (96,25 Eur) ir šiuo metu kiekvienam iš tėvų sudarantį po 306 Eur, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, vertintinos vaiko naudai.
41. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, nustatytas faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad ieškovės ir atsakovo reikalavimai tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteisiamas nepilnamečiam vaikui išlaikymas po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2023 m. balandžio 19 d. iki vaiko pilnametystės. Priteista suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė S. S.-G. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Likusią ieškinio dalį dėl išlaikymo priteisimo teismas atmeta, kaip neįrodytą.
42. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CPK 178, 185 str., CK 1.5 str., 4 d., 3.3 str., 1 d., 3.192 str., 2 d., Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d.).
43. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
44. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 str.). CK 3.200 straipsnyje išlaikymo atsiradimo prievolės momentas siejamas su įrodinėtina faktine aplinkybe – momentu (konkrečia data), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.).
45. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Paminėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinųjų vaiko poreikių (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).
46. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2022 m. lapkričio mėnesio iki ieškinio pateikimo dienos. Ieškovė paskaičiavo K. G. išlaikymo įsiskolinimą – 1420 eurų (išlaikymui atsakovo išlaidų dalis buvo 2160 eurų(360x6 mėn) - atsakovo sumokėtus 740 eurų (1480:2)). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad per nurodytą laikotarpį būtų teikęs išlaikymą daugiau, nei nurodo ieškovė. Ieškovė nepagrindė, kodėl išlaikymo įsiskolinimą skaičiavo po 360 Eur per mėnesį. Nustačius, kad šalių vaiko poreikių tenkinimui yra reikalinga orientacine pripažįstama minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymo suma, kurią šalys turi mokėti lygiomis dalimis, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas apskaičiuotinas pagal atitinkamu laikotarpiu galiojančios minimalios algos dydžio sumą, iš jos atskaičius vaiko išmoką.
47. Nuo 2022 m. sausio 1 d. minimalios mėnesio algos dydis buvo 730,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimas Nr. 834), atskaičius mokesčius – 533 Eur, iš kurios atėmus 80,50 Eur, minimaliems poreikiams tenkinti reikalinga išlaikymo suma nuo 2022 m. lapkričio mėnesio bendra šalims tenkanti išlaikymo suma sudarė 452,50 eurai, atsakovui tenkanti dalis – 226,25 eurai. Nuo 2023 m. sausio 1d. MMA buvo 840 Eur (į rankas 633 Eur), todėl minimali išlaikymo suma turėjo būti 316,50 Eur, iš kurios atėmus 85,75 Eur dydžio universalią išmoką, minimalus kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis sudarė 273,63 Eur (633 – 85,75 : 2). Bendra atsakovui tenkanti išlaikymo nepilnamečiam vaikui suma už laikotarpį nuo 2022 metų lapkričio 1 d. iki 2023 m. balandžio 19 d. sudarė 1446,69 eurus ((2 mėn. x 226,25) + (3x273,63)+173,30), ieškovei patvirtinus, kad atsakovas per šį laikotarpį pervedė vaiko išlaikymui 740 eurų, tai atsakovo įsiskolinimas sudaro 706,69 eurus, kuris ir priteistinas iš atsakovo. Likusi ieškinio dalis dėl šio reikalavimo atmestina.
48. Nagrinėjamu atveju, ieškinio pateikimo diena šalių sūnus K. G., gimęs (duomenys neskelbtini) buvo nepilnametis. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nuo 2022 m. lapkričio mėnesio iki vaiko pilnametystės – 2024 m. gruodžio 19d. Ieškovė paskaičiavo K. G. išlaikymo įsiskolinimą – 3584 eurus(išlaikymui atsakovo išlaidų dalis buvo 5234 eurai(415x12 mėn. ir 19d.360x6 mėn) - atsakovo sumokėtus 1650 eurų ((1480+1820):2). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad per nurodytą laikotarpį būtų teikęs išlaikymą daugiau, nei nurodo ieškovė. Ieškovė nurodė, kad pagal poreikį buvo keičiami baldai, kompiuterinė technika, ruošėsi brandos egzaminams, laikė vairavimo teises, tačiau šių aplinkybių nepagrindė. Pagal pateiktą banko sąskaitos išrašą, pervestos lėšos už baldus UAB „Raivilė“, šalims gyvenant kartu. Ieškovė nepagrindė, kodėl išlaikymo įsiskolinimą skaičiavo po 415 eurų per mėnesį. Nustačius, kad šalių vaiko poreikių tenkinimui yra reikalinga orientacine pripažįstama minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymo suma, kurią šalys turi mokėti lygiomis dalimis, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas apskaičiuotinas pagal atitinkamu laikotarpiu galiojančios minimalios algos dydžio sumą, iš jos atskaičius vaiko išmoką.
49. Nuo 2022 m. lapkričio mėnesio bendra šalims tenkanti išlaikymo suma sudarė 452,50 eurai, atsakovui tenkanti dalis – 226,25 eurai. Nuo 2023 m. sausio 1d. minimalus kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis sudarė 273,63 Eur (633 – 85,75 : 2). Bendra atsakovui tenkanti išlaikymo nepilnamečiam vaikui suma už laikotarpį nuo 2022 metų lapkričio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 19 d. sudarė 3635,73 eurai ((2 mėn. x 226,25) + (11x273,63)+ (19d)173,30), ieškovei patvirtinus, kad atsakovas per šį laikotarpį pervedė vaiko išlaikymui 1650 eurų, tai atsakovo įsiskolinimas sudaro 1985,73 eurai, kuris ir priteistinas iš atsakovo. Likusi ieškinio dalis dėl šio reikalavimo atmestina.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
50. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas . Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.
51. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (LAT nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; Nr. 3K-3-412-916/2020, 26 punktas ir kt.).
52. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Abiejų ar vieno iš tėvų nebendradarbiavimo ar nepakankamo bendradarbiavimo, vykdant teismo sprendimu (nutartimi) patvirtintą bendravimo tvarką, aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga sprendžiant dėl poveikio priemonių taikymo abiem tėvams (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19, 36 punktai).
53. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ginčai tarp šalių dėl tėvo bendravimo su sūnumi nekyla. Iš šalių paaiškinimų matyti, jog dėl esminių bendravimo tvarkos sąlygų ginčo nėra. Ieškovė aiškios vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos prašo, siekdama vaiko ir tėvo bendravimo reguliarumo, o atsakovas su tam tikromis išlygomis su ieškovės siūloma bendravimo tvarka sutinka. Atsakovas paaiškino, kad šiuo metu jis neturi gyvenamos vietos ir todėl negali paimti vaiko su nakvyne, jeigu vaikas nenorės su juo susitikti, jis negalės jėga priversti vaiko su juo susitikti pagal nustatytą tvarką. Įvertinus tai, kad tėvo su sūnumi ryšys nėra nutrūkęs, vaikas su juo bendrauja, bendravimo tvarka, kurioje būtų numatyta tėvo bendravimo tvarka, prieš tai informavus vaiko motiną, prioritetinių vaiko interesų nepažeidžia, teismo nuomone, sukurs mažiau tarpusavio ginčų, šiuos klausimus šalims tarpusavyje susitarti.
54. Pažymėtina, kad Tarnyba, susipažinusi su ieškovės siūloma tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, išvadoje pasisakė, kad ji vaiko interesams neprieštarauja, yra konkreti ir aiški vykdymui, joje aptariamas vaiko bendravimas su tėčiu kas antrą savaitgalį, atostogų bei švenčių laikotarpiu, numatoma švenčių rotacija, bendravimas nuotolinio ryšio priemonėmis. Tarnybos vertinimu, šalims geranoriškai laikantis tokios bendravimo tvarkos, bus užtikrinta vaiko teisė matytis ir bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, neprarasti tarpusavio ryšio, jį stiprinti. Atstovė taip pat pažymėjo, kad atsakovui šiuo metu neturint pastovio gyvenamos vietos, ieškovės nurodytos tvarkos atsakovas negalės laikytis, nes negalės paimti vaiko su nakvyne.
55. Įvertinęs bylos medžiagą, joje pateiktus įrodymus, išklausęs šalių paaiškinimus, nustatytina tokia nepilnamečio vaiko K. G. bendravimo tvarką su tėvu, kuri nurodyta ieškovės patikslintame ieškinyje.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
56. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys santuokoje įsigijo šį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, tai:
-0,0940 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esantį gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 148000 eurų vertės, kurio vertę nustatė 2024-02-20 teismo paskirta turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė;
-Automobilį Toyota Corolla, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), 2004 metų;
-Virtuvinį komplektą (šaldytuvas, spintelės, stalas su kėdėm) su integruota įranga (garintuvas, orkaitė, kaitlentė, indaplovė, mikrobangų krosnelė) – 8000 eurų vertės; svetainės sofas- trivietę ir dvivietę , 2000 eurų vertės; sekcija 500 eurų vertės; spintą koridoriuje 1000 eurų vertės, miegamojo lovą 500 eurų vertės; drabužinę 500 eurų vertės, skalbyklę – 1000 eurų vertės, džiovyklę 1000 eurų vertės; pečių 1000 eurų vertės, šaldiklį 300 eurų vertės.
57. Tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodė, jog pečių pirko ir naudojo namo šildymui, kuriame jie gyvena, todėl šis reikalavimas atmestinas.
58. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys.
59. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nekelia ginčo dėl dalytino kilnojamojo turto apimties, tačiau mano, kad atsakovo priešieškinyje nurodytas kilnojamasis turtas yra naudojamas ir jo vertė yra mažesnė, nes turtas yra naudojamas, tačiau ieškovė nepateikė kitos turto vertės. Esant nurodytoms aplinkybėms, turto: Virtuvinio komplekto (šaldytuvas, spintelės, stalas su kėdėm) su integruota įranga (garintuvas, orkaitė, kaitlentė, indaplovė, mikrobangų krosnelė), svetainės sofų- trivietės ir dvivietės, sekcijos, spintos koridoriuje, miegamojo lovos, drabužinės, skalbyklės , džiovyklės ir šaldiklio vertė mažinama 30 procentų ir laikytina, kad šio turto bendra vertė yra 10360 eurų.
60. Atsakovas nesutiko su ieškovės pateikta automobilio verte – 2000 eurų, pateikdamas priešieškinį ir paaiškinimus į ieškinį, nurodė, kad automobilio vertė 1000 eurų, nes automobiliui reikalingas remontas ir pateikė detalių ir darbų sąmatą, kurių vertė 1207,58 eurai. Ieškovė automobilio vertę nurodė, pagal nurodytas kainas internetiniuose portaluose, kitų automobilio vertės įrodymų nepateikė. Pateiktos ištraukos iš portalų nepatvirtina, būtent šalių turimo automobilio vertės. Nagrinėjamu atveju labiau logiškesnis yra atsakovo paaiškinimas dėl 2004 m. automobilio vertės. Esant nurodytoms aplinkybės, laikytina, kad šalių įsigyto automobilio vertė yra 1000 eurų.
61. Preziumuojama, jog ieškovė ir atsakovas santuokoje įgijo nekilnojamojo turto už 148000 eurų, o kilnojamojo turto už 11360 eurų.
62. Vadovaujantis CK 3.116 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis). Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.
63. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalies nuostatas sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nukrypti nuo šio principo galima tik šio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). CK 3.123 straipsnyje išvardytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).
64. Ieškovė teigė, kad į namo statybą investavo savo asmenines lėšas, tai lėšas už parduotą iki santuokos įgytą butą – 26000 eurų ir 12000 eurų, kurias jai padovanojo jos tėvas.
65. Ieškovė nurodė, kad prieš santuokos su atsakovu sudarymą ji įsigijo 2004 m. gruodžio 29d. butą, kuris kainavo 29000 litų, iš kurių ieškovė sumokėjo 9000 litų( 2606,58 eurų), o likusią sumą-20000 litų (5792,40 eurų) mokėjo gavusi paskolą. Pagal nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą matyti, kad hipoteka įregistruota nuo 2005-01-25 iki 2008-10-01. Tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodė, kad atliko remontą, tai yra keitė langus, duris, radiatorius, grindis. Atsakovas nurodė, kad jis pats atliko buvo remontą, remontą atliko bendromis lėšomis. Atlikus remontą bute, kartu gyveno. Baldus pirko gyvendami santuokoje, paskolą bankui taip pat grąžino gyvendami santuokoje, mokėjo mokesčius ir pan.. Ieškovė gražino tik mažą dalį paskolos iki šalių santuokos ( 7 mėnesių įmokos – (5792,40 :43) x7=943 eurai). Šalys šiame bute pragyveno vienuolika metų, tai buvo šeimos bustas. Ieškovės vardu registruotą butą, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą pardavė 2016 m. rugpjūčio 25 d. už 24000 eurų su santuokoje pirktais baldais. Ieškovė taip pat nurodė, kad 2020 m. balandžio mėnesį tėvas jai padovanojo 12000 eurų, kuriuos ji taip pat investavo į namo statybą. Tačiau pagal esamą nagrinėjamoje byloje banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, į kurią ji pervedė tėvo duotus pinigus, matyti, kad gyvenamo namo įrengimui ir pan. išleista 4947,65 eurai. Apie likusių pinigų panaudojimą gyvenamam namui ieškovė nepateikė. Taip pat ieškovė nėra pateikusi įrodymų, kad būtų išreiškusi savo valią atsakovui, jog namo dalį ar pan. stato savo asmeniniams poreikiams. Tiek ieškovė, tiek atsakovas kalbėjo apie šį turtą, kaip šeimos turtą. Atsakovas nurodė, kad dalį darbų yra atlikęs pats, buvo pats paėmęs paskolą namo šiltinimui.
66. Iš nurodytų visumos aplinkybių darytina išvada, kad ieškovė nebuvo išreiškusi valios pasistatyti dalį namo kaip savo asmenine nuosavybe. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą žemės sklypas šalių įsigytas (duomenys neskelbtini), o namas pradėtas statyti 2014 metais. Taigi, turtas šalių įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir kiekvienai šaliai priklauso po ½ dalį turto, ieškovei įnešus 8497,23 eurų savo asmeninių lėšų, suapvalinus – 8500 eurų. Aplinkybė, kad turtui įsigyti buvo panaudotos vieno iš sutuoktinių asmeninės lėšos, būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant šį turtą (CK 3.98 straipsnio 2 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis).
67. Negrąžintos skolos likutis kreditoriui Swedbank AB 2024-06-19 yra 67698,48 eurai. Atsakovas šios sumos neginčijo. Vadovaujantis CK 3.116 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis). Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.
68. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalies nuostatas sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nukrypti nuo šio principo galima tik šio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). CK 3.123 straipsnyje išvardytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).
69. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006). Nors bendrosios jungtinės nuosavybės objekto dalijimas natūra yra prioritetinis būdas, jis neturėtų būti taikomas priverstinai. Tais atvejais, kai piniginė kompensacija priteisiama už tokį socialiai vertingą turtą kaip gyvenamasis namas, inter alia (be kita ko), turėtų būti įvertinamos ir sutuoktinio, gaunančio piniginę kompensaciją, galimybės įsigyti kitą panašaus pobūdžio daiktą (daikto dalį) (LAT nutartys Nr. 3K-3-137-378/2018, Nr. e3K-3-157-378/2020).
70. Ieškovė ieškiniu prašė jai natūra priteisti šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį namą, o atsakovui priteisti kompensaciją. Atsakovas pateikdamas priešieškinį, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą padalinti natūra po ½ dalį , tačiau posėdžio metu savo reikalavimą pakeitė ir sutiko, kad ieškovei būtų priteistas turtas natūra, išskyrus automobilį Toyota Corrola, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o jam priteista kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį. Atsakovas nurodė, kad jis nenori kartu gyventi viename name su ieškove, nes ieškove šiuo metu turi kitą šeimą ir gyvena su kitu vyru.
71. Pagal CK 3.118 straipsnio nuostatas, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas, sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama prievolių (skolų) suma ir jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus šio kodekso numatytas išimtis.
72.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo nekilnojamojo turto už 148000 eurų ir kilnojamojo turto už 11360 eurų, viso turto už 159360 eurų ir turi 67698,48 eurus negrąžinto kredito AB „Swedbank“ bankui (2024-06-19), ir panaudota 8500 eurų ieškovės asmeninių lėšų. Taigi, šalių dalintino turto vertė yra 83161,52 euras, po 41580,76 eurų kiekvienam.
73. Po šalių santuokos nutraukimo nuosavybės teise ieškovei priteisus gyvenamąjį namą, yra tikslinga gyvenamajame name palikti baldus (virtuvinį baldų komplektą su integruota įranga, spintą, sekcija, sofas ir kitus minėtus baldus), kurie yra pritaikyti name ir nepadarant žalos vaiko interesams, kurio gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove.
74.Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei priteistina natūra: žemės sklypas ir jame esantis gyvenamas namas, virtuvinis komplektas (šaldytuvas, spintelės, stalas su kėdėm) su integruota įranga (garintuvas, orkaitė, kaitlentė, indaplovė, mikrobangų krosnelė), svetainės sofos- trivietė ir dvivietė, sekcija, spinta koridoriuje, miegamojo lova, drabužinė, skalbyklė, džiovyklė ir šaldiklis, o atsakovui priteistinas natūra automobilis Toyota Corolla, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , 1000 eurų vertės ir 40580,76 eurų kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį.
75. Ieškovė sutinka atsakovui sumokėti piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį, tačiau prašo nustatyti, kad kompensacija būtų sumokėta lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį per dvejus metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad jos gaunamos pajamos nėra didelės, pagal jos turtinę padėtį, jai būtų sudėtinga iš karto sumokėti kompensaciją atsakovui. Mano, kad prievolės sumokėti kompensaciją atidėjimas nepažeistų atsakovo teisėtų lūkesčių ir nepadarytų esminės žalos jo turtinei padėčiai.
76. Atsakovas nurodė, kad jis priklausančiame name negyvena, nes jame gyvena ieškovė su kitu vyru, jis kito gyvenamo ploto neturi, gyvena draugo garaže ir jam reikalingos lėšos kitam būstui įsigyti.
77.Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus, atsakovas K. G. kito gyvenamo ploto neturi. Ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė. Ieškovė be turimo su atsakovu bendro gyvenamo namo, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus turi nekilnojamojo turto, tai ½ dalį buto, ½ dalį gyvenamo namo, ½ dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 0.5000ha, ½ dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 9.5000 ha,1/2 dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 2.8400 ha, ½ dalį miško paskirties žemės sklypą, kurio bendras plotas 0.2500 ha.
78. Minėtos aplinkybės paneigia ieškovės nurodytas aplinkybes apie jos sunkią turtinę padėtį ir kompensacijos išmokėjimo atsakovui išdėstymas dvejiems metams pažeis atsakovo lūkesčius ir padarys esminės žalos jo turtinei padėčiai. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės prašymas šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir kompensacijos mokėjimas atsakovui išdėstytinas dvejiems mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
79.Teismo manymu yra būtinos veiksmingos priemonės teisėtam atsakovo interesui gauti kompensaciją, apsaugoti. Todėl prievolės įvykdymo užtikrinimui nustatyta priverstinė hipoteka ieškovės turtui. Pagal CK 4.197 straipsnio 2 dalies nuostatas, hipoteka pasibaigia, kai yra tinkamai įvykdytas skolinis įsipareigojimas arba hipoteka užtikrinta prievolė pasibaigia kitais hipotekos sandoryje ar įstatymuose nustatytais pagrindais.
80. Esant nurodytoms aplinkybėms, prievolės įvykdymo užtikrinimui, taikytina priverstinė hipoteka ieškovės turtui iki prievolės - kompensacijos išmokėjimo atsakovui įvykdymo, tai :- ½ daliai gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini);, ½ daliai žemės sklypo, kurio bendras plotas 0.5000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); ½ daliai žemės sklypo, kurio bendras plotas 9.5000 ha, , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); ½ daliai žemės sklypo, kurio bendras plotas 2.8400 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); ½ daliai miško sklypui, kurio bendras plotas 0.2500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), ½ daliai buto, kurio bendras plotas 47.42kv.m., su rūsiu 3.93 kv.m., pažymėtu R-9, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Žemės sklypui, kurio plotas 0.0940 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančiam gyvenamam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini).
81. Šalims išaiškintina, kad ieškovei įvykdžius numatytą prievolę – sumokėti atsakovui piniginę kompensaciją, panaikinama hipoteka ieškovei priklausančiam nekilnojamajam turtui. Pagrindas hipotekos panaikinimui yra teismui pateikiami sumokėjimą sąskaitą patvirtinantys dokumentai.
Dėl kreditoriaus
82. Nutraukiant santuoką turi būti padalinamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas, sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės). Spręsdamas dėl prievolės kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys).
83. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB „Swedbank“ banku 10136,70 eurų sumai ir (duomenys neskelbtini) sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 17100 eurų sumai žemės sklypo įsigijimui ir namo statybai. Vėliau šios kredito sutartys buvo keičiamos didinant paskolos sumą iki 71511,92 eurų. Paskolos grąžinimo terminas pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra 2032 m. liepos 31 d. , o pagal sutartį Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) – 2042 m. liepos 31 d. Negrąžintų paskolų likutis 2024 m. birželio 19 d. yra 67698,48 eurai.
84.Kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos, už jos įvykdymą yra atsakingi abu bendraskolininkai (CK 6.6 straipsnis). Bankas priešingos pozicijos byloje nepareiškė, prieštaravimų šiuo klausimu nepareiškė. Atsižvelgiant į tai, jog prievolė Bankui pagal Kreditavimo sutartis yra susijusi su šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo įsigijimu ir gyvenamo namo statyba, tarp šalių nesant ginčo, ji pripažintina solidaria sutuoktinių prievole ir nutraukiant santuoką nemodifikuotina.
85.Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bendraskolių solidariosios prievolės dalys aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jos dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti. Tai reiškia, kad sudarant turto balansą (CK 3.118 straipsnis) bendro turto vertė sumažinama esamų solidariųjų prievolių (skolų) suma, o šalims dalijant turtą turi būti perduodamas turtas (aktyvas) ir atitinkama skolos dalis (pasyvas). Sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-969/2018, 59 punktą).
86.Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašo nustatyti, kad prievolės Bankui vykdymo tvarkos vidiniuose šalių tarpusavio santykiuose, likusią skolos kreditoriui dalį turi mokėti ieškovė iš savo lėšų. Tokios prievolės vykdymo tvarkos nustatymas reiškia, kad tuo atveju jei trečiasis asmuo AB „Swedbank“ bankas, turintis teisę nukreipti išieškojimą į bet kurį iš solidarių skolininkų, išsiieškotų skolą iš atsakovo, šis turėtų teisę regreso tvarka pareikšti atgręžtinius reikalavimus dėl išieškotų sumų priteisimo iš ieškovės. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė nurodė, jog ji sutinka perimti prievolės Bankui vykdymą. Ieškinyje yra nurodžiusi, kad po santuokos nutraukimo kreipsis į banką su prašymu įsipareigojimus pagal kredito sutartis perkelti vienai ieškovei. Teismo vertinimu tokia prievolės vykdymo tvarka (šalių tarpusavio santykiuose) atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis) bei teismų praktiką.
Dėl kompensacijos už sumokėtas kredito įmokas ir už komunalinių paslaugų išlaidas
87. Nors šalys bendro ūkio nevedė nuo 2022 m. gruodžio mėnesio, negyveno santuokinio gyvenimo, tačiau ir toliu gyveno bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name. Buvo mokamos paimto kredito įmokos ir dengiamos išlaidos namo išlaikymui.
88.Pagal CK 6.9 straipsnio nuostatas, solidarią pareigą įvykdęs skolininkas turi regreso teisę reikalauti iš kito bendraskolininko ką jis įvykdė, atskaičius jo dalį.
89. Kadangi nustatyta, kad šalys bendro ūkio neveda nuo 2022 m. gruodžio mėnesio, ieškovė nuo 2022 m. gruodžio mėnesio iki 2024 m. birželio 1d. sumokėjo 8399,03 eurus kredito įmokų su palūkanomis , tai pagal minėto straipsnio nuostatas atsakovas turi kompensuoti ½ dalį ieškovės sumokėtų kredito įmokų, tai 4199,52 eurus.
90.2021-06-16 ieškovė buvo sudariusi Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 1500 eurų sumai su AB „Swedbank“ banku. Minėtas lėšas panaudojo gyvenamo namo interjero detalėms – užuolaidoms įsigyti. Ieškovė pateikdama patikslintą ieškinį nurodė, kad pagal Vartojimo kredito sutartį yra pilnai atsiskaičiusi ir pateikė išrašą iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi nustatyta, kad šalys bendro ūkio neveda nuo 2022 m. gruodžio mėnesio, tai pagal pateiktą išrašą matyti, kad nuo 2022 m. gruodžio 12 d. iki 2024 m. kovo 14 d. ieškovė sumokėjo 1132,79 eurus įmokų. Atsakovui tenkanti kompensuoti dalis yra 566,40 eurai.
91.Ieškovė nuo 2022 m. gruodžio mėnesio mokėjo mokesčius namo išlaikymui, tai už elektrą -1506,86 eurus, už vandenį ir komunalines nuotekas – 524,25 eurus, už šiukšlių išvežimą – 205,20 eurus, už kurą namo šildymui – 262,50 eurus, nuo faktinio gyvenimo atskirai ieškovė 2024 m. birželio 1d. sumokėjo 2498,81 eurus komunalinių mokesčių. Atsakovas iki 2023 m. birželio mėnesio buvo sudaręs tiesioginio debito sutartį ir pagal sutartį kas mėnesį mokėjo po 10 eurų UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ už atliekų išvežimą, 2024-02-10 pervedė ieškovei 80 eurų už elektrą ((2498,81 – 80- 60 (už 6 mėn.)=2358,81:2)1179,40 eurus atsakovas turi kompensuoti ieškovei.
92.Kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, jog jis mokėjo kredito įmokas, komunalinis mokesčius, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina ½ dalis sumokėtų kredito įmokų ir komunalinių mokesčių, už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio mėnesio iki 2024 m. birželio 1d., tai 5945,32 eurai.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
93. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. balandžio 19d. nutartimi civilinėje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas iš atsakovo laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams K. G. ir K. G. po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo yra vykdoma skubiai, teismo nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
94. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
95. Nagrinėjamu atveju ieškovės S. S.-G. bylinėjimosi išlaidas sudaro 1315 eurų žyminio mokesčio, 600 eurų už turto vertės nustatymo ekspertizę ir 3500 eurų teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovė pateikė nurodytas išlaidas patvirtinančius dokumentus. Viso bylinėjimusi išlaidų – 5415 eurų.
96. Atsakovo K. G. bylinėjimosi išlaidas sudaro 309 eurai sumokėto žyminio mokesčio (likusios žyminio mokesčio dalies (632 Eur) sumokėjimą prašė teismo atidėti iki teismo sprendimo priėmimo).
97. Ieškovė už reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl ieškinį šioje dalyje iš dalies patenkinus, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 141,58 Eur žyminio mokesčio, t.y. 81 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo (300 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) ir 60,58 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).
98. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, atsižvelgtina, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos sąlygų, dėl pavardžių nustatymo, todėl teismas paskirsto bylinėjimosi išlaidas, įvertindamas tik ginčijamų reikalavimų procesinį rezultatą.
99. Tenkinus ieškinio reikalavimus iš dalies, spręstina, kad ieškovės ieškinys patenkintas 64,66 proc. (reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės tenkintas 50 proc. + reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 83 proc. + reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkintas 50 proc. ir 55 proc. + reikalavimas dėl kompensacijos už bendrosios sutuoktinių nuosavybės turto dalį patenkintas 52 proc.+ įsiskolinimas už kreditų įmokas ir komunalinius mokesčius patenkintas 98 proc.).
100. Atsakovo priešieškinio reikalavimai šiuo atveju tenkinti taip pat iš dalies, t. y. 77,66 proc. (reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės tenkintas 50 proc. + reikalavimas dėl kilnojamojo turto priteisimo ir padalijimo tenkintas 100 proc. + reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintas 83 proc.).
101. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas 64,66 proc., todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 3501,34 Eur (5415 Eur x 64,66 proc. : 100), o iš ieškovės atsakovui, tenkinus priešieškinio reikalavimus 77,66 proc., priteistina 239,97 Eur (309 Eur x 77,66 proc. : 100). Pritaikius vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistinos 3261,37 Eur bylinėjimosi išlaidos – (3501,34 Eur -239,97 Eur).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 268, 270 ir 385 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį ir priešiekinį tenkintini iš dalies.
Santuoką tarp S. S.-G. , a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) Anykščių rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nustatyti, kad santuokos nutraukimas S. S.-G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi – nuo 2022 m. gruodžio 1d.
Po santuokos nutraukimo S. S.-G. palikti santuokinę pavardę– „S.-G.“ ir K. G. palikti pavardę – „G.“.
Nustatyti nepilnamečio vaiko K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina S. S.-G., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Nustatyti atsakovo K. G. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. G. tvarką, pagal kurią tėvas su sūnumi bendrauja :
-darbo dienomis bendrauja, ne mažiau kaip vieną kartą per savaitę, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios arba ugdymo įstaigos 17 val. ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą 20.00 val., suderinęs konkrečią(-ias) tokio bendravimo su vaiku dieną(-as) su S. S.-G. ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš vieną dieną;
- kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val.;
- kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamos vietos 10 valandą ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą sekmadienį 20 valandą (jeigu savaitgalis pagal bendrąjį savaitgalių bendravimo grafiką nepriklauso tėvui);
- neporiniais metais per Šv. Kūčių ir Kalėdų šventes nuo gruodžio 24 d., paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 18 val.;
- poriniais metais per Šv. Velykų šventes, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos Šv. Velykų išvakarėse 17 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą antrą Šv. Velykų dieną iki 18 val.;
- du kartus po dvi savaites vaikų vasaros atostogų metu – suderindamas tokių savo atostogų su vaiku konkretų laiką ir kitas konkrečias šio bendravimo sąlygas su S. S.-G. ryšio priemonėmis iš anksto, bet ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki tokių atostogų pradžios; - nepilnametį K. G. tėvui K. G. leidžiama savo nuožiūra vestis į renginius, lavinimo užsiėmimus skirtus vaikams (Kalėdų šventę, koncertus, spektaklius, pamokėles ir pan.) ir kitomis dienomis Šalims sutarus ir vaikui pageidaujant;
- jei vaiko tėvas K. G. negalėtų paimti vaiko šios bendravimo tvarkos nustatytu metu, jis apie tai informuoja vaiko motiną S. S.-G. ne mažiau kaip prieš 48 val.;
- abejoms pusėms sutarus, tėvas K. G. gali lankyti vaiką ir pasiimti jį savo priežiūrai nebūtinai šia bendravimo tvarka nustatytomis dienomis;
- K. G. turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, išlaikyti jį, rūpintis jo sveikata ir švietimu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. S. S.-G. neturi teisės kliudyti K. G. bendrauti su vaiku, išskyrus tuos atvejus, kai tai kenktų vaiko interesams. Tėvai įsipareigoja nepiktnaudžiauti savo teisėmis vaiko atžvilgiu;
- Šalys įsipareigoja visais atvejais, spręsdamos klausimus dėl nepilnamečio vaiko auklėjimo, atsižvelgti į jo pageidavimus ir interesus.
Priteisti iš atsakovo K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 300 (tris šimtus) eurų nuo ieškinio padavimo 2023 m. balandžio 19 dienos iki sūnaus pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo K. G. sūnaus K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1985,73(vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus, 73ct) eurus išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 19d. (sūnaus pilnametystės).
Priteisti iš atsakovo K. G. sūnaus K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 706,69 eurus(septynis šimtus šešis eurus 69 ct) eurų išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos.
Paskirti ieškovę S. S.-G., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui K. G. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą:
- ieškovei S. S.–G., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės
teise paskirti : - žemės sklypą 0,0940 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir jame esantį gyvenamą namą, 178,62 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
- virtuvinį komplektą (šaldytuvas, spintelės, stalas su kėdėm) su integruota įranga
(garintuvas, orkaitė, kaitlentė, indaplovė, mikrobangų krosnelė), svetainės sofas- trivietę ir dvivietę, sekciją, spintą koridoriuje, miegamojo lovą, drabužinę skalbyklę, džiovyklę ir šaldiklį.
- Atsakovui K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise paskirti
automobilį Toyota Corolla, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1000 eurų vertės.
Priteisti iš ieškovės S. S.–G., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui
K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 40580,76 eurų (Keturiasdešimt tūkstančių penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų 76 ct) kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį, išmokant priteistą kompensacija per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti ieškovei S. S.-G. iš atsakovo K. G.
įsiskolinimą už sumokėtas kredito įmokas pagal kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir komunalinius mokesčius, už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio mėnesio iki 2024 m. birželio 1d., 5945,32 eurus (Penkis tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 32 ct).
Nekeičiant ir nemodifikuojant solidarių prievolių kreditoriui AB „Swedbank, bankui pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti tarp, šalių (ieškovės S. S.-G. ir atsakovo K. G.) jų vykdymo tvarką, kad prievolės pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), su visais vėlesniais jų pakeitimais, jose nustatytomis sąlygomis, po santuokos nutraukimo bus vykdomos ieškovės S. S.-G. asmeniškai iš jos lėšų.
Prievolės įvykdymo užtikrinimui – 40580,76 eurų kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį išmokėjimo atsakovui įvykdymo užtikrinimui taikyti priverstinę hipoteką ieškovės S. S.–G., a. k. (duomenys neskelbtini) turtui:
- ½ daliai gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);,
- ½ daliai žemės sklypo, kurio bendras plotas 0.5000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
- ½ daliai žemės sklypo, kurio bendras plotas 9.5000 ha, , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
- ½ daliai žemės sklypo, kurio bendras plotas 2.8400 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
- ½ daliai miško sklypui, kurio bendras plotas 0.2500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),
- ½ daliai buto, kurio bendras plotas 47.42kv.m., su rūsiu 3.93 kv.m., pažymėtu R-9, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),
- ½ daliai garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),
- žemės sklypui, kurio plotas 0.0940 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančiam gyvenamam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo K. G. 3261,37 Eur (tris tūkstančius du šimtus šešiasdešimt vieną eurą 37 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei S. S.-G..
Priteisti iš atsakovo K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 141,58 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą 58 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas – 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. balandžio 19 d. nutartį, dėl laikino išlaikymo priteisimo, panaikinti.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos valstybės įmonės Registrų centro nustatytomis elektroninių ryšių priemonėmis pateikti valstybės įmonei Registrų centrui sprendimo kopiją apie priverstinės hipotekos nustatymą ieškovės S. S.-G., a.k. (duomenys neskelbtini) turtui.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Anykščių rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriui, VĮ „Regitra“, Vedybų sutarčių registrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.