Telšių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Gabijai Dijokienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. R. ieškinį atsakovui E. V. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

· nustatyti nepilnamečio sūnaus K. V. gyvenamąją vietą su vaiko motina (ieškove) M. R.;

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

8. Iš Gimimo įrašo matyti, kad K. V., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė M. R. ir atsakovas E. V. (Failas (toliau – ir f.) 1, bylos lapas (toliau – ir b. l.) 8).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

9. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

10. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.

11. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis) ir jį teikti gera valia. Tokiu atveju išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nesant tėvų susitarimo dėl vaiko išlaikymo, jį pagal byloje surinktus duomenis nustato teismas sprendimu (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194, 3.196 straipsniai).

12. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

13. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

14. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

15. Iš byloje esančių įrodymų, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šalių sūnus K. V. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus (f. 1, b. l. 8). Vaikas nuo rugsėjo 1 d. lankys mokyklą. Vaikas neturi sveikatos problemų. Ieškovė nurodė, kad iš atsakovo reikalauja 250 Eur sumos, kuri šiuo metu yra pakankama.

16. Vertinant ieškovės šį pateiktą reikalavimą, teismas išlaikymo priteisimo dydį laiko pagrįstu, atitinkančiu protingumo reikalavimus ir atitinkantį vaiko poreikius. Pažymėtina, kad šiuo atveju nereikia įrodinėti, jog šalių vaikui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės higienai, ugdymui ir pan.

17. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, būtina nustatyti ir tėvų turtinę padėtį, galimybes teikti išlaikymą, sveikatos būklę, kitų išlaikytinių skaičių, kitas svarbias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos mėnesio pajamas vidutiniškai sudaro apie 594 Eur (2376 / 4) (f. 1, b. l. 10).

20. Teismas vertina, kad šiuo konkrečiu atveju prašomo priteisti dydžio išlaikymo priteisimas nepažeis vaiko interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių, kriterijų ir garantuos būtinųjų vaikų poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat ne kartą yra konstatuota, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Šioje byloje svarbu įvertinti ir tai, kad nepilnametis šalių vaikas gyvena tik su vienu iš tėvų, tai yra su ieškove, ir jai tenka didesnė atsakomybė už vaiką, nes tik jai tenka nuolatinė kasdieninė vaiko priežiūra ir kasdienis materialinis vaiko aprūpinimas.

21. Atsižvelgiant į teismo šioje byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės, jos atstovo, Skyriaus atstovės paaiškinimus posėdžio metu, byloje esančius įrodymus, įvertinus vaiko amžių, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, atsakovo sveikatos būklę, darbingą amžių, atsakovo pareigą dėti pastangas dirbti ir gauti pajamas, kurios tenkintų ne tik minimalius vaiko poreikius, bet ir sudarytų galimybę vaikui augti pilnaverte asmenybe, teismas sprendžia, kad atsakovas pajėgus teikti pusę reikalingo išlaikymo nepilnamečiui vaikui, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas priteisti iš atsakovo E. V., nepilnamečio vaiko K. V., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį po 250 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, iki K. V. pilnametystės (CK 1.2, 1.5 straipsniai, 3.192 straipsnio 1, 2 dalis, 3.201 straipsnis). Periodinės išmokos indeksuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

22. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai (CK 3.200 straipsnis, CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

23. Šalims išaiškinama, kad teismo sprendimas dėl vaikų išlaikymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

24. Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šiose nuostatose įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

25. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 63 punktas). Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt. Pavyzdžiui, vienoje civilinėje byloje išlaikymas buvo priteistas nuo to momento, kada nustatyta, jog tėvas geruoju išlaikymo nebeteikė, – teismai nustatė, kad tas momentas yra bylos iškėlimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2011).

26. Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

27. Nepaisant to, kad išlaikymo įsiskolinimas gali susidaryti už daugiau nei trejus metus, tik už tokį laikotarpį pagal Lietuvos teisinį reguliavimą gali būti priteisiama skola iš išlaikyti vaiką vengusio tėvo (motinos).

28. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.200 straipsnio nuostatas, dėl momento, iki kurio gali būti priteisiama išlaikymo skola, yra pasisakęs, kad išlaikymo skola turi būti apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio priėmimo teisme dienos (bet ne daugiau kaip už trejus metus), o nuo jos priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).??? ???Ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją ir šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu (CPK 137 straipsnio 1 dalis) (plačiau žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalgą. Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, Nr. 36, p. 347-393).

29. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).??

30. Minėta, kad išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas iki momento, nuo kada nustatomas išlaikymas, t. y. išlaikymas vaikui yra prievolė į ateitį, o išlaikymo įsiskolinimas yra skolinis reikalavimas, kuris yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

31. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).

32. Pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas turi būti priteisiamas CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą, bet ne kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

33. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas vaikui, jeigu jis negavo iš vieno iš tėvų jam reikalingo išlaikymo. Tačiau kai vienas iš tėvų nevykdo vaiko (vaikų) išlaikymo prievolės, tačiau ją visa apimtimi vykdo kitas iš tėvų, išlaikymo prievolės asmeninis pobūdis ir neperleidžiamumo savybė negali būti kliūtis konstatuoti, kad faktiškai išlaikymą už abu tėvus teikė tik vienas iš tėvų, ir pripažinti šiam teisę į turėtų išlaidų atlyginimą. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų. Kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą vaikui iš asmeninio turto už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, bet išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta. Šią aplinkybę teismas nustato atsižvelgdamas į išlaikymo prigimtį, tikslus ir terminuotą pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).

34. Nagrinėjamu atveju, ieškinys byloje priimtas 2025 m. kovo 27 d.

35. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad vaikui išlaikyti pakanka 500 Eur sumos, vaikas yra sveikas, atsakovas trejus metus neteikė išlaikymo. Atsakovė prašo išlaikymo vaikui skolą priteisti už 3 metus, už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 25 d. Įvertinus šias aplinkybes ir ieškovės bei atsakovo turtinę padėtį, tenkinamas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo priteisimo – iš atsakovo priteisiama ieškovei 7 200 Eur skola (CK 3.200 straipsniu). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys teisme priimtas 2025 m. kovo 27 d., išlaikymas priteisiamas už 3 metų laikotarpį, nuo 2022 m. kovo 27 d. iki 2025 m. kovo 27 d.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

36. CK 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CPK 3.169 straipsnio 2 dalis).

37. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019 ir jos 22–23 punktuose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

38. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 61 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 65 punktas).

39. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi, ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 27 punktas).

40. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinti tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013; kt.).

41. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vaikas gyvena su savo motina M. R., su tėvu paskutiniu laiku nebendrauja, vaikui jo gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos vystytis ir augti. Byloje nėra duomenų, kad vaiko motina M. R. neužtikrintų vaiko interesų ar negebėtų pasirūpinti nepilnamečio vaiko poreikiais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į Tarnybos pateiktą išvadą, teismas konstatuoja, kad vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su vaiko motina M. R. atitiks geriausius nepilnamečio interesus. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkinamas – vaiko K. V. gyvenamoji vieta nustatoma su vaiko motina M. R., jos gyvenamojoje vietoje (CPK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

42. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).

43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 26 punktas).

44. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Abiejų ar vieno iš tėvų nebendradarbiavimo ar nepakankamo bendradarbiavimo, vykdant teismo sprendimu (nutartimi) patvirtintą bendravimo tvarką, aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga sprendžiant dėl poveikio priemonių taikymo abiem tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19, 36 punktai).

45. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pastaruoju metu atsakovas su vaiku nebendrauja (minėta).

46. Tarnyba nurodė, kad Skyriaus vertinimu, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka tarp vaiko K. V. ir skyriumi gyvenančio jo tėvo E. V., iš dalies atitinka mažamečio interesus (minėta). Skyrius susipažino su ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka. Skyriaus sutinka su ieškinyje ieškovės išsakyta pozicija, kad atsakovo bendravimas su sūnumi yra nutrūkęs. Skyrius atkreipia teismo dėmesį, kad Skyriuje nėra registruota pranešimų, dėl galimų K. teisių pažeidimų. Skyriaus vertinimu, tam, kad būtų atkurtas atsakovo ir jo sūnaus K. ryšys, susitikimai su sūnumi galėtų vykti ir dažniau. Skyrius nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl jos dalyvavimo susitikimuose, iki kol vaikui sueis 18 metų. Skyriaus vertinimu, vaikui sulaukus tam tikro amžiaus (12-14 metų), susitikimai gali vykti ir be motinos (minėta).

47. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nustatyti atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, tėvui ir vaikui bendraujant vieną kartą per mėnesį (ne ilgiau kaip 2 valandas per mėnesį), ir nustatyti, kad abu tėvai gali susitarti ir dėl kito (papildomo) bendravimo su vaiku laiko ir trukmės (minėta).

48. Atsižvelgiant į išvadą teikiančios institucijos išvadą, į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas pakeičia prašomą nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, nustatant bendravimo tvarką, pagal kurią vaikas K. V. ir atsakovas turėtų bendrauti dažniau.

49. Teismas, vertindamas byloje esančią informaciją apie atsakovo sveikatą, ir išvadą teikiančios institucijos poziciją dėl vaiko bendravimo su atsakovu, konstatuoja, kad vaikui sulaukus 14 metų, susitikimai gali vykti ir be motinos.

50. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į išvadą teikiančios institucijos išvadą, ir į tai, kad tarp atsakovo ir jo nepilnamečio vaiko ryšys nėra susiformavęs, į vaiko amžių, ieškovės reikalavimas dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo tenkinamas iš dalies - nustatoma atsakovo E. V. ir nepilnamečio vaiko K. V. tokia bendravimo tvarka:

- atsakovas E. V. bendrauja su nepilnamečiu vaiku K. V., gimusiu (duomenys neskelbtini), vieną kartą per savaitę, savaitgalį, 2 (dvi) valandas. Konkretus bendravimo laikas, vieta, bendravimo trukmė suderinama su vaiko motina (elektroninio ryšio priemonėmis – „Messenger“, „WhatsApp“ ir kt.), atsižvelgiant į vaiko K. V. užimtumą. Bendravimas su vaiku vyksta ieškovės M. R. ir vaiko K. V. gyvenamojoje vietoje (mieste ar kitoje vietovėje), bendravimo su vaiku K. V. metu dalyvauja ieškovė M. R. (iki kol vaikui sukaks 14 metų);

- abu tėvai gali susitarti ir dėl kito (papildomo) bendravimo su vaiku laiko ir trukmės.

51. Teismas sprendžia, kad ši bendravimo tvarka nepažeidžia šalių teisių ir neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams, yra optimali ir įvykdoma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

52. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

53. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

54. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad patenkintos (atmestos) ieškinio reikalavimų dalies ir visų ieškinyje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų kiekybinė išraiška nustatoma turtinių reikalavimų atveju – pagal ieškinio sumos nustatymo taisykles (CPK 85 straipsnio 1 dalis), neturtinių – pagal pareikštų savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių. Jeigu reikalavimai yra skirtingų rūšių ir neįmanoma nustatyti tikslios matematinės patenkintų (atmestų) reikalavimų dalies santykio su visais pareikštais reikalavimais proporcijos, teismas bylinėjimosi išlaidų priteisimo proporcijas nustato vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-415/2016).

55. Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas atsižvelgia į tai, kad šioje byloje pateikti du turtiniai ir du neturtiniai reikalavimai. Ieškovės pareikšti turtiniai reikalavimai iš esmės patenkinti, reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas, o reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo patenkintas iš dalies.

56. Atsižvelgiant į šioje byloje pareikštų reikalavimų kiekį ir jų pobūdį, tikslios patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijos nustatyti nėra galimybės. Dėl to ieškovės patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija ir atitinkamai bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nustatomas remiantis bylos išnagrinėjimo rezultatu, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

57. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovei byloje yra teikiama valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba (100 procentų). Iš teismui pateiktos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje sudaro 512,50 Eur.

58. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, iš atsakovo priteisiama 512,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei (CPK 96 straipsnis).

59. Žyminis mokestis už priteistą išlaikymą periodiniais mokėjimais sudaro 344 Eur, kuris taip pat priteisiamas iš atsakovo, valstybės naudai (CPK 80 straipsnio l dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio l dalies 3 punktas).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

60. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. kovo 27 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui. Šios laikinosios apsaugos priemonės teismui priėmus sprendimą naikinamos nuo sprendimo priėmimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko K. V., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt Eur 00 ct) mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, iki K. V. pilnametystės. Išlaikymo sumą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko K. V., gimusio (duomenys neskelbtini), materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti ieškovę M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Iš atsakovo E. V. priteisti ieškovei M. R. 7 200 Eur (septynis tūkstančius du šimtus Eur 00 ct) skolą.

Nustatyti nepilnamečio vaiko K. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su vaiko motina M. R., jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti atsakovo E. V. ir nepilnamečio vaiko K. V., gimusio (duomenys neskelbtini), tokią bendravimo tvarką:

- atsakovas E. V. bendrauja su nepilnamečiu vaiku K. V., gimusiu (duomenys neskelbtini), vieną kartą per savaitę, savaitgalį, 2 (dvi) valandas. Konkretus bendravimo laikas, vieta, bendravimo trukmė suderinama su vaiko motina (elektroninio ryšio priemonėmis – „Messenger“, „WhatsApp“ ir kt.), atsižvelgiant į vaiko K. V. užimtumą. Bendravimas su vaiku vyksta ieškovės M. R. ir vaiko K. V. gyvenamojoje vietoje (mieste ar kitoje vietovėje), bendravimo su vaiku K. V. metu dalyvauja ieškovė M. R. (iki kol vaikui sukaks 14 metų);

- abu tėvai gali susitarti ir dėl kito (papildomo) bendravimo su vaiku laiko ir trukmės.

Priteisti iš atsakovo E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 512,50 Eur (penkis šimtus dvylika Eur 50 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630).

Priteisti iš atsakovo E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 344 Eur (tris šimtus keturiasdešimt keturis Eur 00 ct) žyminio mokesčio valstybei (mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdyti skubiai.

Panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. kovo 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones nuo sprendimo priėmimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus.