Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) L. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-177-1124/2021 pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovei V. D. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

24. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-177-1124/2021 pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl rašytinių paaiškinimų, naujų įrodymų prijungimo

30. CPK 306 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu (atskiruoju) skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Naujų įrodymų apeliaciniame teisme pateikimas ne kartu su apeliaciniu (atskiruoju) skundu, o vėliau, be kita ko, gali reikšti apeliacinio (atskirojo) skundo faktinio pagrindo (aplinkybių, kuriomis grindžiamas apeliacinio (atskirojo) skundo dalykas) pakeitimą (papildymą). CPK 323 straipsnyje, reglamentuojančiame apribojimus keisti apeliacinio skundo dalyką ar pagrindą, įtvirtinta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama.

31. Kasacinio teismo konstatuota, kad sprendžiant naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą, svarbu patikrinti ir įvertinti, ar naujais įrodymais nėra įrodinėjamos faktinės aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos, tirtos ir vertintos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), t. y. ar jais nesiekiama paneigti kito ribotai apeliacijai užtikrinti nustatyto draudimo, kuris, kitaip negu draudimas teikti ir priimti naujus įrodymus, yra absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 21 punktas). Draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

32. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nustatytam draudimui pasibaigus skundo padavimo terminui keisti (papildyti) skundą. Taigi nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pateikti rašytiniai paaiškinimai savo turiniu yra pateikto atskirojo skundo argumentų papildymas, ne tik pakartojant kai kuriuos atskirajame skunde jau nurodytus argumentus, tačiau taip pat ir nurodant naujas aplinkybes bei argumentus, kuriais nebuvo remtasi atskirajame skunde (pvz., dėl galimo teismo šališkumo). Pažymėtina, kad tai, jog galimai, ieškovės vertinimu, atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą rėmėsi aplinkybėmis, kuriomis pirmosios instancijos teismas negrindė skundžiamos nutarties, savaime nesudaro pagrindo ieškovei teikti savo esme atsiliepimo į atsakovės atsiliepimą į atskirąjį skundą, tokiu būdu papildant savo atskirojo skundo argumentus.

34. Atskirojo skundo objektas ir nagrinėjimo ribos – pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, yra aiškios, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs pagrindų peržengti šių ribų, atitinkamai jo ribose ir pasisakys dėl teisiškai reikšmingų šalių pateiktų procesinių dokumentų – atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį, argumentų. Pažymėtina tai, kad ieškovė, susipažinusi su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi, įvertinusi teismo motyvus, kurių pagrindu buvo atsisakyta atnaujinti procesą, turėjo galimybę savalaikiai parengti išsamų atskirąjį skundą ir nurodyti visus, jos manymu, klausimui išspręsti reikšmingus argumentus, nepriklausomai nuo to, kokiais atsikirtimais vėliau, t. y. atsiliepime į atskirąjį skundą, remtųsi atsakovė.

35. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui apeliacinėje instancijoje yra draudžiama keisti (papildyti) skundą, ieškovės pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti.

36. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsisako priimti ieškovės kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus, kadangi šie įrodymai pagal jų datą ne tik kad galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau jie taip pat sudaro ir bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, medžiagą, todėl jų pateikimas apeliacinės instancijos teismui laikytinas pertekliniu.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo ribų

37. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad ieškovė L. B. 2020 m. balandžio 29 d. su 2020 m. balandžio 27 d. ieškiniu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus, prašydama priteisti iš atsakovės V. D. 2 000 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 26 d. patikslinusi ieškinio reikalavimus, padidino prašomą priteisti iš atsakovės sumą nuo 2 000 Eur iki 3 636,82 Eur – iš kurių 2 475 Eur – ieškovei priklausanti nuompinigių dalis, o 1 161,82 Eur – kompensacija už ieškovės sumokėtas komunalines paslaugas (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

38. Byla išnagrinėta 2021 m. vasario 22 d. teismo posėdyje, sprendimo byloje priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2021 m. kovo 15 d.

39. Ieškovė 2021 m. vasario 24 d., t. y. po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pateikė į bylą naujus įrodymus (2021 m. vasario 23 d. UAB „Cgates“ raštą-atsakymą į ieškovės 2021 m. vasario 14 d. paklausimą), taip pat prašymus – atnaujinti terminą įrodymams pateikti, prijungti prie bylos naujus įrodymus bei išduoti teismo liudijimą, suteikiantį teisę gauti iš UAB „Cgates“ šiuos duomenis: kokiam gavėjui (nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą) buvo siunčiami laiškai, sąskaitos ar kita korespondencija adresu (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. sausio 12 d., kai ieškovei buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (esant skirtingiems gavėjams, prašome nurodyti visus, sugrupuojant juos pagal sąskaitų datas).

40. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2021 m. kovo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-177-1124/2021 ieškovės ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 3 027,48 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 027,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 241,28 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas atsisakė priimti ieškovės 2021 m. vasario 24 d. (po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos) pateiktus naujus įrodymus bei prašymus ir grąžino juos ieškovei.

41. Ieškovė 2021 m. balandžio 15 d. pateikė apeliacinį skundą dėl teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimo bei prašymą išduoti teismo liudijimą, suteikiantį teisę jai gauti iš UAB „Cgates“ šiuos duomenis: kokiam gavėjui (nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą) buvo siunčiami laiškai, sąskaitos ar kita korespondencija dėl paslaugų, suteiktų į butą adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. sausio 12 d., kai ieškovei buvo išduotas bylos medžiagoje esantis paveldėjimo teisės liudijimas (esant skirtingiems gavėjams, prašome nurodyti visus, sugrupuojant juos pagal sąskaitų datas).

42. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus, 2021 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1625-258/2021 Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimą pakeitė – ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 290,46 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (290,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė atsakovei iš ieškovės 1145,74 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme ir 13,96 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas ieškovės prašymo dėl teismo liudijimo apie teisę gauti įrodymus išdavimo netenkino.

43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. liepos 29 d. nutartimi, 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi ir 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės kasacinius skundus.

44. Ieškovė Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams 2021 m. spalio 5 d. pateikė prašymą išduoti teismo liudijimą apie teisę gauti įrodymą, kuriuo prašė išduoti ieškovės atstovui advokatui teismo liudijimą apie teisę gauti įrodymą, suteikiantį teisę gauti iš UAB „Cgates“ šiuos duomenis: kokiam gavėjui (nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą) buvo siunčiami laiškai, sąskaitos ar kita korespondencija adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. sausio 12 d., kai ieškovei L. B. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (esant skirtingiems gavėjams, prašome nurodyti visus, sugrupuojant juos pagal išrašomų sąskaitų datas).

45. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2021 m. spalio 20 d. nutartimi, įvertinę tai, kad civilinė byla Nr. e2-177-1124/2021 yra išnagrinėta, joje priimtas teismo procesinis sprendimas įsiteisėjęs, o proceso įstatymo nuostatos nenumato naujų įrodymų teikimo (jų išreikalavimo) galimybės po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, ieškovės prašymą dėl teismo liudijimo išdavimo atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

46. Ieškovė dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. spalio 20 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą. Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuri negali būti apeliacijos objektu, 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-3047-794/2021 apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. spalio 20 d. nutarties, nutraukė.

47. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2022 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-1799-920/2022 tenkino ieškovės prašymą ir išdavė pareiškėjos atstovui advokatui liudijimą, suteikiantį teisę gauti įrodymus iš UAB ,,Cgates“: kokiam gavėjui (nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą) buvo siunčiami laiškai, sąskaitos ar kita korespondencija adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. sausio 12 d., (esant skirtingiems gavėjams, nurodyti visus, sugrupuojant juos pagal išrašomų sąskaitų datas).

48. Pareiškėja (ieškovė) L. B. 2022 m. kovo 28 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-177-1124/2021 pagal ieškovės ieškinį atsakovei V. D. dėl nuostolių atlyginimo ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei iš atsakovės 1 732,50 Eur sumą.

49. Prašymą atnaujinti procesą pareiškėja grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, numatančiu, kad procesas byloje gali būti atnaujintas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, o būtent – kad N. M. nuo paveldėjimo atsiradimo dienos – nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2017 m. rugsėjo mėn. – nuomojosi butą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio 3/4 dalys nuosavybės teise priklausė ieškovei. Pareiškėja pažymėjo, kad ji nepraleido 3 mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, kadangi apie bute gyvenusio asmens tapatybę (N. M.) sužinojo tik iš 2022 m. vasario 7 d. UAB „Cgates“ rašto, o kad šis asmuo minėtame bute gyveno nuomos pagrindu sužinojo apskritai tik 2022 m. kovo 25 d. susitikimo su ja metu.

50. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Teismas, įvertinęs tai, kad prašymas atnaujinti procesą nėra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais bei tai, kad prašymas paduotas praleidus įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą (CPK 368 straipsnis 1 dalis), pareiškėjos prašymą atmetė ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-177-1124/2021.

52. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl pareiškėjos (ieškovės) atskirojo skundo ir atsakovės atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl prašymo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą (ne)pagrįstumo

53. Proceso atnaujinimo institutas reglamentuotas CPK III dalies XVIII skyriuje. Pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

54. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo instituto tikslas – išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių, užtikrinant teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistų teisių ir interesų naudodamasis teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancine tvarka būdais, kadangi tam jau nebėra procesinės galimybės, arba šia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių ištaisyti nepavyko. Proceso atnaujinimą reglamentuojančios teisės normos turi būti taikomos ne formaliai, bet atsižvelgiant į tai, kad paprastai galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje byloje šaliai, kurios interesai pažeidžiami neteisėtu ar nepagrįstu sprendimu, yra vienintelė priemonė pašalinti asmens teisių ir interesų pažeidimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019, 15 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-823/2020, 15, 16 punktai; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022, 28 punktas).

55. Pažymėtina tai, kad proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, bet ekstraordinarus būdas, leidžiantis atnaujinus procesą bylą išnagrinėti pakartotinai atitinkamos instancijos teisme ta apimtimi, kurią nustato proceso atnaujinimo pagrindas. Šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011; kt.). Teismas, vykdydamas pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekdamas pagrindinių civilinio proceso tikslų – greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), atsižvelgdamas į proceso atnaujinimo paskirtį, turi tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų atnaujinti procesą buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016 18, 19 punktai; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016, 43 punktas).

56. Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl jo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Nagrinėdamas prašymą atnaujinti procesą, teismas patikrina prašyme išdėstytas aplinkybes, atsižvelgdamas į nurodytą civilinės bylos atnaujinimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014).

57. Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą šioje byloje grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, numatančiu, kad procesas byloje gali būti atnaujintas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

58. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015).

59. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus požymius (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019, 20 punktas; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022, 30 punktas).

60. Teismai, spręsdami dėl prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagrįstumo, turėtų vertinti, be kita ko, ir pareiškėjo veiksmus bylos nagrinėjimo metu, t. y. ar jis neveikė aplaidžiai ir (ar) pasyviai, siekdamas savo pažeistų teisių gynimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-2019/2015).

61. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016, 44 punktas).

62. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, skundžiamos nutarties motyvus, šalių argumentus, nurodytus tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismams pateiktuose procesiniuose dokumentuose, sprendžia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos prašyme atnaujinti procesą nurodoma aplinkybė – nustatytas konkretus asmuo (N. M.), kuris ginčo laikotarpiu galimai bute gyveno nuomos pagrindais, negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe, kuri nebuvo žinoma ar negalėjo būti žinoma nagrinėjant bylą, ir kuri sudarytų pagrindą atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

63. Pareiškėja nesutikimo su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvais argumentus iš esmės sieja tuo, kad jai nebuvo žinomas asmuo, kuris galimai galėjo gyventi ginčo bute, taip pat pagrindas, kuriam esant jis tą darė – nuomos, panaudos ar kitas, ir teigia, kad jos įtarimas (prielaidos, spėjimas) apie trečiųjų asmenų galimą apgyvendinimą bute negali būti vertinamas kaip žinojimas apie įvykusį faktą – buto išnuomojimą.

64. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šiuos pareiškėjos argumentus, pastebi, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto viena iš taikymo sąlygų yra ta, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos nagrinėjant bylą. Šiuo atveju įvertinus byloje esančius duomenis, bylos medžiagą, kurioje prašoma atnaujinti procesą, galima sutikti, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu, tikėtina, nežinojo būtent apie konkretaus asmens gyvenimo jai su atsakove bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute faktą. Visgi iš pačios pareiškėjos prašomoje atnaujinti civilinėje byloje teiktų paaiškinimų ir esančių įrodymų, darytina išvada, kad pareiškėjai aplinkybės apie tai, kad butas ginčo laikotarpiu buvo apgyvendintas trečiųjų asmenų (nors ir neįvardijant konkrečių asmenų) neabejotinai buvo žinomos nagrinėjant bylą. Šiuo atveju fakto žinojimas, nepriklausomai nuo to, kaip ieškovė tą siekia įvardyti (prielaida, kt.), skiriasi nuo to fakto galėjimo pagrįsti įrodymais. Todėl vien tai, kad prašomoje atnaujinti civilinėje byloje pareiškėja tinkamai ir laiku neįrodė buto nuomos fakto, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad apie buto nuomos faktą pareiškėjai apskritai nebuvo žinoma.

65. Pažymėtina tai, kad priešingai nei teigia pareiškėja, prašomoje atnaujinti civilinėje byloje, jos pačios teiktų procesinių dokumentų turinys, dėstomi argumentai iš esmės pagrindžia, kad pareiškėja nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios siekė įrodyti apgyvendinimo bute faktą ir tokiu būdu prisiteisti iš atsakovės nuostolius. Nors ieškovė ir siekė įrodyti būtent atsakovės (kaip bendraturtės) neteisėto naudojimosi jai priklausančia buto dalimi faktą (ieškinį reiškė jai), tačiau tą ji byloje darė dėstydama argumentus dėl to, kad atsakovė be ieškovės sutikimo butą nuomojo tretiesiems asmenims, t. y. atsakovės naudojimosi butu faktą ieškovė grindė jos veiksmais nuomos pagrindu suteikiant butą kitiems tretiesiems asmenims ir gaunant iš to pajamas – nuompinigius. Ieškovės išnagrinėtoje civilinėje byloje siekiamas įrodyti paminėtas aplinkybes aiškiai atskleidžia ir jos teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai.

66. Prašomoje atnaujinti civilinėje byloje ieškovė jau 2020 m. balandžio 27 d. ieškinyje nurodė, kad: „2020 m. balandį ieškovė atvyko į Lietuvos Respubliką spręsti su buto pardavimu susijusius klausimus. Tuo tikslu ji nuvyko į UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, kur jai pasakė, kad butas buvo apgyvendintas“.; „be to, tą pačią informaciją, jog bute gyveno kiti asmenys, ieškovė vėliau sužinojo ir iš UAB „Lietuvos energijos tiekimas“, kur apsilankė, norėdama sužinoti, ar nėra su butu susijusių skolų“; „todėl darytina išvada, kad atsakovei buvo reikalingas elektros energija aprūpintas butas, kas byloja apie jos siekį turėti galimybę nuomoti butą ir gauti iš to pajamų“

67. Ieškovė 2020 m. spalio 16 d. dublike nurodė: „Taigi panašu, kad atsakovė bando „išsisukti“, meluodama Gerb. Teismui, jog ji pati retkarčiais naudojosi keliais kvadratiniais metrais bendrame bute, o iš tikrųjų butas buvo išnuomotas tretiesiems asmenims, nes pačiai atsakovei, (duomenys neskelbtini) turint 3 kambarių butą ir sodybą bei beveik visą laiką gyvenant užsienyje, nebuvo jokio poreikio naudotis bendrojo buto dalimi“; „Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovė iš jai patikėto bendro turto gavo naudos, kuria su ieškove ne tik nepasidalino, bet ir sukėlė jai išlaidų: atsakovė išnuomojo butą, bet visus nuompinigius pasiliko sau, o visų komunalinių mokesčių nemokėjo. Atsakovės pareiga pasidalinti nuompinigiais yra įtvirtinta CK 4.76 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad iš bendraturčio, kuris be kito bendraturčio žinios ar sutikimo (nesant naudojimosi tvarkos) tretiesiems asmenims leido naudotis bendru turtu, priteisiamos kompensacijos proporcingai atitinkamo bendraturčio daliai bendrojoje nuosavybėje“; „Atsakovės teiginiai, esą ji nenuomojo buto, o naudojosi tik savo dalimi, yra atmestini kaip neatitinkantys tikrovės <...>“.

68. Ieškovė 2020 m. lapkričio 18 d. prašyme prijungti įrodymus nurodė: „Kaip matyti iš atsakovės procesinių dokumentų, ji neigia išnuomojusi šalių paveldėtą butą teigdama, esą pati periodiškai naudojosi jai priklausiančia buto dalimi. Ieškovės giliu įsitikinimu, atsakovė meluoja Gerb. Teismui. Nuomos faktui įrodyti ieškovė buvo pateikusi iš UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ gautą dokumentą apie elektros energijos suvartojimą ginčo bute, kuris rodo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio iki 2017 m. rugsėjo imtinai vidutiniškai buvo suvartojama net 126 kWh elektros energijos per mėnesį <...>“; „atsižvelgdama į tai, kad atsakovė savo procesiniais dokumentais atsisako pripažinti, kad nuomojo butą tretiesiems asmenims, ieškovė buvo priversta surinkti papildomus įrodymus, pagrindžiančius nuomos faktą“; „Tai leidžia pagrįstai įtarti, kad šalių paveldėtame bute nuolat gyveno du asmenys. Ši išvada atitinka antstolio Andriaus Bublio užfiksuotus kaimynų parodymus, kad butą nuomojo sutuoktiniai“; „Ieškovės nuomone, teikiami dokumentai papildomai įrodo, kad atsakovė ne retkarčiais naudojosi maža dalimi ginčo bute, o išnuomojo visą ginčo butą tretiesiems asmenims. Atitinkamai, atsakovė privalo sumokėti ieškovei jai tenkančią nuompinigių dalį bei atlyginti ieškovės patirtas išlaidas komunaliniams mokesčiams“.

69. Įvertinus tai, kas išdėstyta, matyti, kad ieškovė atsakovės neteisėtą naudojimąsi ieškovei priklausančia buto dalimi faktą byloje būtent ir siekė įrodyti tuo, jog butas buvo išnuomotas tretiesiems asmenims ir atsakovė gavo iš to pajamas. Tam pagrįsti ji ir rinko įrodymus, ką tiesiogiai pati ir nurodė savo 2020 m. lapkričio 18 d. prašyme prijungti įrodymus, su kuriuo kartu pateikė tiek antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą bei elektros energijos, vandens tiekėjų raštus apie sunaudotus elektros energijos ir vandens kiekius. Tai, kad ieškovė šios aplinkybės byloje neįrodė konkrečiais įrodymais (neįrodė konkretaus asmens, kuris nuomojosi butą), savaime nesudaro pagrindo teigti, kad jai ši aplinkybė, kuri buvo nagrinėjant bylą, nebuvo žinoma ar negalėjo būti žinoma. Šiuo atveju tai, koks konkretus (-ūs) asmuo (-ys) nuomojosi butą nėra teisiškai reikšminga vertinant patį faktą dėl to, kad apie galimus nuomos teisinius santykius (kitų asmenų apgyvendinimą) ieškovė visgi žinojo, kas tik įgalino ją būti aktyvia ir rūpestinga, byloje teikiant įrodymus ir pagrindžiant jos pačios nurodomas aplinkybes.

70. Tai, kad pareiškėjai buvo žinoma apie tai, kad butas buvo išnuomotas, pirmosios instancijos teismas motyvavo ir prašomą atnaujinti civilinę bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo, taip pat apeliacinės instancijos teismo įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose nurodytomis aplinkybėmis bei nustatytais faktais, su kuo apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju neturi pagrindo nesutikti. Pareiškėjos atskirajame skunde nurodomi argumentai, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi citatomis, neteisingai jas interpretuodamas, laikytini nepagrįstais, kadangi visas išnagrinėtos bylos procesas patvirtina teismo nustatytas aplinkybes, kaip ir pačios pareiškėjos nagrinėjant bylą pateiktų ir anksčiau jau minėtų procesinių dokumentų (ieškinio, dubliko, prašymo prijungti įrodymus) turinys. Be to, šias aplinkybes pareiškėja iš esmės nurodė ir prašomoje atnaujinti civilinėje byloje pateiktame apeliaciniame skunde bei atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą.

71. Pažymėtina tai, kad ieškovė prašymą pirmą kartą išduoti teismo liudijimą apie teisę gauti įrodymus teismui pateikė jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme (2021 m. vasario 22 d.), t. y. 2021 m. vasario 24 d., nors su ieškiniu į teismą kreipėsi dar 2020 m. balandžio 29 d. ir klausimą dėl trečiųjų asmenų naudojimosi butu kėlė jau nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios. Tai leidžia daryti išvadą, kad pačios ieškovės pasirinktas savo procesinių teisių įgyvendinimo būdas lėmė tai, kad ieškovė negalėjo savalaikiai surinkti byloje įrodymų įrodinėjamoms aplinkybėms, kurios jau buvo nagrinėjant bylą, pagrįsti. Vien tai, kad šiuos įrodymus ieškovė surinko jau po bylos išnagrinėjimo, nėra pagrindas procesui pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą atnaujinti.

72. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, kad apie tai, jog butas buvo nuomojamas tretiesiems asmenims ji sužinojo 2022 m. vasario 7 d. (2022 m. vasario 7 d. sužinota bute gyvenusio asmens tapatybė, o 2022 m. kovo 25 d. susitikimo metu – pagrindas (nuomos), kuriam esant jis gyveno). Visuma nustatytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjai aplinkybė apie buto nuomą buvo žinoma dar bylos nagrinėjimo metu (2020-2021 metais), tačiau ji nesiėmė pareigos tinkamai jas pagrįsti (įrodyti), todėl su tuo susijusių pasekmių rizika tenka jai pačiai.

73. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos nurodyti duomenys neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių kriterijų, būtinų jas kvalifikuojant pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pagrindą procesui, užbaigtam civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu, atnaujinti, dėl ko pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-177-1124/2021.

74. Be to, papildomai pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas procesą atsisakė atnaujinti ir tuo pagrindu, kad pareiškėja praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą 3 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, prašymui atnaujinti procesą pateikti. Nors pareiškėja atskirajame skunde su tuo susijusių argumentų ir nedėsto, dėl ko apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu plačiau nepasisako, tačiau pastebėtina, kad tai taip sudarytų pagrindą prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti, įvertinus tai, kad pareiškėja apie buto nuomos faktą žinojo jau bylos nagrinėjimo metu (2020-2021 metais), o su prašymu atnaujinti procesą į teismą kreipėsi tik 2022 m. kovo 28 d.

Dėl procesinės bylos baigties

75. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo institutą, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

76. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

Dėl įpareigojimo įmokėti užstatą būsimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti

77. Atsakovė, remdamasi CPK 95 straipsnio 3 dalimi, atsiliepime į atskirąjį skundą pateikė prašymą įpareigoti ieškovę įmokėti 1 500 Eur užstatą būsimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Nurodo, kad ieškovė neatlygina jai byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, priteistų bylinėjimosi išlaidų, nors, atsakovės teigimu, ieškovė lėšų turi.

78. Užstato instituto, skirto galimų priešingos šalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, taikymą reglamentuoja CPK 95 straipsnio 3 dalis. CPK 95 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai yra pagrindas manyti, jog ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Užstato per nustatytą terminą nesumokėjus, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą. Užstato dydis nustatomas, užstatas grąžinamas, bylinėjimosi išlaidos iš užstato atlyginamos mutatis mutandis (su pakeitimais) taikant CPK 795–798 straipsnius.

79. CPK 95 straipsnio 3 dalies normai taikyti teismų praktikoje išskiriamos dvi būtinosios sąlygos: 1) atsiradęs pagrindas manyti, kad procesinį dokumentą pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti jam suteiktomis procesinėmis teisėmis; 2) procesinėmis teisėmis galintis piktnaudžiauti asmuo, išnagrinėjus bylą, gali neatlyginti kitai šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-181-178/2018 ir kt.).

80. Iš atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikto prašymo formuluotės dėl užstato įmokėjimo, matyti, kad atsakovė prašymą grindžia CPK 95 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju – kai prašymą atnaujinti procesą pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų (atsakovė, cituodama CPK 95 straipsnio 3 dalį, būtent tai išskyrė iš teisės normos, minėtas frazes pabraukdama).

81. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė ir atsisakė atnaujinti procesą jau išnagrinėtoje civilinėje byloje, o šia nutartimi ieškovės atskirasis skundas atmestas ir pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista. Tokiu būdu konstatuotina, kad šiuo atveju teismo procesas dėl proceso atnaujinimo yra pasibaigęs, todėl nebėra sąlygų CPK 95 straipsnio 3 dalies taikymui. Dėl to atsakovės prašymas įpareigoti ieškovę įmokėti užstatą būsimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

82. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

83. Atsakovė pateikė prašymą priteisti jos apeliacinėje instancijoje patirtas 726 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

84. Maksimalūs priteistini bylinėjimosi išlaidų dydžiai už advokatų suteiktas teisines paslaugas numatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 7 dalyje numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.16 punkte numatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, taigi ir už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą, rekomenduotinas maksimalus dydis yra 0,4 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).

85. Atsakovės išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą faktiškai patirtos 2022 m. III ketvirtį (2022 m. liepos mėn.), todėl apskaičiuojant maksimalų dydį, taikytinas 2022 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1 729,90 Eur, ir maksimalus priteistinas išlaidų dydis sudarytų 691,96 Eur (1 729,90 Eur x 0,4).

86. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų pobūdį, turinį, ginčo pobūdį. Įvertinus tai, kad išlaidos už advokato teisinę pagalbą, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, viršija maksimalų priteistiną išlaidų dydį, neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų, jos mažintinos ir atsakovei iš ieškovės priteistinos 691,96 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

87. Atmetus ieškovės atskirąjį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos (ieškovės) L. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš pareiškėjos (ieškovės) L. B., gimusios (duomenys neskelbtini), 691,96 Eur (šešių šimtų devyniasdešimt vieno euro 96 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.