- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-15
- Bylos Nr.
- e2A-1625-258/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00872-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Tatjana Žukauskienė, Rita Kisielienė
- Ieškovas
- L. B.
- Atsakovas
- V. D.
- Kategorijos
- 2.2.4.4.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės ir Tatjanos Žukauskienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. B. ir atsakovės V. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovei V. D. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė priteisti 3 636,82 Eur – iš kurių 2 475 Eur yra ieškovei priklausanti nuompinigių dalis, o 1 161,82 Eur – kompensacija už ieškovės sumokėtas komunalines paslaugas.
2. Nurodė, kad mirus ieškovės tėvui (iš ankstesnės santuokos) ir atsakovės vyrui (naujoje santuokoje) 2015 m. ieškovė paveldėjo 3/4, o atsakovė – 1/4, vieno kambario buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Butas). Kadangi ieškovė gyvena Kijeve, o atsakovė – Elektrėnuose, buvo sutarta, kad faktiškai butą administruos atsakovė, pas kurią ir liko raktai nuo buto. Tačiau per visą šį laiką ieškovė iš savo buto dalies negavo jokių pajamų. Ieškovė nežinojo, kad atsakovė leidžia kitiems asmenims gyventi bute, kurio didesnė dalis priklauso jai. Atitinkamai, jokio sutikimo tam ji nebuvo davusi. UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ pateiktas priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitos nuorašas rodo elektros sunaudojimą bute, iš šių duomenų galima spręsti, kad butu buvo naudotasi mažiausiai nuo 2015 m. sausio iki 2017 m. rugsėjo mėnesio (įskaitytinai), viso – 33 mėnesius. Siekdama išvengti ginčų dėl buto nuomos kainos dydžio, ieškovė ieškinio dalykui paskaičiuoti taikė ne vidutinę, o mažiausią iš pateiktų nuomos kainų, tai yra 100 Eur per mėnesį. Taigi, atsakovė, nuomodama butą tuo metu, kai ieškovė buvo bendrasavininkė, turėjo už tai gauti mažiausiai 3 300 Eur, atitinkamai, ieškovei priklauso 3/4 šios sumos, kadangi jai priklausė 3/4 viso buto, tai yra 2 475 Eur. Papildomai prie šios sumos ieškovė turi teise regreso tvarka prašyti priteisti jai sumą, kurią ji sumokėjo už UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ butui suteiktas komunalines paslaugas. UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ pateiktas apyvartos žiniaraštis už paslaugas patvirtina, kad tuo laiku, kai butu buvo naudotasi (nuo 2015 m. sausio iki 2017 m. rugsėjo mėnesio (įskaitytinai)), ieškovei buvo išrašytos sąskaitos už komunalines paslaugas 1 161,82 Eur sumai. Atitinkamai, ši suma taip pat priteistina iš atsakovės.
Atsiliepimas
3. Atsakovė prašė ieškovės patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, kad susitarimo dėl to, jog faktiškai butą administruos atsakovė, nebuvo. Ieškovė turėjo vieną raktų komplektą nuo buto, todėl galėjo netrukdomai juo naudotis. Atsakovė jokių pajamų iš buto negavo. Atsakovė naudojosi 1/4 jai nuosavybės teise priklausančia buto dalimi, mokėjo 1/4 komunalinių mokesčių, kadangi jie apskaitomi ne pagal suvartotą kiekį, o pagal buto plotą, bei mokesčius už elektros energiją. Mokesčius mokėjo visa apimtimi, kadangi ieškovė elektra nesinaudojo. Dalį mokesčių už elektros energiją sudarė mokestis bendrosioms reikmėms, kurį turėjo mokėti ir ieškovė, tačiau atsakovė niekada jokios kompensacijos už tai neprašė. Ieškovė butu visiškai nesidomėjo, neatliko jokių investicijų į butą, nors žinojo, jog butas jai priklauso nuosavybės teise ir reikia mokėti mokesčius. Atsakovė nėra atsakinga, jog po paveldėjimo ieškovė nesudarė sutarčių dėl komunalinių paslaugų teikimo. 2018 m. gruodžio 21 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-12739-983/2018 atsakovės 1/4 buto dalis buvo priteista ieškovei natūra, o ieškovė buvo įpareigota sumokėti atsakovei 5 250,82 Eur kompensaciją. Atsakovė minėtoje byloje ieškovės ieškinio neginčijo, kadangi ji nebuvo suinteresuota toliau viena prižiūrėti ir rūpintis butu, kurio didesnė dalis priklauso ne jai. Pažymėjo, kad niekada nekilo poreikio nustatyti naudojimosi butu tvarkos, o ieškovė apskritai jokių teisių į butą laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2017 m. rugsėjo mėnesio neįgyvendino. Tiek ieškovė, tiek atsakovė turėjo raktus nuo buto, kas patvirtina, jog abi šalys galėjo nekliudomai naudotis butu ir jokio ginčo dėl buto naudojimosi tvarkos nebuvo. Atsakovė naudodamasi 1/4 savo buto dalimi jokių asmenų teisių nepažeidė, žalos nepadarė, todėl ieškovės reikalavimas dėl 2 475 Eur nuostolių priteisimo yra visiškai nepagrįstas bei atmestinas. Ieškovė neįrodė nei vienos nepagrįsto praturtėjimo aplinkybės. Ieškovė proporcingai savo daliai turėjo mokėti komunalinius mokesčius. Faktas, kad ji nesinaudojo butu, neturi jokios teisinės reikšmės. Kadangi atsakovė naudojosi tik savo buto dalimi, ji sąžiningai mokėjo 1/4 visų komunalinių mokesčių, todėl neturi jokios pareigos padengti ieškovės įsiskolinimų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovės L. B. naudai iš atsakovės V. D. 3 027,48 Eur nuostolių atlyginimo sumą, 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą (3 027,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. birželio 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 241,28 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio reikalavimų dalį teismas atmetė.
5. Teismas nurodė, kad byloje neginčijama aplinkybė, jog ieškovė ginčo laikotarpiu Lietuvoje negyveno ir Butu nesinaudojo. Tačiau bylos įrodymų visetas patvirtina, kad Butu, kurio didžioji dalis priklausė ieškovei, ginčo laikotarpiu buvo nuolat naudojamasi. Pastarąją aplinkybę pagrindžia net tik Priskaitytų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitos už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2019 m. liepos 29 d., antstolio 2020 m. lapkričio 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti duomenys, tačiau ir atsakovės atstovo paaiškinimai teismo posėdžio metu. Iš Priskaitytų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitos už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2019 m. liepos 29 d. duomenų teismas nustatė, kad 2015 bei 2016 metais elektra Bute buvo vartojama nuolat, elektros energijos vartojimas fiksuotas ir daugelį 2017 m. mėnesių. Naudojimosi Butu pastovumą (intensyvumą) akivaizdžiai patvirtina ir duomenys apie Bute suvartotos elektros energijos kiekį, kuris 2015 m. vidutiniškai buvo 114 kWh per mėnesį, 2016 m. – vidutiniškai 139 kWh per mėnesį, 2017 m. – vidutiniškai 230 kWh per mėnesį. Į bylą pateikti duomenys taip pat patvirtina ir iš esmės nuolatinį vandens naudojimą Bute ginčui aktualiu laikotarpiu. Byloje vykusio teismo posėdžio metu atsakovės atstovas taip pat patvirtino aplinkybę, kad atsakovė ginčo laikotarpiu Butu naudojosi, nors Bute ir nebuvo jos nuolatinė gyvenamoji vieta. Byloje atsakovė laikėsi pozicijos, jog ji naudojosi tik jai priklausančia Buto dalimi, t. y. 1/4 Buto, tačiau nei įrodymų, nei įtikinamų paaiškinimų minėtai aplinkybei pagrįsti nepateikė. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad atsakovei nuosavybės teise priklausė 1/4 Buto, kurio plotas – 35,27 kv. m. (gyvenamasis plotas – 17,77 kv. m.), taigi, atsakovei nuosavybės teise priklausė tik kiek daugiau nei 8 kv. m. Buto (kiek daugiau nei 4 kv. m. gyvenamojo Buto ploto). Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nepateikė paaiškinimų, kaip atsakovė, turėdama tokią Buto dalį (kiek daugiau 4 kv. m. gyvenamojo Buto ploto), naudojosi tik savo Buto dalimi. Teismas sprendė, kad neįtikima, kad atsakovė pagal jai priklausančią Buto dalį ir atitinkamai jai priklausantį Buto plotą bei tokį Buto naudojimosi intensyvumą, koks nustatytas šioje byloje, galėjo visaverčiai naudotis tik jai priklausančia Buto dalimi.
6. Teismas sprendė, kad byloje nėra jokių įrodymų (nei tiesioginių, nei netiesioginių), patvirtinančių, kad ginčo laikotarpiu tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl naudojimosi Butu tvarkos, taip pat kaip ir įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė buvo davusi atsakovei sutikimą naudotis jos Buto dalimi. Būtent atsakovei, kuri naudojosi Butu ginčo laikotarpiu, teko pastarųjų aplinkybių įrodinėjimo pareiga byloje.
7. Teismas, nustatęs, kad atsakovė naudojosi ieškovės Buto dalimi be jos sutikimo, nesant susitarimo dėl naudojimosi Butu tvarkos (atsakovės neteisėtus veiksmus), sprendė, kad egzistuoja pagrindas ieškovės nuostolių, patirtų dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, atlyginimui. Šiuo atveju nuostoliai pasireiškia nauda, kurią atsakovė gavo iš savo neteisėtų veiksmų. Ieškovė ieškiniu reiškia reikalavimą dėl 2 475 Eur nuostolių priteisimo iš atsakovės. Taigi, atsakovė neteisėtai gavo naudą, kuri ieškovės apskaičiuota pagal Buto nuomos rinkos kainą, pagrindu imat mažiausią pagal pateiktus duomenis Buto nuomos rinkos kainos dydį. Teismas vertino, kad toks nuostolių skaičiavimo būdas yra pagrįstas, tiek vertinant, kad atsakovė gavo naudą pati intensyviai (nuolat) naudodamasi ieškovės Buto dalimi be jos sutikimo, tiek tuo atveju, jeigu ji Butą, o taip pat ir ieškovės buto dalį, be jos sutikimo nuomojo ir iš to gavo pajamas. Kadangi tiek vienu, tiek kitu atveju atsakovė iš ieškovės Buto dalies, kuri buvo žymiai didesnė už atsakovės Buto dalį, gavo naudą. Teismas nurodė, kad tokia išvada pagrįsta, be kita ko, ir tuo, kad ieškovės įrodinėjimo galimybės šioje byloje buvo neabejotinai apsunkintos – byloje įrodinėjamos aplinkybės susijusios su praeities įvykiais, ginčo laikotarpiu ieškovė gyveno ne Lietuvoje, Butu tuo metu ji iš esmės nedisponavo, ieškinį ieškovė iš esmės grindė tik iš trečiųjų asmenų gauta informacija apie ginčo laikotarpį. Aptartų aplinkybių visetas taip pat pagrindžia ir paskutinės civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei nuostolių, pasireiškusių atsakovės gauta nauda, egzistavimą. Nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina atitinkama nuostolių suma – 2 475 Eur.
8. Teismas nustatė, kad UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ apyvartos žiniaraščio už Butui teiktas paslaugas duomenimis, beveik visos išlaidos, išskyrus šildymo išlaidas, buvo susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės (Buto) eksploatavimu. Šias išlaidas turi padengti abi Buto bendraturtės – tiek ieškovė, tiek atsakovė pagal jų ginčo laikotarpiu turėtas bendrosios dalinės nuosavybės dalis (atitinkamai 3/4 ir 1/4). Naudojimosi/nesinaudojimo Butu aplinkybė neturi įtakos sprendžiant dėl pareigos atlyginti šias išlaidas, t. y. išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buvimo, todėl ieškovė ieškiniu nepagrįstai reiškia reikalavimą dėl pastarųjų išlaidų kompensavimo (priteisimo jos naudai iš atsakovės). Tuo tarpu šildymo išlaidas, sudarančias 552,48 Eur, pareigą apmokėti visa apimtimi turi faktinė šilumos energijos vartotoja, t. y. atsakovė. Ieškovė, apmokėjusi šias išlaidas (už šildymą), pagrįstai reiškia reikalavimą dėl šių išlaidų kompensavimo. Teismas ieškovės ieškinį šioje reikalavimo dalyje laikė pagrįstu bei tenkintinu.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
9. Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) V. D. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021-03-15 sprendimą dalyje dėl 3027,48 Eur ir priimti naują sprendimą, ieškovės L. B. 2020-08-26 patikslintą ieškinį atmesti; netenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021-03-15 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-177-1124/2021 ir grąžinti bylą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
9.1. Apeliantės įsitikinimu, sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teismas peržengė ieškinio ribas, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, netinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, selektyviai ir neobjektyviai vertino byloje pateiktus įrodymus.
9.2. 2020-08-26 ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti jos naudai iš atsakovės 3636,82 Eur. Ieškovė prašė taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą (CK 6.242 str. 1 d.). Atsakovė susipažinusi su ieškovės patikslintu ieškiniu ir jame pateiktais argumentais, visos bylos nagrinėjimo metu gynėsi nuo nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo, teikė su tuo susijusius teisinius argumentus bei įrodymus. Atsakovė tik iš sprendimo sužinojo, jog teismas nusprendė atsakovės atžvilgiu taikyti deliktinę atsakomybę (CK 6.245 str. 4 d.). Jeigu ieškovė būtų pateikusi ieškinį dėl žalos atlyginimo, atsakovė atitinkamai būtų teikusi visai kitokio turinio atsikirtimus, t. y. prašiusi taikyti 3 metų ieškinio senatį bei ginčijusi civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę).
9.4. Ieškovės ieškinys teisme priimtas 2020-06-22, todėl žalos buvo galima prašyti tik už laikotarpį nuo 2017-06-22 iki 2020-06-22. Minėta, jog žala už buto nuomą/panaudą paskaičiuota už 33 mėn. laikotarpį, t. y. nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2017 m. spalio mėn., o žala už komunalines paslaugas paskaičiuota už laikotarpį nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2017 m. rugsėjo mėn. Atsakovė neabejotinai būtų prašiusi teismo taikyti 3 metų ieškinio senatį, dėl ko byloje būtų vertinama galima žala tik už laikotarpį nuo 2017-06-22 iki 2017 m. spalio mėn., todėl didžioji dalis ieškinio reikalavimų neabejotinai būtų atmesta.
Žemesnės instancijos teismas
9.5. Teismas sprendimu peržengė ieškinio ribas, pažeidė lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus, tokiu būdu padarė proceso teisės normų pažeidimą, sudarantį pagrindą panaikinti Teismo sprendimą ir ieškovės ieškinio dalį už laikotarpį iki 2017-06-22 atmesti (CK 1.125 str. 8 d.).
9.6. Apeliantės nuomone, ieškovė turėjo įrodyti, jog tarp šalių 2015 – 2017 m. buvo nesutarimas ir šalims buvo pareiga turėti susitarimą, naudojimosi tvarką ir t. t., tuo tarpu apeliantė turėjo įrodyti, jog tarp šalių 2015 – 2017 m. nebuvo nesutarimo, todėl šalims nereikėjo jokio susitarimo, naudojimosi tvarkos ir t. t. Teismas nurodė sprendime, jog apeliantė neįrodė, jog ginčo laikotarpiu šalys turėjo susitarimą dėl buto naudojimosi tvarkos. Visgi teismas sprendime nepasisakė, jog tarp šalių iki 2018 m. išvis būtų koks nors ginčas (nesutarimas). Taigi nors ieškovė neįrodė, jog tarp šalių buvo ginčas, teismas nepateikdamas jokių motyvų nusprendė, jog ginčas buvo ir apeliantė neįrodė, jog šalys turėjo susitarimą. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, sprendimo motyvuojamoje dalyje neatsakyta į esminius faktinius aspektus, t. y. ar tarp šalių buvo ginčas, todėl byla išspręsta neteisingai ir tai yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti.
9.7. Naudojimosi tvarka reikalinga tik tuomet kai yra bendraturčių ginčas dėl buto. Jokio ginčo / nesutarimo iki 2018 m. nebuvo, nepateikta jokių įrodymų (el. laiškų, pretenzijų, žinučių ir t. t.), iš kurių būtų galima spręsti, jog šalys nesutarė. Nesant ginčo tarp bendrasavininkų, naudojimosi tvarka nebuvo reikalinga, todėl apeliantė neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Apeliantė iki 2019 m. buvo buto bendrasavininke, todėl turėjo visapusišką teisę juo naudotis, lygiai taip pat butu galėjo naudotis ir ieškovė. Byloje nenustatyta, jog apeliantė draudė ieškovei naudotis butu. Antra, nuostoliai paskaičiuoti pagal buto nuomos rinkos kainą. Byloje neįrodyta, jog apeliantė butą nuomojo, todėl vien dėl to toks nuostolių paskaičiavimas yra visiškai nepagrįstas (jau nekartojant argumentų dėl 3 m. ieškinio senaties taikymo). Butu galėjo naudotis ir ieškovė, o ar buto savininkas naudojasi / nesinaudoja savo nuosavybe yra jo teisė. Nagrinėjamu atveju apeliantė naudojosi butu, tuo tarpu ieškovė juo nesinaudojo, tačiau apeliantė negali būti atsakinga už tai, jog ieškovė pasirinko tokį savo teisių įgyvendinimo būdą, tuo labiau atlyginti kitos pusės nuostolius dėl nesinaudojimo savo butu.
9.8. Teismas sprendime nustatė priežastinį ryšį, tačiau nepateikė jokių motyvų, kaip jis buvo nustatytas (CK 6.247 str.). Priežastinis ryšys yra fakto klausimas, o kaip minėta bylos nagrinėjimo metu civilinės atsakomybės sąlygos išvis nebuvo vertinamos.
9.9. Teismas sprendime nurodė, jog „šildymo išlaidas, sudarančias 552,48 Eur, pareigą apmokėti visa apimtimi turi faktinė šilumos energijos vartotoja, t. y. atsakovė“. CK 4.76 str. įtvirtinta, jog kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.
Atsiliepimas
9.10. Apeliantė su atsiliepimu pateikė įrodymus (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą), iš kurio matyti, jog buto šildymas - centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų (tomas 1, p. 49). Pareiga šildyti butą yra būtinoji pareiga, kurios tikslas išsaugoti buto vertę. Esant centriniam šildymui šalys privalo šildyti butą, mokėti mokesčius, priešingu atveju radiatoriai sutrūktų, bute atsirastų drėgmė, įsiveistų grybelis, šiluminius nuostolius patirtų kitų butų savininkai, už ką numatyta atsakomybė. Lietuvos teismų praktikoje analogiškoje byloje išaiškinta, jog šildymui skirtos lėšos yra skirtos daikto išlaikymui ir bendraturčiai privalo jas dengti proporcingai, o faktas ar jose bendraturtis gyvena ir ar jas faktiškai vartoja neturi jokios reikšmės.
Šalies argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė L. B. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. kovo 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-177-1124/2021 dalyje, kurioje L. B. nebuvo priteista 609,34 EUR, ir ieškinį visiškai patenkinti; prijungti naujai teikiamus įrodymus. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Teismas konstatavo, kad atsakovė naudojosi visu bendru butu. Remiantis CK 4.75 straipsniu, bendraturtis, norintis naudotis visu bendru butu, turi kreiptis į kitą bendraturtį su prašymu sudaryti atitinkamą susitarimą, o nepavykus susitarti – į teismą. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė to nepadarė. Jeigu atsakovė ir ieškovė būtų susitarusios, kad atsakovė gali naudotis visu butu, tarp jų susiklostytų nuomos ar panaudos teisiniai santykiai (priklausomai nuo to, ar ieškovė leistų atsakovei naudotis butu už užmokestį arba nemokamai). Tai, kad bendroji nuosavybės teisė yra daiktinė teisė, nereiškia, kad tarp bendraturčių negali atsirasti ir prievolinių teisinių santykių. Tiek nuomos, tiek panaudos teisinius santykius reglamentuojančios įstatymo nuostatos numato tą pačią taisyklę, jog pareiga išlaikyti daiktą, įskaitant komunalinių mokesčių mokėjimą, priklauso tam asmeniui, kuris tuo daiktu naudojasi, nebent buvo susitarta kitaip (CK 6.493 straipsnio 1 dalis ir 6.636 straipsniai). Ieškovė pareiškia, kad niekada nebūtų leidusi atsakovei naudotis visu butu, nemokant visų komunalinių mokesčių. Atsakovei vienašališkai naudojantis visu butu, neinformavus apie tai Ieškovės ir negavus jos sutikimo, nesant teismo nustatytos naudojimosi tvarkos, atsakovė pažeidė CK 4.75 straipsnį ir tokiu būdu išvengė prievolės išlaikyti butą. Taigi atsakovės neteisėti veiksmai leido jai neteisėtai praturtėti, „sutaupant“ ant buto išlaikymo, kas savo ruožtu sukėlė ieškovei papildomų išlaidų, kurių ji galėjo išvengti.
10.2. Teismo argumentacija vertintina ne tik kaip teisiškai nepagrįsta, bet ir nenuosekli. Sutikęs priteisti ieškovei 552,48 EUR už šilumos energiją, nes ją suvartojo atsakovė, teismas pagal tokią pačią logiką turėjo priteisti ir kitas komunalinių mokesčių sudedamąsias dalis už kitas paslaugas, kuriomis taip pat pasinaudojo būtent atsakovė, o ne Kijeve gyvenusi ieškovė (šiukšlių išvežimas, bendrojo naudojimo patalpų valymas ir pan.). Ieškovė šioje byloje įrodinėjo ne tai, kad atsakovė pati asmeniškai naudojosi butu, o tai, kad ji tą butą išnuomojo tretiesiems asmenims ir gavo iš to pajamų.
10.3. Aplinkybė, jog butu naudojosi ne asmeniškai Atsakovė, o tretieji asmenys, kuriems ji leido naudotis butu, nekeičia prieš tai nurodyto teisinio vertinimo, kadangi perdavimas nuomos pagrindu taip pat yra naudojimasis. Tokia išvada kyla iš CK 6.477 straipsnio 1 dalies, kurioje numatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis įsipareigoja duoti kitai šaliai daiktą laikinai valdyti ir naudotis už užmokestį, o kita šalis įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Teisės doktrinoje taip pat pripažįstama, kad teisė gauti daikto duodamas pajamas įeina į daikto naudojimo teisių grupę . Taigi ieškovės atžvilgiu atsakovė vertintina kaip naudojusi bendrą butą nepriklausomai nuo to, ar ji pati naudojosi butu, ar perdavė jį naudotis kitiems asmenims.
10.4. Atsakovė elgėsi nesąžiningai ne tik ieškovės, bet ir nuomininkų atžvilgiu, kadangi, apmokėjusi tik ketvirtadalį komunalinių mokesčių, ji pasiliko sau tuos pinigus, kurie jai buvo perduoti ne nuomai, o komunaliniams mokesčiams apmokėti. Tuo atveju, jeigu atsakovė iš nuomininkų nereikalavo komunalinių mokesčių apmokėjimo, kas mažai tikėtina, ji laikyta veikusi itin neapdairiai ir nerūpestingai, nes turėjo užtikrinti, kad nuomininkai išlaikytų nuomojama butą, kadangi tokią pareigą jiems numato CK 6.493 straipsnio 1 dalis. Nepriklausomai nuo to, ar atsakovė pati asmeniškai naudojosi butu, ar leido juo naudotis tretiesiems asmenims, ji privalo atlyginti ieškovei visas buto išlaikymo išlaidas už tą laikotarpį, kai butu buvo naudotasi.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovės L. B. apeliacinį skundą atsakovei V. D. atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021-03-15 sprendimą civilinėje byloje dalyje dėl 609,34 Eur. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
11.1. CK 4.76 str. įtvirtinta, jog kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Teismas sprendime visiškai pagrįstai taikė CK 4.76 str. kadangi patikslinto ieškinio reikalavimą sudarė 1161,82 Eur kompensacija už ieškovės sumokėtas komunalines paslaugas, o pastaroji norma būtent ir reguliuoja su daiktu susijusias išlaidas, mokesčius, rinkliavas ir jų apmokėjimo tvarką.
Šalies argumentai
11.2. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą (CK 6.242 str. 1 d.), tuo tarpu apeliaciniame skunde teigia, jog teismas turėjo taikyti civilinės atsakomybės institutą, t. y. kvalifikuoti atsakovės neteisėtus veiksmus. Šioje vietoje pažymime, jog teismas nenustatė, jog atsakovė būtų išnuomojusi ginčo butą / suteikusi panaudą. Byloje nenustatyta, jog atsakovė būtų draudusi, neleidusi ar kaip kitaip suvaržiusi ieškovės teisę naudotis butu.
11.3. Nagrinėjamu atveju, tarp ieškovės ir atsakovės nei raštu, nei žodžiu jokių susitarimų dėl panaudos / nuomos nebuvo, ieškovė netrukdoma galėjo naudotis butu, o tai kad ji juo nesinaudojo yra jos pasirinkimo teisė. Teismas sprendime visiškai teisingai nurodė, jog išlaidas susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės (Buto) eksploatavimu turi padengti abi buto bendraturtės – tiek ieškovė, tiek atsakovė pagal jų ginčo laikotarpiu turėtas bendrosios dalinės nuosavybės dalis (atitinkamai 3/4 ir 1/4) ir naudojimosi / nesinaudojimo butu aplinkybė neturi įtakos sprendžiant dėl pareigos atlyginti šias išlaidas, t. y. išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buvimo, todėl ieškovė ieškiniu nepagrįstai reiškia reikalavimą dėl pastarųjų išlaidų kompensavimo (priteisimo jos naudai iš atsakovės).
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo netenkinti atsakovės V. D. 2021 m. balandžio 14 d. apeliacinio skundo. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
12.1. Nepagrįsto praturtėjimo teisės normos, kuriomis ieškovė teisiškai grindė savo poziciją, yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) XX skyriuje. Deliktinės atsakomybės teisės normos, kuriomis pirmosios instancijos teismas grindė savo sprendimą, yra įtvirtintos CK XXII skyriuje. Tai reiškia, kad tiek nepagrįstas praturtėjimas, tiek deliktinė atsakomybė yra teisės institutai, o ne faktinės aplinkybės. Atitinkamai, ginčo teisinė kvalifikaciją nėra ieškinio faktinis pagrindas. Todėl tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip nei ieškovė teisiškai kvalifikavo ginčą, nereiškia, kad jis peržengė ieškinio ribas.
12.2. Pirmosios instancijos teismas privalėjo teisiškai kvalifikuoti ginčą ne pagal ieškovės ar atsakovės teisinį įvertinimą, o savo nuožiūra, vadovaujantis įstatymu. Atitinkamai, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip nei ieškovė teisiškai kvalifikavo ginčą, nereiškia, kad jis pažeidė lygiateisiškumo ir rungimosi principus.
12.3. Trejų metų ieškinio senaties terminas nėra suėjęs (CK 1.127 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Apie tai, kad atsakovė be leidimo naudojosi visu bendru butu, užsienyje gyvenanti ieškovė sužinojo ne tada, kai butu buvo naudojamasi, o daug vėliau: 2019 m. balandį ieškovė atvyko į Lietuvos Respublika spręsti su buto pardavimu susijusius klausimus. Tuo tikslu ji nuvyko į UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, kur jai pasakė, kad butas buvo apgyvendintas“. 2021 m. vasario 22 d. teismo posėdyje apie tai po priesaika paliudijo I. B., kuri lydėjo lietuvių kalbos nemokančią ir transporto priemonės neturinčią ieškovę ir buvo su ja apsilankymo UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ metu. Byloje nėra jokių įrodymų, jog apie savo teisių pažeidimą ieškovė būtų sužinojusi anksčiau.
12.4. Atsakovė žinojo arba turėjo žinoti apie deliktinės atsakomybės instituto galimą taikymą, kadangi pati ieškovė alternatyviai siūle jį taikyti: ieškovė buvo nurodžiusi dublike. Ieškovė įrodinėjo tiek nepagrįsto praturtėjimo sąlygas, tiek civilinės atsakomybės sąlygas. Ieškovė tai darė sąmoningai, kad pirmosios instancijos teismas turėtų galimybę pasirinkti, ar savo sprendimą grįsti nepagrįsto praturtėjimo institutu, arba civilinės atsakomybės institutu. Tai, kad ieškovė išreiškė nuomonę, jog ginčas teisiškai kvalifikuotinas kaip nepagrįstas praturtėjimas, o civilinė atsakomybė taikytina kaip alternatyvus teisinis pagrindas, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nematyti ieškovės nurodytų ir įrodytų civilinės atsakomybės sąlygų, kurias ieškovė įrodinėjo tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje, tiek dublike.
12.5. Atsakovei pripažinus, kad ji naudojosi bendro buto „savo dalimi“, o naudojimosi tvarkai nesant nustatytai, darytina išvada, kad atsakovė naudojosi visu bendru butu. Atitinkamai, CPK 12 straipsnis įpareigojo būtent atsakovę įrodyti savo atsikirtimą, kad tarp šalių nebuvo ginčo, nes Ieškovė neva žodžiu leido atsakovei naudotis visu bendru butu. Nagrinėjamu atveju teisiniame santykyje dėl leidimo naudotis bendru butu būtent atsakovė buvo ieškovės skolininkė, kadangi ji galėjo naudotis bendru butu tik įvykdžiusi pareigą, kurią jai numato CK 4.75 straipsnis, nustatantis, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Taigi atsakovė, kuri ir naudojosi bendru butu, turėjo gauti ieškovės leidimą tokiam naudojimuisi. Atitinkamai, būdama skolininkė prievolėje būtent ji turėjo įrodyti šios prievolės įvykdymą.
12.6. Kad atsakovė nuomojo butą tretiesiems asmenims, įrodo šie dokumentai: 2021 m. vasario 22 d. teismo posėdyje I. B. paliudijo, jog 2019 m. balandį (po to, kai ieškovė prisiteisė atsakovės turimą buto dalį, tapo vienvalde savininke ir atvyko į Lietuvos Respubliką spręsti su buto pardavimu susijusius klausimus) ji kartu su I. B. nuvyko į UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, kur jai pasakė, kad butas buvo apgyvendintas; UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ informacija; 2020 m. lapkričio 11 d. antstolio Andriaus aplinkybių konstatavimo protokolas.
12.7. Atsakovė, pažeidusi CK 4.76 straipsnį, nepagrįstai praturėjo, išvengusi išlaidų komunaliniams mokesčiams, ir sukėlė ieškovei žalos, kadangi ieškovė turėjo papildomų išlaidų, kurių, atsakovei elgiantis teisėtai, būtų išvengusi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės apeliacinis skundas atmetamas.
Atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
13. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo
14. Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: 2021-02-14 advokato el. laiško kopiją dėl informacijos pateikimo; 2021-02-23 UAB „Cgates“ raštą; 2021-02-24 UAB „Cgates“ el. laišku atsiųstas atsakymas į advokato prašymą dėl informacijos pateikimo.
15. Atsakovė su atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą papildomai pateikė: 1) 2015-01-15 UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ (toliau – Bendrovė) ir atsakovės sudarytą paslaugų teikimo sutartį Nr. KP 7044760; 2) 2015-01-15 Bendrovės ir atsakovės sudarytą šilumos ir karšto vandens pirkimo-pardavimo bei pastato šildymo sistemos priežiūros sutartis Nr. Š-KV 7044760; 3) 2015-01-15 Bendrovės ir atsakovės sudarytą šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ŠV-N 7044760.
16. Pagal CPK 314 str. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pateikti nauji rašytiniai įrodymai gali būti reikšmingi vertinant skundžiamo sprendimo turinį bei jos apeliacinio skundo argumentus, todėl priimtini (CPK 314 straipsnis). Atsakovei, kuriai buvo siųstas apeliacinis skundas su priedais, turėjo galimybę su jais susipažinti ir dėl jų pasisakyti. Tuo tarpu atsakovės teikiami nauji įrodymai nėra aktualūs bylai. Atsakovė nurodo, kad jos pateikti įrodymai (sutartys) patvirtina, kad komunalinių paslaugų sutartis parengė pati Bendrovė, atsakovė savo ruožtu sutartis vykdė sąžiningai, mokėjo mokesčius jokių ginčų su Bendrove nebuvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pateiktos atsakovės sudarytos su Bendrove sutartys nei patvirtina, nei paneigia atsakovės nurodomą aplinkybę, kad ji pagal nurodytas sutartis mokėjo mokesčius. Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai tik patvirtina sutarčių sudarymo faktą, bet ne tinkamą jų vykdymą, t y. mokesčių pagal sutartis mokėjimą. Todėl atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateiktus rašytinius įrodymus atsisakytina priimti.
Dėl prašymo išduoti teismo liudijimą įrodymams gauti
17. Po teismo sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teisme gautas ieškovės prašymas išduoti ieškovės atstovui teismo liudijimą, suteikiantį teisę gauti iš UAB „Cgates“ šiuos duomenis: kokiam gavėjui (nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą) buvo siunčiami laiškai, sąskaitos ar kita korespondencija dėl paslaugų, suteiktų į butą adresu (duomenys neskelbtini), Elektrėnai nuo 2015 m. sausio 12 d., kai ieškovei buvo išduotas bylos medžiagoje esantis paveldėjimo teisės liudijimas (esant skirtingiems gavėjams, prašome nurodyti visus, sugrupuojant juos pagal sąskaitų datas).
18. Pirmosios instancijos teismas šį prašymą 2021-04-15 rezoliucija priėmė ir nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme jau yra išnagrinėtina, pateiktas prašymas kartu su byla perduotinas apeliacinės instancijos teismui.
19. Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d., 312, 314 str., 347 str. 2 d.).
20. Ieškovė savo prašyme nurodė, kad liudijimu prašoma išreikalauti informacija leis gauti papildomų duomenų, kurie ne tik pagrįstų šioje byloje pareikštą ieškinį, bet ir leistų pareikšti atsakovei kitą ieškinį. Taip pat pažymi, kad prašoma priteisti suma buvo skaičiuojama už tą naudojimosi Butu laikotarpį, kuris buvo nustatytas pagal skaitliukų parodymus, tačiau galimai Butas buvo nuomojamas ilgesnį laikotarpį (tokią prielaidą leidžia daryti UAB „Cgates“ 2021 m. vasario 23 d. raštas, kuriame yra nurodyta ilgesnė paslaugų teikimo trukmė).
21. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Ieškovė prašymą išduoti teismo liudijimą pareiškė jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės, net gi po sprendimo priėmimo, taip pažeidžiant CPK nuostatas (CPK 42 str.). Be to, ieškovės pareikštas prašymas nėra visiškai susijęs su nagrinėjama byla, t. y. ginčo laikotarpiu. Ieškovė nurodo, kad teismo liudijimas reikalingas tam, kad ji galėtų pareikšti atsakovei kitą ieškinį, kas visiškai neatitinka įrodymų sąsajumo reikalavimo, įtvirtinto CPK 180 straipsnyje ir proceso koncentruotumo principo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo apeliacinės instancijos teismui perduotas ieškovės prašymas dėl teismo liudijimo išdavimo netenkinamas.
Dėl sąlygų civilinei atsakomybei taikyti
22. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė bei atsakovė 2015 m. sausio mėnesį paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu asmeninės nuosavybės teise įgijo nuosavybės teise 35,27 kv. m. butą (gyvenamasis plotas – 17,77 kv. m.), esantį Elektrėnuose, (duomenys neskelbtini) (Butas). Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausė 3/4 minėto buto, atsakovei atitinkamai – 1/4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-12739-983/2018 atsakovei priklausanti Buto dalis buvo atidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės – ieškovei iš atsakovės priteista 1/4 Buto dalis, atsakovei iš ieškovės priteista 5 175,82 Eur dydžio piniginė kompensacija (bylos duomenimis, ieškovė šią kompensaciją atsakovei sumokėjo 2019 m. balandžio 25 d.). Nuo 2019 m. balandžio 3 d. ieškovė įgijo nuosavybės teise ir atsakovei priklausiusią 1/4 dalį Buto.
23. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė ginčo laikotarpiu kitiems asmenims buvo išnuomojusi Butą ir gavo pajamas už Buto nuomą. Savo ruožtu atsakovė šią aplinkybę neigė ir nurodė, kad Buto nenuomojo ir jokių pajamų iš Buto negavo, naudojosi tik jai priklausančia Buto dalimi (1/4 Buto dalimi).
24. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju; kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019, 40 punktas; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017, 28 punktas).
25. Kaip pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, byloje neginčijama aplinkybė, jog ieškovė ginčo laikotarpiu Lietuvoje negyveno ir Butu nesinaudojo. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos įrodymų visetas patvirtina, kad Butu, kurio didžioji dalis priklausė ieškovei, ginčo laikotarpiu buvo nuolat naudojamasi. Tai patvirtina Priskaitytų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitos už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2019 m. liepos 29 d., antstolio 2020 m. lapkričio 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti duomenys, tačiau ir atsakovės atstovo paaiškinimai teismo posėdžio metu. Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2021-02-14 advokato el. laiško kopiją dėl informacijos pateikimo; 2021-02-23 UAB „Cgates“ raštą; 2021-02-24 UAB „Cgates“ el. laišku atsiųstas atsakymas į advokato prašymą dėl informacijos pateikimo. Kaip matyti iš pateikto ieškovės advokato laiško buvo klausiama UAB „Cgates“, kuri yra televizijos, ryšio ir kitų paslaugų teikėja, ar nuo 2015 m. sausio iki 2017 m. rugsėjo buvo teikiamos paslaugos ir siunčiamos sąskaitos (duomenys neskelbtini), Elektrėnai. Taip pat buvo klausiama, ar laikotarpiu nuo 2015 m. sausio iki 2017 m. rugsėjo imtinai (negalint šios informacijos nurodyti, prašė patvirtinti, kad tai nėra V. D. ar M. D.). UAB „Cgates“, atsakydama į šį raštą, nurodė, kad televizijos paslaugos buvo teikiamos nuo 2005 m. iki 2017-10-16, interneto paslaugos buvo teikiamos nuo 2010-01-01 – 2017-10-16 dienos bei nurodė, kad nei vienas prašyme paminėtas asmuo nebuvo Cgates klientas ir sąskaitos jiems nebuvo siunčiamos. Vadinasi, UAB „Cgates“ paslaugomis naudojosi ne pati atsakovė ar jos sūnus. Teisėjų kolegijos vertinimu, papildomai pateikti ieškovės rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Butu ginčo laikotarpiu buvo naudojamasi ir labai tikėtina, kad jame gyveno ne ginčo šalys (Buto savininkės), o kiti asmenys. Tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bute buvo gyvenama nuomos pagrindais. Nei vienas iš šiame nutarties punkte paminėtų įrodymų nepatvirtina, kad tarp atsakovės ir trečiųjų asmenų būtų buvus sudaryta nuomos sutartis, o atsakovė gavo iš jų nuompinigius. Iš antstolio konstatavimo protokolo matyti, kad vienas iš kaimynų antstoliui nurodė, jog Bute gyveno nuomininkai. Tačiau šis antstolio apklaustas asmuo nedetalizavo, iš kur jam žinoma, kad tarp atsakovės ir Bute gyvenusių asmenų buvo sudarytas nuomos sandoris ir už tai buvo gaunamas atlygis. Tuo labiau, kad antstolio apklausti asmenys nenurodė net gyvenusių asmenų pavardžių, kas reiškia, kad jiems nėra žinoma visa informacija apie gyvenusius asmenis ir su atsakove juos siejusius prievolinius santykius, t. y. ar Bute asmenys gyveno neatlygintinai ar nuomos pagrindais.
26. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 4.75 straipsnio 1 dalies ir CK 4.78 straipsnio santykio, išaiškino, kad CK 4.78 straipsnyje nurodytos bendraturčio teisės, tarp jų ir teisė išnuomoti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, kai naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarka nustatyta, yra neribotos ir jų įgyvendinimas niekaip nesuvaržytas, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis. CK 4.78 straipsnyje nurodyta išimtimi negali būti laikoma CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, įtvirtinanti bendraturčių sutarimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2011; 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014). Aiškinant priešingai, CK 4.78 straipsnyje įtvirtintos bendraturčio teisės netektų prasmės. Tai reiškia, kad bendraturčiui, ketinančiam perleisti savo dalį, taip pat ją išnuomoti tais atvejais, kai yra nustatyta naudojimosi bendru daiktu tvarka, kitų bendraturčių sutikimas nereikalingas (pardavimo atveju bendraturčiai turi pirmumo teisę įsigyti parduodamą dalį – CK 4.79 straipsnis). Taigi, bendraturčiui savo dalį nuomojant, perduodant panaudai ar pan., teisiškai reikšminga aplinkybė, ar nustatyta naudojimosi bendru turtu tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498-248/2016).
27. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo laikotarpiu tarp šalių nebuvo nustatyta naudojimosi Butu tvarka.
28. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės.
29. Pirmiausia būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, kurių nenustačius deliktinės atsakomybės taikymo procesas pasibaigia. Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, taip pat ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nustačius, jog atsakovė naudojosi ieškovės Buto dalimi be jos sutikimo, nesant susitarimo dėl naudojimosi Butu tvarkos (atsakovės neteisėtus veiksmus), spręstina, kad egzistuoja pagrindas ieškovės nuostolių, patirtų dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, atlyginimui.
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju konstatuotini atsakovės neteisėti veiksmai, nes ji nevykdė įstatyme įtvirtintos pareigos – leisti Butu naudotis tretiesiems asmenims tik gavus kitos bendrasavininkės sutikimą. Atsakovė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad nesant ginčo tarp bendrasavininkų, naudojimosi tvarka nebuvo reikalinga, todėl atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, kad atsakovė apskritai viso proceso metu neigė aplinkybę, kad Bute ginčo laikotarpiu gyveno kokie nors asmenys, nors byloje pateiktų įrodymų visetas leidžia daryti priešingą išvadą. Visa tai įrodo, kad šalys nebuvo linkusios bendradarbiauti ir geranoriškai spręsti su Butu susijusius klausimus. Todėl atsakovės pozicija dėl nesutarimų nebuvimo dėl Buto naudojimosi tvarkos neįtikinama. Atsižvelgiant į byloje pateiktus rašytinius įrodymus, liudytojų ir šalių paaiškinimus spręstina, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji neteisėtai, be ieškovės sutikimo, leido Butu, kuris nuosavybės teise priklausė ir ieškovei, naudotis kitiems asmenims. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad neteisėti veiksmai kaip viena iš civilinės atsakomybės šiuo atveju egzistuoja.
31. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nuostoliai pasireiškė nauda, kurią atsakovė gavo iš savo neteisėtų veiksmų. Pasisakydamas dėl priežastinio ryšio teismas nurodė, kad byloje nustatytų aplinkybių visetas patvirtina priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei nuostolių, pasireiškusių atsakovės gauta nauda, egzistavimą. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.
32. Nuostoliai yra piniginė žalos išraiška, o jais gali būti pripažintos ir negautos dėl asmenų neteisėtų veiksmų pajamos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau galėjo būti, jei nebūtų neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi, įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustačius negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018).
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju negalima konstatuoti, kad nurodyti atsakovės neteisėti veiksmai priežastiniu ryšiu yra susiję su ieškovės nurodomais nuostoliais (negautomis pajamomis). Kaip minėta, šioje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė buvo suteikusi tretiesiems asmenims atlygintinai naudotis Butu, t. y. gavo kokias nors pajamas. Taip pat byloje nėra duomenų, kad ieškovei buvo reikalingas Butas ginčo laikotarpiu ir dėl jo užimtumo negalėjo juo pasinaudoti. Be to, negalima daryti kategoriškos išvados, jog tuo atveju, jei atsakovė būtų gavusi ieškovės sutikimą leisti Butu naudotis tretiesiems asmenims ar neturėdama ieškovės sutikimo būtų neperleidusi naudojimosi Butu teisės tretiesiems asmenis, ieškovė būtų gavusi ieškinyje nurodomą 2 475 Eur nuompinigių dalį. Taigi, iš bylos duomenų nepakanka nustatyti, kad atsakovės nuostoliai yra priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės neteisėtais veiksmais. Darytina išvada, kad šiuo atveju neįrodytas ne tik atsakovės veiksmų ir ieškovės nurodytos žalos dėl negautų pajamų faktinis ir teisinis priežastinis ryšys, bet ir tokios žalos padarymo faktas.
34. Teisėjų kolegija, naudodamasi kiekvienos instancijos teismui tenkančia diskrecijos teise įvertinti byloje esančių įrodymų visumą pagal savo vidinį įsitikinimą, sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovės neteisėtais veiksmais būtent tokia žala ieškovei, kaip galimybės gauti pajamas iš ginčo Buto, nebuvo padaryta. Todėl skundžiamas teismo sprendimas dalyje dėl 2 475 Eur sumos priteisimo panaikinamas ir ieškinys šioje dalyje atmetamas.
Dėl kompensacijos už ieškovės sumokėtas komunalines paslaugas priteisimo
35. Ieškovė savo ieškinyje nurodė, kad UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ pateiktas apyvartos žiniaraštis už paslaugas patvirtina, kad tuo laiku, kai butu buvo naudotasi (nuo 2015 m. sausio iki 2017 m. rugsėjo mėnesio (įskaitytinai)), ieškovei buvo išrašytos sąskaitos už komunalines paslaugas 1 161,82 Eur sumai. Atitinkamai, šią sumą ieškovė prašė priteisti iš atsakovės. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šias išlaidas turi padengti abi Buto bendraturtės – tiek ieškovė, tiek atsakovė pagal jų ginčo laikotarpiu turėtas bendrosios dalinės nuosavybės dalis (atitinkamai 3/4 ir 1/4). Teismas nurodė, kad naudojimosi / nesinaudojimo Butu aplinkybė neturi įtakos sprendžiant dėl pareigos atlyginti šias išlaidas, t. y. išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buvimo, todėl ieškovė ieškiniu nepagrįstai reiškia reikalavimą dėl pastarųjų išlaidų kompensavimo (priteisimo jos naudai iš atsakovės). Tuo tarpu teismas sprendė, kad šildymo išlaidas, sudarančias 552,48 Eur, pareigą apmokėti visa apimtimi turi faktinė šilumos energijos vartotoja, t. y. atsakovė.
36. Ieškovė, nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, nurodo, kad sutikęs priteisti ieškovei 552,48 EUR už šilumos energiją, nes ją suvartojo atsakovė, teismas pagal tokią pačią logiką turėjo priteisti ir kitas komunalinių mokesčių sudedamąsias dalis už kitas paslaugas, kuriomis taip pat pasinaudojo būtent atsakovė, o ne Kijeve gyvenusi ieškovė (šiukšlių išvežimas, bendrojo naudojimo patalpų valymas ir pan.).
37. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada dėl priteistų iš atsakovės 552,48 Eur, nurodo, kad šildymui skirtos lėšos yra skirtos daikto išlaikymui ir bendraturčiai privalo jas dengti proporcingai, o faktas ar jose bendraturtis gyvena ir ar jas faktiškai vartoja neturi jokios reikšmės.
38. Pagal CK 4.76 str. kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo turimai turto daliai turi teisę į bendro daikto duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu, taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 str. 3 d., 4 d.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis c. b. Nr. 3K-7-515/2009 ir kt.).
39. Ieškovės pateiktais duomenimis nustatyta, kad nuo 2015 m. sausio iki 2017 m. rugsėjo mėnesio (įskaitytinai)), už Butui suteiktas komunalines paslaugas buvo išrašytos sąskaitos 1 161,82 Eur sumai. Iš pateiktų sąskaitų suvestinės matyti, kad į šią sumą įeina mokesčiai už tokias paslaugas: administravimas, atliekų išvežimas, eksploatacija, elektra bendroms reikmėms, karšto vandens pardavimo kaina (fiksuota, po 0,61 Eur), laiptinės valymas, remonto darbai, šalto vandens pardavimo kaina (fiksuota, po 0,65 Eur, nuo 2015- 02 iki 2017-09 po 0,66 Eur), šildymas, šildymo sistemos priežiūra, šildymas karšto vandens palaikymui, kitos paslaugos.
40. Kaip matyti iš nurodyto teisinio reglamentavimo, atsakovė kaip Buto bendrasavininkė, nevykdė savo pareigų, numatytų CK 4.76 str., todėl ieškovė, už atsakovę vykdžiusi jos turtines prievoles, įgijo teisę reikšti reikalavimus atsakovei dėl patirtų nuostolių atlyginimo.
41. Byloje pateiktais duomenimis (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas), patvirtina, kad buto šildymas – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Sutiktina su atsakove, kad pareiga šildyti butą yra būtinoji pareiga, kurios tikslas išsaugoti buto vertę. Esant centriniam šildymui šalys privalo šildyti butą, mokėti mokesčius. Šios lėšos yra skirtos daikto išlaikymui ir bendraturčiai privalo jas dengti proporcingai. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad tik atsakovė turi apmokėti visas šildymo išlaidas už ginčo laikotarpį. Byloje pateiktais duomenimis ieškovė yra sumokėjusi išlaidas už Buto išlaikymui suteiktas paslaugas (daugiabučio namo administravimo, atliekų išvežimo, eksploatacines, laiptinės valymo, šildymo ir jos sistemos priežiūros, palaikymo išlaidos). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė ieškovei dalį šių išlaidų yra atlyginusi. Dėl šios priežasties yra teisinga UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ nustatytus mokesčius už šilumos energiją ir kitas paslaugas suteiktas butui (duomenys neskelbtini), Elektrėnai skaičiuoti proporcingai nuosavybės teise turimai daliai, t. y. iš šalių pagal jų turėtas Buto nuosavybės teise dalis, t. y. po 3/4 ir 1/4 dalį. Kadangi ieškovė įvykdė prievolę už visam butui susidariusį įsiskolinimą, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę, kaip 1/4 dalies buto savininkę (CK 6.114 straipsnio 3 punktas, CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių tinkamai neištyrė, neįsigilino į bylos esmę, todėl šioje dalyje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimas šioje dalyje pakeistinas ir ieškovės naudai iš atsakovės priteistina suma mažintina iki 290,46 Eur (1162,82 /4).
Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo pirmosios instancijos teisme
42. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
43. Pakeistus pirmosios instancijos teismo sprendimą teisėjų kolegija iš naujo perskirsto šalių pirmosios instancijos teisme patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš viso 3636,82 Eur. Apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstu reikalavimą 290,46 Eur dalyje. Todėl spręstina, kad buvo patenkinta 7,99 proc. reikalavimų. Atitinkamai atmestų reikalavimų suma sudaro 92,01 proc.
44. Bylos duomenimis ieškovė patyrė 1 782,27 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pateikė įrodymus apie byloje turėtas 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis šia proporcija ieškovei priteisiama 142,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei 1288,14 Eur.
45. Siekiant supaprastinti sprendimo vykdymą, atliekamas įskaitymas ir atsakovei priteistina 1145,74 Eur (1288,14 Eur – 142,40 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmos instancijos teisme.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
46. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė priteisti didesnę sumą nei ją priteisė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas šio reikalavimo netenkino. Todėl apeliacinio skundo netenkinus ieškovei jos išlaidos, susijusios su apeliacinio skundo parengimu, nekompensuojamos. Atsakovė apeliaciniu skundu prašė ieškovės ieškinį atmesti visiškai. Apeliacinės instancijos teismas patenkino 90,47 proc. atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų. Vadovaujantis šia proporcija atsakovei priteisiama 61,52 Eur (68 Eur x 90,47 proc.). Netenkinus apeliacinio skundo 9,53 proc. ieškovei priteisiama 47,65 Eur (500 x 9,53 proc.) bylinėjimosi išlaidų susijusių su atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimu.
47. Siekiant supaprastinti sprendimo vykdymą, atliekamas įskaitymas ir atsakovei priteistina 13,96 Eur (61,52 Eur – 47,56 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimą pakeisti ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovės L. B. (gimusios (duomenys neskelbtini)) naudai iš atsakovės V. D. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) 290,46 Eur nuostolių atlyginimo sumą, 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą (290,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. birželio 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.
Priteisti atsakovės V. D. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovės L. B. (gimusios (duomenys neskelbtini) 1145,74 Eur bylinėjimosi išlaidų.“
Priteisti atsakovės V. D. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovės L. B. (gimusios (duomenys neskelbtini)) 13,96 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.