Tauragės apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei K. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Dėl santuokos nutraukimo

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.64 straipsnį, teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, todėl gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą susitaikymui. Teismas, atsižvelgdamas į šalių prašymus, šalių interesus, konstatuoja, kad nėra pagrindo nustatyti terminą sutuoktiniams susitaikyti, todėl byla nagrinėtina iš esmės.

11. Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Vyras ir moteris, sudarę santuoką, įgyja teisinį statusą – jie tampa sutuoktiniais ir įgyja tik jiems nustatytas turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas. Sutuoktinių pareigas numato CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniai. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). CK 3.27 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Pažymėtina, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, taip pat privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą.

14. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) ir santuokoje išgyveno daugiau nei trejus metus. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad santuokos metu atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, naudodavo prieš ją fizinį smurtą, visa tai vyko šalių nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Minėtoms aplinkybėms pasikartojus 2025 m. pradžioje, ji kartu su nepilnamečiais vaikais pradėjo gyventi skyrium nuo atsakovo ir nutarė nutraukti santuoką. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. K. paaiškino, kad jis yra ieškovės patėvis. Jis žinojo, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, tačiau jam nebuvo žinoma, kad pastarasis naudoja fizinį smurtą prieš ieškovę, kadangi ieškovės šeima gyveno kitame mieste, jie susitikdavo tik keletą kartų per metus, o su atsakovu jis pasimatydavo ne kiekvieno susitikimo metu. Aplinkybės apie atsakovo naudojamą fizinį smurtą jam tapo žinomos 2025 m. pradžioje, kai gavo žinutę iš anūkių, jog atsakovas „viską daužo“. Jiems nuvykus pas ieškovę, ši papasakojo, kas vyksta šeimoje. Tada jie ėmėsi veiksmų padėti ieškovei su vaikais susirasti naują gyvenamąją vietą. Jis bendrauja su ieškove, padeda rūpintis nepilnamečiais vaikais. Šiuo metu mergaitės jaučiasi geriau, ieškovė jomis rūpinasi ir prižiūri.

16. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Institucija 2019 m. balandžio 15 d. gavo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės apskrities VPK) pranešimą apie tai, kad ieškovė ir atsakovas namuose vartoja alkoholį, ieškovei nustatytas 1,46 prom. neblaivumas, atsakovui – 1,62 prom. neblaivumas. Pokalbio su Institucijos specialistu metu ieškovė paaiškino, kad atsakovas naudoja prieš ją smurtą. 2022 m. kovo 23 d. vaiko situacijos vertinimo anketos duomenis, nustatyta, kad Institucijoje 2022 m. kovo 3 d. gautas nepilnamečio vaiko A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ugdymo įstaigos pranešimas, jog mergaitė nurodė, kad tėvas smurtauja prieš motiną ir seserį F. J., gim. (duomenys neskelbtini) Vaiko situacijos vertinimo metu rizikos vaikui veiksniai nenustatyti. 2024 m. birželio 18 d. vaiko situacijos vertinimo anketos duomenis, nustatyta, kad Institucijoje 2024 m. birželio 15 d. gautas pranešimas apie tai, kad ieškovė ir atsakovas yra neblaivūs, ieškovei nustatytas 1,05 prom. neblaivumas, atsakovui – 2,11 prom. neblaivumas. Vaiko situacijos vertinimo metu nustatyta, jog buvo pažeista vaikų teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas. 2025 m. sausio 2 d. vaiko situacijos vertinimo anketos duomenis, nustatyta, kad Institucijoje gautas Tauragės apskrities VPK pranešimas apie tai, kad ieškovė ir atsakovas namuose vartoja alkoholį, ieškovei nustatytas 0,54 prom. neblaivumas, atsakovui – 1,99 prom. neblaivumas. 2025 m. sausio 1 d. pokalbio su Institucijos specialistu metu ieškovė nurodė, kad šeima šventė Naujuosius metus, tačiau atsakovas supykęs pradėjo daužyti indus, puodelius. Visa tai matė vaikai, jie išsigando, verkė, todėl vaikų močiutė iškvietė pagalbą. 2025 m. sausio 1 d. pokalbio su Institucijos specialistu metu nepilnametė A. J., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad jos šeima šventė Naujuosius metus. Ji išgirdo, kaip tėtis pradėjo stumdyti, trankyti stalą, garsiai šaukti, jis išmėtė indus, viską laužė, sudaužė puodelius. Ji su sese labai išsigando, nubėgo pas senelį, o sesė paskambino senelei į Šilutę ir papasakojo, kas įvyko. A. J., gim. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad tėtis namuose dažnai pykstasi, vartoja alkoholį, jai labai nepatinka, kai tėtis, būdamas girtas, namuose garsiai šaukia, daužo indus, baldus ar barasi su mama. 2021 m. sausio 1 d. atsakovui skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Vaiko situacijos vertinimo metu nustatytas rizikos veiksnys – vaiko atstovai pagal įstatymą yra apsvaigę nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichoaktyviųjų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar galimai turi piktnaudžiavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis ar žalingo jų vartojimo, priklausomybės požymių ir tai turi neigiamą poveikį šeimai ir vaikui; pažeista vaikų teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas.

19. Įvertinus byloje esančius duomenis, ieškovės ir liudytojo paaiškinimus teismo posėdžio metu, darytina išvada, kad šalys visuomet pasižymėjo skirtingu būdu, charakterio savybėmis, todėl santuokos metu tarp jų kildavo įvairūs nesutarimai. Vis dėlto, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas mano, jog labiau tikėtina, kad santuokos metu atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, yra vartojęs fizinį smurtą prieš ieškovę, šias aplinkybes yra matę šalių nepilnamečiai vaikai. Minėtos aplinkybės iš esmės pasikartojo ir 2025 m. sausio 1 d., dėl šio įvykio atsakovui buvo paskirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas rūpintųsi šeimos, o taip pat ir nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimu, teiktų jiems išlaikymą.

20. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės.

21. Nustačius, kad sutuoktiniai išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, šis klausimas nespręstinas.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

22. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę.

23. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – „J.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl turto padalijimo

24. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

25. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šalys savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. AB „Regitra“ duomenimis šalys savo vardu registruotų transporto priemonių neturi.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

26. Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių vaikų A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir F. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove.

28. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Chartijos 24 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, jog kiekvienas vaikas turi teisę reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su abiem savo tėvais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.

29. CK 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

30. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos A. T. 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

31. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (Lietuvos A. T. 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 61 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 65 punktas)

32. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinti tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos A. T. 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

33. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. CK ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra nustatytos kelios sąlygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; antra, į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (Lietuvos A. T. 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 86, 87 punktai).

34. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir F. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra D. J. ir A. J.. Šiuo metu A. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, F. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jos faktiškai gyvena su ieškove. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad dukros nuo gimimo gyvena kartu su ja, ji rūpinasi dukterų priežiūra ir auklėjimu. Atsakovas šiuo metu gyvena skyrium, nuo 2025 m. sausio mėn., kai jam buvo paskirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, su vaikais nesimatė, dukromis nesidomi ir nesirūpina. Institucija 2025 m. kovo 26 d. išvadoje nurodė, jog, atlikus ieškovės šeimos aplinkos sąlygų tyrimą, nustatyta, kad ieškovės namuose yra visi būtiniausi baldai, buitiniai prietaisai, kiti namų apyvokos daiktai, namuose švaru, vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos, užtikrinamos visos sąlygos jų poilsiui, žaidimams, lavinimui ir asmens higienos priežiūrai. Institucijos specialistams įvertinti atsakovo šeimos gyvenimo sąlygų nepavyko, kadangi atsakovas nesudarė galimybių Institucijos specialistams apsilankyti jo gyvenamojoje vietoje.

35. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, anksčiau aptartus duomenis, teismo posėdžio metu išsakytą nuomonę, institucijos, teikiančios išvadą, atstovės rekomendacijas, siekiant užtikrinti šalių nepilnamečių vaikų interesus, pasirūpinti, kad vaikams būtų sudarytos saugios, pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad vaikai užaugtų humaniškais ir dorais visuomenės nariais, bei nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaikais, yra tikslinga nustatyti nepilnamečių vaikų A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir F. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove (CK 3.59 straipsnis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo

36. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Šios įstatymo nuostatos taikytinos atsižvelgiant į šeimos santykių teisinio reguliavimo principus – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, vaikų auklėjimo šeimoje, tėvystės ir motinystės tarpusavio papildomumo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

37. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos A. T. 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021 26 punktas). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos A. T. 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos A. T. 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 13 punktas).

39. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

40. Vaiko interesų svarba pabrėžiama ir Vaiko teisių konvencijoje (konvencijos 3, 9, 18 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktą tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu. Tai reiškia, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą.

41. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos A. T. 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 34 punktas).

42. Kasacinis teismas yra išskyręs šiuos tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus: 1) bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus; 2) bendravimo tvarka turi užtikrinti saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryšio su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) nuolatinį palaikymą; 3) tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam tėvui (motinai) su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus; 4) tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas; 5) teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams ateityje; 6) teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka galės būti realiai įgyvendinta, todėl tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendrauti su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu ir nustatyti priemones tokioms priežastims pašalinti ar sumažinti (galimai nustatant tėvo (motinos) bendravimą su vaiku per tarpininką); 7) vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo bei vaiko prigimtinio intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti (Lietuvos A. T. 2021 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021 34 punktas).

43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (Lietuvos A. T. 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyrium. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (Lietuvos A. T. 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).

44. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog teismų sprendimai, kuriais nustatoma bendravimo su vaiku tvarka, turi būti aiškūs, suprantami ir realiai įvykdomi, o tai reiškia, kad jais turi būti nustatomos konkrečios bylos šalių pareigos. Už tinkamą teismo sprendimu nustatytų pareigų vykdymą yra atsakingos bylos šalys – vaiko tėvai, tarp kurių kilęs ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo išsprendžiamas teismo ir kurie teismo sprendimui įsiteisėjus tampa vykdymo proceso šalimis (Lietuvos A. T. 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021 50 punktas).

46. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra A. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra 10 metų amžiaus, nepilnametė dukra F. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jos nuo gimimo gyvena kartu su ieškove. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad atsakovas šiuo metu gyvena skyrium, nuo 2025 m. sausio mėn. su vaikais nesimatė, jais nesidomi ir nesirūpina. Institucija 2025 m. kovo 26 d. išvadoje nurodė, jog susipažinus su ieškovės siūloma bendravimo tvarka, atsižvelgus į nepilnamečių vaikų A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir F. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuomonę, į tai, kad atsakovo pozicija dėl jo bendravimo su skyrium gyvenančiais vaikais tvarkos nustatymo nėra žinoma, manytina, jog ieškovės reikalavimas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams.

47. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, į nepilnamečių vaikų amžių, jų išsakytą nuomonę, tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovo santykiai su nepilnamečiais vaikais yra įtempti, šiuo metu vaikai su atsakovu bendrauti nenori, juo nepasitiki, įvertinus tai, jog, bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas piktnaudžiaudavo alkoholio, tai darydavo nepilnamečių vaikų akivaizdoje, yra smurtavęs nepilnamečių vaikų akivaizdoje, teismas vertina, jog yra tikslinga nustatyti tokią bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja šalių bendru sutarimu, pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos abiejų šalių sutartu laiku ir grąžindamas nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą abiejų šalių sutartu laiku. Dėl tikslios susitikimo datos ir trukmės šalys susitaria likus ne mažiau nei 2 dienoms iki numatomo susitikimo laiko.

48. Šalims išaiškintina, kad tėvų ir vaikų bendravimo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus aplinkybėms bendravimo su vaiku tvarka vėl gali būti peržiūrima (CK 3.170 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

49. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. J., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir išlaikymą nepilnamečiam vaikui F. J., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

50. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims.

51. Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos A. T. 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos A. T. 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

52. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos A. T. 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos A. T. 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

53. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei MMA išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Atsižvelgtina ir į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi.

54. Taigi, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Minėta, jog teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

55. Ieškovė nurodė, kad A. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui reikalinga suma sudaro apie 600 Eur per mėnesį, F. J., gim. (duomenys neskelbtini) – apie 500 Eur per mėnesį.

56. Teismas pažymi, jog nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Tėvų pareiga, kurios vykdymas gali būti užtikrinamas teismine tvarka priteisiant išlaikymą, yra patenkinti protingus, objektyviai reikalingus (nors ir ne minimalius) vaiko poreikius. Vertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

57. Teismas taip pat pažymi, kad vaikas turi poreikį gyventi saugioje švarioje aplinkoje, būti sotus, apsirengęs, mokytis, žaisti, atostogauti, ugdyti savo gebėjimus ir pan. Šiems poreikiams patenkinti tėvai patiria išlaidų. Šie vaiko poreikiai gali būti patenkinti įvairiai, pavyzdžiui, tiek perkant drabužius dėvėtų prekių parduotuvėje ar atostogaujant pas močiutę kaime, tiek rengiantis vienetiniais drabužiais ir vykstant atostogų į egzotinius kraštus. Taigi vaikų poreikių tenkinimo lygis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų. Tačiau, nepaisant jų, valstybės pareiga yra užtikrinti minimalų vaiko poreikių tenkinimo standartą. Kaip pažymėta pirmiau, orientaciniu dydžiu laikytina minimalioji mėnesinė alga, kuri 2024 m. sudarė apie 708 Eur (atskaičius mokesčius), nuo 2025 m. sausio 1 d. – apie 777 Eur (atskaičius mokesčius; 1 038 Eur neatskaičius mokesčių).

58. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti.

59. Iš esmės vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs išlaidų atitikimo faktą, konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio patenkinimui (pvz., transportui), ir kokia proporcija ji dalijama tarp vaiko tėvų. Įvertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui, teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Taigi teismas neturi nustatyti, kiek lėšų turi būti skiriama kiekvienam poreikiui patenkinti, tačiau turi įvertinti, ar nurodytos reikalingos lėšos yra realaus, protingo dydžio.

60. Vertindamas ieškovės nurodytas išlaidas, teismas pažymi, jog šiuo metu A. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra 10 metų amžiaus, F. J., gim. (duomenys neskelbtini) – 8 metų amžiaus. Akivaizdu, kad, siekdama pasirūpinti šalių nepilnamečiais vaikais, ieškovė patiria išlaidas maistui, būstui, drabužiams, avalynei, higienos priemonėms, transportui ir kt. Esant šioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, jog laikotarpiu nuo ieškinio pateikimo teismui dienos A. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui reikalinga suma sudaro vidutiniškai po 600 Eur per mėnesį, F. J., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui reikalinga suma sudaro vidutiniškai po 500 Eur per mėnesį,

61. Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, būtina įvertinti abejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo. Vertindamas kiekvieno iš vaiko tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į visų rūšių gaunamas pajamas, turimas santaupas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, juridinius asmenis bei jų turtą ir pan. (Lietuvos A. T. 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008). Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas joms nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Ieškovei nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. dalyvumo lygis, jos pajamas sudaro apie 324,21 Eur netekto darbingumo (negalios) pensija per mėnesį. Atsakovas dirba, jo pajamas sudaro vidutiniškai 1 040 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis per mėnesį.

62. Teismas pažymi, kad tėvai patys privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį bei savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos A. T. 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

63. Įvertinus tai, kad ieškovei nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. dalyvumo lygis, darytina išvada, jog ieškovė prie vaikų išlaikymo gali prisidėti mažesne dalimi. Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas konstatuoja, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių negalėtų dirbti ir gauti didesnių pajamų ir tokiu būdu užtikrinti išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimą bei prievolių kreditoriams vykdymą. Atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas, turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo ir jo nepilnamečių vaikų poreikius.

64. Esant išdėstytoms aplinkybėms, taip pat įvertinus tai, jog nors šalių galimybės prisidėti prie vaikų išlaikymo nėra vienodos, tačiau tai nesudaro pagrindo ieškovės atleisti nuo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, atsižvelgus į šalių turtinę padėtį, vaikų amžių, įvertinus tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 709 nuo 2025 m. sausio 1 d. patvirtinta 1 038 Eur (neatskaičius mokesčių) minimali mėnesinė alga, ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui A. J., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir išlaikymas nepilnamečiam vaikui F. J., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

65. Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

66. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

67. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).

68. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už ieškinio reikalavimus mokėtinas 263 Eur žyminis mokestis (114 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir 149 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ((300 Eur + 250 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. 75 proc.). Ieškinį patenkinus, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 263 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 96 straipsnio 1 dalis).

69. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2025-00890 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. birželio 30 d. pažymą Nr. APD-2025-07699 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 457,53 Eur. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 457,53 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

70. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. 1R-386/1K-411 minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 7,93 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nustatyta, kad byloje patirta 15,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 15,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Telšių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir administravimo skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti santuokinę pavardę „J.“.

Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.

Nustatyti nepilnamečių vaikų A. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir F. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir F. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

- atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja ieškovės D. J. ir atsakovo A. J. bendru sutarimu, pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos ieškovės D. J. ir atsakovo A. J. šalių sutartu laiku ir grąžindamas nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą ieškovės D. J. ir atsakovo A. J. sutartu laiku. Dėl tikslios susitikimo datos ir trukmės ieškovė D. J. ir atsakovas A. J. susitaria likus ne mažiau nei 2 (dviem) dienoms iki numatomo susitikimo laiko.

Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 300 Eur (tris šimtus eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2025 m. vasario 20 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui F. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2025 m. vasario 20 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšų, skirtų nepilnamečių vaikų A. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir F. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 263 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį ir 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5661).

Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 457,53 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt septynių eurų 53 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas į valstybės biudžetą.

Išaiškinti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „Swedbank“; Nr. (duomenys neskelbtini), AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas; Nr. (duomenys neskelbtini), „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius; Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė SEB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini); akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė Urbo bankas, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.