- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-03-26
- Bylos Nr.
- 1-18-1069/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35125-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Nainienė
- Kaltinamasis
- A. J.
- Nukentėjusysis
- D. S.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Telšių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) statybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 97 straipsnis), kaltinamas padaręs nusikaltimą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. 2018-07-20, apie 21 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu su sugyventine D. S. suėmė ją už riešų ir pargriovė ant žemės, po ko tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip du kartus į veido kairę pusę, taip padarydamas netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą smakro kairėje pusėje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą dešinės plaštakos užpakaliniame paviršiuje II-III-IV delninių sąnarių projekcijoje, cirkuliariai išsidėsčiusią poodinę kraujosruvą kairės rankos V piršto srityje, smulkią apvalios formos poodinę kraujosruvą kairio dilbio viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje, taip sukeldamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. J. savo kaltės nepripažino, parodė, kad 2018-07-20 vakare po 20 val. išgirdęs kieme triukšmą ir sugyventinės D. S. balsą, nuėjo į lauką ją parsivesti. Pastaroji buvo neblaivi, tačiau aplinkoje orientavosi. Grįžus namo jis toliau žiūrėjo televizorių. Nukentėjusiosios nemušė, tačiau matė kaip ji prie kitos namo laiptinės stumdėsi su ten buvusiais vaikinais, kurių vienas laikė ją už rankos. Iškviestas atvyko į policiją, kur buvo suimtas ir sužinojo, kad sugyventinė parašė pareiškimą. Nurodė, kad iš pokalbio su sugyventine ir jos mama sužinojęs, kad apkaltinti jį smurtu sugyventinę pamokė jos teta, kurios jis nepažįsta ir negali paaiškinti, kodėl ši taip darė. Kaltinamojo dukra pamena seniau vykusį incidentą, kuomet sugyventinė norėjo eiti pas draugę ar į klubą, o jis paėmęs ją už riešo neišleido. Du kartus buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir abu kartus jis nebuvo kaltas. Pirmuoju atveju buvo neteisingai apkaltintas neblaivaus brolio prieš jį smurtavus, antru – nesąžiningos kaimynės, iš kurios nusipirko telefoną ir po to buvo apkaltintas šio telefono vagyste. Šiuo metu su nukentėjusiąja sutaria gerai. Geresnius santykius nulėmė, tai, kad ji nebebendrauja su savo teta.
Nukentėjusioji D. S. teisiamųjų posėdžių metu duoti parodymus atsisakė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 278 straipsnio 2 dalis).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta A. A. parodė, kad asmeniškai kaltinamojo ir nukentėjusiosios nepažįsta. Paaiškino, kad 2018-07-27 apie 10.40 val. į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatą, ten kur ji dirba, kreipėsi mergina, kaip vėliau nustatyta D. S., nurodydama, kad jos sugyventinis prieš ją smurtavo. D. S. nurodė, kad 2018-07-20 jos sugyventinis A. J. prieš ją smurtavo, kad taip yra buvę ir anksčiau, tačiau iš baimės ji niekur nesikreipdavo. Moteris atrodė išsigandusi ir pasimetusi. Paaiškino, kad į policiją ateiti ją paskatino kaimynė. Ant D. S. rankos ir ant veido buvo matomos kraujosruvos. Tuo metu jokių įtarimų dėl D. S. pateiktų parodymų teisingumo nekilo.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta D. D. parodė, kad asmeniškai kaltinamojo ir nukentėjusiosios nepažįsta, kad 2019-07-23 apie 16 val. buvo gautas pranešimas dėl smurto šeimoje. Kitą dieną su kolege Laima Stirbiene nuvyko į D. S. šeimą. Namuose buvo D. S. su dukra Andrėja, o dukra Fausta miegojo. Moteris paaiškino, kad nežinanti kur yra A. J.. Pasakojo, kad savaitgalį sugyventinis grįžo išgėręs ir smurtavo jos atžvilgiu. Iš karto po smurto į policiją nesikreipė, nes bijojo, o kreipėsi tada, kai jo nebuvo namuose. Sakė, kad medikai jai nustatė piršto ir nosies lūžius. Veide buvo mėlynė. Pasakojo, kad su A. J. gyvena jau 6 metus, kad visą laiką jos atžvilgiu buvo naudojamas psichologinis smurtas, ne kartą ir fizinis smurtas. Apie smurtą niekam nepasakojo, niekur nesikreipė. Apie paskutinį įvykį, pirmą kartą papasakojo mamai. Pagrindo netikėti nukentėjusiosios žodžiais nebuvo, nes veide buvo mėlynė, taip pat buvo sulaužytas pirštas. Viską ką D. S. pasakojo atrodė neišgalvota. Ji pasakodama verkė, sakė, kad yra atėmusi iš sugyventinio buto raktus ir jį išvariusi, kadangi butas yra jos mamos. Matėsi, kad ji gailisi išvariusi sugyventinį. Jai šitas sprendimas buvo sunkus, tai padarė paraginta artimųjų. Nukentėjusiosios dukra Andrėja parodė, kad tėtis dažnai būna piktas, kad tą dieną tėtis išstūmė ją iš kambario, kad nematytų kas ten vyksta. Pasakojo, kad jeigu tėtis kieme vaišinasi su draugais ir mama išeina kviesti jo į namus, tai tėtis liepia joms bėgti į namus. Nukentėjusioji barnių metu garsiai emocijų nereikšdavo, kad vaikai neišsigąstų. Bendraujant su A. J. 2019-07-25 jis pripažino, kad keletą kartų yra sudavęs D. S.. Vienas kartas buvo, kai jis nuėjo miegoti, o atsibudęs jos šalia nerado. Tada nuėjęs į naktinį klubą ją parsivedė ir sudavė jai. Paskutinio įvykio jis taip pat nepaneigė.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta liudytoja V. Š. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Iš vaiko teisių apsaugos skyriaus gavusi grėsmės lygio anketą, važiavo pas šeimą į namus, pažiūrėti kokia yra situacija. Iš namų aplinkos matyti, kad labai trūksta socialinių įgūdžių, dukra (duomenys neskelbtini) karščiavo, tačiau į gydymo įstaigą nebuvo nuvežta. Nuvykus kalbėtasi apie situaciją su D. S., nes A. J. nebuvo namuose. Ji teigė, kad prieš ją buvo panaudojamas fizinis smurtas ir ne kartą. Sakė, kad palaiko artimus ryšius su teta, kuri jai teikia pagalbą ir paskatino apie tai papasakoti. Jokių smurtinių žymių ant jos kūno nebuvo matyti. Nukentėjusioji buvo sutrikusi, tik neaišku dėl ko, ar dėl patiriamo smurto, įtampos, ar dėl sergančių vaikų. Pakartotinai apsilankius šeimoje situacija atrodė stabili. Vaikai buvo drąsūs, situacija atrodė daug geresnė.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta I. B. M. parodė, kad nukentėjusioji D. S. yra jos brolio dukra. Liepos mėnesio pabaigoje atvykus pas D. S., pamatė, kad ji buvo kažkokia keista ir matėsi mėlynė. Paklausus kas vyksta, D. S. atsistojo, apsikabino ir pradėjo verkti, visa drebėjo. Pasakė, kad kai A. J. prisigeria taip ją ir daužo. Tuomet I. B. M. liepė jai apsirengti, pasiimti vaikus ir važiavo į policiją parašyti pareiškimo. Atvykus į policiją ji pasilikusi su vaikais lauke.
Nukentėjusioji D. S. ikiteisminio tyrimo metu savo parodymus keitė. Papildomos apklausos metu parodė, kad 2018-07-20 apie 21 val. konflikto su sugyventiniu metu jis paėmė ją už riešų ir pargriovęs ant žemės sudavė nemažiau kaip du smūgius į kairę veido pusę ties žandikauliu. Į policiją iškarto nesikreipė, nes bijojo. Nurodė, kad sugyventinis smurtavo ir anksčiau, bet dėl baimės ji niekur nesikreipė (t. 1, b. l. 18-19). Papildomos apklausos metu 2018-08-14 nurodė, kad sugyventinis jos atžvilgiu smurto nenaudojo, sužalojimai veido srityje atsirado dėl neblaivumo, o ant rankų – žaidžiant su vaikais. Tiesos neatitinkančius parodymus davė dėl nestabilios savo psichologinės būklės, dėl užsitęsusios pogimdyvinės depresijos, pasiduodama aplinkinių įtakai. Sugyventinis prieš ją nesmurtavo, o apie smurtą pareiškime nurodė nežinia dėl ko, pati nesuprasdama savo veiksmų. Jai reikalinga psichologinė pagalba, dėl kurios artimiausiu metu ketina kreiptis į medikus (t. 1, b. l. 22-23).
Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK 2018-07-23 gautas ir užregistruotas D. S. pareiškimas, kad 2018-07-20 apie 21 val. namuose (duomenys neskelbtini), grįžęs neblaivus sugyventinis A. J. kelis kartus trenkė jai į veidą, parvertė ant žemės ir laikė suspaudęs už riešų (t. 1, b. l. 1-5).
A. J. ir D. S. akistatos metu, nukentėjusioji patvirtino savo parodymus, kad A. J. konflikto metu paėmė ją už riešų ir pargriovęs ant žemės sudavė nemažiau kaip du smūgius į kairę veido pusę ties žandikauliu (t. 1, b. l. 30-31).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos eksperto 2018-07-25 išvadoje Nr. G1272/2018(03) D. S. konstatuota tokia klinikinė diagnostika: netaisyklingos formos poodinė kraujosruva smakro kairėje pusėje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva dešinės plaštakos užpakaliniame paviršiuje II-III-IV delninių sąnarių projekcijoje, cirkuliariai išsidėsčiusi poodinė kraujosruva kairės rankos V piršto srityje, viena smulki apvalios formos poodinė kraujosruva kairio dilbio viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje. Smulki apvalios formos poodinė kraujosruva kairiajame dilbyje gavosi trauminiu spaudžiamuoju būdu tiesiogiai kontaktavus su kietu smulkiu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu, tikėtina spaudžiant rankos pirštu, cirkuliariai išsidėsčiusi poodinė kraujosruva kairės rankos V piršto srityje galėjo gautis piršto sukimo-laužimo pasėkoje, pavienės netaisyklingos formos poodinės kraujosruvos smakro kairėje pusėje ir dešinės plaštakos užpakaliniame paviršiuje gavosi ne mažiau kaip po vieną kartą tiesiogiai kontaktavus su kietais bukais daiktais ir tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis (t. 1, b. l. 52-53).
Motyvuojamoji dalis
Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalies nuostatas, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė) (BK 248 straipsnio 2 dalis).
Teismų praktikoje išaiškinta, kad šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016). Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015).
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis yra kaltinamas tyčinių smurtinių veiksmų atlikimu prieš savo gyvenimo partnerę – nukentėjusiąją D. S.. Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad nukentėjusioji D. S. yra ir įvykio metu buvo kaltinamojo A. J. gyvenimo partnerė, jie gyveno kartu bute adresu (duomenys neskelbtini), vedė bendrą namų ūkį, kuriame auginami mažamečiai jų vaikai. Smurtiniai veiksmais, kurių atlikimu kaltinamas kaltinamasis, yra tai, kad jis suėmė nukentėjusiąją už riešų, pargriovė ant žemės ir tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip du kartus į veido kairę pusę, taip sukeldamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl šių aplinkybių duoti paaiškinimus teisme nukentėjusioji atsisakė, pasinaudodama procesine teise neduoti paaiškinimų prieš savo sugyventinį, tačiau nukentėjusiosios pirminiai parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 1, 18-19), laikytini teisingais ir netikėti tokiais parodymais, nėra pagrindo, nepaisant to, jog ji su sugyventiniu jau susitaikė, jam atleido ir pretenzijų neturi. Šių (ikiteisminiame tyrime duotų pirminių) parodymu teisingumu leidžia įsitikinti ir liudytojais teismo posėdžio metu apklaustų asmenų A. A., D. D., V. Š. ir I. B. M. parodymai. Be to, visi šie asmenys, t. y., bendravę su nukentėjusiąją, po tiriamo įvykio, patvirtino konfliktinės situacijos šeimoje faktą. Sprendžiant dėl kaltinamojo kaltės, pažymėtina, jog nors kaltinamasis A. J. apskritai neigia smurtavęs prieš nukentėjusiąją tačiau, jo versija, apie kitus asmenis, prie jų namo laiptinės apstumdžiusius D. S. ir taip galimai ją sužalojusius, paneigta byloje esančių aukščiau nurodytų įrodymų visuma, kurie sudaro pagrindo teigti, kad kaltinamasis tokiu būdu tik siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Byloje nėra įrodymų, neabejotinai patvirtinančių kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad 2018-07-20 prie jų namo laiptines durų vyko grumtynės su kitais asmenimis. Tokios versijos ikiteisminio tyrimo metu nekėlė ir pati nukentėjusioji D. S., kuri pakeitusi savo pirminius parodymus davė paaiškinimus apie susižalojimo žaidžiant su vaikais (t. 1, b. l. 22-23). Objektyviai D. S. sužalojimą faktą patvirtina byloje esanti specialisto išvada Nr. G1272/2018(3), kurioje specialistas konstatavo, kad D. S. viena poodinė kraujosruva, gavosi trauminiu spaudžiamuoju būdu, tiesiogiai kontaktavus su buku, ribotą paviršių turimu daiktu (tikėtina spaudžiant rankos pirštais), pirštas sužalotas sukimo laužimo pasėkoje, kitos poodinės kraujosruvos gavosi kontaktuojant su bukais, kietais daiktais, tai atitinka tą datą, kuri nurodyta kaltinamajame akte, kada buvo padaryti jai sužalojimai, šie jos sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (t. 1, b. l. 52-53). Todėl A. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Bausmės skyrimas ir kiti klausimai
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. J., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas, kurio pasekmė – fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimas ir nežymus jos sveikatos sutrikdymas), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes (nusikaltimas padarytas namuose, keliais tęstiniais smurtiniais veiksmais, kilusio konflikto metu), į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – brandaus amžiaus, šiuo metu dirbantis, iš esmės susitaikė su nukentėjusiąja, nes toliau kartu gyvena ir augina mažamečius vaikus, administracine tvarka baustas tik kartą, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, neteistas (t. 1, b. l. 115-123).
Įvertinęs paminėtas aplinkybes, tarp jų tai, jog kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, anksčiau neteistas, tačiau įstatymo nustatytais pagrindais jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, šį nusikaltimą padarė prieš savo šeimos narį, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, teismas konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. J. už padarytą nusikaltimą paskyrus vieną iš švelniausių BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę, t. y. laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis, t. y. 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį per visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Be to, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį bei tai, kad veika įvykdyta artimoje aplinkoje, kaltinamajam kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis).
Bylos duomenimis, kaltinamasis laikinai sulaikytas buvo nuo 2018-07-23 17.20 val. iki 2018-07-24 13.31 val. (t. 1, b. l. 154-156), t. y. dvi dienas. Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (kuomet 1 diena, prilyginama 2 laisvės apribojimo dienoms) įskaitytinas į bausmę (BK 65 straipsnio 1 dalis, 66 straipsnis).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 160-161), paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o šį nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintina.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas taip pat netaikytas, daiktų, kurie būtų ne byloje, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu A. J. įpareigoti per visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 puntu, 3 dalimi, 72² straipsniu A. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti A. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-07-23 17.20 val. iki 2018-07-24 13.31 val. (t. y., 2 dienas), vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismui.