Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-348-806/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-07-27
Bylos Nr.: 1A-348-806/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-03-7-00002-2020-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, Gavelytė-Kalytienė Jurgita Mačionytė
Nuteistasis: V. P.
Advokatai: Liudas Paltanavičius, Valentinas Račys

Kategorijos

1.1.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
1.2.18.10Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)
1.2.29.1.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str. 1 d.)
2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1A-348-806/2023Teisminio proceso Nr. 1-03-7-00002-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.18.10; 1.2.29.1.1; 2.4.6.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Gavelytės-Kalytienės Jurgitos Mačionytės, ir Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Daliai Kanopienei, Loretai Davenienei,dalyvaujant prokurorei Marinai Orlovai,nuteistajam V. P., jo gynėjui advokatui Valentinui Račiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. gynėjo advokato Liudo Paltanavičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), ir jam skirta 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda; BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir V. P. paskirta subendrinta 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. P. nuteistas už tai, kad nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d. ir nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. liepos 4 d., būdamas UAB „V. n.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, nuo 2019 m. liepos 4 d. įmonės vadovavimą fiktyviai perleidęs O. K., taip faktiškai pats likdamas vadovu iki 2019 m. spalio 17 d., ir nuo 2017 m. gegužės 8 d. iki šiol UAB „L. a.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. balandžio 3 d. pavadinimas pakeistas į UAB „U. p.“) direktoriumi, iš anksto susitaręs ir veikdamas grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą paslėpti UAB „V. n.“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir viešajame registre įtvirtinti fiktyvų UAB „V. n.“ akcininko bei direktoriaus pasikeitimą, žinodamas, jog realiai jo atstovaujama UAB „L. a.“ savo turimų UAB „V. n.“ akcijų neparduos ir už jas negaus sutartyje nurodomų pinigų sumų, bei kad O. K. akcininke ir direktore realiai niekada neketina tapti ir netaps bei nevykdys jai priskirtų funkcijų, neperims bendrovės buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų, tyčia bendros tęstinės veikos metu pagamino netikrus dokumentus:

1) UAB „V. n.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurią 2019 m. liepos 4 d. pasirašė ties eilute „Pardavėjas“ ir patvirtino savo parašu bei UAB „L. a.“ antspaudu ir nurodė, kad jo vadovaujama UAB „L. a.“ pardavė, o Ukrainos pilietė O. K. įgijo 476 vienetų (iš 525 vienetų; likusi dalis priklauso E. M.) UAB „V. n.“ paprastųjų vardinių akcijų. Tokiu būdu įtvirtino žinomai melagingus duomenis apie O. K. neva įsigytas UAB „V. n.“ paprastąsias vardines akcijas;

2) 2019 m. liepos 4 d. kasos pajamų orderį, serijos KPO Nr. 2019/07/04, kurį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau nei 2019 m. liepos 4 d., pasirašydamas ties eilutėmis „Gavo kasininkas“ ir „Kasininkas“, patvirtino savo parašu ir kuriame užfiksuota, kad iš O. K. jis (V. P.) gavo 3 000 Eur. Tokiu būdu įtvirtino žinomai melagingus duomenis apie O. K. neva įvykdytą apmokėjimą už įsigytas UAB „V. n.“ paprastąsias vardines akcijas;

3) 2019 m. liepos 4 d. UAB „V. n.“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, kurį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, bet ne vėliau nei 2019 m. liepos 3 d., nurodė parengti UAB „V. n.“ buhalterei D. K., nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, nurodant, kad ji (D. K.) perduoda Ukrainos pilietei O. K. UAB „V. n.“ 2018 m. ir 2019 m. bendrovės dokumentus, o O. K. dokumentus priima, ir šį aktą pasirašyti. D. K. jo nurodymu minėtą aktą parengus ir pasirašius, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, bet nevėliau nei 2019 m. liepos 4 d. O. K., nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, jo nurodymu pasirašius 2019 m. liepos 4 d. UAB „V. n.“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, jis (V. P.) pasirašė šį 2019 m. liepos 4 d. UAB „V. n.“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, kuriame nurodyta, kad dokumentus tariamai perduoda O. K., taip savo parašu patvirtindamas žinomai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, nes tikrovėje šiame akte nurodytų dokumentų O. K. neperdavė, o juos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 19 d. iki 2019 m. liepos 22 d. paslėpė. Tokiu būdu V. P. pagamino žinomai netikrą dokumentą — 2019 m. liepos 4 d. UAB „V. n.“ dokumentų priėmimo perdavimo aktą.

Tokiais savo veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat V. P. nuteistas už tai, kad paslėpė įmonės apskaitos dokumentus, o būtent: jis nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d. ir nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. liepos 4 d. būdamas UAB „V. n.“ direktoriumi, nuo 2019 m. liepos 4 d. įmonės vadovavimą fiktyviai perleidęs O. K., taip faktiškai pats likdamas vadovu iki 2019 m. spalio 17 d., pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį, kuriame numatyta, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB „V. n.“ buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų neišsaugojimą, numatydamas, kad paslėpus UAB „V. n.“ buhalterinės apskaitos dokumentus (finansinės apskaitos dokumentus ir finansinės apskaitos registrus) bus trukdoma nustatyti UAB „V. n.“ veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą ir to siekdamas, žinodamas, kad UAB „V. n.“ dokumentai perduoti nebus, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, bet ne vėliau nei 2019 m. liepos 3 d., nurodė UAB „V. n.“ buhalterei D. K., nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, parengti 2019 m. liepos 4 d. UAB „V. n.“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, kad ji (D. K.) perduoda Ukrainos pilietei O. K. UAB „V. n.“ 2018 m. ir 2019 m. bendrovės dokumentus, o O. K. dokumentus priima, ir šį aktą pasirašyti, D. K. jo nurodymu minėtą aktą (kuriame taip pat nurodomi ir finansinės apskaitos dokumentai ir registrai: Pardavimai: sąskaitos faktūros 2018 m.; Pardavimai: sąskaitos faktūros 2012 – 2017 m.; Pirkimai: sąskaitos faktūros 2018 m. 01-02 mėn.; Pirkimai: sąskaitos faktūros 2018 m. 03-05 mėn.; Pirkimai: sąskaitos faktūros 2018 m. 06 mėn.; Pirkimai: sąskaitos faktūros 2018 m. 07 mėn.; Pirkimai: sąskaitos faktūros 2018 m. 08 mėn.; Pirkimai: sąskaitos faktūros 2018 m. 09-10 mėn.; Pirkimai: sąskaitos faktūros 2018 m. 11-12 mėn.; Bankas / Kasa 2018 m.; Darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščiai ir tabeliai 2018 m.; Pirkimai: sąskaitos faktūros 2019 m. 01-02 mėn.; Pirkimai: sąskaitos faktūros 2019 m. 03-04 mėn.; Pirkimai: sąskaitos faktūros 2019 m. 05-07 mėn.; Pardavimai: sąskaitos faktūros 2019 m. 01-06 mėn.; Bankas 2019 m. 01-06 mėn.; Kasa 2019 m. 01-06 mėn.; Darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščiai ir tabeliai 2019 m. 01-06 mėn.) parengus ir pasirašius, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau nei 2019 m. liepos 4 d., O. K., nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, jo nurodymu pasirašius 2019 m. liepos 4 d. UAB „V. n.“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, jis (V. P.) pasirašė šį 2019 m. liepos 4 d. UAB „V. n.“ dokumentų priėmimo perdavimo aktą, kad dokumentus tariamai perduoda O. K. Po to, nuo 2019 m. liepos 19 d. iki 2019 m. liepos 22 d. paslėpė UAB „V. n.“ minimame akte nurodytus buhalterinės apskaitos dokumentus (finansinės apskaitos dokumentus ir finansinės apskaitos registrus), t. y. imitavo UAB „V. n.“ dokumentų perdavimą apie nusikalstamos veikos darymą nežinančiai Ukrainos Respublikos pilietei O. K. Tokiu būdu tyčia paslėpė UAB „V. n.“ buhalterinės apskaitos dokumentus (finansinės apskaitos dokumentus ir finansinės apskaitos registrus) ir dėl to, nesant UAB „V. n.“ 2018 m. sausio 1 d. – 2019 m. spalio 17 d. laikotarpio bendrovės ūkines operacijas ir ūkinius įvykius patvirtinančių dokumentų: ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, atsargų, kasos ir banko operacijų, skolų (skolų įmonei, įmonės įsipareigojimų, atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis), pirkimo ir pardavimo operacijų apskaitos dokumentų, iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 17 d.

Tokiu būdu V. P. pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio nuostatą, kad „ūkio subjektai apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, 16 straipsnio nuostatą, kad „1. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. 2. Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius. 3. Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu“, taip pat nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuri numato, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 2 dalies reikalavimų, kuri nustato, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“. Taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, kuriose numatyta, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; 3) išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka; 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija. Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas.“

Tokiais savo veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-348-1133/2023 ir V. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismas nepagrįstai netaikė V. P. atžvilgiu atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto, padarydamas esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio pažeidimus (nebuvo išsamiai, nešališkai ištirtos esminės atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo aplinkybės ir kt.).

3.2. Teismas pažeidė ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1, 2 dalis (byla turi būti išnagrinėta nepriklausomo ir nešališko teismo, atsižvelgiant į nekaltumo prezumpciją, kaltinamajam turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą).

3.3. Konkrečiu atveju teismas nepaisė nuostatos, kad savo išvadas teismai pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, pagal jas teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

3.4. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai nuosprendyje ar nutartyje: a) teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; b) nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; c) vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; d) nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse nustatytus reikalavimus; e) neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-320/2013).

3.5. Teismų praktikoje išaiškinta, jog vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tas, kad byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265/2011, 2K-320/2013).

3.6. Konkrečiu atveju teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1-2 punktuose numatytos sąlygos laidavimo institutui taikyti, t. y. V. P. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką bei visiškai pripažino kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nurodė, kad V. P. motina I. P. atitinka įstatymo reikalavimus laiduotojo asmenybei ir tarp jos ir sūnaus yra šilti, glaudūs ryšiai, tačiau nepagrįstai konstatavo, kad nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 40 straipsnio 1, 3 dalyje nurodytų sąlygų, t. y. pagrindo manyti, kad V. P. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veiku, kadangi V. P. per paskutinius 5 metus už administracinių nusižengimų padarymą baustas 41 kartą, daugiausiai už KET pažeidimus, 2022 m. lapkričio 16 d. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį, nubaustas už tai, kad 2019 m. liepos 22 d. būdamas UAB „V. n.“ vadovu, policijos pareigūnams pareikalavus, teisės pažeidimo tikslu nenurodė, kad 2019 m. gegužės 24 d. naudojosi įmonei priklausančiu automobiliu, kad dalis baudų apmokėta, o dėl dalies baudų apmokėjimo duomenų nėra, tad teismas padarė išvadą, jog nors kaltinamasis praeityje neteistas, tačiau nuolat ir sistemingai daro kitus pažeidimus – administracinius nusižengimus, nors dalis paskirtų baudų sumokėtos, tačiau akivaizdu, jog kaltinamojo netinkamo elgesio skiriamos administracinės nuobaudos iš esmės teigiamai neįtakoja ir jis toliau daro nusižengimus, kas menamai rodo polinkį pažeisti įstatymus, tad leidžia abejoti, jog V. P. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės šis laikysis įstatymu ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad V. P. veikos aplinkybės, administracinių nusižengimų gausa sudaro pagrindą abejoti ir tuo, kad laiduotoja I. P. galės daryti poveikį suaugusio sūnaus elgesiui ir kt., nors:

3.6.1. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga konstatuojama, jei yra pagrindas manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ši išvada turi būti motyvuota ir pagrįsta objektyviais duomenimis. Sprendžiant, ar kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, liudijančius apie asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybes, apibūdinančias veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018);

3.6.2. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų visumą, bet taip pat įvykdžius BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus, susijusius su laiduotojo parinkimu ir paskyrimu. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo, turi savarankišką reikšmę, jos konstatavimas turi būti motyvuotas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116-1073/2018, 2K-153-976/2018);

3.6.3. Konkrečiu atveju teismas vertindamas V. P. ankstesnius, net penkerių metų laikotarpyje padarytus administracinius nusižengimus (kurie, beje, nėra susiję su nagrinėjamomis nusikalstamomis veikomis ir praktiškai visos nuobaudos yra sumokėtos), kaip neva keliančius abejonių, jog atleidus V. P. nuo baudžiamosios atsakomybės, šis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, rėmėsi tik prielaidomis, neatsižvelgiant į tai, kad teismai tokio pobūdžio bylose nurodo, jog negalima suabsoliutinti ankstesnių ar net galiojančių nuobaudų buvimo (pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-86-334/2018 ir kt.), kad net ir buvus kitiems administraciniams pažeidimams teismai taiko atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pvz., Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-372-579/2019 pripažinta, kad asmeniui pagrįstai taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nors asmuo buvo kelis kartus baustas administracine tvarka (12 pastraipa); Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-68-462/2019 pripažinta, kad asmeniui pagrįstai taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nors asmuo penkerių metų laikotarpyje iki įvykio administracine tvarka buvo baustas (2 pastraipa); Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-86- 334/2018 pakeistas nuosprendis priimant naują sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nepaisant to, kad asmuo buvo keturis kartus baustas ir turėjo galiojančią nuobaudą (16 pastraipa) ir kt.;

3.6.4. V. P. atitinka visas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnio sąlygas. Pirmoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atleidimo sąlyga (BK 40 straipsnio 1 dalis), susijusi su nusikaltimo priskyrimu vienai iš kategorijų, atitinka reikalavimą, kadangi padaryti nesunkus ir apysunkis nusikaltimai, kurie sutampa idealia sutaptimi, taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad V. P. praeityje nėra teistas, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas leidžia pagrįstai spręsti apie BK 40 straipsnio 2 dalies 1-2 punktuose numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų buvimą (šių sąlygų buvimo neginčijo ir teismas);

3.6.5. Nagrinėjamu atveju aktuali dar viena būtinoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Nors teismas nurodė, kad sąlyga – pagrindas manyti, jog kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio, tačiau, kaip nurodyta teismų praktikoje, teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 10 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-70-530/2018, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-68-462/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-372-579/2019, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-86-334/2018 ir kt.). Konkrečiu atveju, kaip matyti iš bylos duomenų, V. P. yra vedęs, augina nepilnametį vaiką, yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai, praeityje neteistas;

3.6.6. Teismas suabsoliutindamas V. P. administracinių nuobaudų buvimą, ignoravo tai, kad praktiškai visos nuobaudos yra sumokėtos, kas suponuoja, kad V. P. nevengia atsakomybės, neveikia piktybiškai, neigiamai vertina savo elgesį ir imasi visų būdų, kad ištaisytų kilusius padarinius, kas, vadovaujantis teismų pozicija, leidžia pagrįstai manyti, jog nusikaltęs asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 10 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-70-530/2018 ir kt.);

3.6.7. Pasisakant dėl BK 40 straipsnio 3 dalyje numatytos nuostatos – laiduotojo tinkamumo, teismai nurodo, kad pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010 ir kt.). Konkrečiu atveju teismas neginčijo, kad V. P. motina I. P. atitinka įstatymo reikalavimus laiduotojo asmenybei ir tarp jos ir sūnaus yra šilti, glaudūs ryšiai, tačiau nurodė, kad šiuo atveju nėra ir BK 40 straipsnio 3 dalyje numatytos sąlygos, kadangi teismas suabejojo, kad motina galės daryti poveikį suaugusio sūnaus, padariusio daug administracinių nusižengimų, elgesiui. Nors, kaip matyti iš bylos medžiagos, V. P. motina dirba mokykloje, bendrauja su jaunimu neformalioje aplinkoje, dalyvauja visuomeninėje veikloje, antrą kadenciją yra savivaldybės tarybos narė, negana to, jai pavyko perauklėti ir daryti įtaką į nusikalstamas veikas linkusiems auklėtiniams. Be to, V. P. ir I. P. santykiai yra itin artimi nuo pat vaikystės, jie nuolat susiskambina, kartu atostogauja, tad neabejotinai motina turi teigiamos įtakos sūnui. Šioje byloje nėra laiduotoją neigiamai charakterizuojančių duomenų, priešingai, ji charakterizuojama labai palankiai, išimtinai teigiamai. V. P. motina net 38 metus dirbanti mokykloje, sugeba visapusiškai analizuoti susiklosčiusią situaciją dėl sūnaus padarytų neteisėtų veiksmų ir atsižvelgti į jo patirtus išgyvenimus, žino, kaip tinkamai jį paveikti, kokius žodžius parinkti, kaip paskatinti V. P. elgtis tinkamai ir kt., ji yra labai išmani, iškalbinga, visada argumentuoja savo nuomonę, moką ją pagrįsti, įtikinti. Neabejotina, kad priešingai, nei nurodė teismas, jos asmenybė tiek pagal išsilavinimą, tiek pagal ją apibūdinančias savybes nesudaro pagrindo ją vertinti prieštaringai ar nepalankiai, I. P. neabejotinai yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo BK 40 straipsnio 3 dalies prasme. Nėra abejonių, kad I. P. darys teigiamą įtaką V. P., kadangi šie artimai bendrauja nuo pat vaikystės, susitinka, kasdien susiskambina, kartu leidžia laisvalaikį, tarp jų niekada nebuvo paslapčių, taigi motina turi galimybę stebėti ir kontroliuoti sūnaus elgesį ir kt.;

3.6.8. Akivaizdu, kad teismas, priėmęs deklaratyvų, formalų nuosprendį, „pamiršo“ ir apie humanizmo principo taikymą. Šiuolaikinėje jurisprudencijoje pripažįstama, kad kuri nors viena atskirai pritaikyta baudžiamoji teisinė priemonė neužtikrina asmens, atskirų visuomenės narių grupių, visuomenės ir valstybės absoliutaus saugumo nuo nusikalstamų kėsinimųsi (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodžio 9 d. nutarimas. Valstybės žinios. 1998, Nr. 109-3004; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas. Valstybės žinios. 2005, Nr. 1-7). Vien besąlyginis nusikalstamas veikas padariusių asmenų baudimas (baudžiamosios teisės represinės funkcijos dominavimas) savaime neužtikrina maksimalaus baudžiamosios teisės apsauginės ir kitų funkcijų efektyvumo. Įsitikinimu, kad baudžiamosios teisės priedermė – vien tik nubausti kaltą asmenį, paneigiama daugelis baudžiamojo įstatymo nuostatų, atskleidžiančių ir humaniškąjį baudžiamosios teisės pradą. Šiuolaikinė baudžiamoji teisė represinio poveikio priemones vis dažniau derina su humanišku, ekonomišku (ne tik tiesiogine šio žodžio prasme) poveikiu. Tai pasireiškia, pvz., atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutu, kas sudaro realias, plačiausias galimybes įgyvendinti humaniškumo principo reikalavimus;

3.6.9. Teismas ignoravo ir tai, kad baudžiamajame kodekse įtvirtinta teismo teisė vykdant teisingumą švelninti (palengvinti) kaltininko padėtį kartu apibūdina ir įstatymų leidėjo siekį stiprinti baudžiamosios politikos humanizavimo valstybėje tendencijas. Reikalavimas baudžiamosios teisės priemonėmis siekti teisingumo kiekvienoje baudžiamojoje byloje reiškia ir tai, kad teisingumo principas baudžiamosiose bylose gali būti įgyvendinamas ne tik skiriant bausmes nusikalstamas veikas padariusiems asmenims. Baudžiamasis procesas turi kiek įmanoma (ir kiek tai leidžia jo specifinė paskirtis) prisidėti prie teisinės santarvės atkūrimo visuomenėje, o tai būtent ir lemia humaniškumo, teisingumo bei kt. konstitucinių principų reikalavimų įgyvendinimas baudžiamųjų bylų procese.

3.7. Dėl aukščiau nurodyto akivaizdu, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-348-1133/2023 yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas ir turėtų būti panaikintas. Atsižvelgiant į teismų praktikos nuostatas tokio pobūdžio bylose (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamąją bylų skyriaus 2019 m. balandžio 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-257-574/2019, Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. vasario 19 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-54-332/2019, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendis byloje Nr. 1-443-517/2019, Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. kovo 7 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-42-744/2019, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-2075-1017/2019, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-68-462/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-372-579/2019, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1439-486/2018, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 10 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-70-530/2018, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-86-334/2018, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1535-917/2019 ir kt.), į tai, kad sunkinančių aplinkybių byloje nėra, į veikų pobūdį, į V. P. asmenybę, akivaizdu, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog V. P. pasimokė iš savo klaidų, laikysis įstatymų ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl yra visi BK 40 straipsnyje numatyti pagrindai atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą laiduotojos I. P. atsakomybei.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas

Žemesnės instancijos teismas

6. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuspręsta atlikti dalinį įrodymų tyrimą ir papildomai apklausti nuteistąjį V. P. dėl jo padarytų administracinių nusižengimų aplinkybių. Teisme apklaustas V. P. paaiškino, kad praėjusį kartą, kai atspausdino šituos visus nusižengimus, tai jis juos visus pagal datas susivedė į lentelę, pagal tai, kokie ten nusižengimai yra, tai jo pozicija tokia: kadangi dalis nusižengimų yra nutarimas nutraukti, nepradėti teiseną, tokių iš viso yra 17, dalis nusižengimų yra už parkavimą ir už greitį. Pasižiūrėjo, kuriuose miestuose nusižengimai yra padaryti, tai kadangi mašina yra įmonės, ja naudojasi ne tik jis, bet ir darbuotojai, jie yra projektuotojai. Jie projektuoja ne tik Vilniuje, bet Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, iš principo, visoje Lietuvoje turi projektų, tai su ta mašina važinėja projektų vadovai ir architektai. Per karantiną projektų viešinimai buvo padaryti nuotoliniu būdu, dabar viešinimuose turi dalyvauti gyvai, architektų tarybos iš viso atsisakė nuotolinio projektų pristatymų, todėl turi važiuoti į vietą ir todėl keletas nusižengimų yra Klaipėdos, Palangos mieste, tai juose jis nevažiavo, darbuotojai važinėjo su mašina ir padarė tokius nusižengimus. Keletas nusižengimų yra neteisingų, bet priskirtų jam. Šita byla vyksta dėl UAB ,,V. n.‘‘, ir kol jis nebuvo įmonės vadovu, vis tiek jam tas baudas priskyrė. Taip ir parašyta yra šitame nusižengimo protokole, kadangi neprisipažino, kas padarė, tai priskyrė vadovui, nors jis vadovas nebuvo. Kodėl jis prisiima baudas, buvo toks klausimas dėl apmokėjimų, tai pasitikrino, visos baudos yra apmokėtos, išskyrus paskutines, nes joms dar net nėra surašytas protokolas ir paskirta bauda; tiesiog yra nusižengimas, bet dar nepaskirta, tai jos ir nėra apmokėtos. Čia paskutinės ir yra nuo 2022 m. spalio 16 d., nėra sprendimo, tai jos ir nėra apmokėtos, o dalis yra nutarimas nutraukti nepradėtą teiseną, tai čia yra nemažai. Iš tų baudų yra keli įspėjimai ,,Perėjimas per gatvę ne pėsčiųjų perėjoje‘‘. Kodėl jis prisiima baudas. Baudos ir nusižengimas padarytas būna vienu metu, protokolas surašomas labai negreitai, po 4-5 mėnesių, vienas gal net po 7 mėnesių, tai sunku nustatyti, kas važinėjo tuo momentu. Antras dalykas, moka už darbuotojus baudas, nes juos vertina, sumoka ir stengiasi juos išlaikyti; jie važinėja darbiniais reikalais, pamoko, kad taip negalima daryti; supranta, kad nusižengimai yra blogai, jis irgi tą supranta, tai turbūt jo tokia pozicija ir yra: dalis tų nusižengimų yra ne jo tiesiog, o dalis – nutarimas nutraukti nepradėtą teiseną. Ženkliai sumažėja tų nusižengimų, ir tie nusižengimai yra nuo 2016 m., paimtas 7 metų laikotarpis. Dėl laiduotojo, kad nuosprendyje rašoma, jog ir laiduotoja nedarys tinkamos įtakos dėl šitų administracinių nusižengimų, kad baustas, kad 120 (ANK straipsnis) nuosprendyje akcentuotas, tai buvo tų bėdų, pradžioje su mama nekalbėjo, bet po to mama jau viską žino; nesinorėjo apkrauti šeimos reikalais, bet po to mama jau viską žino. Mama, kad yra baustas už nusižengimus, žinodavo, pasakydavo. Mama visą laiką, sakykim, daro įtaką, padarė įtaką, nes stengėsi to nedaryti, neturėti tų pažeidimų; ji visą laiką pamoko, jie tankiai bendrauja. Padarė išvadas dėl mamos pamokymų. Tie administraciniai ne jo visi yra, bet baustas jis. Daro išvadas, ta prasme, stengiasi nedaryti tų nusižengimų.

7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nėra ginčijama V. P. kaltė ar jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvadomis šioje dalyje, dėl to šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti nuteistajam BK 40 straipsnio, kita nuosprendžio dalis neskundžiama, todėl šiais aspektais apeliacinio skundo ribose patikrinamas skundžiamo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas.

8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto taikymo nuteistajam, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus ir baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, išklausiusi proceso dalyvių nuomonės apeliacinės instancijos teismo posėdyje, vertina, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo V. P. neatleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, yra teisėtas ir pagrįstas.

9. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – tai sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kai asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas perduodant jį pagal laidavimą teismo pasitikėjimo vertam asmeniui ir nustatant laidavimo terminą, kuris gali būti nuo vienų iki trejų metų.

10. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.‏‏‎

11. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017). Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013).‏‏‎

12. Iš baudžiamosios bylos matyti, jog nuteistasis V. P. pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis padarė BK 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) numatytą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos padarytos idealia sutaptimi, todėl konstatuota, kad nusikalstama veika buvo padaryta pirmą kartą. Nuteistasis V. P. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje savo kaltę pripažino visiškai bei nuoširdžiai gailėjosi, ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo pripažinta lengvinančia V. P. atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šioje byloje žalos klausimas nėra sprendžiamas. Taigi, nagrinėjamu atveju yra nustatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 1-2 punktuose numatytos laidavimo sąlygos, tačiau skundžiamus nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nenustatė BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos, t. y. jog yra pagrindas išvadai, kad V. P. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

13. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, vadinasi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumo ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).

14. Skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu teismas nenustatė BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto sąlygos, įvertinęs, be kita ko, tai, kad V. P. per paskutinius penkerius metus už administracinių nusižengimų padarymą baustas net 41 kartą, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (viršijo leistiną greitį, nevykdė pareigos privalomuoju civiliniu draudimu apdrausti transporto priemonę ir kt.), be to, 2022 m. lapkričio 16 d. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį, nes būdamas UAB „U. a.“ vadovu ir žinodamas, kad įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams, nuo 2021 m. sausio 4 d. iki 2022 m. vasario 10 d. (jau atliekant ikiteisminį tyrimą šioje byloje, bei nagrinėjant UAB „V. n.“ bankroto bylą), nesilaikė numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo; taip pat nubaustas už tai, kad 2019 m. liepos 22 d. būdamas UAB „V. n.“ vadovu, policijos pareigūnui pareikalavus, teisės pažeidimo tikslu nenurodė, kad 2019 m. gegužės 24 d. naudojosi įmonei priklausančiu automobiliu. Teismas vertino, jog nors kaltinamasis praeityje neteistas, tačiau nuolat ir sistemingai daro kitus teisės pažeidimus – administracinius nusižengimus, nors dalis paskirtų baudų sumokėtos, tačiau dėl V. P. netinkamo elgesio skiriamos administracinės nuobaudos jo iš esmės teigiamai neįtakoja, V. P. ir toliau daro administracinius nusižengimus, o tai rodo polinkį pažeisti įstatymus. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismui kilo pagrįstų abejonių, kad V. P., atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. teismas nenustatė BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos laidavimui taikyti.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas nurodytų aplinkybių pagrindu netaikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto V. P. yra pakankamai motyvuotas, padarytas teisingai įvertinus byloje esančius duomenis, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra paremtas tik prielaidomis. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad sprendžiant dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės negalima suabsoliutinti ankstesnių ar net galiojančių nuobaudų buvimo, kad net ir buvus kitiems administraciniams pažeidimams teismas gali taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, kaip minėta, atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar ne, sprendžia teismas, įvertinęs aplinkybių visumą, pažymėtina, jog net ir nustačius visas BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Aplinkybė, kad asmuo yra baustas administracine tvarka, administracinių nusižengimų skaičius, jų pobūdis, patys savaime nešalina BK 40 straipsnio nuostatų taikymo galimybės, tačiau tai yra svarbios aplinkybės BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme, į kurias atsižvelgiant spręstina, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nustatytas didelis V. P. per penkerius metus padarytų administracinių nusižengimų kiekis, nors jis nusikalto pirmą kartą, dalis administracinių nuobaudų negalioja, tačiau nuolat ir sistemingai daro kitus teisės pažeidimus, t. y. iš esmės nesilaiko įstatymų, kas yra svarbi aplinkybė BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme. V. P. apklaustas apeliacinės instancijos teisme, be kita ko, nurodė, kad dauguma administracinių nusižengimų padaryta dėl KET pažeidimų, parkavimo taisyklių pažeidimo ir greičio viršijimo, automobilis, kuriuo padaryti nusižengimai, susiję su KET pažeidimais, priklauso įmonei, automobilį naudoja ir kiti įmonės darbuotojai, kurie taip pat šiuo automobiliu yra padarę KET pažeidimus, tačiau V. P. savo vardu sumoka baudas, dalyje administracinių nusižengimų teisena nutraukta. Vis dėlto, padarytų administracinių nusižengimų skaičius, jų pobūdis, pavojingumas, keli padaryti administraciniai nusižengimai susiję su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, tai, kad administraciniai nusižengimai buvo daromi ir šioje byloje atliekant ikiteisminį tyrimą rodo V. P. asmenybės neatsakingumą prieš įstatymus. Pastebėtina, kad nors V. P. apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad įmonės automobiliu administracinius nusižengimus KET srityje darydavo ir kiti įmonės darbuotojai, o jis tik savo vardu moka baudas, tačiau nutarimais už administracinius nusižengimus nubaustas V. P. ir šiuo atveju apeliacinį skundą baudžiamojoje byloje nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas minėtų nutarimų nerevizuoja. Visgi tik pastebėtina, net ir esant tokiai situacijai, kai įmonės automobiliu administracinius nusižengimus KET srityje darydavo ir kiti įmonės darbuotojai ir V. P. apie tai žinant, tačiau iš esmės nesiimat aktyvių veiksmų nuosekliai daromų nusižengimų suvaldymui, akivaizdu, jog tai taip pat rodytų V. P. neatsakingumą, abejingumą tiek jo paties, tiek galimai jo bendradarbių darytiems įstatymų pažeidimams. Taigi teisėjų kolegija negali daryti vienareikšmės išvados apie V. P. padarytos nusikalstamos veikos atsitiktinį pobūdį, nes ne tik praeityje, tačiau taip pat ir šio proceso metu buvo toliau daromi pirmosios instancijos teismo akcentuoti administraciniai nusižengimai, nuteistasis nedėjo didesnių pastangų net ir proceso metu užtikrinti įstatymų laikymąsi. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nurodoma teismų praktika, pagal kurią laidavimo institutas yra taikomas asmenims, keletą kartų baustiems administracine tvarka, šioje byloje negali būti laikoma aktualia tuo aspektu, kad V. P. yra padaręs nepalyginamai daugiau administracinių nusižengimų, įvairūs įstatymų pažeidimai, nusižengimai buvo ir yra daromi nuosekliai ir nuolatos, taip pat tai yra tik viena iš aplinkybių, į kurias kiekvienu konkrečiu atvejus atsižvelgia teismas, spręsdamas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo galimybės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dalis padarytų nusižengimų yra gana šiurkštūs (pavyzdžiui, dėl ženklaus greičio viršijimo), kaip minėta yra ir administracinių nusižengimų susijusių su įmone ir turtiniais interesais, taigi dalis padarytų nusižengimų nėra tik formalūs pažeidimai, tačiau ir pavojingos veikos. Šiuo aspektu BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme tampa aktualus ne tik nuteistojo padarytų nusižengimų kiekis, bet ir gynėjo akcentuotas šių nusižengimų pobūdis. Atkreiptinas dėmesys, kad šios aplinkybės – padarytų administracinių nusižengimų kiekis ir jų pobūdis – nėra prielaida, kuria remdamasis teismas konstatuoja, kad nuteistasis ir ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujas nusikalstamas veikas, o objektyvūs faktai, kuriuos teismas vertina, spręsdamas dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo. Kaip minėta, jei teismui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, vadinasi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas; sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumo ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Vis dėlto, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, negali daryti pagrįstos išvados, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad V. P., atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šiuo konkrečiu atveju tiek nuteistojo padarytų nusižengimų kiekis, jų pobūdis, taip pat ir padarytos nusikalstamos veikos iš esmės rodo atmestiną, abejingą požiūrį į įstatymų reikalavimų laikymąsi, tiek padaryti nusižengimai, tiek ir nusikalstamos veikos yra tokio požiūrio pasekmė. Todėl, nors V. P. apeliacinės instancijos teismui patvirtino, jog dėl nusikalstamos veikos padarymo nuoširdžiai gailisi, daugiau nepažeidinės įstatymų, neigiamai vertina savo elgesį, kas laikytina svarbiomis aplinkybėmis, tačiau kitų aptartų aplinkybių kontekste tai neleidžia teisėjų kolegijai pagrįstai manyti, jog nuteistasis, atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos buvimo.

16. Kita vertus, teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs pagrįstą išvadą apie nuteistojo motinos I. P. asmenybės tinkamumą būti laiduotoja, nepagrįstai konstatavo, kad vis dėlto nėra BK 40 straipsnio 3 dalyje nurodytos sąlygos, t. y. galimybės V. P. motinai I. P. daryti teigiamą įtaką nuteistajam. Šiame kontekste pažymėtina, kad galimos teigiamos laiduotojo įtakos kaltininkui darymo galimybės vertinimas yra perspektyvaus, o ne retrospektyvaus pobūdžio, t. y. vertintina potencialaus laiduotojo galimybė daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ateityje, o ne kokią įtaką šis asmuo padarė iki nusikalstamos veikos padarymo. Dėl to šiuo atveju galimybės I. P. pripažinti tinkamu laiduotoju nagrinėjamoje byloje, be kita ko, nepaneigia nuteistojo padarytų administracinių nusižengimų kiekis, padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės, nes nenustatyta, ar apie minėtus įstatymų pažeidimus, vykusį tyrimą ir jo metu padarytus nusižengimus I. P. žinojo. I. P. prašymą teismui dėl kaltininko perdavimo jos atsakomybei pagal laidavimą pateikė 2023 m. vasario 8 d., vėliau šio termino nenustatyta naujų V. P. nusižengimų ar nusikalstamų veikų, todėl atsižvelgiant į teigiamai I. P. asmenybę charakterizuojančius duomenis, detaliai aptartus pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė apie BK 40 straipsnio 1, 3 dalyje numatytų sąlygų nebuvimą. Tačiau, nagrinėjamu atveju nenustačius BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos laidavimo taikymo sąlygos, ši aplinkybė pati savaime neapsunkina nuteistojo V. P. teisinės padėties ir šioje dalyje nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio.

Dėl baudžiamojo įstatymo pakeitimų

17. Skundžiamu nuosprendžiu V. P. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, be kita ko, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2019 m. liepos 19 d. iki 2019 m. liepos 22 d. paslėpė UAB „V. n.“ buhalterinės apskaitos dokumentus (finansinės apskaitos dokumentus ir finansinės apskaitos registrus), t. y. imitavo UAB „V. n.“ dokumentų perdavimą apie nusikalstamos veikos darymą nežinančiai Ukrainos Respublikos pilietei O. K. Tokiu būdu tyčia paslėpė UAB „V. n.“ buhalterinės apskaitos dokumentus (finansinės apskaitos dokumentus ir finansinės apskaitos registrus) ir dėl to, nesant UAB „V. n.“ 2018 m. sausio 1 d. – 2019 m. spalio 17 d. laikotarpio bendrovės ūkines operacijas ir ūkinius įvykius patvirtinančių dokumentų: ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, atsargų, kasos ir banko operacijų, skolų (skolų įmonei, įmonės įsipareigojimų, atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis), pirkimo ir pardavimo operacijų apskaitos dokumentų, iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 17 d. Šioje baudžiamojoje byloje V. P. inkriminuoto minėto nusikaltimo padarymo metu, kaltinamojo akto surašymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojo BK 222 straipsnio 1 dalies 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija. Tačiau, vykstant bylos apeliaciniam procesui, 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), pagal kurią pasikeitė minėtos V. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos teisinis vertinimas.

18. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

19. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 222 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu įsigaliojusią naują BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi, pagal naujai įsigaliojusią BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją papildomai atsirado naujos alternatyvios veikos – nesaugojo, netvarkė ir neorganizavo bei naujas požymis – alternatyvūs padariniai – didelė žala. Šioje byloje V. P. inkriminuotas BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas pasireiškė tuo, kad jis nuo 2019 m. liepos 19 d. iki 2019 m. liepos 22 d. paslėpė UAB „V. n.“ buhalterinės apskaitos dokumentus (finansinės apskaitos dokumentus ir finansinės apskaitos registrus), t. y. imitavo UAB „V. n.“ dokumentų perdavimą apie nusikalstamos veikos darymą nežinančiai Ukrainos Respublikos pilietei O. K. Tokiu būdu tyčia paslėpė UAB „V. n.“ buhalterinės apskaitos dokumentus (finansinės apskaitos dokumentus ir finansinės apskaitos registrus) ir dėl to, nesant UAB „V. n.“ 2018 m. sausio 1 d. – 2019 m. spalio 17 d. laikotarpio bendrovės ūkines operacijas ir ūkinius įvykius patvirtinančių dokumentų: ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, atsargų, kasos ir banko operacijų, skolų (skolų įmonei, įmonės įsipareigojimų, atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis), pirkimo ir pardavimo operacijų apskaitos dokumentų, iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 17 d. Atsakomybė už tokią veiką numatyta ir naujos redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalyje. Todėl pirmosios instancijos teismo V. P. yra pagrįstai nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes BK 222 straipsnio 1 dalies nuostatų, įsigaliojusių nuo 2023 m. birželio 1 d., pakeitimas nuteistojo V. P. veikos kvalifikavimui įtakos neturi.

20. Kita vertus, naujoje BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijoje pakito sankcijoje nustatytų bausmių rūšys. Iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusioje BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo numatytos šios alternatyvios bausmės: bauda, areštas, laisvės atėmimas iki 4 metų. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje naujoje BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta nauja alternatyvi bausmė – laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančioje BK 222 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinama nauja laisvės atėmimo bausmei alternatyvi bausmė – laisvės apribojimas, ši norma, lyginant su BK 222 straipsnio 1 dalimi (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), švelnina nuteistojo teisinę padėtį. Esant šiai teisinei situacijai, naujasis baudžiamasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Todėl V. P. nusikalstama veika, skundžiamame nuosprendyje kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), perkvalifikuotina į BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

21. Šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi V. P. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikavus pagal naują baudžiamojo įstatymo redakciją, turi būti peržiūrėtas ir bausmės paskyrimo klausimas. Nustatydamas bausmės rūšį ir dydį V. P. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nusikaltimą finansų sistemai, kurį baudžiamasis įstatymas šiuo metu priskiria apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimas yra baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Nustatydamas bausmės rūšį ir dydį nuteistajam V. P., apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia į jo asmenybę. Nuteistasis yra jauno amžiaus, dirba, yra vedęs, turi šeimą, kurioje augina ir išlaiko du nepilnamečius vaikus. Nustatyta V. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta, anksčiau neteistas, tačiau daug kartų baustas administracine tvarka. Taigi, nors V. P. teisiamas pirmą kartą, tačiau nuolat ir sistemingai daromi administraciniai nusižengimai rodo, kad V. P. linkęs pažeidinėti įstatymų reikalavimus, o skiriamos pakankamai švelnios nuobaudos V. P. elgesiui iš esmės teigiamos įtakos nedaro.

22. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, V. P. už apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, paskyrė straipsnio sankcijoje numatytą švelniausios rūšies bausmę – baudą, jos dydį nustatydamas šiek tiek didesnį nei minimalus, kuris skiriamas už apysunkius nusikaltimus (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas) – 300 MGL (15 000 eurų). Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisinio pagrindo koreguoti už šios nusikalstamos veikos padarymą V. P. paskirtos bausmės, todėl už nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą V. P. jau išdėstytų argumentų pagrindu paliktina tos pačios rūšies ir dydžio bausmė, kuri yra teisinga, adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. P. gynėjo advokato Liudo Paltanavičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, V. P. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjos Ieva Gavelytė-KalytienėJurgita MačionytėSonata Raupėnaitė-Lekarauskienė