Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „U.“ (duomenys neskelbtini), susituokęs, auginantis du mažamečius vaikus, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis V. P. apklausiamas teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gruodžio mėnesį nusipirko UAB „V.“ iš savo buvusio partnerio, su kuriuo sukonfliktavo. Gruodžio mėnesį buvo įmonės „V.“ direktoriumi, bet niekada nebuvo tos įmonės akcininku. Lapkričio pabaigoje, jį išmetė iš įmonės, apkaltino įvairiais dalykais, bet jis (kaltinamasis) įrodė buvusiam savininkui, jog buvo neteisingai apkaltintas. Jį (kaltinamąjį) palaikė įmonės darbuotojai. Nusipirko UAB „V.“, kad nebeliktų buvusio partnerio, įmonės darbuotojai norėjo dirbti su juo (kaltinamuoju). Įmonės direktoriumi tapo apie gruodžio 15 d. Paaiškėjo, kad jo buvęs partneris, akcininkas, kuris įmonėje dirbo komercijos direktoriumi, pridirbo daug dalykų. Kai perėmė įmonę, bandė vystyti veiklą, turėjo projektų, statybos užsakymų. 2019 m. kovo mėnesį viskas pradėjo griūti, nes daug užsakovų stabdė mokėjimus, nevykdė atsiskaitymų laiku, todėl susidarė tokia grandinė, kad negalėjo atsiskaityti su tiekėjais, rangovais, nes patys neturėdavo pinigų. Kai pamatė, kad yra tokia situacija, kad turi objektų, kad galėtų vystyti veiklą, bet neturi lėšų, iš ko tai vykdyti. Pradėjo ieškoti investuotojo, partnerio, kas galėtų padėti įmonei. Buvo įdėta daug skelbimų, kuriuose buvo ieškoma partnerio, investuotojo ar kas suteiktų paskolą įmonei. Tas procesas truko apie porą mėnesių. Skelbimai buvo įdėti apie kovo mėnesį. Kai įdėjo skelbimus, buvo susidomėjimas, buvo daug skambučių, vyko daug susitikimų, buvo bandoma išsiderėti, kad kas nors išpirktų dalį akcijų ar investuotų. Susiklostė situacija, kad niekas į tą įmonę neinvestavo, problemų daugėjo. Kadangi tai buvo jo (kaltinamojo) pirma įmonė, nesuprato, kaip viską daryti. Iš tų visų skambučių, atsirado A., kuris paskambino ir pasiūlė susitikti, pasakė, kad žino, kaip padaryti, kad jam (kaltinamajam) neliktų problemų. Susitiko su A. Molėtuose esančioje „Neste“ degalinėje. A. pasakė, kad (duomenys neskelbtini) gali išpirkti visą įmonę ir „nebus tau jokių problemų“. A. labai nedaug klausinėjo. A. klausė, ar įmonė skolinga, ką įmonė turi. Jis (kaltinamasis) atsakė, kad įmonė turi kelis automobilius, atestatą ypatingiems statiniams. A. neatrodė rimtas pirkėjas.Jis (kaltinamasis) buvau desperacijoje, skolininkai skambindavo jam per dieną po 10-15 kartų, neturėjo su kuo pasitarti, advokatui pinigų neturėjo, nes įmonėje nebuvo pinigų, jis (kaltinamasis) pats savo pinigų neturėjo, nes vienintelis pajamų šaltinis buvo įmonė, todėl sutiko su A. pasiūlymu. Tuo metu jam (kaltinamajam) atrodė, kad tai vienintelė išeitis, kaip galima pabėgti iš tos situacijos. Dabar supranta, kad tai buvo blogas sprendimas, tačiau tuo metu buvo daug problemų, turėjo gimti vaikas. A. pasiūlė nupirkti tą įmonę. Dar kartą su juo susitiko (duomenys neskelbtini) gatvėje. Susitarė, kad jis nupirks įmonę, kad dar kažkoks jo žmogus perduos pirkėjo dokumentus, jis (kaltinamasis) turėjo užsakyti notarą, kad būtų paruošta pirkimo-pardavimo sutartis. Buvo perduoti O. K. dokumentai, ji turėjo būti įmonės pirkėja. Jis (kaltinamasis) notarą. Pas notarą atvyko A. Kaip suprato, jis buvo vertėjas, atsivežė O. K., jai vertė, kažką jai aiškino. Jis (kaltinamasis) rusiškai nekalba. Paskui paaiškėjo, kad O. K. nežinojo, ką daro, ką perka. Jis (kaltinamasis) suprato, kad nei A., nei O. K. neplanavo vykdyti veiklos, bet jis (kaltinamasis) galvojo, kad O. K. žino, ką daro, ką perka. Įvyko notarinis sandoris, pas notarą pasirašė visus dokumentus, visus priėmimo, perdavimo aktus. Dokumentai O. K. nebuvo perduoti, bet juos pasiėmė A. Sandoris įvyko ar ketvirtadienį, ar penktadienį, o A. dokumentus pasiėmė savaitgalį. Jis (A.) viską išsivežė, dokumentų labai daug nebuvo, tik keli maišai. Po to jis (kaltinamasis) su jais kontaktų neturėjo. Jis (kaltinamasis) suprato, kad O. tampa įmonės direktore ir akcininke, kad ji perka įmonės akcijas. Suprato, kad jie perka įmonę ir, kad jie nevykdys veiklos. Tačiau jis suprato, kad tai fiktyvus įmonės pardavimas, jis (kaltinamasis) tikrai nežinojo, ką jie veiks su įmone. Buvo aišku, kad tai fiktyvus įmonės pardavimas, nes jeigu A. būtų siekęs vykdyti veiklą, jis būtų labiau domėjęsis įmone. Įmonėje buvo automobilių, todėl galvojo, kad jie kažką darys su automobiliais. Tačiau nežino, kodėl pirkėjai automobilių nepasiėmė (automobilius pasiėmė bankroto administratorius). Mano, kad O. netapo realia įmonės direktore, nes viską reguliavo A. O. K. įmonės direktore tapo tą pačią dieną, kai pardavė įmonę. Jis (kaltinamasis) A. sumokėjo 3 000 Eur, kad surastų žmogų, kuris nupirktų įmonę, sutvarkytų dokumentus ir užregistruotų Registrų centre. Šiuos pinigus sumokėjo A. per du kartus, po 1 500 Eur. taip pat mano, kad A. kažkiek sumokėjo O. Po pardavimo, jis (kaltinamasis) veiklos nevykdė. Buvo paliktas įgaliojimas kolegai, bet realiai įmonė jokios veiklos nebevykdė. Daugiau tų dokumentų jis (kaltinamasis) nematė. Dabar jis (kaltinamasis) elgtųsi kitaip, kreiptųsi dėl bankroto, neparduotų tos įmonės, bet tuo metu buvo labai bloga situacija, labai blogai jautėsi, buvo vienas ir neturėjo su kuo pasitarti. Sutinka, kad pagamino netikrą kasos pajamų orderį, priėmimo-perdavimo akto (O. pasirašė ant akto, bet jai dokumentų neperdavė), nesutinka dėl notarinės sutarties, nes šią sutartį parengė notaras, bet jis (kaltinamasis) notarui nepasakė tikrovės atitinkančios informacijos. Kai buhalterei sakė apie investuotoją, kai prašė sudaryti dokumentų perdavimo-priėmimo sutartį, jai sakė netiesą. O. ikiteisminio tyrimo metu nemelavo.

Teismui pagarsinus dalį liudytojos D. K. parodymų (t. 4, b. l. 14-16), kaltinamasis nurodė, kad datų jau nepamena, bet pamena, kad A. dokumentus pasiėmė savaitgalį. Įmonės darbuotojams nepasakė, kad įvyko įmonės pardavimas, nes nenorėjo to sakyti, buvo sunki situacija. Tuo metu su buhalterėmis dirbo tame pačiame pastate (duomenys neskelbtini). buhalterė sėdėjo pirmame aukšte, o jis antrame. Tuo metu įmonėje buvo nemažai darbuotojų. Nėra psichologiškai stiprus, kad galėtų viską papasakoti darbuotojams. Nekalbėta su darbuotojais, buhaltere, kad pardavus įmonę, vyks veiklos tęstinumas. Taip pat, kai pardavė įmonę, apie tai, kad įmonė tęs savo veiklą su darbuotojais nekalbėjo. Kai buhalterė pasigedo dokumentų, tada jai pranešė, kad įmonė yra parduota. Mano, kad buhalterei nepaaiškino, kokia veikla įmonė užsiims. Jis (kaltinamasis) žinojo, kokie duomenys teikiami Registrų centrui. Po pardavimo pirkėjai važiavo į Registrų centrą, o jis (kaltinamasis) tame nedalyvavo. Jis (kaltinamasis) nežinojo, kieno kontaktiniai duomenys bus nurodyti Registrų centrui. Tuo metu įmonė turėjo internetinį puslapį, bet nežino, ar jis tuo metu buvo veikiantis. Jis pats kontaktų nekeitė. Pardavė įmonę, atrodė, kad viskas gerai. Žino, kad keitė vieną įmonės registracijos adresą. Tada įmonė buvo registruota jo bute. Kai pardavė butą, pirkėjas paprašė išregistruoti, tada įmonę perregistravo kitu adresu. Buvo priimtas blogas sprendimas, neturėjo taip elgtis, neturėjo būti tokio pardavimo, nes toks sprendimas niekur neveda.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų pripažino visiškai, padarytos veikos nėra labai sunkios, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir prokurorei pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai:

Liudytojos D. K. 2020 m. gegužės 19 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad nuo 2019 m. dirbo UAB „V.“ (duomenys neskelbtini), ją pakvietė direktorius V. P.. Kai pradėjo dirbti, įmonėje dirbo jau apie 13-15 žmonių, tačiau tikslaus skaičiaus nurodyti negali. Visų darbuotojų nematė ir nepažinojo betarpiškai, nes kai kurie jų dirbo objektuose ir jie nesusitikdavo, nors ji ir tvarkė visus dokumentus, susijusius su darbuotojų priėmimų į darbą, atleidimais, darbo užmokesčio paskaičiavimais. (duomenys neskelbtini) veikė kelios įmonės, kiek žino, jos nebuvo susijusios su UAB „V.“, išskyrus įmonę „L.“, kuri šiuo metu vadinasi „U.“. Tačiau įmonės „L.“ apskaitos ji netvarkė, nors, kiek suprato, ji buvo susijusi su UAB „V.“. UAB „V.“ minėtame pastate užėmė du kabinetus, viename jų dirbo direktorius V. P., statybos direktorius A. S., ir V. P. pavaduotojas K. B.. Kai pradėjo dirbti, buhalterinės apskaitos dokumentų bendrovėje praktiškai nebuvo, jai buvo išskirtas kompiuteris, instaliuota buhalterinė programa „Finvalda“. Iš UAB „E.“, kuri iki tol tvarkė apskaitą, per maždaug per 3-4 mėnesius perėmė buhalterinius dokumentus. Visi einami dokumentai nuo jos darbo pradžios jau buvo pas ją. Vienu metu, kol vyko dokumentų perdavimas, jie su „E.“ darbuotoja galėjo matyti tuos pačius duomenis, formuoti ataskaitas. Ji dirbo su naujais dokumentais, o „E.“ darbuotoja, tvarkiusi bendrovės apskaitą, Ž. V., dirbo su 2018 metų dokumentais. Iki 2019 m. kovo mėnesio įmonė, jos nuomone, funkcionavo normaliai, po to dėl įplaukų stygiaus pradėjo strigti veikla, tai yra atsiskaitymai su tiekėjais, su SODRA, darbuotojais, atitinkamai kaupėsi skolos. Nepakankamas pajamų gavimas stabdė bendrovės veiklą, pradėjo į bendrovės elektroninį paštą, kurį ji administravo, (duomenys neskelbtini) gauti pranešimus iš antstolių, pradžioje tai buvo tik priminimai. Kadangi pagal bendrovės politiką atsiskaitymus ir mokėjimus vykdė tik bendrovės direktorius, todėl ji pati niekaip negalėjo spręsti skolų grąžinimą ir/ar sudarinėti skolų grąžinimo grafikus ir tiesiog apie kiekvieną gautą laišką nedelsiant informuodavo elektroniniu paštu direktorių. Atsiskaitant su mokesčių inspekcija pradžioje problemų nekilo, nes turėjo grąžintiną pridėtinės vertės mokestį, tačiau vėliau, tiksliau datos nurodyti negali, susikaupė ir mokesčių skolos. Gavus 2019 metais kovo-balandžio mėnesį 2018 metų bendrovės pelno nuostolių ataskaitą už 2018 m., pasimatė finansiniai bendrovės rezultatai, kurie buvo neigiami, t. y. metai buvo nuostolingi, kas rodo, kad išlaidų, pirkimų buvo daugiau nei pajamų ir apmokėtų užsakymų. Įmonė su tiekėjais buvo sudariusi sutartis ir už prekių gavimą turėjo mokėjimo atidėjimo terminus. Ji kaip buhalterė galėjo tik pasiimti bankinių mokėjimų išrašus, apie mėnesį laiko ji net nerengė bankinių apmokėjimų projektų, šiuos įgaliojimus gavo tik 2019-03-08. Prie internetinės bankininkystės jungdavosi naudodamasi elektroniniu parašu, kompiuterinė programa buvo bendrovės serveryje, o ji savo kompiuteriu prie jo prisijungdavo. Nuo tos dienos, kai jai buvo perduota visa bendrovės buhalterija, tai buvo apie 2019 metų gegužės mėnesį, visi bendrovės dokumentai buvo saugomi prie jos darbo stalo segtuvuose, lentynoje. Maždaug nuo 2019 m. balandžio mėnesio tiek į savo elektroninį paštą, tiek paprastu paštu pradėjo gauti įvairius dokumentus iš tiekėjų, antstolių ir teismų dėl skolų nemokėjimo. Apie tai nedelsiant informuodavo direktorių V. P., šis reaguodavo blogai, t. y. surinkdavo pasitarimus, į kuriuos pasikviesdavo ją, A. S., K. B.. Susirinkimų metu V. P. sakydavo, kad trūksta pinigų, kad reikia kreiptis į bankus dėl vartojamosios paskolos, taip pat buvo ne kartą kalbama apie partnerio-investuotojo paieškas. V. P. minėdavo, kad daug su kuo kalbėdavo (vardų, pavardžių, įmonių pavadinimų neminėdavo), daug kas susidomėdavo, tačiau rimtas ir konkretus investuotojas nebuvo rastas. V. P. sakydavo, kad bendrovė turėtų stipriau dirbti, atlikti darbų aktyvavimą, kad atsirastų įplaukų, tačiau tiek K., tiek A. sakė, kad kiek galima darbai vyksta, viskas daroma. Ji ruošė paklausimus kredito įmonei, atrodo, „S.“, Šiaulių bankui, buvo ir kitos kredito įstaigos, dėl vartojamosios paskolos suteikimo, tačiau jų paraiškos buvo atmetamos ir teigiamo atsakymo jie nesulaukė, nes bendrovės rodikliai buvo blogi. Tačiau V. P. ir toliau ne kartą minėjo, kad yra kažkoks žmogus, kuris yra rimtai susidomėjęs ir planuoja investuoti į bendrovę. Vieno tokio susirinkimo metu, galimai 2019 m. birželio mėnesį, V. P. sakė, kad yra investuotojas, tiksliai kas tas investuotojas neįvardino, tik sakė kad yra deramasi. Ji tiksliai nežinojo, kam priklauso bendrovės akcijos. Po šio susirinkimo, galimai birželio pabaigoje, V. P. jai pasakė paruošti dokumentus ir jų perdavimo aktą, nes bus naujas akcininkas ir jis norės perimti visą informaciją. Ji suprato, kad bus dar vienas akcininkas - naujas investuotojas ir jam būtina susipažinti su situacija bendrovėje. Ji suprato, kad kalba eina apie naujojo investuotojo atėjimą, nežinojo apie ketinimus parduoti įmonę. Ji manė, kad šis naujas žmogus ateis naujai vadovauti ir bendrovė dirbs toliau tiesiog su nauju vadovu. Ji, kaip ir priklauso, tvarkingai sutvarkė visus segtuvus, nugarėlėse užvardino, kokie dokumentai segtuve yra ir parengė pagal segtuvus dokumentų priėmimo - perdavimo aktą. Tai, ką buvo užrašiusi segtuvų nugarėlėse, įrašė šiame akte. Dokumentus perdavimui ruošė apie savaitę laiko. Tvarkant dokumentus darbe V. P. jai pasakė, kad pas notarą akcijų pardavimas vyks 2019-07-04 dieną, ji suprato, kad vyks kapitalo perskirstymas, t. y. bus parduota dalis akcijų, nes ateina naujas partneris-investuotojas. Be to, jai nebuvo duoti nurodymai ruošti įsakymą dėl vadovo pasikeitimo, naujo vadovo paskyrimo ir pan. Ji manė, kad po dalies akcijų pardavimo naujas investuotojas gal nevadovaus įmonei ir nebus jos darbuotojas, nes visaip būna. Minėtą aktą baigė parengti 2019-07-03 ir elektroniniu paštu nusiuntė bei atspausdintą nunešė V. P.. Kadangi nežinojo, kas dokumentus priims, neįrašė perėmėjo pavardės. 2019-07-04, kiek pamena, buvo ketvirtadienis, darbe ryte V. P. jai pateikė pasirašyti šį aktą. Šiame akte šalia savo vardo ir pavardės ji pasirašė. Ji pasirašė dviejuose šio akto egzemplioriuose, kuriuose iki jos jokie kiti asmenys nebuvo pasirašę ir nebuvo nurodyta, kas priims dokumentus. Jai pasirašius, jis šiuos aktus pasiėmė ir išvyko, pasakė, kad važiuoja pas notarą forminti akcijų pardavimo. Dokumentai visi buvo likę toje pačioje lentynoje, šalia jos darbo vietos. Ji ir toliau, po 2019-07-04, dirbo šioje bendrovėje, dokumentai buvo šalia jos darbo vietos. 2019-07-04, viskas nutilo, V. P. nieko nesakė apie naują investuotoją ar naują vadovą, todėl darbas vyko įprastai ir ji manė, kad jis ir toliau yra bendrovės vadovas. Ji vis laukė, kad ateis tas naujas akcininkas - investuotojas, manė, kad juos supažindins, galima bus papasakoti apie situaciją bendrovėje, tačiau jokios informacijos apie naująją investuotoją jiems V. P. nesakė. Ir jos skubiai suruošti bendrovės buhalteriniai dokumentai taip ir liko jos kabinete. Atėjusi į darbą 2019-07-22, pirmadienį, pamatė, kad dokumentų lentynose nėra, nors 2019-07-19 dieną išeinant po darbo dokumentai lentynose buvo. Nebuvo tų dokumentų segtuvų, kurie buvo nurodyti perdavimo-priėmimo akte. Ji labai susinervino, nes yra atsakinga už dokumentus, o jie dingo. Ji pasirašė dokumentų perdavimo-priėmimo akte, tačiau tikrai nedalyvavo juos perduodant ir nematė kam, kur ir kokiomis aplinkybėmis tai vyko. Ji kabinete dirbo kartu su sąmatininke A. R., taip pat dirbančia UAB „V.“. Ji pradėjo garsiai kalbėti, kad dingo dokumentai, A. R. pasakė, kad nežino, kur dokumentai bei pasakė, kad net nepastebėjo, kad dokumentų nėra. Ji parašė V. P. elektroninį laišką ir šis taip pat elektroniniu paštu atsakė, kad „sekmadienį įmonės pirkėjai susirinko likusius dokumentus, informuos, kad perduoti likusią informaciją dėl buhalterijos“. Kadangi ji nematė jokio įsakymo, kad V. P. atleistas iš direktoriaus pareigų ar pervestas į kitas pareigas, tai bendrovės dokumentus ir toliau jam siuntė elektroniniu paštu, ji manė, kad jis ir toliau eina vadovo pareigas. 2019- 07-18 V. P. jai atsiuntė elektroninį laišką, kuriuo informavo, kad jis nuo liepos mėn. 1 dienos, jau nebedirba UAB „V.“, tačiau ji negavo jokio pranešimo apie vadovo pasikeitimą, apie jo atleidimą. Jai, kaip buhalterei, buvo keista, nes asmenų priėmimą ir atleidimą iš darbo atlikdavo ji. Jokie nauji UAB „V.“ vadovai ar akcininkai į ją nesikreipė. Ji bandė pati jų ieškoti, radusi internete informaciją apie O. K., neva, UAB „V.“ vadovę. Tinklapyje buvo nurodytas jos telefonas (telefono nepamena) ir ji tuo telefonu paskambino, tačiau prisiskambinti taip ir nepavyko, nors skambino kelis kartus. Ji klausė K. B., kas dabar pasirašys, nes V. P., atsiuntė jai laišką, kad jau nebedirba bendrovėje, minėjo, kad šis turi O. K. įgaliojimą, o šis nurodė jai į telefoną ir pasakė: „Skambink, kas tau ten atlieps.“. Ji suprato, kad K. B. realiai su O. K. nekontaktavo. Tačiau, kai jai reikėjo paruošti dokumentą dėl A. S. atleidimo, K. B. jai padavė bendrovės firminį blanką neužpildytą, bet su jame jau buvusiu O. K. parašu. A. S. išėjo savo noru, nes kaip sakė, tokios gėdos neturėjo ir buvo labai piktas dėl to, kad nevykdomi atsiskaitymai su tiekėjais, aiškino, kad įmonės vardu tarėsi su tiekėjais, žadėjo, kad bus tinkamai atsiskaitoma, o dabar neaišku į ką kreiptis. Sakė, kad dėl tokių neatsakingų veiksmų tik savo reputaciją susigadins. P. A. nepažįsta, jai dirbant įmonėje šis jau joje nedirbo, bet teko apie jį girdėti. Kiek jai žinoma, 2019 m. liepą įmonės įsiskolinimas buvo apie 150 000 Eur. V. P. pasiūlymu ji nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio pradėjo dirbti ir įmonėje UAB „U. A.“, įsikūrusioje taip pat (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugsėjį SODRA ją atleido iš darbo UAB „V.“. Šiuo metu dirba UAB „U. A.“ (duomenys neskelbtini), V. P. yra šios bendrovės direktorius. Savaitgaliais UAB „V.“ būstinėje, kurioje buvo jos darbo kabinetas, vyko darbai, patalpos nebuvo saugomos. Į patalpas galima buvo patekti atrakinus raktu ar kortele. Ji pati niekada nematė O. K., nežino kaip vyko buhalterinių dokumentų perdavimas ir kam būtent jie buvo perduoti bei kur šiuo metu jie yra (t. 4, b. l. 14-16).

Liudytojos A. R. 2020-05-19 ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2018 metų pavasarį pradėjo dirbti UAB „V.“, kurios būstinė buvo (duomenys neskelbtini) g., namo numerio nepamena, (duomenys neskelbtini). Prieš pat Naujuosius 2019 metus, galimai spalio ar lapkričio mėnesiais, jie persikraustė į patalpas (duomenys neskelbtini). Jos su bendrovės vyriausiąja buhaltere D. K. dirbo viename kabinete. Kitame kabinete dirbo bendrovės direktorius V. P., jo pavaduotojas K., taip pat statybų direktorius A. S.. Visą laiką, kurį ji dirbo minėtoje bendrovėje, direktoriumi buvo V. P.. Ji dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose, pagal darbo funkcijas ji apskaičiuodavo statybų projektų sąmatas, taip pat darydavo atliktų darbų aktus remiantis statybos darbų vykdymo žurnalais. Žino, kad visą laiką, kol ji dirbo bendrovėje, jai vadovavo V. P. ir būtent su juo ji derino savo darbus. Vėliau į bendrovę atėjus dirbti A. S., būtent jis ir tapo jos tiesioginiu vadovu. Bendrovėje niekas neinformuodavo darbuotojų apie vadovų ar akcininkų pasikeitimus. Bendrovėje nebuvo praktikos informuoti darbuotojus. Po 2019 metų Naujųjų metų P. jau nesirodydavo, jis net nebuvo persikėlęs į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Kaip tai atsispindėjo dokumentuose ji nežino, jos darbas nuo to nepasikeitė, nes kaip buvo V. P. jos vadovu, taip ir liko. Persikraustant V. pasakė, kad „dabar aš būsiu vienas šeimininkas“, tačiau ką būtent tai reiškė nežino, spėja tai reiškė, kad V. nusipirko bendrovės akcijas iš P. Jai nežinoma apie akcijų pardavimą (duomenys neskelbtini) pilietei O. K.. Niekada jos nematė, niekada su ja nebendravo. Niekada apie ją nieko V. P. ar kuris nors kitas bendrovės atsakingas asmuo neužsiminė. Taip pat jos niekas neinformavo apie vadovo ir/ar akcininko pasikeitimą. Ji visą laiką manė, kad V. P. buvo ir yra vadovas, kol 2019 metų vasaros pabaigoje ji atsitiktinai pasižiūrėjo rekvizituose bendrovės informaciją. Pamatė, kad tinklapyje rekvizitai.lt nurodyta, kad bendrovės vadovė yra kažkokia visiškai negirdėta ir nematyta moteris vardu O. K.. Į minėtą tinklapį užėjo, nes norėjo pamatyti, ar yra įsiskolinimas SODRAI, nes atlyginimas buvo mokamas nereguliariai. Jai nežinoma apie bendrovės buhalterinių dokumentų perdavimą, kam, kada ir kokiomis aplinkybėmis jie buvo perduoti nežino. O. K. nematė. Pamena, kad 2019 m. liepą, vieną dieną po išeiginių atėjusios į darbą pamatė, kad dokumentai dingo. Tiksliau ji matė, kad D. K. sutvarkyti dokumentai visada stovėjo ant lentynos jai už nugaros jų bendrame kabinete, tačiau tą dieną, tai buvo pirmadienis, ji staiga jos paklausė: „O kur dingo dokumentai?“ ir būtent tada ji atkreipė dėmesį, kad iš tikrųjų buhalteriniai UAB „V.“ dokumentai dingo. D. pradėjus garsiai apie tai kalbėti, atėjęs V. pasakė, kad savaitgalį dokumentus paėmė. Jis išsireiškė maždaug taip „Paėmė tas kam reikėjo“. Daugiau ji neklausinėjo. Ir toliau viskas vyko įprastai, taip lyg V. P. kaip buvo taip ir liko bendrovės vadovu (t. 4, b. l. 19-20).

Liudytojo E. M. (E. M.) 2021-06-17 ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad maždaug nuo 2015 metų rudens pradžios jis pasitraukė nuo aktyvios veiklos įmonėje ir liko tik įmonės akcininku, nors formaliai vadovo pareigose liko iki pat 2016-05-17, kai šias pareigas užėmė V. P.. Po kuriuo laiko buvo pakeistas ir įmonės pavadinimas į UAB „V.“, nes tai jau buvo P. ir V. projektas. V. P. jis pažįsta kaip P. draugą, jie su juo nėra ir nebuvo nei draugai, nei kolegos. 2018 metų pabaigoje ar 2019 metų pradžioje, bet buvo žiema, į jį kreipėsi P. klausdamas ar jis neprieštarauja, kad jis pakeistu tuometinį UAB „V.“ direktorių V. P., pastarajam nežinant, kol, kiek jis suprato, V. atostogavo. P. pasakė, kad V. pasisavino ženklią pinigų sumą P. nežinant, tikslios sumos jis neįvardijo. 2019 metų vasarą, tikslios datos nepamena, bet galėjo būti porą dienų prieš 2019-07-04, jam paskambino V. ir pasakė, kad jis parduoda savo akcijas (jis iš P. jau ankščiau girdėjo apie tai, kad P. savo akcijas pardavė V.). Norėtų pasakyti, kad jis pats 2019 metų, galimai, pavasarį, sužinojo, kad V. nusipirko iš P., akcijas siūlė V. nusipirkti jo (E. M.) akcijų dalį už įmonės skolą, tačiau jis nesutiko. Jis paklausė ar jam tinka data atvykti pas notarą ir jis sutiko, vienintelė jo sąlyga buvo, kad leistų jam persirašyti jo naudojamą mobiliojo ryšio telefono numerį, kuris vis dar priklausė UAB „V.“, jo vardu. V. sutiko. 2019-07-04 jie su V. susitiko pas notarą. Tada jis pirmą ir paskutinį kartą pamatė moterį, kuriai V. pardavė jo turimas UAB „V.“ akcijas. Jis tik tada pamatė, kad akcijos priklauso ne V., o įmonei „L.“. Kartu su moterimi buvo dar lyg tai vertėjas, nes moteris visiškai nesuprato lietuviškai. Jis nepamena moters vardo ir pavardės, tačiau, susipažinęs su jam parodytu 2019-05-01 UAB „V.“ visuotinio akcininku susirinkimo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), atpažino jos vardą ir pavardę — O. K.. Šį sprendimą jie pasirašė pas notarą. Taip pat jis pasirašė notaro paruoštą dokumentą, kad jis neprieštarauja, jog V., tiksliau UAB „L.“ parduotų savo akcijas (duomenys neskelbtini) pilietei O. K.. 2019-07-04 pareiškimą, kad jis atsisako pirmumo teisės pirkti UAB „V.“ akcijas, pasirašė tikrai jis. Norėtų pasakyti, kad apie tai, jog akcijos parduodamos (duomenys neskelbtini) jis tuo metu jau žinojo, bet nepamena kas jam tai pasakė, tikrai ne V. Jam dalyvaujant nei pinigai už akcijas, nei įmonės dokumentai tikrai nebuvo perduodami. Kur ir pas ką šiuo metu yra įmonės dokumentai jam nežinoma. Savo UAB „V.“ akcijas jis nepardavė iki šios dienos. Jau po pardavimo jis ieškojo informacijos apie moterį iš (duomenys neskelbtini), kuriai V. pardavė savo akcijas, nes manė, kad tai yra realus sandoris ir planavo pasiūlyti jai įsigyti jo šios įmonės akcijas (t. 4, b. l. 40-41).

Liudytojo K. B. 2020-07-31 ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad UAB „V.“ pradėjo dirbti prieš maždaug 4 metus. Darbą šioje įmonėje jam pasiūlė V. P., kuris tuo metu šioje įmonėje galimai buvo direktorius. Įmonėje jis dirbo darbų vadovu. Iš darbo buvo atleistas bankroto administratoriaus, tuo metu įmonė jau „žluginėjo“ ir jis jau pradėjo ir vystė savo verslą UAB „I.“. 2015 metų gale jis su P. A., V. P., ir L. L. įsteigė UAB „I.“, vėliau jis iš jų išsipirko jų turimas įmonės akcijas ir liko vieninteliu akcininku. Steigimo dokumentuose nurodytos veiklos srities nepamena, galimai statybų darbai. Kurį laiką įmonė jokios veiklos nevykdė, veiklą jis pradėjo vykdyti maždaug tuo metu, kai UAB „V.“ pradėjo žlugti. Jis nekontroliavo UAB „V.“ finansų, nesudarinėjo jokių sutarčių, tačiau matė, kad įmonė praktiškai visą jo darbo laiką joje turėjo tam tikrų problemų su finansais, tą aiškiai pamatė 2018 metais, kai gavę objektą (duomenys neskelbtini) g. neturėjo pinigų įsigyti medžiagų. Jam nežinoma kokiomis aplinkybėmis ir kokiomis sąlygomis UAB „L.“, atstovaujamai V. P., buvo parduotos P. A. priklausančios UAB „V.“ akcijos. Kitą UAB „V.“ akcininką - E. M. matė, tačiau su juo nebendrauja. 2019 metų pavasarį, kai įmonė „V.“ jau turėjo nemažai neįvykdytų finansinių įsipareigojimų ir buvo nepajėgi vystyti projektus, vienas jų — dėl (duomenys neskelbtini) progimnazijos (duomenys neskelbtini) fasado šiltinimo, trišalės sutarties pagrindu buvo perduotas jo vadovaujamai įmonei UAB „I.“. Jam nieko nėra žinoma apie UAB „L.“, atstovaujamos V. P., priklausančių UAB „V.“ akcijų pardavimą (duomenys neskelbtini) pilietei O. K.. O. K. nėra matęs, nėra bendravęs nei telefonu, nei elektroniniu paštu, susitikimuose su ja nedalyvavo. Taip pat nedalyvavo pasirašant UAB „V.“ pirkimo-pardavimo sutartį ir perduodant buhalterinės apskaitos dokumentus. Apie tai, kad UAB „V.“ akcijos parduotos (duomenys neskelbtini) pilietei O. K. jis sužinojo iš V. Dar iki akcijų pardavimo, apie 2019 metų pavasarį, V. kalbėjo, kad ieško investuotojo, tačiau plačiau apie tai, kaip yra ieškomas investuotojas jis nepasakojo. Į investuotojo paieškų procesą jis nesigilino ir V. apie investuotojo paiešką jam nepasakojo. Apie tai, kad UAB „V.“ akcijos parduotos (duomenys neskelbtini) pilietei O. K. jis sužinojo jau po kurio laiko. 2019 metų pabaigoje, tiksliau nepamena, pas jį į namus atvažiavo UAB „V.“ bankroto administratorius V. K., kuris papasakojo, kad pradėta bankroto procedūra ir jis ieško įmonės turto, o būtent, automobilių. Jis padėjo surasti įmonės automobilius (t. 4, b. l. 35).

Liudytojo A. S. 2020-09-14 ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad nuo 2018 metų birželio mėnesio jis dirbo bendrovėje „V.“ statybų vadovu. Kai atėjo dirbti, UAB „V.“ užsiėmė statybos darbais, bendrovei vadovavo V. P.. Iki tol nei vieno ten dirbusio asmens nepažinojo. Jo darbas įmonėje buvo vadovauti ir koordinuoti statybos objekte vykdomus darbus. Iš pradžių šioje bendrovėje buvo įdarbintas kitose pareigose – projektu vadovu, tačiau įmonėje nebuvo kvalifikuoto statybos vadovo, todėl jį direktoriaus įsakymu paskyrė į šias pareigas. Dirbdamas šioje bendrovėje atlikdavo ir projektų vadovo, ir statybų vadovo darbus. 2018 m. gruodžio mėnesį V. P. grįžus iš kelionės, apytiksliai apie savaitę laiko V. P. ir P. A. kartu dar lankydavosi įmonės UAB „V.“ patalpose. Tuo metu jis manė, kad įmonė priklauso jiems abiem. Nors įmonės darbuotojams, niekas iš įmonės vadovų (vadovais įmonėje buvo V. P. ir P. A., nes jie priimdavo sprendimus) oficialiai nepranešė apie įvykusį įmonės akcininkų ir vadovų pasikeitimą, vėliau iš V. P. sužinojo, kad P. A. pardavė savo turėtas įmonės UAB „V.“ akcijas V. P.. 2019 metais, prieš išeidamas iš darbo UAB „V.“, galimai liepos mėnesį, jis, turėdamas nedarbingumą, atvažiavo į ofisą kažkokiu klausimu, ir, sutikęs V. P., rūkymo metu iš jo išgirdo, kad jis pardavė įmonę UAB „V.“ investuotojai O., jokių kitų šios moters duomenų jis nenurodė. Daugiau informacijos apie tai, dėl kokios priežasties ir kokiomis aplinkybėmis įvyko šis pardavimas V. P. nepateikė. Tuo metu jau buvo dingę įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, nes įmonės buhalterė D. jam pasakė, kad įmonės dokumentai dingo. Buhalterė pasakė, kad pirmadienį, atėjus į darbą, pamatė, kad dokumentų nėra – lentyna, kurioje buvo įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai –tuščia. D. taip pat sakė, kad po to, kai ji pastebėjo dokumentų dingimą, V. P. jai pasakė, kad dokumentus pasiėmė nauja įmonės savininkė. Po poros dienų visi įmonės darbuotojai gavo elektroninius laiškus iš V. P., kuriuose buvo parašyta, kad oficialiai savininkė yra O., pavardės nepamena, ir kad V. P. jau nėra nei savininkas, nei direktorius. Kadangi įmonė UAB „V.“ buvo skolinga kitoms įmonėms, tarp kurių ir įmonei UAB „H.“, kurios savininką (duomenys neskelbtini) G. Č. jis pažįsta nuo anksčiau, taip pat kažkiek laiko pas jį yra dirbęs, jis G. papasakojo apie įtartiną įmonės UAB „V.“ pardavimą (duomenys neskelbtini). G., turėdamas pažįstamų Ukrainoje, pasidomėjo apie šią moterį ir sužinojo, kad jį gyvena (duomenys neskelbtini). Taip pat G. sužinojo, kad jokiu verslu O. neužsiima, tiesiog neva už pinigus sutiko fiktyviai įforminti įmonės UAB „V.“ pirkimo-pardavimo sandorį. Nežino, kaip asmenys iš Lietuvos ją surado ir kaip su ja susitarė dėl fiktyvaus įmonės UAB „V.“ pirkimo-pardavimo įforminimo. Kiek žino iš G. žodžių, O. atsisakė pateikti oficialų pareiškimą dėl įmonės UAB „V.“ sandorio sudarymo aplinkybių. Nors tiesioginių įrodymų apie tai asmeniškai neturi, bet iš visumos sužinotos informacijos suprato, kad yra pagrindas įtarti, kad įmonės UAB „V.“ pardavimas ukrainietei galimai buvo fiktyvus. Taip pat kiek žino, G. Č. kreipėsi dėl šių aplinkybių į Vilniaus FNTT pareigūnus, tačiau tolimesnių sprendimų ir veiksmų nežino (t. 4, b. l. 31).

Liudytojo P. A. 2020-08-04 ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad buvo UAB „V.“ steigėjas, įmonę įsteigė 2012 metais. Maždaug praėjus metams ar dviem nuo įmonės įkūrimo, V. P. pradėjo dirbti įmonėje UAB „V.“ vadovaujančiose pareigose. V. ilgiausiai vadovavo, 2017-2018 metais būtent jis buvo įmonės vadovu. 2017 metų pabaigoje jis (liudytojas) rimtai susirgo ir grįžęs po 3-4 mėnesių, pamatė, kad finansinė situacija įmonėje yra prasta, t. y. įmonėje nėra pinigų. V. patikino, kad viską sutvarkys, įmonei 2018 metų pavasaris buvo sėkmingas, jis (liudytojas) rado nemažai gerų objektų ir manė, kad viskas susitvarkys. V., kaip įmonės vadovas, matė visą bendrą situaciją įmonėje, tuo tarpu jis (liudytojas) ėjo komercijos direktoriaus pareigas ir jo funkcijos buvo surasti darbo objektus. Po to iki rudens viskas ėjo kaip ir gerai, tačiau 2018 metų spalį, buvo antradienis, V. išėjo trijų savaičių atostogų ir išvyko į M., kas yra labai keista, nes ruduo yra pats darbų įkarštis. Išėjęs atostogų V. peradresavo skambučius jam, kaip vadovą pavaduojančiam asmeniui. Jis (liudytojas) jau kitą dieną pradėjo gauti skambučius ir žinutes su necenzūriniais žodžiais ir grasinimais iš kreditorių dėl įsisenėjusių skolų. Jis žinojo, kad įmonė turi tam tikrų skolų, tačiau nežinojo apie skolų mastą, jis buvo tikrame strese ir nežinojo ką daryti. Sužinojęs apie skolų mastą ir įmonės finansinę būklę ir apgalvojęs situaciją, pasitaręs su teisininkais, jis sukvietė akcininkų susirinkimą. Kadangi jie su E. buvo du įmonės akcininkai, jis pakvietė E. ir papasakojo apie situaciją ir jie akcininkų sprendimu atšaukė V. iš pareigų. Akcininkų sprendimą jis pateikė Registrų centrui. Susipažinęs su situacija jis pamatė, kad pinigai buvo nukreipiami ne ten: kaip įmonės akcininkas jis turėjo galimybę pamatyti įmonės sąskaitas ir atlikti veiksmus jose, tačiau žinojo, kad negerai kai su finansais dirba keli žmonės, todėl finansai buvo patikėti įmonės vadovui – V., tačiau kartą į maždaug 3 mėnesius jis pasižiūrėdavo sąskaitas, labai jų nenagrinėjo, kol 2018 metų rudenį po V. išvykimo ir po to buvusių įvykių jis peržiūrėjo sąskaitas ir pamatė, kad iš UAB „V.“ sąskaitos pinigai keliauja ten ir atgal į UAB „L.“ sąskaitas, su kuria, kiek jam žinoma, jie jokių bendrų reikalų neturėjo, tačiau jis žinojo, kad šį įmonė priklauso V. Taip pat jis sužinojo, kad V. išsiėmė atskirą asmeninę kortelę įmonės sąskaitai ir susipažinęs su sąskaitos išrašu pamatė, kad šia kortele yra tenkinami, kaip jam atrodo, asmeniniai V. poreikiai. Taip pat pamatė kokios medžiagos buvo perkamos už įmonės pinigus ir puikiai žinojo, kokius objektus turi, įtarė, kad minėtos medžiagos naudojamos asmeniniam V. buto kapitaliniam remontui. Buvo net toks atvejis, kai būdamas (duomenys neskelbtini) V. iš UAB „V.“ sąskaitos pervedė pinigus į UAB „L.“ sąskaitą. Taip pat pastebėjo, kad buvo įdarbinti net 8 projektuotojai, kurie pastoviai vykdė darbus, tačiau jo jų generuojamos pajamos per metų laikotarpį siekė apie 6 000 Eur., įtaria, kad realios generuojamos pajamos buvo nukreipiamos ne į UAB „V.“ sąskaitas, o kažkur kitur. Jis nutarė į teisėsaugos institucijas nesikreipti ir sulaukti paties V. pasiaiškinimo. V. grįžo iš atostogų ir suprato kas įvyko, nes gavo pranešimą iš Registrų centro, kad yra nušalintas nuo pareigų. V. atėjo į darbą ir buvo aiškiai pasimetęs. Jie pasikalbėjo, jis (liudytojas) buvo pasiruošęs pokalbiui ir pateikė V. surašytus klausimus, konkrečius dokumentus dėl pavedimų ir pan., ir paprašė pasiaiškinti. V. paprašė kelių dienų. Trečiadienį jie vėl pasikalbėjo, V. atsakė į jo klausimus ir jis pareikalavo tą, ką V. paėmė, grąžinti įmonei. V. turėjo iki penktadienio pateikti savo situacijos sprendimą. Penktadienį jie su V. nusprendė, kad jis turės iš jo įsigyti jo (P. A.) turimas akcijas ir pats tvarkytis ką pridarė įmonėje. Po minėto susitarimo maždaug 2018 m. gruodį, V. P. įdarbino į „V.“ projektų vadovo pareigas. Jo (liudytojo) paskaičiavimais įmonei buvo padaryta žala apie 200 000 Eur ir jo pradinis noras buvo, kad V. grąžintų bent dalį padarytos žalos, apie 100 000 Eur ir pasitrauktų. Dar vienas variantas buvo kreiptis į teisėsaugą, tačiau jam (liudytojui) šis variantas netiko, nes jam reikėjo greito rezultato, o su teisėsauga viskas užtruktų kelis metus su neaiškiu rezultatu. V. pasiūlė nupirkti jo turimas įmonės „V.“ akcijas. V. variantas jam pasirodė optimaliausias ir 2018-12-17 V. P. nupirko jo turėtas UAB „V.“ akcijas, o mažasis šios bendrovės akcininkas kaip buvo, taip ir liko E. Iki pat jo pasitraukimo iš įmonės UAB „V.,“ jos buhalterinę apskaitą beveik visada tvarkė įmonės, kurios teikė buhalterinės apskaitos paslaugas, jie savo buhalterės neturėjo. 2018 m. buhalterinės paslaugas teikė buhalterinės apskaitos paslaugas teikusi įmonė „E.“. Šios įmonės buhalterė teikianti jiems paslaugas buvo Ž. Taip pat įmonėje UAB „V.“ dirbo finansininkas E. M., kuris turėjo priėjimą prie įmonės UAB „V.“ buhalterinės apskaitos dokumentų, registrų bei informacijos, darydavo buhalterinės apskaitos veiksmus, tačiau tiksliau ką jis darė jis nežino, nes jis buvo kažkoks P. žmonos pažįstamas ir P. jį priėmė į darbą. Po iškilusių problemų su V. P. 2018 metų rudenį jis E. atleido, nes mano, kad jis pridenginėjo V. P. veiksmus. V. P. yra įmonės UAB „L.“ akcininkas ir direktorius. Pats V. P. kažkurio jų pokalbio metu jam pasakė, kad jis yra įmonės UAB „L.“ akcininkas bei vadovas. Maždaug 2016 metais, jis, V. P., K. B. ir L. L. įsteigė UAB „I.“, turėjo po 25 procentus akcijų, įmonė buvo skirta darbui su fiziniais asmenimis. Įmonė visą laiką veiklos nevykdė. 2019 metų pavasarį jis ir L. L. pardavė savo akcijas V. P. ir K. B.. Jis tiksliai nežino, bet spėja, kad UAB „I.“ perėmė objektus iš „V.“. Jis nežinojo, kad V. P. ieško investuotojo ar pirkėjo jo turimoms UAB „V.“ akcijoms. Apie tariamą minėtų akcijų pardavimą UAB „L.“, atstovaujamos V. P., (duomenys neskelbtini) pilietei O. K. jis sužinojo maždaug praėjus mėnesiui nuo pardavimo iš E. E. sakė, kad matė šią pilietę. Jis pasirašant šią sutartį nedalyvavo, apie šį pardavimą nežinojo, susitikimuose su O. K. nedalyvavo. Mano, kad pats V. šios aferos su tariamu akcijų pardavimu (duomenys neskelbtini) pilietei nesugalvotų, kažkas turėjo patarti. Taip pat nežinojo apie UAB „V.“ buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimą ir buvimo vietą. UAB „V.“ turėjo dar sąskaitą užsienyje. Žino, kad į šią sąskaitą buvo daromi pavedimai (t. 4, b. l. 26-27).

Liudytojos Ž. V. 2020-08-17 ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad ji nuo 2018-06-01 pradėjo tvarkyti įmonės „V.“ buhalterinę apskaitą. 2018 metų pabaigoje, galimai spalio pabaigoje - lapkritį, tikslesnio laikotarpio nepamena, įmonės vadovas V. P. išskrido ilgų atostogų į (duomenys neskelbtini) ir po kurio laiko į ją kreipėsi P. A. su prašymu pateikti įmonės kreditorių ir debitorių sąrašą, ir jis pradėjo sudarinėti atsiskaitymo su kreditoriais grafikus, bent jau su stambesniais, nes su smulkesniais kažkaip tvarkėsi. Tada ji ir sužinojo, kad įmonėje pasikeitė vadovas, juo tapo P. A.. Taip pat tuo metu ji ir sužinojo, jog šis yra ir įmonės akcininkas. Apie vadovo pasikeitimą sužinojo iš E., kuris užsiminė, kad „dabar vadovas P., o V. nuėmė“. Tačiau nei E., nei P. priežasties jai neaiškino. E. ir P. minėjo, kad V. išvykus, pradėjo skambinti kreditoriai ir reikalauti atsiskaitymo. Netrukus E. buvo atleistas iš pareigų, kas jai buvo staigmena. Ji žinojo apie įmonės skolas, informaciją apie jas ji teikdavo maždaug vieną kartą į mėnesį E. ir V., dažniausiai jiems paprašius. Ji matė iš bankų išrašų, kad įmonės pinigai buvo naudojami keistai, vietoje atsiskaitymo su kreditoriais, buvo nukreipiami kitoms įmonėms, pavyzdžiui, įmonei „L.“, su kuria įmonė „V.“, kiek matė iš dokumentų, jokių sąsajų neturėjo. Taip pat pastebėjo, kad įmonės pinigai buvo naudojami ir asmeniniams reikmėms, dėl to padarė pastabą V. Minėtos išlaidos buvo apskaitomos V. kaip atskaitingam asmeniui. Taip pat E. minėjo, kad tik spėja suplanuoti kokį nors pavedimą, o staiga V. pinigus perveda kažkur kitur, t. y. neįmanoma buvo planuoti darbo su finansais. Prisijungimus prie bankų sąskaitų turėjo V. ir, galimai, E. Prisijungimų prie banko sąskaitų V. jai neduodavo, nors ji prašė. 2018 metų pabaigoje, tikslios datos nepamena, V. ją informavo, kad jis vėl tapo vadovu. Ji nesigilino į įmonės vidinius reikalus. Atsisakė tvarkyti įmonės apskaitą nuo 2019-02-28, nes negaudavo tinkamo atsiskaitymo už paslaugas. Nuo programos ji atsijungė 2019 metų gegužės mėnesį. Tačiau pačios 2019 metų įmonės „V.“ buhalterinės apskaitos ji jau netvarkė, nes, tuo metu įmonei neteikė buhalterinės apskaitos paslaugų, tiesiog turėjo užbaigti 2018 metų metinę finansinę atskaitomybę. UAB „V.“ bankroto administratoriui, pastarojo prašymu, pateikė įmonės „V.“ Didžiąją knygą. Iki jai pradėjus teikti įmonei buhalterinės apskaitos paslaugas, UAB „V.“ buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė Z., tačiau apskaita buvo tvarkoma ne programoje, o Exelyje. Visus buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuos ji tinkamai sutvarkė ir susegė į segtuvus (jų buvo 15), pagal dokumentų priėmimo-perdavimo aktą perdavė 2019 metų gegužės pradžioje, nes tik tada pabaigė tvarkyti finansines ataskaitas už 2018 metus, D. K.. Netrukus jai paskambino išsigandusi D. ir pasakė, kad dingo visi segtuvai iš jos darbo kabineto ir liko vienintelis segtuvas, buvęs jos darbo stalo stalčiuje, pavadinimu „Finansinės ataskaitos“. Jame buvo likučiai už 2017 ir 2018 metus. Ji nustebo, įlindo į internetinį puslapį rekvizitai.lt ir pamatė, kad jame vadovu nurodyta kažkokia moteris. Minėtos moters vardas ir pavardė jai buvo nepažįstami ir ji jų neįsidėmėjo. D. buvo šoke, nes ji nežinojo apie pasikeitimą, ir buhalterinės apskaitos dokumentų dingimas jai buvo netikėtas (t. 4, b. l. 3-4).

Pagal Teisinės pagalbos prašymą (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijoms, apklaustos liudytojos O. K. 2021-03-12 duoti parodymai, kad patirties įmonių valdymo srityje neturi, niekada jokiai įmonei nevadovavo. V. P., P. A., K. B. nepažįsta. Būdama Lietuvos Respublikoje bendravo su A. (A.), kuris žadėjo ją įdarbinti. Nieko nežino apie UAB „V.“, kad yra šios įmonės akcininkė ir direktorė sužinojo 2021-03-12 jos apklausos metu, kurią atliko (duomenys neskelbtini) miesto prokuratūros prokuroras. O. K. parodžius susipažinti su 2019-07-04 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties kopija parodė, kad šią sutartį su darbdaviu pasirašė dėl biuro patalpos, kurioje ji turėjo dirbti, įsigijimo. Parodytame dokumente yra jos parašas ir nurodyta jo pasirašymo data. Kaip supranta, parodytas dokumentas sudarytas užsienio kalba, kurios ji nemoka, apie ką rašoma sutartyje nežino, tačiau ją įtikino, kad tai sutartis tarp jos ir švaros įmonės, vykdančios biurų tvarkymą, nurodytai įmonei atstovavo vyras, prisistatęs A. vardu, ir tik jai pasirašius nurodytą dokumentą ją priims į darbą. Faktiškai nežino apie ką eina kalba nurodytame dokumente, pasak A., tai buvo darbo sutartis. Paklausus, ar ji sumokėjo už UAB „V.“ akcijas, ji parodė, kad ji apskritai niekada nepirko jokių UAB „V.“ akcijų. Paklausus, ar jai buvo perduoti UAB „V.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, o jei taip, kas dalyvavo perduodant buhalterinės apskaitos dokumentus, ji parodė, kad nei ji, nei jai nebuvo perduoti jokie UAB „V.“ buhalterinės apskaitos dokumentai. Ir apskritai apie šią įmonę nieko nežino. O. K. pateikus susipažinti su 2019-07-04 priėmimo-perdavimo akto kopija ir paklausus ar jai pažįstamas dokumentas, ar ji jį pasirašė, ji nurodė, kad šis dokumentas jai pažįstamas, ji asmeniškai jį pasirašė, kadangi A. paaiškino, kad tai darbo sutartis, dėl to pasirašė šį dokumentą, bet jos pasirašytų dokumentų kopijų negavo. Dokumentai buvo pasirašyti biuro patalpose, kuriose, kaip suprato, dirbs ateityje. Apie tai, kad pasirašė ir UAB „V.“ dokumentų perdavimo aktą, ji sužinojo po to, kai (duomenys neskelbtini) miesto prokuratūros prokuroras 2021-03-12 pateikė jai susipažinti dokumentų kopijas ir jų oficialų vertimą. Kur šiuo metu saugomi dokumentai, nurodyti jai susipažinti pateiktame akte, nežino. Ji asmeniškai niekada nematė akte nurodytų dokumentų ir jai jie nebuvo perduoti. Ji nežino kokią veiklą vykdė UAB „V.“, kur buvo vykdoma nurodyta veikla. Taip pat asmeniškai iš UAB „V.“ įmonės nieko nepažįsta, kiek darbuotojų jame dirba ir koks yra jos buveinės adresas ji nežino. Nežino, kas dirba buhalteriu šioje įmonėje. Ji nežino, kas tvarkė UAB „V.“ buhalterinę apskaitą, turėjo prisijungimus prie banko sąskaitų. Nežino kokį turtą valdo įmonė UAB „V.“, apskritai niekada nesidomėjo šia įmone, kuo ji užsiima ir kokį turtą turi, kadangi iki 2021-03-12 apskritai nieko nežinojo apie šią įmonę. Nieko nežino apie UAB „V.“ finansinę padėtį. Lankėsi Lietuvoje 2019 metų pavasarį (tikslios datos ir mėnesio nepamena) ir 2019 metų vasarą (tikslios datos ir mėnesio nepamena), turėdama tikslą įsidarbinti. Lietuvoje susitikinėjo su A., kuris pažadėjo įdarbinti ją ir kuriam paliko savo kontaktinius duomenis. Apie UAB „V.“ bankroto procedūrą nieko nežino. Paklausta, kodėl ji nebendradarbiavo su įmonės bankroto administratoriumi ir neperduoda pastarajam įmonės dokumentų, ji nurodė, kad nevykdo jokio bendradarbiavimo su įmonės bankroto administratoriumi, nes neturi nieko bendro su šia įmone ir jos veikla. Ar į ją kreipėsi bankroto administratorius dėl įmonės dokumentų perdavimo, šiuo metu nepamena, nepamena ar jai skambino iš nežinomo numerio ir prisistatinėjo bankroto administratoriumi, pagrinde gaudavo skambučius dėl kažkokių piniginių lėšų grąžinimo. (O. K. pateikus 2020-08-19 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. R. Reikalavimą paimti iš jos UAB „V.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, O. K. pranešė, kad nurodytų dokumentų ji niekada neturėjo ir neturi.) (t. 4, b. l.102-103).

D. K. pateiktas elektroniniai laiškai, iš kurių matyti, jog V. P. informavo, jog nebėra bendrovės vadovas, iš statybų verslo išėjo dėl asmeninių priežasčių (laiško data – 2019-07-18) bei kitu laišku informavo, kad įmonės pirkėjai sekmadienį paėmė dokumentus (laiško data – 2022 m. liepos 22 d.) (t. 3, b. l. 146-147).

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kontrolės skyriaus 2020-07-24 raštas, kuriame nurodyta, jog O. K. Lietuvos sieną kirto keturis kartus – 2019-03-13 atvyko, 2019-03-15 išvyko; 2019-07-03 atvyko, 2019-07-05 išvyko (t. 4, b. l. 51).

Vilniaus rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaro T. P. V. pateikti dokumentai:

1. akcijų pirkimo-pardavimo 2019-07-04 sutarties kopija, kurioje nurodyta, kad UAB „L.“ atstovaujama direktoriaus V. P. ir O. K. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį dėl UAB „V.“ akcijų pirkimo pardavimo, kuria O. K. parduota 476 vienetai paprastųjų vardinių Bendrovės akcijų (t. 5, b. l. 150-153);

2. valstybės įmonės Registrų centras išrašas, kuriame nurodyta, jog nuo 2018-12-18 bendrovės direktorius yra V. P. (t. 5, b. l. 154-156);

3. 2019-07-01 valstybės įmonės Registrų centro išrašas, iš kurio matyti, jog UAB „L.“ nuo 2018-12-17 turi UAB „V.“ 476 vienetų vardinių paprastųjų akcijų, o E. M. turi šios bendrovės 49 vienetų vardinių paprastųjų akcijų (t. 5, b. l. 157);

4. 2019-07-04 pareiškimo kopija, kuriame nurodyta, kad E. M. atsisako pirmumo teisės pirkti UAB „L.“ parduodamas akcijas už bet kokią kainą ir bet kokiomis sąlygomis bei sutinka, kad jos būtų parduotos tretiesiems asmenims (t. 5, b. l. 158);

5. Vertibinių popierių sąskaitos Nr. 3 išrašo kopija ir UAB „L.“ 2019-07-04 patvirtinimas, iš kurių matyti, jog V. P. patvirtino, kad 476 vienetai paprastųjų vardinių, 28,96 Eur nominalios vertės UAB „V.“ akcijų, nuosavybės teise priklausančios akcininko UAB „L.“, teisėtai išleistos, visiškai apmokėtos, įskaitant pirminės apyvartos metu, nėra niekam dovanotos ar kitu teisėtu būdu perleistos, nėra uzufrukto teisių, neareštuotos, neįkeistos, teisminių ginčų ar kitokių apribojimų nėra (t. 5, b. l. 160);

6. 2019-07-04 kasos pajamų orderio serija KPO Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, kuriame nurodyta, kad V. P. iš O. K. gavo 3 000 Eur;

7. UAB „V.“ 2019-07-04 dokumentų priėmimo-perdavimo akto kopija, kuriame nurodyta, kad UAB „V.“ vyr. finansininkė-buhalterė perduoda šiuos 2018 m. ir 2019 m. bendrovės dokumentus: 1) pardavimai-sąskaitos faktūros 2018 m.; 2) pardavimai-sąskaitos faktūros 2012-2017 m.; 3) pirkimai-sąskaitos faktūros 2018 m. sausio-vasario mėnesių; 4) pirkimai-sąskaitos faktūros 2018 m. kovo-gegužės mėnesių; 5) pirkimai-sąskaitos faktūros 2018 m. birželio mėnesio; 6) pirkimai-sąskaitos faktūros 2018 m. liepos mėnesio; 7) pirkimai-sąskaitos faktūros 2018 m. rugpjūčio mėnesio; 8) pirkimai-sąskaitos faktūros 2018 m. rugsėjo-spalio mėnesių; 9) pirkimai-sąskaitos faktūros 2018 m. lapkričio-gruodžio mėnesių; 10) bankas/kasa 2018 m.; 11) finansinės ataskaitos 2012/2018 m.; 12) darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščiai ir tabeliai 2018 m.; 13) Sodra 2018/2019 m.; 14) VMI 2018 m.; 15) įsakymai ir kita 2018/2019 m.; 16) darbo sutartys; 17) nutrauktos darbo sutartys; 18) skolų suderinimo aktai 2018/2019 m.; 19) pirkimai-sąskaitos faktūros 2019 m. sausio-vasario mėnesių; 20) pirkimai-sąskaitos faktūros 2019 m. kovo-balandžio mėnesių; 21) pirkimai-sąskaitos faktūros 2019 m. gegužės-liepos mėnesių; 22) pardavimai-sąskaitos faktūros 2019 m. sausio-birželio mėnesių; 23) bankas 2019 m. sausio-birželio mėnesių; 24) kasa 2019 m. sausio-birželio mėnesių; 25) darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščiai ir tabeliai 2019 m. sausio-birželio mėnesių; 26) segtuvas ANTSTOLIAI 2019 m.; 27) VMI 2019 m.; 28) segtuvas BYLOS IE IEŠKINIAI 2018-2019 m.; 29) segtuvas klientų sutartys; 30) pelno-nuostolių ataskaita 2018 m. Taip pat matyti, kad šį aktą pasirašė V. P. ir vyr. finansininkė-buhalterė D. K. bei pasirašė šiuos dokumentus priėmęs asmuo (t. 5, b. l. 162-163).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2019 m. spalio mėnesio raštas dėl informacijos apie UAB „V.“ pateikimo, kuriame nurodyta, kad Fondo valdybos Vilniaus skyriuje turimais JAR duomenimis UAB „V.“ 1) vadovu nuo 2016-05-05 iki 2018-11-21 ir nuo 2018-12-18 iki 2019-07-04 buvo V. P.; 2) vadovu nuo 2018-11-22 iki 2018-12-17 buvo P. A.; 3) vadove nuo 2019-07-04 yra O. K.. Informacijos apie UAB „V.“ akicininkus laikotarpiu nuo 2018-01-01 Fondo valdybos Vilniaus skyrius neturi (t. 2, b. l. 123).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. R. 2020-08-27 tarnybinis pranešimas dėl informacijos iš bankų gavimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 03-7-00002-20, kuriame nurodyta, kad iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, matyti, jog P. A. 2018-12-17 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pardavė savo turėtą dalį UAB „V.“ akcijų UAB „L.“, atstovaujamai V. P.. 2019-07-04 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu UAB „L.“, atstovaujama V. P., pardavė UAB „V.“ akcijas fiziniam asmeniui – (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietei O. K.. Tą pačią dieną (2019-07-04) dokumentų priėmimo-perdavimo aktu UAB „V.“ direktorius V. P. ir vyresnioji buhalterė D. K. neva perdavė UAB „V.“ dokumentus O. K.. Ikiteisminio tyrimo metu atliekant kratas, liudytojų ir įtariamųjų apklausas surasti UAB „V.“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus nepavyko. Sandoris dėl UAB „V.“ akcijų pardavimo ir šios įmonės buhalterinės dokumentacijos perdavimo O. K., galimai fiktyvus (t. 6, b. l. 69).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus 1-ojo poskyrio 2022-03-17 specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad:

1. UAB „V.“ direktoriaus pareigas nuo 2016-05-05 iki 2018-11-21 ir nuo 2018-12-18 iki 2019-07-04 ėjo V. P., taip pat nuo 2018-11-22 iki 2018-12-17 – P. A.

2. UAB „V.“ 2018-12-31 buvo sunkios ekonominės būklės. Pasibaigus 2018 finansiniams metams UAB „V.“ nepadengė nuostolių ir neatkūrė nuosavo kapitalo sutinkamai su Akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio reikalavimais;

3. UAB „V.“ 2019-05-31 nuosavas kapitalas išliko neigiamos reikšmės (330 028,17 Eur) dėl (194 996,60 Eur) ankstesnių metų nepaskirstyto nuostolio, (150 235,57 Eur) 2019-01-01 – 2019-05-31 laikotarpio pajamų ir sąnaudų skirtumo, viršijančius 15 204 Eur įstatinį kapitalą. Šiuo atveju stebima nuostolingos veiklos tendencija, kai bendrovės veiklos efektas nepadengia šios veiklos sąnaudų, dėl ko įmonė negali sukurti reikiamo savo skolų ekonominio padengimo. Nuo 2019-01-01 iki 2019-05-31 bendrovės veiklos sąnaudos viršijo pajamas 150 235,57 Eur (pajamos – 450 670,11 Eur, sąnaudos – 600 905,68 Eur). Pagal 2018-05-31 Didžiosios knygos sąskaitų likučių duomenis paskaičiavus trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykį (521 414,96 Eur / 877 604,27 Eur) nustatyta, kad einamojo mokumo (padengimo) koeficientas sudaro 0,6, kai saugi riba – 1,2. Kritinio likvidumo koeficientas (trumpalaikio turto (atėmus atsargas) ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis = (521 414,96 Eur – 287 285,32 Eur)/877 604,27 Eur = 0,27) nesiekia žemiausios leistinos reikšmės. Žemesnė nei 0,5 reikšmė laikoma nepatenkinama. Taigi, UAB „V.“ 2019-05-31 išliko sunkios ekonominės būklės;

4. UAB „V.“, nesilaikydama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 4 dalies reikalavimų, nepateikė 2018-01-01–2019-10-17 laikotarpio bendrovės ūkines operacijas ir ūkinių įvykių patvirtinančių dokumentų: ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, atsargų, kasos ir banko operacijų, skolų (skolų įmonei, įmonės įsipareigojimų, atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis), pirkimo ir pardavimo operacijų apskaitos dokumentų, pasirašytų sutarčių, be to, 2019-06-01–2019-10-17 laikotarpio Didžiosios knygos sąskaitų ar kitų apskaitos registrų, kas eliminavo galimybę patikrinti, ar į apskaitą įtrauktos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai dėl turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimo, be to, patikrinti buhalterinių įrašų Didžiosios knygos sąskaitų aktyvumo ataskaitose nuo 2018-01-01 iki 2019-05-31 teisingumą ir įvertinti buhalterinės apskaitos tvarkymą nuo 2019-06-01 iki 2019-10-17, dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2018-01-01 iki 2019-10-17;

5. 2019-07-04 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu UAB „L.“, atstovaujama V. P., pardavė bendrovės „V.“ 476 paprastąsias vardines akcijas fiziniam asmeniui – (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietei O. K.. 2019-07-04 dokumentų priėmimo–perdavimo aktu UAB „V.“ direktoriaus V. P. ir vyr. finansininkės-buhalterės D. K. buvo įformintas UAB „V.“ buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimas O. K.. Dokumentų priėmimo–perdavimo akte išvardinti šie perduodami UAB „V.“ dokumentai: 1) pardavimai: sąskaitos faktūros 2018 metų, 2) pardavimai: sąskaitos faktūros 2012 – 2017 metų, 3) pirkimai: sąskaitos faktūros 2018 m. sausio-vasario mėnesių, 4) pirkimai: sąskaitos faktūros 2018 m. kovo-gegužės mėnesių, 5) pirkimai: sąskaitos faktūros 2018 m. birželio mėnesio, 6) pirkimai: sąskaitos faktūros 2018 m. liepos mėnesio, 7) pirkimai: sąskaitos faktūros 2018 m. rugpjūčio mėnesio, 8) pirkimai: sąskaitos faktūros 2018 m. rugsėjo-spalio mėnesių, 9) pirkimai: sąskaitos faktūros 2018 m. lapkričio-gruodžio mėnesių, 10) Bankas / Kasa 2018 m., 11) Finansinės ataskaitos 2012 / 2018 m., 12) Darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščiai ir tabeliai 2018 m., 13) Sodra 2018 / 2019 m., 14) VMI 2018 m., 15) įsakymai ir kita 2018 / 2019 m., 16) darbo sutartys, 17) nutrauktos darbo sutartys, 18) skolų suderinimo aktai 2018/2019 m., 19) pirkimai: sąskaitos faktūros 2019 m. sausio-vasario mėnesių, 20) pirkimai: sąskaitos faktūros 2019 m. kovo-balandžio mėnesių, 21) pirkimai: sąskaitos faktūros 2019 m. gegužės-liepos mėnesių, 22) pardavimai: sąskaitos faktūros 2019 m. sausio-birželio mėnesių, 23) Bankas 2019 m. sausio-birželio mėnesių, 24) Kasa 2019 m. sausio-birželio mėnesių, 25) darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščiai ir tabeliai 2019 m. sausio-birželio mėnesių, 26) segtuvas ANTSTOLIAI 2019 m., 27) VMI 2019 m., 28) segtuvas BYLOS IR IEŠKINIAI 2018–2019 m., 29) segtuvas klientų sutartys, 30) pelno nuostolių ataskaitos 2018 m. (t. 6 b. l. 14-66).

Vilniaus apygardos teismo 2022-05-17 raštas Nr. eB2-647-656/2022, kuriame nurodyta, jog Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. eB2-647-656/2022 pagal BUAB „V.“ administratoriaus MB „V. K. administratorių biuras“ pareiškimą dėl BUAB „V.“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir pateikė O. K. pareiškimą. Pareiškime O. K. nurodė, kad būnant Lietuvos Respublikoje nuo 2019-07-03 iki 2019-07-05 bei atliekant registracinius veiksmus BUAB „V.“ atžvilgiu, taip pat šios įmonės vadovo įgaliojimų perdavimo jai metu, jokių buhalterinių, steigiamųjų, finansinių ir kitų dokumentų, susijusių su einamąją BUAB „V.“ veikla, jai nebuvo perduota. Taip pat, kaip BUAB „V.“ vadovas, ji negavo dar vieno dokumento – registracijos liudijimo. Be to, BUAB „V.“ pardavimo metu V. P. neperdavė jai prieigos raktų prie BUAB „V.“ banko sąskaitos ir elektroninio pašto. Vėlesniu laikotarpiu ir iki šio pareiškimo sudarymo minėti dokumentai jai taip pat nebuvo perduoti (t. 4, b. l. 115-117).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

V. P. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.

BK 300 straipsnyje nustatyta atsakomybė už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu. Pagal šio straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šios veikos objektyvieji požymiai baudžiamajame įstatyme išvardyti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio dispozicijoje įvardytų alternatyvių veiksmų.

Kaltinime nurodyta, kad kaltinamasis V. P., būdamas UAB „V.“ vadovu nuo 2016-05-05 iki 2018-11-21 ir nuo 2018-12-18 iki 2019-07-04, nuo 2019-07-04 įmonės vadovavimą fiktyviai perleidęs O. K., taip faktiškai pats likdamas vadovu iki 2019-10-17, ir nuo 2017- 05-08 iki šiol UAB „L.“ (nuo 2020-04-03 pavadinimas pakeistas į UAB „U.“) direktoriumi, veikdamas grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pasinaudodamas asmenimis (buhaltere D. K. ir kitos šalies piliete O. K.), pagamino netikrus dokumentus: UAB „V.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pasirašyta 2019-07-04; kasos pajamų 2019-07-04 orderį KPO Nr. 2019/07/04; 2019-07-04 UAB „V.“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Skirtingų rūšių dokumentai turi skirtingus rekvizitus, be to, gali egzistuoti kaip įrašai ne tik ant popieriaus, bet ir elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje, bet svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami paliudyti melagingą faktą. BK 300 straipsnis numato atsakomybę ne tik už dokumento suklastojimą ir netikro dokumento pagaminimą, bet net ir už tokių dokumentų laikymą, gabenimą, siuntimą. Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan.

Netikro dokumento pagaminimas yra viena iš dokumento suklastojimo formų – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija. Melagingi duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-387/2008).

Taigi UAB „V.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, pasirašyta 2019-07-04, kasos pajamų 2019-07-04 orderis KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-07-04 UAB „V.“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktas neabejotinai atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyto netikro dokumento sąvoką.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi redakcija nuo 2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 108-4030 iki 2022-05-01).

Ši norma nustato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą, V. P. kaltinimai pareikšti, kad jis paslėpė buhalterinės apskaitos dokumentus. Be to, siekiant inkriminuoti šias veikas, būtina nustatyti pasekmes: dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-414-693/2016, 2K-245-303/2017, 2K-33-303/2017, 2K-139-628/2019). Tačiau padarinių konstatavimas yra teisės klausimas, todėl ar kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, sprendžia teismas, kuris specialisto išvadą ar kitus specialiosiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gautus duomenis vertina teisės požiūriu visų bylos duomenų kontekste (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-356-696/2017).

Nagrinėjamai bylai svarbu ir tai, kad tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą suklastojami buhalterinės apskaitos registrai, kaltininko veika kvalifikuojama tik pagal BK 222 straipsnį, o tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant minėtą apskaitą suklastojami kiti, ne buhalterinės apskaitos dokumentai (pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo sutartis), veika kvalifikuojama pagal BK 222 straipsnį ir 300 straipsnio atitinkamą dalį kaip idealioji nusikaltimų sutaptis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-303/2017, 2K-242-303/2018, 2K-198-689/2019 ir kt.).

Siekiant tinkamai kvalifikuoti veiką kaip netikrų dokumentų pagaminimą ir apgaulingą apskaitos tvarkymą, nustačius, kad buvo pagaminti netikri dokumentai, įrašant į juos tikrovės neatitinkančius duomenis, turi būti vertinama, ar jų panaudojimas bendrovių buhalterinėje apskaitoje sukėlė BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytas pasekmes.

Kaltinamasis V. P. pripažino, kad spręsdamas susidariusią situaciją, kai įmonės „V.“ finansinė situacija buvo labai sunki, ieškojo naujų partnerių, tačiau į įmonę niekas neinvestavo, problemų daugėjo. Pagal jų įdėtą skelbimą, kad ieško partnerių, atsirado A., kuris paskambino ir pasiūlė susitikti, pasakė, kad žino, kaip padaryti, kad jam (kaltinamajam) neliktų problemų, pasakė, kad ukrainietis gali išpirkti visą įmonę ir „nebus tau jokių problemų“. Jis (kaltinamasis) buvau desperacijoje, skolininkai skambindavo jam per dieną po 10-15 kartų, neturėjo su kuo pasitarti, advokatui pinigų neturėjo, nes įmonėje nebuvo pinigų, jis (kaltinamasis) pats savo pinigų neturėjo, nes vienintelis pajamų šaltinis buvo įmonė, todėl sutiko su A. pasiūlymu. Tuo metu jam (kaltinamajam) atrodė, kad tai vienintelė išeitis, kaip galima pabėgti iš tos situacijos. Pas notarą atvyko A. Kaip suprato, jis buvo vertėjas, atsivežė O. K., jai vertė, kažką jai aiškino. Jis (kaltinamasis) rusiškai nekalba. Paskui paaiškėjo, kad O. K. nežinojo, ką daro, ką perka. Jis (kaltinamasis) suprato, kad nei A., nei O. K. neplanavo vykdyti veiklos. Įvyko notarinis sandoris, pas notarą pasirašė visus dokumentus, visus priėmimo, perdavimo aktus. Dokumentai O. K. nebuvo perduoti, bet juos pasiėmė A. Sandoris įvyko ar ketvirtadienį, ar penktadienį, o A. dokumentus pasiėmė savaitgalį. Po to jis (kaltinamasis) su jais kontaktų neturėjo. Jis suprato, kad tai fiktyvus įmonės pardavimas. Jis (kaltinamasis) A. sumokėjo 3 000 Eur, kad surastų žmogų, kuris nupirktų įmonę, sutvarkytų dokumentus ir užregistruotų Registrų centre. Šiuos pinigus sumokėjo A. per du kartus, po 1 500 Eur. taip pat mano, kad A. kažkiek sumokėjo O. Po pardavimo, jis (kaltinamasis) veiklos nevykdė. Buvo paliktas įgaliojimas kolegai, bet realiai įmonė jokios veiklos nebevykdė. Daugiau tų dokumentų jis (kaltinamasis) nematė. Sutinka, kad pagamino netikrą kasos pajamų orderį, priėmimo-perdavimo akto (O. pasirašė ant akto, bet jai dokumentų neperdavė), akcijų pirkimo-pardavimo sutartį rengė notaras, bet jis notarui nepasakė tikrovės atitinkančios informacijos. Kai buhalterei sakė apie investuotoją, kai prašė sudaryti dokumentų perdavimo-priėmimo sutartį, jai sakė netiesą. O. K. ikiteisminio tyrimo metu nemelavo. Jam pinigų O. K. nemokėjo. Po pardavimo pirkėjai važiavo į Registrų centrą, o jis (kaltinamasis) tame nedalyvavo. Jis (kaltinamasis) nežinojo, kieno kontaktiniai duomenys bus nurodyti Registrų centrui. Tuo metu įmonė turėjo internetinį puslapį, bet nežino, ar jis tuo metu buvo veikiantis. Jis pats kontaktų nekeitė.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai ir byloje esanti rašytinė medžiaga.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2019 m. spalio mėnesio rašto duomenimis UAB „V.“ vadovu buvo nuo 2016-05-05 iki 2018-11-21 ir nuo 2018-12-18 iki 2019-07-04. P.; nuo 2018-11-22 iki 2018-12-17 buvo P. A.; nuo 2019-07-04 vadove registruota O. K. (t. 2, b. l. 123). Tai, kad V. P. ir po to, kai neva bendrovės akcijos buvo parduotos O. K., vadovavo bendrovei, patvirtino pats kaltinamasis ir teisme apklausti liudytojai D. K., A. R., O. K., A. S.. Nei A. R., nei D. K. nebuvo mačiusios O. K., iš jos pavedimų taip pat negaudavo. D. K. nurodė, kad ji nėra ir rengusi dokumentų dėl V. P. atleidimo.

Vilniaus apygardos teismo 2022-05-17 raštas Nr. eB2-647-656/2022 apie UAB „V.“ bankroto eigą, liudytojų parodymai, patvirtina, kad įmonė turėjo didelių finansinių sunkumų ir, kad bankrotas paskelbtas tyčiniu. Aplinkybę, kad įmonė turėjo didelių finansinių sunkumų, patvirtina ir teisme apklausti liudytojai D. K., A. S., P. A..

Kaltinamojo ir liudytojų D. K. bei O. K., liudytojo A. S. parodymai patvirtina, kad buvo suklastoti kaltinime nurodyti dokumentai: UAB „V.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, pasirašyta 2019-07-04; kasos pajamų 2019-07-04 orderis KPO Nr. (duomenys neskelbtini); 2019-07-04 UAB „V.“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktas, duomenys apie UAB „V.“ bankrotą pripažinimą tyčiniu.

Taip pat kaltinamojo, liudytojos D. K., O. K. parodymai patvirtina, kad O. K. buhalterinės apskaitos dokumentai niekada nebuvo perduoti. Pasak kaltinamojo, jie atiduoti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kuris ir pasiūlė kaltinamajam fiktyvų akcijų pardavimą ir kur jie dabar yra – nežino.

Tai, kad dėl dingusių buhalterinės apskaitos dokumentų negalima iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2018-01-01 iki 2019-10-17, patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus 1-ojo poskyrio 2022-03-17 specialisto išvada.

Liudytojos D. K. parodymais, ji buvo UAB „V.“ buhaltere. Iki 2019 m. kovo mėnesio įmonė, jos nuomone, funkcionavo normaliai, po to dėl įplaukų stygiaus pradėjo strigti veikla, tai yra atsiskaitymai su tiekėjais, su Sodra, darbuotojais, atitinkamai kaupėsi skolos. Pagal bendrovės politiką atsiskaitymus ir mokėjimus vykdė tik bendrovės direktorius, todėl ji pati niekaip negalėjo spręsti skolų grąžinimą ir/ar sudarinėti skolų grąžinimo grafikus ir tiesiog apie kiekvieną gautą laišką nedelsiant informuodavo elektroniniu paštu direktorių. Gavus 2019 metais kovo-balandžio mėnesį 2018 metų bendrovės pelno nuostolių ataskaitą už 2018 m., pasimatė finansiniai bendrovės rezultatai, kurie buvo neigiami, t. y. metai buvo nuostolingi, kas rodo, kad išlaidų, pirkimų buvo daugiau nei pajamų ir apmokėtų užsakymų. Maždaug nuo 2019 m. balandžio mėnesio tiek į savo elektroninį paštą, tiek paprastu paštu pradėjo gauti įvairius dokumentus iš tiekėjų, antstolių ir teismų dėl skolų nemokėjimo. Apie tai nedelsiant informuodavo direktorių V. P., šis reaguodavo blogai. 2019 m. birželio mėnesį, V. P. sakė, kad yra investuotojas, tiksliai kas tas investuotojas neįvardino, tik sakė kad yra deramasi. Ji tiksliai nežinojo, kam priklauso bendrovės akcijos. Po šio susirinkimo, galimai birželio pabaigoje, V. P. jai pasakė paruošti dokumentus ir jų perdavimo aktą, nes bus naujas akcininkas ir jis norės perimti visą informaciją. Ji suprato, kad bus dar vienas akcininkas - naujas investuotojas ir jam būtina susipažinti su situacija bendrovėje. Ji suprato, kad kalba eina apie naujojo investuotojo atėjimą, nežinojo apie ketinimus parduoti įmonę. Ji, kaip ir priklauso, tvarkingai sutvarkė visus segtuvus, nugarėlėse užvardino, kokie dokumentai segtuve yra ir parengė pagal segtuvus dokumentų priėmimo - perdavimo aktą. Tai, ką buvo užrašiusi segtuvų nugarėlėse, įrašė šiame akte. Dokumentus perdavimui ruošė apie savaitę laiko. Tvarkant dokumentus darbe V. P. jai pasakė, kad pas notarą akcijų pardavimas vyks 2019-07-04 dieną, ji suprato, kad vyks kapitalo perskirstymas, t. y. bus parduota dalis akcijų, nes ateina naujas partneris-investuotojas. Be to, jai nebuvo duoti nurodymai ruošti įsakymą dėl vadovo pasikeitimo, naujo vadovo paskyrimo ir pan. Aktą baigė parengti 2019-07-03 ir elektroniniu paštu nusiuntė bei atspausdintą nunešė V. P.. Kadangi nežinojo, kas dokumentus priims, neįrašė perėmėjo pavardės. 2019-07-04, kiek pamena, buvo ketvirtadienis, darbe ryte V. P. jai pateikė pasirašyti šį aktą. Šiame akte šalia savo vardo ir pavardės ji pasirašė. Ji pasirašė dviejuose šio akto egzemplioriuose, kuriuose iki jos jokie kiti asmenys nebuvo pasirašę ir nebuvo nurodyta, kas priims dokumentus. Jai pasirašius, jis šiuos aktus pasiėmė ir išvyko, pasakė, kad važiuoja pas notarą forminti akcijų pardavimo. Dokumentai visi buvo likę toje pačioje lentynoje, šalia jos darbo vietos. Ji ir toliau, po 2019-07-04, dirbo šioje bendrovėje, dokumentai buvo šalia jos darbo vietos, 2019-07-04, viskas nutilo, V. P. nieko nesakė apie naują investuotoją ar naują vadovą, todėl darbas vyko įprastai ir ji manė, kad jis ir toliau yra bendrovės vadovas. Ir jos skubiai suruošti bendrovės buhalteriniai dokumentai taip ir liko jos kabinete. Atėjusi į darbą 2019-07-22, pirmadienį, pamatė, kad dokumentų lentynose nėra, nors 2019-07-19 dieną išeinant po darbo dokumentai lentynose buvo. Nebuvo tų dokumentų segtuvų, kurie buvo nurodyti perdavimo-priėmimo akte. Ji labai susinervino, nes yra atsakinga už dokumentus, o jie dingo. Ji pasirašė dokumentų perdavimo-priėmimo akte, tačiau tikrai nedalyvavo juos perduodant ir nematė kam, kur ir kokiomis aplinkybėmis tai vyko. Ji kabinete dirbo kartu su sąmatininke A. R., taip pat dirbančia UAB „V.“. Ji pradėjo garsiai kalbėti, kad dingo dokumentai, A. R. pasakė, kad nežino, kur dokumentai. Ji parašė V. P. elektroninį laišką ir šis taip pat elektroniniu paštu atsakė, kad „sekmadienį įmonės pirkėjai susirinko likusius dokumentus, informuos, kad perduoti likusią informaciją dėl buhalterijos“. 2019- 07-18 V. P. jai atsiuntė elektroninį laišką, kuriuo informavo, kad jis nuo liepos mėn. 1 dienos, jau nebedirba UAB „V.“, tačiau ji negavo jokio pranešimo apie vadovo pasikeitimą, apie jo atleidimą. Jai, kaip buhalterei, buvo keista, nes asmenų priėmimą ir atleidimą iš darbo atlikdavo ji. Jokie nauji UAB „V.“ vadovai ar akcininkai į ją nesikreipė. Ji bandė pati jų ieškoti, radusi internete informaciją apie O. K., neva, UAB „V.“ vadovę. Savaitgaliais UAB „V.“ būstinėje, kurioje buvo jos darbo kabinetas, vyko darbai, patalpos nebuvo saugomos. Į patalpas galima buvo patekti atrakinus raktu ar kortele. Ji pati niekada nematė O. K., nežino kaip vyko buhalterinių dokumentų perdavimas ir kam būtent jie buvo perduoti bei kur šiuo metu jie yra. Iš D. K. pateiktų elektroninių laiškų matyti, jog V. P. informavo, jog nebėra bendrovės vadovas, iš statybų verslo išėjo dėl asmeninių priežasčių (laiško data – 2019-07-18) bei kitu laišku informavo, kad įmonės pirkėjai sekmadienį paėmė dokumentus (laiško data – 2022 m. liepos 22 d.) (t. 3, b. l. 146-147).

Liudytojos A. R. parodymais, kad jos su bendrovės vyriausiąja buhaltere D. K. dirbo viename kabinete. Žino, kad visą laiką, kol ji dirbo bendrovėje, jai vadovavo V. P. ir būtent su juo ji derino savo darbus. Ji visą laiką manė, kad V. P. buvo ir yra vadovas, kol 2019 metų vasaros pabaigoje ji atsitiktinai pasižiūrėjo rekvizituose bendrovės informaciją. Pamatė, kad tinklapyje rekvizitai.lt nurodyta, kad bendrovės vadovė yra kažkokia visiškai negirdėta ir nematyta moteris vardu O. K.. O. K. nematė. Pamena, kad 2019 m. liepą, vieną dieną po išeiginių atėjusios į darbą pamatė, kad dokumentai dingo. Tiksliau ji matė, kad D. K. sutvarkyti dokumentai visada stovėjo ant lentynos jai už nugaros jų bendrame kabinete, tačiau tą dieną, tai buvo pirmadienis, ji staiga jos paklausė: „O kur dingo dokumentai?“ ir būtent tada ji atkreipė dėmesį, kad iš tikrųjų buhalteriniai UAB „V.“ dokumentai dingo. D. pradėjus garsiai apie tai kalbėti, atėjęs V. pasakė, kad savaitgalį dokumentus paėmė. Jis išsireiškė maždaug taip „Paėmė tas kam reikėjo“. Daugiau ji neklausinėjo. Ir toliau viskas vyko įprastai, taip lyg V. P. kaip buvo taip ir liko bendrovės vadovu.

Liudytojo E. M. parodymais, kad 2019 metų vasarą, tikslios datos nepamena, bet galėjo būti porą dienų prieš 2019-07-04, jam paskambino V. P. ir pasakė, kad jis parduoda savo akcijas (jis iš P. jau ankščiau girdėjo apie tai, kad P. savo akcijas pardavė V.). Jis pasiūlė V. P. nusipirkti jo (E. M.) akcijų dalį už įmonės skolą, tačiau pastarasis nesutiko. Jis paklausė ar jam tinka data atvykti pas notarą ir jis sutiko, vienintelė jo sąlyga buvo, kad leistų jam persirašyti jo naudojamą mobiliojo ryšio telefono numerį, kuris vis dar priklausė UAB „V.“, jo vardu. V. P. sutiko. 2019-07-04 jie su V. susitiko pas notarą. Tada jis pirmą ir paskutinį kartą pamatė moterį, kuriai V. pardavė jo turimas UAB „V.“ akcijas. Jis tik tada pamatė, kad akcijos priklauso ne V., o įmonei „L.“. Kartu su moterimi buvo dar lyg tai vertėjas, nes moteris visiškai nesuprato lietuviškai. Jis nepamena moters vardo ir pavardės, tačiau, susipažinęs su jam parodytu 2019-05-01 UAB „V.“ visuotinio akcininku susirinkimo sprendimu Nr. VN20190501-1, atpažino jos vardą ir pavardę — O. K.. Šį sprendimą jie pasirašė pas notarą. Jam dalyvaujant nei pinigai už akcijas, nei įmonės dokumentai tikrai nebuvo perduodami. Kur ir pas ką šiuo metu yra įmonės dokumentai jam nežinoma. Jau po pardavimo jis ieškojo informacijos apie moterį iš (duomenys neskelbtini), kuriai V. pardavė savo akcijas, nes manė, kad tai yra realus sandoris ir planavo pasiūlyti jai įsigyti jo šios įmonės akcijas. Savo UAB „V.“ akcijų jis nepardavė iki šios dienos.

Liudytojo A. S. parodymais, bendrovei vadovavo V. P.. 2019 metais, prieš išeidamas iš darbo UAB „V.“, galimai liepos mėnesį, jis, turėdamas nedarbingumą, atvažiavo į ofisą kažkokiu klausimu, ir, sutikęs V. P., rūkymo metu iš jo išgirdo, kad jis pardavė įmonę UAB „V.“ investuotojai O., jokių kitų šios moters duomenų jis nenurodė. Daugiau informacijos apie tai, dėl kokios priežasties ir kokiomis aplinkybėmis įvyko šis pardavimas V. P. nepateikė. Tuo metu jau buvo dingę įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, nes įmonės buhalterė D. jam pasakė, kad įmonės dokumentai dingo. Po poros dienų visi įmonės darbuotojai gavo elektroninius laiškus iš V. P., kuriuose buvo parašyta, kad oficialiai savininkė yra O., pavardės nepamena, ir kad V. P. jau nėra nei savininkas, nei direktorius. Kadangi įmonė UAB „V.“ buvo skolinga kitoms įmonėms, tarp kurių ir įmonei UAB „H.“, kurios savininką ukrainietį G. Č. jis pažįsta nuo anksčiau, taip pat kažkiek laiko pas jį yra dirbęs, jis G. papasakojo apie įtartiną įmonės UAB „V.“ pardavimą (duomenys neskelbtini). G., turėdamas pažįstamų (duomenys neskelbtini), pasidomėjo apie šią moterį ir sužinojo, kad jį gyvena (duomenys neskelbtini) kažkur prie (duomenys neskelbtini). Taip pat G. sužinojo, kad jokiu verslu O. neužsiima, tiesiog neva už pinigus sutiko fiktyviai įforminti įmonės UAB „V.“ pirkimo-pardavimo sandorį. Nežino, kaip asmenys iš Lietuvos ją surado ir kaip su ja susitarė dėl fiktyvaus įmonės UAB „V.“ pirkimo-pardavimo įforminimo. Kiek žino iš G. žodžių, O. atsisakė pateikti oficialų pareiškimą dėl įmonės UAB „V.“ sandorio sudarymo aplinkybių.

Liudytojo P. A. parodymais, kad V. P. neteisėtais veiksmais bendrovei buvo padaryta apie 200 000 Eur žala ir jo (liudytojo) pradinis noras buvo, kad V. grąžintų bent dalį padarytos žalos, apie 100 000 Eur ir pasitrauktų. Dar vienas variantas buvo kreiptis į teisėsaugą, tačiau jam (liudytojui) šis variantas netiko, nes jam reikėjo greito rezultato, o su teisėsauga viskas užtruktų kelis metus su neaiškiu rezultatu. V. pasiūlė nupirkti jo turimas įmonės „V.“ akcijas. V. variantas jam pasirodė optimaliausias ir 2018-12-17 V. P. nupirko jo turėtas UAB „V.“ akcijas, o mažasis šios bendrovės akcininkas kaip buvo, taip ir liko E.

Liudytojos Ž. V. parodymais, kad ji iki D. K. tvarkė bendrovės buhalteriją. Atsisakė tvarkyti įmonės apskaitą nuo 2019-02-28, nes negaudavo tinkamo atsiskaitymo už paslaugas. Nuo programos ji atsijungė 2019 metų gegužės mėnesį. Tačiau pačios 2019 metų įmonės „V.“ buhalterinės apskaitos ji jau netvarkė, tiesiog turėjo užbaigti 2018 metų metinę finansinę atskaitomybę. UAB „V.“ bankroto administratoriui, pastarojo prašymu, pateikė įmonės „V.“ Didžiąją knygą. Visus buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuos ji tinkamai sutvarkė ir susegė į segtuvus (jų buvo 15), pagal dokumentų priėmimo-perdavimo aktą perdavė 2019 metų gegužės pradžioje, nes tik tada pabaigė tvarkyti finansines ataskaitas už 2018 metus, D. K.. Netrukus jai paskambino išsigandusi D. ir pasakė, kad dingo visi segtuvai iš jos darbo kabineto ir liko vienintelis segtuvas, buvęs jos darbo stalo stalčiuje, pavadinimu „Finansinės ataskaitos“. Jame buvo likučiai už 2017 ir 2018 metus. Ji nustebo, įlindo į internetinį puslapį rekvizitai.lt ir pamatė, kad jame vadovu nurodyta kažkokia moteris. Minėtos moters vardas ir pavardė jai buvo nepažįstami ir ji jų neįsidėmėjo. D. buvo šoke, nes ji nežinojo apie pasikeitimą, ir buhalterinės apskaitos dokumentų dingimas jai buvo netikėtas.

Liudytojos O. K. parodymais, kad nieko nežino apie UAB „V.“, kad yra šios įmonės akcininkė ir direktorė sužinojo 2021-03-12 jos apklausos metu, kurią atliko (duomenys neskelbtini) miesto prokuratūros prokuroras. O. K. parodžius susipažinti su 2019-07-04 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties kopija parodė, kad šią sutartį su darbdaviu pasirašė dėl biuro patalpos, kurioje ji turėjo dirbti, įsigijimo. Parodytame dokumente yra jos parašas ir nurodyta jo pasirašymo data. Kaip supranta, parodytas dokumentas sudarytas užsienio kalba, kurios ji nemoka, apie ką rašoma sutartyje nežino, tačiau ją įtikino, kad tai sutartis tarp jos ir švaros įmonės, vykdančios biurų tvarkymą, nurodytai įmonei atstovavo vyras, prisistatęs A. vardu, ir tik jai pasirašius nurodytą dokumentą ją priims į darbą. Faktiškai nežino apie ką eina kalba nurodytame dokumente, pasak A., tai buvo darbo sutartis. Paklausus, ar ji sumokėjo už UAB „V.“ akcijas, ji parodė, kad ji apskritai niekada nepirko jokių UAB „V.“ akcijų. Paklausus, ar jai buvo perduoti UAB „V.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, o jei taip, kas dalyvavo perduodant buhalterinės apskaitos dokumentus, ji parodė, kad nei ji, nei jai nebuvo perduoti jokie UAB „V.“ buhalterinės apskaitos dokumentai. Ir apskritai apie šią įmonę nieko nežino. Lankėsi Lietuvoje 2019 metų pavasarį (tikslios datos ir mėnesio nepamena) ir 2019 metų vasarą (tikslios datos ir mėnesio nepamena), turėdama tikslą įsidarbinti. Lietuvoje susitikinėjo su A., kuris pažadėjo įdarbinti ją ir kuriam paliko savo kontaktinius duomenis. O. K. pateikus 2020-08-19 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. R. Reikalavimą paimti iš jos UAB „V.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, O. K. pranešė, kad nurodytų dokumentų ji niekada neturėjo ir neturi. Iš Migracijos departamento Kontrolės skyriaus 2020-07-24 rašto matyti, kad O. K. Lietuvos sieną kirto keturis kartus – 2019-03-13 atvyko, 2019-03-15 išvyko; 2019-07-03 atvyko, 2019-07-05 išvyko (t. 4, b. l. 51).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. R. 2020-08-27 tarnybinos pranešimo dėl informacijos iš bankų gavimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 03-7-00002-20, matyti, P. A. 2018-12-17 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pardavė savo turėtą dalį UAB „V.“ akcijų UAB „L.“, atstovaujamai V. P.. 2019-07-04 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu UAB „L.“, atstovaujama V. P., pardavė UAB „V.“ akcijas fiziniam asmeniui – (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietei O. K.. Tą pačią dieną (2019-07-04) dokumentų priėmimo-perdavimo aktu UAB „V.“ direktorius V. P. ir vyresnioji buhalterė D. K. neva perdavė UAB „V.“ dokumentus O. K.. Ikiteisminio tyrimo metu atliekant kratas, liudytojų ir įtariamųjų apklausas surasti UAB „V.“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus nepavyko (t. 6, b. l. 69).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus 1-ojo poskyrio 2022-03-17 specialisto išvados matyti, kad UAB „V.“, nesilaikydama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 4 dalies reikalavimų, nepateikė 2018-01-01–2019-10-17 laikotarpio bendrovės ūkines operacijas ir ūkinių įvykių patvirtinančių dokumentų: ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, atsargų, kasos ir banko operacijų, skolų (skolų įmonei, įmonės įsipareigojimų, atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis), pirkimo ir pardavimo operacijų apskaitos dokumentų, pasirašytų sutarčių, be to, 2019-06-01–2019-10-17 laikotarpio Didžiosios knygos sąskaitų ar kitų apskaitos registrų, kas eliminavo galimybę patikrinti, ar į apskaitą įtrauktos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai dėl turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimo, be to, patikrinti buhalterinių įrašų Didžiosios knygos sąskaitų aktyvumo ataskaitose nuo 2018-01-01 iki 2019-05-31 teisingumą ir įvertinti buhalterinės apskaitos tvarkymą nuo 2019-06-01 iki 2019-10-17, dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2018-01-01 iki 2019-10-17.

Taigi, visuma ištirtų įrodymų, kurie vienas kitam neprieštarauja ir vienas kitą papildo, nustatyta, kad UAB „V.“ vadovo pareigas, kaltinime ir 2022-03-17 specialisto išvadoje bei VĮ Registrų centre nurodytu laikotarpiu (nuo 2016-05-05 iki 2018-11-21 ir nuo 2018-12-18 iki 2019-07-04) bei po akcijų pardavimo įforminimo (duomenys neskelbtini) pilietei O. K. (nuo 2019-07-04), ėjo pats V. P..

Taip pat nustatyta, kad realiai bendrovės akcijos (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietei O. K. nebuvo parduotos bei jai nebuvo perduoti bendrovės buhalteriniai dokumentai. Aplinkybę, kad būtent V. P. bylai aktualiu laikotarpiu buvo vadovu, patvirtino liudytoja (bendrovės buhalterė) D. K. ir bendrovės darbuotoja A. R., liudytojas A. S., liudytoja O. K., kuri paneigė įsigijusi bendrovės akcijas ir vadovavusi bendrovei. Neva akcijas įsigijusios ir įmonei pradėjusios vadovauti O. K. niekas po akcijų perleidimo nebematė, jos niekad realiai nematė pati buhalterė D. K., kuri taip pat netvarkė ir dokumentų dėl vadovo atleidimo, nors paprastai visus dokumentus dėl darbuotojų atleidimo, priėmimo į darbą tvarkydavo ji. Nei D. K. nei A. R. nėra gavusios jokių pavedimų iš O. K..

Taip pat iš byloje surinktų rašytinių įrodymų (civilinės bylos dėl bankroto iškėlimo UAB „V.“, dėl bankroto pripažinimo tyčiniu), iš kaltinamojo parodymų, iš liudytojos D. K., liudytojo K. B., liudytojo P. A. parodymų matyti, kad bendrovės finansinė padėtis buvo labai sunki, o iš liudytojų Ž. V. (buvusios buhalterės prieš D. K.) ir liudytojo P. A. (buvusio akcininko) parodymų matyti, kad pastebėti iš UAB „V.“ sąskaitos daryti keisti pavedimai, kuriuos turėjo teisę daryti kaltinamasis, kad vietoje atsiskaitymo su kreditoriais, buvo nukreipiami kitoms įmonėms, pavyzdžiui, įmonei „L.“, su kuria įmonė „V.“, jokių sąsajų neturėjo; kad įmonės pinigai buvo naudojami ir asmeniniams reikmėms (liudytoja Ž. V. nurodė, kad dėl to padarė pastabą V. P.); kad prisijungimus prie sąskaitų turėjo V. P., kuris ir atlikdavo abejotinus pavedimus. Liudytojas P. A. parodė, kad finansai buvo patikėti įmonės vadovui V. P., pastebėjus galimus V. P. nusikalstamus veiksmus, darant pavedimus iš įmonės sąskaitos ir sprendžiant situaciją, ar kreiptis į teisėsaugą dėl V. P. galimai neteisėtų veiksmų disponuojant bendrovės lėšomis, buvo sutarta, kad V. P. nupirks iš jo akcijas. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad bendrovės finansinė padėtis buvo itin sunki, bendrovei vadovavo kaltinime nurodytu laikotarpiu būtent V. P., kuris suvokdamas (pasak kaltinamojo pasiūlius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui problemas išspręsti parduodant akcijas Ukrainietei ir neva jai perduodant bendrovės buhalterinius dokumentus), kad įmonės, turinčios daug skolų ir negalinčios atsiskaityti su kreditoriais, akcijos fiktyviai bus parduotos kitos šalies pilietei, pagamino kaltinime nurodytus netikrus dokumentus, o būtent UAB „V.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pasirašytą pas notarą 2019-07-04, kasos pajamų 2019-07-04 orderį KPO Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad V. P. iš O. K. gavo 3 000 Eur; 2019-07-04 UAB „V.“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, kuriame nurodyta, kad UAB „V.“ vyr. finansininkė-buhalterė D. K. perduoda akte nurodytus buhalterinius dokumentus, ir kuriame yra parašas dokumentus priėmusio asmens. Minėtuose dokumentuose nurodyti faktai neatitinka tikrovės, nes bendrovės akcijų pardavimas buvo fiktyvus, pinigai – 3 000 Eur nebuvo sumokėti V. P., atvirkščiai, iš V. P. parodymų matyti, kad pinigus jis sumokėjo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, pasiūliusiam fiktyviai parduoti įmonę taip „panaikinant problemas“, dokumentai, kurie paimti savaitgalį, niekam nematant, taip pat buvo perduoti, pasak kaltinamojo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui ir apie jų egzistavimą ar perdavimą O. K. nežinojusi ir jų neperėmusi, nors ir yra jos parašas. Šie netikri dokumentai buvo naudojami kaip priemonė neatlygintinam UAB ,,V.“ akcijų perleidimui, naujam vadovui (nežinančiam, kad jis paskiriamas vadovu) įregistruoti VĮ Registrų centre bei įmonėms dokumentams paslėpti.

Tai, kad norėta atsikratyti įmonės dokumentais, spręstina atsižvelgiant ir į tai, kad Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. eB2-647-656/2022 pagal BUAB „V.“ administratoriaus MB „V. K. administratorių biuras“ pareiškimą dėl BUAB „V.“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir pareiškimas tenkintas. Dėl dokumentų paslėpimo, remiantis 2022-03-17 specialisto išvada, negalima iš dalies nustatyti UAB „V.“ veiklos, pajamų, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, buvusių laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-10-17.

Už apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako įstatymų numatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, jog ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius (2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas Nr. IX-574). V. P. atidavus buhalterinės apskaitos dokumentus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, taip paslepiant minėtus dokumentus, nebeliko galimybės nustatyti dalies UAB „V.“ veiklos, pajamų, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, buvusių laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-10-17.

Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad V. P. suklastojo dokumentus pasinaudodamas nesuvokiančiais apie daromą nusikaltimą asmenimis, o būtent buhaltere D. K. ir O. K..

Teismas konstatuoja, kad kaltinamasis V. P. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad yra sukuriami kaltinime nurodyti netikri dokumentai, kuriose užfiksuota melaginga informacija, kad buhalteriniai apskaitos dokumentai bus pradanginti (paslėpti) ir to siekė. Tai matyti iš jo paties parodymų ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Atsižvelgiant į bendrovę užgriuvusias finansines problemas, į liudytojų P. A. ir buvusios buhalterės Ž. V. parodymus apie pavedimus, kuriuos galėjo atlikti tik kaltinamasis, į savo (kaltinamojo) ir nesusijusių bendrovių su UAB „V.“ sąskaitas, į kaltinamojo parodymus, kad dokumentai, remiantis netikru dokumentu atiduoti asmeniui, kuriam kaltinamasis sumokėjo už pagalbą fiktyviai perleidžiant bendrovės akcijas, teismas konstatuoja, kad V. P. veikdamas tiesiogine tyčia siekė, kad bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai nebūtų surasti, taip užkertant kelią tiksliai nustatyti bendrovės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą nuo 2018-01-01 iki 2019-10-17.

Pasitvirtinus kaltinime nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad V. P. idealia sutaptimi padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi redakcija nuo 2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 108-4030 iki 2022-05-01).

III. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Teisme gautas I. P. (kaltinamojo mamos) prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Tačiau, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną apysunkį, nusikalstamos veikos padarytos idealia sutaptimi, todėl laikoma, kad asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; V. P. savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai dėl jų padarymo gailisi. Nuoširdų gailestį dėl įvykdytų nusikalstamų veikų ir prisipažinimą padarius jas, teismas pripažįsta V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šioje byloje žalos klausimas nėra sprendžiamas.

Prokuroras nurodė, jog kaltinamajam nėra pagrindo taikyti laidavimo institutą, kadangi neįžvelgia nuoširdaus gailesčio, nes kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu apklaustas du kartus, jis buvo nuoseklus ir kategoriškas, jog įmonę realiai pardavė ir, kad įmonės buhalterinius dokumentus priėmė pirkėja, o situacija pakito, tik bylą perdavus teismui ir kaltinamojo parodymai pakito dėl surinktų įrodymų.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis yra vidinis psichinis kaltininko santykis su jo padaryta veika, kuris nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo nori pasitaisyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-49/2014, 2K-211-1073/2019, 2K-87-976/2020, 2K-276-1073/2020 ir kt.). Nuoširdus gailėjimasis paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiojo ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015, 2K-145-139/2015 ir kt.). Taigi, nuoširdaus gailėjimosi objektyvi išraiška yra atitinkamas kaltininko elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, rodantis, kad jis neigiamai vertina savo nusikalstamus veiksmus, stengiasi pagal galimybes sušvelninti situaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-495/2022).

Analogiškai ir dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos laidavimui taikyti kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu savaime neeliminuoja galimybės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga, kad kaltės pripažinimas būtų kaltininko asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai jo kaltė yra aiškiai pagrįsta kitais bylos duomenimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516-697/2015, 2K-176-303/2018, 2K-261-489/2018).

Sutiktina su prokuroro teiginiu, jog V. P. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino ir kategoriškai neigė padaręs nusikalstamą veiką. Iš kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog jis nepripažino kaltės, o apklausiamas antrą kartą nepasinaudojo savo teise duoti paaiškinimus. Tačiau apklausiamas teisme V. P. iš karto savo kaltę pripažino visiškai ir davė išsamius parodymus. Kaltinamasis V. P. ne kartą teisme nurodė, jog pasielgė netinkamai ir dėl to labai pergyvena. Teisme duodamas parodymus nurodė padaręs klaidą dėl neišmanymo, susiklosčiusių aplinkybių bei pripažino, jog turėjo pasielgti kitaip. Taip pat nurodė, jog dabar elgtųsi priešingai nei elgėsi, jog veiktų išskirtinai nepažeisdamas įstatymų. Iš jo teisme duotų parodymų taip pat matyti, jog teisme kaltinamasis nebandė iškreipti savo padarytų veiksmų sau palankia linkme, priešingai viską pripažino ir patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausta O. K. davė teisingus parodymus. Taigi, teismo manymu, kaltinamasis teisme duodamas parodymus buvo nuoširdus bei gailėjosi dėl padaryto.

Taigi, konstatuotina, kad byloje yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1-2 punktuose numatytos sąlygos laidavimo institutui taikyti.

Tačiau teismas nenustatė BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos, jog yra pagrindas išvadai, kad V. P. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismai, spręsdami, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į visus duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019, 2K-301-788/2019).???

Nagrinėjamu atveju neabejotinai svarbu, kad V. P. savo elgesį įvertino kritiškai bei gailėjosi dėl padaryto, suprato jog jo priimtas sprendimas buvo blogas, kad neturėjo taip elgtis, kad neturėjo būti tokio bendrovės pardavimo. Taip pat svarbu, kad V. P. praeityje neteistas (t. 6, b. l. 201). Tačiau iš 2021-06-11 administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir sprendimus už 5 metus, matyti, jog per paskutinius 5 metus už administracinių nusižengimų padarymą V. P. baustas net 41 kartą, daugiausia už KET pažeidimus (viršijo leistiną greitį, nevykdė pareigos privalomuoju civiliniu draudimu apdrausti transporto priemonę ir kt.), be to 2022-11-16 patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį, nes būdamas UAB „U.“ vadovu ir žinodamas, kad įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams, nuo 2021-01-04 iki 2022-02-10 (jau atliekant ikiteisminį tyrimą šioje byloje, bei nagrinėjant UAB „V.“ bankroto bylą), nesilaikė numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo; taip pat nubaustas už tai, kad 2019-07-22 būdamas UAB „V.“ vadovu, policijos pareigūnui pareikalavus, teisės pažeidimo tikslu nenurodė, kad 2019-05-24 naudojosi įmonei priklausančiu automobiliu. Dalis baudų apmokėta, o dėl dalies baudų apmokėjimo duomenų nėra (t. 6, b. l. 202-221). Taigi, iš išdėstyto matyti, jog nors kaltinamasis praeityje neteistas, tačiau nuolat ir sistemingai daro kitus teisės pažeidimus - administracinius nusižengimus, nors dalis paskirtų baudų sumokėtos, tačiau akivaizdu, jog kaltinamojo netinkamo elgesio skiriamos administracinės nuobaudos iš esmės teigiamai neįtakoja, V. P. ir toliau daro administracinius nusižengimus, o tai rodo polinkį pažeisti įstatymus. Todėl teismui kyla pagrįstų abejonių, kad V. P., atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos laidavimui taikyti.

Be BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, teismas taip pat privalo įvertinti ir laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis), o būtent ar laiduotojas laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Kaltinamasis ir I. P. (kaltinamojo mama) duodami paaiškinimus teisme nurodė, kad ji pagal savo asmenines savybes gali daryti savo sūnui teigiamą įtaką ateityje, nes dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje, taip pat daug bendrauja su jaunimu neformalioje aplinkoje, turi daug patirties auklėjant jaunimą, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, antrą kadenciją yra tarybos narė. I. P. nurodė, kad su sūnumi labai artimai bendrauja, beveik kasdien bendrauja vaizdo skambučių pagalba, kartu atostogauja, juos sieja stiprus ryšys. Taip pat nurodė, kad jai teko bendrauti su auklėtiniais, kurie buvo linkę į nusikalstamas veikas, tačiau jai pavyko juos perauklėti ir daryti įtaką, todėl jos nuomone jį galės ir sūnui daryti įtaką. Taip pat nurodė, kad niekada neauklėjo vaikų žodžiais ir pamokslais, o savo pavyzdžiu. V. P. viską pasakoja, ką dirba, parodo projektus, pasikviečia į darbą.

I. P. teismui taip pat pateikė ją teigiamai charakterizuojančius duomenis, o būtent padėkas už jos padarytus darbus (mokinių olimpiados laimėtojų parengimą; už aktyvų dalyvavimą ir idėjų palaikymą įgyvendinant Palangos miesto savivaldybės inicijuotą kūrybinį projektą „Prie istorijos prisilietus“, istorinės atminties puoselėjimą bei nuoširdžią pagalbą ir bendradarbiavimą; už iniciatyvumą, aktyvią projektinę ir metodinę veiklą; už prasmingą ir nuoširdų darbą Palangos miesto savivaldybės taryboje, vadovavimą Švietimo, kultūros ir sporto komitetui bei svarų indėlį užtikrinant kokybiškesnę ir socialiai saugesnę miesto gyventojų kasdienybę ir kt.) (t. 7, b. l. 39-53).

Teistumo registro duomenimis I. P. neteista (t. 7, b. l. 54), 2023-02-09 išrašo duomenimis, per 5 metus padarė vieną administracinį nusižengimą (vairuodama transporto priemonę, pažeidė draudžiamojo kelio ženklo Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“ keliamus reikalavimus), tačiau paskirtą baudą sumokėjo (t. 7, b. l. 58).

Taigi, nors I. P. atitinka įstatymo keliamus reikalavimus laiduotojo asmenybei ir tarp jos ir sūnaus yra šilti, glaudūs ryšiai, tačiau, V. P. veikos padarymo aplinkybės, administracinių nusižengimų gausa per 5 metus, elgesys po šių nusikalstamų veikų padarymo — jis baustas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-11-16 nutariu Nr. A6.-428-990/2022 pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, už UAB „U.“, kurios vadovu jis yra, kreditorių teisių pažeidimą (nesilaikė numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo), darytą nuo 2021-01-04 iki 2022-02-10 (jau atliekant ikiteisminį tyrimą šioje byloje, bei nagrinėjant UAB „V.“ bankroto bylą), sudaro pagrindą abejoti laiduotojos realiomis galimybės daryti poveikį suaugusio sūnaus elgesiui. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad I. P. gali realiai įtakoti sūnaus elgesį ateityje, todėl šiuo atveju nėra ir BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse numatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

Nenustačius BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra galimas.

IV. Dėl bausmės

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).???

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

BK 222 straipsnio 1 dalies (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi redakcija nuo 2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 108-4030) sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės — bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

BK 300 straipsnio 1 dalies (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi redakcija nuo 2006-02-11) sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

V. P. idealia sutaptimi padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje ir vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnis). Nustatyta viena jo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Jis yra jauno amžiaus, dirbantis, susituokęs, turintis nepilnamečių vaikų. Byloje nesurinkta duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. V. P. praeityje neteistas, tačiau, kaip jau pirmiau minėta, 2021-06-11 duomenimis per 5 metus administracinėn atsakomybėn patrauktas 41 kartą, iš kurių daugiausia už KET pažeidimus, taip pat baustas bei kitos bendrovės vadovo netinkamą pareigų vykdymą (po šių nusikalstamų veikų padarymo, atliekant ikiteisminį tyrimą pažeidė kreditorių teises). Apie dalies paskirtų baudų sumokėjimą duomenų nėra (t. 6, b. l. 202-221). Taigi, nors V. P. teisiamas pirmą kartą, tačiau nuolat ir sistemingai daromi administraciniai nusižengimai rodo, kad V. P. linkęs pažeidinėti įstatymų reikalavimus, o skiriamos pakankamai švelnios nuobaudos V. P. teisei priešingo elgesio iš esmės teigiama linkme neįtakoja.

Teismas, įvertinęs bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes, sutinka su prokuroro siūlomų bausmių rūšimis, tačiau įvertinęs tiek teigiamai, tiek neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, tai, kad asmuo teisiamas pirmą kartą, sprendžia, kad prokuroro prašomi bausmių dydžiai yra per griežti. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. P. už padarytas nusikalstamas veikas, paskyrus BK 300 straipsnio 1 dalies ir BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas vienas iš švelniausių bausmių – baudas, didesnes nei už šių veikų padarymą numatyti minimalūs dydžiai, t. y. V. P. už nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda, o už nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, skirtina 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda.

Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarytos idealia nusikalstamų veikų sutaptimi, bausmės bendrintinos apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir V. P. skirtina subendrinta 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda.

Byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis pripažino kaltę, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam V. P. skirta bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 200 MGL (10 000 Eur).

Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę bei skirtinos baudos dydį, prokuroro poziciją, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra akivaizdžiai per trumpas, todėl nustatytinas ilgesnis kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpis – 2 (dveji) metai. Teismo vertinimu būtent toks baudos sumokėjimo terminas šiuo atveju yra teisingas. Teismas pažymi, jog paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajam nustatomas laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėti paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.

V. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės: 1) įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje; 2) rašytinis pasižadėjimas neišvykti –– paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikintinos.

V. Kiti klausimai

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, byloje esantys 4 kompaktiniai diskai, paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 301, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 222 straipsnio 1 dalyje (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi redakcija nuo 2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 108-4030 iki 2022-05-01) ir BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį V. P. paskirti 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudą.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį V. P. paskirti 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir V. P. paskirti subendrintą 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudos.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones: 1) įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje; 2) rašytinį pasižadėjimą neišvykti –– palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Byloje esančius 4 kompaktinius diskus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.