Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. V. P., būdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, (duomenys neskelbtini) turint nuo 31 123,79 eurų iki 66 564,74 eurų dydžio mokestinę nepriemoką, esant pareikštiems trečiosios eilės – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreditoriniams reikalavimams, nuo 2021 m. sausio 4 d. iki 2022 m. vasario 10 d. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, įtvirtinančias kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę – atsiskaitinėjo su paskesnės eilės kreditoriais (prekių ir paslaugų tiekėjais ir kitais kreditoriais), tokiu būdu pažeidė kreditoriaus – VMI teises ir interesus.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Tesimo posėdžio metu V. P. parodė, kad (duomenys neskelbtini), kuriai jis vadovauja nuo 2018 metų, iš tiesų turėjo mokestinę nepriemoką. Šiuo metu minėta įmonė dalimis moka nepriemoką, kuri atsirado kitai įmonei, buvusiai pagrindine (duomenys neskelbtini) akcininke, likus skolingai (duomenys neskelbtini). Jis nenorėjo įmonės uždaryti, nes turėjo darbuotojų ir projektų, mokėjo atlyginimus, taigi jo vadovaujama įmonė atsiskaitinėjo ne su VMI, bet su kitais paskesnės eilės kreditoriais. (duomenys neskelbtini) moka atlyginimus, moka Sodrai, dalimis grąžina skolą VMI, bet tam, kad įmonė veiktų toliau, buvo samdomi nauji darbuotojai, kad pastarieji atliktų įvairius darbus, o su jais taip pat reikėjo atsiskaityti. Jis supranta, kad pirmiausiai reikėjo mokėti Sodrai bei VMI, tačiau ne visada tai padaryti pavyksta. Dėl savo veiksmų jis gailisi ir supranta, kad elgėsi netinkamai.

3. (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registre įregistruota 2015 m. m. liepos 4 d., bendrovės vadovas nuo 2018 m. birželio 28 d. yra V. P. (b. l. 10-15).

4. 2021 m. sausio 1 d. (duomenys neskelbtini) valstybės biudžetui buvo skolinga 46 708,03 eurų, 2021 m. sausio 5 d. – 46 078,03 eurų, 2021 m. gegužės 28 d. – 56 445,15 eurų, 2021 m. birželio 3 d. – 48 842,41 eurų, 2021 m. birželio 7 d. – 45 526,69 eurų, 2021 m. lapkričio 15 d. – 62 552,41 eurų, 2021 m. gruodžio 13 d. – 66 564,74 eurų, 2021 m. gruodžio 27 d. – 44 383,55 eurų, 2022 m. balandžio 20 d. – 31 123,79 eurų mokėjimų, kurių terminai buvo suėję (b. l. 16-21).

5. Iš (duomenys neskelbtini) vardu atidarytos banko sąskaitos išrašų už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 24 d. matyti, kad (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. sausio 4 d. iki 2022 m. vasario 10 d. vykdė mokėjimus įvairiems fiziniams ir juridiniams asmenims ((duomenys neskelbtini) ir kt.) už prekes, paslaugas bei dengė turimus įsiskolinimus (b. l. 22-38).

6. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Atsižvelgiant į tai, mokestinė nepriemoka VMI turėjo būti sumokėta anksčiau nei mokėjimai sandorių šalims. V. P. pažeidė šią teisės normą, pirmenybę teikė atsiskaitymui ne su VMI, bet su kitais (duomenys neskelbtini) kreditoriais. Teismas turi pagrindo teigti, kad (duomenys neskelbtini) direktoriui laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatų, įtvirtinančių kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, mokestinė nepriemoka būtų buvusi mažesnė. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad V. P., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, (duomenys neskelbtini) turint nuo 31 123,79 eurų iki 66 564,74 eurų dydžio mokestinę nepriemoką, esant pareikštiems trečiosios eilės –VMI kreditoriniams reikalavimams, nuo 2021 m. sausio 4 d. iki 2022 m. vasario 10 d. pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, įtvirtinančias kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę – atsiskaitinėjo su paskesnės eilės kreditoriais (prekių ir paslaugų tiekėjais ir kitais kreditoriais), tokiu būdu pažeidė kreditoriaus – VMI teises ir interesus.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

7. V. P., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, įtvirtinančias kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę – esant pareikštiems trečiosios eilės – VMI kreditoriniams reikalavimams, atsiskaitinėjo su paskesnės eilės kreditoriais, tokiu būdu pažeidė kreditoriaus – VMI teises ir interesus, taigi V. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

8. V. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, už kurių padarymą numatyta baudos nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų administracinė nuobauda.

9. Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad V. P. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). V. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. V. P. neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, taigi V. P. skirtina minimalaus dydžio – vieno tūkstančio keturių šimtų eurų bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 635-637, 644 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Pripažinti V. P. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vieno tūkstančio keturių šimtų eurų baudą.

Išaiškinti V. P., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jai dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, - ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „1001“, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-428-990/2022. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.