- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-04-29
- Bylos Nr.
- 1A-257-574/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-54027-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Jurgita Mačionytė, Aiva Survilienė
- Nuteistasis
- M. F.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aivos Survilienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo M. F. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste BK) 281 straipsnio 7 dalį 75 MGL (3750 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, M. F. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams 2 mėnesiams. BK 72 straipsnio pagrindu, konfiskuotas automobilis „Renault Laguna“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. M. F. 2018 m. lapkričio 11 d., apie 14.52 val., Vilniuje, Pergalės-Žaliakalnio g. sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,04 promilių etilo alkoholio).
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. F. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nuosprendį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei netaikyti transporto priemonės konfiskavimo.
3. Nurodo, kad teismo sprendimas priimtas neteisingai įvertinus laiduotojo asmenybę. Sunkiai autoįvykyje susižalojus jo tėvui, kuris sutiko būti laiduotoju, tačiau nebegalėjo dėl sunkių sužeidimų, pats artimiausias asmuo liko teta, kuri rūpinasi jo likimu. Laiduotojai beveik 80 metų, tačiau ji labai aiškaus proto, suvokianti situaciją. Ji labai aiškiai pasisakė teismo posėdyje ir išdėstė kokią įtaką turi ir gali daryti savo sūnėnui. Teismas neteisingai įvertino laiduotojos asmenybę. Be to, teismas galėjo kaltinamajam pasiūlyti rasti kitą asmenį, kuris galėtų už jį laiduoti, tačiau to nepadarė, kas apribojo jo teisę į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymą, nes nėra ribojama teisė teikti kitą kandidatūrą.
4. Pirmą kartą teisiamas asmuo turi teisę pasinaudoti įstatymų leidėjo nustatyta galimybe išvengti teistumo, kuris sukelia labai neigiamas pasekmes. Jis dirba apsaugos įmonėje, dėl ikiteisminio tyrimo jam buvo atimtas leidimas turėti ginklą, todėl buvo perkeltas į mažiau apmokamas pareigas, o įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui, bus atleistas iš darbo. Baudžiamojo proceso tikslas neturėtų būti žmogų sužlugdyti.
5. Teismas turi teisę konfiskuoti transporto priemonę tokio pobūdžio bylose, tačiau turi teisę ir priteisti transporto priemonės vertę atitinkančią sumą iš kalto asmens ir ta suma gali būti mažinama, atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį. Šios galimybės teismas nesvarstė, nors transporto priemonė jam yra būtina, kadangi dirba Vilniuje, o gyvena Skaidiškėse, be to, rūpinasi neįgaliu tėvu. Teismas priėmė formaliai teisingą, bet bendražmogiškai neteisingą ir neprotingą sprendimą.
6. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis bei jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
7. Apeliaciniu skundu nuteistasis kaltės bei veikos kvalifikavimo neginčija, prašo taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei netaikyti transporto priemonės konfiskavimo. Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.
8. Pagal BK 40 straipsnį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra tapatus asmens išteisinimui, kai daroma išvada, jog asmuo iš viso nepadarė nusikalstamos veikos. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.
9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, padarė išvadą apie didesnį apelianto asmenybės pavojingumą, taip pat sprendė, kad prašymą paskirti laiduotoja pateikusi F. A. neatitinka BK 40 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų. Su šiomis teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
10. Byloje nustatyta, kad M. F. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi ją padaręs, žala draudimo bendrovei Gjensidige – 150,47 Eur atlyginta (b.l. 70, 71). Minėtos aplinkybės patvirtina BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų buvimą.
11. Ketvirta būtinoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga nurodyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte - pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Taigi, minėta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra vertinamojo pobūdžio. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad įstatymų leidėjas, formuluodamas BK numatytų nusikalstamų veikų požymius ir nustatydamas sankcijas už šias nusikalstamas veikas, taip pat baudžiamojo poveikio priemonių taikymo galimybes, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą, tačiau konkrečiomis aplinkybėmis padarytas pažeidimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos pažeidimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies pažeidimo pavojingumo. Nusikalstamas veikas daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi.
12. Iš bylos duomenų matyti, jog M. F. praeityje nebuvo teistas, t.y. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (b.l. 44), po įvykio iš karto prisipažino ir gailėjosi (b.l. 30), kritiškai vertina savo elgesį. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas pripažino apelianto atsakomybę lengvinančia. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apeliantas turi dvi galiojančias nuobaudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie nėra šiurkštūs (b.l. 45-47) ir nebuvo susiję su alkoholio vartojimu. Iš bylos duomenų matyti, kad M. F. dirba UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (b.l. 65). Šios aplinkybės rodo, kad apeliantas nėra linkęs pažeidinėti įstatymus, o padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio, kas rodo mažesnį jo asmenybės pavojingumą. Iš nagrinėjamos bylos matyti, kad pats baudžiamasis procesas apeliantui turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir bus paskata jį ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.
13. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį, laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininku.
14. Byloje nustatyta, kad M. F. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1.5 promilės alkoholio, todėl akivaizdu, jog tinkamu ir galinčiu daryti jam teigiamą poveikį laikytinas toks laiduotojas, kuris pats būtų itin rūpestingas ir atidus, laikytųsi teisės reglamentuojamų ir visuomenėje priimtų taisyklių, t. y. rodytų tinkamą pavyzdį nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, galėtų daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
15. Pirmosios instancijos teismas atsisakė paskirti laiduotoja apelianto tetą F. A., kilus abejonėms dėl jos autoriteto įtakos apeliantui. Teisėjų kolegija, įvertinusi F. A. asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą, daro priešingą išvadą.
16. Asmuo, sutinkantis būti laiduotoju F. A. neteista, administracine tvarka nebausta (b.l. 76, 78), byloje nėra jokių ją neigiamai charakterizuojančių duomenų. Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme F. A. papildomai paaiškino, kad šiuo metu, kai prieš pusantro mėnesio mirė M. F. tėvas, ji gyvena Skaidiškėse kartu su M. F., laiduoja už jį, nes tiki, kad daugiau jis taip nepasielgs, visuomet dirbo, tokių atvejų niekuomet nebuvo, gyvendama kartu gali daryti sūnėnui teigiamą įtaką. Teisėjų kolegija, įvertinusi F. A. prašymo turinį, paaiškinimus (b.l. 75), ją charakterizuojančius duomenis, gyvenimišką patirtį, konstatuoja, jog šių reikšmingų duomenų visetas duoda pagrindą išvadai, jog F. A. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo BK 40 straipsnio 3 dalies prasme, kuri gali daryti teigiamą įtaką M. F.. Išdėstytų aplinkybių pagrindu spręstina, kad yra nustatytos visos BK 40 straipsnyje numatytos būtinos sąlygos, todėl M. F. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį F. A. atsakomybei.
17. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, t. y. asmuo nėra besąlygiškai atleidžiamas nuo atsakomybės. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali, o jei padaro naują tyčinį nusikaltimą, privalo spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
18. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, būtent toks šio baudžiamojo proceso pabaigimas yra optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu bus įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai. Pirmosios instancijos teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, nagrinėjamu atveju, bus pakankamos sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ir tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas.
19. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, aukščiau nurodytus duomenis, apibūdinančius apelianto asmenybę, laiduotojos F. A. asmenybę, nustatytinas dvejų metų laidavimo terminas.
Dėl BK 72 straipsnio taikymo
20. Apeliantas būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo automobilį „Renault lagūna“, tad minėta transporto priemonė pripažinta šios nusikalstamos veikos padarymo priemone. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad apylinkės teismas, taikydamas transporto priemonės konfiskavimą, nesivadovavo proporcingumo principu.
21. Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad jis dirba Vilniuje, o gyvena Skaidiškėse, dėl to yra būtina transporto priemonė. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantui yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams ir 2 mėnesiams. Iš bylos duomenų matyti, kad konfiskuoto automobilio vertė be pridėtinės vertės mokesčio yra 644 Eur (b.l. 36). Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų itin didelė finansinė našta arba nepagrįstai didelius nepatogumus sukelianti poveikio priemonė. Taigi, egzistavo visos BK 72 straipsnyje numatytos sąlygos šiai baudžiamojo poveikio priemonei taikyti. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, automobilio vertę, tai, kad M. F. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, apeliantui taikoma baudžiamojo poveikio priemonė - automobilio konfiskavimas kartu su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
nuteistojo M. F. skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. F. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – M. F., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant laiduotojos F. A. atsakomybei 2 (dvejų) metų terminui be užstato.
Išaiškinti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės M. F. ir laiduotojai F. A. , kad:
- laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;
- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.