Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.1.6.8.2.; 1.1.9.2; 1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6. (S)

2019 m. sausio 21 d.

viešame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. F. (M. F.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis duomenys neskelbtini) gyvenantis duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. F. 2018 m. lapkričio 11 d., apie 14.52 val., Vilniuje, Pergalės-Žaliakalnio g. sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,04 promilių etilo alkoholio). Šiais veiksmais M. F. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. F. pilnai pripažino savo kaltę padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavęs jam priklausantį automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už vairo sėdo neblaivus. Po darbo pamainos namuose susipyko su savo ilgamete sugyventine, po ko susinervinęs vienas išgėrė 0,5 l viskio. Būdamas neblaivus, sėdo už vairo, norėjo nuvažiuoti pas tėvą. Važiuodamas padarė eismo įvykį, nespėjo sustabdyti automobilio ir nestipriai atsitrenkė į kitą transporto priemonę. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio, pats negali paaiškinti, kodėl būdamas neblaivus nusprendė vairuoti. Daugiau niekada ateityje tokia situacija nepasikartos, tai pamoka visam gyvenimui. Anksčiau niekada nėra vairavęs neblaiviame stovyje, nors vairuoja dar nuo 1988 m. Yra padaręs tik nedidelius eismo taisyklių pažeidimus. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą; būdamas nuteistas, prarastų darbą. Prašo atsižvelgti į tai, kad tėvas šiuo metu yra sunkiai sužalotas, jau 2 mėnesius laikomas ligoninėje, automobilis reikalingas tiek nuvykti pas tėvą, tiek ir pasiekti darbovietę (b. l. 81-85).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. F. taip pat pilnai pripažino savo kaltę, parodė 2018-11-11 po paros darbo ryte grįžęs namo pas sugyventinę, gyvenančią duomenys neskelbtini), tačiau ten su ja susipyko, dėl to nuo 8 val. iki 11.30 val. pats vienas išgėrė 0,5 l viskio (40 proc. stiprumo). Kadangi dėl girtumo prarado savikontrolę, apie 14.30 val. sėdo į jam priklausantį automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo iš namų į miestą. Apvažiavęs ratą judėjo atgal namo, tačiau laiku nesugebėjo sustabdyti vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į priekyje jo sustojusį automobilį. Labai gailisi neblaivus vairavęs automobilį, anksčiau to niekada nėra buvę (b. l. 30, 33).

Kadangi M. F., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei gynėjas, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja V. F. parodė, jog 2018-11-11, apie 14.50 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu Ž. A., iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, Pergalės-Žaliakalnio g. sankryžoje susidūrė automobiliai, vienas iš dalyvių įtariamas neblaivus. Atvykus į įvykio vietą, rado susidūrusius automobilius „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. F. paaiškino, kad degant raudonam šviesoforo signalui automobilis „Renault“ atsitrenkė į prieš sankryžą sustojusį jos automobilį. Jiems atvykus, automobilio „Renault“ vairuotojas išlipo iš savo automobilio, nustatyta, kad minėtą automobilį vairavo M. F.. Jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Patikrinus alkoholio matuokliu, M. F. nustatytas 1,69 promilių girtumas. M. F. kaltės dėl eismo įvykio neneigė, visus nurodymus vykdė. Atvykę kelių policijos pareigūnai liko forminti eismo įvykio, o jie nuvežė M. F. į Priklausomybės ligų centrą kraujo mėginiui paimti (b. l. 22). Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 kuopos 4 būrio vyr. patrulės V. F. 2018-11-11 tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės (b. l. 4).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja A. F. parodė 2018-11-11, apie 14.50 val., vairavusi automobilį „Saab 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavusi Vilniuje, Pergalės gatve link Stepono Batoro gatvės. Sankryžoje su Žaliakalnio gatve sustojo degant raudonam šviesoforo signalui. Kai tik sustojo, pajuto smūgį į automobilio galinę dalį. Per veidrodėlį pamatė, jog už jos automobilio stovi automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tuo pat metu automobiliui „Renault Laguna“ iš paskos sustojo dar vienas automobilis, kurio vairuotojas išlipo iš savo automobilio ir nuėjo prie „Renault“ markės automobilio, atidarė vairuotojo dureles ir ištraukė užvedimo raktą, kurį padavė jai; minėtas vyriškis taip pat iškvietė policiją, nes ji pati neturėjo su savimi telefono. Automobilio „Renault Laguna“ vairuotojas išlipo, svyravo, jo kalba buvo nerišli, veidas paraudęs, siūlė jai užsipildyti deklaraciją, tačiau ji nesutiko, todėl jis irgi įsėdo į savo automobilį ir ten sėdėjo svyruodamas, iki policijos atvykimo. Atvykę pareigūnai patikrino automobilio „Renault vairuotoją“ alkotesteriu, nustatė 1,69 promilių girtumą ir išsivežė su savimi (b. l. 18).

Alkotesterio kvito duomenimis, 2018-11-11, 15.19 val., M. F. Nustatytas 1,69 promilių (neatėmus paklaidos) girtumas (b. l.13).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2018-11-12 specialisto išvadoje Nr. T-A 11210/2018 901) konstatuota, jog M. F. kraujyje nustatyta mažiausia 2,04 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 16).

VŠĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog lengvojo automobilio „Renault Laguna Grandtour 1.9 dTi“ (kėbulo tipas – universalas, kuras – dyzelinas, variklio darbinis tūris – 1 870 cm³, variklio galia – 72 kW/97 AG, gamybos metai - 1999) kaina yra 644 (be PVM) (b. l. 36).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)valdytoju-savininku nurodytas kaltinamasis M. F. (b. l. 37).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3 skyriaus 2018-11-12 nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. F. vardu registruotam automobiliui „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apribojimo terminas nustatytas nuo 2018-11-12 iki 2019-05-12 (b. l. 39).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis M. F. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pastarasis pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 2,04 promilių etilo alkoholio. Kaltinamojo M. F. kaltė pilnai įrodyta jo paties, taip pat liudytojų V. F. ir A. F. parodymais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, alkotesterio rodmenimis, specialisto išvada, apžiūros protokolu, kita bylos medžiaga. Iš esmės visi surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, tarpusavyje sutampa, papildo vieni kitus, todėl plačiau neanalizuotini. M. F. kaltė pilnai įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Kaltinamojo M. F. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad pastarasis pilnai pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis M. F. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo tetą F. A., kuri teismui taip pat pateikė atitinkamą prašymą (b. l. 75).

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog kaltinamasis M. F. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau baudžiamojon atsakomybėn traukiamas nebuvo (b. l. 44), administracine tvarka baustas, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 45-47), savo kaltę pripažįsta pilnai. Dėl įvykdyto nusikaltimo M. F. gailisi. Trečioji sąlyga, kurią būtina nustatyti atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip minėta, yra bent dalinis padarytos žalos atlyginimas ar pašalinimas arba įsipareigojimas ją atlyginti. Šiuo atveju pačiu nusikaltimu žala nepadaryta (po administracinėje teisenoje, pradėtoje dėl sukelto eismo įvykio, priimto procesinio sprendimo draudimo bendrovės regreso tvarka pareikštą reikalavimą dėl žalos atlyginimo pilnai įvykdė) (b. l. 70, 71), kas reiškia, jog egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga.

Paskutinė sąlyga, kurią būtina konstatuoti taikant BK 40 straipsnio nuostatas, yra pagrindas manyti, jo kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į įgyvendintą sąlygą dėl žalos atlyginimo, tikslinga aptarti, ar šioje byloje teismas gali daryti išvadą, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis anksčiau neteistas, taigi, teisiamas pirmą kartą, praeityje yra padaręs administracinių nusižengimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Aplinkybė dėl įvykdytų nusižengimų nėra nereikšminga, ypač svarstant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, juo labiau, kai atleidimas yra dėl įstatymo uždraustos veikos, susijusios su transporto eismo saugumu. Iš byloje esančio išrašo matyti, kad M. F. per paskutinius 5 metus administracine tvarka baustas 7 kartus (neskaitant 2018-11-11 sukelto eismo įvykio). Nors iš esmės pastarojo įvykdyti nusižengimai nėra šiurkštūs, asmuo paskirtas nuobaudas sumokėjo, dėl ko vien dėl buvusių administracinių nusižengimų sudėtinga vienareikšmiškai teigti, kad asmuo ir ateityje pažeidinės įstatymus. Visgi ši aplinkybė tuo pačiu rodo, kad asmuo, kaip kelių eismo dalyvis, nėra išskirtinai teigiamas, Kelių eismo taisyklių pažeidimai nėra visiškai atsitiktiniai, juo labiau, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas.

Sprendžiant klausimą dėl laidavimo instituto taikymo pagrįstumo, būtina pažymėti, kad BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šiuo atveju teismas papildomai vertina tą faktą, jog kaltinamojo nusikalstamos veikos pavojingumas buvo didesnis, kadangi pastarasis, be kita ko, padarė eismo įvykį, kuris tik dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių nesukėlė kur kas ženkliai rimtesnių pasekmių. Be to, pagal savo esmę atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą turėtų būti taikomas tik nusprendus, kad kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavęs. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad šis asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju kaltinamasis M. F., kuris yra beveik 50 metų, kaip asmenybė, yra seniai susiformavusi, turi savo gyvenimišką patirtį, nuostatas bei elgseną, dėl ko daryti įtaką tokiam asmeniui yra pakankamai sudėtinga. Vertinant laiduotoja prašančios būti Č. A. tinkamumą, teismui taip pat kyla abejonių dėl jos galimybių daryti realų poveikį kaltinamajam. Neginčytina, kad Č. A., kaip asmuo, yra išties teigiamai charakterizuojama – praeityje neteista, nė karto nebausta administracine tvarka (b. l. 76, 78), tačiau tai savaime nereiškia, kad ji atitinkamai gali būti prilyginama asmeniui, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi, ką, kaip pabrėžiama teismų praktikoje, būtina konstatuoti atlikus laiduotoju prašančio būti asmens įvertinimą (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis. Be to, laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Iš teisiamojo posėdžio metu nurodytų teiginių matyti, jog F. A. į procesą iš esmės buvo įtraukta neplanuotai. Kaltinamasis teigė, jog prašymą būti laiduotoju turėjo pateikti jo tėvas, tačiau šis pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sužalotas ir šiuo metu vis dar yra gydomas ligoninėje, dėl ko buvo priverstas ieškoti kito asmens, galinčio teikti prašymą dėl laiduotojo paskyrimo (b. l. 81-85). Tad, nepaisant buvusių ketinimų, susiklosčiusioje situacijoje būtent F. A. yra tas asmuo, kuris prašo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybėn, taikant laidavimą ir perduodant jos žinion, dėl ko vertinamas būtent jos tinkamumas. Esamu atveju teismas, išklausęs tiek kaltinamąjį M. F., tiek F. A., neturi pakankamo pagrindo išvadai, kad F. A., kuri yra kaltinamojo teta, yra tas asmuo, kuris gali objektyviai paveikti kaltinamąjį. Nei ji pati, nei M. F. taip ir nenurodė teismui, kaip konkrečiai galima laiduotoja galėtų daryti įtaką kaltinamajam. Teiginiai apie galimą daryti poveikį buvo iš esmės abstraktūs – F. A. teigimu, ji su kaltinamuoju kalbėsis, pastarasis jai pažadėjo daugiau niekada girtas už vairo nesėsti ir ji tiki, kad būtent taip ir bus (b. l. 81-85). Akivaizdu, kad vien tokio argumento nepakanka, tikintis paveikti kaltinamąjį. Kita vertus, iš teisme apklaustos F. A. atsakymų į teismo klausimus galima matyti, kad pastarajai buvo sudėtinga atsakyti, kokias pareigas ji prašosi prisiimti ir kokių veiksmų ketina imtis jas vykdant. Posėdyje ji tik ne kartą pakartojo, jog sūnėnas labai gailisi, prašė jo griežtai nebausti, tačiau paklausta, kas jai žinoma apie priežastis, paskatinusias kaltinamąjį neblaiviam sėstis už vairo, ji, priešingai nei nurodyta pačios pateiktame prašyme, iškart pažymėjo, kad jokių detalių nežino, to kaltinamojo neklausinėjo ir nieko nesiaiškino, negali pasakyti, kodėl sūnėnas neblaivus vairavo (b. l. 1-85). Tokie teiginiai tik rodo, kad F. A., būdama kaltinamojo teta, prašydama būti laiduotoja iš esmės siekia, kad jos sūnėnas sulauktų palankesnės proceso baigties, kas yra pilnai suprantama, tačiau kaip laiduotoja vargu ar pati tinkamai įvertino kaltininko padarytą veiką ir jos pavojingumą, juo labiau, yra pajėgi daryti realiai juntamą įtaką kaltinamajam. Papildomai pažymėtina, kad ji ir kaltinamasis gyvena atskirai, abu nurodė besimatantys dažnai (anot kaltinamojo, 1-2 kartus į savaitę, tuo tarpu F. A. teigimu, 1-2 kartus per mėnesį), o šiuo metu dėl kaltinamojo tėvo (F. A. brolio) yra priversti bendrauti bei matytis dar daugiau, tačiau vien pasimatymų skaičius neįtvirtina nei pastarosios autoriteto, nei atskleidžia 80-metės tetos įtaką kaltinamojo elgesiui ar leidžia spręsti apie tai, kaip F. A. ateityje gali koreguoti sūnėno elgesį.

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada nesant pakankamo, jokių abejonių nekeliančios pagrindo atleisti kaltinamąjį M. F. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atitinkamai netenkinant teisminio nagrinėjimo metu pareikšto prašymo dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), vairuotojui nustatytą vidutinį girtumą – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: M. F. praeityje neteistas (b. l. 44), administracine tvarka baustas, yra galiojančių nuobaudų (b. l. 45-47), dirbantis, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (b. l. 48, 65), po nusikalstamos veikos padarymo išklausė kursus pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, taip pat baigė papildomus vairuotojų kursus (b. l. 73, 74), duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis BK 55 straipsnio, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį - baudą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies minimumui. Atsižvelgiant į pareikštą prašymą dėl galimybės baudą susimokėti per ilgesnį laikotarpį, kaltinamojo gaunamas pajamas, paskirtos baudos dydį, teismas laiko esant tikslinga nustatyti ženkliai ilgesnį laikotarpį baudai savanoriškai sumokėti.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis M. F. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemonę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo transporto priemonę mieste, kaip galima matyti iš pastarojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, nuvažiavo nemažą atstumą (apklausiamas tyrėjo teigė išvažiavęs iš sugyventinės namų į miestą, ten apsukęs ratą ir vėl važiavęs link sugyventinės namų, tiesa, teisme aiškino ketinęs nuvažiuoti pas tėvą), galiausiai padarė eismo įvykį, kurio metu atsitrenkė į kitą transporto priemonę. Šios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą, atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Tokie M. F. veiksmai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek kitų eismo dalyvių saugumui. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajam, kuris praeityje buvo padaręs KET nusižengimų, o nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo ir dvi galiojančias nuobaudas už Kelių eismo taisyklių nesilaikymą, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kurio terminas nustatytinas nežymiai didesnis už galimą skirti vidurkį, baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 12 d.

Kaltinamasis M. F. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę. Vadinasi, šiuo atveju kyla būtinumas spręsti, ar automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir, padarius išvadą, kad transporto priemonė laikytina įstatymo uždraustos veikos padarymo priemone, atitinkamai spręstinas turto konfiskavimo klausimas. Pažymėtina, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Nustačius pagrindus kartu su skirtina bausme būtina privalomai taikyti ir turto konfiskavimą. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. BK 72 straipsnio 1, 2 dalys numato galimybę konfiskuoti tik tą turtą, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad M. F. vairuotas automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip tik ir yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, dėl ko automobilio konfiskavimas yra ne pasirinktinas, o privalomas. Konstitucinis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad vykdydamas teisingumą teismas turi turėti galimybę tam tikromis sąlygomis neskirti bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės, esant svarbioms tokio sprendimo priėmimo sąlygoms. Toks sprendimas gali būti priimtas atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, kai dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių nubaudimas yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas. Nagrinėjamu atveju tokių sąlygų akivaizdžiai nenustatyta. Suprantama, kad netekęs transporto priemonės kaltinamasis patirs daug nepatogumų, tuo pačiu nukentės finansiškai, tačiau šios aplinkybės visgi nėra pagrindas laikyti, kad automobilio konfiskavimas yra neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai, įvykdytai esant ženkliam apsvaigimui nuo alkoholio. Pabrėžtina, kad skirtinos baudos dydį teismas nustatė artimą minimumui.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. F. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (b. l. 34), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžius įsiteisėjus, M. F. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas voke prie bylos) perduotinas VĮ „Regitra“.

Kadangi automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), privalo būti konfiskuotas, prokuroro nutarimu minėtam turtui paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (b. l. 39) taikytinas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. F. (M. F.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3 750 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. F. (M. F.) galutinę 50 MGL (2 500 eurų) dydžio baudą.

Nustatyti 12 mėnesių terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti M. F. (M. F.) baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejiems) metams 2 mėnesiams uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemonę, baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 12 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio nuostatomis, konfiskuoti M. F. (M. F.) priklausantį automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini),

Kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžius įsiteisėjus, panaikinti.

Baudžiamojoje byloje saugomą M. F. (M. F.) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (įdėtą į prie bylos esantį voką), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per teismo nurodytą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.

2. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.