Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Prano Šimkaus ir Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 281 straipsnio 7 dalį ir paskirta 60 MGL (2259,60) eurų dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per vienerius metus šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, uždrausta R. R. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams.

Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta išieškoti iš R. R. 13680 eurų valstybės naudai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta R. R. vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini) perduoti Panevėžio apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriui Utenos rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Skundžiamu nuosprendžiu R. R. nuteistas už tai, kad jis, 2017-07-13 apie 7.00 val. (duomenys neskelbtini)vairavo S. Ž. priklausantį automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 1,81 promilės etilo alkoholio.

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. sausio 12 d. nuosprendį dalyje, kurioje R. R. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 281straipsnio 7 dalį bei išieškota 13680 eurų valstybės naudai. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, be užstato arba su užstatu, perduodant jį laiduotojai A. R. ir nustatant laidavimo terminą 1 (vieneriems) metams bei baudžiamąją bylą pagal BK 281straipsnio 7 dalį nutraukti.

3. Skunde teigia, kad teismo posėdžio metu, nuteistasis pareiškė prašymą nagrinėti bylą taikant sutrumpintą įrodymų tyrimo tvarką. Su tokia tvarka sutiko prokuroras, gynėjas, bei teismo civiliniu atsakovu pripažintas S. Ž.. Teisėja nutarė atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, jei po nuteistojo apklausos ir rašytinių įrodymų pagarsinimo, nusikaltimo padarymo aplinkybės nekels abejonių. Atlikus nuteistojo apklausą ir išvardijus byloje esančius dokumentus, prokurorui bei kitiems proceso dalyviams laikantis pozicijos, kad galima nutraukti įrodymų tyrimą, teisėja įrodymų tyrimo nenutraukė nutardama išklausyti civilinį atsakovą ir laiduotoją. Nuteistasis nurodo, kad nei laiduotoja nei civilinis atsakovas nebuvo susiję su nuteistajam pareikštu kaltinimu, todėl išsamesnių nusikaltimo padarymo aplinkybių nebuvo nustatyta. Kita vertus nei laiduotojos, nei civilinio atsakovo apklausa negali būti tapatinama su įrodymų dėl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių tyrimu, todėl teismas netinkamai aiškino įstatymą, reglamentuojantį baudžiamųjų bylų nagrinėjimą taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kas įtakojo neteisingą galutinės bausmės paskyrimą. Tą aplinkybę, kad byla buvo išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, patvirtina prokuroro baigiamoji kalba, kurios metu jis prašė paskirtą baudą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažinti 1/3.

4. Nuteistasis nurodo, kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai prisipažino ir gailisi, žala padaryta nebuvo ir yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl yra visos sąlygos taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Tačiau teismas motyvuodamas tuo, kad nuteistasis keturis kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, padarė išvadą, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų, todėl nuteistojo atžvilgiu laidavimo netaikė. Nuteistasis teigia, kad jis mokosi, siekia įgyti specialybę, charakterizuojamas teigiamai, o baudžiamasis procesas turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį bei leido kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino jį ateityje laikytis įstatymų – praėjus pusmečiui po įvykio, nenusižengė, neignoravo ir laikėsi įstatymų. Teigia, kad jo mamos A. R., kuri sutiko būti laiduotoja, asmeninės savybės, gyvenimo būdas, veiklos pobūdis bei judviejų labai stiprūs tarpusavio santykiai įtakoja jį tik teigiamai, todėl mano, kad yra pagrindas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį mamos A. R. atsakomybei.

5. Nuteistasis sutinka su jam pritaikyta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu vairuoti transporto priemones 2 metams, tačiau mano, kad išieškotina suma visiškai neadekvati jo padarytai nusikalstamai veikai. Teigia, kad pateiktoje automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje automobilio vertė yra nurodoma 12000 eurų, o civilinis atsakovas teisme nurodė, kad dabartinė automobilio vertė yra dar mažesnė, todėl nuteistajam nėra suprantama, kokiu pagrindu teismas laikėsi pozicijos, kad automobilio vertė būtent 13680 eurų. Prašo atsižvelgti į jo asmenybę bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, jo atžvilgiu netaikyti konfiskuotino turto vertės išieškojimo.

6. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą tenkinti dalyje dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo instituto taikymo.

7. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

8. Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde neginčijama R. R. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas iš esmės kelia bausmės individualizavimo klausimą dėl netinkamo įstatymo aiškinimo, nesutinka su konfiskuotino turto vertės išieškojimu ir siekia, kad jo atžvilgiu būtų taikomos BK40 straipsnio nuostatos.

Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo

9. BPK 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka neįpareigoja bylą nagrinėjantį teismą, esant kaltinamojo pageidavimui ir prokuroro bei gynėjo sutikimui, besąlygiškai taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Jeigu teismui kyla abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, teismas gali nutarti atlikti įrodymų tyrimą bendra tvarka.

10. Apeliaciniame skunde R. R. teigia, kad nei laiduotoja nei civilinis atsakovas nėra susiję su jam pareikštu kaltinimu, tačiau teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su šiuo argumentu, t. y. sutiktina su ta argumento dalimi, kad laiduotojos parodymai nėra susiję su įrodymų tyrimu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. R. yra apelianto motina ir ji yra pateikusi prašymą perduoti R. R. pagal laidavimą. Šios bylos nagrinėjimo kontekste, A. R. buvo apklausta siekiant įvertinti jos kaip laiduotojos asmenybę bei jos realias galimybes daryti apeliantui teigiamą įtaką, ir nėra jokių duomenų, kas leistų manyti ją turint liudytojos statusą. Kita vertus, teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, kad civilinio atsakovo S. Ž. parodymai nėra susiję su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis.

11. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. R. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, priklausė J. Ž., vėliau automobilį perrašius sutuoktiniui, teisėtas automobilio valdytojas buvo S. Ž.. Siekiant įvertinti, ar trečiajam asmeniui priklausantis turtas yra konfiskuotinas, būtina nustatyti teisėto automobilio naudotojo valią suteikiant savo automobilį nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui valdyti, priešingu atveju teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Ikiteisminio tyrimo metu, J. Ž. parodė, kad R. R. yra jos vyro (S. Ž.) pusbrolis, ir, kad automobilio raktus R. R. davė, nes jis turėjo minėtą automobilį nuvaryti remontuoti. Jokių objektyvių minėto automobilio perdavimo R. R. valdyti aplinkybių, kaip ir automobilio vertės, nenurodė. Ikiteisminio tyrimo metu S. Ž., kaip minėto automobilio savininkas apklaustas nebuvo. Pirmosios instancijos teismas S. Ž. ir J. Ž. pripažino civiliniais atsakovais. Teismo posėdyje S. Ž. parodė, kad R. R. yra jo pusbrolis. Jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir, kad seniai ieškojo nusipirkti automobilį, todėl kai tinklalapyje autoplius.lt rado minėtą automobilį, paprašė Ryčio, kad jis jį nupirktų. Automobilį įsigijo už 12000 eurų. Sutuoktinė J. Ž. teisių vairuoti automobilį neturi. Kadangi S. Ž. buvo ilgam laikui išvykęs, paprašė R. R. paremontuoti automobilį, bei parvežti sutuoktinę J. Ž. su dviem mažamečiais vaikais iš Utenos į Vilnių, t.y. S. Ž. patvirtino, kad jam nebuvo žinoma, jog jo automobilis bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti. Remiantis tuo, kad S. Ž. pateikė įrodymų tyrimui reikšmingas aplinkybes, jo parodymai gali būti vertinami kaip įrodymai. Apelianto teiginiai, kad S. Ž. parodymai nėra susiję su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis, yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas turėdamas teisę atlikti įrodymų tyrimą bendra tvarka, savo diskrecijos teise pasinaudojo ir tai nesuponuoja išvados dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo pažeidimo.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

12. Pirmosios instancijos teismas pripažino R. R. kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir paskyrė 60 MGL baudą už tai, kad jis 2017-07-13 apie 7.00 val. (duomenys neskelbtini)vairavo S. Ž. priklausantį automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 1,81 promilės etilo alkoholio. Asmens kaltumą teismas grindė išsamiai ir objektyviai ištyrus ir įvertinus bylos medžiagą, joje esančius surinktus įrodymus bei teisiamojo posėdžio metu nustatytas aplinkybes ir sprendė, jog R. R. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas nėra pakankamo pagrindo, nes nėra visų BK 40 straipsnyje numatytų privalomų sąlygų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį laidavimo taikymo pagrįstumo aspektu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo minėta išvada ir vertina, kad R. R. atžvilgiu baudžiamasis įstatymas buvo taikytas netinkamai.

13. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

14. Byloje nustatyta, kad R. R.pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikaltimą, žala nebuvo padaryta. Minėtos aplinkybės patvirtina BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų buvimą. Nagrinėjamu atveju ketvirta būtinoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog R. R. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, pirmosios instancijos teismas grindė tuo, kad apeliantas keturis kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, šį nusikaltimą padarė turint galiojančią administracinę nuobaudą (buvo viršytas greitis), be to teismas vertino ir aplinkybių, apibūdinančių padarytą veiką, visumą, t. y. nusikaltimas padarytas 7 val. ryte, vairuojant visą naktį nemiegojus, būnant apsvaigus (nustatytas R. R. vidutinis girtumo laipsnis) ir važiuojant miesto gatvėmis darbo dieną, kai eismas pakankamai intensyvus.

15. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šios sąlygos išpildymo pagrįstumą, nurodo, jog sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, vadinasi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).

16. Iš bylos duomenų matyti, jog R. R. neteistas, jauno amžiaus, charakterizuojamas teigiamai, Utenos miesto Administracinės komisijos prie Utenos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. svarstytas nebuvo, Utenos miesto seniūnija nusiskundimų dėl R. R. elgesio nėra gavusi (b.l. 78, 98). R. R. yra (duomenys neskelbtini) studentas, studijuoja (duomenys neskelbtini) (b.l. 77). Be to, (duomenys neskelbtini)kunigo pateiktame atsiliepime teigiama, kad R. R. pasižymi pasiaukojimu ir paslaugumu, savanoriška valia paremia ir padeda nuvežti vaikus, kurie būna iš socialinės rizikos ir pajamų neturinčių šeimų, į stovyklas ar renginius, pagelbėdavo ir su senyvo amžiaus žmonėmis, kuriems buvo reikalinga įvairi pagalba (b.l. 76). Toks R. R. savanoriškas dalyvavimas bažnytinėje veikloje, teismui formuoja pagrįstą išvadą apie teigiamas jo nuostatas ne tik savo atžvilgiu, bet ir visuomenės labui. Administracinių nusižengimų registras patvirtina, kad R. R. administracine tvarka buvo baustas keturis kartus, tačiau trys nuobaudos yra išnykę, turi tik vieną galiojančią nuobaudą, padaryti pažeidimai nebuvo šiurkštūs ir nebuvo susiję su alkoholio vartojimu, baudos sumokėtos (b.l. 99-102). Vertinant bylos duomenis apibūdinančius R. R. asmenybę, jo elgesį iki taisyklių nusižengimo ir po, nesant duomenų, kad po įvykio buvo nusižengta ar kitaip ignoruoti įstatymai, jų nesilaikyta, išanalizavus ir įvertinus ankstesnius R. R. administracinius nusižengimus, jų pobūdį, pavojingumą, tai, kad padarytas šis nusikaltimas turint galiojančią administracinę nuobaudą už greičio viršijimą, teisėjų kolegijos nuomone, ketvirtoji laidavimo instituto taikymui būtina sąlyga pakankamai išpildyta. Šis nesunkus nusikaltimas, nepadarius žalos nei pačiam kaltininkui, nei kitiems asmenims, buvo atsitiktinio pobūdžio, nesant pasikartojimo apraiškų, kas taip pat rodo mažesnį jo asmenybės pavojingumą. Manymą, kad R. R. padarė išvadas dėl savo elgesio ir yra linkęs taisytis, dar labiau sustiprina R. R. sumokėta savanoriška 1 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų asmenų fondą. Pirmosios instancijos teismas suabsoliutino ne tik galiojančios nuobaudos buvimą, bet ir veiką apibūdinančias aplinkybes, tačiau vertinant ne tik tai ką apylinkės teismas nurodė, bet visumą aukščiau šiame nuosprendyje teismo aptartų ir įvertintų duomenų, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, jog R. R. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

17. Taigi, esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, laidavimo instituto taikymui būtina ir BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta nuostata. Byloje yra R. R. motinos A. R. prašymas dėl laidavimo taikymo. Pirmosios instancijos teismas padaręs išvadą, kad nėra visų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, laiduotojos A. R. asmenybės ir jos realių galimybių daryti nuteistajam teigiamą įtaką nenagrinėjo ir nevertino. A. R. neteista (b.l. 117), nebausta administracine tvarka (b.l. 118-119), byloje nėra jokių A. R. neigiamai charakterizuojančių duomenų. Iš byloje esančios VTPT prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus charakteristikos matyti, jog A. R.nuo 1989-08-01 dirba (duomenys neskelbtini), sistemingai gilina profesines žinias tobulinosi kursuose ir konferencijose, darbovietėje charakterizuojama teigiamai (b.l. 107). Teisiamajame posėdyje A. R.paaiškino, kad R. R. yra jos sūnus, niekada neturėjo problemų su juo, visada jos klauso, nieko nedaro spontaniškai nepasitaręs, nors šiuo metu jis studijuoja Vilniuje, tačiau parvažiuoja kiekvieną savaitę, todėl tiki, kad ji daro gerą įtaką jo elgesiui (b.l.147-148). Teisėjų kolegija, įvertinusi A. R. prašymo turinį, jos asmenybę charakterizuojančią medžiagą, teisiamojo posėdžio metu duotus paaiškinimus teismui, konstatuoja, jog šių reikšmingų duomenų visetas duoda pagrindą išvadai, jog A. R. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo BK 40 straipsnio 3 dalies prasme, kuri darys teigiamą įtaką R. R.. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas ir sąlygos taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti R. R. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą motinai A. R. be užstato. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, aukščiau nurodytus duomenis, apibūdinančius apelianto asmenybę bei laiduotojos A. R. asmenybę, nustatytinas 2 (dvejų) metų laidavimo terminas.

Dėl turto konfiskavimo, baudžiamojo poveikio priemonių

18. Pirmosios instancijos teismas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje padarymą R. R. skyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams ir turto konfiskavimą, t.y. nusprendė išieškoti iš R. R. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 13680 eurų. Apeliaciniame skunde R. R. neginčija uždraudimo naudotis specialia teise, tačiau nesutinka su konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimu. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei įvertinusi BK 72 straipsnio nuostatų taikymo tikslingumą šioje byloje, sprendžia, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas pažeistų proporcingumo principus ir nepagrįstai suvaržytų atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. R.teises.

19. Pažymėtina, kad nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi. Pagal BK VI skyriuje nustatytą teisinį reguliavimą, nors teismo sprendimas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės turi būti pagrįstas įsitikinimu dėl tokio asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką, tačiau apkaltinamasis nuosprendis tokiam asmeniui nepriimamas, jo byla nutraukiama (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Taigi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo už nusikalstamą veiką nėra nuteisiamas.

20. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai taip pat skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. O BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai atleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – ir turto konfiskavimas. Taigi šio baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Pažymėta kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas)(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018).

21. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį neblaivus vairavo R. R., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė BK 72 straipsnio prasme ir priklauso trečiajam asmeniui, kuriam nebuvo žinoma, jog jam priklausanti transporto priemonė bus naudojama BK uždraustai veikai daryti, padarė išvadą, jog galimybės konfiskuoti transporto priemonę nėra, todėl priėmė sprendimą iš R. R.išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą - 13680 eurų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015), todėl kiekvienu atveju, už teisės pažeidimą skiriamų priemonių taikymas turi būti individualizuotas.

22. Teisėjų kolegija nustatė, kad yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir R. R. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą. R. R. yra jauno amžiaus, padarė atsitiktinio pobūdžio nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, neteistas, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, charakterizuojamas teigiamai, dalyvauja bažnytinėje veikloje, studijuoja universitete. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, sprendžia, kad konfiskuotino turto atitinkančios pinigų sumos išieškojimas pagal byloje nustatytas aplinkybes yra neproporcingas (neadekvatus) R. R.padarytam teisės pažeidimui ir pažeidžia teisingą pusiausvyrą. Kaip jau buvo minėta, turto konfiskavimo klausimas visose bylose negali būti sprendžiamas vienodai, o turi būti sprendžiamas individualiai pagal kiekvienoje byloje nustatytas aplinkybes. Įvertinus tai, kad R. R. yra jauno amžiaus, studentas, neturi nuolatinių pajamų, finansiškai priklausomas nuo tėvų, teisėjų kolegija mano, kad išieškant konfiskuotino turto vertę – 13680 eurų, būtų uždėta nepakeliama finansinė našta bei suvaržytų asmenį labiau, negu reikia teisėtiems ir visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Todėl baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto vertės išieškojimas yra naikintina ir skirtina kita baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Siekiant užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti teisingą pusiausvyrą, atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, skirtina BK 71 straipsnyje numatyta 20 MGL (753,20 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 1 (vienerių) metų sumokėjimo terminą. Skiriant šios rūšies baudžiamojo poveikio priemonę, apelianto padėtis nepasunkėtų, tačiau ji tikslinga siekiant tikslo išlaikyti proporcingumo, teisingumo principus, įgyvendinti visuotinai svarbius tikslus nusikalstamumo prevencijai.

23. Panaikinus baudžiamojo poveikio priemonę- turto konfiskavimą, numatytą BK 67 straipsnio 3 dalyje, 72 straipsnyje - klausimo dėl automobilio vertės, teisėjų kolegija nebesprendžia.

24. Išdėstytų motyvų pagrindu, skundžiamas Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. sausio 12 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – R. R. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį pinigine bauda, naikintinas ir jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taip pat keistina nuosprendžio dalis, panaikinant iš R. R.išieškotino konfiskuotino turto – transporto priemonės BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)vertę atitinkančios pinigų sumos – 13680 Eur išieškojimą, ir skirtina kita baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. sausio 12 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. R. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir paskirta 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio bauda ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsniu R. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį pagal laidavimą, perduodant laiduotojos A. R. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) atsakomybei 2 (dvejų) metų terminui be užstato ir bylą nutraukti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis 72 straipsnio 5 dalimi iš R. R. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 13680 Eur valstybės naudai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti R. R. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (753,20 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatyti 1 (vienerių) metų terminą įmokai sumokėti.

Išaiškinti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės R. R.ir laiduotojai A. R. kad:

laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.