Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Arūno Paštuolio ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. O. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo N. O. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirta jam 45 MGL (1694,70 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 30 MGL (1129,80 eurų) dydžio bauda, ją sumokant per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. N. O. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuotas R. O. priklausantis turtas – automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vin kodas (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. O. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d. apie 04.40 val. ties (duomenys neskelbtini) namu, Kaune, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 1,93 promilių etilo alkoholio kraujyje ).Kauno apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, konstatavo, kad neginčijamai nustatyta, jog N. O. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai buvo nustatyta 1,93 promilių etilo alkoholio koncentracija kraujyje. Jam nusikalstama veika inkriminuota teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Teismas taip pat padarė išvadą, jog nėra BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų visumos atleisti N. O. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl, bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka, jam buvo parinkta bausmės rūšis – bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę ir turto konfiskavimą. Nuteistasis N. O. pateikė Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti 2017 m. rugsėjo 29 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojai R. O.. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde nurodė, kad jo atžvilgiu teismas pripažino atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino kaltas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, prokuroras sutiko dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau teismas skeptiškai vertino duomenis, kad sutuoktinė būtų laiduotoja. Teisėja neatsižvelgė, kad su laiduotoja (sutuoktine) jis kartu augina du vaikus, abu dirbantys, charakterizuojami teigiamai, sutuoktinė socialinė darbuotoja, dirbanti su rizikos šeimomis, ji neteista, nebausta, savo darbo kolektyve gerbiama, turinti autoritetą. N. O. prašo atsižvelgti, kad jie abu paėmę kreditus – vienas būsto remontui, kitas vartojamasis. Taip pat prašė atsižvelgti, kad po motinos A. O. mirties nebuvo praėjęs nei mėnuo, todėl jam buvęs labai sunkus laikotarpis. Nuteistasis nurodė, kad jo nusikalstama veika nebuvo iš anksto suplanuota, dėl jos labai gailisi, gėda prieš šeimą, visuomenę, dėl savo elgesio padarė išvadas, sutuoktinė daug padėjo ir ateity padės, ji padarė pakankamą poveikį, kad ateity elgtųsi jis atsakingai, todėl ji tinkamas laiduotojas ir tai neprieštarautų teisingumo principui. Teismas nevertino, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę nuoširdžiai gailisi, materialinė žala nebuvo padaryta, anksčiau nebuvo teistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nebuvo padaręs administracinių nusižengimų, dirbantis, charakterizuojama teigiamai, sutuoktinė sutinka laiduoti, ji verta pasitikėjimo, todėl nuteistojo nuomone, yra visos sąlygos taikyti jo atžvilgiu laidavimo institutą. Kitoje dalyje su skundžiamu nuosprendžiu sutinka.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo N. O. apeliacinis skundas tenkintinas.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliantas apeliaciniame skunde nei savo kaltės, nei padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo neginčija. Mano jog pirmos instancijos teismas, nepagrįstai netaikė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto numatyto BK 40 straipsnyje ir neskyrė laiduotojo.Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, N. O. pripažintas kaltu ir nuteistas už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą 30 MGL bauda, taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams bei konfiskuotas R. O. priklausantis automobilis, dėl to, kad jis vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1,93 promilių etilo alkoholio). Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, ištyręs ir įvertinęs bylos medžiagą, N. O. kaltę grindė įrodymų visuma ir įvertinus bylos medžiagą bei teisiamojo posėdžio metu nustatytas aplinkybes, sprendė, jog N. O. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas nėra pakankamo pagrindo, nes dėl jo asmenybės nebrandumo teismui nekyla abejonių, ir teismas nemano, kad dar reikia kito asmens, kuris turėtų jį auklėti, ir kad tai duotų kokių nors teigiamų rezultatų, kai tuo tarpu laiduotoja pasiūlyta jo sutuoktinė. Be to, sprendė, jog laidavimo instituto taikymas šioje byloje prieštarautų teisingumo principui. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį laidavimo netaikymo pagrįstumo aspektu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo minėta išvada ir vertina, kad N. O. atžvilgiu baudžiamasis įstatymas buvo taikytas netinkamai. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Šio baudžiamojo įstatymo straipsnio sąlygų visuma, tame tarpe ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančios sąlygos apsprendžia galimą laidavimo instituto taikymo svarstymą. Teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).Pirmoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atleidimo sąlyga (BK 40 straipsnio 1 dalis), susijusi su nusikaltimo priskyrimu vienai iš kategorijų, atitinka reikalavimą, kadangi padarytas nesunkus nusikaltimas, taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad N. O. praeityje neteistas, administracine tvarka dėl pažeidimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu, daugiau nei 10 metų baustas nebuvo, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas leidžia pagrįstai spręsti apie BK 40 straipsnio 2 dalies 1-2 punktuose numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų buvimą. Žala padaryta nebuvo. Tačiau nagrinėjamu atveju būtina nustatyti dar vieną būtinąją atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygą, nustatytą BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, t. y. pagrindą manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šios sąlygos išpildymo pagrįstumą, nurodo, jog sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, o tuo pačiu ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (LAT nutartis Nr. 2K-329/2013). Kaip matyti iš bylos duomenų, N. O. vedęs, augina du mažamečius vaikus, darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, kaip minėta, praeityje neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, į psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas. Prie apeliacinio skundo papildomai pateikti duomenys informuoja apie N. O. bei jo sutuoktinės R. O. gaunamas pajamas bei įsipareigojimus bankams. Vertinant bylos duomenis apibūdinančius pažeidėjo asmenybę, jo elgesį iki įstatymo pažeidimo ir po, nesant duomenų, kad po įvykio buvo nusižengta ar kitaip ignoruoti įstatymai, jų nesilaikyta, konstatavus ir įvertinus N. O. administracinį nusižengimą, padarytą 2012 m. ir kuris nėra susijęs su transporto priemonių vairavimu, bei paskirtoji nuobauda nebegalioja, teisėjų kolegijos nuomone, ketvirtoji laidavimo instituto taikymui būtina sąlyga pakankamai išpildyta. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad prokuroras, perdavęs N. O. baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, laikėsi nuomonės, kad N. O. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroro pozicija buvo jau priešinga, nenurodant jokių naujų argumentų. Teisėjų kolegija pažymi, kad N. O. šis baudžiamojo įstatymo nesilaikymas, nors ir kaip Kelių eismo taisyklių pažeidimas pripažintinas šiurkščiu, tačiau nepadarė žalos nei pačiam kaltininkui, nei kitiems asmenims, jis pripažįstamas kaip atsitiktinio pobūdžio, nesant jokiems pakartotinumo požymiams. Be to, ir iš skundo turinio galima spręsti, jog apeliantas pats savo elgesį dėl padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų vertina kritiškai ir dėl įvykio labai pergyvena. Šios nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia pagrįstai manyti, jog N. O. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma, laidavimo instituto taikymui, tačiau būtinas ir BK 40 straipsnio 3 dalyje numatytos nuostatos vertinimas. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio protokolo, N. O. sutuoktinė R. O. pageidauja būti laiduotoja ir nurodė, kad ji su vyru kartu gyvena 14 metų, turi jam įtakos, kadangi pati yra socialinė darbuotoja, nurodė, kad neseniai iki įvykio jis neteko abiejų savo tėvų ir dėl to labai pergyvena, nuo alkoholio nėra priklausomas, nes dirba Kaune ir, priešingu atveju, negalėtų kasdien vykti į darbovietę ir dirbti. Pirmosios instancijos teismas įvertino laiduotojos asmenybę ir sprendė, kad ji, kaip sutuoktinė, nepadarys N. O., kaip ne itin jauno amžiaus ir subrendusiam asmeniui, realios įtakos, tačiau tuo pačiu neišdėstė jokių pagrįstų argumentų dėl R. O., kaip teismo pasitikėjimo neverto asmens bei suabejojo jos poveikiu ir įtaka apelianto elgesiui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra R. O. neigiamai charakterizuojančių duomenų, priešingai, Šakių rajono savivaldybės administracijos Lekėčių seniūnijos seniūno ji charakterizuojama labai palankiai, kaip sąžiningas ir mėgiamas kolektyvo asmuo. Ji turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, nuo 2007 m. dirba socialine darbuotoja su rizikos šeimomis, taip pat aktyviai dalyvauja bendruomenės veikloje, kelia savo kvalifikaciją. Be to, ir iš R. O. pasisakymo pirmoje instancijoje teisiamojo posėdžio metu matyti, kad ji sugeba visapusiškai analizuoti susiklosčiusią situaciją dėl sutuoktinio padarytų neteisėtų veiksmų ir atsižvelgti į jo patirtus išgyvenimus tiek dėl padaryto pažeidimo, tiek ir dėl gyvenimiškos susiklosčiusios situacijos netekus savo artimųjų – tėvų. Dėl vienintelės aplinkybės tai, kad ji N. O. sutuoktinė, šiuo atveju negali būti vertinama kaip nepalankus aspektas, kadangi jos asmenybė tiek pagal išsilavinimą, tiek pagal ją apibūdinančias savybes, nesudaro pagrindo ją vertinti prieštaringai ar nepalankiai, o ir N. O. amžius negali būti vertinamas kaip netinkamas laidavimo instituto taikymui, juolab, kad tokios sąlygos įstatymas nenumato. Todėl, nesant byloje priešingų duomenų, aptartų aplinkybių visuma leidžia teisėjų kolegijai pagrįstai spręsti, kad N. O. atžvilgiu laidavimo institutas taikytinas, o R. O. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo BK 40 straipsnio 3 dalies prasme, kuri darys teigiamą įtaką kaltininkui jiems kartu gyvenant šeimoje, vedant bendrą ūkį, auginant ir rūpinantis vaikais, o tuo pačiu ir turint galimybę N. O. stebėti ir galimai kontroliuoti, todėl yra pagrindas ir sąlygos taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti N. O. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 281 str.7d., perduodant jį pagal laidavimą sutuoktinei R. O. be užstato, nepažeidžiant įstatyme įteisinto teisingumo principo.Konstatavus BK 40 straipsnio nuostatų taikymo galimybę N. O. atžvilgiu ir jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teisėjų kolegija sutinka su pritaikytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis – automobilio konfiskavimu ir uždraudimu vairuoti transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams, kurios, nagrinėjamu atveju yra pakankamos pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus – kad kaltininkas laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.Atsižvelgiant į išdėstytą, Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nuosprendis dalyje, kurioje N. O. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį pinigine bauda, naikintinas ir jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu ir 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį dalyje, kurioje N. O. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 30 MGL (1129,80 Eurų) dydžio bauda, panaikinti.

Atleisti N. O. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą be užstato laiduotojai R. O. ir bylą nutraukti. Nustatyti laidavimo terminą dvejiems metams.

Išaiškinti N. O., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, ir laiduotojai R. O., kad:

laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.