Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turintis (duomenys neskelbtini) vaiką (gyvena atskirai su mama), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. S. 2019 m. gegužės 31 d., apie 1.22 val., (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Mercedes Benz E 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,18 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).

20119 m. birželio 28 d. UAB „Sveikatos kodas“ Sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjime nurodyta, kad M. S. atestuotas pagal 4 val. privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotikų ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai (b. l. 106).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad M. S. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo M. S. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį M. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį jo mamos – S. S. atsakomybėn.

BK 40 straipsnio 1-2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis M. S. yra neteistas, administracine tvarka 5 metus iki nusikalstamos veikos padarymo nebaustas, kas jį charakterizuoja teigiamai ir rodo, kad padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinis. Bylos duomenimis, kaltinamasis nėra gydytas dėl priklausomybės ligų, taip pat psichiatrijos ligoninėse. Jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki vienerių metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme M. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Nusikalstamais kaltinamojo veiksmais turtinė žala svetimam turtui nepadaryta. Jo teigimu, susitarė su nukentėjusiu asmeniu dėl sukelto eismo įvykio metu (dėl ko kaltinamasis buvo nubaustas administracine tvarka) padarytos žalos atlyginimo.

Įvertinus kaltinamojo charakterizuojančių duomenų visumą – pakankamai brandaus amžiaus, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, nuolat dirba, neteistas, nuo 2010 m. nebaustas administracine tvarka, darbe charakterizuojamas teigiamai, kaltinamojo bei jo mamos teigimu, alkoholį vartojo dėl susidėjusių sudėtingų aplinkybių ir nelaimės šeimoje, taip pat kaltinamojo ir jo mamos paaiškinimus, jog M. S. nėra alkoholiu piktnaudžiaujantis asmuo, kaltinamojo požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis M. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.

Pagal įstatymą, laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo mamą S. S..

Bylos duomenimis, S. S. yra brandaus amžiaus, dirbanti iš esmės toje pačioje darbovietėje kaip ir kaltinamasis, darbdavio charakterizuojama tik teigiamai; ji nėra teista, praeityje bausta administracine tvarka, tačiau už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas baudas sumokėjusi, priklausomybės ligų neturi. Nors S. S. šiuo metu negyvena kartu su kaltinamuoju, jie abu nurodo, kad santykiai tarp jų labai artimi, grįsti stipriu emociniu, pasitikėjimo ir atvirumo ryšiu, savitarpio pagarba. Teismo vertinimu, S. S. asmenybė pagal ją apibūdinančias savybes, gyvenimo patirtį bei ryšį su kaltinamuoju sudaro teismui pagrindo spręsti, kad ji gali daryti nuolatinę bei teigimą įtaką kaltinamojo elgesiui.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam M. S. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino jį ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, kontroliuoti savo būklę, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų, teismas sprendžia, kad kaltinamasis M. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu 2 metams be užstato.

Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BPK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina, nepažeidžiant įstatyme įteisinto teisingumo principo (BK 40 straipsnio 1-4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Teismas, įvertinęs kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam.

Kadangi kaltinamasis M. S., vairuodamas automobilį, kai jam nustatytas vidutinis – 2,18 promilių neblaivumas, grubiai pažeidė Kelių eismo taisykles, elgėsi pavojingai, sukėlė eismo įvykį, kartu su bausme jam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes – automobilį vairavo trumpą atstumą, gyvenamųjų namų kiemuose, nakties metu, įvertina ir tai, jog kaltinamasis iki šiol neteistas, administracine tvarka baustas, paskutinį kartą 2010 metais, už automobilio vairavimą esant neblaiviam nebaustas, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikoma 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2019 m. gegužės 31 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str. 2-3 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-42-1073/2019).

Kadangi nagrinėjamu atveju automobilis Mercedes Benz E 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – jo mamai S. S., kuri juo taip pat naudojasi (tai patvirtina kaltinamojo ir S. S. paaiškinimai teisme bei ikiteisminio tyrimo metu), ir nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, iš kaltinamojo M. S. Valstybės naudai išieškotina automobilio Mercedes Benz E 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę be PVM atitinkanti pinigų suma – 3 413 Eur (BK 72 str. 5 d.); kurią kaltinamasis privalo sumokėti per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Dėl automobilio vertės ginčo byloje nekilo.

Sprendžiant dėl automobilio vertės konfiskavimo, kai taikomas laidavimo institutas, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, nusikaltimas padarytas mieste, nakties metu, gyvenamųjų namų kiemuose, kai kaltinamajam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, didesnis nei šio neblaivumo laipsnio vidurkis, jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, tai, jog jis dirba, automobilio vertę, konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui.

Dėl kitų klausimų

M. S. 2019 m. gegužės 31 d. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas, kurią vykdant paimtas jo vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymas (b. l. 56-59), paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintinos. Kaltinamojo vairuotojo pažymėjimas, saugomas baudžiamojoje byloje (prisegtas prie bylos galinio viršelio), įsiteisėjus nuosprendžiui, perduotinas VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones M. S. atėmimą.

Kaltinamasis M. S. buvo laikinai sulaikytas 2019 m. gegužės 31 d., 1.36 val., paliestas – 2019 m. gegužės 31 d., 12.57 val. (b. l. 41-43).

Civilinis ieškinys nepareikštas. Daiktinių įrodymų, proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 432 straipsniu,

nusprendžia:

M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą M. S. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti M. S. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 31 d.;

2) turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilio Mercedes Benz E 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 413 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus trylika eurų).

M. S. paskirtą kardomąją priemonę – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2009 m. lapkričio 30 d., paėmimą – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti. Vairuotojo pažymėjimą perduoti saugoti VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones M. S. atėmimą 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 31 d.

M. S. paskirtą kardomąją priemonę – specialios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymą, palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Įpareigoti M. S. per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus nurodytos sumos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentą, patvirtinantį įmokos sumokėjimą, rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Išaiškinti M. S., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.