- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-15
- Bylos Nr.
- 1A-372-579/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53797-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys
- Advokatai
- Regina Atkočaitienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės ir Jurgio Kiškio,
asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, J. Č., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo J. Č., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos A. R. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vienerių) metų terminui su 500 (penkių šimtų) eurų užstatu ir baudžiamoji byla nutraukta.
Laidavimo terminą nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
J. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. lapkričio 19 d.
Kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, perduotą laikinai saugoti automobilio valdytojo UAB „C.“ atstovui P. T., nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti jo valdytojui UAB „C.“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. J. Č. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu už tai, kad jis 2018 m. lapkričio 10 d., apie 4.25 val., (duomenys neskelbtini) vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 127 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio, konkrečiai nustatyta mažiausia koncentracija kraujyje 1,7 promilės etilo alkoholio, važiuodamas kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, atlikdamas posūkį į dešinę, transporto priemonės nesuvaldė, nuvažiavęs nuo kelio atsitrenkė į stulpus, kuriuos apgadino.
Žemesnės instancijos teismas
2. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausioji prokurorė prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nuosprendį pakeisti – konfiskuoti iš J. Č. automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 12 310 Eur.
Šalies argumentai
2.1. Skunde prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Teigia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs pagrindines taisykles, kai sprendžiama dėl asmens, nuteisto pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, transporto priemonės konfiskavimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-34-699/2018, 2K-51-699/2018, 2K-392-99/2017, 2K-80-511/2018) bei, kai sprendžiama dėl asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos veikos padarymo, transporto priemonės ir jos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-79-511/2018, 2K- 4-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-136-699/2018, 2K-218-648/2018, 2K-302- 073, 2K-256-303-2018, 2K-287-1073/2018, 2K-271-628/2018, 2K-372-693/2018).
2.2. Automobilis yra BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos tyčinės nusikalstamos veikos padarymo priemonė, tačiau asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme vadovaujantis BK 72 straipsniu. Tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo skyrimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (taigi, ir vadovaujantis BK 40 straipsniu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, gali būti skiriama. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymas yra teismo diskrecija.
Šalies argumentai
2.3. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo proporcingumo principo svarbą, tačiau šiuo konkrečiu atveju jį taikė netinkamai. Sprendimą nekonfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę nulėmė teismo vidinis įsitikinimas, grindžiamas tuo, jog automobilis, kuriuo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, bet trečiajam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“, vidutinė tokios transporto priemonės kaina Lietuvoje – 12 310 Eur, tuo tarpu J. Č. šiuo metu nedirba, studijuoja, pajamų negauna, yra sudaręs susitarimą dėl žalos atlyginimo už sugadintą transporto priemonę, pagal kurį turi kas mėnesį dvejus metus mokėti po 569,41 Eur, todėl automobilio vertės konfiskavimas kaltinamajam būtų labai sunki, nepakeliama finansinė našta ir jo paskyrimas būtų neproporcinga priemonė padarytam teisės pažeidimui.
2.4. Skundžiamame nuosprendyje nurodomi argumentai nėra pakankami teigti, jog paskirtas automobilio konfiskavimas neproporcingai suvaržytų ar darytų neigiamą įtaką J. Č. ar jo šeimos narių gyvenimui. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, asmeniui, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,70 promilės etilo alkoholio kraujyje), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, miesto teritorijoje važiuodamas keliu, jis nepasirinko saugaus važiavimo greičio, todėl nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkdamas į stulpus ir taip juos apgadindamas. J. Č. nurodė, kad nuo 2018 m. lapkričio 9 d., 20.30 val., iki 2018 m. lapkričio 10 d. nakties kartu su draugais lankėsi Kauno miesto naktiniuose klubuose, vartojo alkoholį, kol išėjęs iš naktinio klubo pastebėjo stovintį „C.“ automobilį ir nusprendė sėsti už jo vairo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, vairuojamas automobilis akivaizdžiai kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, jis buvo abejingas gresiančioms pasekmėms, tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkių padarinių, prieš darydamas nusikalstamą veiką, jis galėjo ir privalėjo įvertinti tai, kad vairuodamas automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, rizikuoja savo bei kitų eismo dalyvių sveikata, gyvybe bei turtu. J. Č. atsakomybę lengvinančios, teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės buvo įvertintos jo atžvilgiu taikant BK 40 straipsnyje numatytą atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prokurorė pažymi, jog asmenį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad turto konfiskavimas būtų aiškiai per griežtas ar neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai (kasacinė nutartis Nr. 2K-372-693/2018). Šiuo atveju kaltininko asmenybė, šeimos narių interesai ar automobilio vertė negali būti laikoma išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio taikymą. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir ji paskirta netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą (kasacinė nutartis Nr. 2K-287-1073/2018). Argumentai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, yra neteistas, niekada anksčiau nevairavo transporto priemonės neblaivus, gailisi padaręs nusikaltimą, taip pat sunki materialinė padėtis, nėra pakankami teigti, jog automobilio konfiskavimas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus (kasacinė nutartis Nr. 2K-271-628/2018).
2.5. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad J. Č. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 500 eurų užstatu, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, kartu paskirta tik viena baudžiamojo poveikio priemonė, kuri taikyta ne maksimalia įstatymo numatyta apimtimi – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones nustatytas dvejų metų laikotarpiui. Prokurorės teigimu, netaikant turto (automobilio) ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo, įsivyrautų nebaudžiamumo nuostatos, asmenys nebūtų sulaikomi nuo nusikalstamų veikų darymo. Nurodoma, kad atsižvelgiant į aiškią bei kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai, pirmosios instancijos teismo J. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė nėra pakankama, siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo. Todėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo paskyrimas atitiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, siekiant jos vienodumo, nuoseklumo, neprieštaringumo ir užtikrintų tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į prokurorės apeliacinį skundą J. Č. prašo skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo 2019 m. sausio 23 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
4. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
5. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliaciniame skunde keliamas tik baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo (konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo), taikymo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose.
7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. Č. pagal laidavimą su užstatu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už vairavimą kelių transporto priemonės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esant apsvaigus nuo alkoholio, kai mažiausia koncentracija kraujyje nustatyta 1,70 promilės etilo alkoholio. Minėtas automobilis yra veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo priemonė. Kadangi automobilis kaltininkui nuosavybės teise nepriklauso, todėl prašoma išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą – 12 310 eurų. Teisėjų kolegija šio prašymo tenkinimui nepritaria.
8. Apeliaciniame skunde prokurorė pagrįstai nurodo, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Vadovaujantis BK 67 straipsniu, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, BK 67 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju, vadovaujantis BK 72 straipsniu, teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Pagal teismų praktiką, išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-34-699/2018 ir kt.).
9. Baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Šiuo aspektu teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
10. Atkreiptinas dėmesys, kad spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens interesų teisingos pusiausvyros nustatymo, valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą, siekiant atitinkamo įstatymo tikslo, palieka ir Europos Žmogaus Teisių Teismas. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (2011 m. birželio 28 d. sprendimas Het Financieele Dagblad B. V. prieš Olandiją, peticijos Nr. 577/11) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-134-1073/2018, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-34-699/2018, 2K-35-719/2018).
11. Spręsdamas, ar nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam J. Č. prašoma paskirti BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė yra proporcinga tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir pažeidimų prevencijos užtikrinimo, apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertina tiek padarytos veikos pavojingumą, tiek kaltininko asmenybę, taip pat atsižvelgia į pirmosios instancijos teismo jau paskirtas baudžiamojo poveikio priemones bei jų pobūdį. Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės skundo teiginiais, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę. Vis dėlto, kiekviena susidariusi situacija yra individuali ir reikalauja atskiro, nuodugnaus įvertinimo.
12. Analizuojamu atveju nustatyta, kad J. Č. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė pirmą kartą, anksčiau jis neteistas (b. l. 61), kelis kartus baustas administracine tvarka už nešiurkščių nusižengimų padarymą, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 59-60). Įvykio naktį nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo kartu su draugais lankėsi naktiniuose klubuose ir vartojo alkoholinius gėrimus. Susipykęs su draugais, J. Č. išėjo iš naktinio klubo ir norėjo parvažiuoti namo į bendrabutį, esantį (duomenys neskelbtini). Netoliese pamatė stovintį „C.“ automobilį ir spontaniškai nusprendė jį išsinuomoti per telefone turimą programėlę. Taigi, asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, iš anksto nesiruošė vairuoti transporto priemonės, į naktinį klubą jis vyko be automobilio, tačiau susipykęs su draugais, pasielgė impulsyviai ir neapgalvotai. Nesuvaldęs transporto priemonės ir atsitrenkęs į stulpus, J. Č. patyrė šoką, stipriai apgadintą transporto priemonę paliko ir nuėjo link (duomenys neskelbtini) kolegijos, tačiau pamatęs netrukus atvykusius policijos pareigūnus, pats grįžo ir priėjo prie jų bei prisipažino, kad vairavo automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo nesuvaldęs dėl šlapios kelio dangos atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpus. Asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat neneigė, jog vartojo alkoholinius gėrimus, iš karto sutiko pasitikrinti blaivumą, t. y. elgėsi mandagiai, nesipriešino policijos pareigūnų atliekamoms procedūroms. Visa tai užfiksuota vyriausiojo patrulio D. J. tarnybiniame pranešime (b. l. 21).
13. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo yra jauno amžiaus, gim. (duomenys neskelbtini), nesukūręs šeimos, nedirbantis, tačiau studijuojantis (duomenys neskelbtini) kolegijos trečiame kurse. J. Č. tėvai yra išvykę dirbti į užsienį, todėl artimiausia jam giminaitė yra (duomenys neskelbtini) gyvenanti teta. Duomenų, kad teisės pažeidėjas turėtų brolių ar seserų, bylos medžiagoje nėra. Darytina išvada, kad J. Č. stinga artimųjų pagalbos bei palaikymo, iškilus problemoms, jis neturi daug artimų žmonių, į kuriuos galėtų kreiptis pagalbos. Nepaisant to, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens elgesys po nusikalstamos veikos padarymo laikytinas brandžiu ir atsakingu. J. Č. neigiamai vertina savo impulsyvumo nulemtą priešingą teisei poelgį ir deda dideles pastangas, kad kaip įmanoma labiau sumažintų kilusius neigiamus padarinius. 2018 m. gruodžio 4 d. jis sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo (b. l. 91-92), pagal kurį įsipareigojo per dvejus metus padengti eismo įvykio metu sudaužytos transporto priemonės vertę – 13 666 Eur, kas mėnesį mokant 569,41 Eur įmoką. Tai, kad susitarimas nėra deklaratyvus, patvirtina asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atliktas avansinis mokėjimas. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo pardavė jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Touran“ ir gautus pinigus (3500 Eur) skyrė įsiskolinimo dalies iki 2019 m. liepos mėnesio padengimui. Nuo 2019 m. vasaros, t. y. užbaigęs trečiąjį studijų kursą, J. Č. planuoja susirasti darbą ir uždirbti lėšų likusios skolos grąžinimui. Šiuo metu jo materialinė padėtis yra sunki, kadangi atleistasis nuo atsakomybės pagal laidavimą nedirba, gauna tik našlaičių pensiją, kuri sudaro 162 Eur (b. l. 126), gyvena bendrabutyje, nuosavo būsto neturi. Todėl teisėjų kolegija pritaria nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens gynėjos teismo posėdyje išsakytiems teiginiams, kad bausmės tikslas nėra jauno žmogaus sužlugdymas, o parodymas jam, kad pasielgė neteisingai ir dėl to turi patirti tam tikrus apribojimus bei suvaržymus.
14. Nagrinėjamu atveju J. Č. pirmosios instancijos teismas paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejų metų laikotarpiui. Be to, ir pats laidavimas vienerių metų terminui buvo taikytas su 500 Eur užstatu, kas neabejotinai įpareigoja J. Č. laikytis įstatymų imperatyvų ir daugiau nebepakliūti į teisėsaugos akiratį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju susidariusi situacija laikytina išskirtine, nes, jau minėta, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo ne tik pripažįsta savo kaltę bei nuoširdžiai gailisi, kas būdinga visoms byloms, kurios užbaigiamos kaltininką atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau ir realiai imasi veiksmų sukeltiems padariniams neutralizuoti. J. Č. pardavė vienintelį turimą bent kiek vertingesnį turtą – automobilį, ir gautas lėšas skyrė įsiskolinimo dengimui. Be to, jis kurį laiką negalės tęsti studijų, nes planuoja dirbti pilnu etatu, siekdamas padengti likusį įsiskolinimą. Taigi, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo jau patyrė ir dar kurį laiką neabejotinai patirs didelius finansinius suvaržymus, todėl konfiskuotino turto vertės išieškojimas šiuo atveju nebūtų proporcingas ir neatitiktų teisingumo principo.
15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti be pakeitimų, o prokurorės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinį skundą atmesti.