Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Lino Pauliukėno ir Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą K. B. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018-11-26 nuosprendžio, kuriuo K. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį pagal laiduotojos L. S. laidavimą vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi. K. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktuose, jam uždrausta naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones 1 metus 6 mėnesius, paskirta sumokėti 50 MGL, t. y. 2 500 Eur, dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Automobilis BMW 540I XDRIVE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas pas K. B., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintas savininkui ar kitam teisėtam transporto priemonės valdytojui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. K. B. buvo kaltinamas tuo, kad pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, t. y. K. B. 2018-10-13, apie 16 val., Platelių g., Babrungo k., Plungės r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija kraujyje 1,95 promilės, vairavo automobilį BMW 540I XDRIVE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiais savo veiksmais K. B. pažeidė 2002-12-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto (draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims) reikalavimą, kadangi vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

3. Teismo posėdyje asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Vertinant K. B. apeliacinio skundo pagrįstumą, visų pirma pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialiąja teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise skyrimo klausimą. Uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

7. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio turinį matyti, kad K. B. nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas už šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, neabejotinai keliantį itin didelį pavojų tiek eismo saugumui, tiek ir jo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. K. B. buvo nustatytas vidutinis girtumas (1,95 promilės), beveik 5 kartus viršijantis leistiną normą, ir nors jokia žala nei turtui, nei asmenų sveikatai neteisėtais K. B. veiksmais (automobilio vairavimu, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis) padaryta nebuvo, tačiau vien tik ši aplinkybė jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo nemenkina. Ši pozicija neabejotinai atitinka ir įstatymo leidėjo valią, kadangi kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, įstatymo leidėjas jokių šios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė, tokiu būdu tik patvirtindamas, kad vien tik pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, gali sukelti didelį pavojų aplinkiniams.

8. Vertinant K. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas mažesnis nei 1,51 promilės neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą, be piniginės baudos, asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 (vienerių) metų iki 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių (ANK 422 straipsnio 9 dalis). Atsižvelgiant į šių duomenų visumą, spendžiant K. B. apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, būtina pažymėti, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje vis tik turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti, todėl asmenų, traukiamų administracinėn atsakomybėn, ir asmenų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės atsakomybės pagrindas: pirmieji yra padarę administracinius nusižengimus, apibrėžtus ANK, o antrieji – nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, apibrėžtus baudžiamajame įstatyme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2005-11-10 nutarimas). Aptarto teisinio reguliavimo bei konstitucinės jurisprudencijos kontekste įvertinus K. B. neteisėtus veiksmus, neabejotinai keliančius ypatingą pavojų eismo saugumui bei kitų eismo dalyvių sveikatai, manyti, jog jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui – yra netinkama ir (ar) neproporcinga jo neteisėtų veiksmų pavojingumui, nėra jokio objektyvaus pagrindo, juo labiau kad jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų švelninti K. B. atsakomybę (paskiriant jam draudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones tokiam terminui, kuris skiriamas asmeniui, padariusiam lengvesnį pažeidimą, t. y. administracinį nusižengimą), nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra.

9. Darant šią išvadą, nepaisant skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptartų K. B. asmenybę iš esmės teigiamai charakterizuojančių aplinkybių (kurioms teisėjų kolegija pritaria), būtina įvertinti ir jo poziciją dėl padarytos nusikalstamos veikos. Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu K. B. tvirtino, jog alkoholį jis vartojo išvakarėse ir jo įmonei priklausančią transporto priemonę vairavo manydamas, kad jau nėra apsvaigęs. Tačiau, įvertinus tai, kad patikrinimo alkotesteriu metu apie 16 val. jam buvo nustatytas 1,56 promilės girtumas, o iš jo beveik po valandos (2018-10-13 16.40 val.) paimtame kraujyje nustatytas net 1,95 promilės girtumas, ši jo versija kelia pagrįstų abejonių, sudarančių teisinį pagrindą abejoti ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens nuoširdumu, juolab kad automobilis buvo vairuojamas ne anksti ryte, o apie 16 val. Be to, abejonių K. B. nuoširdumu kelia ir ta aplinkybė, jog jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams K. B. nurodė apskritai nevartojęs alkoholio ir, tik alkotesteriu jam nustačius 1,56 promilės, o ligoninėje – 1,95 promilės girtumo laipsnį, K. B. nurodė, jog alkoholinių gėrimų visgi vartojo, tačiau, kaip minėta, pateikia versiją, jog alkoholiniai gėrimai buvo vartoti išvakarėse. Abejonių K. B. nuoširdumu teisėjų kolegijai taip pat kelia ta aplinkybė, jog iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, jog policijos pareigūnams 2018-10-13 15 val. 55 min. buvo pranešta apie tai, jog Plungės r., Babrungo k., Žemaitijos g., automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važinėja gatve pirmyn atgal, labai viršija greitį, kelia pavojų (2018-10-13 tarnybinis pranešimas, b. l. 7), šios aplinkybės paneigia K. B. dėstomą įvykių versiją, jog jis, neva pasijutęs geriau po to, kai išvakarėse vartojo alkoholio, tiesiog nuvažiavo į parduotuvę. Šios išdėstytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo K. B. gailėjimąsi nagrinėjamu atveju pripažinti nuoširdžiu. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pabrėžęs, jog kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan.) (2017-06-13 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, K. B. pripažino, kad vartojo alkoholio, ne savo noru, bet dėl surinktų įrodymų, t. y. alkotesteriu bei medicininiais tyrimais patvirtinus K. B. neblaivumą.

10. Kaip nustatyta BK 68 straipsnio 2 dalyje, teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Sprendžiant klausimą dėl K. B. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino pažymėtina, kad žmogaus teisės yra pažeidžiamos, jei asmeniui taikomos nors ir įstatyme numatytos priemonės, tačiau tai daroma nesilaikant proporcingumo principo. Proporcingumo principas reikalauja: 1) kad baudžiamojo proceso metu būtų taikomos tik procesinių tikslų pasiekimui būtinos ir tinkamos priemonės; 2) kad būtų taikomos švelnesnės prievartos priemonės, jei jas taikant įmanoma pasiekti tuos pačius tikslus kaip ir taikant griežtesnes priemones; 3) kad suvaržymai, kuriuos tenka patirti asmenims dėl prievartos priemonių taikymo, nebūtų per daug ribojantys žmogaus teises, palyginus su rezultatais, kurie gaunami pritaikius prievartos priemones. Įvertinus tiek anksčiau išdėstytas K. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai aptartas bei apeliaciniame skunde nurodomas K. B. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, daroma išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones – taikymas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui aptarto proporcingumo principo nepažeidžia, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, paskirdamas būtent tokios trukmės specialiosios teisės atėmimo terminą, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo. Papildomai pažymėtina ir tai, jog toks specialiosios teisės atėmimo terminas yra daug trumpesnis negu numatytas BK 68 straipsnio 2 dalyje specialiosios teisės atėmimo termino vidurkis, kuris yra dveji metai, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į K. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, į pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuotas bei apeliaciniame skunde nurodomas K. B. teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju specialiosios teisės K. B. atėmimas būtent 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams yra teisėtas ir pagrįstas.

11. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir tai, kad paskirtoji baudžiamojo poveikio priemonė bei jos taikymo terminas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui K. B. sukels tam tikras neigiamas pasekmes, susijusias su jo darbu. Kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės vis tik negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Kiekvienas nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Bausmė ar kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Todėl, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats.

12. Be to, nors K. B. apeliaciniame skunde nurodo, jog teisė vairuoti neatsiejamai susijusi su jo darbo veikla, tačiau pažymėtina, kad ši aplinkybė egzistavo ir prieš nusikalstamos veikos padarymą, bet ji nebuvo pakankama, kad sulaikytų K. B. nuo itin pavojingo elgesio – jis vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas net 1,95 promilės girtumas. Teisėjų kolegijos vertinimu, asmuo, norėdamas tinkamai vykdyti veiklą, tinkamai pasirūpinti savimi ir šeima, turi pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui taikyti švelnesnes baudžiamojo poveikio priemones, nei už analogiškas nusikalstamas veikas baudžiami kiti priešingą teisei veikimo būdą pasirinkę asmenys. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog K. B. apeliacinio skundo reikalavimas sutrumpinti jam specialiosios teisės atėmimo terminą neatitinka ir įstatymų leidėjo valios už BK 281 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą atsakomybę griežtinti, t. y. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas parengtas vykdant Valstybinės eismo saugumo komisijos 2018-03-06 posėdžio sprendimą dėl poreikio tobulinti teisinį reglamentavimą, susijusį su griežtesnės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nustatymu ir atsakomybės neišvengiamumo principo užtikrinimu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 120, 121 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 1341 straipsniu įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71, 420, 422, 423, 424, 427 ir 603 pakeitimo įstatymo projekto aiškinamasis raštas).

13. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018-11-26 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

K. B. apeliacinį skundą atmesti.