Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

vertėjai A. A.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. O., a.k. (duomenys neskelbtini), numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 straipsnio 7 dalies, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. O. vairavo kelių transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:

jis, 2017 m. gruodžio 19 d., 21.16 val., Vilniuje, Ūmėdžių g. 119, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1.5 promilės alkoholio. Kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2.70 promilės alkoholio. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. O. savo kaltę, įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad 2017 m. gruodžio 19 d. išgėrinėjo su draugais. Važiavo į greito maisto restoraną „Hesburger“. Nutarė mašiną palikti Vaduvos g. prie parduotuves, nuėjo į „Hesburger“, nupirko hesburgerį, įsėdo į automobilį ir važiavo link namų. V. Ū. gatve jį sustabdė policijos pareigūnai ir alkotesteriu nustatė 2,68 promilių girtumą. Po to kaltinamasis buvo pristatytas į priklausomybės centrą. Po šio incidento nevartoja alkoholio, nedarė naujų pažeidimų po to įvykio. Prie nepilnamečio vaiko išlaikymo prisideda, dirba netoli nuo namų, važiuoja troleibusais. Žala niekam nepadaryta eismo įvykio metu. Išvadas padarė, labai apgailestauja, kad tokį nusikaltimą padarė. Prašo nutraukti baudžiamąją bylą perduodant kaltinamąjį A. O. pagal laidavimą jo žmonai R. O..

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja R. O. parodė, kad yra kaltinamojo A. O. žmona. Kartu gyvena 20 metų, augina du vaikus, vienas iš jų dar nepilnametis. Santykiai su sutuoktiniu yra geri, jau nebegeria po to incidento. Prašo nutraukti baudžiamąją bylą ir perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą.

Pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. O. kaltė, be jos visiško prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Policijos patrulio A. S. 2017 m. gruodžio 19 d. tarnybiniu pranešimu (b.l. 5).

Alkostesterio parodymais (b.l. 7).

VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-a 1300 5/2017 (01) nurodyta, kad A. O. 2017 m. gruodžio 19 d., 21.50 val., kraujyje nustatyta 2,70 promilės etilo alkoholio (b.l. 10).

Pagal LR BK 281 str. 7 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumos analizė leidžia daryti išvadą, kad A. O. kaltė, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. gruodžio 19 d., 21.16 val., Vilniuje, Ūmėdžių g. 119, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1.5 promilės alkoholio. Kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2.70 promilės alkoholio. Be A. O. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais: policijos pareigūno tarnybinio pranešimo duomenimis, VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada. Teismas, remdamasis išvardintų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma konstatuoja, kad kaltinamojo A. O. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Kaltinamojo A. O. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teisme buvo gautas A. O. ir R. O. prašymai atleisti kaltinamąjį A. O. nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukiant baudžiamąją bylą ir perduodant jį sutuoktinės R. O. atsakomybei pagal laidavimą.

Pagal LR BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (LR BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik LR BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius LR BK 40 straipsnio 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms LR BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje egzistuoja visos LR BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Kaltinamasis A. O. anksčiau neteistas, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, tai yra pagrindas manyti, kad daugiau nedarys nusikalstamos veikos. Tačiau vien jų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nepakanka. Teismas privalo įvertinti ar asmuo, kuris galimai bus laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo ir darys teigiamą įtaką kaltininkui (LR BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismas spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo laiduotoją vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, nešališkai įvertindamas visas aplinkybes, kurios suponuoja laidavimą pagrįstu.

Vadovaujantis teismų praktika pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl LR BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Iš gautų duomenų matyti, kad R. O. yra kaltinamojo A. O. žmona, yra vedę apie 20 metų, turi du vaikus, vienas iš jų nepilnametis R. O., gim. 2008-08-02. Laiduotoja yra dirbanti, neteista, nebausta administracine tvarka. Dėl aukščiau išdėstyto, teismas turi pagrindo manyti, kad ji yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, tikėtina, kad jis gali daryti teigiamą įtaką vyrui. Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančiu abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra.

Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti LR BK 40 straipsnio nuostatas ir A. O. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, be užstato. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra visos sąlygos taikyti kaltinamojo atžvilgiu LR BK 40 str. nuostatas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina ((duomenys neskelbtini) str. 4 d.).

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise (LR BK 68 straipsnis).

Lietuvos Respublikos BK 68 str. 1 d. nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal LR BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme.

A. O. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, kraujyje rasta 2.70 promilės etilo alkoholio. Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamajam nustatytinas 2 (dvejų) metų uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas, t. y. vidutinis terminas, nustatytas LR BK 68 straipsnio 2 dalyje.

Bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Analizuojamu atveju A. O. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, anksčiau jis neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, todėl teismo vertinimu, dvejų metų teisių atėmimo terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika, baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę šiuo atveju nuo 2017-12-20, paskyrus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą (b.l. 29-30) (LAT baudžiamoji byla Nr. 2K- 7-144-628/2018).

Dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja LR BK 72 straipsnis, kurio 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui. Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Dažnai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką. Taigi, nusikaltimo padarymo priemonės – tai įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie darant nusikalstamą veiką ir kėsinantis į nusikaltimo objektą, dalyką tiesiogiai pastarųjų neveikia, nekeičia, nežaloja, tačiau jais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jos padarymą. LR BK 281 str. 7 d. prasme, transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę. Už šią veiką gali būti skiriama bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi. Pagal LR BK VI skyriuje nustatytą teisinį reguliavimą, nors teismo sprendimas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės turi būti pagrįstas įsitikinimu dėl tokio asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką, tačiau apkaltinamasis nuosprendis tokiam asmeniui nepriimamas, jo byla nutraukiama (LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalis). Taigi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo už nusikalstamą veiką nėra nuteisiamas. Lietuvos A. T. apylinkės teismo cituotoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 pažymėjo, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas LR BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai.

Atsižvelgiant į tai, kad automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduotas, todėl belieka spręsti konfiskuotino turto vertės klausimą.

Teismas vertina, kad nagrinėjamoje byloje būtent konfiskuotinos transporto priemonės vertės išieškojimas padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonei keliamus tikslus, o prokuroro prašoma įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą parinkta neteisingai įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį. Šia įmoka, visų pirma, siekiama užtikrinti smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą, šiuo atveju padarytas tyčinis nusikaltimas transporto eismo saugumui. Nors įstatymas nedraudžia įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą paskirti padarius ir kitokio pobūdžio nusikaltimus (ne tik smurtinius), tačiau visais atvejais būtina šios poveikio priemonės taikymą pagrįsti. Nagrinėjamu atveju prašoma 1500 eurų įmoka yra tik šiek tiek mažesnė už konfiskuotino turto vertę (2000 eurų), todėl A. O. taikant abi poveikio priemones, finansiškai būtų nubaustas per griežtai. Juolab įvertinus tai, kad A. O. praeityje neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, baustas tik 1 kartą (b.l. 37-28), dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, tikėtina, kad padarytas nusikalstamas yra labiau atsitiktinio pobūdžio ir teismas suteikia jam šansą pasitaisyti. Darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo, pakanka išieškoti iš kaltininko konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą - 2000 (du tūkstančius) eurų. Atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą, bei jo turtinę padėti, tai, kad šeimoje auga du vaikai, vienas iš jų nepilnametis, be to šeima turi kitų finansinių įsipareigojimą, todėl tikslinga minėtos sumos mokėjimą išdėstyti ilgesniam – 10 (dešimties) mėnesių terminui.

Kardomąją priemonę - dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus dokumentą perduoti VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 40 str., (duomenys neskelbtini) str. 5 d., 303 str. 4 d., 308 str., teismas

nusprendžia:

A. O., gim. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, perduoti jį žmonos R. O., gim. atsakomybėn pagal laidavimą, 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, be užstato.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-1439-486/2018 A. O. atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę - dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus dokumentą perduoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis LR BK 68 str. 1 d., paskirti A. O. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. gruodžio 20 d. (nuo dokumento paėmimo).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi iš kaltinamojo A. O. išieškoti konfiskuotino automobilio Audi A6, v.n. (duomenys neskelbtini) vertę, tai yra 2000 (du tūkstančius) eurų.

Konfiskuotino automobilio vertės išieškojimo mokėjimą išdėstyti 10 (dešimčiai) mėnesių, kiekvieną mėnesį mokant lygiomis dalimis po 200 (du šimtus) eurų. Pirmąją įmoką turi būti sumokėta per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Įmokos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai R. O., kad, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.