Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Tauragės apskrities VPK Pagėgių policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimo, kuriuo G. G. nubaustas pagal ATPK 188²⁰ str. 86 eurų bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. 2015-10-28 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 29P-41615216-15 už tai, kad jis 2015-09-26 apie 22 val. Pagėgių sav. Kulmenų k., būdamas neblaivus skambino pagalbos telefonu, žinodamas kad nėra pagalbos poreikio pranešdamas, jog pas G. L., gyv. Kentrių kaime, girtaujama ir triukšmaujama, atvykus informacija nepasitvirtino. Tokie G. G. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 188²⁰ str.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl skundžiamo nutarimo dalies, kuria G. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188²⁰ str., nėra. Skunde keliamas tik dėl skambinimo pagalbos telefono numeriais žinant, kad nėra pagalbos poreikio, Institucijos patirto turtinio nuostolio atlyginimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Apylinkės teismas, atmesdamas Institucijos prašymą konstatavo, kad pagal policijos veiklos įstatymą (21 str. 1 d.), gavus pranešimą pareigūnų pareiga yra nedelsiant imtis priemonių tam, kad užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, o policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto, taigi vykimui į įvykio vietą ir darbo užmokesčiui lėšas skiria valstybė. Teismas laikė akivaizdžiu, kad pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas, nei asmeninės lėšos, nei asmeninis turtas tiesioginių funkcijų atlikimui nebuvo naudojamas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad dėl melagingo pranešimo į iškvietimą reagavę policijos pareigūnai patyrė nuostolių, kaip jie suprantami CK 6.249 str. prasme, dėl ko galėtų būti pripažinti nukentėjusiu asmeniu ir reikalauti patirtos žalos atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga ir įvertinęs apeliacinio skundo bei skundžiamo nutarimo motyvus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas Institucijos prašymą dėl turtinio nuostolio atlyginimo, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas.

Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 str.. Minėto straipsnio 1 d. numatyta, kad tokiu atveju, jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį, jeigu jo suma neviršija 144 eurų, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio. Pažymėtina, jog nei ATPK 37 straipsnyje, nei kituose šio kodekso straipsniuose turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama CK 6.249 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju Institucija, perduodama pirmosios instancijos teismui medžiagą dėl G. G. padaryto administracinio teisės pažeidimo, pateikė ir prašymą dėl turtinio nuostolio atlyginimo, pateikdama Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus 2015-10-12 pažymą Nr. 85-IL-15007 dėl išlaidų, patirtų dėl melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo (b. l. 6), iš kurios matyti, kad Institucija turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl to buvo sunaudotas kuras ir sutrukdytas pareigūnų darbo laikas. Apygardos teismo vertinimu, dalis Institucijos pateiktame apskaičiavime nurodytų išlaidų gali būti pripažįstamos turtiniais nuostoliais, patirtais dėl gauto melagingo pranešimo.

Policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tarp jų ir pareiga, gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą, nedelsiant imtis priemonių tam, kad būtų užkirstas kelias daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką (21 str. 1 d.). Šiame įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto (28 str. 1 d.). Tai reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms atlikti, tarp jų ir vykti į įvykio vietą, darbo užmokesčiui mokėti lėšas skiria valstybė. Akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas. Policijos pareigūnams mokamas atlyginimas apskaičiuojamas pagal dirbtą laiką, nepriklausomai nuo išvykimų reaguojant į pranešimus apie įvykius skaičių. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnams, reagavusiems į G. G. pranešimą, buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, nei jis būtų buvęs išmokėtas, jeigu šio pranešimo nebūtų buvę ir policijos pareigūnai į jį nebūtų reagavę, ar būtų iškviesti papildomi pareigūnai dėl padidėjusio darbo krūvio. Taigi, šioje dalyje Institucija dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo jokių nuostolių nepatyrė, ir reikalavimas išieškoti iš G. G. pareigūnams išmokėtą darbo užmokestį už laiką, kurį jie sugaišo reaguodami į melagingą pranešimą, yra nepagrįstas.

Kita vertus, G. G. pranešus apie triukšmą ir girtavimą pas G. L. ir policijos pareigūnams reaguojant į šį skambutį, buvo vykta į pranešėjo nurodytą įvykio vietą, tam buvo naudojamas kuras ir tokiu būdu buvo patirtos išlaidos. Šių nuostolių nebūtų buvę, jeigu G. G. nebūtų paskambinęs pagalbos telefonu žinodamas, kad nėra pagalbos poreikio ir nebūtų pranešęs apie nesamą įvykį, t. y. jei G. G. nebūtų padaręs pažeidimo, už kurį yra nubaustas skundžiamu nutarimu. Dėl to darytina išvada, kad dėl G. G. skambučio Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė nuostolių, kuriuos sudaro išlaidos degalams, sunaudotiems tarnybiniu automobiliu vykstant pagal melagingą pranešimą. Šių išlaidų suma, pagal pateiktą pažymą yra 2,46 Eur ir šias išlaidas privalo atlyginti pažeidimą padaręs asmuo – G. G.. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas atskirai neanalizavo ir neišskaidė policijos pateiktų išlaidų pažymoje pateiktų skaičiavimų ir neišskyrė išlaidų, patirtų apmokant pareigūnams už darbą ir už sudegintą kurą. Akivaizdu, kad būtent policijos patirtos išlaidos kurui atitinka CK 6.249 str. įtvirtintą nuostolių sampratą, nes skirtingai nei darbo užmokesčio pareigūnams mokėjimas, kuris nepriklausė nuo G. G. pažeidimo, policijos pareigūnų sunaudotas kuras, G. G. nepaskambinus į policiją nebūtų sunaudotas, taigi Institucijos patirti nuostoliai kilo esant priežastiniam ryšiui (CK 6.247 str.) su neteisėtais kaltais(CK 6.246 str., CK 6.248 str.) G. G. veiksmais.

Apylinkės teismas savo sprendimą netenkinti prašymo priteisti iš pažeidėjo nuostolius Institucijai grindė ir Šiaulių apygardos teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. ATP-279-332/2015. Tačiau apygardos teismas pažymi, kad apygardos teismai analogiškose bylose priima ir priešingus minimai nutarčiai sprendimus ir priteisia Institucijos patirtas turėtas išlaidas degalams (Klaipėdos apygardos teismo nutartys administracinėse bylose Nr. ATP-744-174/2015 (2015-12-02), ATP-681-382/2015 (2015-10-29), ATP-552-255/2015 (2015-08-25); Kauno apygardos teismo nutartys administracinėse bylose Nr. ATP-983-478/2015 (2015-10-07), ATP-967-317/2015 (2015-09-25), ATP-882-582/2015 (2015-09-14); Panevėžio apygardos teismo nutartys administracinėse bylose Nr. ATP-270-337/2015 (2015-06-03), ATP-298-134/2015 (2015-05-29), ATP-274-350/2015 (2015-05-29); Šiaulių apygardos teismo nutartys administracinėse bylose Nr. ATP-605-116/2014 (2014-11-13), ATP-408-282/2014 (2014-07-18). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime pažymėjo, kad precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta atskirųjų teisėjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (LAT nutartis Nr. 2K-7-126/2013)

Apygardos teismas pažymi, kad teismų praktika administracinių teisės pažeidimų bylose dėl neteisėtais veiksmais (dėl žinomai melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo ir skambinimo pagalbos telefono numeriais žinant, kad nėra pagalbos poreikio) padarytos žalos Institucijoms, reaguojančioms į tokius pranešimus, dar tik formuojasi. Vertinant tos pačios instancijos (grandies) teismo sukurtus precedentus, atsižvelgiama į minėtuose apygardos teismų precedentuose pateikiamą argumentacijos įtikinamumą, sprendimų priėmimo laiką bei precedentų kiekybinę išraišką, iš ko seka, jog vyraujanti ir labiau pagrįsta teismų pozicija yra atlyginti institucijų reaguojant į melagingą iškvietimą patirtas papildomas išlaidas (kuro sąnaudas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepriklausomai nuo to, jog Institucija yra asignuojama iš valstybės biudžeto, dėl teisės pažeidimo patirti nuostoliai, kurie nebūtų egzistavę, jei pažeidimas nebūtų padarytas, turi būti atlyginami. Pažymėtina, kad ir baudžiamosiose bylose, nepaisant to, kad specialiosios tarnybos yra finansuojamos iš valstybės biudžeto, joms melagingais iškvietimais padaryta žala (patirtos kuro sąnaudos) yra priteisiama (Panevėžio apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-263-531/2015).

Remiantis išvardintu, darytina išvada, kad dėl G. G. skambinimo pagalbos telefonu žinant, kad nėra pagalbos poreikio, Tauragės apskrities VPK patyrė nuostolių, kuriuos sudaro išlaidos degalams, sunaudotiems tarnybiniu automobiliu vykstant pagal melagingą pranešimą. Šių išlaidų suma, pagal pateiktą pažymą, yra 2,46 Eur ir šias išlaidas privalo atlyginti pažeidimą padaręs asmuo – G. G.. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ATPK 37 str. normas, ši nutarimo dalis keičiama.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimą pakeisti.

Įpareigoti G. G. atlyginti Tauragės apskrities VPK padarytą 2,46 euro turtinį nuostolį, pervedant šią sumą į Tauragės apskrities VPK sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią SEB banke.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.