Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. D. ieškinį atsakovui D. D. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo civilinės metrikacijos įstaigoje dėl kito sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių klausimų, išvadą teikianti institucija – Valstybės biudžetinė įstaiga Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovaujama Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė M. D. (toliau ir – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu (CBP-20561) atsakovui D. D. (toliau ir – atsakovas), kuriuo teismo prašo: 1) panaikinti santuokos, sudarytos tarp M. D. ir D. D., (duomenys neskelbtini) Šv. ap. Petro ir Povilo bažnyčioje, įregistruotos Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašas Nr. 131, akto įrašą dėl atsakovo D. D. kaltės; 2) vaikų D. ir V. D., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina M. D.; 3) priteisti iš D. D., nepilnamečio vaiko D. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui 335 Eur (tris šimtus trisdešimt penkis eurus) ir V. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui 335 Eur (tris šimtus trisdešimt penkis eurus) kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės, priteistas lėšas kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteistas lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti vaikų motinai, M. D.; 4) priteisti iš D. D. 3 820 Eur dydžio įsiskolinimą už nepilnamečių dukterų D. ir V. D. išlaikymą; 5) nustatyti sekančią D. D. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: ieškovė ir atsakovas susitaria, kad abu tėvai dės maksimalias pastangas bendrauti su dukromis be apribojimų, šalims iš anksto sutarus ir atsižvelgiant į dukrų interesus; 6) priteisti D. D. asmeninės nuosavybės teise sekantį turtą: automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 16 604,39 Eur dydžio pinigines lėšas; 7) priteisti M. D. asmeninės nuosavybės teise sekantį turtą: automobilį HONDA Jazz, valts. Nr. (duomenys neskelbtini); 16 604,39 Eur dydžio pinigines lėšas; 8) priteisti iš D. D., ieškovei M. D. 1 038,17 Eur dydžio kompensaciją už M. D. sumokėtą 1/2 dalį kredito įmokų Luminor Bank AS padengimą už atsakovą; 9) priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose pateikti paaiškinimai ir reikalavimai

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovas susituokė Šv. ap. Petro ir Povilo bažnyčioje, santuoka apskaityta Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašas Nr. 131. (duomenys neskelbtini) gimė dvynukės D. ir V. D..

3. Pagrįsdama reikalavimą nutraukti dėl atsakovo kaltės, ieškovė nurodė, kad ją nutraukti santuoką paskatino sutuoktinio naudotas nuolatinis psichologinis smurtas prieš ieškovę, be to, atsakovas yra panaudojęs prieš ieškovę ir fizinį smurtą. Atsakovas negerbia ieškovės, jai nuolat reiškiamos pretenzijos necenzūriniais žodžiais, keliami skandalai. Atsakovui nerūpėjo ieškovės nuomonė, jis negerbė nei ieškovės, nei vaikų. Atsakovas nevykdė savo kaip sutuoktinio pareigų, t. y. nebuvo ieškovei lojalus, nepalaikė jos moraliai, ignoravo šeimos gyvenimą. Ieškovė tikėjosi, kad atsakovo elgesys pasikeis, kad jis bandys išsaugoti šeimą, pakeis savo požiūrį į ieškovę, pradės ją gerbti, suvaldys savo pykčio protrūkius, nelaužys ir nedaužys daiktų, nemėtys ieškovės ir dukrų daiktų. Atsakovui tapo nepriimtina bendrai tvarkyti šeimos reikalus, rūpintis šeimos nariais, tačiau ieškovė tikėjosi, kad geranoriškumu tuos konfliktus pavyks nugalėti ir jos pastangos rūpinantis šeimos buitimi bus įvertintos. Kadangi nuo vaikystės ieškovė buvo mokoma darbštumo ir būtinybės ko nors pasiekti gyvenime, ji stengėsi dirbti, kad jos šeimai netruktų būtinų dalykų. Gyvendama santuokoje, visas gaunamas lėšas skirdavo šeimos buities gerinimui, šeimos aprūpinimui ir jos poreikiams tenkinti, įskaitant ir atsakovo poreikius. Manė, jog ieškovės pastangos kuriant šeimos gerbūvį bus įvertintos. Ta aplinkybė, kad atsakovas negerbia ieškovės, panaudojo prieš ją fizinį smurtą, nesistengė išsaugoti šeimos, įrodo, kad jis pažeidė lojalumą šeimai, ir atėmė galimybę kilusius nesutarimus išspręsti abipusių diskusijų bei nuolaidų būdu. Taigi, santuoka nutrūko ne dėl ieškovės kaltės, jai nevykdant jos kaip sutuoktinės pareigų, o dėl atsakovo kaltės, kuris nesistengė išsaugoti šeimos. Nuo 2023 m. spalio mėn. šalių bendras gyvenimas faktiškai yra nutrūkęs, nebeveda bendro ūkio, ieškovė su nepilnametėmis dukromis buvo privesta išsikraustyti į nuomojamą butą, atsakovas gyvena atskirai.

4. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ieškovė nurodo, kad atsižvelgiant į vaikų interesus vaikų D. ir V. D. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Vaikai labai prisirišę prie motinos. Ieškovė vaikais betarpiškai rūpinasi, slaugo, auklėja ir ugdo. Tarp ieškovės ir vaikų yra itin artimas tarpusavio ryšys. Atsakovas visai nesidomi bendrais vaikų auginimo aspektais, vaikų ugdymu. Pažymėtina, jog mergaitės yra ne kartą išsakiusios norą gyventi su mama.

5. Pasisakydama dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, ieškovė nurodo, kad nepilnamečių vaikų interesus atitinkanti bendravimo tvarka yra tokia: ieškovė ir atsakovas susitaria, kad abu tėvai dės maksimalias pastangas bendrauti su dukromis be apribojimų, šalims iš anksto sutarus ir atsižvelgiant į dukrų interesus, poreikius, todėl teismo neprašo nustatyti detalizuotos bendravimo tvarkos.

6. Pasisakydama dėl vaikų išlaikymo ieškovė nurodo, kad nepilnamečių dukterų poreikiams per mėnesį patenkinti reikėtų 910,30 Eur sumos, tačiau atsižvelgiant į tai, jog atsakovas turi dar vieną išlaikytinę - 28 m. dukrą F. D., kuriai nustatytas neįgalumas, kiekvienai iš dukrų priteistina po 335,00 Eur dydžio suma iki jų pilnametystės. Kadangi nuo 2023 metų spalio mėnesio atsakovas dalinai prisideda prie nepilnamečių dukterų išlaikymo, iš atsakovo priteistina išlaikymo įsiskolinimo 3 820 Eur suma (12 mėn. x 335 Eur x 2 = 8 040 Eur - 4 180 Eur). Ieškovė taip pat pateikė vaikų poreikių per mėnesį lentelę, kuria grindžia nepilnamečiam vaikams patiriamų išlaidų dydį.

7. Pasisakydamas dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ieškovė nurodė, kad santuokos metu yra įgytas turtas: automobilis HONDA Jazz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 400 Eur; automobilis Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 400 Eur. Tarp šalių ginčo dėl transporto priemonių naudojimo nėra, todėl kiekvienam paliktina ta transporto priemonė, kuria šiuo metu naudojamasi. 2024 m. rugsėjo 16 d. ieškovė ir atsakovas pardavė jiems bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį butą, (duomenys neskelbtini), už 67 000 EUR sumą. Grąžinus kreditoriui DnB Nord bankui pagal 2008 m. rugpjūčio 4 d. Kreditavimo sutartį Nr. K-2418-2008-29 visą paskolos likutį 33 791,21 Eur., jiems buvo išmokėta likusi turto pardavimo kaina, t. y. už parduotą turtą kiekvienas gavo po 16 604,39 Eur sumą. Nutraukiant santuoką minėtas lėšas reikia padalinti, todėl atsakovui priteistina 16 604,39 Eur suma piniginių lėšų ir ieškovei priteistina 16 604,39 Eur piniginių lėšų suma.

8. Dėl kreditorių ieškovė nurodo, kad šiuo metu su atsakovu bendrų kreditorių neturi. Kadangi sutuoktiniai turi lygias teises į santuokoje įgytą turtą, analogiškai turėtų būti dalijama ir šalių prievolės pagal nurodytus įsipareigojimus. Tai reiškia, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas lygiomis dalimis turėtų padengti aukščiau nurodytas pinigų sumas. Nuo 2023 metų spalio mėnesio ieškovė viena mokėjo įmokas kreditoriui Luminor Bank AS (buvęs DnB Nord) bankui. Vadovaujantis teikiamais ieškovės banko sąskaitos išrašo duomenimis, nuo 2023 metų spalio mėnesio iki ieškinio teikimo dienos viso ieškovė sumokėjo kreditoriui Luminor Bank AS 4 098,30 Eur, todėl atsakovui tenkanti 1/2 dalis sudarytų 2 049,15 Eur, už kurios atsakovas sumokėjo 850,00 EUR, todėl iš atsakovo priteistina 1 199,15 Eur įsiskolinimo suma (4 098,30 Eur / 2 = 2 049,15 Eur – 850,00 Eur). Nuo 2023 m. spalio mėn. iki 2024 m. sausio 14 d. kartu su dukromis gyveno santuokoje įgytame bute (duomenys neskelbtini), o nuo 2024 m. sausio 15 d. dėl dukrų ir ieškovės saugumo teko išsikelti į nuomojamąjį butą. Iki 2024 m. sausio 14 d. mokėtina suma už komunalinius mokesčius sudarė 376,78 Eur, ieškovė sumokėjo 215,80 Eur, ieškovės skola atsakovui už komunalinius mokesčius sudaro 160,98 Eur. Todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 1 038,17 Eur (1 199,15 - 160,98 = 1 038,17) kompensacija už sumokėtas už jį įmokas Luminor Bank AS. Ieškovei nėra žinoma apie atsakovo kitas asmenines prievoles.

9. Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ieškovė nurodo, kad kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovas yra darbingi dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės, turimas turtas ir iš jo gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti, todėl išlaikymas ieškovei ar atsakovui neturėtų būti priteisiamas.

10. Po santuokos nutraukimo ieškovė M. D. prašo jai palikti pavardę „D.“.

11. Atsakovas teismui pateikė priešieškinį (DOK-180010), kuriuo pateikė tokius priešieškinio reikalavimus: 1) panaikinti santuokos, sudarytos tarp M. D. ir D. D., (duomenys neskelbtini) Šv. ap. Petro ir Povilo bažnyčioje, įregistruotos Vilniaus miesto civilines metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašas Nr. 131, akto įrašą dėl M. D. kaltės; 2) priteisti iš M. D., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 500 Eur neturtinę žalą; 3) nustatyti D. D. ir (duomenys neskelbtini) gimusių D. ir V. D. bendravimo tvarką: D. D. bendrauja su dukromis D. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. D., gim. (duomenys neskelbtini), kas antrą savaitę: vieną kas antrą savaitgalį – šeštadienį – paima dukras ryte 10.00 val. iš namų (duomenys neskelbtini), ir grąžina šeštadienį 16 valandą; kitą kas antrą savaitgalį – sekmadienį paima dukras ryte 10.00 val. iš namų (duomenys neskelbtini), ir grąžina sekmadienį 16 valandą.

12. Atsakovas, pagrįsdamas priešieškinio reikalavimą nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, nurodė, kad nesutinka ieškovės teiginiais, kad prieš ją naudoto psichologinio ir fizinio smurto. Nurodo, kad šalių šeima gyveno įprastą gyvenimą, abu dirbo, rūpinosi vaikais, šeima. Būdavo ir konfliktinių situacijų, tačiau nei psichologinio, nei fizinio smurto nebuvo. Vienintelis dalykas neramino ieškovę, kad jie nebuvo turtingi, gaudavo nedideles pajamas. Atsakovas bandė ieškotis darbo užsienyje, bet ieškovė kategoriškai tam paprieštaravo. Bandė ieškotis geriau apmokamo darbo Lietuvoje, bet nepavyko. Kadangi nebuvo verslus, neturėjo pažinčių, taip ir liko su vidutinėmis pajamomis. Ieškovė turi du aukštuosius išsilavinimus, moka kelias užsienio kalbas, tačiau karjeros nepadarė taip pat. Tai ieškovę ėmė slėgti. Savo nepasitenkinimo gyvenimu prie vaikų nereikšdavo, tik kalbant su atsakovu ji užsimindavo apie tai, kad yra protinga, išsilavinusi, bet nerealizavo savo gabumų, norėtų tobulėti. Vienu metu papasakojo, kad surado asmens tobulėjimų užsiėmimus, kad ten renkasi bendraminčiai, užsiėmimai padeda susivokti, realizuoti save, pradėjo juos lankyti. Pradžioje pasakodavo, kad užsiėmimus lanko įvairūs žmonės, vyksta mokymai, pokalbiai, dalyvauja psichologai. Pradėjus lankyti užsiėmimus ieškovė pamažu nutolo nuo šeimos, pradėjo skirti mažiau dėmesio ir laiko vaikams ir šeimai, nebesirūpino namais. Visą dėmesį ir atlyginimą skyrė tik savo poreikių tenkinimui, tapo konfliktiška, susipyko su giminaičiais. Buvo suplanavę vykti atostogų į Liepoją, tačiau ieškovė atsisakė vykti, dėl ko nevyksta nepaaiškino. Išvykus į kelionę su dukromis, per visą kelionės laiką neskambino nei atsakovui, nei dukroms. Santykiai pablogėjo. Atsakovas bandė kalbėtis, aiškintis, tačiau ieškovė į kalbas nesileisdavo. Vėliau, atsakovo nuostabai, ji pradėjo atsakovą įkalbinėti keisti darbą ir vykti į darbą užsienyje, nors anksčiau kategoriškai tam prieštaravo. Net nederinusi su atsakovu, į keletą darbo skelbimų užsienyje išsiuntė atsakovo CV. Atsakovui pradėjus priekaištauti dėl tokio jos elgesio, ji trenkė atsakovui antausį ir išbėgo iš kambario. Dar labiau pablogėjo santykiai ieškovei pareiškus norą į tobulinimosi būrelius vestis ir dukras. Matydamas, kokią įtaką šie būreliai padarė sutuoktinei, atsakovas paprieštaravo. Paprašė pateikti įrodymus apie jos lankomų būrelių konsultantų kvalifikacijas ir jų teisę dirbti su vaikais. Ieškovė jo prašymą ignoravo. Paaiškinus, kad jam kyla įtarimai dėl tokio būrelio naudos, kad po būrelio lankymo ji pasikeitė - nustojo rūpintis šeima ir vaikais, nebeskiria lėšų šeimai, nurodė, kad taip ir turi būti. Atsakovui pabandžius prieštarauti, ieškovė vėl trenkė atsakovui į veidą. Matydamas, kad ieškovė kelia rankas ir manydamas, kad vėl trenks, bandė ją pagauti už rankų, įvyko susistumdymas, po ko ieškovė pradėjo šaukti, kad ją puola, bei šaukti vaikams: „mane muša tėvas“. Atbėgus vaikams, atsakovas išėjo iš virtuvės į koridorių. Išėjęs girdėjo kaip ieškovė kažkam skambino ir konsultavosi kaip elgtis, po to ieškovė iškvietė policiją. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kol vyks tyrimas, atsakovas savanoriškai sutiko gyventi pas savo motiną. Iš tiesų ne atsakovas, o ieškovė naudojo prieš atsakovą fizinį smurtą ir melagingai iškvietė policiją, tai patvirtina Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Aušros Zakarkienės 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Šis nutarimas paneigia ieškovės nurodytas aplinkybes dėl fizinio smurto naudojimo, patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes dėl ko reiškė priekaištus ieškovei - namuose nieko neveikia, neprižiūri vaikų, vėlai grįžta į namus.

13. Kol vyko ikiteisminis tyrimas atsakovas gyveno pas savo motiną. 2023 m. gruodžio 12 d. nutraukus ikiteisminį tyrimą nusprendė grįžti namo, manė, kad viskas su laiku išsispręs, apie ištuoką net nemanė. Tačiau ieškovė pasakė, kad grįžti atsakovas negali, ieškovė nurodė – „jei grįši padarysiu, kad tave ilgam išvežtų“. Dėl to grįžti atsakovas negalėjo. Tada pasiūlė susitikti ir pakalbėti. Ji pareiškė, kad gali susitikti tik dalyvaujant advokatams. Dalyvaujant advokatams ji pasakė, kad išsinuomos butą ir išsikraustys, tada atsakovas galės grįžti. Net prieš mediacijos procesą nebuvo praradęs vilties, kad galės išgelbėti santuoką, tačiau išsaugoti šeimą ieškovė kategoriškai atsisakė. Ieškovė išsinuomojo butą ir su dukromis išsikraustė. Sutuoktinės pareigas pažeidė ieškovė ir dėl jos kaltės bendras gyvenimas tapo negalimas – ji vartojo prieš atsakovą fizinį smurtą, melagingai pranešė apie fizinį smurtą ir pati paliko šeimą – išsikraustė. Tai akivaizdus lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralines bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigų pažeidimas, todėl santuoka nutrauktina dėl ieškovės kaltės.

14. Dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovas nurodo, kad atsakovas niekada neturėjo noro nutraukti santuokos ir buvo įsitikinęs, kad trumpalaikiai nesutarimai išsispręs ir su ieškove gyvens toliau, juolab, kad augina dvi dukras. Tačiau pakitęs ieškovės elgesys, smurtas, pokalbių įrašymas, tiksliau ruošimasis provokacijai dėl atsakovo kaltės įrodymo, nepagrįstas kreipimasis į policiją, ko pasėkoje pradėtas ikiteisminis tyrimas, išėjimas iš namų, sąlygojo šeimos iširimą, atsakovui sukėlė dvasinius išgyvenimus, atsakovą kaip vyrą pažemino, pažemino atsakovo reputaciją, padarė gėdą prieš dukras, kaimynus, gimines ir tėvus. Dėl tokių atsakovės veiksmų atsakovui padaryta neturtinė žala, kurią vertina 1 500,00 Eur.

15. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo atsakovas nurodo, kad neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovę. Nesutinka, kad atsakovas nesidomi vaikų auginimo aspektais, jų ugdymu. Visą laiką iki atsakovė melagingai kreipėsi dėl smurto jos atžvilgiu, dukras prižiūrėjo ir jas materialiai išlaikė atsakovas.

16. Dėl bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkos nustatymo atsakovas nurodo, kad nors ieškovė teigia, kad ji dės maksimalias pastangas bendrauti su dukromis be apribojimų, šalims iš anksto sutarus ir atsižvelgiant į dukrų interesus ir poreikius, tačiau atsakovas prašo nustatyti tokią atsakovo bendravimo tvarką su dukromis: D. D. bendrauja su dukromis D. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. D., gim. (duomenys neskelbtini), kas antrą savaitę: vieną kas antrą savaitgalį šeštadienį paima dukras ryte 10.00 val. iš namų (duomenys neskelbtini), ir grąžina šeštadienį 16 valandą; kitą kas antrą savaitgalį sekmadienį paima dukras ryte 10.00 val. iš namų (duomenys neskelbtini), ir grąžina sekmadienį 16 valandą. Atsakovas neprieštarauju, kad ieškovė su atsakovu dės maksimalias pastangas bendrauti su dukromis be apribojimų, šalims iš anksto sutarus ir atsižvelgiant į dukrų interesus.

17. Pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, atsakovas nurodo, kad nesutinka, kad vienos dukros poreikių tenkinimui reikalinga 910,00 Eur suma. Atsakovas nurodo, kad atsižvelgus į realius poreikius vienai dukrai reikia: maistas – 150 Eur, įvertinus, kad vaikas 20 dienų per mėnesį valgo mokykloje; maitinimas mokykloje – 95 Eur; telefonas, nuolatinis bilietas 11 Eur, buto nuoma ir komunalinės - 120 Eur (įvertinus šildymo periodą), papildomos išlaidos -15 Eur, būreliai – 40 Eur ( būrelių lankymas turi atitikti tėvų galimybes), išlaidos sveikatai – 15 Eur, kirpėjo, higienos ir kt. – 25 Eur, laisvalaikis – 50 Eur, rūbai, avalynė – 50 Eur, sveikatos draudimas (pateikus įrodymus ) – 30 Eur, viso – 601 Eur. Atsakovas mano, kad tokios yra būtinosios išlaidos. Tiksliai paskaičiuoti galima tik gavus įrodymus apie realias išlaidas, tačiau tokie įrodymai nepateikti. Atsakovo gaunama alga yra 1 100,00 Eur per mėnesį. Atsakovas turi (duomenys neskelbtini) m. neįgalią dukra F. D.. Skirti dukrų išlaikymui po 335 Eur negali, nes tokių galimybių neturi. Jei dukroms skirs 670 Eur per mėnesį, tai atsakovo pragyvenimui ir neįgalios dukros F. D. išlaikymui liks 430 Eur. Kadangi įsiskolinimo mokėti negalės, vyks prievartinis išieškojimas, ko pasėkoje dėl antstolių darbo apmokėjimo, atsakovo įsiskolinimas tik didės ir jam liks dar mažiau lėšų pragyvenimui. Nebeturint lėšų pragyvenimui vargu ar galės užtikrinti darbo vietą (duomenys neskelbtini) (į objektus dažniausia tenka vykti automobiliu) ir vaikų poreikių tenkinimą. Pačiam atsakovui reikia prisidėti motinai prie būsto išlaikymo apie 100,00 Eur, neįgalios dukros F. D. išlaikymui moka 185 Eur, dar skiriamos papildomos lėšos maistui, automobilio išlaikymui (draudimui, technikinei apžiūrai, benzinui) ir kt. 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį – tai 96,25 Eur. Vienos dukros poreikiai – 300 Eur. 300 - 96,25 = 204 Eur. Net vertinant, kad minimali alga vaiko poreikių tenkinimui yra 708,00 Eur, atsakovui tenkanti dalis yra 352 Eur, 352 - 96,25 = 255,75 Eur. Įvertinus, kad atsakovas gauna 1 100 Eur per mėnesį ir privalo išlaikyti (duomenys neskelbtini) m. neįgalią dukrą F. D., atsakovas išlaikymui gali skirti kiekvienai dukrai po 185 Eur sumą.

18. Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimo atsakovas nurodo, kad muo 2023 m. spalio 1 d. dukrų išlaikymui mokėjo kiekvienai po 185 Eur (kaip ir neįgaliai dukrai). Vienintelį 2023 m. spalio mėnesį liko skolingas dukrų išlaikymui 370,00 Eur. Kadangi mokėjo 185 Eur per mėnesį kiekvienai dukrai, įvertinus atsakovo turtinę padėtį, įsiskolinimo nėra.

19. Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo atsakovas nurodo, kad kaip ir nurodė ieškovė, santuokos metu kartu įsigijo automobilį HONDA Jazz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 400 Eur vertės, ir automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 400 Eur vertės. Ginčo dėl transporto priemonių padalinimo nėra, todėl kiekvienam paliktina ta transporto priemonė, kuria šiuo metu naudojamasi. 2024 m. rugsėjo 16 d. šalys pardavė jiems bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį butą (duomenys neskelbtini) už 67 000 EUR sumą, grąžino kreditą, o likusius pinigus pasidalino, kiekvienam atiteko po 16 604,39 Eur, dėl kurių ginčo nėra.

20. Dėl kreditorinių įsipareigojimų ir prievolių kreditoriams atsakovas nurodo, kad kreditorių šalys neturi.

21. Dėl dalies kredito išmokų priteisimo atsakovas nurodo, kad nesutinka mokėti 1 038,17 Eur įsiskolinimo už ieškovės kredito mokėjimą. Iki buto pardavimo neturėjo pareigos mokėti kredito lygiomis dalimis, nes tiek butas, tiek kitas turtas ir gaunamos pajamos iki buto pardavimo buvo atsakovo ir ieškovės bendroji jungtinė nuosavybė. Šeimoje buvo sutarta, kad ieškovė moka kredito įmokas, o atsakovo lėšos skiriamos pragyvenimui. Taip ir buvo – ieškovė mokėjo kredito įmokas, o atsakovas mokėjo kitus mokesčius. Kadangi tiek kreditas, tiek komunalinės išlaidos buvo mokamos iš bendrų lėšų, dabar dalinti šių išmokų nėra teisinio pagrindo.

22. Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo atsakovas nurodo, kad sutinka, kad šalys yra darbingos ir sveikos, turimas turtas bei pajamos pakankami save išlaikyti, todėl išlaikymas nei vienam nepriteistinas.

23. Ieškovė teismui pateikė atsiliepimą į priešieškinį (DOK-188403), kuriuo prašo atsakovo priešieškinį atmesti, ieškovės ieškinį tenkinti pilnai. Ieškovė atsiliepime i priešieškinį nurodo, kad nesutinka su atsakovo pareikštu priešieškiniu, nes nuo 2023 m. pradžios atsakovas pats grasino, kad išvažiuos į užsienį dirbti. Atsakovas nuolat teigė, kad išvarys iš bendrai įgyto buto ieškovę, siekdamas žeminti vadino ieškovę mergautine pavarde, taikė psichologinį smurtą. Atsakovas vertė santykiauti, o jei ieškovė atsisakydavo, nueidavo miegoti į kitą kambarį. „Bausdamas“ ieškovę atsakovas galėjo savaitėmis su ieškove nekalbėti, pykčio apimtas pravardžiuodavo ieškovę ir nepilnametes dukras, gadindavo daiktus. Atsakovo keliama įtampa veikė ir ieškovės psichologinę būklę, ir dukterų, kurios bendravimo su tėvu vengė. Prieš mokslo metus ieškovė buvo nupirkusi dukrai V. kuprinę už 20 Eur, apie kurią dukra seniai svajojo, tačiau atsakovas dėl konflikto su dukra tiesiog nukirpo kuprinės diržus. Patiriant pastovų atsakovo psichologinį smurtą ieškovė pradėjo ieškoti pagalbos, kurią rado „Džong Juan Čigongo“ užsiėmimuose. Minėti užsiėmimai paremti gydymo metodais ir sveikatinimo būdų kompleksu, kurie gerina emocinę būseną. Lankydama užsiėmimus ieškovė sulaukė psichologinio palaikymo ir paramos. Pažymėtina, jog ieškovė nenustojo rūpintis buitimi ir vaikais. Visada buvo paruoštas maistas, namai sutvarkyti, tik viena ieškovė užsiėmė nepilnamečių dukrų lavinimu ir pamokomis, rūpinosi dukrų ir atsakovo sveikata. Tuo tarpu atsakovas niekada netvarkė namų, nesirūpino saugia aplinka dukroms (bute lubos, sienos, grindys su skylėmis), nekūrendavo katilo šaltuoju metų laiku. Atsakovo teiginiai, kad ieškovė be jokios priežasties nevažiavo į šeimos atostogas yra neteisingi, nes atsakovas pats išprovokavo minėtą situaciją. Aukščiau išvardintas atsakovo elgesys, ieškovės nuomone, negali būti laikomas pagarbiu ir lojaliu ieškovės bei apskritai šeimos atžvilgiu, kadangi būtent pats atsakovas nepaisė? ir nepaiso ieškovės nuomonės jokiais klausimais ir nesprendė bendro gyvenimo klausimų abipusiu sutarimu, visus sprendimus priimdavo vienašališkai (net ir tokius, kurie susiję su abiejų šalių teisėmis ir pareigomis, pvz., vaikų priežiūra, rūpinimasis butu, laikymąsi sanitarinių ir higienos normų). Atsakovas teigia, jog siekė išsaugoti šeimą, tačiau tuo pačiu atsakovas paliko ieškovę su dviem vaikais visiškai be jokios finansinės pagalbos. Šeimos pagalbos centro specialistų pagalba ieškovė prašė, kad remiantis dukterų baime bendrauti su tėvu, atsakovas pasibaigus orderio nesiartinti terminui leistų ieškovei ir dukterims gyventi vienoms, kol ieškovė susiras butą nuomai. Tačiau atsakovo advokatės spaudimo pasėkoje buvo susitarta, kad ieškovei duotas laikas nuo 2023 m. gruodžio 20 d. iki 2024 m. sausio 14 d. dienos išsikraustyti. Atsakovas priešieškinyje cituoja Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Aušros Zakarkienės 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Pažymėtina, jog minėtas tyrimas buvo pradėtas ne dėl atsakovo pretenzijų, bet dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Į nutarime minimą šalių konfliktą atvykę policijos pareigūnai nustatė, kad atsakovas yra agresyvus, jis buvo išvestas iš namų ir jam buvo išrašytas orderis nesiartinti 20 dienų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovė kategoriškai nesutinka, kad ji yra kalta dėl šalių santuokos iširimo. Nepaisant to, kad atsakovas savo priešieškinyje teigia, jog jis ėmėsi visų pastangų išsaugoti šeimą, sprendimas skirtis buvo bendras abiejų šalių sprendimas ir atsakovas jokių pastangų siekdamas susitaikyti nedėjo.

24. Dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodo, kad visi priešieškinyje nurodyti teiginiai apie ieškovės netoleruotiną elgesį nepagrįsti jokiais įrodymais. Būtent ieškovei santuokos nutraukimas sukėlė daug streso ir išgyvenimų, ieškovė sirgo 2023 m. lapkričio-gruodžio mėn., tačiau ji privalėjo imtis priemonių siekiant kurti sau ir dukterims saugią aplinką. Pažymėtina, jog su atsakovu net ir pateikus ieškinį buvo bandoma susitarti dėl taikaus santuokos nutraukimo būdo, tačiau atsakovas nenorėjo tartis. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus faktus, atsakovo reikalavimas dalyje dėl neturtines žalos priteisimo turėtų būti atmestas.

25. Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodo, kad ieškovė iš esmės neprieštarauja, jog būtų nustatyta bendravimo tvarka, tačiau minėtos tvarkos turėtų atsakovas laikytis. Įprastai atsakovas bendravimą su dukromis perkelia nepilnamečių atsakomybei, po bendravimo su tėvu dukros jaučiasi prastai, nesišypso. Ieškovė taip pat nurodo, jog bendravimo tvarkoje yra netikslinga nurodyti konkretų vaikų grąžinimo adresą, kadangi šiuo metu vaikų gyvenamoji vieta yra nuomojamas butas ir adresas gali keistis. Todėl nurodytina formuluotė „pasiima ir grąžina į vaikų gyvenamąją vietą“.

26. Dėl nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo tvarkos ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodo, kad ieškovė atsižvelgė į tai, jog atsakovas turi išlaikyti neįgalią savo dukrą, tačiau neįgali dukra dar gauna pašalpą iš valstybės, jos poreikiai yra stabilūs. Tuo tarpu nepilnametės dukros, kurios auga ir turi būti visapusiškai lavinamos, neturi nukentėti dėl to, jog jos tėvai nededa pastangų jas išlaikyti. Šiuo metu būtiniausių paslaugų kainos didėja, vaikų poreikiai augant dideli, kadangi nuolat yra papildomų išlaidų perkant naujus rūbus, sveikatos palaikymui ir laisvalaikiui ir poilsiui ieškovė skiria daug lėšų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovo priteistina ieškovės prašoma išlaikymo nepilnametėms dukroms suma. Manytina, jog atsakovas yra mokus, pardavė jam priklausantį butą, todėl piniginių lėšų turi ir gali prie dukterų išlaikymo prisidėti.

27. Dėl nepilnamečiams vaikams išlaikymo įsiskolinimo ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodo, kad atsakovo teiginys, jog įsiskolinimo nėra, nes atsakovas mokėjo vaikams išlaikymą, tik parodo atsakovo kategorišką požiūrį. Atsakovas žinojo, kad skaičiuojant išlaikymą vaikui, orientaciniu kriterijumi išlieka minimalioji mėnesinė alga atskaičius mokesčius. Atsakovas turėjo advokatę mediacijos procese ir buvo prašoma mokėti vaikams daugiau, tačiau atsakovas nusprendė pats kokia vaikams suma yra pakankama. Atsakovas taip pat priešieškinyje nurodo, jog vertinant, kad minimali alga vaiko poreikių tenkinimui yra 708 Eur, todėl jam tenkanti dalis 708 : 2 = 352 Eur. 352 - 96,25 (bazinė socialinė išmoka per mėnesį) = 255,75 Eur. Taigi, netiesiogiai atsakovas sutinka, jog jo mokėtina suma turėjo būti 255,75 Eur. Net skaičiuojant minėtą sumą susidaro atsakovo išlaikymo įsiskolinimo 2 241 Eur suma. Ieškovė yra pateikusi nepilnamečių vaikų poreikių lentelę, kurioje matosi esami vaikų poreikiai, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą 3820,00 Eur sumą (12 mėn. x 335 Eur x 2 = 8 040 Eur - 4 180 Eur ) už nepilnamečių dukterų išlaikymą yra pagrįstas.

28. Dėl dalies kredito išmokų priteisimo ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodo, kad faktiškai konstatuotina, jog nuo 2023 m. rugsėjo mėn. 23 d. ieškovė nebevedė bendro ūkio su atsakovu, o nuo 2024 m. sausio 14 d. išsinuomojo butą ir išsikraustė iš šeimos turto. Kadangi pats atsakovas pripažįsta, kad ieškovė išsikraustė, teismas turėtų nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2024 m. sausio mėn. Atsakovas pripažino, kad įsipareigojimus pagal kredito sutartį vykdė tik atsakovė. Šalių prievolė AB DNB bankui buvo solidari, todėl abi šalys turi pareigą mokėti paskolos ir palūkanų įmokas pagal šią sutartį. Atsakovas sumokėjo tik 850 Eur, todėl iš atsakovo priteistina ieškovei 1 199,15 Eur dydžio kompensacija (4 098,30 Eur / 2 = 2 049,15 Eur atimti atsakovo sumokėtą 850 Eur).

29. Atsakovas pateikė paaiškinimus dėl atsiliepimo į priešieškinį (DOK-16219), kuriuose pateikė papildomus argumentus dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų.

30. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus (DOK-22363), kuriuose pateikė paaiškinimus dėl komunalinių mokesčių mokėjimų, atsakovo prisidėjimo prie dukrų išlaikymo.

31. Ieškovė į bylą pateikė rašytinius paaiškinimus (DOK-59344), kuriuose nurodė, kad patikslino įsiskolinimo sumą, nes po ieškinio pateikimo atsakovas už spalio mėn. sumokėjo 370,00 Eur. Nuo 2023 metų spalio mėnesio atsakovas dalinai prisidėjo prie nepilnamečių dukterų išlaikymo, todėl iš atsakovo priteistina išlaikymo įsiskolinimo 3 190 EUR suma, t. y. iki ieškinio pateikimo (11 mėn. x 335 Eur x 2 vaikai = 7 370 Eur - 4 180 Eur) už nepilnamečių dukterų D. ir V. D. išlaikymą. Kreditoriui Luminor Bank AS ieškovė sumokėjo 4 098,30 Eur. Atsakovui tenkanti 1/2 dalis sudarytų 2 049,15 Eur. Atsakovas sumokėjo 850 Eur sumą, todėl iš atsakovo priteistina įsiskolinimo 1 199,15 Eur suma (4 098,30 Eur / 2 = 2 049,15 Eur atimti atsakovo sumokėtą 850 Eur). Nuo 2023 m. spalio mėn. iki 2024 m. sausio 14 d. kartu su dukromis ieškovė gyveno bute (duomenys neskelbtini), o nuo 2024 m. sausio 15 d. teko išsikelti į nuomojamąjį butą. Ieškovė su nepilnametėmis dukromis butą nuomoja iki šiol. Iki 2024 m. sausio 14 d. mokėtina suma už komunalinius mokesčius sudarė 376,78 Eur, ieškovė sumokėjo 215,80 Eur, todėl skola atsakovui už komunalinius mokesčius sudaro 160,98 Eur. Iš Atsakovo priteistina 1 038,17 Eur (1 199,15 - 160,98 = 1038,17 Eur) kompensacija už sumokėtas už jį įmokas Luminor Bank AS. Faktiškai, šalys kartu nebegyveno nuo 2023 m. spalio mėn. Ieškovė prašo konstatuoti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2023 m. spalio mėnesio.

32. Atsakovas pateikė papildomus paaiškinimus (DOK-64142), kuriuose nurodė, kad nuo 2023 m. spalio 1 d. dukrų išlaikymui mokėjo kiekvienai po 175,00 Eur pagal savo galimybes. Laikytina, kad atsakovo įsiskolinimas vienai dukrai yra 10,00 Eur per mėnesį arba 100,00 Eur už prašomą laikotarpį. Įsiskolinimas už abiejų dukrų išlaikymą – 200,00 Eur. Ieškovė norėdama pateisinti prašomų priteisti pinigų dydį prašo pripažinti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2023 m. spalio mėnesio, nors anksčiau teigė, kad teismas turėtų nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2024 m. sausio mėnesio. Kadangi bendro gyvenimo nutraukimas buvo ne atsakovo, o ieškovės iniciatyva, todėl jokių skolų atsakovas nepripažįsta ir visi mokėjimai buvo bendri iki pat buto pardavimo, dėl šios priežasties prašymas pripažinti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2023 m. spalio mėnesio netenkintinas. Kaip yra žinoma, 2024 m. rugsėjo 16 d. šalys pardavė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį butą už 67 000 Eur sumą, buvo grąžintas kreditas, o likusius pinigus šalys pasidalino po 16 604,39 Eur, dėl kurių ginčo nėra. Kadangi pinigai pasidalinti ir dėl jų ginčo nėra, juos priteisti dar kartą kiekvienai iš šalių nereikėtų, nes toks teismo sprendimas taptų neįvykdomas, o sąlyginių sprendimų priėmimai draudžiami.

33. Trečiojo asmens F. D. globėja D. M. (toliau ir – trečiojo asmens atstovė) pateikė nuomonę dėl ieškinio (DOK-76987), kurioje nurodė, kad siekdama objektyvumo, nesigilino į nagrinėjamos bylos šalių ieškinį ir priešieškinį, todėl nepateiks nuomonės dėl ginčo aplinkybių, nes ji ieškovės ir atsakovo santykiuose faktiškai nedalyvavo – nuomonę teiks tik ta apimtimi, kuri tiesiogiai įtakojo nuolat kartu gyvenančią sunkios negalios dukrą. Atstovė 2013 m. kreipėsi į teismą dėl neįgalios dukros išlaikymo, priteisto iš atsakovo 2000 m., dydžio pakeitimo ir priežiūros bei bendravimo tvarkos nustatymo, tuometės nagrinėjamos bylos atsakovas sutiko tik šiek tiek padidinti prisidedamo išlaikymo dydį - iki 300 litų, motyvuodamas tuo, kad yra santuokoje. Trečiojo asmens atstovės nuomone, solidarūs sutuoktinių ilgalaikiai sutartiniai finansiniai įsipareigojimai bankui turėjo lemiamą reikšmę, priteisiant tėvui mažesnį išlaikymo dydį nuo gimimo sunkios negalios dukrai, t. y. nagrinėjamos bylos ginčo šalys, priteisus F. poreikiams mažesnį (nei buvo atstovės prašomas) prisidedamo išlaikymo dydį, solidariai turėjo tiesioginę ilgalaikę finansinę naudą dėl savo gyvenimo gerovės. F. būtiniems poreikiams prašomas prisidėjimo prie mėnesio išlaikymo dydis iš atsakovo (jo šeimos naudai) sumažintas 120 litų, t. y. apie 35 eurus (trisdešimt penkis eurus), t. y., per metus netektas prisidėjimo prie išlaikymo dydis be indeksavimo sudaro 420 eurus (keturis šimtus dvidešimt eurų - 35x12), o metinės infliacijos dydis pagal oficialios statistikos duomenis per pastaruosius dešimt metų vidutiniškai buvo apie 5 proc. (nuo 1,7 proc. iki 21,7 proc.), todėl per metus netektas prisidėjimas prie išlaikymo dydis dėl infliacijos sudaro 2 100 eurų (du tūkstančius šimtą eurų – 420 Eur x 5 proc. indekso), o per pastaruosius 10 metų dukros negalios poreikiams tėvo finansinio prisidėjimo prie išlaikymo dydis sumažėjo 21 000 eurų (dvidešimt vienas tūkstantis eurų – 2 100 x 10 m.), todėl akivaizdu, kad nagrinėjamos bylos sutuoktiniai solidariai turėjo tiesioginės finansinės (be jokių žmogiškųjų sąnaudų) naudos (21 000 Eur) dėl sumažinto tėvo prisidėjimo prie sunkios negalios dukros išlaikymo. Trečiojo asmens atstovės nuomone, ginant sunkios negalios F., kuri dėl savo prigimtinių ypatybių niekada negalės savarankiškai pasigerinti savo gyvenimo kokybės, teises ir teisėtus interesus, būtų teisinga, kad nagrinėjamos bylos sutuoktiniai (ne F. valia pasikeitus jų bendro gyvenimo aplinkybėms) solidariai padengtų netektą nuo 2013 metų priteisto prisidėjimo prie išlaikymo 21 000 eurų (dvidešimt vienas tūkstantis eurų) finansinę sumą, į kurią niekaip neįtraukta moralinė neįgalios dukros atstūmimo žala, nes tos skriaudos vaikui neįmanoma paskaičiuoti. Trečiojo asmens atstovė prašo teismo atsižvelgti į pateiktoje nuomonėje aukščiau nurodytas pagrįstas aplinkybes ir padėti apginti nuo gimimo sunkios negalios F. teises ir teisėtus interesus.

34. Išvadą teikianti institucija Valstybės biudžetinė įstaiga Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovaujama Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau ir – tarnyba) pateikė išvadą (DOK-178373), kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vaikų interesus, faktinę padėtį, ginčo nebuvimą, tarnyba neprieštarauja, kad nepilnamečių D. D. ir V. D. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina M. D.. Tarnybos vertinimu, ieškovės prašomas priteisti iš tėvo išlaikymas vaikams (po 335 Eur/mėn.) užtikrintų tik minimalius, būtiniausius nepilnamečių vaikų poreikius. Ieškovės siūloma tėvo bendravimo su vaikais tvarka nėra konkreti, detalizuota, tačiau atsakovas irgi neprašo nustatyti konkrečios bendravimo su dukromis tvarkos, todėl, manytina, kad tėvai susitars tarpusavyje dėl bendravimo su dukromis ir bendraujama bus su vaikais pagal bendrą tėvų susitarimą.

35. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė pilnai ir prašė jį tenkinti ieškinyje ir atsiliepime į priešieškinį nurodytais argumentais ir motyvais, atsižvelgiant į procesiniuose dokumentuose pateiktus patikslinimus. Pažymėjo, kad šalių santuoka nutrūko išskirtinai dėl atsakovo nepagarbaus elgesio su ieškove ir vaikais, psichologinio spaudimo, nemokėjimo bendrauti su vaikais ir atliepti jų poreikius. Taip pat toliau laikėsi pozicijos, kad ieškovė patyrė atsakovo fizinį smurtą.

36. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinio reikalavimų netenkinti priešieškinyje ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais argumentais ir motyvais.

37. Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovė ir išvadą teikiančios institucijos atstovas nedalyvavo, prašė nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant.

38. Posėdžio metu apklausta liudytoja E. V. pateikė parodymus apie jai žinomas su byla susijusias faktines aplinkybes.

39. Santuoka yra vienas iš pagrindų asmenims abipusiu susitarimu sukurti šeimos teisinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.7 straipsnis), kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1–2 dalys) bendrumas. Santuoka baigiasi, kai vienas iš sutuoktinių miršta ar ji įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama. Santuoka gali būti nutraukta arba bendru sutuoktinių sutikimu, arba dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, arba, esant tam tikroms įstatymo nustatytoms objektyvioms priežastims, vieno iš sutuoktinių prašymu (CK 3.49 straipsnis). Priklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, šalims kyla atitinkami padariniai.

40. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardintos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

41. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Pavyzdžiui, kai vienas iš sutuoktinių piktnaudžiauja alkoholiu, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020, 77 punktas) arba kai vienas iš sutuoktinių daug dėmesio skiria pramogoms ir azartiniams lošimams, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 38 punktas), tai gali būti pagrindas pripažinti, jog toks sutuoktinis netinkamai vykdo sutuoktinio pareigas ir jas iš esmės pažeidžia. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti.

42. Kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

44. Sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, teisiškai reikšmingos yra (tik) tos aplinkybės, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo, o tos aplinkybės, kurios atsirado jau santuokai faktiškai iširus, teisinės reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Taigi, vadovaujantis nurodyta teismų praktika, sprendžiant kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, negali būti vadovaujamasi į bylą pateiktais įrodymais apie tai, kokie šalių susiklostė jau po faktinio santuokos iširimo.

45. Teismas nustatė, kad šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Šv. ap. Petro ir Povilo bažnyčioje, įregistruota Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, šalys santuokoje susilaukė dviejų dukrų.

46. Ieškovė pateikė reikalavimą nustatyti, kad santuoka faktiškai nutrūko nuo 2024 m. sausio mėnesio, atsiliepime į priešieškinį (DOK-188403) nurodė, kad santuoka laikytina nutrūkusia nuo 2023 m. spalio mėn. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka ir laikosi pozicijos po to, kai išsikėlė iš šalių namų po 2023 m. rugsėjo 23 d. konflikto, santuoka faktiškai nenutrūko, nes šalys toliau vedė bendrą ūkį, santuoka faktiškai iširo 2024 m. sausio mėn., kai ieškovė išsinuomojo butą ir išsikraustė iš šeimos namų.

47. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 23 d. tarp ieškovės ir atsakovo įvyko konfliktas, po kurio atsakovas išsikėlė iš šeimos namų. Dėl nurodyto įvykio atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris 2023 m. gruodžio 12 d. buvo nutrauktas. Nutraukus ikiteisminį tyrimą, atsakovas ketino grįžti namo tikėdamasis, kad santuoką pavyks išsaugoti, tačiau atsakovė tam prieštaravo. Remiantis į bylą pateiktais duomenimis, ieškovė su dukterimis išsikraustė į nuomojamą butą 2024 m. sausio mėn. (ieškinio (CBP-20561) 8 priedas – 2024-01-02 nuomos sutartis).

48. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad faktinis negyvenimas kartu turėtų būti nustatomas pagal tai, ar sutuoktiniai nebeveda kartu bendro ūkio. Todėl vien sutuoktinių gyvenimas skirtinguose būstuose nereiškia, kad šalys nebeveda bendro ūkio, lygiai kaip ir gyvendami tame pačiame būste sutuoktiniai gali nebetvarkyti bendro ūkio. Paprastai bendru ūkio tvarkymu pripažįstamos situacijos, kai asmenys bendroms reikmėms naudoja kiekvieno jų gautas lėšas, kartu rūpinasi buto išlaikymu, remontu, bendrai maitinasi, naudojasi tais pačiais buities ir namų apstatymo daiktais, teikia vieni kitiems buitinę paramą ir pan. Be to, svarbus prisidėjimo prie bendro ūkio tvarkymo sistemingumas, nuolatinis pobūdis. Konkreti bendro ūkio tvarkymo išraiška kiekvienu atveju priklauso ir nuo sutuoktinių socialinės padėties, interesų ir kita. Įprastai kartu gyvenantys sutuoktiniai, esant geriems santykiams, nesaugo kasdienes išlaidas patvirtinančių finansinių dokumentų, ypač dėl nedidelių sumų, nekaupia savo indėlį į bendro ūkio tvarkymą galėsiančių patvirtinti rašytinių įrodymų. Atsižvelgiant į tarpusavio santykių specifiką bei į tai, kad teisės normos nenustato, jog bendro ūkio tvarkymo aplinkybės gali būti patvirtinamos tik tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 3 dalis), tokio pobūdžio bylose apie tai, ar bylai reikšminga aplinkybė įrodyta, turėtų būti sprendžiama pateiktų įrodymų pagrindu, o ne nurodant įrodymus, kurie šias aplinkybes galėtų patvirtinti patikimiau (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-248/2019; 2020 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020).

49. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad šalių santuoka laikytina faktiškai nutrūkusia nuo 2024 m. sausio 15 d., kai atsakovė su dukromis išsikraustė iš šeimos buto. Ši išvada grindžiama tuo, kad 2023 m. spalio mėn, prasidėjęs šalių gyvenimas skyriumi buvo nulemtas ne šalių valios pradėti gyventi atskirai, o dėl 2023 m. rugsėjo 23 d. įvykusio konflikto atsakovui išsikrausčius iš šeimos buto. Kaip nurodė atsakovas, jis nemanė, kad dėl to šalių santuoka gali nutrūkti, toliau teikė šeimai materialinę ir kitokią paramą, tikėjosi, kad pavyks santykius atstatyti, ir tik ieškovei išsikėlus iš šeimos namų atsakovas suprato, kad santuokos išsaugoti nepavyks. Todėl, teismo vertinimu, santuoka faktiškai nutrūko nuo 2024 m. sausio 15 d. Atsižvelgiant į tai, veiksmai, nulėmę santuokos iširimą, vertintini iki 2024 m. sausio 15 dienos.

50. Ieškovė poziciją dėl atsakovo kaltės grindžia tuo, kad atsakovas prieš ieškovę naudojo psichologinį smurtą, be to, ieškovės teigimu, atsakovas yra panaudojęs prieš ieškovę ir fizinį smurtą. Ieškovė nurodo, kad atsakovas negerbė ieškovės, jai nuolat buvo reiškiamos pretenzijos necenzūriniais žodžiais, keliami skandalai; atsakovui nerūpėjo ieškovės nuomonė; atsakovas nevykdė savo kaip sutuoktinio pareigų, t. y. nebuvo ieškovei lojalus, nepalaikė jos moraliai, ignoravo šeimos gyvenimą. Ieškovė tikėjosi, kad atsakovo elgesys pasikeis, kad jis bandys išsaugoti šeimą, pakeis savo požiūrį į ieškovę, pradės ją gerbti, suvaldys savo pykčio protrūkius, nelaužys ir nedaužys daiktų, nemėtys ieškovės ir dukrų daiktų, tačiau situacija nesikeitė.

51. Atsakovo kaltę ieškovė įrodinėjo ir liudytojos E. V., kuri buvo apklausta 2025 m. gegužės 6 d. vykusio teismo posėdžio metu, parodymais. Liudytoja E. V., kuri, jos teigimu, savanorystės pagrindais veda pagalbos moterims užsiėmimus, nurodė, kad su ieškove 2020 m. susipažino sveikatingumo seminare. Nurodė, kad ieškovė skundėsi atsakovo elgesiu, rėkimu, vaikų negerbimu. Pažymėjo, kad atsakovas yra su menkais tėvystės įgūdžiais, nemokėjo palaikyti santykių su dukromis, nuolat jas bardavo, vaikai bijo tėvo. Nurodė, kad ji paskatino ieškovę apsigyventi atskirai, o po apsigyvenimo atskirai ir ieškovė, ir vaikai atsigavo, išdrąsėjo, pasitaisė ieškovės sveikata.

52. Atsakovas savo ruožtu teigia, kad santuoka nutrūko didžiąja dalimi dėl to, kad ieškovė pradėjo lankyti asmeninio tobulėjimo kursus, dėl kurių ji pamažu nutolo nuo šeimos, pradėjo skirti mažiau dėmesio ir laiko vaikams ir šeimai, nebesirūpino namais. Visą dėmesį ir atlyginimą skyrė tik savo poreikių tenkinimui, tapo konfliktiška, susipyko su giminaičiais. Santykiai dar labiau pablogėjo ieškovei pareiškus norą į tobulinimosi būrelius vestis ir dukras. Suabejojus tokio būrelio nauda, atsakovui pabandžius prieštarauti, ieškovė trenkė atsakovui į veidą. Matydamas, kad ieškovė kelia rankas ir manydamas, kad vėl trenks, atsakovas bandė ją pagauti už rankų, įvyko susistumdymas, po to ieškovė pradėjo šaukti, kad ją puola ir iškvietė policiją. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kol vyko tyrimas, atsakovas savanoriškai sutiko gyventi pas savo motiną. Iš tiesų ne atsakovas, o ieškovė naudojo prieš atsakovą fizinį smurtą ir melagingai iškvietė policiją.

53. Tiek ieškovė, tiek atsakovas išsamiai pasisako dėl 2023 m. rugsėjo 23 d. įvykusį įvykį, kai buvo iškviesta policija, ir šio įvykio aplinkybėmis grindžia vienas kito atžvilgiu patirtą fizinį smurtą. Remiantis į bylą pateiktais įrodymais, dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 01-1-36716-23 (DOK-64142, 1 priedas). Nutarime, greta kitų argumentų, nurodyta: „Kaip matyti iš tyrimo medžiagos, kiekviena proceso šalis teigia pirma pradėjusi smurtauti, tačiau nors dėl sukelto fizinio skausmo policijos pareigūnus kvietė nukentėjusioji M. D., ji į medicinos įstaigas dėl pagalbos ar į Valstybinę teismo medicinos tarnybą dėl sužalojimų masto nustatymo nesikreipė. Kaip aptarta aukščiau, nustatant fizinio skausmo kilimo aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus. Tyrimo duomenimis dėl išvardintų priežasčių (nebuvo kreiptasi į medikus ar teismo ekspertus), nėra galimybės nustatyti, ar apskritai buvo sukeltas fizinis skausmas, juolab, nuo pat skambučio į bendrą pagalbos centrą pradžios, proceso šalys ginčijosi, kiekvienas kitam primesdamas smurtinius veiksmus. Liudytojų, ar kitų reikšmingų užfiksuotų duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų nukentėjusiosios parodomas aplinkybes, tyrimo metu nenustatyta“.

54. Remdamasis nurodytais šalių paaiškinimais ir į bylą pateiktais įrodymais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės. Ši išvada grindžiama tuo, kad, pirma, byloje nenustatyta, kad kuris nors iš sutuoktinių atliko veiksmus, dėl kurių sutuoktinio remiantis CK 3.60 straipsnio 3 dalimi kaltė preziumuojama (preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina). Antra, pasisakant dėl to, ar kuris nors iš sutuoktinių pažeidė jam tenkančias pareigas iš esmės, pažymėtina, kad esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Remiantis byloje esančiais įrodymais matyti, kad šalys kartu gyveno daugiau kaip 17 metų, santuokoje susilaukė dviejų vaikų. Nesutarimų buvo, tačiau daugelį metų juos pavykdavo išspręsti. Ieškovei pradėjus labiau domėtis šalių santykiais ir savo emocinės būsenos gerinimu, nesutarimai didėjo, išsiskyrė požiūris į vaidmenis ir pareigas šeimoje. Vis dėlto byloje esantys duomenys neleidžia konstatuoti, kad kuris nors iš sutuoktinių padarė esminį pareigų pažeidimą, kuris būtų nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Nors abu sutuoktiniai remiasi 2023 m. rugsėjo 23 d. konflikto aplinkybėmis kaip įrodančiomis fizinį smurtą vienas kito atžvilgiu, aukščiau aptartame nutarime nurodyta, kad nėra galimybės nustatyti, ar apskritai ieškovei buvo sukeltas fizinis skausmas, ieškovė ir atsakovas ginčijosi vienas kitam primesdami smurtinius veiksmus, tuo tarpu liudytojų ar kitų reikšmingų užfiksuotų duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų ieškovės nurodomas aplinkybes, tyrimo metu nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad fizinio smurto aplinkybė byloje nenustatyta. Kitų esminių vieno iš sutuoktinių pareigų pažeidimų teismas taip pat neturi pagrindo nustatyti – kiekviena iš šalių viena kitai turėjo priekaištų dėl pareigų šeimoje vykdymo ir elgesio kitos šalies atžvilgiu, nė viena iš šalių neįdėjo pakankamai pastangų konfliktams išspręsti ir šeimai išsaugoti, todėl šeima laikytina iširusia dėl abiejų šalių kaltės.

(2) Dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo atlyginti neturtinę žalą

55. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

56. Teismui pripažinus, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkinamas.

57. CK 3.117 straipsnyje numatyta, kad preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją.

58. Spręsdamas nutraukti santuoką teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad šiame straipsnyje nustatyti tam tikri sutuoktinių turto dalijimo tvarkos ypatumai, taikomi tais atvejais, kai sutuoktiniai turi vykdytinų prievolių. Tokiomis aplinkybėmis teismas, spręsdamas reikalavimą padalyti santuokinį turtą, turi laikytis įstatyme nustatytos veiksmų sekos: pirma, sudaryti turto balansą, kuriame turi būti nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas; antra, iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs; trečia, jeigu po balanso sudarymo paaiškėja, kad, priteisus kreditoriams mokėtinas sumas, bendro turto liko, šis padalijamas sutuoktiniams, priešingu atveju pripažįstama, kad sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje dalytino turto neturi; ketvirta, jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. Nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 straipsnio 3 dalis). Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus CK nustatytas išimtis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014 ir joje nurodyta teismų praktika).

59. Paprastai teismo sprendimu dalijamas tas sutuoktinių turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę jie įgijo iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo arba teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis). Šios bendrosios taisyklės išimtis nustatyta tik tiems atvejams, kai sutuoktiniai faktiškai pradėjo gyventi skyrium dar prieš iškeliant santuokos nutraukimo bylą. Tokiu atveju vieno sutuoktinio (išskyrus tą, kuris pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo) prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik tas turtas, kuris įgytas bendrai iki tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2009)

60. Teismui pripažinus, kad santuoka faktiškai iširo 2024 m. sausio 15 d., nustatytina, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo nurodytos datos (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).

61. Ieškovė pateikė tokius reikalavimus dėl turto padalijimo: automobilį HONDA Jazz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 400,00 Eur, ir automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 400,00 Eur, palikti tam iš sutuoktinių, kuris juo naudojasi. Atsakovas šiam reikalavimui neprieštaravo. Tarp šalių nesant ginčo dėl transporto priemonių padalijimo, teismas sprendžia ieškovės reikalavimą tenkinti ir nustatyti, kad po santuokos nutraukimo automobilis HONDA Jazz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas ieškovės asmenine nuosavybe; automobilis Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – asmenine atsakovo nuosavybe.

62. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2024 m. rugsėjo 16 d. ieškovė ir atsakovas pardavė jiems bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį butą, (duomenys neskelbtini) už 67 000 EUR sumą. Grąžinus kreditoriui DnB Nord bankui pagal 2008 m. rugpjūčio 4 d. Kreditavimo sutartį Nr. K-2418-2008-29 visą paskolos likutį 33 791,21 Eur., jiems buvo išmokėta likusi turto pardavimo kaina, t. y. už parduotą turtą kiekvienas gavo po 16 604,39 Eur sumą. Nutraukiant santuoką minėtas lėšas reikia padalinti, todėl atsakovui priteistina 16 604,39 Eur suma piniginių lėšų ir ieškovei priteistina 16 604,39 Eur piniginių lėšų suma. Atsakovas neprieštaravo ieškinio teiginiui, kad už nurodytą bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį turtą kiekvienas iš sutuoktinių gavo po 16 604,39 Eur sumą, tačiau teigia, kad reikalavimas priteisti nurodytą sumą yra nepagrįstas, nes pinigai pasidalinti ir nėra ką priteisti. Atsižvelgdamas į tai, kad kiekviena iš šalių už bendrąja jungtine nuosavybe priklausiusio buto pardavimą gavo po 16 604,39 Eur ir ginčo dėl to nėra, teismas nustato, kad kiekvienam iš sutuoktinių už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį parduotą turtą sumokėta suma pripažintina kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe.

63. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad šalys neturi bendrų kreditorių, atsakovas šiam teiginiui neprieštarauja.

64. Ieškovė teikia ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo jos naudai 1 038,17 Eur (1 199,15 - 160,98 = 1 038,17) kompensaciją už sumokėtas už jį įmokas Luminor Bank AS. Nurodo, kad nuo 2023 metų spalio mėnesio ieškovė viena mokėjo įmokas kreditoriui Luminor Bank AS (buvęs DnB Nord) bankui. Vadovaujantis teikiamais ieškovės banko sąskaitos išrašo duomenimis, nuo 2023 metų spalio mėnesio iki ieškinio teikimo dienos viso ieškovė sumokėjo kreditoriui Luminor Bank AS 4 098,30 Eur, todėl atsakovui tenkanti 1/2 dalis sudarytų 2 049,15 Eur, už kurios atsakovas sumokėjo 850,00 EUR, todėl iš atsakovo priteistina 1 199,15 Eur įsiskolinimo suma (4 098,30 Eur / 2 = 2 049,15 Eur – 850,00 Eur). Nuo 2023 m. spalio mėn. iki 2024 m. sausio 14 d. kartu su dukromis gyveno santuokoje įgytame bute (duomenys neskelbtini), o nuo 2024 m. sausio 15 d. dėl dukrų ir ieškovės saugumo teko išsikelti į nuomojamąjį butą. Iki 2024 m. sausio 14 d. mokėtina suma už komunalinius mokesčius sudarė 376,78 Eur, ieškovė sumokėjo 215,80 Eur, ieškovės skola atsakovui už komunalinius mokesčius sudaro 160,98 Eur. Todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 1 038,17 Eur (1 199,15 - 160,98 = 1 038,17) kompensacija už sumokėtas už jį įmokas Luminor Bank AS.

65. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka. Nurodo, kad nesutinka mokėti 1 038,17 Eur įsiskolinimo už ieškovės kredito mokėjimą. Iki buto pardavimo jis neturėjo pareigos mokėti kredito lygiomis dalimis, nes tiek butas, tiek kitas turtas ir gaunamos pajamos iki buto pardavimo buvo atsakovo ir ieškovės bendroji jungtinė nuosavybė. Šeimoje buvo sutarta, kad ieškovė moka kredito įmokas, o atsakovo lėšos skiriamos pragyvenimui. Taip ir buvo – ieškovė mokėjo kredito įmokas, o atsakovas mokėjo kitus mokesčius. Kadangi tiek kreditas, tiek komunalinės išlaidos buvo mokamos iš bendrų lėšų, dabar dalinti šių išmokų nėra teisinio pagrindo.

66. Teismas sprendimo 60 punkte nustatė, kad santuoka faktiškai iširo nuo 2024 m. sausio 15 d. Iširus santuokai šalims nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas; šalys turėjo solidarią prievolę susijusią su šiuo turto, taip pat šalys patyrė bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto išlaikymo išlaidų.

67. CK 3.109 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad solidarios sutuoktinių prievolės vykdomos iš bendro turto. CK 6.9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Vadovaujantis CK 4.76 straipsnio nuostatomis, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms; jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos turėjo, atlyginimą. CK 4.86 straipsnyje numatyta bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita.

68. Remiantis šalių paaiškinimais ir į bylą pateiktais įrodymais, matyti, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 16 d., kai butas buvo parduotas, ieškovė sumokėjo kreditoriui Luminor Bank AS 4 098,30 Eur, todėl atsakovui tenkanti 1/2 dalis sudarytų 2 049,15 Eur. Atsakovas sumokėjo 850,00 EUR (atsiliepimo į priešieškinį (DOK-188403) 2 priedas).

69. Remiantis atsakovo į bylą pateiktais duomenimis matyti, kad atsakovas už buto išlaikymą nuo 2024 m. sausio mėnesio iki buto pardavimo sumokėjo tokias sumas: už 2024 m. sausio mėn. – 222,94 Eur : 2 = 111,47 Eur; už 2024 m. vasario mėn. – 261,58 Eur; už 2024 m. kovo mėn. – 18,40 Eur, 120,89 Eur + UAB „Priemiestis“, viso 139,29 Eur; už 2024 m. balandžio mėn. – 54,31 Eur, 168,05 Eur + UAB „Priemiestis“, viso 222,36 Eur, už 2024 m. gegužės mėn. – 58,09 Eur, 73,37 Eur + UAB „Priemiestis“, viso 131,46 Eur, už 2024 m. birželio mėn. – 37,50 Eur, už 2024 m. liepos mėn. – 79,51 Eur; už 2024 m. rugpjūčio mėn. – 130,53 Eur, už 2024 rugsėjo mėn. – 76,69, iki rugsėjo 16 dienos – 37,84 Eur; viso – 1 151,53 Eur (DOK-16219, 2 priedas).

70. Taigi, ieškovė šalių faktinio gyvenimo skyrium metu, t. y., laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki buto pardavimo dienos, iš viso sumokėjo 4 098,30 Eur paskolos įmokų, atsakovas 850,00 Eur paskolos įmokų. Atsakovas šiuo laikotarpiu sumokėjo 1 151,53 Eur komunalinių mokesčių.

71. Laikant, kad visos išlaidos, susijusios su bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiu turtu, turėtų būti dalinamos lygiomis dalimis, iš atsakovo ieškovei priteistina 1 199,15 Eur, o iš ieškovės atsakovui 575,76 Eur suma; atlikus priešpriešinių įskaitymą iš atsakovo ieškovei priteistina 623,38 Eur suma.

72. CK 3.169 straipsnyje numatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu; jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

73. Remiantis bylos duomenimis ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų D. ir V. D., gimusių (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalių nepilnamečiai vaikas faktiškai gyvena su ieškove.

74. Ieškovė teismo prašo šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, atsakovas nurodytam prašymui neprieštarauja.

75. Atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos, teismas ieškovės pareikštą reikalavimą šioje dalyje tenkina ir šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustato kartu su ieškove.

(5) Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo

76. CK 3.170 straipsnyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.

77. Ieškovė teikdama ieškinį pateikė reikalavimą dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos (šio sprendimo 1 punktas). Atsakovas atsiliepime pateikė savo prašomą nustatyti bendravimo tvarką, nustatant tokią bendravimo su dukromis tvarką: kas antrą savaitę: vieną kas antrą savaitgalį – šeštadienį – paima dukras ryte 10.00 val. iš namų (duomenys neskelbtini), ir grąžina šeštadienį 16 valandą; kitą kas antrą savaitgalį – sekmadienį paima dukras ryte 10.00 val. iš namų (duomenys neskelbtini), ir grąžina sekmadienį 16 valandą.

78. Šalys, teikdamos paaiškinimus nurodė, kad iš esmės ginčo dėl bendravimo tvarkos nėra, dukros su tėvu bendrauti nenori. Atsakovas, teikdamas paaiškinimus, nurodė, kad ryšys su dukromis nutrūko po 2023 m. rugsėjo 23 d. įvykio, kai jis buvo priverstas išsikelti iš namų. Nurodė, kad su viena iš dukrų bendrauja, kita su juo bendrauti nenori.

79. Išvadą teikianti institucija išvadoje (DOK-178373) nurodė, kad ieškovės siūloma tėvo bendravimo su vaikais tvarka nėra konkreti, detalizuota, tačiau atsakovas irgi neprašo nustatyti konkrečios bendravimo su dukromis tvarkos, todėl, manytina, kad tėvai susitars tarpusavyje dėl bendravimo su dukromis ir bendraujama bus su vaikais pagal bendrą tėvų susitarimą.

80. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių nėra esminio nesutarimo dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, vertina, kad atsakovo prašoma nustatyti konkretesnė bendravimo tvarka atitinka vaikų interesus, todėl atsakovo prašymas dėl bendravimo tvarkos tenkinamas, nustatant, kad atsakovas su dukromis bendrauja kas antrą savaitę: vieną kas antrą savaitgalį – šeštadienį – paima dukras ryte 10.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos, ir grąžina šeštadienį 16 valandą; kitą kas antrą savaitgalį – sekmadienį paima dukras ryte 10.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžina sekmadienį 16 valandą.

81. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

82. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.182 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

83. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Priteisiant išlaikymą, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.).

84. Kaip žinoma, teismų praktikoje pripažįstama visuotinai žinoma aplinkybė, kad žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015), todėl šios išlaidos pripažintinos būtinomis ir jų būtinumo papildomai įrodinėti nereikia. Be to, sprendžiant dėl vaikui išlaikymui reikalingos išlaikymo sumos atsižvelgiama į minimalios mėnesinės algos dydį (atskaičius mokesčius), kuris teismų praktikoje laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant išlaikymą (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Nuo 2025 m. sausio 1 d. MMA dydis yra 1 038,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. 709), atskaičius mokesčius – 777,39 Eur.

85. Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis gali būti mažinamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinas tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Šiuo metu vienam vaikui mokama 122,50 Eur universalioji vaiko išmoka. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai neturėtų būti mažinamas išmokų suma tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).

86. Taip pat paminėtina, kad plėtodamas praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo klausimais, kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

87. Pasisakydama dėl vaikų išlaikymo ieškovė nurodo, kad nepilnamečių dukterų poreikiams per mėnesį patenkinti reikėtų 910,30 Eur sumos, tačiau atsižvelgiant į tai, jog atsakovas turi dar vieną išlaikytinę - (duomenys neskelbtini) m. dukrą F. D., kuriai nustatytas neįgalumas, kiekvienai iš dukrų priteistina po 335,00 Eur dydžio suma iki jų pilnametystės. Ieškovė dukrų išlaikymui reikalingą sumą įrodinėja dukrų poreikių lentele (ieškinio (CBP-20561) 11 punktas).

88. Atsakovas su nurodytu reikalavimu nesutinka, nurodo, kad atsižvelgus į realius poreikius, vienai dukrai reikia 601,00 Eur. Atsakovas mano, kad tokios yra būtinosios išlaidos. Tiksliai paskaičiuoti galima tik gavus įrodymus apie realias išlaidas, tačiau tokie įrodymai nepateikti. Atsakovo gaunama alga yra 1 100,00 Eur per mėnesį. Atsakovas turi (duomenys neskelbtini) m. neįgalią dukrą. Skirti dukrų išlaikymui po 335,00 Eur negali. Jei dukroms skirs 670,00 Eur per mėnesį, tai atsakovo pragyvenimui ir neįgalios dukros išlaikymui liks 430,00 Eur. Kadangi įsiskolinimo mokėti negalės, vyks prievartinis išieškojimas, ko pasėkoje dėl antstolių darbo apmokėjimo, atsakovo įsiskolinimas tik didės ir jam liks dar mažiau lėšų pragyvenimui. Nebeturint lėšų pragyvenimui vargu ar galės užtikrinti darbo vietą (duomenys neskelbtini) (į objektus dažniausia tenka vykti automobiliu) ir vaikų poreikių tenkinimą. Pačiam atsakovui reikia prisidėti motinai prie būsto išlaikymo apie 100,00 Eur, neįgalios dukros išlaikymui moka 185,00 Eur, dar skiriamos papildomos lėšos maistui, automobilio išlaikymui (draudimui, technikinei apžiūrai, benzinui) ir kt. Nurodo, kad 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį – 96,25 Eur, vienos dukros poreikiai – 300,00 Eur, 300,00 – 96,25 = 204 Eur. Net vertinant, kad minimali alga vaiko poreikių tenkinimui yra 708,00 Eur, atsakovui tenkanti dalis yra 352,00 Eur, 352,00 – 96,25 = 255,75 Eur. Įvertinus, kad atsakovas gauna 1 100,00 Eur per mėnesį ir privalo išlaikyti neįgalią dukrą, atsakovas išlaikymui gali skirti kiekvienai dukrai po 185,00 Eur sumą.

89. Kadangi byloje yra ginčas ir dėl vaikų išlaikymui reikalingo dydžio, ir dėl kiekvieno iš tėvų galimybės mokėti prašoma išlaikymą, teismas pasisakys (1) dėl vaikų išlaikymui reikalingų lėšų dydžio, (2) dėl šalių turtinės padėties ir galimybių teikti reikalingą išlaikymą.

90. Kaip minėta, bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu.

91. Ginčui aktualiu laikotarpiu minimalus orientacinis išlaikymo dydis sudarė 2024 m. – 709,00 Eur atskaičius mokesčius, vienam iš tėvų tenkanti išlaikymo suma – 354,00 Eur, nuo 2025 m. sausio 1 d. – 777,39 Eur, vadinasi, vienam iš tėvų tenkanti išlaikymo dalis – 388,70 Eur neatskaičius vaiko išmokos. Atitinkamai, vienam iš tėvų tenkantis minimalus išlaikymo dydis atskaičius vaiko pinigus 2024 m. sudarė 306,00 Eur, 2025 m. – 327,00 Eur.

92. Ieškovė teikia reikalavimą priteisti iš atsakovo po 335,00 Eur išlaikymą kiekvienai iš dukrų. Pagrįsdama prašomo išlaikymo dydį, ieškovė į bylą pateikė vaikų poreikių lentelę, kurioje nurodyta, kad per mėnesį reikalingo išlaikymo vienai dukrai suma sudaro 910,30 Eur; įrodymų dėl dukrų išlaikymui reikalingų lėšų ieškovė neteikė, laikydamasi pozicijos, kad prašomo dydžio išlaidos išlaikymui neįrodinėtinos. Atsakovas laikosi pozicijos, kad kiekvienai iš dukrų užtenka po 300,00, tačiau ir tokios sumos skirti negali. Įrodymų, kad dukrų išlaikymui pakanka 300,00 Eur, į bylą nepateikta.

93. Atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus ir į bylą pateiktus įrodymus, taip pat į tai, kad nė viena iš šalių neteikė į bylą įrodymų, pagrindžiančių didesnį ar mažesnį nei orientacinis minimalus išlaikymo dydis reikalingą išlaikymą, teismas laikosi pozicijos, kad nustatant kiekvienai iš dukrų reikalingo išlaikymo dydį turi būti remiamasi minimaliu orientaciniu išlaikymo dydžiu, kuris sudaro 388,70 Eur neatskaičius vaiko išmokos, 327,00 Eur atskaičius vaiko išmoką.

94. Atsakovas laikosi pozicijos, kad atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, jis dukrų išlaikymui gali skirti po 185,00 per mėnesį.

95. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

96. Remiantis į bylą pateiktais duomenimis, ieškovės pajamos 2025 m. per mėnesį vidutiniškai sudaro 2 234,93 Eur neatskaičius mokesčių, 1 383,76 Eur atskaičius mokesčius (SODRA duomenys). Ieškovė turi transporto priemonę, nekilnojamojo ar kito registruoto turto neturi; ieškovė su vaikais gyvena nuomojamame bute (ieškinio (CBP-20561) priedas 8), už kurį moka 330,00 Eur nuomos mokesčio ir dengia buto komunalines išlaidas.

97. Remiantis į bylą pateiktais duomenimis teismas nustatė, kad atsakovas gauna su darbo santykiais susijusių pajamų; vidutinis pajamų dydis 1 100,00 Eur (SODRA duomenys). Atsakovas neturi nekilnojamojo turto, turi vieną transporto priemonę. Remiantis atsakovo paaiškinimais, gyvena su mama, patiria 100,00 būsto išlaidų (įrodymai apie tai į bylą nepateikti). Atsakovas turi išlaikytinę pilnametę dukrą F. D., kuriai kas mėnesį moka 185,00 Eur.

98. Išvadą teikiančios institucijos išvadoje nurodyta, kad ieškovės prašomas 335,00 Eur išlaikymo dydis atitinka tik minimalius vaikų poreikius.

99. Teismo vertinimu, nors atsakovo šiuo metu gaunamos pajamos nėra didelės, atsakovas yra darbingo amžiaus, dirba statybų sektoriuje, turi galimybę gauti papildomų pajamų. Be to, atsakovas už buto pardavimą gavo pajamų, todėl, tikėtina, turi santaupų. Ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra panaši. Vis dėlto, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas turi dar vieną išlaikytinę, teismas prašomą priteisti išlaikymą sumažina ir kiekvienai iš dukrų priteisia po 300,00 Eur per mėn. nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki pilnametystės.

100. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

101. Teismas išaiškina, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiama vykdyti skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

102. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus atsiranda šiems gimus ir tęsiasi iki jų pilnametystės. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis).

103. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

104. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tokiu atveju teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).

105. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnametėms dukroms priteisti iš D. D. 3 820,00 Eur dydžio įsiskolinimą už nepilnamečių dukterų išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė, nurodo, kad nuo 2023 metų spalio mėnesio atsakovas dalinai prisideda prie nepilnamečių dukterų išlaikymo, todėl iš atsakovo priteistina išlaikymo įsiskolinimo 3 820,00 Eur suma (12 mėn. x 335 Eur x 2 = 8 040 Eur - 4 180 Eur). Vėliau pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodytą sumą patikslino: nurodė, kad po ieškinio pateikimo atsakovas už spalio mėn. sumokėjo 370,00 Eur, todėl iš atsakovo priteistina išlaikymo įsiskolinimo 3 190,00 EUR suma (11 mėn. x 335 Eur x 2 vaikai = 7 370 Eur - 4 180 Eur)

106. Atsakovas su nurodytu reikalavimu nesutinka, teigia, kad įsiskolinimo nėra, nes jis dukrų išlaikymui nuo 2023 m. rugsėjo skyrė po 185,00 Eur per mėn.

107. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šio sprendimo 99 punkte nustatyta, kad atsakovo privalomo teikti vaikams išlaikymo dydis yra 300,00 Eur per mėnesį, taip pat ir atsižvelgiant į tai, kad remiantis šalių paaiškinimais ir į bylą pateiktais įrodymais (atsiliepimo į priešieškinį (DOK-188403) 2 priedas) atsakovas nuo 2023 m. spalio 1 d. iki ieškinio teismui pateikimo (2024 m. spalio mėn.) vaikų išlaikymui skyrė 4 180,00 Eur, sprendžia, kad iš atsakovo priteistinas 2 420,00 Eur (6 600,00 – 4 180,00) išlaikymo įsiskolinimas, po 1 210,00 Eur kiekvienai iš dukrų.

108. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę.

109. Ieškovė teismo prašė po santuokos nutraukimo jai palikti pavardę „D.“. Atsakovas priešieškinyje su šiuo reikalavimu sutiko.

110. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo tarp šalių nurodytu klausimu nėra, teismas nusprendžia tenkinti ieškinio reikalavimą – palikti ieškovei santuokinę pavardę „D.“, o atsakovui pavardę „D.“.

111. Reikalavimo dėl išlaikymo vienas kitam ieškovas ir atsakovė nereiškė. Atsižvelgiant į tai, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimas nesprendžiamas.

112. Trečiojo asmens globėja teismui pateiktame atsiliepime (DOK-76987) nurodė, kad, jos manymu, dėl šalių turimų kreditorinių įsipareigojimų trečiajam asmeniui (atsakovo ir trečiojo asmens dukrai) nebuvo mokėtas tinkamo dydžio išlaikymas, todėl šios bylos šalims atsirado pareiga sumokėti susidariusią skolą.

113. Teismas trečiajam asmeniui išaiškina, kad remiantis CK 3.192-192¹ straipsniais tėvai turi pareigą išlaikyti vaikus. Prievolė išlaikyti vaikus laikoma asmenine pareigą turinčio asmens prievole. Atsižvelgiant į tai, bet kokie reikalavimai dėl vaikui reikalingo išlaikymo (paramos) dydžio gali būti teikiami tik tam iš tėvų, kuris tokią prievolę turi. Be to, kaip nurodė pati trečiojo asmens globėja, trečiajam asmeniui išlaikymas buvo priteistas Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs ir galioja, taigi, trečiajam asmeniui teikiamo išlaikymo klausimas išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pažymėtina ir tai, kad jei trečiojo asmens globėja mano, kad yra pagrindas kelti klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, ji turi teisę kreiptis į teismą su reikalavimu atsakovui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

114. CPK 79 straipsnis numato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

115. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad už kiekvieną ieškinį mokamas nustatyto dydžio žyminis mokestis. CPK 80 str. 7 d. nuostatos, numatančios, kad procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis bei išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai.

116. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

117. Ieškovės neturtinis reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas 100 proc., neturtinis reikalavimas dėl santuokos nutrūkimo momento patenkintas 100 proc.

118. Atsakovo neturtinis reikalavimas dėl bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarkos patenkintas 100 proc.

119. Ieškovės turtiniai reikalavimai dėl kompensacijos už sumokėtas įmokas kreditoriui patenkintas, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkinti 100 proc. (neatsižvelgiant į priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį).

120. Ieškovė, teikdama ieškinį, sumokėjo 516,00 Eur žyminį mokestį (mokėjimo užduoties Nr. ZO25310). Atsakovas, teikdamas priešieškinį, sumokėjo 144,00 Eur žyminį mokestį (mokėjimo užduoties Nr. ZO39351).

121. Ieškovės ieškinio reikalavimai patenkinti 85 proc., o atsakovo priešieškinio reikalavimai patenkinti 15 proc., todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 439,00 Eur žyminio mokesčio, o iš ieškovės atsakovui priteistina 22,00 Eur žyminio mokesčio. Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 417,00 Eur žyminio mokesčio.

122. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 81,00 Eur (327 Eur x 12 x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio už išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą ir 55,00 Eur (2 420 x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio už išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą. Viso iš atsakovo valstybės naudai priteistina 136 Eur žyminio mokesčio (81 Eur + 55 Eur).

123. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas 2 520,00 Eur išlaidas už advokato pagalbą (DOK-23496; DOK-69605).

124. Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas 1400,00 Eur išlaidas už už advokato pagalbą (DOK-21048; DOK-64145).

125. Šalių patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti šioje byloje neviršija rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į patenkintų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalį, iš ieškovės atsakovo naudai priteisiama 210,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 2 142,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1 932,00 Eur išlaidų už teisines paslaugas. Viso iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 2 349,00 Eur (1 932,00 Eur +417,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

126. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 8,64 Eur. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, iš atsakovo priteistina 7,34 Eur pašto išlaidų, iš ieškovės – 1,29 Eur pašto išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi išlaidos, priteistinos iš kiekvienos iš šalių, neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, šios išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 str. 2 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Šv. ap. Petro ir Povilo bažnyčioje, įregistruotos Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, sudarymo įrašą (įrašo Nr. 131) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nustatyti, kad santuokos nutraukimo pasekmės ieškovės M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turtinėms teisėms ir pareigoms taikytinos nuo 2024 m. sausio 15 dienos.

Po santuokos nutraukimo ieškovei M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikti santuokinę pavardę „D.“; atsakovui D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikti pavardę „D.“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300,00 (tris šimtus) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1 210,00 (vieno tūkstančio dviejų šimtų dešimties) Eur išlaikymo įsiskolinimą. Priteisti iš atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 210,00 (vieno tūkstančio dviejų šimtų dešimties) Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Nepilnamečių vaikų D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnametėmis dukromis D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką: D. D. bendrauja su dukromis D. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. D., gim. (duomenys neskelbtini), kas antrą savaitę: vieną kas antrą savaitgalį – šeštadienį – paima dukras ryte 10.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos, ir grąžina šeštadienį 16 valandą; kitą kas antrą savaitgalį – sekmadienį paima dukras ryte 10.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos, ir grąžina sekmadienį 16 valandą.

Priteisti atsakovui D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo (VIN) kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise automobilį HONDA JAZZ, valts. Nr. (duomenys neskelbtini), indentifikavimo (VIN) kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 199,15 (vieno tūkstančio šimto devyniasdešimt devynių Eur 15 cnt) Eur kompensaciją ieškovės M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai; priteisti iš ieškovės M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 575,76 (penkių šimtų septyniasdešimt penkių Eur 76 cnt) Eur kompensaciją atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai; atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, priteisti iš atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 623,39 (šešių šimtų dvidešimt trijų Eur 39 cnt) Eur kompensaciją ieškovės M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Pripažinti, kad už bendrąja jungtine nuosavybe priklausiusio buto pardavimą kiekvienos iš šalių gautos lėšos po 16 604,39 (šešiolika tūkstančių šeši šimtai keturi Eur 39 cnt) Eur yra ieškovės M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai. Sprendimo apskundimas apeliacine tvarka nesustabdo šios dalies vykdymo.

Priteisti iš atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 2 349,00 Eur (du tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi ir žyminio mokesčio išlaidų.

Priteisti iš atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 136,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio. Žyminio mokesčio suma sumokama į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitas pateikiamas teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui, AB „Regitra“.