Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens L. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės pareiškimą dėl sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo ir baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys L. Š., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10. Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

13. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria buvo nutarta taikyti Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendime už akių nurodytas pasekmes ir suinteresuotam asmeniui L. Š. paskirta bauda, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors nagrinėjamu atveju apeliantė pateiktu atskiruoju skundu prašo panaikinti tik tą Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarties dalį, kuria jai paskirta 300 Eur bauda, o kitą teismo nutarties dalį sustabdyti, tačiau įvertinus pateikto atskirojo skundo turinį, matyti, kad apeliantė nesutinka su visa Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutartimi. Esant šioms aplinkybėms, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apeliacinės instancijos teismas, vertina visos Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

15. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016)

16. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarties kopiją ir ginčo statinio nuotraukas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie įrodymai jau yra byloje. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti teikiamus naujus įrodymus ir grąžina juos padavusiam asmeniui.

Dėl pranešimo apie teismo posėdį

17. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė jai leisti dalyvauti 2021 m. kovo 31 d. teismo posėdyje, o apie 2021 m. balandžio 12 d. teismo posėdį ji nebuvo tinkamai informuota.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Pagal CPK 133 straipsnio 1 dalį dalyvaujantiems byloje asmenims teismo šaukimais ar pranešimais pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Dalyvaujančiam byloje asmeniui tinkamai įteikus teismo šaukimą, apie kitus teismo posėdžius pranešama pranešimais.

19. Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo paskirta nagrinėti 2021 m. kovo 31 d. teismo posėdyje. Apeliantė į 2021 m. kovo 31 d. teismo posėdį atvyko, teismo posėdžio metu patvirtino, kad prastai jaučiasi, karščiuoja, todėl teismas išaiškino apeliantei, kad ji teismo posėdyje dalyvauti negali, ir bylos nagrinėjimą atidėjo, kitą teismo posėdį skyrė 2021 m. balandžio 12 d. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, į susiklosčiusią situaciją dėl COVID-19, ir į tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 šalyje paskelbtas karantinas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas 2021 m. kovo 31 d. bylos nagrinėjimą atidėjo pagrįstai.

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad teismas apeliantę apie 2021 m. balandžio 12 d. teismo posėdį informavo 2021 m. balandžio 2 d. pranešimu, kuris išsiųstas apeliantės gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Teisme 2021 m. balandžio 12 d. gautas apeliantės prašymas atidėti 2021 m. balandžio 12 d. teismo posėdį. Apeliantė nurodė, kad jos sveikatos būklė prasta, tęsiamas jos ambulatorinis gydymas, jai suteiktas laikinas nedarbingumas iki 2021 m. balandžio 16 d. CPK 162² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas atideda bylos nagrinėjimą tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl to, kad neatvyko vertėjas arba kad pareikštas priešieškinis, arba kad būtina išreikalauti naujus įrodymus, arba kai teismas pasiūlo dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese, arba dėl kitų svarbių priežasčių. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, dalyvaujančio byloje asmens ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apeliantės prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo netenkino, nurodydamas, kad apeliantės pateiktais duomenimis jai suteiktas laikinas nedarbingumas iki 2021 m. kovo 30 d., kitų duomenų, patvirtinančių, kad jai šiuo metu suteiktas nedarbingumas, apeliantė nepateikė.

22. Esant išdėstytoms aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad apeliantė buvo tinkamai informuota apie 2021 m. balandžio 12 d. teismo posėdį, tačiau į jį neatvyko, duomenų, pagrindžiančių neatvykimo į teismo posėdį priežastis ir sudarančių pagrindą atidėti bylos nagrinėjimą, nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nagrinėjo bylą iš esmės.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

23. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai).

24. Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis). Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 2 dalis). Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu ji skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017).

25. Pasisakydamas dėl CPK 771 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka priimamos teismo nutarties taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, kasacinis teismas yra nurodęs, kad priimant tokią nutartį išnagrinėjamos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrinama, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas).

26. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas).

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo turi būti nustatytu laiku įvykdytas jame nurodytu vienu iš Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPSVPĮ) 14 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų, taip pat per nurodymo įvykdymo terminą asmuo gali pasinaudoti teise gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal šio straipsnio 5 dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagrindas skirti CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą yra privalomojo nurodymo neįvykdymas nė vienu iš šių būdų. Vien savavališkos statybos nepašalinimas nurodytu konkrečiu būdu nesudaro pagrindo skirti baudą, nes turi būti įvertinta, ar skolininkas nesiėmė priemonių, kad pasinaudotų jam įstatymo suteikta teise gauti statybą leidžiantį dokumentą, t. y. kad įteisintų savavališką statybą. Jeigu asmuo imasi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka, tai šis užtrukimas TPSVPĮ 14 straipsnio 5 dalį pripažįstamas svarbia priežastimi pratęsti terminą. Analogiškai šios aplinkybės vertintinos ir sprendžiant dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo ir skolininko kaltės baudos skyrimo konktekste – jeigu asmuo laiku ėmėsi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka, nėra pagrindo skirti tokiam asmeniui baudą už privalomojo nurodymo neįvykdymą, remiantis vien procedūriniu pažeidimu, kad jis laiku nesikreipė dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių – ir nesiima veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).

29. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0075/15/00650 pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-91-325/2012 dėl skolininkės (apeliantės) L. Š. įpareigojimo per 3 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą, o nustatytu terminu neįvykdžius šio reikalavimo – dėl skolininkės (apeliantės) L. Š. įpareigojimo per 1 mėn. savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2011 m. sausio 20 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-34 – nugriauti savavališkai pastatytą pagalbinės paskirties nesudėtingą I grupės pastatą (išorės matavimai plane pažymėti apie 3,70 m x 3,80 m), esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Apeliantė L. Š. nustatytu terminu privalomųjų nurodymų neįvykdė, todėl antstolė 2015 m. liepos 10 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-6263. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-16109-980/2016 antstolės pareiškimo dėl sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo netenkino, nustatė skolininkei (apeliantei) L. Š. 3 mėn. terminą susitvarkyti dokumentus, reikalingus ginčo pastatui įteisinti. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-352-513/2017 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį paliko nepakeistą.

30. Antstolė 2017 m. liepos 18 d. ir 2018 m. balandžio 16 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus Nr. S-17-75-4776 ir Nr. S-18-75-2506. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-6327-637/2018 antstolės pareiškimo dėl sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo ir baudos skyrimo netenkino. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-652-253/2019 Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, jog iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. nutarties turinio matyti, jog nagrinėjant ankstesnį antstolės prašymą dėl pasekmių taikymo buvo atsižvelgta į aplinkybes, kad buvo nustatytos tam tikros skolininkės pastangos atlikti veiksmus įvykdyti teismo sprendimą, ir prašomų taikyti pasekmių (t. y. leidimo nugriauti ginčo pastatą) neadekvatumą susiklosčiusiai faktinei situacijai. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad L. Š. buvo pateikusi prašymą atnaujinti procesą Kretingos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-862-474/2014. Nurodytoje civilinėje byloje Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu panaikinta L. Š.2012 m. balandžio 16 d. deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 apie 1 grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamo ūkinio pastato statybos, adresu (duomenys neskelbtini), užbaigimą. Minėtame teismo sprendime konstatuota, jog atsakovė L. Š., 2012 m. balandžio mėn. 16 d. pateikdama deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1, neturėjo supaprastinto statinio projekto ir statybą leidžiančio dokumento, kurį ji privalo gauti pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimą. Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartimi pareiškėjos L. Š. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-862-474/2014 laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. L. Š. yra pateikusi atskirąjį skundą, prašydama minėta nutartį panaikinti, tačiau atskirojo skundo nagrinėjimo data Klaipėdos apygardos teisme dar nepaskirta. Teismas nurodė, jog kol nėra iki galo išspręstas L. Š. pareiškimo dėl proceso atnaujinimo Kretingos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2 862-474/2014 priėmimo klausimas, pareiškėjos prašomų pasekmių pritaikymas neatitiktų protingumo ir teisingumo kriterijų. Išnykus nurodytoms aplinkybėms ir esant įstatyme nustatytoms sąlygoms pareiškėjai neužkertamas kelias pakartotinai kreiptis į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.

31. Plungės apylinkės teismas 2020 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje Nr. A2-509-666/2020 suinteresuoto asmens L. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-862-474/2014 netenkino. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. birželio 4 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartį paliko nepakeistą.

32. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė L. Š. nustatytu terminu neįvykdė Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendime už akių nustatytų įpareigojimų. Suinteresuotas asmuo taip pat neįvykdė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo per 3 mėn. susitvarkyti dokumentus, reikalingus ginčo pastatui įteisinti. Dėl šios priežasties antstolė 2020 m. liepos 13 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-20-75-7964. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje nenustatyta, kad apeliantė iki Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendime už akių nustatyto termino pabaigos ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi nustatyto termino pabaigos būtų ėmusis aktyvių veiksmų teismo sprendimui įvykdyti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuo Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendime už akių ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi nustatytų terminų pabaigos iki antstolės kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugpjūčio 25 d.) ir bylos teisme išnagrinėjimo dienos praėjo pakankamai daug laiko, tačiau nėra duomenų, patvirtinančių, kad apeliantė stengėsi įvykdyti teismo sprendimą, bet to padaryti jai nepavyko dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių.

33. Apeliantė taip pat nurodo, kad ginčo pastatas pastatytas 1968 m., todėl ji nėra laikytina šio pastato statytoja. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamos civilinė bylos dalykas – Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu už akių nustatytų pasekmių taikymas, todėl šioje byloje iš naujo nesprendžiamas ginčas dėl statinio savavališkos statybos ir asmens, atsakingo už savavališkos statybos padarinių šalinimą. Minėtas ginčas yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

34. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantė neįvykdė Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimo už akių, nustatytu terminu nepašalino savavališkos statybos padarinių, ir taikė teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendime už akių nurodytas pasekmes: leido Inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, patirtas išlaidas išieškant iš apeliantės L. Š.

35. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taip pat skyrė apeliantei L. Š. 300 Eur baudą valstybės naudai už Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimo už akių nevykdymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

36. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog baudos dydis paskirtas atsižvelgiant į tai, kad terminas Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimui už akių už akių įvykdyti pasibaigė 2013 m. balandžio 17 d., Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi nustatytas terminas pasibaigė 2017 m. birželio 16 d., taip pat į privalomą nugriauti savavališkos statybos objektą, jo vertę.

37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju apeliantė per teismo sprendime nustatytą terminą įpareigojimų pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdė ir nenurodė savo neveikimą pateisinančių objektyvių priežasčių, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė apeliantei baudą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nuo Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendime už akių ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi nustatytų terminų pabaigos praėjo pakankamai daug laiko, suinteresuotam asmeniui paskirta bauda yra atitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus.

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantės prašymas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarties dalies sustabdymo yra išspręstas Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartimi, šis prašymas neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jo apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

39. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

40. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsisakyti priimti suinteresuoto asmens L. Š. pateiktus naujus įrodymus ir grąžinti juos padavusiam asmeniui.