Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjai L. Š., jos atstovams advokatui Vilmantui Ančiukaičiui, advokato padėjėjui Robertui Banevičiui,

suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei G. P.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-862-474/2014 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei L. Š., tretiesiems asmenims valstybės įmonei Registrų centras, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Kretingos rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriui dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja L. Š. kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą Kretingos rajono apylinkės teismo (dabar – Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai) civilinėje byloje Nr. 2-862-474/2014, kurioje tenkintas ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinys atsakovei L. Š. dėl 2012-04-16 surašytos Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 dėl 1 grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamo ūkinio pastato, esančio panaikinimo, dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nurodė, kad 2017-06-15 iš VĮ Registrų centro gavo pažymą, iš kurios matyti, kad 1968 m. pastatyta 14 m² būda buvo inventorizuota 1984-09-04. Teismai nagrinėję civilinę bylą būdą traktavo kaip naują statybą ir nevertino tokių aplinkybių kaip pastato statybos metai, jo statytojas bei pirminių kadastrinių matavimų atlikimo laikas. Jeigu bylos nagrinėjimo metu šios aplinkybės būtų tinkamai nustatytos, pastatas nebūtų vertintas kaip nauja statyba ir tai būtų lėmę kitokio teismo sprendimo priėmimą.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius pateiktu atsiliepimu su pareiškimu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą ir bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad institucijai teismo sprendimas jokių teisinių pasekmių nesukels, todėl atnaujinti proceso Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nėra pagrindo. Be to, institucijos vertinimu, pareiškime išdėstytos aplinkybės pareiškėjai turėjo būti žinomos civilinių bylų Nr. 2-91-325/2012 ir Nr. 2-862-474/2014 nagrinėjimo metu, todėl laikytina, kad pareiškėja yra praleidusi 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Pažymėjo, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinys atsakovei L. Š. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo yra pagrįstas, kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog atsakovė neįvykdė įsiteisėjusiu teismo sprendimu jai nustatyto įpareigojimo per 3 mėnesius Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą, o šio reikalavimo per nustatytą terminą neįvykdžius – per 1 mėnesį nugriauti savavališkai pastatytą pagalbinės paskirties pastatą, esantį adresu r.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateiktu atsiliepimu pareiškėjos L. Š. prašymą dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-862-474/2014 atnaujinimo prašė atmesti. Nurodė, kad pareiškėja neįrodė, jog egzistuoja teismų praktikoje suformuotos sąlygos atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pirma, pareiškėjai aplinkybė apie 1984 m. atliktą techninę inventorizaciją galėjo būti žinoma dar nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-862-474/2014. Pareiškėja surašydama teismo nutartimi

panaikintą Deklaraciją, nurodė, kad yra gautas statybą leidžiantis dokumentas ir parengtas pastato

supaprastintas projektas. Byloje 2014-05-16 pateikta topografinė nuotrauka parodo, kad buvo

pradėta ruošti ūkinio pastato įteisinimui skirta projektinė dokumentacija, tačiau procedūra nebuvo

pabaigta. Taip pat Kretingos rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus

vedėjo – vyr. architekto R. K. parašas ant minėtos topografinės nuotraukos

patvirtina tai, kad buvo atliekama projekto derinimo procedūra, tačiau privalomas statybą leidžiantis

dokumentas – rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas, kurio formos ir turinio reikalavimai

nustatomi statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 ,,Statybą leidžiantys dokumentai“ 31

punkte ir šio reglamento 13 priede, išduotas nebuvo. Taigi, pareiškėja siekdama įteisinti

savavališkai pastatytą pagalbinį ūkio paskirties pastatą, organizavo projektinės dokumentacijos

rengimą ir statybos užbaigimą surašant statytojo Deklaraciją, todėl teigtina, kad pareiškėja turėjo

visas sąlygas žinoti ir išsiaiškinti dėl galimai dar 1984 m. atliktos statinio inventorizacijos,

tačiau dėl Inspekcijai nežinomų priežasčių to nepadarė, duomenų nei Inspekcijai, nei teismui

nepateikė. Antra, atlikta statinio inventorizacija nepatvirtina fakto, kad statybos darbai buvo atlikti 1968 m. teisės aktų nustatyta tvarka. Iš pareiškėjos pateikto 2017-06-15 VĮ Registrų centro rašto

Nr. (4.4.2)(duomenys neskelbtini) nėra aišku, kokie yra inventorizuoto statinio matmenys, neaiški minėto statinio

padėtis žemės sklypo atžvilgiu, taip pat nėra duomenų, kad inventorizuotas statinys yra galimai

ginčo statinys, dėl kurio surašyti administraciniai sprendimai ir yra priimtas įsiteisėjęs Kretingos

rajono apylinkės teismo 2012-04-11 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-91-325/2012, taip pat kurio

statyba buvo užbaigta statytojui (pareiškėjai) surašius Deklaraciją. Todėl įvertinti tai, kad ši

aplinkybė gali turėti esminės reikšmės bylos išnagrinėjimui, negalima. Be kita ko, pareiškėja teigia, kad apie pagrindą atnaujinti procesą ji sužinojo 2017-06-15 gavusi aukščiau minėtą VĮ Registrų centro raštą Nr. (4.4.2)(duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad nuo momento, kai pareiškėjai tapo žinoma aplinkybė dėl 1984-09-04 atliktos statinio inventorizacijos praėjo daugiau nei 2 metai. Institucijos vertinimu, prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 3 mėnesių terminą.

Suinteresuotas asmuo Kretingos rajono savivaldybės administracija pateiktu atsiliepimu pritarė suinteresuotų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsiliepimuose išdėstytoms pozicijoms atmesti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo. Institucija bylą prašė nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.

Pareiškėja L. Š. ir jos atstovas advokatas Vilmantas Ančiukaitis teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti pareiškime nurodytų motyvų pagrindu. Pareiškėja papildomai paaiškino, kad prieš keletą metų buvo nuvykusi į VĮ Registrų centro Klaipėdos skyrių, ne kartą kalbėjo su vadovu E. Š. ir prašė kokių nors dokumentų, susijusių su jos būda. Jis pasakė, kad jokių dokumentų nėra. Kai ji 2017 m. pradėjo rašyti skundus į VĮ Registrų centrą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą, netrukus sulaukė skambučio iš VĮ Registrų centro Vilniaus skyriaus, kad gali ateiti į archyvą susipažinti su Vilniaus g. 19, Salantai inventorizacine byla. Susipažinusi su inventorizacine byla nustatė, kad ginčo statinys figūravo dar 1968 m. ir plane buvo pažymėtas indeksu M. J. šitos aplinkybės paaiškėjo tik 2017-06-15, kai iš VĮ Registrų centro vadovo E. Š. pasiėmė kadastrinius matavimus. Minėtos aplinkybės 2014 m. priimant sprendimą nebuvo nagrinėtos.

Pareiškėjos atstovas Vilmantas Ančiukaitis papildomai paaiškino, kad jo vertinimu, terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo reikėtų skaičiuoti nuo tada, kai pareiškėjai L. Š. iš archyvo buvo pateikti nauji dokumentai, t. y. nuo 2020-03-06, kadangi pati Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepime nurodė, kad 2017 m. gauta pažyma nėra tokia informatyvi, kad būtų galima spręsti ar kalbama apie tą patį objektą.

Suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė G. P. teismo posėdžio metu su pareiškimu nesutiko atsiliepime išdėstytu motyvų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad, institucijos vertinimu, pareiškėja praleido terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir nenurodė svarbių aplinkybių dėl ko tas terminas turėtų būti atnaujintas. Taip pat pareiškėja nenurodė, kokios būtent naujos aplinkybės paaiškėjo išnagrinėjus bylą. Pažymėjo, kad iš į bylą pateikto naujo dokumento Statybos raidės matyti, kad statinio parametrai neatitinka Savavališkos statybos akte nurodytų parametrų.

Suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centras ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškimą nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko.

Liudytojas A. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad, jo vertinimu, pareiškėja termino pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti nepraleido. Naujai paaiškėjusi aplinkybė yra ta, kad 1968 m. pastatyta būda, inventorizacijos knygoje buvo pažymėta dar 1984 m. Atkreipė dėmesį, kad 1968 m. pastatytame pastate buvo pamatai.

Liudytojas J. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad būda yra pastatyta 1968 m. Jo vertinimu, 1977 m. gimusi L. Š. negali būti pastato pastatyto 1968 m. statytoja. Iš VĮ Registru centro gauti dokumentai, jog pastato kadastriniai matavimai atlikti 1984 m. Pareiškėja gavusi minėtus dokumentus kreipėsi į teismą. Tą padarė ne iš karto, galimai dėl emocinio streso ar teisinių žinių trūkumo. Naujausi dokumentai iš VĮ Registrų centro gauti savaitės bėgyje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja

Prašymas atmestinas.

Iš teismų informacinės sistemos Liteko bei byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Kretingos rajono apylinkės teismo (dabar – Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai) 2012-04-11 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-91-325/2012 konstatuota, kad ūkinis pastatas (kurio išmatavimai apie 3,70 m. x 3,80 m.), r., pastatytas savavališkai ir atsakovė (šioje byloje pareiškėja) L. Š. įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nustatytais terminais gauti statybą leidžiantį dokumentą, o šio reikalavimo neįvykdžius – nugriauti savavališkai pastatytą pastatą. 2012-06-15 nutartimi atsakovės prašymas dėl sprendimu už akių peržiūrėjimo atmestas. Klaipėdos apygardos teismo 2013-01-17 nutartimi Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-06-15 nutartis palikta nepakeista.

Atsakovė (šioje byloje pareiškėja) L. Š. 2012-04-16 surašė deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1, ja paskelbė, kad ūkinio pastato, esančio, statyba užbaigta pagal statinio projekto sprendinius ir teisės aktus. Kretingos rajono apylinkės teismo (dabar – Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai) 2014-11-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-862-474/2014 buvo tenkintas ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinys atsakovei L. Š. dėl 2012-04-16 surašytos Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 dėl 1 grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamo ūkinio pastato, unikalus Nr. esančio r., panaikinimo. Teismas konstatavo, kad atsakovė, 2012-04-16 surašydama minėtą deklaraciją neturėjo supaprastinto statinio projekto ir statybą leidžiančio dokumento, kurį privalo gauti pagal teismo sprendimą. Sprendimas įsiteisėjo 2015-04-27, Klaipėdos apygardos teismui Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-11-27 sprendimą palikus nepakeistą. 2018-08-07 teisme gautas pareiškėjos L. Š. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-862-474/2014 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, t. y. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Proceso atnaujinimo tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai nepažeidžia įstatymais saugomų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-06 nutartis Nr. 3K-3-471/2007). Tai padeda užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisėti ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-20 nutartis Nr. 3K-3-458/2004). Proceso atnaujinimo institutas turi būti naudojamas pagal jo tikslinę paskirtį, taip pat atsižvelgiant į kitus proceso teisės principus: ekonomiškumą, koncentruotumą, protingumą, ir negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą bylinėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-23 nutartis Nr. 3K-3-188/2005).

Spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas atnaujina procesą nustatęs dvi būtinas sąlygas: pirma, prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje; antra, prašymas yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 – 9 punktuose nustatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 3 dalis). Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka prašymą atnaujinti procesą pateikusiai šaliai, t. y. proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-24 nutartis Nr. 3K-3-145/2014).

Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.

CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (CPK 368 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galimai pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-607-916/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja L. Š. pateiktame pareiškime bei teismo posėdžio metu nurodė, kad apie ginčo pastato pirminių kadastrinių matavimų atlikimo laiką sužinojo 2017-06-15 gavusi VĮ Registrų centro pažymą Nr. (4.4.2.)(duomenys neskelbtini). Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu patikslino, kad aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti procesą, sužinojimo data turėtų būti skaičiuojama nuo 2020-03-06, kai pareiškėja iš archyvo gavo papildomus dokumentus (Statybos raidę). Suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius teiktuose atsiliepimuose nurodė, kad apie ginčo pastato techninę inventorizaciją, atliktą 1984 m., pareiškėjai galėjo ir turėjo būti žinoma dar civilinės bylos Nr. 2-862-474/2014 nagrinėjimo metu, kadangi pareiškėja siekdama įteisinti savavališką statybą buvo pradėjusi rengti pastato įteisinimui skirtą projektinę dokumentaciją ir galėjo tokius duomenis susirinkti.

Šiuo atveju sutiktina su suinteresuotų asmenų atsiliepimuose išdėstyta pozicija, kadangi kaip matyti iš civilinėje byloje Nr. 2-862-474/2014 esančių duomenų, atsakovė (šioje byloje pareiškėja) nuo jai pareikšto ieškinio gynėsi būtent ta aplinkybe, kad ginčo statinys negali būti traktuojamas kaip nauja statyba, o ji negali būti laikoma pastato statytoja. Iš šioje byloje esančios VĮ Registrų centro 2017-06-15 pažymos Nr. (4.4.2.)(duomenys neskelbtini) matyti, kad institucija informaciją apie atliktą ginčo statinio techninę inventorizaciją pareiškėjai pateikė už poros dienų nuo prašymo pateikimo dienos (prašymas užregistruotas 2017-06-13). Objektyvių duomenų, kodėl pareiškėja rašytinius įrodymus pradėjo rinkti tik praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo, byloje nėra. Pažymėtina, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka įrodinėti nereikia (CPK 178 straipsnis). Teismų praktikoje ne kartą yra akcentuota, kad byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigta nagrinėti ir yra priimtas jiems nepalankus sprendimas. Darytina išvada, kad pareiškėja savalaikiai nerinkdama įrodymų, galimai pagrindžiančių jos dėstomas aplinkybes, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, t. y. veikė savo rizika.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėja apie galimai 1984 m. atliktą ginčo statinio inventorizaciją turėjo ir galėjo žinoti dar civilinės bylos Nr. 2-862-474/2014 nagrinėjimo metu. Sprendimas civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, įsiteisėjo 2015-04-27. Prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui pateiktas 2018-08-07. Laikytina, kad pareiškėja praleido įstatymu nustatytą 3 mėnesių terminą kreiptis dėl proceso atnaujinimo. Pažymėtina, kad šis terminas būtų praleistas net ir tuo atveju, jei laikytume, kad pareiškėja apie aplinkybes galimai sudarančias pagrindą atnaujinti procesą sužinojo 2017-06-15. Pareiškėja svarbių termino praleidimo priežasčių nenurodė ir atnaujinti praleisto termino neprašė, todėl pagrindo jį atnaujinti nėra.

Dėl proceso atnaujinimo pagrindo.

Nors išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus konstatuota, kad pareiškimas dėl proceso atnaujinimo yra pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą ir tai yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą, tačiau, teismo vertinimu, siekiant užtikrinti priimto procesinio sprendimo visapusiškumą, yra pagrindas paanalizuoti ar nagrinėjamoje byloje egzistuoja įstatyme įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai. Nagrinėjamu atveju pareiškėja procesą civilinėje byloje Nr. 2-862-474/2014 prašo atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu – naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-30 nutartis Nr. 3K-3--68/2014, 2016-10-28 nutartis Nr. 3K-3-437-686/2016). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-01 nutartis Nr. e3K-3-643-219/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja L. Š. naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę sieja su VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo direktoriaus 2017-06-15 raštu Nr. (4.4.2)(duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad pastato, unikalus Nr. esančio., pirminiai kadastriniai matavimai atlikti 1984-09-04, bei su į bylą pateiktais archyviniais namų valdos dokumentais. Jos manymu, jei teismai būtų įvertinę pastato statybos metus, jo statytoją bei pirminių kadastrinių matavimų atlikimo laiką, civilinėje byloje Nr. 2-862-474/2014 būtų buvęs priimtas kitoks teismo sprendimas. Išanalizavus civilinėje byloje Nr. 2-862-474/2014 esančius duomenis nustatyta, kad byloje buvo nagrinėjimas ginčo pastato teisinės registracijos teisėtumo klausimas, t. y. ieškovė (šioje byloje suinteresuotas asmuo) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė panaikinti 2012-04-16 atsakovės (šioje byloje pareiškėjos) L. Š. surašytą deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1, kurios pagrindu pastatas buvo įregistruotas VĮ Registrų centre kaip jos nuosavybė. Pažymėtina, kad šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas ar ūkinis pastatas pastatytas teisėtai, minėtas klausimas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ginčo pastato statybos savavališkumo faktas buvo konstatuotas ir įpareigojimas atsakovei (šioje byloje pareiškėjai) gauti statybą leidžiantį dokumentą nustatytas įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-91-325/2012. Atsižvelgiant į civilinės bylos Nr. 2-862-474/2014 pagrindą ir dalyką, nustatinėtinas ir įrodinėtinas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjos pateikti nauji dokumentai neatitinka įrodymų sąsajumo kriterijaus, t. y. jie nei patvirtina, nei paneigia, kad deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą buvo surašyta teisėtai.

Įvertinus pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, jog pareiškėjos nurodomos aplinkybės negali būti laikomos nei esminėmis, darančiomis įtaką teismo sprendimo teisėtumui, nei naujai paaiškėjusiomis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas ir kaip paduotas praleidus teminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus pareiškėjos L. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Suinteresuoti asmenys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje sudaro 27,68 Eur. Šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjos valstybės naudai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 365 – 370 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti pareiškėjos L. Š. prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-862-474/2014.

Priteisti iš pareiškėjos L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 27,68 Eur (dvidešimt septynis eurus ir 68 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660) valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.