Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjai antstolei A. R. Ž., suinteresuotam asmeniui L. Š., jos atstovui advokatui Vilmantui Ančiukaičiui, atstovui pagal įgaliojimą A. Z., suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos įgaliotai atstovei G. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimą dėl pasekmių taikymo ir baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo, suinteresuoti asmenys L. Š., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėja kreipėsi į teismą pradiniu pareiškimu prašydama leisti taikyti teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-91-325/2012 numatytas pasekmes, tai yra leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pačiai nugriauti savavališkai pastatytą adresu (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę, išieškant visas patirtas išlaidas iš L. Š.. Bylos nagrinėjimo eigoje antstolė pateikė 2018-06-13 prašymą dėl pareiškimo papildymo, kuriuo prašo vadovaujantis CPK 771 straipsniu už teismo sprendimo nevykdymą skirti skolininkei L. Š. baudą.

2. Pareiškėja antstolė A. R. Ž. teismo posėdžio metu savo pareiškimą palaikė. Paaiškino, kad jau buvo kreipusis į teismą su pareiškimu dėl pasekmių taikymo, tačiau teismas 2016-11-16 nutartimi pareiškimo netenkino ir nustatė 3 mėnesių terminą susitvarkyti dokumentus ginčo pastatui įteisinti. 2017-07-18 surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktas. 2018-04-16 surašytas toks aktas pakartotinai. Prašo teismo taikyti sprendime numatytas pasekmes ir kartu skolininkei skirti baudą.

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindai taikyti CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytą baudą, pažymėdama, kad pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reglamentavimą, Inspekcija buvo priversta įgyvendinti savo teisę vykdyti sprendimą ir nugriauti statinį, kuriai įgyvendinti reikia tiek finansinių tiek administracinių išteklių. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens įgaliota atstovė G. P. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsiliepime išdėstytą poziciją pakeitė, nurodydama, kad pagal pasikeitusią teismų praktiką (nurodė Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013), teismai turi taikyti tiek sprendime nurodytas pasekmes, tiek skirti baudą. Paaiškino, kad pati ginčo objekto nėra mačiusi, vadovaujasi byloje esančiais dokumentais.

4. Suinteresuotas asmuo L. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pastatas yra ne naujai pastatytas, o buvo pastatytas 1968 metais, ji nėra statytoja, savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra neteisėti, pastatą ji teisėtai įregistravo VĮ Registrų centre deklaracijos pagrindu. Pažymėjo, kad teismo sprendimo neįmanoma įvykdyti, nes niekas neruošia tokiam pastatui projekto. Taip pat mano, kad byla negali būti nagrinėjama, nes ji kreipėsi dėl proceso atnaujinimo, dėl inspekcijos veiksmų, be to, kreipsis į teismą, prašydama atidėti sprendimo vykdymą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Kretingos rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 11 d. išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei L. Š. dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius priėmė sprendimą už akių. Ieškovės (išieškotojo) prašymu 2015 m. birželio 18 d. išduotas vykdomasis raštas: „Įpareigoti L. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir Statybos įstatyme numatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą, o neįvykdžius šio reikalavimo per nustatytą terminą, įpareigoti atsakovą per 1 mėnesį savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2011-01-20 savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) - nugriauti pagalbinės paskirties nesudėtingą I grupės pastatą (išorės išmatavimai plane pažymėti apie 3,70 m x 3,80 m), savavališkai pastatytą, adresu (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. Jei šių įpareigojimų atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys - leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti pastatytą pastatą ir sutvarkyti statybvietę, išieškant visas patirtas išlaidas iš L. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)“

6. Iš Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. teismo sprendimo (teismų informacinė sistema Liteko) nustatyta, kad teismas formaliai ištyręs įrodymus nustatė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas A. R., vadovaudamasis LR statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2010, Nr. 84-4401 ) 28 straipsniu ir LR aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-827 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumento padarinių šalinimas“ (Žin., 2010, Nr. 116-5946) (toliau - Reglamentas STR 1.09.06:2010), dalyvaujant J. Š., 2010-11-23 atliko statybos patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), kurio metu nustatė, kad prie pastato, pažymėto žemės sklypų plane 231p, savavališkai valstybinėje žemėje pastatytas pagalbinės paskirties medinių konstrukcijų pastatas. Specialistas, vadovaudamasis Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punktu, statinio naudotojai L. Š. 2011-01-20 surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo užfiksuota, kad naujai pastatytas pagalbinės paskirties pastatas, kurio išorės išmatavimai plane apie 3,70 m x 3,80 m yra priskiriamas nesudėtingų I grupės statinių kategorijai. Vadovaudamasi Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punktu Inspekcija 2011-01-12 pateikė reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini) L. Š. per 6 mėnesius nuo šio reikalavimo gavimo, t.y. ne vėliau kaip iki 2011-08-04, savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2011-01-20 buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), padarinius – nugriauti pagalbinės paskirties nesudėtingą I grupės pastatą (išorės išmatavimai plane pažymėti apie 3,70 m x 3,80 m), savavališkai pastatytą nesuformuotame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovui per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą nepateikus statybą leidžiančio dokumento - leidimo rekonstruoti statinį, Specialistas 2011-11-09 atliko 2011-01-12 reikalavimo Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo patikrinimą, kurio metu nustatė, kad L. Š. reikalavimo ne vėliau kaip iki 2011-08-04 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2011-01-20 buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), padarinius - nugriauti pagalbinės paskirties nesudėtingai grupės pastatą (išorės išmatavimai plane pažymėti apie 3,70 m x 3,80 m), savavališkai pastatytą nesuformuotame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, neįvykdė, todėl inspekcijos Klaipėdos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalimi bei 7 dalies 2 punktu, 2011-12-02 ieškiniu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą. Teismas savo sprendime konstatavo, kad atsakovė L. Š. privalo turėti parengtą supaprastintą statybos projektą pagalbinės paskirties I grupės nesudėtingo naujos statybos (išorės išmatavimai plane pažymėti apie 3,70 m x 3,80 m) pastatui, dėl kurio, 2011-01-20 buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), bei rašytinį pritarimą supaprastintam statybos projektui, kuris, sutinkamai su Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktu, laikomas statybą leidžiančiu dokumentu. Ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai.

7. Kretingos rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 15 d. nutartimi išnagrinėjo atsakovės L. Š. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir įvertinęs atsakovės nurodytas aplinkybes dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padarė išvadą, kad atsakovė nenurodė svarbių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, leidžiančių abejoti sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, todėl atsakovės L. Š. pareiškimo dėl 2012-04-11 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.

8. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. sausio 17 d. nutartimi išnagrinėjęs atsakovės L. Š. atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-06-15 nutarties, atskirąjį skundą atmetė, šią nutartį paliko nepakeistą. Teismas nustatė, kad atsakovė valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi prie nuosavybės teise valdomų pastatų įsigijo žemės sklypą, kuris patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir apsaugos zoną. Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punktą supaprastintas statybos projektas rengiamas naujo nesudėtingo statinio statybai Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais. Aplinkos ministerijos nustatyti atvejai reglamentuojami STR 1.07.01:2010 6 priedo „Atvejai, kada yra privalomi rašytiniai pritarimai statinio projektui“ 3.1 p., kuriame nustatyta, kad statant I grupės nesudėtingą statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje yra privalomas rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui. Teismas nurodė, kad atsakovė privalo turėti parengtą supaprastintą statybos projektą pagalbinės paskirties I grupės nesudėtingam naujos statybos pastatui, dėl kurio 2011-01-20 buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), bei rašytinį pritarimą supaprastintam statybos projektui, kuris pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktą laikomas statybą leidžiančiu dokumentu. Atsakovei teismas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-827 patvirtinto STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 39.1 p. įtvirtinta statytojo pareiga Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui pateikti supaprastintą statinio statybos projektą bei rašytinį pritarimą, nes Inspekcija, įgyvendindama valstybinę statybos priežiūrą ir vadovaudamasi STR 1.09.06:2010 39¹.1 p., privalo nustatyti, ar toks dokumentas išduotas teisėtai, ar pastatytas statinys (jo dalis) nepažeidžia statinio projekto, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, esminių sprendimų. Į atsakovės teiginį, kad ji įstatymo nustatyta tvarka I grupės nesudėtingą statinį VĮ Registrų centre įregistravo deklaracijos pagrindu, įvykdė visą įstatymo reikalaujamą registravimo procedūrą, nurodė, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą reglamentuojantys teisės aktai nenumato prievolės įregistruojant nekilnojamąjį daiktą kartu su prašymu įregistruoti nekilnojamąjį daiktą pateikti ir statybą leidžiančius dokumentus.

9. Iš teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad L. Š. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą su prašymu taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo Kretingos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-91-325/2012. Duomenų, kad procesas civilinėje byloje Nr. 2-91-325/2012 būtų atnaujintas teismų informacinėje sistemoje Liteko nėra (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

10. Bylos nagrinėjimo metu L. Š. pateikus informaciją, kad ji kreipėsi dėl proceso atnaujinimo, buvo nustatyta, kad ji su tokiu prašymu kreipėsi kitoje civilinėje byloje, t.y. Kretingos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-862-474/2014, kurioje Kretingos rajono apylinkės teismas išnagrinėjo ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui L. Š., tretiesiems asmenims VĮ „Registrų centras“, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Kretingos rajono savivaldybės administracijai dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo ir 2014 m. lapkričio 27 d. priėmė teismo sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino ir panaikino L. Š. 2012 m. balandžio mėn. 16 d. surašytą Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 apie 1 grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamo ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini), statybos, adresu (duomenys neskelbtini), užbaigimą, konstatuodamas, kad atsakovė, 2012-04-16 pateikdama deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, neturėjo supaprastinto statinio projekto ir statybą leidžiančio dokumento, kurį ji privalo gauti pagal 2012-04-11 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimą.

11. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi išnagrinėjęs atsakovės L. Š. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo, sprendimą paliko nepakeistą.

12. Iš teismų informacinės sistemos ir pačios L. Š. pateiktų įrodymų nustatyta, kad Kretingos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-862-474/2014 ji 2018 m. rugpjūčio 13 d. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, dėl kurio Plungės apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą trūkumams pašalinti (civilinė byla Nr. A2-3488-666/2018); dėl šios nutarties L. Š. padavė atskirąjį skundą; duomenų apie atskirojo skundo išnagrinėjimą Klaipėdos apygardos teisme nėra (civilinė byla Nr. 2S-1526-XX/2018).

13. Pažymėtina, kad nors Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimas įsiteisėjo 2013 m. sausio 17 d., išieškotojas su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo kreipėsi tik 2015 metų birželio mėnesį, o antstolei vykdymui vykdomasis dokumentas pateiktas 2015 m. liepos 8 d., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos surašius 2015-06-09 teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. byla, b.l. 7-10) ir tuo pagrindu pradėta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. liepos 10 d. antstolė A. R. Ž. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatydama, kad L. Š. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimo pagal 2015-06-18 vykdomąjį raštą Nr. 2-91-325/2012 neįvykdė. 2016-04-28 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ sudarė griovimo darbų rangos sutartį, prie kurios pridėtos darbų atlikimo techninė specifikacija ir lokalinė sąmata (vykd. byla, b.l. 21-29), suplanuoti griovimo darbų terminai (vykd. byla, bl. 35). 2016-04-13 pareiškimu antstolė kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su pareiškimu leisti taikyti teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-91-325/2012 numatytas pasekmes, tai yra leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pačiai nugriauti savavališkai pastatytą adresu (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę, išieškant visas patirtas išlaidas iš L. Š.. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 2 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2VP-6770-965/2016) išnagrinėjęs antstolės A. R. Ž. prašymą dėl pasekmių taikymo, pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimo netenkino. Teismas konstatavo, kad L. Š. 2016-05-05 pateikė VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui prašymą įregistruoti ginčo statinį, t. y. ūkinį pastatą, uniklaus Nr. (duomenys neskelbtini), kaip seną statinį (1968 metų statybos) ir išduoti registro išrašą, teismo posėdžio metu ji paaiškino, kad supaprastintas statinio projektas jau yra parengtas. Teismas iš pateiktų dokumentų nustatė, kad minėtas projektas pateiktas VĮ Registrų centrui, iki teismo posėdžio iš VĮ Registro centro joks atsakymas dėl pastato įregistravimo negautas, todėl sprendė, kad L. Š. deda visas pastangas, kad įvykdyti teismo sprendimą. Teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, kad Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimo įvykdymo terminas jau yra suėjęs, L. Š. išaiškino CPK 284 straipsnio l dalyje nustatytą išimtinę teisę kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.

14. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarties ir panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartį ir klausimą grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį nenurodė termino, per kurį skolininkė turi susitvarkyti statybą leidžiančius dokumentus ir tokiu būdu pažeidė sprendimo vykdymo proceso ekonomiškumo principą, kadangi skolininkei nėra numatytas imperatyvus terminas per kurį skolininkė turi atlikti sprendime nurodytus veiksmus. Taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatydamas naujo termino ieškovei atlikti tam tikrus veiksmus siekiant gauti statybą leidžiančius dokumentus ir įvykdyti teismo sprendimą, iš esmės pažeidė LR CPK 18 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismas pažymėjo, kad pagal LR CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, tačiau pirmosios instancijos teismas, iš esmės pakeisdamas vykdymo tvarką, nustatytą Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-04-11 sprendimu, nesprendė klausimo dėl įpareigojimo skolininkę atlikti tam tikrus veiksmus per nustatytą terminą, todėl grąžino klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

15. Klaipėdos miesto apylinkės teismas iš naujo nagrinėdamas antstolės A. R. Ž. prašymą dėl pasekmių taikymo, suinteresuoti asmenys L. Š., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2VP-16109-980/2016) pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimo netenkino ir vadovaudamasis CPK 284 straipsniu nustatė L. Š. 3 mėnesių terminą susitvarkyti dokumentus ginčo pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), įteisinti. Teismas konstatavo, kad L. Š. nors ir praleidusi terminą, deda pastangas, kad įvykdyti teismo sprendimą.

16. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartis palikta nepakeista. Teismas konstatavo, kad L. Š. argumentai, kad 2012-04-16 surašė deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1, kuria paskelbė, kad ūkinio pastato statyba užbaigta pagal statinio projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus ir jos pagrindu savavališkai pastatytas statinys nuo 2012-04-17 buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir jam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra paneigti Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-11-27 sprendimu ir Klaipėdos apygardos teismo 2015-04-27 nutartimi, kuriais buvo panaikinta atsakovės pateikta 2012-04-16 deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1. Teismas konstatavo, kad L. Š. dėstomi argumentai apie tai, kad ginčo statinys yra teisėtas, nes įregistruotas VĮ Registrų centre deklaracijos pagrindu, yra paneigti įsiteisėjusiais teismų sprendimais (CPK 18 straipsnis). Aplinkybė, kad ginčo statinys laikytinas statiniu Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies prasme (2 str. 84 d. redakcija, galiojanti nuo 2017-01-01), yra nustatyta įsiteisėjusiu Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-04-11 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-91-325/2012, todėl iš naujo neįrodinėjama. Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė L. Š. trijų mėnesių terminą susitvarkyti dokumentus ginčo pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), įteisinti iki galo. Tuo pačiu teismas pažymėjo, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-04-11 sprendimo už akių vykdymo terminas – trys mėnesiai. Atsakovei neįvykdžius įsiteisėjusio teismo sprendimo už akių per Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-16 nutartyje nustatytą terminą, spręstinas klausimas dėl CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatytų pasekmių taikymo pagal naują teismo antstolio pareiškimą.

17. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2017 m. liepos 3 d. surašė teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad L. Š. 2012-04-11 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimo byloje Nr. 2-91-325/2012, neįvykdė, patikrinus duomenis LR statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nustatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas L. Š. neišduotas ir kreipėsi į antstolę prašydama tęsti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje (vykd.byla, b. l. 98-99).

18. Antstolės A. R. Ž. padėjėjas R. S. 2017-07-18 surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta, kad skolininkė teismo sprendimo neįvykdė, t.y. nenugriovė savavališkai pastatyto pagalbinio ūkio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) 2018-08-07 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolę pavaduojanti antstolė V. V. atsisakė stabdyti vykdymo veiksmus. Antstolės A. R. Ž. padėjėjas R. S. 2018-04-16 surašė dar vieną Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta, kad skolininkė teismo sprendimo neįvykdė, t.y. nenugriovė savavališkai pastatyto pagalbinio ūkio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (vykd. byla, b.l. 100-107).

19. CPK 273 straipsnio 2 dalis nustato (redakcija galiojanti nuo 2017-01-01), kad jeigu sprendimu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį teismo sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų.

20. CPK 771 straipsnis reglamentuoja sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų įvykdymą.

21. Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimas yra įpareigoti L. Š., per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir Statybos įstatyme numatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą.

22. L. Š. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepašalinus savavališkos statybos padarinių ir Statybos įstatyme numatyta tvarka negavus statybą leidžiantį dokumentą, teismo sprendime numatytos dvi teismo sprendimo neįvykdymo pasekmės:

a. Įpareigoti atsakovą (L. Š.) per 1 mėnesį savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2011-01-20 savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) nugriauti pagalbinės paskirties nesudėtingą I grupės pastatą (išorės išmatavimai plane pažymėti apie 3,70 m x 3,80 m), savavališkai pastatytą, adresu (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę.

b. Jei šių įpareigojimų atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys - leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti pastatytą pastatą ir sutvarkyti statybvietę, išieškant visas patirtas išlaidas iš L. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

23. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2VP-16109-980/2016) vadovaudamasis CPK 284 straipsniu nustatė L. Š. 3 mėnesių terminą susitvarkyti dokumentus ginčo pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), įteisinti. Taigi įsiteisėjusia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi buvo pakeista sprendimo vykdymo tvarka.

24. Duomenų, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimo vykdymo tvarka būtų kitaip pakeista nėra. Išieškotojas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos patvirtino, kad nesikreipė į teismą su prašymu pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

25. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos šio Kodekso 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 2 dalis).

26. Teismo posėdžio metu antstolė patvirtino, kad surašant 2018-04-16 Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta, kad skolininkė teismo įpareigojimo neįvykdė, nepateikė Statybos įstatyme nustatyta tvarka statybą leidžiančio dokumento, nenugriovė savavališkai pastatyto pagalbinio ūkio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (vykd. byla, b.l. 100-107), nebuvo nei nuvykusi apžiūrėti minėto objekto, nei buvo gavusi iš išieškotojo ar skolininko informaciją apie tai ar teismo įpareigojimai yra įvykdyti.

27. Pažymėtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi pakeitus sprendimo vykdymo tvarką, lieka neaiški tolimesnė sprendimo vykdymo tvarka. T.y. nustačius, kad L. Š. per 3 mėnesių terminą nesusitvarkė dokumentus ginčo pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), įteisinti, kuri pasekmė toliau taikoma: įpareigoti L. Š. per 1 mėnesį savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2011-01-20 savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) - nugriauti pagalbinės paskirties nesudėtingą I grupės pastatą (išorės išmatavimai plane pažymėti apie 3,70 m x 3,80 m), savavališkai pastatytą, adresu (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę ar leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti pastatytą pastatą ir sutvarkyti statybvietę, išieškant visas patirtas išlaidas iš L. Š.. Pažymėtina, kad antstolei dar net neturint teismo sprendimo dėl jos 2016-04-13 pareiškimo teismui dėl pasekmių taikymo, 2016-04-28 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ jau buvo sudariusi griovimo darbų rangos sutartį, suplanuoti griovimo darbų terminai.

28. Todėl teismas daro išvadą, kad antstolė pirmiausia turėtų kreiptis į sprendimą priėmusį teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo. Be abejo įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Tačiau pažymėtina, kad byloje buvo priimtas sprendimas už akių, atlikus formalų įrodymų vertinimą. Pažymėtina, kad L. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad kreipsis į teismą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo. Nors skolininkė (suinteresuotas asmuo L. Š.) nepateikė teismui įrodymų, kad bylos nagrinėjimo dienai yra atnaujintas procesas Kretingos rajono teismo nagrinėtoje byloje Nr. 2-91-325/2012, tačiau jeigu toks pareiškimas teisme būtų priimtas, jo išnagrinėjimo rezultatas turėtų esminės reikšmės vykdymo procesui.

29. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis, redakcija galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.).

30. Nei Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendime nei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartyje nėra nustatyta kokio dydžio bauda skiriama atsakovei (L. Š.), jeigu ji per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo, taip kaip numato CPK CPK 273 straipsnio 2 dalis.

31. Išieškotojo (suinteresuoto asmens byloje) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos argumentai, kad pasikeitė teismų praktika ir teismas, nepaisant to kas nustatyta teismo sprendime, vykdymo procese taikydamas sprendimo nevykdymo pasekmes kartu privalo taikyti CPK 771 straipsnio 6 dalį skirdamas baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai, laikytini nepagrįstais. Suinteresuoto asmens atstovės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013 nėra nei dėl CPK 273 straipsnio 2 dalies, nei dėl CPK 771 straipsnio 6 dalies aiškinimo.

32. Sistemiškai aiškinat CPK 273 straipsnio 2 dalį, CPK 771 straipsnio 2 dalį ir 6 dalį, darytina išvada, kad teismas svarsto baudos skyrimo klausimą, jeigu skolininkas nėra atleidžiamas nuo pareigos atlikti teismo sprendime numatytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 7 dalis), o ne tuomet kai svarsto klausimą dėl pasekmių taikymo.

33. Pažymėtina, kad formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 5 dalyje (pagal anksčiau galiojusią redakciją 5 dalis) nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009, 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013).

34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti ne tik skiriamos baudos dydį, bet ir privalėjimą vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

35. Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad šioje vykdymo proceso stadijoje nėra aiški sprendimo vykdymo tvarka, todėl pareiškimas dėl pasekmių taikymo negali būti patenkintas. Įstatymas nenustato, kad teismui nagrinėjant pareiškimą dėl pasekmių taikymo svarstomas klausimas ir dėl baudos, įpareigojančios skolininką įvykdyti sprendimą, skyrimo, todėl pareiškimas netenkintinas. Tačiau tai neužkerta kelio su tokiu pareiškimu antstolei kreiptis pakartotinai.

36. Suinteresuotam asmeniui L. Š. 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi išaiškinta, kad teismas šioje byloje nagrinėja pareiškėjos A. R. pareiškimą dėl pasekmių taikymo, norint pateikti savarankiškus reikalavimus, jie turi būti pateikiami įstatymo nustatyta forma ir tvarka, todėl suinteresuoto asmens atsiliepime nurodyti prašymai- panaikinti savavališkos statybos aktą, priteisti iš Statybos inspekcijos atlyginti jai visas padarytas turtines žalas, kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nespręstini. Pažymėtina, kad L. Š. naudojasi teisine pagalba.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsniu, 290-291, 771 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimo dėl pasekmių taikymo ir baudos skyrimo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei A. R. Ž.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.