Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Minestas“, A. E., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

10.5. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą skundžiamą nutartį, kurios keisti ar naikinti apeliantės atskirojo skundo motyvų pagrindu nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

13. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria buvo nutarta atmesti pareiškėjos pareiškimą dėl baudos skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

15. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Inspekcija 2020 m. sausio 19 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-200117-00007(2), kuriuo buvo konstatuota, kad statytoja UAB „Minestas“ 2019 m. rugsėjo mėn., atlikdama žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir kuris yra kultūros paveldo vietovėje (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), neypatingosios kategorijos gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kapitalinio remonto darbus, iki pamatų išgriovė neypatingos kategorijos vieno buto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) plytų mūro laikančiąsias išorines išilgines sienas pastato ašyse „A“ ir „C“, pažeisdama 2014 m. parengto projekto „Gyvenamojo namo (1A2p) kapitalinio remonto (restauravimo ir pritaikymo), vieno buto gyvenamojo namo naujos statybos sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),) griovimo projektas, (duomenys neskelbtini)“ Nr. 31.12-01.02-TP, pagal kurį 2014 m. liepos 21 d. išduotas statybos leidimas Nr. LNS-31-140721-00165, esminius sprendinius. Projekto statinio konstrukcinės dalies tomo IV(01) brėžiniuose Nr. 30.12-01-TP-K-03 (Pamatų sijų (rostverko) planas), Nr. 30.12-01-TP-K-05 (Pirmo aukšto planas) ir Nr. 30.12-01-TP-K-06 (Antro aukšto planas) laikančiųjų išorės išilginių sienų griovimas pastato ašyse „A“ ir „C“ nėra numatytas projekte, todėl laikančiųjų išorės išilginių sienų griovimas neatitinka projekto statinio konstrukcinės dalies tomo IV (01) brėžiniuose Nr. 30.12-01-TP-K-03 (Pamatų sijų (rostverko) planas), Nr. 30.12-01-TP-K-05 (Pirmo aukšto planas) ir Nr. 30.12-01-TP-K-06 (Antro aukšto planas) nurodytų esminių projekto sprendinių. Pažeidimas fiksuotas 2019 m. gruodžio 23 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte Nr. BIPA-30-191223-00097(2).

16. UAB „Minestas“ vadovas A. E., reaguodamas į bendrovei surašytą savavališkos statybos aktą, pateikė Inspekcijai 2020 m. vasario 2 d. paaiškinimus, pažymėdamas, kad pagal projektą 2014 m. liepos 21 d. išduotame SLD pastatui buvo nustatyta statybos rūšis – kapitalinis remontas ir numatyta keisti visas laikančiąsias konstrukcijas išsaugant tik išilgines išorines sienas, ko dėl avarinės pastato būklės nebuvo įmanoma padaryti. Taip pat pažymėjo, kad pagal kapitalinio remonto projekto sprendinius neįmanoma įrengti naujų pastato laikančiųjų konstrukcijų (pakeisti senųjų) neišardžius senųjų avarinės būklės pastato konstrukcijų. Nors projekte buvo numatyta, kad visos pastato 1A2p konstrukcijos, išskyrus išilgines sienas, yra išardomos, tačiau paaiškėjo, kad projekte numatytų išsaugoti išilginių sienų būklė buvo tokia bloga, kad jų išsaugoti ir restauruoti objektyviai buvo neįmanoma. Projekto dalyje „Statinio konstrukcijos“ (tomas IV (01)), aiškinamojo rašto 4.10 dalyje, yra numatyta, kad saugomos išilginės sienos permūrijamos iškritusios ar suskilusios plytos, permūrijami suirę kampai. Atitinkamai UAB „Minestas“ buvusias saugomas išilgines sienas buvo numačiusi permūryti iš atrinktų šiose sienose buvusių senųjų plytų, taip maksimaliai išsaugant jų buvusį autentiškumą medžiagiškumo požiūriu. Nurodė, kad pastate vykdyti statybos darbai atitiko kapitalinio remonto statybos rūšį, tačiau statybos darbai buvo vykdomi bendrovės pasamdytam rangovui galimai pažeidžiant projekto sprendinius, nustatančius pastato 1A2p ardymo darbų eiliškumą ir būdą.

21. 2020 m. gegužės 5 d. UAB „Minestas“ paklausimu kreipėsi į Inspekciją, prašydama atsakyti: 1) ar, Inspekcijos vertinimu, bendrovės pasirinktas savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas pagal pateiktą išardytų išorinių išilginių laikančiųjų mūro sienų atstatymo aprašą būtų laikomas tinkamu Inspekcijos 2020 m. balandžio 1 d. surašyto privalomo nurodymo vykdymu; 2) ar šalinant savavališkos statybos padarinius, t. y. atstatant išardytas pastato pirmojo ir antrojo aukštų plytų mūro išorės išilgines lakančiąsias sienas ašyse „A“ ir „C“, reikalingas naujas statybą leidžiantis dokumentas.

25. 2020 m. lapkričio mėn. UAB „Minestas“ sudarė projektavimo rangos darbų sutartį Nr. TPD20201110 su UAB „Studija 33“ dėl naujos laidos techninio projekto parengimo, sutarties įvykdymo terminas – iki 2021 m. gegužės 1 d.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

28. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias baudos skyrimą už privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius nevykdymą, šioje byloje susiklosčiusioms faktinėms ir teisinėms situacijos aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas, nėra.

30. Teismas, nustatęs, kad skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Taigi už privalomojo nurodymo neįvykdymą skolininkui teismo nutartimi gali būti skiriama bauda. Teismo nutartis skirti skolininkui baudą priimama išnagrinėjus privalomojo sprendimo neįvykdymo aplinkybes ir priežastis. CPK 771 straipsnyje reglamentuojamos ne tik privalomųjų nurodymų, bet taip pat ir sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo pasekmės. Dėl to nagrinėjamu atveju reikšmingi kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti taikant nurodytą teisės normą civilinėje byloje dėl baudos už sprendimo įpareigoti skolininką atlikti tam tikrus veiksmus nevykdymą. Pasisakydamas dėl CPK 771 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka priimamos teismo nutarties taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, kasacinis teismas yra nurodęs, kad priimant tokią nutartį išnagrinėjamos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrinama, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas).

31. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas).

32. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog UAB „Minestas“ vadovas A. E. tyčia nevykdo privalomojo nurodymo. Teismo vertinimu, skirtingi institucijų (Inspekcijos ir Kultūros paveldo departamento) nurodymai / aiškinimai, kaip atlikti pastato atstatymo darbus, įrodo Inspekcijos 2020 m. balandžio 1 d. surašyto privalomojo nurodymo objektyvias neįvykdymo aplinkybes. Teismas įvertino ir UAB „Minestas“ bei jo vadovo veiksmus, t. y. buvo kreiptasi į Inspekciją, Kultūros paveldo departamentą, nuolat vyko susirašinėjimai su minėtų institucijų atstovais. UAB „Minestas“ kreipėsi į projektuotojus UAB „Studija 33“ dėl naujos laidos techninio projekto parengimo, kuris, be kita ko, yra jau pateiktas Kultūros paveldo departamentui. Tokių skolininkės ir jos vadovo veiksmų teismas nevertino kaip piktybiškų ar tyčinių, nevykdant Institucijos nurodymo, priešingai, skolininkė kreipėsi į atitinkamas institucijas, inicijavo projektus, siekdama įgyvendinti nurodymo vykdymą. Pažymėjo, kad projektų rengimo darbai ir jų derinimas bei įgyvendinimas paprastai trunka ilgą laiko tarpą, todėl padarė išvadą, kad Institucijos nurodymo įvykdymui reikia daugiau laiko, juolab, kaip minėta, institucijos laikosi skirtingų pozicijų dėl atstatymo darbų įgyvendinimo projektų. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad skolininkė ir jos vadovas ėmėsi veiksmų, kad galėtų įvykdyti sprendimą, todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju paskyrus baudą, neįrodžius skolininkės vadovo nesąžiningumo ir piktybiško vengimo įvykdyti privalomąjį nurodymą, būtų pažeisti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai, neužtikrinta tinkama vykdymo proceso dalyvių interesų pusiausvyra.

33. Pažymėtina, kad privalomasis nurodymas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo turi būti nustatytu laiku įvykdytas jame nurodytu vienu iš Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų, taip pat per nurodymo įvykdymo terminą asmuo gali pasinaudoti teise gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal šio straipsnio 5 dalį.

34. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagrindas skirti CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą yra privalomojo nurodymo neįvykdymas nė vienu iš šių būdų. Vien savavališkos statybos nepašalinimas nurodytu konkrečiu būdu nesudaro pagrindo skirti baudą, nes turi būti įvertinta, ar skolininkas nesiėmė priemonių, kad pasinaudotų jam įstatymo suteikta teise gauti statybą leidžiantį dokumentą, t. y. kad įteisintų savavališką statybą. Jeigu asmuo imasi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka, tai šis užtrukimas pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalį pripažįstamas svarbia priežastimi pratęsti terminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, analogiškai šios aplinkybės vertintinos ir sprendžiant dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo ir skolininko kaltės baudos skyrimo kontekste – jeigu asmuo laiku ėmėsi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka, nėra pagrindo skirti tokiam asmeniui baudą už privalomojo nurodymo neįvykdymą, remiantis vien procedūriniu pažeidimu, kad jis laiku nesikreipė dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių – ir nesiima veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 36 punktas).

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje vien formalus CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytų teisinių pasekmių pritaikymas, t. y. baudos paskyrimas, neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų.

36. Nagrinėjamu atveju, minėta, UAB „Minestas“, siekdama įvykdyti privalomąjį nurodymą, kreipėsi į Inspekciją, Kultūros paveldo departamentą, inicijavo projektus, tarp bendrovės ir institucijų atstovų nuolat vyko susirašinėjimai. UAB „Minestas“ kreipėsi į projektuotojus UAB „Studija 33“ dėl naujos laidos techninio projekto parengimo, kuris, be kita ko, yra jau pateiktas Kultūros paveldo departamentui. Taigi, nors nagrinėjamu atveju privalomojo nurodymo įvykdymo terminas suėjo, tačiau dar jam nesuėjus suinteresuotas asmuo UAB „Minestas“ ėmėsi veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti.

37. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad apeliantė atskirajame skunde atkreipdama dėmesį į tai, kad statinys yra kultūros paveldo teritorijoje – Klaipėdos senamiestyje, ir susijęs su jo vertingosiomis savybėmis, todėl šiuo atveju norint įvykdyti Inspekcijos privalomąjį nurodymą reikia įgyvendinti ne tik tiesiogiai statybos veiklai nustatytus reikalavimus, tačiau papildomai būtina laikytis ir kultūros paveldo apsaugos taisyklių atliekant tvarkybos darbus pagal kultūros paveldo apsaugos teisinį reguliavimą, patvirtina tai, kad UAB „Minestas“, vadovaudamasi teisiniu reglamentavimu, turi parengti naują projektą su pakeistais esminiais sprendiniais, kuriuose būtų numatytas nugriautų sienų atstatymas ir norėdama tęsti statybą gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, kadangi šiuo atveju toks projekto keitimas turi būti suderintas su specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad Institucijos privalomojo nurodymo įvykdymui reikia daugiau laiko, kadangi projektų rengimo darbai ir jų derinimas bei įgyvendinimas paprastai trunka ilgą laiko tarpą, juolab, kaip minėta, institucijos laikosi skirtingų pozicijų dėl atstatymo darbų įgyvendinimo projektų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad UAB „Minestas“ nurodytos aplinkybės objektyviai lėmė Inspekcijos privalomojo nurodymo neįvykdymą iki nustatyto termino.

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys UAB „Minestas“ ir jos vadovas per privalomajame nurodyme nustatytą terminą įpareigojimų pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdė, tačiau nurodė tai pateisinančias objektyvias priežastis, pagrindė, kad nuo pat savavališkos statybos akto surašymo ėmėsi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos pareiškimo ir neskyrė baudos, kadangi nėra pagrindo konstatuoti sąmoningo privalomojo nurodymo nevykdymo, t. y. skolininko kaltės.

39. Teismo sprendimas (nutartis) pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001; Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, taip pat ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog paminėtų įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų buvo laikytasi, nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos nei procesinės, nei materialinės teisės normos, o apeliantė be pakankamo pagrindo atskirajame skunde tvirtina, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

40. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.