Telšių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovei Lukrecijai Vaitelytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. K. ieškinį atsakovui D. L. K. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2025 m. rugpjūčio 13 d. teismo rūmuose gautas ir 2025 m. gruodžio 1 d. priimtas A. M. K., atstovaujamos advokato Eimanto Šriupšos, ieškinys, kuriuo prašoma:

1.1. priteisti iš D. L. K., gimusio (duomenys skelbtini), nepilnamečiam vaikui J. O. AC K., gimusiam (duomenys skelbtini), išlaikymą po 281,06 Eur (tai sudaro 245 svarus) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikas sukaks 18 metų ir taps pilnamečiu;

1.2. priteisti iš D. L. K. dėl nepilnamečiam vaikui J. O. AC K., gimusiam (duomenys skelbtini), neteikto išlaikymo susidariusį 6 464,38 Eur (5 635 svarus) įsiskolinimą už 23 mėnesius už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 2 d.;

1.3. priteisti iš D. L. K. dėl nepilnamečiam vaikui D. E. K., gimusiai (duomenys skelbtini), neteikto išlaikymo susidariusį 4 928,59 Eur (4 296,25 svarų) įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 2 d. iki dukters pilnametystės;

1.4. nustatyti, kad lėšomis, kurios skirtos nepilnamečio vaiko J. O. AC K. išlaikymui, uzufrukto teisėmis disponuoja ieškovė. Ieškiniu reikalaujamos priteisti lėšos pervedamos į ieškovės vardu turimą sąskaitą banke;

1.5. nustatyti, kad išlaikymui priteistos lėšos kasmet yra indeksuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

1.6. įpareigoti D. L. K. pateikti duomenis apie jo gaunamas visų rūšių pajamas bei turimą turtą, o D. L. K. atsisakius pateikti duomenis apie jo pajamas, išreikalauti šiuos duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (1 t. b. l. 1–6).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsakovas turi teisę pripažinti ieškinį (jo dalį) bet kurioje proceso stadijoje. Kai atsakovas pripažįsta ieškinį (jo dalį), jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 d. numatytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 140 straipsnio 2 dalis). Kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo

6. Išlaikymas – tai vaikui augti ir vystytis tinkamų materialinių ir kitų sąlygų sudarymas (aprūpinimas būstu, maistu, drabužiais, mokymosi reikmenimis, galimybių poilsiui sudarymas ir sudarymas sąlygų patenkinti kitus augančio asmens poreikius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010). Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

7. Vaikas teisę į išlaikymą turi nuo gimimo momento, todėl tėvai jį privalo teikti nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, todėl teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-249-378/2023, 19 punktas). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Tokiais atvejais yra pažeidžiami teisėti vaiko interesai turėti tinkamas socialines ir materialines sąlygas tinkamai vystytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-249-378/2023, 22 punktas).

8. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalys yra J. O. AC K., gimusio (duomenys skelbtini), ir D. E. K., gimusios (duomenys skelbtini), tėvai (1 t., b. l. 50, 51), šalių santuoka buvo nutraukta J. K. teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimu (1 t., b. l. 32, 48–49, 123–125). Šalys buvo žodžiu susitarusios dėl išlaikymo vaikams teikimo, tačiau nuo 2023 m. rugsėjo 2 d. atsakovas neteikia išlaikymo sūnui. Atsakovas pripažįsta, kad nuo 2023 m. rugsėjo 2 d. neteikia išlaikymo sūnui.

9. Įstatyme nėra reglamentuota, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, 54, 58, 59 punktai).

10. Teismas pabrėžia, kad siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tačiau tėvų pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, 60 punktas). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 29 punktas; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, 21 punktas; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 22 punktas). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė dirba, gyvena nuomojamame būste (1 t., b. l. 22–23), turi finansinių įsipareigojimų kreditoriams (bankui) (1 t., b. l. 25). Atsakovas dirba pagal darbo sutartį (1 t., b. l. 192–198), darbo užmokestis svyruoja nuo 1 309,18 Eur iki 2 922,37 Eur (1 t., b. l. 185), neturi nekilnojamojo turto (1 t., b. l. 186–187), yra vedęs, gyvena žmonai priklausančiame būste.

11. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, todėl bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius motina (tėvas) neturėtų būti įpareigota įrodinėti, teikdama detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau motina (tėvas), įrodinėjanti didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismų praktikoje pripažįstama, kad vienkartinis drabužių ar kitų daiktų nupirkimas, rakpinigių davimas negali būti prilyginamas materialiniam išlaikymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1095/2002).

12. Išanalizavęs šalių pateiktus duomenis apie kiekvieno iš jų turtinę padėtį (gaunamas pajamas, turimus finansinius įsipareigojimus, nekilnojamojo turto šalys neturi, galimybes, atsižvelgiant į amžių, sveikatos būklę, gauti didesnes pajamas), ieškovės nurodytas išlaidas, patiriamas sūnaus išlaikymui, teismas daro išvadą, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis nėra pernelyg didelis įvertinus abiejų tėvų turtinę padėtį, atitinka proporcingumo principą bei teismų praktiką, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 281,06 Eur, išlaikymą teikiant nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2025 m. rugpjūčio 13 d., iki sūnaus pilnametystės (CK 3.200 straipsnis).

13. Teismas pažymi, kad CK 3.208 straipsnyje, reglamentuojančiame išlaikymo indeksavimą, nustatyta, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Kasacinis teismas, aiškindamas periodinių išmokų indeksavimo ypatumus, yra nurodęs, kad siekdamas apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą. Periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-684/2025), todėl išlaikymo suma indeksuotina kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

14. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį, todėl tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdo pareigos mokėti didesnio išlaikymo dėl pasikeitusių aplinkybių, padidintas išlaikymas (išlaikymo įsiskolinimas padidinto išlaikymo apimtimi) iš atsakovo gali būti priteisiamas būtent nuo šios datos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008).

15. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuo 2023 m. rugsėjo 2 d. visiškai neprisideda prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo, todėl iš atsakovo priteistinas 6 464,38 Eur išlaikymo įsiskolinimas, vertinant, kad nuo 2023 m. rugsėjo 2 d. iki kreipimosi į teismą dienos (iš viso 23 mėnesius) atsakovas turėjo teikti po 281,06 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiam sūnui kas mėnesį, t. y. padidėjusius sūnaus poreikius atitinkantį išlaikymą.

16. Nepilnamečiam vaikui priteistų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina ieškovė, su kuria vaikas gyvena (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Išaiškintina ieškovei, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

17. Šalims taip pat išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis neužkerta kelio ateityje, atsiradus naujų aplinkybių, pavyzdžiui, pasikeitus vaiko poreikiams ar šalių turtinei padėčiai, pakeisti tiek išlaikymo formą, tiek dydį (jį sumažinti arba padidinti) (CK 3.169 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis).

18. Vadovaujantis CPK 282 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.

Dėl lėšų, skirtų dukters išlaikymui, priteisimo

19. Byloje nustatyta, kad šalių dukra D. E. K., gimusi (duomenys skelbtini), yra pilnametė, visą laiką po tėvų skyrybų ji gyveno su ieškove, o atsakovas nuo 2023 m. rugsėjo 2 d. iki dukters pilnametystės neteikė išlaikymo dukrai. Ieškovės teigimu, atsakovui neteikiant išlaikymo dukrai susidarė 4 928,59 Eur įsiskolinimas, tačiau atsakovas nesutinka su šiuo jam pareikštu reikalavimu.

20. Pagal CK 3.192 straipsnį nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje kreditorius yra vaikas, o skolininkai – tėvai, nes jų kiekvieno asmeninė prievolė yra teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teisė gauti išlaikymą yra nepilnamečio vaiko, todėl materialine teisine prasme ieškovas yra nepilnametis vaikas, o jo procesinę teisę pareikšti ieškinį įgyvendina CK 3.194 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys ar įstatymų nustatyti kiti asmenys, t. y. tėvai, vienas iš jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-378/2020, 23 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010). Aiškindamas CK 3.200 straipsnį, kuriame įtvirtinta teisė reikalauti priteisti išlaikymo įsiskolinimą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymui gautinos lėšos yra vaiko, o ne tėvo (motinos) nuosavybė – jog tikrasis prievolinio išlaikymo teisinio santykio subjektas yra vaikas, išlaikymui gaunamas turtas ar lėšos yra vaiko nuosavybė, o tėvai turi tik tvarkymo teisę (uzufruktą) (Lietuvos Aukščiausiojo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017, 34 punktas). Jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai teikia pagrindą daryti išvadą, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Esant nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolei tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019, 37 punktas; 2014 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2014). Tokiu atveju, kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą vaikui iš asmeninio turto už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, bet išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019; 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010; Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-134-730/2026, 25 punktas; Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-376-924/2026, 100 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2035-661/2025, 43 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1627-936/2025, 45 punktas; Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1293-555/2024, 42 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1594-562/2024, 51 punktas; Panevėžio apygardos teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-219-739/2024, 20 punktas; Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-426-730/2024, 31 punktas; Šiaulių apygardos teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-77-856/2024, 39 punktas; Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-101-1092/2024, 28 punktas).

21. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismų praktiką, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovei nuo 2023 m. rugsėjo 2 d. iki dukters pilnametystės (t. y. iki 2025 m. vasario 17 d.) už atsakovą vykdant pareigą teikti išlaikymą nepilnametei dukrai, ieškovė turi teisę reikalauti patirtų išlaidų atlyginimą. Teismo vertinimu, byloje nustačius, kad pasikeitus nepilnamečio sūnaus poreikiams nuo 2023 m. rugsėjo 2 d. atsakovas turėtų mokėti po 281,06 Eur kas mėnesį jo išlaikymui, dėl šios priežasties, kitam atsakovo nepilnamečiam vaikui, t. y. dukrai, neturėtų būti teikiamas mažesnis išlaikymas (kuris net neviršija minimalaus orientacinio lygio, t. y. minimaliosios mėnesinės algos dydžio, kuris 2023 m. buvo lygus 840 Eur sumai). Konstatuojama, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 4 928,59 Eur sumą, kuri susidarė atsakovui neteikiant išlaikymo dukrai nuo 2023 m. rugsėjo 2 d. iki 2025 m. vasario 17 d.

Dėl priteistos sumos išdėstymo

22. CPK 284 straipsnyje numatyta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su atsakovo, tiek su ieškovo interesais, tuo pačiu būtina nagrinėti ir kitas aplinkybes, kuriomis remiasi šalys. Ši teismo teisė vertinama kaip teisė nustatyti atsakovo lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią atsakovas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Teismų praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, jog sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-3782015). Teismas taip pat turi įvertinti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-420-467/2023).

23. Teismas pažymi, kad šiuo teismo sprendimu konstatuota, kad atsakovas yra skolingas 6 464,38 Eur išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam sūnui ir 4 928,59 Eur skolos (dėl nepilnametei dukrai neteikto išlaikymo), iš viso 11 392,97 Eur. Atsakovas prašė išdėstyti jo mokėjimą per vienerius metus, ieškovė neprieštaravo tokiam prašymui, tik pažymėjo, kad, geriausia būtų, jei atsakovas kiekvieną mėnesį mokėtų tam tikro dydžio įmokas. Įvertinus priteistos sumos dydį bei atsakovo turtinę padėtį, teismas pripažįsta, kad visos 11 392,97 Eur sumos atsakovas neturi galimybės sumokėti iškart, todėl jos mokėjimas išdėstytinas 12 (dvylika) mėnesių terminui, įpareigojant per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti 949,46 Eur sumą, o kitus 11 (vienuolika) mėnesių mokėti po 949,41 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

24. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, todėl tenkinus visus ieškinio reikalavimus, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

25. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. (9.4Mr)TP-24-T-23-43 ieškovė buvo 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio bei bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (1 t., b. l. 101–102), todėl ieškinį tenkinus visiškai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistina 287 Eur žyminio mokesčio (t. y. 30 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo nuo mokėtos 147,50 svarų sumos vienam vaikui (mokėjo 295 svarų abiem vaikams (1 t., b. l. 90–97, 136–142, 186–191) iki 281,06 Eur, 257 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo) bei 591,42 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2 t., b. l. 14–16).

26. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 7,93 Eur. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 8 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 ir 6 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalimi, 3.169 straipsniu, 3.190 straipsnio 1 dalimi, 3.192 straipsniu, 3.194 straipsniu, 3.196 straipsniu, 3.200 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 82 straipsniu, 85 straipsnio 1 dalies 3, 10 punktais, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 4 dalimi, 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–271 straipsniais, 282 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Tenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti iš atsakovo D. L. K., gimusio (duomenys skelbtini), išlaikymą nepilnamečiam sūnui J. O. AC K., gimusiam (duomenys skelbtini), periodinėmis išmokomis po 281,06 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 6 ct) kas mėnesį, mokamą nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2025 m. rugpjūčio 13 d., iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. L. K., gimusio (duomenys skelbtini), 6 464,38 Eur (šešis tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 38 ct) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam sūnui J. O. AC K., gimusiam (duomenys skelbtini)

Paskirti ieškovę A. M. K., gimusią (duomenys skelbtini), nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis.

Sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo D. L. K., gimusio (duomenys skelbtini), 4 928,59 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 59 ct) skolos ieškovei A. M. K., gimusiai (duomenys skelbtini)

Išdėstyti 11 392,97 Eur (vienuolikos tūkstančių trijų šimtų devyniasdešimt dviejų eurų 97 ct) sumos mokėjimo dalimis per 12 (dvylika) mėnesių, įpareigojant atsakovą D. L. K., gimusį (duomenys skelbtini), per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti 949,46 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 46 ct) sumą, o kitus 11 (vienuolika) mėnesių mokėti po 949,41 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 41 ct).

Priteisti valstybei iš atsakovo D. L. K., gimusio (duomenys skelbtini), 287 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio.

Išaiškinti, kad žyminis mokestis valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovo D. L. K., gimusio (duomenys skelbtini), 591,42 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 42 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

Išaiškinti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5630.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Sprendimo patvirtintas kopijas per 3 (tris) darbo dienas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos išsiųsti šalių atstovams, išvadą teikiančiai institucijai.