Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Almos Jurgelienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Mockevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. Z. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7663-496/2023 pagal ieškovės E. Z. ieškinį atsakovui E. Z. dėl materialinio išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo R. Z..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl materialinės paramos priteisimo ieškovei

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos.

16. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime „Dėl vaikų išlaikymo“ konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į įstatyme numatytą reglamentavimą ir nurodytus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, savo praktikoje yra nurodęs, kad galima išskirti tokias sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis bei vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).

18. Apeliantas apeliaciniu skundu nesutinka su priteista parama ieškovei, kadangi ieškovė nėra išnaudojusi visų jai prieinamų galimybių susirasti darbą ar kitą pajamų šaltinį, be to, ji nesikreipė dėl valstybės remiamos paskolos gyvenimo išlaidoms padengti, taip pat, apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino apelianto galimybes teikti paramą.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė E. Z. yra atsakovo E. Z. ir trečiojo asmens R. Z. dukra. Ieškovė (duomenys neskelbtini) tapo pilnamete. Ieškovė studijuoja (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), antrame kurse (ieškinio pateikimo metu 2023 m. gegužės mėn.). Numatoma studijų pabaiga – 2025 m. birželio 30 d. Ieškovės trečio semestro svertinis studijų rezultatų vidurkis – 9,17. Ieškovė nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. kas mėnesį gauna išmokas - 73,50 Eur stipendiją už mokymosi rezultatus.

20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad pats pilnametystės sulaukęs asmuo ir siekiantis studijuoti turi dėti pastangas gauti pajamų, o ne tikėtis visapusiškos paramos iš tėvų, tačiau apeliacinės instancijos teismas kartu pažymi, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą. Svarbu atsižvelgti į tai, jog ieškovės galimybės pasiskolinti lėšų iš kredito įstaigų, negaunant jokių pajamų, yra ribotos. Pasiskolintas pinigines lėšas reikėtų grąžinti, o nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės galimybes dirbti ir gauti periodinių pajamų riboja studijų pobūdis ir režimas. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors perdėtai atsargus požiūris į naudojimąsi kreditavimo galimybėmis ir abejonė savo finansiniu pajėgumu ateityje, lemiantys atsisakymą prisiimti kreditinių įsipareigojimų, dažniausiai negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui, nagrinėjamu atveju – tėvui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011), tačiau vien galimybės gauti lengvatinę paskolą iš studijų fondo buvimas negali būti laikomas aplinkybe, paneigiančia paramos būtinumą ir reikalingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).

21. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su besąlyginiu pareigos pasirūpinti pragyvenimui reikalingomis lėšomis apelianto nurodomais būdais perkėlimu pilnamečiam besimokančiam asmeniui. Tai iš esmės reikštų neprotingą ir neproporcingą pilnamečio vaiko teisės siekti išsilavinimo ir įgyti specialybę apsunkinimą. Neabejotina, kad dieniniame skyriuje besimokančiam studentui yra sudėtinga suderinti mokslą su darbu, nes studentai turi skirti laiko studijoms, kas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apsunkina galimybes dirbti bei mokytis vienu metu. Ieškinio pateikimo metu ieškovė buvo antro kurso studentė, o skundžiamo sprendimo priėmimo metu – trečio kurso, todėl neabejotina, kad paskaitos universitete yra labai intensyvios, vyksta darbo dienomis bei darbo valandomis, po paskaitų ieškovė turi skirti laiko pasiruošimui paskaitoms, įvairių užduočių atlikimui, atsiskaitymams ir panašiai. Atsižvelgiant į tai, ieškovė turi pagrįstą interesą siekti išsilavinimo ir turi teisę susikoncentruoti į mokslus, o ne į darbą. Taigi, ieškovės galimybės savarankiškai visiškai save išlaikyti objektyviai yra ribotos. Teisėjų kolegijos vertinimu, tikslas siekti išsilavinimo turi būti remiamas ir tokia pareiga visų pirma tenka tėvams, kurie turi sudaryti sąlygas jaunam žmogui įgyti išsilavinimą. Reikalavimas pilnamečiam besimokančiam vaikui imtis neproporcingų priemonių, kad užsitikrintų pragyvenimui reikalingų lėšų, nors tėvai turi realias galimybes suteikti vaikui būtiną paramą, prieštarautų sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir proporcingumo principams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net jei ieškovė susirastų nuolatinį darbą, neturėdama jokio išsilavinimo, nemanytina, jog uždirbtų pakankamas pajamas, kad galėtų išlaikyti save, o tik iš dalies galėtų padengti patiriamas išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įrodė, jog dėl objektyvių priežasčių negali surasti nuolatinio darbo ir gauti iš jo pakankamų pajamų, konstatuojama, kad nesikreipimas dėl paskolos studijoms nėra aplinkybė, šalinanti apelianto pareigą teikti išlaikymą ieškovei.

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl šiuo metu materialinės paramos ieškovei reikalingumo ir būtinumo, o apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad ieškovė neišnaudojo visų galimybių gauti pajamų, atmestinos, kadangi nagrinėjamoje byloje nedaro reikšmingos įtakos pilnamečio vaiko išlaikymo būtinumui ir reikalingumui. Nurodytų argumentų ir byloje nustatytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovė byloje įrodė, kad ji atitinka reikalingo paramos (išlaikymo) pilnamečio asmens kriterijus, t. y. sulaukusi pilnametystės ji studijuoja aukštojoje mokykloje, sąžiningai ir pažangiai vykdo savo pareigą mokytis, neturi santaupų ir turto, jos galimybės gauti savarankiškas pajamas iš darbinės veiklos, kurios būtų pakankamos pragyvenimu, šiame gyvenimo etape yra ribotos.

23. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad užuot stengusis gauti lėšų savo būtinųjų poreikių tenkinimui, ieškovė savo laisvą laiką skiria veiklai studentų atstovybėje ir savanorystei, kas suponuoja išvadą, jog ieškovė prioritetą teikia komfortiškam gyvenimui tėvų sąskaita. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su šiuo apeliacinio skundo argumentu, pažymi, kad savanoriaudami studentai be kitų naudų gauna rekomendacijas stipendijai, be to, savanoriškai veiklai skirtos valandos ir vieta gali būti įsirašytos į aukštojo mokslo diplomo priedėlį. Atsižvelgiant į tai vertintina, kad ieškovės savanoriavimas yra tampriai susijęs su jos studijomis ir nepaneigia paramos ieškovei reikalingumo.

24. Sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, kaip jau minėta, kasacinio teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015, 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015 ir kt.).

25. Nagrinėjamu atveju apeliantas apeliaciniame skunde nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kurie buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendžiant dėl atsakovo galimybės teikti paramą ieškovei. Vertinant atsakovo išdėstytus argumentus atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo galimybės materialiai remti pilnametę dukterį (ieškovę), ištyrė, įvertino ir motyvuotai pasisakė dėl atsakovo nurodomų aplinkybių ir argumentų dėl atsakovo turtinės padėties. Apeliantas apeliaciniu skundu nepateikė jokių reikšmingų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas dėl atsakovo galimybės teikti paramą ieškovei. Vien tai, jog apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu, savaime nėra pakankamas pagrindas abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

26. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad jo pateikti rašytiniai įrodymai neabejotinai patvirtina, jog jo gaunamų pajamų nepakanka netgi jo paties būtiniems poreikiams tenkinti, todėl atsakovui finansiškai dar turi padėti ir jo širdies draugė, su kuria atsakovas gyvena (veda bendrą ūkį). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto pateiktus įrodymus apie gaunamą darbo užmokestį ir patiriamas išlaidas, daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog apeliantas nėra atskleidęs tikrosios savo turtinės padėties. Dar daugiau, apeliantas, teigdamas, kad veda bendrą ūkį su savo sugyventine, kuri finansiškai padeda apeliantui, nepateikė įrodymų apie savo sugyventinės gaunamas pajamas ir kokia dalimi ji prisideda prie bendro gyvenimo išlaidų, kiek pajamų skiria finansinei pagalbai apeliantui. Apeliantas kitų išlaikytinių neturi. Atsižvelgiant į tai, atmetami kaip deklaratyvaus pobūdžio apelianto argumentai, kad jo turtinė padėtis šiai dienai yra itin bloga, todėl jis neturi realios galimybės pilnametystės jau sulaukusiai dukrai teikti išlaikymą.

27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad apeliantas gali teikti po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki ieškovė mokysis aukštojoje įstaigoje, t. y. iki 2025 m. birželio 30 d., šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, o apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus ar nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokiose bylose. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatyto ieškovės poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydžio, nepateikė įrodymų, skaičiavimų, patvirtinančių ieškovei reikalingos mažesnės išlaikymo sumos, negu nustatė pirmosios instancijos teismas (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytas paramos dydis ieškovei nepažeis apelianto interesų.

28. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas turėtų sveikatos problemų ir negalėtų dirbti papildomai bei gauti didesnes pajamas. Pažymėtina, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai, priešingai nei teigia apeliantas, reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas ne tik nepilnamečiam vaikui išlaikyti, tačiau taip pat ir pilnamečiam vaikui, kuris mokosi aukštojoje mokykloje.

29. Apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodoma, kad ieškovė, priimdama sprendimą mokytis nuolatine (dienine) studijų formą, o ne ištęstine studijų forma, mokslą derinant kartu su darbu, tokio savo sprendimo su atsakovu nederino – jį priėmė vienašališkai, akivaizdžiai tikėdamasi savo poreikių tenkinimo naštą besąlygiškai perkelti tėvams. Šiuo aspektu reikšminga tai, jog pilnamečio vaiko pareiga derinti studijų formą su vienu iš tėvų ir gauti jų sutikimą, nėra nustatyta įstatymuose, todėl tai, kad dėl studijų formos ieškovė nesitarė su apeliantu, negali lemti sprendimo atmesti ieškinio reikalavimą priteisti paramą.

30. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad paramos teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio parama, šalims res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios neįgyja; pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms (pvz., pilnametis vaikas pradėjo dirbti ar jo realios galimybės užsitikrinti savarankiškas pajamas padidėjo, turi kitų pajamų, jo pažangumo rodikliai mokymo įstaigoje sumažėjo ir pan.), kurios gali sudaryti pagrindą peržiūrėti teismo sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti teismo sprendimu nustatytą paramą.

Dėl materialinės paramos įsiskolinimo ieškovei priteisimo

31. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime pažymėta, kad atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam, akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, todėl CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjo siekiama padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

32. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio studijuoja (duomenys neskelbtini) universitete. Iki to laiko ieškovė mokėsi pagal vidurinio išsilavinimo programą. Pažymėtina, kad vasaros atostogos IV ar 12 klasės mokiniams skiriamos pasibaigus švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytai brandos egzaminų sesijai. Jos trunka iki einamųjų metų rugpjūčio 31 d. (Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. gegužės 3 d. įsakymas Nr. V-688 „Dėl 2021–2022 ir 2022–2023 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybių dėl galimybės susirasti darbą laisvu nuo mokslų laiku (atostogų laikotarpiu ir pan.) suabsoliutinimas neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, kadangi kiekvienas mokinys turi pagrįstą interesą vasaros atostogų metu susikoncentruoti į poilsį, o ne į darbą. Kartu pažymėtina, kad išsilavinimo ir jokios kvalifikacijos ar patirties neturinčiam vidurinės mokyklos moksleiviui įsidarbinti yra neabejotinai sudėtinga. Įvertinus tai, kad ieškovė, nebaigusi vidurinio ugdymo programos, turėjo žemą kvalifikaciją, taip pat aplinkybę, kad moksleivių vasaros atostogų metu darbas neabejotinai yra nenuolatinio pobūdžio, nėra pagrindo išvadai, jog itin trumpu vasaros atostogų laikotarpiu ieškovei radus darbą, jos uždirbtų pajamų sumos būtų pakakę jos būtiniesiems poreikiams patenkinti. Be to, esant CK 3.192¹ straipsnyje numatytoms sąlygoms, atsakovui tenka pareiga materialiai išlaikyti moksleivę dukterį tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas turėjo pareigą teikti paramą ieškovei nuo ieškovės pilnametystės iki kol ieškovė įgis vidurinį išsilavinimą, t. y. iki mokslo metų pabaigos (2021 m. rugpjūčio 31 d.). Atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus nuo ieškinio pareiškimo dienos, į tai, kad apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatyto ieškovės poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydžio, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamas 2 400 Eur išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojamas po 150 Eur kas mėnesį už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.

33. Vertinant apelianto turtinę padėtį reikšminga tai, kad apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų ir įrodymų, jog laikotarpiu nuo dukros pilnametystės ((duomenys neskelbtini)) iki vidurinės mokyklos baigimo (2021 m. rugpjūčio 31 d.) jo turtinė padėtis buvo iš esmės kitokia nei nuo 2023 m. gegužės 1 d., nuo kurios pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovei iš apelianto priteistas išlaikymas (parama). Todėl vertintina, kad apeliantas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. buvo pajėgus teikti ieškovei išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

34. CK 3.192¹ straipsnio 4 dalyje tiesiogiai nurodyta, jog vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai taikomas ir CK 3.200 straipsnis, kuris numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tuomet, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kai tėvai nurodytos pareigos nevykdo, o vaikas jau yra pilnametis ir kreipiasi į teismą dėl išlaikymo (paramos) priteisimo, teisės į išlaikymą (paramą) atsiradimo ir bylos iškėlimo momentas paprastai nesutampa (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai).

35. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį, pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

36. Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, susidariusio nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. iki 2023 m. balandžio 30 d., priteisimo klausimui faktiškai reikšmingos aplinkybės, kad 2021 m. rugsėjo mėnesį ieškovė pradėjo studijuoti aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, iki ieškovės kreipimosi dėl privalomosios mediacijos (2023 m. balandžio 3 d.) praėjo daugiau nei pusantrų metų. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks terminas, esant anksčiau nurodytoms aplinkybėmis, nagrinėjamu atveju sudaro pagrindą ieškovės veiksmus vertinti kaip akivaizdžiai neapdairius ir nerūpestingus, neatitinkančius protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų (CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Dėl ieškovės galimybės pradėjus studijuoti universitete papildomai užsidirbti laisvu nuo studijų metu pažymėtina, kad labiau tikėtina, jog tam tikromis dienomis ieškovei, kaip žemesnių kursų studentei, paskaitos galėjo trukti ir ne visą dieną, todėl ieškovė galimai turėjo galimybę dirbti. Ieškovė nepateikė įrodymų apie buvusį studijų grafiką iki kreipimosi į teismą dienos. Juolab, kad pati ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pripažįsta, jog pagal savo atliekamo laiko nuo studijų galimybes ji papildomai užsidirbo. Dar daugiau, byloje nėra duomenų, kad atsakovo parama ieškovei 2021 m. rugpjūčio 31 d. - 2023 m. balandžio 3 d. buvo būtina tam, jog ji galėtų tęsti studijas ar kad be šios paramos jos galimybės tęsti studijas pablogėjo. Kreiptis dėl paramos suteikimo yra ieškovės teisė. Taigi, jei ieškovei trūko kitų asmenų paramos, ji kaip protingas ir rūpestingas asmuo galėjo kreiptis, manytina, pirmiausia, į atsakovą, o nesulaukusi norimo rezultato, inicijuoti privalomąją mediaciją. Tačiau ieškovė jokių veiksmų nesiėmė, o tik praėjus daugiau nei trims metams nuo pilnametystės sukakties nutarė, kad jai atsakovas yra skolingas.

37. Pažymėtina, kad Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, jog Tarnybai teikiamame ginčo šalies prašyme turi būti nurodyta kitos ginčo šalies vardas, pavardė, ginčo dalykas, gyvenamosios vietos ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas. Nei įstatyme, nei kituose mediacijos organizavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nedetalizuojama, kokiu konkrečiu būdu Tarnyba privalo išsiųsti pranešimą priešingai šaliai. CPK 30 straipsnio 2 dalis numato, kad ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Pagal CPK 30 straipsnio 4 dalį, ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir dėl tėvystės nustatymo gali būti pareiškiamas taip pat pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Šeimos bylose teismas turi pareigą imtis visų jam prieinamų priemonių siekiant sužinoti atsakovo buvimo vietą (pvz., kreiptis į Lietuvos Respublikos ambasadas, kreiptis į policiją dėl paieškos paskelbimo, pasinaudoti viešai prieinama informacija ar pan.). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą sutiktina su apeliantu, kad priešingai nei sprendė nurodė pirmosios instancijos teismas, ta aplinkybė, jog ieškovė, sulaukusi pilnametystės, ilgą laiką nežinojo atsakovo gyvenamosios vietos adreso, nebuvo kliūtis civilinei bylai dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iškelti.

38. Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog po vidurinio išsilavinimo įgijimo (2021 m. rugpjūčio 31 d.) iki jos kreipimosi dėl privalomos mediacijos (2023 m. balandžio 3 d.) jai buvo reikalinga atsakovo materialinė parama, todėl ji neturi teisės reikalauti už šį laikotarpį paramos įsiskolinimo. Tačiau, įvertinus tai, kad ieškovė dėl privalomos mediacijos kreipėsi 2023 m. balandžio 3 d., ieškinys teismui pateiktas 2023 m. gegužės 1 d., apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovė įrodė, kad jai buvo reikalinga parama iš atsakovo nuo kreipimosi į privalomąją mediaciją, todėl yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo 150 Eur paramos įsiskolinimą ir už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 3 d. iki 2023 m. balandžio 30 d.

39. Apeliantas nurodo, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog visą jai reikalingą išlaikymą teikė motina R. Z., t. y. neva R. Z. visu aktualiu laikotarpiu vykdė atsakovo išlaikymo prievolę, todėl reiškiant reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra ginama ne pačios ieškovės, o neva jos motinos pažeista teisė. Šie apelianto argumentai nagrinėjamu bylos atveju nėra aktualūs, nes byloje sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ieškovei jau tapus pilnametei. Kasacinis teismas šiuo aspektu yra pažymėjęs, kad išlaikymo nepilnamečiui vaikui prievolė yra terminuota, kurios terminas yra nustatytas iki pilnametystės suėjimo, ir šis juridinis faktas yra pagrindas nutraukti išlaikymo teikimą (CK 3.194 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas minėtoje nutartyje taip pat išaiškino, kad kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą vaikui iš asmeninio turto už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, bet išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta. Jei ji siejama su pilnametystės sulaukimu, tai išlaikymo prievolė vaikui baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės. Pasibaigus prievolei nelieka teisinio pagrindo reikalauti vykdyti šią prievolę ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

40. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisiniam rezultatui byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neaptaria.

41. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo (paramos) įsiskolinimo priteisimo, iš dalies netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas ir klausimui išspręsti aktualias CK 3.192¹ ir 3.200 straipsnių nuostatas. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo pakeičiama, priteisiant iš atsakovo 2 400 Eur ieškovei išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., ir 150 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 3 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

42. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

43. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo valstybei priteisiamas iš viso 98 Eur žyminis mokestis (150 Eur x 12 = 1 800 Eur x 3 procentai x 75 proc. = 41 Eur; 2 550 Eur (įsiskolinimas) x 3 proc. x 75 proc. = 57 Eur, CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

44. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą, valstybė patyrė 348,33 Eur išlaidas. Ieškinį tenkinant iš dalies, 43 procentais (dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkinama 36 procentais, dėl išlaikymo priteisimo – 50 procentų), iš atsakovo valstybei priteistinos 149,78 Eur išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

45. Atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 968 Eur už advokato pagalbą ir 95 Eur išlaidos už dokumentų vertimą, iš viso 1 063 Eur. Ieškinį tenkinant 43 procentais, atsakovui atlygintina 57 procentai jo patirtų išlaidų, t. y. jam iš ieškovės priteisiamos 605,91 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

46. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė įrodymus, jog už ieškovės atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą valstybė patyrė 140 Eur išlaidas.

47. Vertintina, kad atsakovo apeliacinis skundas buvo tenkintas 24 procentais (dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkinama 47 procentais, dėl išlaikymo priteisimo – 0 procentų), todėl valstybei atlygintina 76 procentai jos patirtų išlaidų, t. y. valstybei iš atsakovo priteisiamos 106,40 Eur bylinėjimosi išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

48. Atsakovas, teikdamas apeliacinį skundą, patyrė 162 Eur žyminio mokesčio išlaidas ir 726 Eur išlaidas už teisinę pagalbą, iš viso 888 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, iš ieškovės atsakovui priteisiamos 64,12 Eur žyminio mokesčio išlaidos (2 850 Eur (5 400 Eur – 2 550 Eur) x 3 proc. x 75 proc.) ir 174,24 išlaidos už advokato teisinę pagalbą (726 x 24 proc./100), iš viso 238,36 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimo dalį, kuria priteistas išlaikymo įsiskolinimas, ir ją išdėstyti taip:

Priteisti iš E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukrai E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 400 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., ir 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 3 d. iki 2023 m. balandžio 30 d.

Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ją išdėstyti taip:

Priteisti iš E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei bylinėjimosi išlaidas, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752: 98 Eur (devyniasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660); 149,78 Eur (vieno šimto keturiasdešimt devynių eurų ir 78 centų) bylinėjimosi išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (įmokos kodas 5630).

Priteisti E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 605,91 Eur (šešių šimtų penkių eurų ir 91 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 106,40 Eur (vieno šimto šešių eurų ir 40 centų) bylinėjimosi išlaidas už apeliacinėje instancijoje suteiktą antrinę teisinę pagalbą (įmokos kodas 5630).

Priteisti E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 238,36 Eur (dviejų šimtų trisdešimt aštuonių eurų 36 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.