- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-29
- Bylos Nr.
- e2A-1594-562/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10416-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rosita Patackienė, Rūta Burdulienė, Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- D. N.
- Advokatai
- Lilija Semaškas
- Kategorijos
- 3.2.14Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 3.3.1.19.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Jūros Marijos Strumskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. ir atsakovo D. N. (D. N.) (apeliantai) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui D. N. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo ir pagal atsakovo D. N. patikslintą priešieškinį ieškovei A. V. dėl skolos už nepilnamečiam vaikui neteikto išlaikymo bei gautų valstybės išmokų priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. V. (toliau – ir ieškovė, motina) kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-25825-984/2020 (toliau – ir Sprendimas) patvirtintoje Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – ir Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių) (2.1. punkte) nustatytą nepilnamečio vaiko N. N. (toliau – ir sūnus, nepilnametis vaikas, vaikas) gyvenamąją vietą ir nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. nustatyti jo gyvenamąją vietą kartu su motina jos gyvenamojoje vietoje;
1.2. priteisti nuo iš atsakovo D. N. (toliau – ir atsakovas, tėvas) sūnui išlaikymą po 320 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;
1.3. pripažinti netekusiu galios nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.3. punktą, kuriuo ieškovė buvo įsipareigojusi teikti sūnui išlaikymą;
1.4. pakeisti Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytą išlaikymo nepilnamečiam vaikui M. N. (toliau – ir dukra, nepilnametis vaikas, vaikas) dydį ir priteisti iš atsakovo dukrai po 320 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;
1.5. paskirti ieškovę nepilnamečiams vaikams N. N. ir M. N. (toliau – nepilnamečiai vaikai, vaikai) priklausančių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;
1.6. iš dalies pakeisti Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytą šalių bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką tokiu būdu:
1.6.6. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.5 punktą išdėstyti taip: ,,Kiekvieną antradienį abu vaikai nuo 17 val. iki 20 val. leidžia laiką su tėvu D. N., kuris pasiima vaikus iš jų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir pristato atgal jų gyvenamosios vietos adresu“;
1.6.7. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.7. punktą išdėstyti taip: ,,Pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį, nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 19 val., vaikai leidžia laiką ir nakvoja pas tėvą D. N., kuris pasiima vaikus iš jų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir pristato atgal jų gyvenamosios vietos adresu“;
1.6.8. pripažinti netekusiais galios Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.6. ir 2.8. punktus.
Šalies argumentai
2. Ieškovė ieškinyje paaiškino, kad:
2.1. aplinkybės susiklostė taip, jog sūnus jau nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio faktiškai gyvena su ja. Vaikas pats nebenori gyventi pas tėvą. Kai sūnus pradėjo gyventi su ja, atsakovas jokio išlaikymo sūnui neteikė. Bet tam tikrą laiką su ja negyveno ir dukra. Dabar visos problemos išsisprendė – dukra nuo 2023 m. balandžio mėnesio grįžo gyventi pas ją, todėl pageidauja, kad išlaikymas sūnui būtų priteistas nuo 2023 m. balandžio 1 d. Pažymėjo, kad 2020 m. minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA) buvo 607 Eur neatskaičius mokesčių. Šiuo metu (nuo 2023 m. sausio 1 d.) MMA neatskaičius mokesčių yra 840 Eur arba apie 633 Eur ,,į rankas”. Pusė šios sumos sudarytų 316,5 Eur. Nurodė, kad jos pajamos nėra didelės – 627,64 Eur. Papildomai gauna 85,75 Eur valstybės išmoką dukrai ir atsakovo mokamą išlaikymą. Vaiko pinigus skirtus sūnui gauna atsakovas. Tuo tarpu atsakovo pajamos yra didesnės, todėl jis vaikų išlaikymui galėtų ir turėtų skirti didesnę dalį. Tuo labiau, kad vaikų poreikiai išaugo. Sūnui jau beveik 16 metų, dukrai –13 metų. Jie gerokai paaugę ir sparčiai tebeauga, todėl padidėjo išlaidos drabužiams, avalynei, maistui, higienos priemonėms, mokyklos reikmenims. Išaugo pramogų, užklasinių užsiėmimų poreikis. Be to, viską reikia vertinti išaugusių kainų kontekste. Be abejonės, reikalingos ir vaikų daliai tenkančios būsto išlaikymo, interneto, mobiliųjų telefonų išlaidos. Pažymėjo, kad sūnui reikalingos papildomos išlaidos ortodontiniam gydymui – jam reikalingi dantų breketai. Sūnus norėjo lankyti bokso būrelį. Dabar šios minties atsisakė, tačiau nori išsirinkti kokio nors kito būrelio lankymą. Dukrai neabejotinai reikia pagalbos lietuvių kalbos ir matematikos moksluose, todėl būtina samdyti korepetitorius, kurių viena pedagoginė valanda faktiškai kainuoja 20 Eur. Per savaitę reikia bent dviejų tokių valandų vienam dalykui. Bent kartą per metus su vaikais nori nuvažiuoti pailsėti prie jūros. Toks poilsis neabejotinai nėra pigus. Dėl išdėstytų priežasčių pageidauja, kad išlaikymas dukrai būtų padidintas iki 320 Eur (t. y. papildomai 110 Eur). Sūnui iš atsakovo taip pat turi būti priteistas 320 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu prašė sudaryti galimybę ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu.
4. Atsakovas atsiliepime paaiškino, kad:
4.1. 2016–2017 metais (tiksliai nepamena), kai jau santuoka faktiškai buvo nutrūkusi ir sutuoktiniai gyveno atskirai, ieškovė išvyko gyventi ir dirbti į užsienį, palikusi sūnų ir dukrą jo globai. Su vaikais liko gyventi kartu su savo tėvais dviejų kambarių (50 kv. m.) bute (su dviem mažamečiais vaikais gyveno viename iš kambarių, o seneliai kitame). Geresnių sąlygų gyventi galimybės neturėjo. Išvykusi ieškovė neteikė jokios finansinės pagalbos, neperdavinėjo netgi gaunamų valstybės išmokų už vaikus, o ir skambindavo vaikams ji itin retai, nesidomėjo nei vaikų mokslais, nei jų gyvenimu. Trumpų atostogų į Lietuvą grįždavo, tačiau ir grįžusi neskubėdavo susitikti su vaikais. Suprantama, kad tokiu būdu motinos ryšys su vaikais ėmė sparčiai prastėti. Į Lietuvą gyventi ieškovė sugrįžo 2020 m. pradžioje. Tačiau ieškovei sugrįžus nei vienas iš vaikų nepersikraustė gyventi pas motiną, jie nuvykdavo į motinos namus tik pasisvečiuoti, ir po įvykusių skyrybų abu vaikai toliau gyveno kartu su tėvu. 2020 m. rugsėjo mėnesį tarp motinos ir sūnaus įvyko didelis konfliktas, sūnui tuomet kilo suicidinių minčių. Tik jo iniciatyva ir pastangomis, praėjus beveik trims mėnesiams po konflikto, motina su sūnumi susitaikė. Ilgainiui matė, kad taip pat ir santykiai su dukra klostosi itin sudėtingai. Laikui bėgant konfliktai pasidarė tokie dideli, kad motina po 3–4 mėnesius nei matydavosi su dukra, nei ieškodavo kokio nors kontakto su ja. Suprasdamas, kad tokia visiems psichologiškai itin sunki situacija tęstis nebegali, 2022 m. birželio 6 d. pagalbos kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba), buvo skirta atvejo vadyba. Ieškovė į tai reagavo labai neigiamai, buvo pareiškusi, kad iš viso ketina atsisakyti dukters, o priimti bet kokią siūlomą pagalbą, psichologo konsultacijas, mokymus ji atsisakė. Tik 2023 m. balandžio mėnesį dukra apsigyveno pas motiną.
4.2. Akcentavo, kad nuo įvykusių skyrybų iki 2021 m. rugsėjo mėnesio (kuomet sūnus persikraustė gyventi pas motiną), jis vienas išlaikė abu vaikus, motina išlaikymo neteikė, gaunamos valstybės išmokos už sūnų taip pat neatidavė, už neskirtą išlaikymą susidarė skola. Nuo 2021 m. rugsėjo sūnus gyvena su motina ir yra jos išlaikomas, nuo 2023 m. balandžio mėnesio su ieškove apsigyvenus dukrai abu vaikai yra jos išlaikomi, todėl atitinkamai sutinka teikti išlaikymą nuo 2023 m. balandžio mėnesio, tačiau su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo dydžiu nesutinka. Pažymėjo, kad nuo 2015 m. pagal individualios veiklos pažymą vykdo (duomenys neskelbtini) veiklą. Pajamų dydis skiriasi kiekvieną mėnesį dėl sezoniškumo (pvz. sausio mėnesį uždirbti yra sunku, nes po žiemos švenčių žmonės nebeišlaidauja), geopolitinės situacijos, viešai transliuojamos informacijos apie ekonominę situaciją bei artėjančią krizę, keliamas palūkanų normas, pan. Vidutiniškai skaičiuojant per mėnesį šiais metais uždirba tik apie 400 Eur, atskaičius būtinas sąnaudas (30 proc.) ir mokesčius (30 proc.). Registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, piniginių lėšų banko sąskaitose taip pat neturi. Neprieštarauja mokėti 150 Eur/mėn. vieno vaiko išlaikymui, tai sudarytų 300 Eur/mėn. iš jo pusės. Atitinkamai vaikų išlaikymui priskirtina ir valstybės išmoka (170 Eur/mėn.). Suma per mėnesį būtų: 300 Eur + 300 Eur + 170 Eur = 770 Eur. Atkreipė dėmesį, jog tiek ieškovės, tiek jo išsilavinimas yra žemas, pagal faktines aplinkybes pajamos taip pat yra labai nedidelės. Nurodė, kad žino, jog tiek N., tiek M. perka avalynę, drabužius „Vinted“ platformoje, M. ne kartą yra davęs pinigų apsipirkti, kaip dabar pamėgo jaunimas, dėvėtų drabužių parduotuvėje. Taigi, apsipirkti šio pobūdžio parduotuvėse nereikia daug lėšų, tuo labiau dėvėtus drabužius, avalynę yra galimybė dar kartą parduoti ar keistis. Dėl vaikų mitybos papildomai pažymėjo, jog motinai gyvenant užsienyje bei grįžus į Vilnių dar vienerius metus atskirai gyvenant nuo vaikų, susiklostė itin artimas ir šiltas vaikų ir jo santykis, todėl vaikai labai dažnai, beveik kasdien po pamokų (taip pat ir vasaros atostogų metu), lankosi jo tėvų, t. y. senelių, namuose bei visuomet būna pamaitinti (be to, seneliai reguliariai ieškovei veža savo užaugintų daržovių, kt. maisto produktų). Senelis dar ir parveža vaikus į motinos namus, kuri gyvena atokioje vietoje. Taigi, po pamokų vaikai beveik kasdien užsuka pas jo tėvus, kad senelis juos namo parvežtų bei, tuo pačiu, turi galimybę pavalgyti. Ieškovė nurodo, jog sūnui reikalingi dantų breketai, tačiau šias paslaugas nemokamai galima gauti ir valstybės lėšomis. Dėl papildomų korepetitoriaus pamokų M. – visų pirma, turi būti išnaudotos ir nemokamos alternatyvos, t. y. fakultatyvinės pamokos mokykloje, tas pats pasisakytina ir dėl būrelių lankymo – kiekvienoje mokykloje yra siūlomi įvairūs nemokami užsiėmimai vaikams. Šią vasarą skyrė pinigų sūnaus stovyklai, sporto užsiėmimams, tačiau nesant galimybių rinktis brangiai kainuojančių korepetitorių paslaugų ar būrelių, vaikų poreikiai gali būti tenkinami pasinaudojant valstybės finansuojamomis priemonėmis. Dėl sunkios finansinės padėties taip pat nėra galimybės kasmet nuvykti prie jūros, tačiau, be abejo, pagerėjus finansinei padėčiai pats nuveš vaikus prie jūros pailsėti. Kita vertus, kokybišką vaikų poilsį nuo miesto šurmulio visuomet turi galimybę užtikrinti jo tėvų sodyboje.
Šalies argumentai
5. Atsakovas padavė priešieškinį, kurį vėliau patikslino, paskutinį kartą patikslintu priešieškiniu prašydamas:
5.1. priteisti jam iš ieškovės 3 130,12 Eur dukrai neteikto išlaikymo įsiskolinimo atlyginimą (įskaitant už ją gautas valstybės išmokas) už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo mėn. iki 2021 m. rugpjūčio mėn. (imtinai);
5.2. panaikinti Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.5.–2.8. punktus ir nauju 2.5. punktu nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią: „Nepilnamečių vaikų motina įsipareigoja užtikrinti nepilnametės dukters M. ir nepilnamečio sūnaus N. bendravimą su jų tėvu kiekvieną mėnesio sekmadienį nepilnamečių vaikų ir jų tėvo sutartu laiku ir/arba kitu sutartu laiku: laisvalaikiu, švenčių dienomis, nepilnamečių vaikų atostogų metu. Nepilnamečių vaikų tėvas įsipareigoja užtikrinti, kad bendraujama su nepilnamečiais vaikais bus tokiais būdais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitiks nepilnamečių vaikų poreikius, atsižvelgiant į jų amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus“.
Atsiliepimas
6. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad nuo 2005 metų iki 2016 metų su atsakovu gyveno jo tėvams priklausančiame dviejų kambarių bute. Vienu mažu kambariu naudojosi jie, o kitame gyveno jo tėvai. Atsakovą tokios gyvenimo sąlygos tenkino net ir gimus vaikams. Nuo 2016 m. su vaikais išėjo gyventi pas savo motiną. Norėdama pagerinti gyvenimo sąlygas tiek vaikams, tiek sau, tiek mamai, nusprendė vykti dirbti į užsienį. Prieš išvykdama gavo atsakovo tėvo žodinį pritarimą. Su juo gerai sutarė, palaikė ryšį ir buvo sutarę dėl vaikų priežiūros, kurią prisiėmė atsakovo tėvai. Taip pat šiek tiek prisidėjo jos mama. Buvo sutarę, kad jeigu vaikams kažko prireiks, ji perves pinigų. Nuo 2018 m. liepos 9 d. pradėjo dirbti Danijoje. Bendras darbo stažas Danijoje yra apie 20 mėnesių. Su vaikais bendraudavo 2–3 kartus per savaitę, kaip ir su atsakovo tėvu. Visą laiką buvo informuota, kaip sekasi vaikams mokykloje. Teko bendrauti ir su sūnaus mokytojais dėl jo blogų pažymių. Vaikais daugiausia rūpinosi atsakovo tėvas. Pats atsakovas jais nesirūpino ir neišlaikė. Su atsakovu vaikai gyveno tik kelis mėnesius, kai jis su sugyventine ir jos sūnumi pradėjo gyventi kotedže. Iš sūnaus žodžių žino, kad tarp jo ir tėvo 2020 metais buvo daug konfliktų dėl mokymosi ir kitų dalykų. Sūnus su atsakovu nebenorėjo gyventi ir nebegyveno, nes buvo vartojami ne tik keiksmažodžiai, bet naudojamas ir fizinis smurtas. Atsakovas teigia, kad abu vaikai su juo gyveno nuo pat skyrybų, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. iki 2021 m. rugsėjo mėn., kol sūnus nepersikraustė gyventi su ja, bet tai yra netiesa. Tuo metu abu vaikai daugiausia gyveno su ja ir jos mama. Bet dažnai jie likdavo nakvoti pas senelius (atsakovo tėvus) ir kartais pas atsakovą. Tik 2021 m. vasarą, t. y. nuo 2021 m. birželio 26 d. iki 2021 m. rugpjūčio 20 d., trumpam vėl buvo išvykusi į Daniją. Per tuos du mėnesius vaikai tikrai buvo su tėvu ir su seneliais. Dukra nuo 2022 m. spalio mėnesio pabaigos dėl atsakovo manipuliacijų pasimetusi ir nuteikta apie 6 mėn. gyveno pas atsakovo tėvus, bet ne su tėvu. Socialiniai darbuotojai dažnai lankėsi pas senelius, tikrino jos gyvenimo sąlygas. Bandymai pakalbėti su dukra visada baigdavosi tuo, kad gaudavo žinutes iš atsakovo ir jo sugyventinės, jog dukra jos paniškai bijo ir kad jos neieškotų. Dabartinė situacija yra tokia, kad abu vaikai nebendrauja su tėvu. Dukra nenori bendrauti dėl tėvo (atsakovo) melo, dėl bandymo kontroliuoti jos socialinius tinklus. Sūnus, žinodamas, kad tėvas daug meluoja, nuvažiavo su seneliu pas tėvą į namus išsiaiškinti, kodėl tėvas taip elgiasi. Jie pradėjo šaukti vienas ant kito, kilo didelis konfliktas. Jis pasakė, kad daugiau su tėvu nebebendraus. Sūnus iki šiol nesupranta, kokioje stovykloje (kaip nurodė jo tėvas) šią vasarą jis buvo. Akcentavo, kad atsakovas priešieškinyje nurodytu laikotarpiu vaikų neišlaikė, o jo prašoma priteisti suma neatitinka jokios realybės. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškiniu nereikalauja priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio (kai sūnus faktiškai pradėjo gyventi su ja) iki 2023 m. kovo 31 d. imtinai, t. y. už 19 mėn., kai atsakovas prašo skolos už 12 mėn. Taigi, vienas laikotarpis faktiškai padengia kitą laikotarpį. Tuo labiau, kad laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti skolą, vaikai gyveno ne tik pas atsakovą ir ne tik jo buvo išlaikomi.
7. Atsakovas paskutinį kartą patikslintame priešieškinyje nurodė, kad:
Šalies argumentai
7.1. neprieštarauja, jog sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove, kadangi, kaip teisingai ieškinyje nurodo ieškovė, jis su ieškove gyvena nuo 2021 m. rugsėjo mėn., o dukra – nuo 2023 m. balandžio mėn.
7.2. Ieškovė teigia, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. iki 2021 m. rugsėjo mėn. ji buvo Lietuvoje ir abu vaikai daugiausia gyveno su ja ir jos mama (duomenys neskelbtini), tačiau tai yra netiesa. Šiuo adresu ji pradėjo gyventi nuo 2016 m., kai su vaikais grįžo gyventi pas savo motiną taip pat į dviejų kambarių butą, kadangi, kaip pati nurodo, jos netenkino gyvenimo sąlygos (duomenys neskelbtini) (kur faktiškai pradėjo gyventi dar iki santuokos sudarymo). Pažymėjo, kad vaikai ieškovės motinos gyvenamuoju adresu ((duomenys neskelbtini)) niekada nuolatos negyveno, tuose namuose jie praktiškai tik svečiuodavosi. Ginčo šalims nutarus gyventi atskirai, ieškovė su vaikais išsikraustė į minėtą butą gyventi pas savo motiną, tačiau vaikai, vienas, o netrukus ir kitas, grįžo gyventi kartu su atsakovu bei jo tėvais ((duomenys neskelbtini)), kadangi bute (duomenys neskelbtini) sąlygų vaikams gyventi nėra ir nebuvo: buto (2 kambariai ir virtuvė) bendras plotas nesiekia tikriausiai nei 33 kv. m.; pats daugiabutis namas pastatytas 1955 m. – butas šildomas malkomis, krosnis įrengta tarp kambarių, todėl virtuvė nešildoma; dėl gyv. namo lokacijos saulės spinduliai nepasiekia kambarių langų, o pokario statybos pastato sienos itin storos, todėl viduje nuolatos juntamas drėgmės bei pelėsio tvaikas. Be to, butas (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) mikrorajone, vaikų mokykla – (duomenys neskelbtini) mikrorajone, susisiekimas viešuoju transportu tarp minėtų mikrorajonų sudėtingas, o ir vaikai tuo metu buvo dar per daug maži, kad patys galėtų iš tų namų vykti kasdien į mokyklą. Sūnus N. po įvykusių skyrybų, 2020 m. rugsėjo mėn., keletui dienų buvo išvykęs pas motiną, tačiau mokykloje jam lūžo ranka. Dar tą pačią dieną motina, nors tuo metu buvo bedarbė ir sūnų galėjo prižiūrėti pati, vaiką slaugyti savo namuose (duomenys neskelbtini) atsisakė. Vasaros atostogų metu vaikai dažnai būdavo atsakovo tėvų kaime, o ir pati ieškovės motina sakydavo, jog vaikams ten vasaroti geriau nei lankytis jų namuose (duomenys neskelbtini) Taigi, sąlygų gyventi tuose namuose vaikai neturėjo, todėl nei iki ieškovei išvykstant uždarbiauti į užsienį 2018 m., nei tuo metu, kai motina uždarbiavo užsienyje, nei laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. įvykusių skyrybų iki 2021 m. rugsėjo mėnesio nei vienas iš vaikų su ieškove negyveno ir ieškovė jų neišlaikė.
7.3. Pasisakydamas dėl savo finansinės padėties tiek tuo metu, kai išlaikė abu vaikus, tiek dabartinės situacijos, pažymėjo, jog nuo 2015 m., pagal individualios veiklos pažymą, vykdo (duomenys neskelbtini) veiklą. 2020 m. pasaulį bei Lietuvą sukausčius COVID-19 pandemijai, savo veiklą buvo priverstas sustabdyti. Tuo metu nustatytą laikotarpį gavo valstybės skiriamą 260 Eur/mėn. išmoką, turėjo santaupų, pardavė automobilį, o gyvenimo draugei įsigijus nuosavą būstą, kartu su M. ir N. persikraustė gyventi pas ją, taip pat ir tėvams finansiškai prisidedant šį laikotarpį gyveno. Ieškovė prie vaikų išlaikymo neprisidėjo nei būdama užsienyje (nepervesdavo netgi gaunamų valstybės išmokų už abu nepilnamečius vaikus), nei 2020 m. pradžioje grįžusi iš užsienio. COVID-19 pandemijai truputį atslūgus, įprastas gyvenimas iš lėto grįžo į savas vėžes ir atsakovas iš savo veiklos pradėjo gauti pajamų, bet 2022 m. vasario mėnesį pasikeitė geopolitinė situacija pasaulyje, darbo buvo nedaug – užsieniečiai į Lietuvą kurį laiką nevyko, manydami, jog Lietuvoje vyksta karas, o Lietuvos piliečiai mažiau naudojosi (duomenys neskelbtini) paslaugomis. Lietuvos Respublikai nusprendus įsileisti migrantus iš trečiųjų šalių, situacija taip pat beveik nesikeitė. Tikisi, kad situacija pasikeis iš esmės ir ateityje vaikams galės skirti daugiau lėšų. Atsakovo įsitikinimu, priteisiant išlaikymą nepilnamečiams vaikams, įvertinus pirmiausia geresnę ieškovės finansinę padėtį, neteiktą išlaikymą nuo 2016 metų, o ypač 2018–2020 m., turėtų būti nukrypta nuo lygių dalių principo.
7.4. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. įvykusių skyrybų iki 2021 m. rugsėjo mėnesio jis išlaikė abu vaikus, susidarė ieškovės skola: 1) ieškovė nevykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo mokėti 210,00 Eur/mėn. atsakovui už sūnaus išlaikymą (12 mėn. x 210,00 Eur = 2 520 Eur); šia suma (2 520 Eur), esant teisiniam pagrindui skolos vykdymą perduoti antstoliams, priešieškinio reikalavimo suma tikslintina ją mažinant; 2) atsižvelgiant į tai, kad dukra M. su motina negyveno ir ieškovė jos neišlaikė, dukrą išlaikė atsakovas, ieškovė atsakovui turėjo teikti ir 210 Eur/mėn. išlaikymą už dukrą M. bei atiduoti už dukrą gaunamą valstybės išmoką, kurios dydis – 610,12 Eur (2020 m. rugsėjo 1 d. – 2021 m. rugpjūčio 31 d. šią sumą atsakovas gavo už sūnų, analogišką sumą gavo ieškovė už dukrą): 12 mėn. x 210,00 Eur = 2 520 Eur. Bendra šio patikslinto priešieškinio skola yra: 2 520 Eur + 610,12 Eur = 3 130,12 Eur.
7.5. Pasisakydamas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo pažymėjo, kad nesutinka su ieškovės ieškinyje siūloma nustatyti nauja bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Atsižvelgiant į vaikų amžių mano, kad jie iš esmės patys savarankiškai planuoja savo dienotvarkę, bendravimą su bendraamžiais, popamokines veiklas, todėl tiksliai konkrečių dienų ir valandų nustatymas, kaip nurodyta ieškinyje, šioje byloje, nėra tikslingas, faktiškai nepatogus ir sunkiai įgyvendinamas, todėl turėtų būti paliktas individualiems atsakovo ir nepilnamečių vaikų susitarimams. Svarbiausia, kad pati ieškovė netrukdytų vaikų bendravimui su jų tėvu, nebenuteikinėtų vaikų neigiamai ir vykdytų kitas socialinių darbuotojų rekomendacijas.
8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadose dėl ieškinio ir patikslinto priešieškinio nurodė, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui iki pilnametystės, o prašomas nustatyti vaiko išlaikymo dydis po 320 Eur/mėn. galėtų būti pakankamas kasdieniams sūnaus poreikiams tenkinti. Taip pat nurodė, kad nustačius, jog indeksuota tėvo dukrai tiekiamo išlaikymo suma yra nepakankama mergaitės poreikiams tenkinti, turėtų būti sprendžiama dėl išlaikymo padidinimo. Pasisakydama dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo nurodė, kad atsakovo prašoma nustatyti jo bendravimo su vaikas tvarka nėra pakankamai aiški ir turėtų būti konkretizuojama (pvz., kas antro savaitgalio arba kitu principu). Atsižvelgiant į konfliktiškus šalių tarpusavio santykius, manytina, kad atsakovo siūloma nustatyti tvarka tik skatins naujų nesutarimų tarp šalių atsiradimą ateityje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies:
9.1. pakeitė Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.1 punktą ir nustatė, kad sūnaus gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina jos gyvenamojoje vietoje;
9.2. pakeitė Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.3 punktą ir priteisė iš atsakovo sūnui išlaikymą po 280 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. liepos 12 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavedė tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio vaiko įstatyminiam atstovui – motinai;
9.3. priteisė ieškovei iš atsakovo 952 Eur sūnui neteikto išlaikymo įsiskolinimo atlyginimą;
9.4. pakeitė Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.2 punktą ir priteisė iš atsakovo dukrai išlaikymą po 280 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. liepos 12 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavedė tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio vaiko įstatyminiam atstovui – motinai;
9.5. pakeitė Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.5 punktą ir jį išdėstė taip: ,,Kiekvieną antradienį abu vaikai nuo 17 val. iki 20 val. leidžia laiką su tėvu D. N., kuris pasiima vaikus iš jų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir pristato atgal jų gyvenamosios vietos adresu“;
9.6. pakeitė Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.7 punktą ir jį išdėstė taip: ,,Pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį, nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 19 val. vaikai leidžia laiką ir nakvoja pas tėvą D. N., kuris pasiima vaikus iš jų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir pristato atgal jų gyvenamosios vietos adresu“;
9.7. panaikino Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.6 ir 2.8 punktus;
9.8. paliko nepakeistą kitą Sprendimo dalį;
9.9. priteisė atsakovui iš ieškovės 2 280,04 Eur dukrai neteikto išlaikymo įsiskolinimo atlyginimą;
9.10. priteisė ieškovei iš atsakovo 1 276,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą;
9.11. priteisė valstybės naudai iš ieškovės 65 Eur žyminio mokesčio atlyginimą;
9.12. priteisė valstybės naudai iš ieškovės 21 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą.
10. Pasisakydamas dėl nepilnamečio vaiko N. N. gyvenamosios vietos pakeitimo, įvertinęs tai, kad atsakovas su šiuo ieškinio reikalavimu sutiko bei manydamas, kad vaiko interesai bus maksimaliai apsaugoti jo gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, pareikštą reikalavimą tenkino.
11. Pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui N. N. priteisimo pažymėjo, kad ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo po 320 Eur periodinėmis išmokomomis kas mėnesį nepilnamečio sūnaus išlaikymui, bylos nagrinėjimo metu nurodė sutinkanti šią sumą sumažinti iki 280 Eur ir su atsakovu tartis būtent dėl šios sumos. Įvertinęs šalių nepilnamečio sūnaus poreikius pagal jo amžių – 16 metų, atsižvelgdamas į ekonominę situaciją Lietuvoje, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat atsižvelgdamas ir į vaiko būtinybę lankyti mokymo įstaigą, sudaryti jam tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui, pripažino, kad kiekvienas iš tėvų turi skirti nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui po 280 Eur per mėnesį. Akcentavo, kad tokią išvadą sąlygojo šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokesčio dydis ir ieškovės teisė į padidintą – 152,90 Eur – valstybės mokamą vaikui išmoką (708,42 Eur – 152,90 Eur /2). Lygindamas ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį pripažino, kad jie yra analogiškoje turtinėje padėtyje, jų oficialiai deklaruojamos pajamos yra beveik vienodos, todėl spręsti, kad ieškovė turėtų prisidėti prie sūnaus išlaikymo didesne apimtimi nei atsakovas, nėra pagrindo. Akcentavo, jog atsakovo argumentas, kad šiuo metu jis gauna nedideles pajamas, negali paneigti nepilnamečio vaiko interesų gauti reikalingas jo būtiniesiems poreikiams patenkinti lėšas. Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, neturintis sveikatos problemų (priešingų duomenų byloje nėra), dėl kurių negalėtų susirasti geriau apmokamo darbo. Kaip aiškina pats atsakovas, po Covid-19 pandemijos labai sumažėjo jo pajamos vykdant (duomenys neskelbtini) veiklą, tačiau atsakovas nenurodė objektyvių priežasčių, kodėl jis ilgą laiką nesiima aktyvių veiksmų didesnių pajamų užtikrinimui. Dar daugiau, pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovas neatskleidė byloje visų gaunamų pajamų ir realaus pragyvenimo šaltinio.
12. Nurodė, kad ieškovė išlaikymą nepilnamečiam sūnui prašė priteisti nuo 2023 m. balandžio 1 d., kuomet abu vaikai apsigyveno su ja. Pažymėjo, kad aptariamas ieškovės reikalavimas, vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, tikslintinas kaip išlaikymo įsiskolinimo priteisimas, o ne išlaikymas, kurio mokėjimas nukreiptas į ateitį. Šis reikalavimas atitinka vaiko interesus ir neprieštarauja CK 3.200 straipsnio nuostatoms, nes nėra duomenų, kad atsakovas kokia nors forma būtų prisidėjęs prie vaiko N. N. išlaikymo po 2023 m. balandžio 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. liepos 12 d. (ieškinio pateikimo diena) išlaikymo įsiskolinimas sudaro (280 Eur/30 d. x 102 d.) 952 Eur.
13. Taip pat pažymėjo, kad šiuo sprendimu nustatant nepilnamečio vaiko N. N. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisiant iš atsakovo nepilnamečiam vaikui N. N. išlaikymą periodinėmis išmokomis, ieškovės prašymas nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. panaikinti jos prievolę mokėti sūnui išlaikymą, nustatytą Sprendimu, nėra teisiškai korektiškas, kadangi susiklostytų nepateisinama situacija, kuomet nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki šio sprendimo priėmimo nei vienas iš tėvų, jiems gyvenant skyriumi, nebuvo įpareigotas mokėti vaikui išlaikymą.
14. Pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimo padidinti nepilnametei dukrai M. N. mokamą išlaikymą nurodė, kad Sprendimu iš atsakovo nepilnametei dukrai priteistas periodinis išlaikymas po 210 Eur kas mėnesį (2.2 punktas). Ieškovė prašo padidinti priteistą išlaikymą šalių nepilnametei dukrai iki 320 Eur, šį reikalavimą motyvuodama padidėjusiais šalių nepilnamečio vaiko poreikiais (dukrai jau 13 metų) bei padidėjusiomis prekių ir paslaugų kainomis. Akcentavo, kad nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su racionaliais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Išlaikymas nepilnametei M. N. buvo priteistas prieš daugiau nei trejus metus. Per šį laikotarpį žymiai padidėjo prekių ir paslaugų kainos; vyksta intensyvus šalių nepilnametės dukros brandos laikotarpis ir būtent ieškovei tenka kasdieninė pareiga rūpintis, auklėti ir prižiūrėti abu vaikus. Vadovaudamasis tuo, kad ieškovė neteikė teismui išsamių nepilnametės dukros poreikių įrodymų, byloje esantys duomenys apie ieškovės dukrai skiriamas lėšas nėra informatyvūs, taikydamas analogiškus, kaip ir nagrinėjant klausimą dėl nepilnamečiam vaikui N. N. skirtino išlaikymo, argumentus, sprendė esant pagrindui nepilnametei dukrai M. N. atsakovo mokėtiną išlaikymą padidinti iki 280 Eur. Nurodė, kad atsižvelgiant į šioje byloje pareikštus reikalavimus, didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos – 2023 m. liepos 12 d.
15. Pasisakydamas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo nurodė, kad nustačius nepilnamečio vaiko N. N. gyvenamąją vietą su ieškove, yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą šioje dalyje ir atlikti Sprendimu patvirtintos Sutarties koregavimą pagal ieškinyje suformuluotą prašymą dėl bendravimo tvarkos. Vertino, kad atsakovas nepateikė duomenų dėl būtinumo jo ir vaikų bendravimo tvarką keisti pagal priešieškinio reikalavimus. Pritarė Tarnybos, ieškovės atstovės pozicijai dėl atsakovo reikalaujamos bendravimo tvarkos nekonkretumo, kuris užkerta galimybę ją vykdyti priverstine tvarka, jei vienas iš santykių dalyvių nevykdys jos laisva valia. Nesant detaliai apibrėžto atsakovo ir vaikų bendravimo grafiko, konfliktiški tėvų, tėvo ir vaikų santykiai gali sąlygoti visišką atsakovo ir vaikų santykių nutrūkimą. Be to, atsakovas nauja bendravimo tvarka siekia minimalizuoti jo ir vaikų kartu leidžiamą laiką, o tai prieštarauja vaikų interesams ir atsakovo pareigai maksimaliai dalyvauti vaikų auklėjimą. Vadovaujantis išdėstytu, atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo atmetė kaip neįrodytą.
16. Pasisakydamas dėl priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovės atsakovui dukrai M. N. neteiktą išlaikymą, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, sprendė, kad nepilnametė dukra, kalbant apie ginčo laikotarpį, su atsakovu nuolat gyveno nuo 2020 m. gruodžio vidurio iki 2021 m. rugsėjo mėn. Tokia išvada sąlygota nedetaliais atsakovo paaiškinimais, taip pat tiesioginių įrodymų, patvirtinančių dukros nuolatinį gyvenimą su tėvu nuo 2020 m. rugsėjo mėn., nepateikimu. Byloje esančios atsakovo pateiktos nuotraukos įrodo bendrą atsakovo ir dukros laisvalaikio praleidimą, tačiau nepagrindžia atsakovo įrodinėjamo fakto. Pažymėjo, kad atsakovo iniciatyva apklausto liudytojo J. N. parodymai vertintini kritiškai dėl esamų konfliktinių santykių su ieškove ir giminystės ryšio su atsakovu (atsakovo tėvas). Sprendimu dukros gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, todėl nesant tai paneigiančių įrodymų, ir atsakovo kreipimosi dėl dukros gyvenamosios vietos pakeitimo, jei ji nuolat gyveno su atsakovu, laikė, kad dukra nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. iki 2020 m. gruodžio 12 d. gyveno su ieškove. Priešingai, nei kalbant apie laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 12 d. Ieškovė teisme pripažino, kad dukra nuo 2020 m. gruodžio mėn. vidurio persikėlė gyventi pas tėvą. Dar daugiau, kaip nurodė pati ieškovė, 2021 m. kovo 10 d. – 2021 m. gegužės 27 d. ji vežė ir per atsakovo tėvą perdavė dukrai maisto davinius, išduodamus mokykloje; tuo metu dukra su ja negyveno. Ieškovės pateikta darbo sutartis patvirtina, kad ji 2021 m. birželio 26 d. – 2021 m. rugpjūčio 20 d. dirbo užsienio valstybėje. Apibendrinęs aptartą, pripažino, kad šių argumentų pakanka išvadai, jog šalių dukra, nors Sprendimu jos gyvenamoji vieta ir buvo nustatyta su ieškove, nuo 2020 m. gruodžio vidurio, kaip pripažino pati ieškovė, iki 2021 m. rugsėjo mėnesio (atsakovas prašo priteisti jam išlaikymo įsiskolinimą būtent iki šio termino) nuolat gyveno su atsakovu. Todėl konstatavo, kad yra pagrindas spręsti dėl skolos iš ieškovės už šį laikotarpį priteisimo. Nurodė, jog ieškovė nepateikė duomenų, kad 2020 m. gruodžio 12 d. – 2021 m. rugsėjo mėn. laikotarpiu ji, gaudama valstybės išmokas vaikui, jas pervedinėjo atsakovui, ar skyrė dukros išlaikymui konkrečias sumas. Nesutinko su ieškove, kad jos pateikti mokėjimo nurodymai, parduotuvių čekiai patvirtina tam tikro išlaikymo nepilnametei dukrai teikimą. Iš šių dokumentų negalima nustatyti juose nurodomų ir įsigytų prekių paskirties, o pervedamos sumos už dukrą trečiajam asmeniui taip pat nepatvirtina nuolat šiam vaikui ieškovės teikiamo išlaikymo (pvz. 2021 m. gegužės 9 d. 20 Eur Olgai Geglienei). Taigi, sprendė, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl 3 130,12 Eur išlaikymo įsiskolinimo yra pagrįstas iš dalies.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Ieškovė padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo:
Žemesnės instancijos teismas
17.1. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimu nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį į 320 Eur kiekvienam nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. liepos 12 d.) iki vaikų pilnametystės;
17.2. panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimo dalį dėl 952 Eur dydžio sūnui neteikto išlaikymo įsiskolinimo atlyginimo priteisimo ir priteisti iš atsakovo sūnui 5 335 Eur neteikto išlaikymo įsiskolinimo atlyginimą už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos;
17.3. panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimo dalį dėl 2 280,04 Eur dydžio dukrai neteikto išlaikymo įsiskolinimo atlyginimo priteisimo;
17.4. priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
18. Ieškovė apeliaciniame skunde:
Žemesnės instancijos teismas
18.1. pasisakydama dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio nurodė, kad pirmosios instancijos teismas faktiškai sumažino anksčiau vaikams priteisto išlaikymo dydį, nes remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 684 patvirtintu Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašu, ankstesniu sprendimu priteista 210 Eur suma po indeksavimų dabar sudaro 285 Eur, t. y. daugiau nei priteista ginčijamu sprendimu. Tai prieštarauja vaiko interesams, teismų praktikai, nurodančiai, kad išlaikymo nepilnamečiui vaikui mažinimas turi būti motyvuotas. Pirmosios instancijos teismas nesiūlė ieškovei pateikti įrodymus apie vaikų poreikius ir apskritai nenustatinėjo pakitusių vaikų poreikių, o apsiribojo tik ta aplinkybe, jog ieškovė pati siūlė 280 Eur dydžio sumą taikos sutarčiai. Toks požiūris laikytinas formaliu, neatitinkančiu teismų praktikos, nurodančios, jog vaikų poreikius yra būtina nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju. Vien tik vaikų amžius (N. N. eina 17-ieji, M. N. – 15-ieji metai) liudija apie tai, kad jų poreikių tenkinimui reikia daugiau lėšų. Be to, ieškinyje nuo pat pradžios ieškovė buvo nurodžiusi, kad N. reikalinga ortodonto pagalba bei dukrai – lietuvių kalbos ir matematikos korepetitoriai.
18.2. Pasisakydama dėl dukrai neteikto išlaikymo įsiskolinimo atlyginimo priteisimo nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas buvo finansiškai pajėgus išlaikyti dukrą. Juo labiau, kad atsakovas iš pradžių teigė, kad ginčo laikotarpiu išlaikė net du vaikus. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo laikotarpiu (2020 m. rugsėjo 1 d. – 2021 m. rugpjūčio 31 d.) atsakovas buvo finansiškai nepajėgus išlaikyti ne tik du vaikus, kaip jis teigė priešieškinyje, bet ir save patį, nes gaudavo tik valstybinio socialinio draudimo išmoką. Per 10 mėnesių bendra išmokų suma sudarė 2 239,81 Eur, vidutiniškai po 223,98 Eur. Įrodymų apie santaupas ir jų leidimą vaikų poreikiams atsakovas nepateikė. Duodamas paaiškinimus dėl dukros gyvenimo pas jį laikotarpių, atsakovas nuolatos painiojosi datose, negalėdamas tiksliai nurodyti, kuriais laikotarpiais vaikai gyveno su juo nenutrūkstamai. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime taip pat atkreipė dėmesį į atsakovo paaiškinimų nekonkretumą. Atsakovo paaiškinimai prieštaravo liudytojo J. N. (atsakovo tėvo) paaiškinimams, teigiant, kad vaikai faktiškai gyveno pas senelius, kurie pilnai aprūpindavo juos ir tenkino visus jų poreikius. Taigi, byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių atsakovo teisę į neteikto išlaikymo atlyginimą. Priešingai, yra duomenų apie tai, kad ginčo laikotarpiu jis dukros neišlaikė, o išlaikė kiti asmenys.
18.3. Pasisakydama dėl sūnui neteikto išlaikymo atlyginimo priteisimo nurodė, kad ieškinyje suformulavo reikalavimą nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. panaikinti jos prievolę mokėti sūnui išlaikymą. Tokį reikalavimą pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pavadino teisiškai nekorektišku, paaiškindamas, jog „susiklostytų nepateisinama situacija, kuomet nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki šio sprendimo priėmimo nei vienas iš tėvų, jiems gyvenant skyriumi, nebuvo įpareigotas mokėti vaikui išlaikymą“. Pažymėjo, kad su tokia išvada nesutinka, nes atleidus ieškovę nuo pareigos mokėti išlaikymą pagal įsiteisėjusį sprendimą, turėtų išlikti atsakovo, su kuriuo buvo nustatyta sūnaus gyvenamoji vieta, pareiga jį išlaikyti. Šią pareigą nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki ieškinio padavimo dienos už atsakovą vykdė ieškovė, ir ši aplinkybė nekėlė teismui abejonių. Nepriteisus neteikto išlaikymo atlyginimo, atsakovas ir toliau liko neįpareigotas kompensuoti išlaidas ieškovei. O be to, kas labai svarbu, susidariusioje situacijoje atsakovas net ir dabar turi teisę išieškoti iš ieškovės išlaikymą sūnui už ginčo laikotarpį, nes formaliai pagal įsiteisėjusį Sprendimą išlaikymo sūnui išieškotojas lieka atsakovas. Tokia padėtis neteisinga ieškovės atžvilgiu. Kita vertus, jeigu pirmosios instancijos teismas palaikė pareikštą reikalavimą nekorektišku, tai jis bet kuriuo atveju neturėtų sustoti ties šio fakto konstatavimu. Turėdamas didesnius įgalinimus šeimos bylose, jis privalėjo imtis priemonių išspręsti šį klausimą kitaip. Juo labiau, kad buvo konkrečių duomenų apie tai, kad atsakovas, reikalaudamas iš ieškovės dukrai neteikto išlaikymo įsiskolinimo atlyginimo, pats nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio neprisideda prie sūnaus išlaikymo. Atsakovas neginčijo išlaikymo sūnui nemokėjimo fakto, šią aplinkybę jis patvirtino ir žodžiu teismo posėdyje. Nors ieškinyje reikalavimas dėl sūnui neteikto išlaikymo atlyginimo priteisimo nebuvo suformuluotas kaip atskiras, teismas neturėjo ignoruoti atsakovo nusišalinimo nuo sūnaus išlaikymo nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. fakto ir galėjo (netgi privalėjo) pasinaudoti CPK 376 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise viršyti pareikštus reikalavimus, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, tačiau to nepadarė. Todėl ginčijamo sprendimo negalima pavadinti visapusišku, nes bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėjusios su atsakovo neteiktu išlaikymu susijusios aplinkybės liko neištirtos. Papildomai paaiškino, kad manydama, jog pirmosios instancijos teismas galėjo pamiršti išspręsti sūnui neteikto išlaikymo įsiskolinimo atlyginimo priteisimo klausimą, kreipėsi dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi atmetė tokį prašymą. Pažymėjo, kad tokiu būdu atsirado prieštaravimas ir dviprasmiškumas – išlaikymas sūnui priteistas nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2023 m. liepos 12 d. Kartu ginčijamu sprendimu priteistas išlaikymo įsiskolinimo atlyginimas nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. liepos 12 d., skaičiuojant po 280 Eur. Taigi, iš vienos pusės, Sprendimu priteisto išlaikymo dydį pirmosios instancijos teismas pakeitė nuo 2023 m. liepos 12 d., o iš kitos pusės, skaičiuodamas išlaikymo įsiskolinimą po 280 Eur, faktiškai išlaikymo dydį pakeitė jau nuo 2023 m. balandžio 1 d., kas nors ir neprieštarauja vaiko interesams, visgi teisiškai yra neteisinga. Pabrėžė, kad pateikė pirmosios instancijos teismui detalius neteikto išlaikymo sumos paskaičiavimai (5 335 Eur), į kuriuos įeina ir neteiktas išlaikymas nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki ieškinio padavimo dienos. Atsakovas šių paskaičiavimų net neginčijo. Todėl nagrinėjamu atveju buvo visos prielaidos priteisti šią sumą iš atsakovo.
19. Atsakovas taip pat padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo:
Žemesnės instancijos teismas
19.1. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimą dalyje dėl iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteisto 280 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymo dydžio į 200 Eur išlaikymo dydžio sumą;
19.2. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimą dalyje dėl iš atsakovo dukros išlaikymui priteisto 280 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymo dydžio į 200 Eur išlaikymo dydžio sumą;
19.3. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimu nustatytą jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, nustatant, kad: „Nepilnamečių vaikų motina įsipareigoja užtikrinti nepilnametės dukters M. ir nepilnamečio sūnaus N. bendravimą su jų tėvu kiekvieną mėnesio sekmadienį nepilnamečių vaikų ir jų tėvo sutartu laiku ir/arba kitu sutartu laiku: laisvalaikiu, švenčių dienomis, nepilnamečių vaikų atostogų metu. Nepilnamečių vaikų tėvas įsipareigoja užtikrinti, kad bendraujama su nepilnamečiais vaikais bus tokiais būdais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitiks nepilnamečių vaikų poreikius, atsižvelgiant į jų amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus“;
19.4. pakeisti Vilniaus miesto apylinkes teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimą dalyje dėl patikslinto priešieškinio reikalavimo priteisti jam iš ieškovės dukrai neteikto išlaikymo įsiskolinimo atlyginimą ir patikslinto priešieškinio reikalavimą šioje dalyje tenkinti visa apimtimi, t. y. priteisti jam iš ieškovės 3 130,12 Eur dukrai neteikto išlaikymo įsiskolinimo atlyginimą (įskaitant už ją gautas valstybės išmokas) už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo mėn. iki 2021 m. rugpjūčio mėn. (imtinai);
19.5. panaikinti Vilniaus miesto apylinkes teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimą dalyje dėl 1 276,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovės naudai.
20. Atsakovas apeliaciniame skunde:
20.1. pasisakydamas dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio nurodė, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateikė duomenis, jog neturi jokio turto, santaupų, o pajamos iš individualios veiklos, teikiant (duomenys neskelbtini) paslaugas, yra nedidelės bei nestabilaus pobūdžio. Už 2023 m. deklaravo 11 784,82 Eur pajamų, tačiau nuo šių pajamų buvo apskaičiuotos mokėtinos mokesčių sumos valstybei. Tokiu būdu, reikalavimas iš (duomenys neskelbtini) vairuotojo priteisti kas mėnesį nepilnamečių vaikų išlaikymui 640 Eur yra neprotingas. Tuo labiau, ir pati ieškovė (atsiliepime į priešieškinį), ir ieškovės motina (2024 m. balandžio 5 d. teismo posėdžio metu) patvirtino, kad prie atsakovo pragyvenimo finansiškai prisideda jo tėvai. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad išlaikymo nuo indeksuojamos 210 Eur sumos dydis buvo sumažintas be motyvų. Pirmosios instancijos teismas išlaikymo dydžio sumą skaičiavo remdamasis 709 Eur/mėn. (2024 m. MMA) dydžiu. Atsakovo finansinė padėtis, menkas išsilavinimas, kitos byloje nurodytos aplinkybės lemia tai, jog reikalaujamų sumų atsakovas nepilnamečių vaikų išlaikymui skirti galimybės neturi. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad sūnui reikalinga ortodonto pagalba bei dukrai – lietuvių kalbos ir matematikos korepetitoriai. Pažymėjo, kad dar atsiliepime į pareikštą ieškinį buvo akcentavęs, jog sūnui reikalingų dantų breketų sudėjimo paslaugas nemokamai galima gauti valstybės lėšomis poliklinikoje, o dėl papildomų korepetitoriaus pamokų M. – visų pirma išnaudotinos nemokamos alternatyvos, t. y. fakultatyvinės pamokos mokykloje (pats atsakovas ne kartą bendravo su dukters mokytojais, kurie nurodė laukiantys silpniau besimokančių mokinių fakultatyvinėse pamokose, bet, deja, ne visi šia galimybe naudojasi), tas pats pasisakytina ir dėl būrelių lankymo.
Žemesnės instancijos teismas
20.2. Pasisakydamas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu jo bendravimas su nepilnamečiais vaikais nutrūko 2023 m. rugsėjo mėnesį ieškovės atžvilgiu pareiškus priešieškinį, t. y. reaguodama į pareikštą priešieškinį ieškovė uždraudė vaikams bendrauti su tėvu. Taigi, susiklosčiusi situacija yra kritiškai sudėtinga ir, atsakovo nuomone, prievartos mechanizmai ją tik dar labiau pagilins. Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad jo siūloma nauja bendravimo tvarka siekiama minimizuoti jo ir vaikų kartu leidžiamą laiką. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino, kad į bylą buvo teikti įrodymai, patvirtinantys pozityvius santykius su vaikais (priešieškiniui pagrįsti buvo pateiktos nuotraukos apie kartu su nepilnamečiais vaikais leidžiamą laisvalaikį, išvykas), Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro 2024 m. vasario 1 d. raštas, kuriame nurodoma, jog atsakovas išklausė Pozityvios tėvystės kursą, lankėsi psichologo konsultacijoje, dalyvavo rekomenduojamame seminare, vykdė visas specialistų rekomendacijas, bei tai, kad jo atžvilgiu Vilniaus rajono socialinių paslaugų centras vykdo atvejo vadybą, socialiniai darbuotojai teikia konsultacijas. Tokiu būdu, nėra jokio pagrindo išvadai, jog jis siekia minimizuoti bendravimą su nepilnamečiais vaikais. Grįsdamas poreikį nustatyti naują jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką taip pat atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka yra faktiškai neįmanoma dar ir dėl tiek nepilnamečiams vaikams, tiek pačiai ieškovei žinomų aplinkybių, t. y. fakto, kad jis daug metų savaitgaliais naktimis dirba, grįžęs po naktinės pamainos miega, laisvadienis prasideda pabudus sekmadienio popietę, o vienintelė laisva diena – pirmadienis. Keisti darbo grafiką ir atsisakyti naktinių pamainų galimybių nėra. Pirmosios instancijos teismui buvo įvardijęs, jog dirba daugiau nei 60 valandų per savaitę, tačiau į akcentuotą aplinkybę, kad ieškovės nurodyta bendravimo tvarka yra neįgyvendinama, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė.
20.3. Pasisakydamas dėl dukrai neteikto išlaikymo atlyginimo nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nevertinti teismo posėdžio metu teiktų ieškovės pusės liudytojos parodymų, iš kurių neabejotinai aišku, jog nepilnametė dukra su motina 2020 metais negyveno. Antra, taip pat nesutinka su ginčijamame sprendime išdėstyta išvada, jog liudytojo J. N. parodymai vertintini kritiškai dėl esamų konfliktinių santykių su ieškove ir giminystės ryšio su atsakovu (atsakovo tėvas). Pažymėjo, kad liudytojas teismo posėdžio metu teikė parodymus ir buvo supažindintas su atsakomybe už melagingos informacijos teikimą, o ieškovės pusės liudytoja patvirtino faktines aplinkybes, kurias nurodė ir atsakovo tėvas. Trečia, procesiniuose dokumentuose paaiškino, kad nepilnamečiai vaikai su motina negyveno dar nuo 2016 m. (su motina sūnus nauju adresu apsigyveno tik 2021 m. rugsėjo mėn., o dukra 2023 m. balandžio mėn.; šios aplinkybės nurodytos ir ieškinyje), todėl, kad laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2021 m. motinos gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) sąlygų gyventi nepilnamečiai vaikai neturėjo, prastų sąlygų nepaneigė nei pati ieškovė, nei liudytoja. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino. Ketvirta, 2023 m. gruodžio 11 d. raštu taip pat paaiškino, kad ieškovei grįžus iš užsienio vaikai su ja nuolatos pykosi. Pridedami išrašai patvirtina ne tik apie tuo metu buvusią situaciją, bet ir tai, kad 2020 m. vaikai su ieškove negyveno.
20.4. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodė, kad pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas už Lilijos Semaško ieškovei teiktas teisines paslaugas iš atsakovo priteisė nepagrįstai, kadangi iki 2024 m. vasario 29 d. ieškovei buvo garantuota ir teikiama antrinė teisinė pagalba. Ieškovė savo iniciatyva nusprendė sudaryti dar vieną (papildomą) teisinių paslaugų sutartį su Lilija Semaško bei už papildomai teikiamas teisines paslaugas susimokėti. Taigi, galiojant antrinei teisinei pagalbai ir valstybės paskirtam advokatui, papildomos bylinėjimosi išlaidos antram ieškovės atstovui nėra ekonomiškai pateisinamos ir būtinos, todėl neteisinga priteisti jas atlyginti jo lėšomis.
Atsiliepimas
21. Ieškovė atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
22. Ieškovė atsiliepime:
22.1. pasisakydama dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo nurodė, kad atsakovo nurodyta bendravimo tvarka yra ydinga. Aptakios formuluotės sudaro prielaidas tėvų nesutarimams bei piktnaudžiavimams ir, iškilus būtinumui, tokia tvarka negalės būti vykdoma priverstinai. Be to, formuluodamas reikalavimą, įpareigojantį atsakovą užtikrinti vaikams jų interesus, amžių, poreikius ir kt. atitinkantį bendravimą, atsakovas pamiršta, kad kitokio bendravimo su vaikais (t. y. neatitinkančio jų interesų) būti negali. Todėl toks reikalavimas yra ne kas kita kaip tuščiažodžiavimas. Pastebėjo, kad prašymas skirti bendravimo dieną sekmadieniais niekaip nesiderina su apeliacinio skundo teiginiais apie jo darbo laiką. Akivaizdu, kad atsakovas iš anksto žino, jog sekmadieniais negalės skirti vaikams savo dėmesio ir laiko. Pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka yra konkretesnė ir naudingesnė pačiam atsakovui, kadangi nustato bendravimą ne tik sekmadieniais.
22.2. Pasisakydama dėl dukrai neteikto išlaikymo atlyginimo nurodė, kad nekartodama savo apeliacinio skundo argumentų, nori dar kartą pabrėžti, kad atsakovas savo reikalavimu siekia gauti sumą, kurios ginčo laikotarpiu net neturėjo, t.y. atsakovas siekia nepagrįstai praturtėti. Dukra su juo niekada nuolatos negyveno. Pasinaudojusi tėvų nesutarimais ir kontrolės trūkumu tam tikru laikotarpiu, M. pasirinkdavo likti ten, kur jai niekas neprieštaravo, kur ji gaudavo didesnę momentinę naudą. Jeigu ten prasidėdavo kokie nors ribojimai arba iš jos pradėdavo reikalauti pareigų (pvz., ištaisyti blogus pažymius ir pan.), ji pereidavo į kitą komforto zoną, kur tokių reikalavimų nebuvo. Ji gerai sutardavo su seneliais, todėl nemažai laiko praleisdavo pas juos, bet ne pas atsakovą. Ir kol ji būdavo pas senelius, jie (o ne atsakovas) rūpinosi ja. Jokių reikalavimų dėl to seneliai teisme nekėlė.
23. Atsakovas atsiliepimu prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti.
24. Atsakovas atsiliepime:
24.1. pasisakydamas dėl dukrai neteikto išlaikymo atlyginimo nurodė, kad ieškovės argumentus vertina tik kaip gynybinio pobūdžio poziciją, nepagrįstai siekiant išvengti susidariusio įsiskolinimo atlyginimo už nepilnametės dukters išlaikymą. Pažymėjo, kad šioje byloje nurodė, jog karantino metu faktiškai gyveno ne tik iš gaunamos išmokos – tuo metu turėjo santaupų, pardavė automobilį, o gyvenimo draugei įsigijus nuosavą būstą, kartu su vaikais persikraustė gyventi pas ją. Akcentavo, kad iki 2020 m. gyveno dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini) ir vedė bendrą ūkį kartu su savo tėvais, todėl suprantama, kad iki karantino pavyko sukaupti santaupų, kurios pravertė pandemijos metu. Be to, šiame kontekste paminėjo, jog byloje buvo teikiami įrodymai, kad aptariamu 2020–2021 m. laikotarpiu ir išlaikė abu nepilnamečius vaikus, ir pagal galimybes rūpinosi jų laisvalaikiu, ugdymu. Taigi, įvertinus visas aplinkybes, ieškovės teiginiai, kad atsakovas nebuvo finansiškai pajėgus išlaikyti netgi patį save, laikytini nepagrįstais. Ieškovės apeliacinio skundo teiginiai, jog aptariamu laikotarpiu vaikus išlaikė kiti asmenys yra klaidinantys.
24.2. Pasisakydamas dėl sūnui neteikto išlaikymo atlyginimo nurodė, kad CPK nuostatose įtvirtina, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas apibrėžia ieškinio ribos, kurios nustatomos pagal ieškinio dalyką ir faktinį ieškinio pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai). Taigi ieškinio ribas apibrėžia teisme pareikštų materialinių teisinių reikalavimų visuma (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis šie reikalavimai yra grindžiami, bei jas patvirtinantys įrodymai (faktinis ieškinio pagrindas). Remiantis CPK 377 straipsniu, iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas turi teisę keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, o atsakovas – pareikšti priešieškinį. Nagrinėjamo ginčo atveju, ieškovė kreipdamasi į Vilniaus miesto apylinkės teismą apibrėžė iškelto civilinio ginčo nagrinėjimo ribas. Atitinkamai, pareikšto ieškinio dalykas lėmė ir atsakovo pareikšto priešieškinio dalyką. Ieškovės pusė pareikšto ieškinio reikalavimų faktiškai nepapildė ir nepatikslino. Hipotetiškai, jeigu ieškovė būtų patikslinusi ieškinio reikalavimą ir prašytų iš atsakovo už sūnui neteiktą išlaikymą įsiskolinimą priteisti nuo 2021 m. rugsėjo 1 d., atsakovas taip pat analogiškai būtų patikslinęs priešieškinio reikalavimus ir už neteiktą išlaikymą už nepilnametę dukterį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. balandžio 1 d. Atsakovo nuomone, ieškovės pusė tokiu būdu tiesmukiškai manipuliuoja teisminiu procesu ir nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis. Atkreipė dėmesį į tai, jog jeigu ieškovės naudai būtų priteistas atsakovo įsiskolinimas už nepilnamečiam sūnui neteiktą išlaikymą nuo 2021 m. rugsėjo 1 d., ieškovė turėtų teisinį pagrindą inicijuoti priverstinį įsiskolinimo išieškojimą ir už dukterį, kadangi dukters gyvenamoji vieta buvo nustatyta ieškovės gyvenamosios vietos adresu. Taigi, atsakovas atsidurtų tokioje padėtyje, jog būtų skolingas už abiejų nepilnamečių vaikų išlaikymą, nors faktiškai abiejų nepilnamečių vaikų aptariamu laikotarpiu ji neišlaikė (kaip nurodyta 2023 m. liepos 11 d. ieškinyje, abu nepilnamečiai vaikai yra jos išlaikomi nuo 2023 m. balandžio 1 d. ir būtent nuo šios datos šioje byloje reikalaujamas įsiskolinimo priteisimas). Ieškovė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas buvo nusišalinęs nuo sūnaus išlaikymo pareigos nuo 2021 m. rugsėjo mėn., tačiau analogiškai ir ieškovė buvo nusišalinusi nuo nepilnametės dukters išlaikymo pareigos. Nusišalinusi ji buvo dar netgi nuo 2016 m., kai visas valstybės išmokas už abu nepilnamečius vaikus pasiliko sau, o išlaikymui savo lėšų, galima sakyti, neskyrė iš viso.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
26. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
27. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
28. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo spręsta dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, skolos už nepilnamečiam vaikui neteikto išlaikymo bei gautų valstybės išmokų priteisimo, dalies teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio
29. Bylos duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-25825-984/2020 šalių santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Šalys tuo pačiu sprendimu patvirtintoje Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, be kita ko, susitarė, kad: nepilnametės dukros M. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina A. N., o nepilnamečio sūnaus N. N., gim. (duomenys neskelbtini) – su tėvu D. N. (Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1. punktas); tėvas D. N. iki dukters pilnametystės jos išlaikymui kas mėnesį, iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, pradedant mokėti nuo 2020 m. rugsėjo 1 d., mokės po 210 Eur (Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2. punktas); motina A. N. iki sūnaus pilnametystės jo išlaikymui kas mėnesį, iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, pradedant mokėti nuo 2020 m. rugsėjo 1 d., mokės po 210 Eur (Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.3. punktas) (e. bylos 1 t., b. l. 6–8).
30. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu pakeitė Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.1 punktą ir nustatė, kad sūnaus gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina jos gyvenamojoje vietoje bei pakeitė Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.2., 2.3. punktus ir priteisė iš atsakovo dukters bei sūnaus išlaikymui kiekvienam po 280 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. liepos 12 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
31. Tiek ieškovė, tiek atsakovas, nesutinka su nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžiu. Ieškovė ieškiniu prašė išlaikymo sumą nustatyti po 320 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, o atsakovas patikslintu priešieškiniu – po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui.
32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priteisiant išlaikymą vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti, orientaciniu kriterijumi pripažįstamas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), atskaičius mokesčius, dydžio išlaikymas, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas). Tačiau teismas kiekvieną atvejį vertina individualiai ir išlaikymo dydis, atsižvelgiant į reikšmingų aplinkybių (patvirtinančių vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį) visumą, gali būti priteisiamas tiek didesnis, tiek mažesnis nei pusė minimalaus darbo užmokesčio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
33. Kasacinis teismas yra taip pat išaiškinęs, kad vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).
34. Nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA dydis yra 924 Eur (atskaičius mokesčius – 708,42 Eur). Ieškovė turi teisę į padidintą – 152,90 Eur – valstybės mokamą vaikui išmoką.
35. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
36. Taigi teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pavyzdžiui, vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kitą), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pavyzdžiui, dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kitą) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų; kita) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).
37. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad šiuo metu abu vaikai yra paaugliai (M. gimusi (duomenys neskelbtini), N. gimęs (duomenys neskelbtini)), spręstina, jog jų poreikiai padidėjo – siekiant, jog vaikai užaugtų visavertėmis asmenybėmis, tėvai pagal galimybes privalo užtikrinti ne tik būtinuosius jų poreikius, bet ir turiningą laisvalaikį, poilsį, atostogas ir kt.
38. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
39. Bylos duomenimis, ieškovė nuo 2022 m. liepos 19 d. dirba (duomenys neskelbtini), jos gaunamas uždarbis sudarė 627–650 Eur per mėnesį; nuo 2024 m. sausio 5 d. iki 2025 m. balandžio 27 d. ieškovė yra vaiko priežiūros arba motinystės atostogose. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimu, nuo 2024 m. sausio 5 d. iki gimusiam vaikui sukaks 18 mėnesių (18 mėnesių sukanka 2025 m. balandžio 27 d.) ieškovei bus mokama 659,25 Eur už neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės laikotarpį, ir 507,12 Eur už likusį laikotarpį iki vaikui sueis 18 mėnesių. Nekilnojamojo turto ieškovė neturi, tačiau turi vieną transporto priemonę. Ieškovė kartu su vaikais ir sutuoktiniu gyvena kotedže, kuris, pasak ieškovės, priklauso sutuoktiniui (e. bylos 1 t., b. l. 10, 85–91; e. bylos 3 t., b. l. 101; e. bylos 4 t., b. l. 32–39, 57).
40. Atsakovas nuo 2015 m. balandžio 1 d. vykdo individualią (duomenys neskelbtini) veiklą. Teismo posėdžio, vykusio 2024 m. balandžio 5 d., metu paaiškino, kad iš šios veiklos gauna apie 400–500 Eur/mėn. pajamų. Nekilnojamojo turto ir transporto priemonių atsakovas neturi. Atsakovas kartu su sugyventine gyvena kotedže, kuris, pasak atsakovo, priklauso sugyventinei (e. bylos 1 t., b. l. 44, 53–56).
41. Pasisakant dėl atsakovo turtinės padėties, pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog atsakovas neatskleidė byloje visų gaunamų pajamų ir realaus pragyvenimo šaltinio. Kaip nurodyta ginčijamame sprendime, pats atsakovas į bylą pateikė nuotraukas, fiksuojančias atsakovo ir sūnaus aktyvų poilsį, išvykas prie jūros, ežero, į užsienį (pvz., Tatrai). Uždirbant atsakovo nurodytas lėšas (400–500 Eur) per mėnesį, toks poilsis yra objektyviai neįmanomas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Taigi, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertinamas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Nagrinėjamu atveju duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių neturi galimybės susirasti kitą, geriau apmokamą, ar papildomą darbą, ar kitu būdu gauti didesnes ar papildomas pajamas, byloje nėra. Todėl, kolegijos vertinimu, atsakovo gaunamų pajamų dydis yra sąlygotas jo paties pasirinkimo, o ne objektyvių, ne nuo atsakovo valios priklausančių aplinkybių.
42. Ieškovė nurodo, kad vaikų poreikiai išaugo, nes sūnui jau beveik 16 metų, dukrai –13 metų. Jie gerokai paaugę ir sparčiai tebeauga, todėl padidėjo išlaidos drabužiams, avalynei, maistui, higienos priemonėms, mokyklos reikmenims. Reikalingos ir vaikų daliai tenkančios būsto išlaikymo, interneto, mobiliųjų telefonų išlaidos. Išaugo pramogų, užklasinių užsiėmimų poreikis. Be to, viską reikia vertinti išaugusių kainų kontekste. Pažymėjo, kad sūnui reikalingos papildomos išlaidos ortodontiniam gydymui – jam reikalingi dantų breketai. Dukrai reikia pagalbos lietuvių kalbos ir matematikos moksluose, todėl būtina samdyti korepetitorius, kurių viena pedagoginė valanda faktiškai kainuoja 20 Eur. Per savaitę reikia bent dviejų tokių valandų vienam dalykui. Bent kartą per metus su vaikais nori nuvažiuoti pailsėti prie jūros. Todėl prašė teismo, kad išlaikymas dukrai bei sūnui būtų padidintas iki 320 Eur (t. y. papildomai 110 Eur).
43. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašomas priteisti išlaikymo dydis, atsižvelgiant į vaikų mokyklinį amžių bei jų poreikius, pagrįstas. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimu) (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. apžvalgą „Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-53-1“. Teismų praktika. 2020, 53, p. 623-691).
44. Minėta, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA dydis yra 924 Eur (atskaičius mokesčius – 708,42 Eur), taigi ieškovės prašoma priteisti suma yra mažesnė nei pusė minimalaus darbo užmokesčio. Minėta, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Taigi, nors ieškovė turi teisę į valstybės mokamą vaikui išmoką, nėra pagrindo priteistino išlaikymo mažinti išmokos suma, nes byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių neturi galimybės gauti didesnes ar papildomas pajamas. Taigi, nėra poreikio lengvinti atsakovui tenkančią vaikų išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaikų poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti, ypač atsižvelgiant į tai, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis iš esmės yra būtinas minimaliems vaikų poreikiams patenkinti, savo dydžiu gali būti pakankamas tik esminėms reikmėms. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023).
45. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės apeliacinį skundą ir pakeisti ginčijamą sprendimą, išlaikymo sumą nustatant po 320 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui.
Dėl sūnui neteikto išlaikymo atlyginimo
46. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti sūnui iš atsakovo išlaikymą, mokamą nuo 2023 m. balandžio 1 d., t. y. nuo dienos, kai abu vaikai apsigyveno kartu su ja.
Žemesnės instancijos teismas
47. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą patikslintino kaip reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo atlyginimo priteisimo ir sprendė, kad jis atitinka vaiko interesus ir neprieštarauja CK 3.200 straipsnio nuostatoms, nes nėra duomenų, kad atsakovas kokia nors forma būtų prisidėjęs prie sūnaus išlaikymo po 2023 m. balandžio 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Nurodė, kad už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. liepos 12 d. (ieškinio pateikimo diena) išlaikymo įsiskolinimas sudaro 952 Eur (280 Eur/30 d. x 102 d.).
48. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti ginčijamo sprendimo dalį dėl 952 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimo atlyginimo ir priteisti sūnui iš atsakovo 5 335 Eur neteikto išlaikymo įsiskolinimo atlyginimą už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos.
49. Pažymėtina, kad ieškovė tokio reikalavimo pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose pareiškusi nebuvo. Ieškovės atstovė baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad teismas šio pobūdžio bylose turi būti aktyvus bei ieškinyje suformuluotą reikalavimą dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ieškove nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. vertinti kaip siekį nustatyti faktą, kad jis ne tik gyveno su motina nuo nurodytos datos, bet ir buvo jos pilnai išlaikomas, dėl ko yra susidaręs neteikto išlaikymo įsiskolinimas, kuris turi būti priteistas iš atsakovo.
50. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019, 86 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
51. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas vaikui, jeigu jis negavo iš vieno iš tėvų jam reikalingo išlaikymo. Tačiau kai vienas iš tėvų nevykdo vaiko (vaikų) išlaikymo prievolės, tačiau ją visa apimtimi vykdo kitas iš tėvų, išlaikymo prievolės asmeninis pobūdis ir neperleidžiamumo savybė negali būti kliūtis konstatuoti, kad faktiškai išlaikymą už abu tėvus teikė tik vienas iš tėvų, ir pripažinti šiam teisę į turėtų išlaidų atlyginimą. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą vaikui iš asmeninio turto už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, bet išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2010).
52. Bylose, kuriose nagrinėjamas išlaikymo įsiskolinimo klausimas, galimos skirtingos situacijos, kurių tinkamas kvalifikavimas lemia teismo pareigos būti aktyviam egzistavimą (neegzistavimą). Tais atvejais, kai tinkamas išlaikymas vaikui už abu tėvus yra teikiamas vieno iš tėvų sąskaita ir nepilnamečio vaiko teisė gauti išlaikymą nebuvo pažeista, tokį išlaikymą teikusio tėvo (motinos) reikalavimas dėl jo turėtų išlaidų atlyginimo nebereiškia vaiko interesų gynimo ir neteikia pagrindo teismui būti aktyviam (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-249-378/2023).
53. Nagrinėjamu atveju ieškovė, teigdama, jog atsakovas neturi išvengti pareigos kompensuoti ieškovės patirtas išlaidas dėl sūnaus išlaikymo (nuo 2021 m. rugsėjo 1 d.) ir siekdama gauti iš atsakovo sūnaus išlaikymo įsiskolinimą (nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d.), siekia apginti savo galbūt pažeistas teises. Taigi, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės viršyti pareikštų reikalavimų, todėl ginčijamas sprendimas šioje dalyje laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjat bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieškovės apeliaciniame skunde nurodytą reikalavimą priteisti iš atsakovo sūnui 5 335 Eur neteikto išlaikymo įsiskolinimo atlyginimą už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos.
54. Tačiau, kaip atkreipė dėmesį ieškovė, pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas ieškovei iš atsakovo priteistino sūnui neteikto išlaikymo įsiskolinimo atlyginimo dydį už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. liepos 12 d., nepagrįstai taikė savo paties nustatyta nuo ieškinio pateikimo dienos teiktiną išlaikymo dydį (280 Eur). Šalys Sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo susitarusios dėl jų vaikams teiktino išlaikymo dydžio – 210 Eur – kuris, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taikytinas apskaičiuojant ieškovei iš atsakovo sūnui neteikto išlaikymo įsiskolinimo atlyginimo dydį, jį indeksavus – 283 Eur. Taigi, už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. liepos 12 d. išlaikymo įsiskolinimas sudaro 962 Eur (283 Eur/30 d. x 102 d.).
55. Ieškovė teismo prašė nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. panaikinti jos prievolę mokėti sūnui išlaikymą, nustatytą Sprendimu, nes sūnus nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. gyvena su ieškove. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šis reikalavimas nėra teisiškai korektiškas, kadangi susiklostytų nepateisinama situacija, kuomet nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki šio sprendimo priėmimo nei vienas iš tėvų, jiems gyvenant skyriumi, nebuvo įpareigotas mokėti vaikui išlaikymą.
56. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad tais atvejais, kai tėvai buvo susitarę dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo teikimo ir jų susitarimas buvo patvirtintas teismo sprendimu, pasikeitus aplinkybėms ir vaikui laikinai gyvenant su kitu iš tėvų bei šiam tiesiogiai teikiant išlaikymą, tai nesudaro pagrindo teisme reikalauti atitinkamai (pagal faktiškai teiktą išlaikymą) retrospektyviai pakeisti tėvų susitarimo dėl vaiko išlaikymo sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019).
57. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės minėto reikalavimo. Tačiau byloje nustačius, kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. liepos 12 d. (ieškinio pateikimo diena) sūnus faktiškai gyveno su ieškove, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas papildyti ginčijamą sprendimą, pripažįstant, jog ieškovė įvykdė pareigą minėtu laikotarpiu teikti išlaikymą sūnui.
Dėl dukrai neteikto išlaikymo atlyginimo
58. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė priteisti jam iš ieškovės 3 130,12 Eur dukrai neteikto išlaikymo įsiskolinimo atlyginimą (už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo mėn. iki 2021 m. rugpjūčio mėn. (imtinai)).
59. Pirmosios instancijos teismas pareikštą reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė atsakovui iš ieškovės 2 280,04 Eur dukrai neteikto išlaikymo įsiskolinimo atlyginimą (už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 12 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d.).
60. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su ginčijamame sprendime padarytomis išvadomis dėl laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. iki 2020 m. gruodžio 12 d. buvusios dukros gyvenamosios vietos. Teigia, kad šiuo laikotarpiu dukra gyveno su juo, o tai patvirtina liudytojų (ieškovės motinos ir atsakovo tėvo) parodymai, į bylą pateiktos nuotraukos ir jo sugyventinės susirašinėjimo su ieškovės sutuoktiniu ištraukos (e. bylos 3 t., b. l. 16–52).
61. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo išdėstyti argumentai nepagrįsti. Liudytoja S. G. (ieškovės motina) teismo posėdžio, vykusio 2024 m. balandžio 5 d., metu nurodė, kad šalių dukra dažniau gyveno pas senelius, tačiau konkretaus jos gyvenimo laikotarpių vienoje ar kitoje vietoje nenurodė. Liudytojas J. N. (atsakovo tėvas) teismo posėdžio, vykusio 2024 m. sausio 16 d., metu nurodė, kad šalių vaikai nuo 2016 metų gyveno kartu su jais.
62. Pažymėtina, kad vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023, 118 punktą).
63. Vertinant liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, taip pat reikia atsižvelgti ir į jų subjektyvų pobūdį. Liudytojo parodymams neišvengiamai daro įtaką laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali būti užmirštos. Be to, liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiūris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015; 2017 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-415/2017, 36 punktą).
64. Nagrinėjamu atveju liudytojas J. N. yra atsakovo tėvas, t. y. artimas giminaitis. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jo santykiai su ieškove yra konfliktiški, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šio liudytojo parodymai yra mažiau patikimi bei vertino juos kritiškai. Be to, paties atsakovo paaiškinimai, kalbant apie vaikų gyvenimo laikotarpius pas vieną ar kitą tėvą, buvo nekonkretūs, tuo tarpu ieškovė pakankamai nuosekliai pasisakė apie ginčui reikšmingus įvykius ir jų datas.
65. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje esančios atsakovo pateiktos nuotraukos įrodo bendrą atsakovo ir dukros laisvalaikio praleidimą, tačiau nepagrindžia atsakovo įrodinėjamo fakto. Šios aplinkybės nepagrindžia ir atsakovo sugyventinės susirašinėjimo su ieškovės sutuoktiniu ištraukos.
66. Ieškovė apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su šia ginčijamo sprendimo dalimi, nurodydama, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog atsakovas buvo finansiškai pajėgus išlaikyti dukrą; byloje yra duomenų, jog dukra galėjo būti išlaikomą kitų asmenų – senelių. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė byloje pateiktus įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį ir finansines galimybes, tuo sudarydamas sąlygas atsakovui nepagrįstai praturtėti ieškovės sąskaita.
67. Pažymėtina, kad pareiga išlaikyti savo vaikus tenka tėvams (CK 3.192 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad atsakovas šią prievolę vykdė pasinaudodamas savo tėvų pagalba, nereiškia, jog jis neturi teisės į ieškovės dukrai neteikto išlaikymo įsiskolinimo atlyginimą.
Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo
68. Šalys Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, be kita ko, susitarė, kad: kiekvieną antradienį abu vaikai nuo 17 val. iki 20 val. leidžia laiką su tėvu D. N., kuris pasiima dukrą iš gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ir pristato dukrą atgal jos gyvenamosios vietos adresu (Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.5. punktas); kiekvieną ketvirtadienį abu vaikai nuo 17 val. iki 20 val. leidžia laiką su motina, A. N., kuri pasiima sūnų iš gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ir pristato sūnų atgal jo gyvenamosios vietos adresu (Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.6. punktas); pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį, nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 19 val. vaikai leidžia laiką ir nakvoja pas tėvą D. N., kuris pasiima dukrą iš gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ir pristato dukrą atgal jos gyvenamosios vietos adresu (Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.7. punktas); antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį, nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 19 val. vaikai leidžia laiką ir nakvoja pas motiną A. N., kuri pasiima sūnų iš gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ir pristato sūnų atgal jo gyvenamosios vietos adresu (Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.8. punktas).
69. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu: pakeitė Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.5 punktą ir jį išdėstė taip: ,,Kiekvieną antradienį abu vaikai nuo 17 val. iki 20 val. leidžia laiką su tėvu D. N., kuris pasiima vaikus iš jų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir pristato atgal jų gyvenamosios vietos adresu“; pakeitė Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.7 punktą ir jį išdėstė taip: ,,Pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį, nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 19 val. vaikai leidžia laiką ir nakvoja pas tėvą D. N., kuris pasiima vaikus iš jų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir pristato atgal jų gyvenamosios vietos adresu“; panaikino Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.6 ir 2.8 punktus.
70. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti ginčijamu sprendimu nustatytą jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, nustatant, kad: „Nepilnamečių vaikų motina įsipareigoja užtikrinti nepilnametės dukters M. ir nepilnamečio sūnaus N. bendravimą su jų tėvu kiekvieną mėnesio sekmadienį nepilnamečių vaikų ir jų tėvo sutartu laiku ir/arba kitu sutartu laiku: laisvalaikiu, švenčių dienomis, nepilnamečių vaikų atostogų metu. Nepilnamečių vaikų tėvas įsipareigoja užtikrinti, kad bendraujama su nepilnamečiais vaikais bus tokiais būdais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitiks nepilnamečių vaikų poreikius, atsižvelgiant į jų amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus“. Atsakovas nurodo, kad jo bendravimas su nepilnamečiais vaikais nutrūko 2023 m. rugsėjo mėnesį ieškovės atžvilgiu pareiškus priešieškinį, t. y. reaguodama į pareikštą priešieškinį ieškovė uždraudė vaikams bendrauti su tėvu. Taigi, susiklosčiusi situacija yra kritiškai sudėtinga ir, atsakovo nuomone, prievartos mechanizmai ją tik dar labiau pagilins.
71. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Šios įstatymo nuostatos taikytinos atsižvelgiant į šeimos santykių teisinio reguliavimo principus – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, vaikų auklėjimo šeimoje, tėvystės ir motinystės tarpusavio papildomumo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
72. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021, 26 punktas). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
73. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).
74. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
75. Vaiko interesų svarba pabrėžiama ir Vaiko teisių konvencijoje (konvencijos 3, 9, 18 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktą tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu. Tai reiškia, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą.
76. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 34 punktas).
77. Bylos duomenimis, šiuo metu atsakovas ir vaikai nebendrauja – patys vaikai Tarnybos specialistams teigė, kad jie su tėvu beveik jokio ryšio nepalaiko nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio pradžios. Vaikai nurodė, kad su tėvu bendrauti neįmanoma. Su tėvu paskutinį kartą jie sėdėjo prie bendro stalo pas senelius, per Naujuosius metus (e. bylos 4 t., b. l. 151–153).
78. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tėvo bendravimas su vaikais keturias valandas antradieniais bei kas antrą savaitgalį nėra pernelyg intensyvus bei padės atkurti šio teisminio proceso metu dėl šalių ginčų prarastą ryšį su vaikais.
79. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nesant detaliai apibrėžto atsakovo ir vaikų bendravimo grafiko, konfliktiški tėvų, tėvo ir vaikų santykiai gali sąlygoti visišką atsakovo ir vaikų santykių nutrūkimą. Apelianto argumentai apie galimybes derinti darbą bei vaikų priežiūrą taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, jog nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka negali būti įgyvendinama. Atsakovo teiginius pagrindžiantys įrodymai nepateikti. Taigi, nėra tenkinamas apeliacinis skundas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.
Dėl procesinės bylos baigties
80. Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
81. Ginčijamas sprendimas keičiamas dalyje dėl iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio, išlaikymo dydį nustatant po 320 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, bei dalyje dėl sūnui neteikto išlaikymo įsiskolinimo atlyginimo, priteisiant ieškovei iš atsakovo 962 Eur sūnui neteikto išlaikymo įsiskolinimo atlyginimą. Taip pat ginčijamas sprendimas papildomas, pripažįstant, kad ieškovė įvykdė pareigą laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. liepos 12 d. (ieškinio pateikimo diena) teikti išlaikymą sūnui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo
82. Pakeitus ginčijamą sprendimą, perskirstomos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
83. Ieškinys patenkintas 100 proc. (reikalavimas dėl išlaikymo sūnui priteisimo patenkintas 100 proc., reikalavimas dėl dukrai teikiamo išlaikymo padidinimo – 100 proc., reikalavimas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo – 100 proc.).
84. Priešieškinis patenkintas 36 proc. (reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo 72 proc., reikalavimas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo – 0 proc.).
85. Ieškovei, iki 2024 m. vasario 29 d., buvo suteikta 100 proc. antrinė teisinė pagalba (e. bylos 1 t., b. l. 12–13).
86. Atsakovui, iki 2024 m. liepos 31 d., buvo suteikta 100 proc. antrinė teisinė pagalba (e. bylos 1 t., b. l. 24–25).
87. Ieškovė byloje naudojosi valstybės suteikta teisine pagalba, ir kaip nurodyta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2024 m. vasario 8 d. pažymoje, valstybė patyrė 971,20 Eur išlaidų, teikiant tokio pobūdžio pagalbą ieškovei (e. bylos 4 t., b. l. 72). Kaip sprendė nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovui esant atleistam nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą, šios išlaidos valstybės naudai neatlygintinos.
88. Ieškovė 2024 m. sausio 18 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokate Lilija Semaško (e. bylos 4 t., b. l. 50) ir į bylą pateikė 2024 m. vasario 20 d. ir 2024 m. balandžio 4 d. sąskaitas už teisinę pagalbą, iš kurių matyti, kad ji patyrė 1 520 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
89. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad, galiojant antrinei teisinei pagalbai ir valstybės paskirtam advokatui, papildomos bylinėjimosi išlaidos antram ieškovės atstovui nėra ekonomiškai pateisinamos ir būtinos, todėl neteisinga priteisti jas atlyginti jo lėšomis.
90. Bylos duomenimis, advokatė Lilija Semaško ieškovei suteikė šias teisines paslaugas: parengė atsiliepimą į atsakovo 2024 m. kovo 1 d. pirmosios instancijos teismui pateiktą patikslintą priešieškinį; atstovavo ieškovę 2024 m. vasario 22 d. (joks kitas atstovas šiame posėdyje ieškovės neatstovavo) ir 2024 m. balandžio 5 d. teismo posėdžiuose. Kaip jau buvo minėta, antrinė teisinė pagalba ieškovei buvo suteikta iki 2024 m. vasario 29 d., todėl nurodyti atsakovo argumentai laikytini nepagrįstais.
91. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
92. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (98 straipsnio 1 dalis) Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
93. Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).
94. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
95. Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už atsiliepimo į priešieškinį parengimą dydis apskaičiuojamas taikant 2,5 koeficientą (Rekomendacijų 8.2. papunktis). Taigi, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už atsiliepimo į patikslintą priešieškinį parengimą dydis šiuo atveju sudaro 5 045,05 Eur (2 018,20 Eur (2023 m. III ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 2,5 koef.)). Šalių prašomos priteisti sumos šio dydžio neviršija. Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą dydis apskaičiuojamas taikant 0,1 koeficientą (Rekomendacijų 8.19. papunktis). Teismo posėdis 2024 m. vasario 22 d. truko 17 minučių ir 53 sekundes, teismo posėdis 2024 m. balandžio 5 d. – 2 valandas ir 33 minutes. Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis; minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas). Taigi, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už atstovavimą 2024 m. balandžio 5 d. teismo posėdyje dydis sudaro 633,09 Eur (2 110,30 Eur (2023 m. IV ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,1 koef. x 3).
96. Laikytina, kad ieškovės prašoma priteisti suma nurodytų dydžių neviršija, todėl, jos ieškinį patenkinus 100 proc., ieškovei iš atsakovo priteistinos 1 520 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.
97. Atsakovas nemokėjo žyminio mokesčio už priešieškinį. Kaip sprendė pirmosios instancijos teismas, tenkinus priešieškinį 36 proc., ir ieškovei teismo sprendimo priėmimo metu nesant atleistai nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo, ieškovė valstybei turi sumokėti 36 proc. už priešieškinį mokėtino žyminio mokesčio, kuris sudarytų 65 Eur ((3 130,12 Eur x 3 proc. x 75 proc. + 109 Eur (neturtinis reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo) x 36 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 8 dalis, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
98. Kadangi ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. kovo 20 d. sprendimu 100 proc. antrinė teisinė pagalba buvo teikiama iki 2024 m. vasario 29 d., iš jos valstybės naudai priteisiamos tik tos išlaidos, kurios susiformavo po šios datos už atsakovui suteiktą teisinę pagalbą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2024 m. vasario 19 d. pažymoje nurodyta, kad valstybės naudai už atsakovo atstovo suteiktas paslaugas priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 575 Eur (e. bylos 4 t., b. l. 84). Pagal 2024 m. kovo 15 d. pažymą, atsakovui suteiktos teisinės pagalbos paslaugų vertė yra 654,17 Eur (e. bylos 4 t., b. l. 147). Pagal nagrinėjamos bylos procesinį rezultatą, ieškovės naudai yra tenkinta 84 proc. reikalavimų (ieškinys tenkintas 100 proc., priešieškinis atmestas 64 proc.; 100 + 64 /2). Todėl iš ieškovės už atsakovui suteiktą teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina 16 proc. išlaidų, t. y. 13 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
99. Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, o atsakovo apeliacinį skundą atmetus, toliau sprendžiama tik dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
100. Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 171 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos žyminiam mokesčiui apmokėti. Duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai apmokėti ieškovė nepateikė.
101. Atsakovas pateikė duomenis, kad jam, iki 2025 m. balandžio 30 d., buvo suteikta 100 proc. antrinė teisinė pagalba, todėl jam tenkanti žyminio mokesčio dalis iš jo valstybei nėra priteisiama (e. bylos 5 t., b. l. 76–77).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
apeliantės A. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimą ir jį išdėstyti taip:
„Ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-25825-984/2020 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.1 punktą ir nustatyti, kad nepilnamečio vaiko N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su vaiko motina A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-25825-984/2020 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.3 punktą ir priteisti iš atsakovo D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui N. N. po 320 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. liepos 12 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio vaiko įstatyminiam atstovui – motinai A. V..
Priteisti iš atsakovo D. N. ieškovei A. V. 962 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt du eurus) išlaikymo įsiskolinimo atlyginimo.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-25825-984/2020 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.2 punktą ir priteisti iš atsakovo D. N. nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. liepos 12 d.) nepilnametei dukrai M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 320 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. liepos 12 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio vaiko įstatyminiam atstovui – motinai A. V..
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-25825-984/2020 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.5 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,Kiekvieną antradienį abu vaikai nuo 17 val. iki 20 val. leidžia laiką su tėvu D. N., kuris pasiima vaikus iš jų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir pristato atgal jų gyvenamosios vietos adresu“.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-25825-984/2020 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.7 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,Pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį, nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 19 val. vaikai leidžia laiką ir nakvoja pas tėvą D. N., kuris pasiima vaikus iš jų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir pristato atgal jų gyvenamosios vietos adresu.“
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-25825-984/2020 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.6 ir 2.8 punktus.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-25825-984/2020 dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės A. V. atsakovui D. N. 2 280,04 Eur (du tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt eurų 4 centus) dukrai M. N. neteikto išlaikymo įsiskolinimo atlyginimo.
Pripažinti, kad ieškovė A. V. laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. liepos 12 d. įvykdė pareigą teikti išlaikymą sūnui N. N..
Priteisti iš atsakovo D. N. ieškovei A. V. 1 520 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš ieškovės A. V. valstybės naudai 65 Eur (šešiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio atlyginimo. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Priteisti iš ieškovės A. V. valstybės naudai 13 Eur (trylika eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos“.
Likusioje dalyje apeliantės A. V. apeliacinį skundą atmesti.
Apelianto D. N. (D. N.) apeliacinį skundą atmesti.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.