- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-03
- Bylos Nr.
- e2A-426-730/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04603-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- J. Č.
- Atsakovas
- P. N.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės J. Č. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. Č. ieškinį atsakovui P. N., išvadą teikiančiai institucijai - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo nepilnametei šalių dukrai A. Č. išlaikymą po 407 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, indeksuojant šią sumą vyriausybės nustatyta tvarka, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukros pilnametystės, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę, priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 30 d. iki kreipimosi į teismą dienos ir šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad šalys santuokos nebuvo sudarę ir (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters. Vaikas gyvena su ieškove, jam sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos. Atsakovas su vaiku bendrauja labai retai, tad vaiko priežiūros ir auklėjimo pareigos tenka išimtinai ieškovei, atsakovas šių pareigų nevykdo. Teigia, kad dėl šių priežasčių vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Nurodo kad vaiko poreikių patenkinimui ieškovė skiria apie 900 Eur per mėnesį. Mano, kad įvertinus vaiko poreikius, teismų praktiką, atsižvelgiant į tai, kad vaiko tėvas neskiria savo laiko pabūti su vaiku, juo pasirūpinti, jį prižiūrėti, o finansiškai prisideda nepakankamai, į tai, kad abudu tėvai turi teikti išlaikymą savo vaikams, iš atsakovo teismo tvarka priteistina išlaikymo suma, sudaranti pusę vaiko poreikių sumos - 407 Eur. Nurodo, kad tik nuo 2023 m. sausio 1 d. pradėjo rinkti vaiko poreikių patenkinimui patiriamų išlaidų įrodymus, todėl skaičiuojant atsakovo įsiskolinimą, laikotarpiu nuo 2020 m. birželio iki 2022 m. gruodžio 31 d. ieškovė tuometinius vaiko poreikius skaičiuoja pagal minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA). Nurodo, kad atsakovo išlaikymo nepilnamečiui vaikui skola yra 587,20 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad vaiko gyvenamoji vieta su ieškove buvo nustatyta tėvų bendru sutarimu ir nuo to laiko tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Teigia, kad atsakovas nuo vaiko gimimo nevengia jo išlaikyti. Atsakovo teikiamo einamojo išlaikymo vaikui vertė kas mėnesi sudarydavo vidutiniškai po 225,14 Eur. Nurodo, kad šalys buvo sutarusios, kad atsakovas vaiko išlaikymui kas mėnesį skirs po 200 Eur dydžio sumą, dėl ko ieškovė niekada nereiškė atsakovui jokių pretenzijų. Nurodo, kad nuo 2023 m. kovo mėn. vaiko išlaikymui kas mėnesį skiria po 280 Eur. Mano, kad teikiamas išlaikymas po 280 Eur patenkina vaiko poreikius ir atitinka tėvų turtinę padėtį.
3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiktų vaiko poreikius. Skyriaus vertinimu, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo atitinka vaiko interesams, o prašoma priteisti suma galėtų būti pakankama vaiko poreikiams tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nustatė, šalių dukros nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje, priteisė iš atsakovo dukrai išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 350 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos – 2023 m. liepos 31 d. iki jos pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę, priteisė iš atsakovo 55 Eur žyminio mokesčio ir 1 100 Eur teisinės pagalbos išlaidų ieškovei, priteisė iš ieškovės 436 Eur teisinės pagalbos išlaidų atsakovui, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
5. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas nurodė, kad šioje byloje nustatyta, jog šalių nepilnametis vaikas nuo pat gimimo gyvena su ieškove, jam sudarytos geros buitinės gyvenimo sąlygos, mama juo tinkamai rūpinasi ir prižiūri. Pažymėjo, kad atsakovas su šiuo ieškovės pareikštu reikalavimu sutinka, nurodė, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos niekada nebuvo. Atsižvelgiant į tai, teismas nusprendė šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove.
6. Dėl išlaikymo priteisimo nurodė, kad ieškovė prašo vaikui priteisti po 407 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Teismas įvertinęs šalių turtinę padėtį konstatavo, kad ieškovės pajamos sudaro apie 2 400 Eur, atsakovo pajamos po mokesčių už buto nuomą, paslaugas yra mažesnės nei 1000 Eur. Pažymėjo, kad nors ieškovė valdo didesnės vertės turtą, tačiau didžiąją dalį ieškovės turto vertės sudaro paveldėtas butas. Teismas įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą darė išvadą, kad vaikui kas mėnesį turi būti skiriama 800 Eur suma ir atsižvelgęs į šalių turtinę padėtį priteisė iš atsakovo 350 Eur išlaikymą nepilnamečiui vaikui.
7. Dėl išlaikymo įsiskolinimo teismas nurodė, kad ieškovė prašo priteisti 587,20 Eur skolą už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 30 d. iki 2022 m. kovo 31 d.. Teismas atsižvelgęs į tai, kad atsakovas nuolat teikė išlaikymą, mokėjo po 200 Eur (nuo 2023 m. kovo mėn. – 280 Eur), į tai, kad ieškovė patenkino poreikius, nusprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, jog buvo pažeidžiami vaiko interesai, nes jam išlaikymą teikė abu tėvai.
8. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodė, kad atsakovas dukros išlaikymui ieškinio pateikimo metu teikė 280 Eur, todėl laikytina, kad reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 55 proc. (407 Eur – 280 Eur = 127 Eur). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo atmestas. Laikė, kad reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas 50 proc., nes ginčo dėl to nebuvo. Todėl už šį reikalavimą bylinėjimosi išlaidos (sumokėtas žyminis mokestis) dalintinos lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, nusprendė iš atsakovo ieškovei priteisti 55 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 1 100 Eur teisinės pagalbos išlaidų, taip pat iš atsakovo priteisti 19 Eur žyminio mokesčio valstybei nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista ir atitinkamai iš ieškovės atsakovui priteisti 436 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, netinkamai atsižvelgė į tai, jog vaikui būtina 800 Eur suma kas mėnesį, neįvertino, jog vaikas turi specialių poreikių, lankosi pas (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog atsakovas išlaikymo poreikių neginčijo, o teismas taip pat neįvertino, jog tiek apeliantės, tiek atsakovo pajamos yra didesnės nei vidutinė alga, o ir be to, teismas tinkamai neįvertino atsakovo turtinės padėties, nors pats atsakovas nurodė dirbantis keturias dienas per savaitę, papildomo darbo neieško, o kitų išlaikytinių neturi.
9.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė išlaikymo įsiskolinimo, neatsižvelgė į tai, jog atsakovas gera valia išlaikymo nemokėjo, o jo mokamos nereguliarios sumos buvo mažesnės nei minimalus išlaikymo orientacinis kriterijus pagal teismų praktiką. Nurodo, kad atsakovas nepateikė duomenų, jog kitaip prisidėjo prie vaiko išlaikymo, apeliantė iš asmeninių lėšų tenkino visus vaiko poreikius, dėl ko turi būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas.
9.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nesutinka su teismo išvada, jog nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos išlaikymo, šioje dalyje ieškinys buvo patenkintas 50 procentų, kadangi nors tarp šalių ginčo ir nebuvo, šis reikalavimas buvo patenkintas visiškai. Taip pat nesutinka, kad reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 55 procentais, kadangi teismas tenkindamas dalį ieškinio reikalavimo, tai yra priteisdamas 350 Eur išlaikymą, kai pareikštu ieškiniu buvo prašoma priteisti 407 Eur išlaikymą, patenkino 86 procentus nurodyto reikalavimo.
Atsiliepimas
10. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliantės apeliacinį skundą, juo prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsakovui iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
10.1. Nurodo, kad priešingai nei teigia apeliantė, teismas tinkamai įvertino nepilnamečio vaiko poreikius, atsižvelgė į jo amžių, darydamas išvadą, jog vaikui išlaikyti kas mėnesį yra būtina 800 Eur suma. Pažymi, jog nustatyta suma viršija minimalios mėnesinės algos kriterijų. Teigia, kad nesutinka su apeliantės nurodytomis vaiko poreikių sumomis, tame tarpe dėl lankomų būrelių kiekio. Nurodo, kad apeliantė vertindama šalių turtinę padėtį nuslepia valdomą nekilnojamąjį turtą, neatsižvelgia į tai, jog atsakovo išsilavinimas yra (duomenys neskelbtini) klasės, jam yra (duomenys neskelbtini) metai, kas akivaizdžiai apsunkina įsidarbinimo galimybes, o papildomo darbo dirbti negali dėl (duomenys neskelbtini) galiojančių teisės aktų.
10.2. Nurodo, kad apeliantė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neneigė, kad atsakovas nuo vaiko gimimo teikė išlaikymą, apeliantė naudojosi atsakovo kreditine kortele, kas mėnesį apeliantei buvo perduodama 200 Eur suma, o ir taip atsakovas sumokėdavo patiriamas papildomas išlaidas (atostogas (duomenys neskelbtini), dviračio įsigijimą), kas įrodo, jog atsakovas tėvo pareigą išlaikyti vaiką vykdė, o apeliantė pretenzijų nereiškė. Pažymi, jog vėliau mokamo išlaikymo sumą padidino iki 280 Eur.
10.3. Nurodo, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teigia, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nebuvo, o ginčo dalyką sudarė tik išlaikymo dydis ir jo įsiskolinimas. Mano, kad apeliantė kreipdamasi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nesąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, todėl teismas pagrįstai netaikė bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės bei „pralaimėjęs moka“ principo. Teigia, kad atsakovas taip pat geranoriškai teikė 280 Eur išlaikymą, kuris buvo padidintas iki 350 Eur sumos, dėl ko sprendime buvo teisingai nustatyta, kad toks apeliantės reikalavimas patenkintas 55 procentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl išlaikymo priteisimo.
13. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, tinkamai neįvertino vaiko poreikių ir šalių turtinės padėties. Pažymi, kad tiek apeliantės, tiek atsakovo pajamos yra didesnės nei vidutinė alga, o ir be to, atsakovas papildomo darbo neišieško, nors dirba keturias dienas per savaitę, kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas su šiais argumentais nesutinka, teigia, kad teismas tinkamai įvertino vaiko poreikius, pažymi, kad atsakovo išsilavinimas (duomenys neskelbtini) klasės, atsakovui yra (duomenys neskelbtini) metai, dėl ko atsakovas neturi galimybės gauti papildomo darbo, be to, tokią galimybę riboja ir (duomenys neskelbtini) teisės aktai.
14. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 13 punktas), darytina išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, taikė materialinės teisės normas spręsdamas klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
15. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, tai yra teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).
16. Vykdydami išlaikymo prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.
17. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, tai yra ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
18. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Visos abejonės šiuo aspektu turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, nes priešingu atveju būtų nesilaikoma geriausių vaiko interesų prioriteto principo (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantei ir atsakovui (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. Č.. Šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, šalys santykių nepalaiko. Ieškovė prašydama priteisti išlaikymą šalių nepilnametei dukrai po 407 Eur periodinėmis išmokomis pateikė vaiko poreikių apskaičiavimo lentelę 900 Eur sumai. Įvertinus vaiko poreikių lentelę nustatyta, kad be minimalių poreikių (maistui, aprangai ir pan.), vaikui taip pat būtinos papildomos išlaidos lankomiems būreliams, edukacijos ir gydymo ((duomenys neskelbtini)) išlaidoms. Aplinkybę, jog nurodyti būreliai vaiko poreikių lentelėje yra lankomi patvirtina (duomenys neskelbtini) visuomenės organizacijos „(duomenys neskelbtini), viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) pažymos.
21. Ieškovė taip pat pateikė medicininę pažymą, kuri patvirtina, jog šalių nepilnamečiui vaikui būtina kas tris mėnesius lankytis pas (duomenys neskelbtini) (vidutinė vizito kaina – 60 Eur), taip pat nustatytos (diagnozuotos) ir (duomenys neskelbtini) ligos. Ieškovė taip pat pateikė ir pažymas, jog vaikas lankosi pas (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, darė išvadą, jog šalių nepilnamečiam vaikui priteistinas 350 Eur išlaikymas atitiktų jo poreikius. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutikti negalima, apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas visapusiškai neįvertino visų nepilnamečio vaiko poreikių ir šalių turtinės padėties.
22. Pažymėtina, jog minimalus mėnesinės algos dydis 2024 metais (neto) yra 709 Eur, todėl 354,50 Eur suma (709/2), sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą, laikytina minimalia ir tenkinančia tik būtiniausius (maisto, mokesčių ir pan.) poreikius. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priteisė 350 Eur išlaikymo sumą nepilnamečiui vaikui, išsamiai neanalizuodamas pateiktų rašytinių įrodymų, kuriais yra grindžiami nepilnamečio vaiko poreikiai. Įvertinus ieškovės pateiktą nepilnamečio vaiko poreikių lentelę, pateiktus rašytinius įrodymus apie lankomas treniruotes, papildomą ugdymą, taip pat poreikį vaikui lankytis pas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), darytina išvada, kad šiuo atveju yra objektyvus pagrindas priteisti didesnę nei minimalius vaiko poreikius tenkinantį išlaikymą, nustatant, jog šiuo atveju nepilnamečiui vaikui yra būtina po 400 Eur kas mėnesį suma, kuri užtikrins ne tik būtinuosius (minimalius) jo poreikius, tačiau užtikrins ir visapusišką bei darnų vaikų vystymąsi, pradėtos ugdymo veiklos tęstinumą, tinkamą ir pastovų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paslaugų suteikimą, be kita ko, pažymint, jog dėl tarp šalių vykstančio teisminio ginčo negali nukentėti prioritetiniai nepilnamečio vaiko interesai.
23. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, tai yra visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Priteistinas išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, šis vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties.
24. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).
25. Teismo vertinimu, atsakovo argumentai ir pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad atsakovas neturi galimybių teikti priteisto išlaikymo ar imtis papildomų priemonių, kad gautų lėšų, siekiant teikti vaikui būtiną išlaikymą. Nors atsakovas teigia, kad jis neturi galimybės gauti daugiau pajamų (duomenys neskelbtini) dėl išsilavinimo, tačiau pažymėtina, jog atsakovas yra darbingo amžiaus, dirbantis, dėl to atsakovas turi pareigą imtis veiksmų tėvo pareigai išlaikyti vaikus tinkamai vykdyti. Įrodymų apie blogą atsakovo sveikatą, trukdančią dirbti ir uždirbti reikiamas pajamas, byloje iš esmės nėra (be kita ko, pažymint, kad atskiri susirgimai ar ligos yra būdingos daugeliui žmonių, tačiau tai iš esmės netrukdo dirbti), be kita ko pažymint, jog atsakovo argumentai dėl teisės aktais nustatytų ribojimų dirbti (duomenys neskelbtini) papildomą darbą yra grindžiami tik pačio atsakovo interpretavimais, nenurodant jokių konkrečių teisės aktų, neteikiant jokių konkrečių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo argumentus dėl ribojimo galimybės dirbti papildomą darbą. Negalima neatsižvelgti ir į tai, kad šalių vaikų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su ieškove, tam atsakovas neprieštarauja, dėl ko ieškovė taip pat ir patiria kasdienių, nenumatytų išlaidų vaiko poreikiams patenkinti ir ieškovei tenka didesnė rūpinimosi vaiku našta.
26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nutariama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo pakeisti ir jį išdėstyti taip – priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 400 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos – 2023 m. liepos 31 d. iki jos pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas pažymi, jog, iš esmės pasikeitus atsakovo finansinei padėčiai ar vaiko poreikiams, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl nepilnamečio vaiko priteisto išlaikymo pakeitimo (sumažinimo).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
27. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo nepriteisimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog atsakovas gera valia išlaikymo nemokėjo, o jo mokamos nereguliarios sumos buvo mažesnės nei minimalus išlaikymo orientacinis kriterijus pagal teismų praktiką. Nurodo, kad atsakovas nepateikė duomenų, jog kitaip prisidėjo prie vaiko išlaikymo, apeliantė iš asmeninių lėšų tenkino visus vaiko poreikius, dėl ko turi būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovas nesutikdamas su šiais argumentais nurodo, kad teikė išlaikymą, mokėjo kas mėnesį po 200 Eur vaiko poreikiams patenkinti, apeliantė naudojosi atsakovo kreditine kortele ir apeliantė dėl išlaikymo dydžio pretenzijų nereiškė. Pažymi, jog vėliau mokamo išlaikymo sumą padidino iki 280 Eur.
28. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 27 punktas), darytina išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, taikė materialinės teisės normas spręsdamas klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
29. Vaikas teisę į išlaikymą turi nuo gimimo momento, todėl tėvai jį privalo teikti nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
30. Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
31. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas vaikui, jeigu jis negavo iš vieno iš tėvų jam reikalingo išlaikymo. Tačiau kai vienas iš tėvų nevykdo vaiko (vaikų) išlaikymo prievolės, tačiau ją visa apimtimi vykdo kitas iš tėvų, išlaikymo prievolės asmeninis pobūdis ir neperleidžiamumo savybė negali būti kliūtis konstatuoti, kad faktiškai išlaikymą už abu tėvus teikė tik vienas iš tėvų, ir pripažinti šiam teisę į turėtų išlaidų atlyginimą. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą vaikui iš asmeninio turto už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, bet išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2010).
32. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė prašo priteisti šalių nepilnametei dukrai iš atsakovo 587,20 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 30 d. iki 2022 m. kovo 31 d.. Remiantis ieškinyje pateikta išlaikymo įsiskolinimo skaičiavimo lentele, ieškovės akcinės bendrovės „Swedbank“ banko sąskaitos išrašu nustatyta, jog atsakovas periodiškai (kas mėnesį) mokėjo ieškovei 200 – 280 Eur sumas vaiko išlaikymui. Nors apeliantės teigimu atsakovo teikiamas išlaikymas buvo nepakankamas, tačiau su šiais argumentais, be kita ko atsižvelgiant ir į nurodytą įsiskolinimo laikotarpį (2020 – 2022 metai) negalima sutikti. Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo medžiagos, tokios išlaikymo sumos nurodytu laikotarpiu prašė ir pati apeliantė, nurodydama atsakovui „Kada galėsi pervesti pinigų? Ir tikiuosi, kad tai bus bent 250 Eur, kaip ir seniau”, remiantis byloje esančia medžiaga nenustatyta, jog toks išlaikymas nurodytu laikotarpiu buvo nepakankamas ir ar perkeliantis visišką nepilnamečio vaiko išlaikymo finansinę naštą ieškovei. Priešingai, šiuo atveju nusistovėjusi mokėto išlaikymo suma, kuri nuo 200 Eur padidėjo iki 280 Eur, jos pastovumas ir periodiškumas, šalių bendradarbiavimas ir susirašinėjimo medžiaga leidžia spręsti, jog nurodytu laikotarpiu atsakovo teiktas išlaikymas buvo pakankamas ir patenkinantis nepilnamečio vaiko poreikius (CPK 185 straipsnis).
33. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju apeliantės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra nepagrįstas, atsakovas nuolat teikė išlaikymą nepilnamečiui vaikui, išlaikymas buvo pakankamas ir patenkinantis nepilnamečio vaiko poreikius, ginčo dėl jo dydžio tarp tėvų nebuvo iškilę, dėl ko nutariama apeliantės apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta atsisakyti tenkinti ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstus (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme.
34. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, apeliacinės instancijos teismui pakeitus sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurą bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Pažymėtina, jog apeliantė taip pat nesutinka ir su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nurodydama, jog šiuo atveju teismas nepagrįstai sprendė, jog reikalavimas dėl gyvenamosios vietos nustatymo tenkintas 50 procentų, o turėjo būti tenkintas pilna apimtimi, taip pat netinkamai nustatė iš dalies tenkinto reikalavimo dėl išlaikymo dydžio priteisimo proporciją. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl reikalavimo priteisti išlaikymą, išlaikymo įsiskolinimą, už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymą. Ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 2 000 Eur advokato išlaidų ir 110 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų (iš viso 2110 Eur) ir atsakovas patyrė 968 Eur advokato pagalbos išlaidų.
35. Pirmiausia, sutiktina su apeliantės apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas. Nustatyta, jog nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo buvo patenkintas visiškai, tai yra 100 procentų. Tokios praktikos laikomasi ir kitose panašaus pobūdžio bylose (Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-404-950/2024, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1136-643/2023, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2276-603/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2136-603/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1926-936/2022).
36. Sutiktina su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė proporciją dėl patenkinto ieškinio reikalavimo dalyje dėl išlaikymo priteisimo, proporciją apskaičiuodamas ne pagal patenkinto reikalavimo apimtį, o jį sulygindamas su atsakovo savanoriškai teiktu išlaikymu. Pažymėtina, jog ieškovas atsiliepimu į ieškinį su ieškovės reikalavimais nesutiko, prašė priteisti mažesnį, tai yra 300 Eur išlaikymą, dėl ko teismo vertinimu, šiuo atveju apeliantės reikalavimai dėl 407 Eur išlaikymo priteisimo, priteisiant nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis 400 Eur išlaikymą buvo patenkinti 98 procentais. Pažymėtina, jog apeliantės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestas visiškai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliantės ieškinys patenkintas 80 procentų ir atitinkamai iš atsakovo apeliantei priteistina 1688 Eur bylinėjimosi išlaidų ir atsakovui iš apeliantės 196,80 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidos priteistinos tiek apeliantei iš atsakovo, tiek ir atsakovui iš apeliantės, tokiu atveju atliktinas šioms šalims vienai iš kitos priteistinų sumų tarpusavio įskaitymas, po kurio apeliantei iš atsakovo priteistina 1491,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pažymėtina, jog šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių rekomendacinių dydžių ir atitinka bylos sudėtingumą.
Dėl procesinės bylos baigties
37. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje iš dalies netinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, įvertino vaiko poreikius, taip pat taikė proceso teisės normas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Tai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo dydžio ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šalys patyrė šias bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme: Ieškovė – 1500 Eur advokato pagalbos išlaidos (Nr. DOK-4613). Atsakovas – 1210 Eur advokato pagalbos išlaidos (Nr. DOK-4689). Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, laikytina, kad apeliantės apeliacinis skundas patenkintas 80 procentų. Atsižvelgiant į tai, apeliantei iš atsakovo priteistina 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų ir atsakovui iš apeliantės 242 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų proporcijas, į tai, kad bylinėjimosi išlaidos priteistinos tiek apeliantei iš atsakovo, tiek ir atsakovui iš apeliantės, tokiu atveju atliktinas šioms šalims vienai iš kitos priteistinų sumų tarpusavio įskaitymas, po kurio apeliantei iš atsakovo priteistina 958 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, jog šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių rekomendacinių dydžių ir atitinka bylos sudėtingumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimą pakeisti iš dalies.
Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnametei A. Č. priteisimo ir išdėstyti taip:
Priteisti iš atsakovo P. N. nepilnametei dukrai A. Č. išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 400 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos – 2023 m. liepos 31 d. iki jos pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir išdėstyti taip:
Priteisti iš atsakovo P. N. 1491,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ieškovės J. Č. naudai.
Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo P. N. 958 Eur EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovės J. Č. naudai.