- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-04
- Bylos Nr.
- e2A-2136-603/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24083-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Eglė Surgailienė, Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- E. Š.
- Atsakovas
- G. E. Z.
- Advokatai
- Svetlana Pronina
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Š. ir atsakovo G. E. Z. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės E. Š. patikslintą ieškinį atsakovui G. E. Z. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, atsakovo G. E. Z. patikslintą priešieškinį ieškovei E. Š. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, kurį patikslinusi prašė: 1) atsakovo priešieškinį dalyje dėl bendravimo su sūnumi tvarkos atmesti; 2) nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 300 Eur; 4) nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su sūnumi; 5) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimo išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad:
1.1. ji su atsakovu turi nepilnametį sūnų B. T. Z., kurio gyvenamoji vieta visą gyvenimą buvo deklaruota pas motiną ir kurį jį viena augino nuo pat gimimo iki (duomenys neskelbtini), kuomet atsakovas, ieškovei esant darbe, savavališkai ir jos neinformavęs bei pataręs sūnui neinformuoti mamos, jį pasiėmė iš Vilniaus buto, esančio (duomenys neskelbtini), išvežė į savo būstą (duomenys neskelbtini);
1.2. turi nepilnamečio poreikius atitinkantį gyvenamąjį būstą, kuriame sūnus visą gyvenimą turėjo savo kambarį, rūpinosi jo auklėjimu ir lavinimu, sūnus baigė privačią (duomenys neskelbtini) mokyklą, (duomenys neskelbtini) klasę, sūnaus visa socialinė aplinka yra (duomenys neskelbtini). Nepilnametis lankė būrelius - (duomenys neskelbtini) mokyklą bei (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklą, trimito klasę. 2021 m. kovo mėnesį kartu su sūnumi išsirinko mokslo įstaigą – (duomenys neskelbtini), su kuria 2021 m. birželio 21 d. buvo pasirašyta sutartis;
1.3. atsakovas iki ieškinio pateikimo momento visais būdais blokavo bet kokį mamos bendravimą su sūnumi, nustatinėjo sūnų prieš mamą, pakeitė sūnaus deklaruotą gyvenamą vietą, neatsižvelgdamas į sūnaus norus ir poreikius, visaip trukdė ieškovei susitikti su sūnumi. Dėl tokių atsakovo veiksmų sūnus turėjo ribotas galimybes dažniau matytis ir bendrauti su seneliu, ieškovės tėvu, su kuriuo sūnų sieja artimas ryšys. Be to, atsakovas pakeitė bei slepia nuo ieškovės sūnaus telefono numerį bei kitus asmens dokumentus, neteikė jokios informacijos apie sūnaus gyvenimą, poreikius, sveikatą, slėpė faktą, kad padavė prašymą priimti sūnų į (duomenys neskelbtini);
1.4. vaiko išlaikymui reikalinga suma - po 300 Eur per mėnesį periodinėmis įmokomis, kol vaikui sueis pilnametystė;
1.5. vykstant civilinės bylos nagrinėjimui, ieškovės ir atsakovo sūnus B. T. Z. išsikraustė iš atsakovo gyvenamosios vietos bei su juo (duomenys neskelbtini) nebegyvena, nuo 2022 m. vasario 8 d. gyvena su ieškove (duomenys neskelbtini), pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Siekiant ateityje išvengti konfliktų, neaiškumų dėl atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos, atsakovo, kaip tėvo, tinkamų pareigų vykdymo, atsižvelgiant į tai, kad sūnus yra nepilnametis, turėtų būti nustatyta tokia konkreti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka:
1) metų neporinių savaičių savaitgaliais, pasiimant vaiką iš jo ugdymo įstaigos / gyvenamosios vietos penktadienį 17 val. ir grąžinant sekmadienį 19 val. į jo gyvenamąją vietą;
2) Motinos dieną vaikas praleidžia su motina, Tėvo dieną – su tėvu. Vaiką tėvas paima iš jo gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžina tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą 19 val. Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku savo gimtadienio dieną, pranešęs motinai raštu (SMS, el. paštas) kurią dieną ir valandą ketina pasiimti vaiką;
3) vaiko vasaros atostogų kiekvieno mėnesio antrą pusę, t. y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 16 dieną pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžinant to paties mėnesio paskutinę dieną 19 val. į jo gyvenamąją vietą;
4) vaiko lankomos ugdymo įstaigos rudens, žiemos, pavasario atostogų antrą pusę (atostogų dienų skaičius dalinamas per pusę), pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžinant paskutinę atostogų dieną 19 val. į jo gyvenamąją vietą;
5) poriniais metais sūnaus B. T. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), pasiimant vaiką 9 val. ir grąžinant tą pačią dieną 19 val. į jo gyvenamąją vietą, neporiniais metais tėvui sudaroma galimybė pasveikinti vaiką iš anksto sutartu būdu ir laiku;
6) Valstybinių švenčių dienomis sūnus su tėvu bendrauja tokia tvarka:
7) poriniais metais praleidžia Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną (Vasario 16 d.), Velykų antrąją dieną, Žolinę (rugpjūčio 15 d.), Lapkričio 2 d., Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.);
8) neporiniais metais praleidžia Naujųjų Metų dieną (sausio 1 d.), Lietuvos Nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), pirmąją Velykų dieną, Valstybės dieną (liepos 6 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), Kūčias ir Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24-25 d.).
9) tėvui dėl objektyvių priežasčių (pvz. komandiruotė, liga, artimo asmens mirtis ir pan.) negalint susitikti su vaiku, jis apie tai informuoja motiną ne vėliau kaip prieš vieną dieną SMS žinute/el. paštu. Prarastas bendravimo laikas kompensuojamas kitu laiku tėvų bendru sutarimu;
10) tėvas turi teisę bendrauti su vaiku telefonu ir/ar vaizdinėmis elektroninio ryšio priemonėmis (Skype, Facebook, Viber ar analogiškomis);
11) buvimo su sūnumi laikotarpiu tėvas užtikrina sūnaus motinai galimybę bent vieną kartą į dieną pasikalbėti telefonu su sūnui;
12) dėl atskirų tėvo ir vaiko bendravimo atvejų, nenumatytų aukščiau nurodytoje bendravimo tvarkoje, atsižvelgdami į vaiko norus, šalys gali susitarti atskiru raštišku susitarimu (SMS trumpąja žinute / el. paštu).
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime su ieškovės siūloma tvarka nesutinka, taip pat prašo netenkinti ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimo dėl bendravimo ir dalyvavimo auklėjimo tvarkos nustatymo bei priteisti atsakovo naudai iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad:
2.1. atsižvelgiant į sūnaus amžių, jo brandą, su sūnumi turi būti nustatyta tokia bendravimo tvarka, pagal kurią pats tėvas ir sūnus susitartų dėl sūnaus pasiėmimo ir pristatymo, ar paties sūnaus atvykimo pas tėvą ar išvykimo būdo, laiko, vietos, bei sūnus bendrautų su tėvu esant sūnaus norui. Teisės aktai numato pareigą atsižvelgti į vaiko nuomonę, todėl, būdamas beveik suaugęs, sūnus pats gali išreikšti norą / nenorą bendrauti su tėvu bei toks jo noras/nenoras turi būti gerbtinas. Ieškovės siekis yra nukreiptas ne į vaiko teisių ir interesų užtikrinimą, o į pačios ieškovės ambicijas, manipuliacijas bei psichologinę prievartą siekti priverstinės bendravimo tvarkos, o tuo pačiu siekti atsakovo nubaudimo ir skundų prieš jį, tuo pačiu kuo sudėtingesnių bendravimo nuostatų, sūnaus ir tėvo bendravimo kontrolės;
2.2. neprieštarauja nuostatai, jog atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi per jo gimtadienį, tačiau nesutinka su ieškovės siūloma tokios teisės įgyvendinimo tvarka. Ieškovė siekia bendravimo kontrolės, jog dėl bendravimo dienos ir laiko tėvas turėtų pranešti jai. Tuo atveju, jeigu teismui nustatytų bendravimą per atsakovo gimtadienį, šio punkto įgyvendinimą prašoma nustatyti pagal atsakovo formuluotę: „tėvas ir sūnus susitaria dėl sūnaus pasiėmimo ir pristatymo, ar paties sūnaus atvykimo pas tėvą ar išvykimo būdo, laiko, vietos. Sūnus bendrauja su tėvu pagal šį punktą esant sūnaus norui bei bendravimui su tėvu sūnui nereikalingas ieškovės leidimas“;
2.3. nesutinka su ieškovės siūloma formuluote, jog bendravimas vyktų metų neporinių savaičių savaitgaliais. Tikslesnė ir tėvų lygiateisiškumą atitinkanti formuluotė būtų „bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos“, juolab sūnui (duomenys neskelbtini) sueina 17 metų;
Šalies argumentai
2.4. ieškovė prašo nustatyti sūnaus ir tėvo bendravimą per sūnaus gimimo dieną. Tačiau sprendimas šioje byloje bus priimtas jau po sūnaus gimimo dienos, o kitais metais jis bus pilnametis. Atsižvelgiant į tai, bendravimas per sūnaus gimimo dieną nenustatytinas;
2.5. ieškovės bendravimo tvarkoje prašoma įtvirtinti nuostata dėl kitų bendravimo atvejų šalims susitarti raštišku susitarimu, atsižvelgiant į vaiko norus, nenustatytina, kadangi pats sūnus išreiškė nuomonę, jog norėtų bendrauti su tėvu be ieškovės leidimo. Atsižvelgtina ir į 2022 m. vasario 7 d. sūnaus apklausą. Bendravimas be ieškovės leidimo atitiks sūnaus interesus, tuo tarpu ieškovės kontrolė, galimas neleidimas sūnui bendrauti su tėvu gali lemti neigiamas psichologines pasekmes sūnui.
3. Atsakovas pateikė priešieškinį, kurį patikslinęs prašė: 1) nustatyti sūnaus B. T. Z. ir atsakovo Gedimino E. Z. bendravimo ir dalyvavimo auklėjime tvarką; 2) atmesti ieškovės E. Š. ieškinio reikalavimą nustatyti B. T. Z., matymosi tvarką: kas antrą savaitę po 7 dienas pas ieškovę E. Š. ir pas atsakovą G. E. Z., paeiliui; 3) priteisti atsakovo G. E. Z. naudai iš ieškovės E. Š. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė kad:
3.1.nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta niekada nebuvo nustatyta su kuriuo nors iš tėvų. Sūnui gyvenant su ieškove, visada kilo problemų užtikrinant vaiko teises į tinkamą ugdymą, sveikatos priežiūrą bei teisę bendrauti su tėvu – atsakovu. Ieškovė yra konfliktiško būdo, piktnaudžiauja skundais institucijoms, mokykloms, kas itin neigiamai veikdavo ir veikia sūnų, daro įtaką sūnui, įteigdama neigiamą savo nuomonę apie tėvą, mokyklas ir kt. Sūnui gyvenant pas ieškovę, nuolatos buvo trukdomas sūnaus ir tėvo bendravimas, atvirai demonstruojamas neigiamas ieškovės požiūris į atsakovą, sūnus ieškovės iniciatyva buvo įtraukiamas į suaugusiųjų rūpesčius, kuriuos turėtų spręsti tėvai tarpusavyje, dėl ko sūnus patirdavo daug psichologinio streso;
3.2. nepagrįsti ieškovės kaltinimai dėl finansinio neprisidėjimo, kadangi atsakovas ne tik mokėjo ieškovei po 350 Eur/mėn., kas yra gerokai daugiau nei įprastinio dydžio išlaikymas, tačiau ir mokėdavo už vaiko mokslus, mokyklą, už vaiko mokslus Vokietijoje. Be to, atsakovas mokėjo už sūnui Vokietijoje buvusį reikalingą internetą, pirko sūnui drabužius, droną, kompiuterius, maistą buvimui kartu, patirdavo išlaidų kelionėms ir t.t.;
3.3. sūnus pats nusprendė persikelti gyventi pas atsakovą 2021 m. (duomenys neskelbtini) mėnesį, tuo tarpu ieškovė painiojasi versijose, kodėl sūnus persikėlė gyventi pas atsakovą. Apie sūnaus persikėlimą gyventi pas tėvą buvo nedelsiant informuota ieškovė, kuri keletą kartų kreipėsi į policiją, vaiko teisių apsaugos tarnybas dėl sūnaus pagrobimo;
3.4. nustatant vaiko bendravimo tvarką su skyrium gyvenančiu tėvu, reikėtų atsižvelgti į tai, jog sūnui yra 16 metų, o (duomenys neskelbtini) mėnesį jam sukaks 17 metų. Jis jau yra pakankamai brandaus amžiaus bei gali pats tiek išreikšti nuomonę dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu, tiek pats susitarti dėl tokio bendravimo būdo, vietos, laiko, gali ir pats atvykti pas tėvą ir išvykti, ar gali išreikšti nuomonę būti ilgiau pas tėvą.
3.5. su nepilnamečiu vaiku nustatyti tokią bendravimo tvarką:
1) atsakovas bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nuo penktadienio iki sekmadienio. Tėvas ir sūnus susitaria dėl sūnaus pasiėmimo ir pristatymo, ar pačio sūnaus atvykimo pas tėvą ar išvykimo būdo, laiko, vietos. Sūnus bendrauja su tėvu pagal šį punktą esant sūnaus norui bei bendravimui su tėvu sūnui nereikalingas ieškovės leidimas;
2) Mokyklos atostogas, išskyrus tvarkos 3 punkte, tėvai dalinasi per pusę – ieškovė bendrauja su sūnumi pirmąją atostogų pusę, o atsakovas – antrąją atostogų pusę. Esant atvejui, kai mokyklos atostogos yra nelyginio skaičiaus dienų, ši diena atitenka atsakovui. Tėvas ir sūnus susitaria dėl sūnaus pasiėmimo ir pristatymo, ar pačio sūnaus atvykimo pas tėvą ar išvykimo būdo, laiko, vietos. Sūnus bendrauja su tėvu pagal šį punktą esant sūnaus norui bei bendravimui su tėvu sūnui nereikalingas ieškovės leidimas;
3) Vasaros atostogas, po sūnaus mokslo metų pabaigos, tėvai dalinasi per pusę. 2022 metais pirmąją vasaros atostogų pusę su vaiku bendrauja ieškovė, o antrąją – atsakovas. Jeigu vasaros atostogos yra nelyginio skaičiaus dienų, ši diena atitenka atsakovui. Tėvas ir sūnus susitaria dėl sūnaus pasiėmimo ir pristatymo, ar pačio sūnaus atvykimo pas tėvą ar išvykimo būdo, laiko, vietos. Sūnus bendrauja su tėvu pagal šį punktą esant sūnaus norui bei bendravimui su tėvu sūnui nereikalingas ieškovės leidimas;
4) Ieškovė su sūnumi poriniais kalendoriniais metais bendrauja Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną (Vasario 16 d.), Velykų antrąją dieną, Tarptautinę darbo dieną (gegužės l d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.), Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.), o atsakovas šiomis dienomis su sūnumi bendrauja neporiniais kalendoriniais metais. Ieškovė su sūnumi neporiniais kalendoriniais metais bendrauja Naujųjų Metų dieną (sausio l d.), Lietuvos Nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), pirmąją Velykų dieną, Valstybės dieną (liepos 6 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), Kūčias ir Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24-25 d.), o atsakovas šiomis dienomis su sūnumi bendrauja poriniais kalendoriniais metais. Tėvas ir sūnus susitaria dėl sūnaus pasiėmimo ir pristatymo, ar pačio sūnaus atvykimo pas tėvą ar išvykimo būdo, laiko, vietos. Sūnus bendrauja su tėvu pagal šį punktą esant sūnaus norui bei bendravimui su tėvu sūnui nereikalingas ieškovės leidimas;
5) Ieškovė su sūnumi bendrauja kiekvienais metais per Motinos dieną. Jeigu ši diena yra atsakovo su sūnumi bendravimo metu, ieškovė susitaria su sūnumi dėl jo pasiėmimo ir pristatymo, ar pačio sūnaus atvykimo pas motiną ar išvykimo būdo, laiko, vietos. Sūnus bendrauja su motina pagal šį punktą esant sūnaus norui bei bendravimui su motina sūnui nereikalingas atsakovo leidimas;
6) Atsakovas su sūnumi bendrauja kiekvienas metais per Tėvo dieną. Jeigu ši diena yra ieškovės su sūnumi bendravimo metu, atsakovas susitaria su sūnumi dėl jo pasiėmimo ir pristatymo, ar pačio sūnaus atvykimo pas tėvą ar išvykimo būdo, laiko, vietos. Sūnus bendrauja su tėvu pagal šį punktą esant sūnaus norui bei bendravimui su tėvu sūnui nereikalingas ieškovės leidimas;
7) Sūnus ir tėvas turi teisę bendrauti telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis bei tam nereikalingas ieškovės leidimas;
8) Šalys turi teisę susitarti dėl kitokių bendravimo su sūnumi tvarkos nuostatų jos vykdymo metu. Sūnui išreiškus norą bendrauti kitu nei šioje bendravimo tvarkoje nurodytu metu, sūnus turi teisę bendrauti su tėvu, pas jį apsistoti, nakvoti ar kitokia forma bendrauti, ir tam nereikalingas ieškovės leidimas. Atsakovas susitaria su sūnumi dėl jo pasiėmimo ir pristatymo, ar pačio sūnaus atvykimo pas tėvą ar išvykimo būdo, laiko, vietos.
4. Kadangi sūnus bus sulaukęs pilnametystės, teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė patikslintame ieškinyje siūlytos bendravimo tvarkos 5 punkto (dėl vaiko gimtadienių), 8 punkto dalies (dėl Valstybės dienos ir vėlesnių švenčių).
5. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikdama išvadą nurodė, kad vaikas gyvena kartu su motina bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad neturi duomenų apie vaiko teisių pažeidimus. Nutrūkus ieškovės ir atsakovo bendram gyvenimui, nėra pagrindo prieštarauti reikalavimui nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina. Prašomas išlaikymo dydis turėtų patenkinti vaiko poreikius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies:
6.1. nustatė nepilnamečio vaiko B. T. Z. gyvenamąją vietą kartu su jo motina (ieškove) E. Š.;
6.2. priteisė iš atsakovo Gedimino E. Z. išlaikymą B. T. Z. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. vasario 8 d. iki vaiko pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovės nurodytą sąskaitą iki einamojo mėnesio 1 dienos, šią išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė ieškovę nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;
6.3. nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi B. T. Z. tvarką:
1). Metų neporinių savaičių savaitgaliais tėvas su sūnumi bendrauja nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 19 val. Tėvas ir sūnus susitaria dėl sūnaus pasiėmimo ir pristatymo, ar paties sūnaus atvykimo pas tėvą ar išvykimo būdo, laiko, vietos.
2). Tėvo dieną vaikas praleidžia su tėvu nuo 9 val. iki 19 val. Tėvas taip pat turi teisę bendrauti su vaiku savo gimtadienio dieną nuo 9 val. iki 19 val. Tėvas ir sūnus susitaria dėl sūnaus pasiėmimo ir pristatymo, ar paties sūnaus atvykimo pas tėvą ar išvykimo būdo, laiko, vietos.
3). Vasaros atostogas po sūnaus mokslo metų pabaigos tėvai dalinasi per pusę. Jeigu vasaros atostogos yra nelyginio skaičiaus dienų, ši diena atitenka atsakovui. 2022 metais pirmąją vasaros atostogų pusę, atėmus vieną savaitę (7 kalendorines dienas) su vaiku bendrauja ieškovė, antrąją – atsakovas, bei paskutinę vasaros atostogų savaitę (7 kalendorines dienas) su vaiku bendrauja ieškovė. Tėvas ir sūnus susitaria dėl sūnaus pasiėmimo ir pristatymo, ar paties sūnaus atvykimo pas tėvą pirmąją tėvui priklausančių atostogų dieną bei dėl sūnaus išvykimo paskutiniąją tėvui priklausančių atostogų dieną būdo, laiko, vietos.
4). Tėvas su vaiku bendrauja vaiko lankomos ugdymo įstaigos rudens, žiemos, pavasario atostogų antrąją pusę (atostogų dienų skaičius dalinamas per pusę; esant atvejui, kai mokyklos atostogos yra nelyginio skaičiaus dienų, ši diena atitenka atsakovui). Tėvas ir sūnus susitaria dėl sūnaus pasiėmimo ir pristatymo, ar paties sūnaus atvykimo pas tėvą pirmąją tėvui priklausančių atostogų dieną bei dėl sūnaus išvykimo paskutiniąją tėvui priklausančių atostogų dieną būdo, laiko, vietos.
5). Valstybinių švenčių dienomis sūnus su tėvu bendrauja tokia tvarka:
5.1. poriniais metais sūnus su tėvu praleidžia Žolinę (rugpjūčio 15 d.), Lapkričio 2 d., Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.);
5.2. neporiniais metais sūnus su tėvu praleidžia Naujųjų Metų dieną (sausio 1 d.), Lietuvos Nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), pirmąją Velykų dieną.
5.3. Tėvas ir sūnus valstybinių švenčių dienomis, po kurių eina darbo diena, bendrauja nuo 9 val. iki 19 val. Dėl bendravimo švenčių dienomis, tėvas ir sūnus patys susitaria dėl sūnaus pasiėmimo ir pristatymo, ar paties sūnaus atvykimo pas tėvą ar išvykimo būdo, laiko, vietos.
6). Tėvui dėl objektyvių priežasčių (pvz., komandiruotė, liga, artimo asmens mirtis ir pan.) negalint susitikti su vaiku, jis apie tai informuoja vaiko motiną ne vėliau kaip prieš vieną dieną SMS žinute/el. paštu. Prarastas bendravimo laikas kompensuojamas kitu laiku tėvų bendru sutarimu, atsižvelgiant į vaiko norus.
7). Sūnus ir tėvas turi teisę bendrauti telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis.
8). Šalys turi teisę susitarti dėl kitokių bendravimo su sūnumi tvarkos nuostatų jos vykdymo metu. Sūnui išreiškus norą bendrauti kitu nei šioje bendravimo tvarkoje nurodytu metu, sūnus turi teisę bendrauti su tėvu, pas jį apsistoti, nakvoti ar kitokia forma bendrauti. Tokiu atveju atsakovas susitaria su sūnumi dėl jo pasiėmimo ir pristatymo, ar paties sūnaus atvykimo pas tėvą ar išvykimo būdo, laiko, vietos bei apie tai informuoja ieškovę.
6.4. Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nusprendė vykdyti skubiai.
6.5. priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 690 Eur bylinėjimosi išlaidų ir valstybės naudai 54,26 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas turi (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų B. T. Z.. Nepilnametis vaikas iki (duomenys neskelbtini). faktiškai gyveno su motina, t. y. ieškove E. Š., (duomenys neskelbtini) išvyko pas tėvą, t. y. atsakovą G. E. Z., o 2022 m. vasario 8 d. vėl sugrįžo gyventi pas motiną. Šalys niekada nebuvo sudarę santuokos.
8. Įvertinęs byloje pateiktus Tarnybos atstovų šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktus teismas nustatė, kad abu tėvai gali vaikui suteikti tinkamas sąlygas gyvenimui. Remdamasis byloje surinkta medžiaga, Tarnybos pateiktomis išvadomis bei prie jų pridėtais dokumentais, šalių paaiškinimais, teisme išsakyta vaiko nuomone, taip pat atsižvelgdamas į vaiko amžių, sprendė, jog geriausiai vaiko interesus atitinka ir leidžia užtikrinti aplinkos stabilumą būtent vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina (ieškove). Nenustatė, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi vaiku, neužtikrintų jo interesų ar būtų kitų priežasčių, dėl kurių nepilnamečio gyvenamoji vieta negalėtų būti nustatyta su motina (ieškove).
9. Atsižvelgęs į tai, kad iš esmės ginčo dėl periodinio nepilnamečio vaiko išlaikymo sumos tarp šalių nėra, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei nematydamas būtinybės išeiti už ieškinio ribų, teismas sprendė, kad 300 Eur/mėn. suma nepilnamečio šalių vaiko išlaikymui laikytina protinga, galinčia užtikrinti būtinųjų vaiko poreikių tenkinimą. Išlaikymą priteisė nuo faktinio šalių vaiko sugrįžimo gyventi pas motiną, t. y. nuo 2022 m. vasario 8 d.
10. Spręsdamas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo eigoje šalių sūnaus pageidavimai dėl bendravimo su skyriumi gyvenančiais tėvais tvarkos kito. Nustatydamas bendravimo tvarką su vaiku teismas vertino vaiko pasisakymus, šalių tarpusavio bendravimą (nesugebėjimą tarpusavyje bendrauti, konfliktus, abiejų siekį palenkti vaiką savo pusė). Atkreipė dėmesį, jog atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandą, ypatingai reikšminga ir vaiko nuomonė bendraujant su tėvais, jog šiuo atveju vaiko bendravimui su skyrium gyvenančiu tėvu negalima nustatyti būtino motinos pritarimo. Kadangi iš susiklosčiusio vaiko ir tėvų bendravimo matyti, kad vaikas pats geba savarankiškai nuvykti ir parvykti, pats tiesiogiai gali susitarti su tėvais dėl paėmimo, pritarė atsakovui, jog netikslinga nustatyti būtiną vaiko paėmimą tik iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos. Paskirstydamas valstybinių švenčių dienas atsižvelgė į datą, kada vaikui sukaks 18 metų. Bendravimo tvarką per 2022 metų vasaros atostogas nustatė įvertinęs šalių argumentus, tarp jų ir į ieškovės nurodomą reikalingą laiką pasiruošti mokyklai prieš mokslo metų pradžią.
11. Skirstydamas bylinėjimosi išlaidas teismas nustatė, kad ieškovės reikalavimai tenkinti iš dalies ir sudaro apie 83 proc. (ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintas 100 proc., reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintas 100 proc. bei reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintas 50 proc.). Tačiau įvertinęs atsakovo procesinį elgesį (tai, jog šalių vaikui pakeitus nuomonę ir išsakius, jog jam geriau gyventi su motina (ieškove), atsakovas atsisakė dalies priešieškinio reikalavimų ir su ieškovės pateiktais reikalavimais dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir periodinio išlaikymo priteisimo patikslintame priešieškinyje jau sutiko), kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas buvo linkęs baigti ginčą taikiai ir ieškovei siūlė tiek pasinaudoti teismine mediacija, tiek sudaryti taikos sutartį, taip pat ieškovės procesinį elgesį, padarė išvadą, jog procentinė ieškinio patenkintų reikalavimų suma turėtų būti sumažinta. Sprendė, kad galutinai teismo sprendimu buvo tenkinta apie 65 proc. ieškinio ir 50 proc. priešieškinio reikalavimų.
12. Teismas nustatė, jog ieškovės pateiktais duomenimis jai suteikta teisinių paslaugų už 6 030 Eur, iš kurių advokatei likusi neapmokėta paslaugų dalis sudaro 2 520 Eur (byloje pateiktas advokatės Svetlanos Proninos teiktų paslaugų detalizavimas su išlaidų apskaičiavimu, 2022 m. gegužės 11 d. DOK-84523), ieškovė taip pat sumokėjo 152 Eur žyminio mokesčio. Nepritardamas atsakovo argumentui, jog turėtų būti vertinama tik realiai patirta (apmokėta) išlaidų dalis, teismas ir neapmokėtą bylinėjimosi išlaidų sumą laikė pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis, kadangi sąskaitose faktūrose nurodytos teisinės paslaugos ieškovei buvo suteiktos. Teismas nustatė, kad atsakovas patyrė 6 570 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėjo 85 Eur žyminio mokesčio. Bylinėjimosi išlaidas paskirstė proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
III. Apeliacinių skundų, ieškovės rašytinių paaiškinimų ir atsiliepimo argumentai
13. Apeliantė (ieškovė) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir šioje dalyje priimti naują sprendimą bei priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. nustatydamas procentinę ieškinio patenkintų reikalavimų sumą teismas vadovavosi ne proceso normomis, o atsitiktinai parinkdamas ir suapvalindamas patenkintų reikalavimų procentus;
13.2. proceso normos įtvirtina bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, o nukrypti nuo jų leidžiama įvertinus šalių procesinį elgesį bei priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės aptartos ir kasacinio teismo praktikoje. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, jog inicijavusi teisminį procesą ieškovė būtų reiškusi nepagrįstus prašymus, vilkinusi procesą ar kitaip nesąžiningai būtų naudojusis savo procesinėmis teisėmis ir tokiu būdu būtų susidarę nepagrįstos ar išaugusios bylinėjimosi išlaidos. Bylos medžiaga nepatvirtina, kad teikiant papildomus duomenis, aktyviai dalyvaujant teismo posėdžiuose ir ginant poziciją būtų sąmoningai nenurodytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, veikta pries teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar nesąžiningai naudotasi suteiktomis procesinėmis teisėmis. Skirstydamas bylinėjimosi išlaidas neįvertino sąžiningo ieškovės elgesio ir nepagrįstai nukrypo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių;
13.3. teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas nurodydamas, kad ieškovė atsisakė su atsakovu sudaryti taikos sutartį ar pasinaudoti privalomosios mediacijos institutu. Tačiau neatsižvelgė į tai, kad taikos sutarties sudarymo galimybės nebuvo, kadangi atsakovo pareiškimai buvo deklaratyvaus pobūdžio, o iki pat bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos tarp šalių tvyrojo konfliktiniai santykiai. Atsakovas taip pat nesutiko ir su siūlymu ginčą spręsti mediacijos būdu, todėl atsakovo siūlymas išspręsti ginčą mediacijos būdu pareikštas tikslu vilkinti teismo procesą bei išvengti teismo išlaidų padengimo. Be to, ieškovės atsisakymas sudaryti taikos sutartį ar mediacijos atsisakymas negali būti vertinami kaip nesąžiningas ieškovės elgesys;
13.4. sumažindamas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį procentais teismas atsižvelgė išimtinai į pasikeitusį atsakovo procesinį elgesį pasikeitus vaiko nuomonei, tačiau neįvertino aplinkybės, jog ieškinio pateikimą teismui bei ieškovės bylinėjimosi išlaidų susidarymą nulėmė išimtinai netinkamas atsakovo elgesys;
13.5. teismas nepagrįstai, nemotyvuodamas ir nenurodydamas apskaičiavimo eigos priteisė atsakovo naudai 50 proc. jo bylinėjimosi išlaidų. Pagal teismo sprendime nurodytą apskaičiavimą buvo patenkinta 83 proc. ieškinio reikalavimų, todėl atitinkami patenkinta priešieškinio reikalavimų dalis yra 17 proc. Be to, teismas nemotyvavo, kokiu būdu nustatė nukrypimo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo procentą.
14. Atsakovas pateiktu apeliaciniu skundu prašo:
Atsiliepimas
1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. sprendimu nustatytos atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos 1, 2, 5.3 punktus ir ir įtraukti 9 punktą, juos išdėstant taip:
1) „1. Metų neporinių savaičių savaitgaliais tėvas su sūnumi bendrauja nuo penktadienio iki sekmadienio. Tėvas ir sūnus susitaria dėl sūnaus pasiėmimo ir pristatymo, ar paties sūnaus atvykimo pas tėvą ar išvykimo būdo, laiko, vietos;
2. Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku savo gimtadienio dieną. Tėvas ir sūnus susitaria dėl sūnaus pasiėmimo ir pristatymo, ar paties sūnaus atvykimo pas tėvą ar išvykimo būdo, laiko, vietos.
<...>
5.3. Tėvas ir sūnus bendrauja valstybinių švenčių dienomis, po kurių eina darbo diena. Dėl bendravimo švenčių dienomis, tėvas ir sūnus patys susitaria dėl sūnaus pasiėmimo ir pristatymo, ar paties sūnaus atvykimo pas tėvą ar išvykimo būdo, laiko, vietos.
<...>
9. Sūnus bendrauja su tėvu pagal bendravimo tvarką esant sūnaus norui.“
2) panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priteisti iš ieškovės atsakovo naudai patirtas 6 570 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, advokato pagalbai apmokėti ir sumokėtą žyminį mokestį, o valstybės naudai mokėtinas išlaidas į valstybės biudžetą;
3) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nurodo, kad:
14.1. nustatydamas iš esmės atsakovo siūlomą bendravimo tvarką su sūnumi ir konstatuodamas vaiko amžių, jo nuomonę, bendravimą su abiem tėvais ir brandą, jo sugebėjimą savarankiškai priimti sprendimus bei nuvykti ir parvykti, teismas nustatė konkrečias atsakovo bendravimo su sūnumi valandas. Toks bendravimo tvarkos su 17 metų amžiaus sūnumi sureguliavimas perteklinis, neatitinka sūnaus interesų, riboja jo savarankiškumą bei sprendimų priėmimo laisvę, įspraudžia į griežtus laiko rėmus ir, įvertinus ieškovės konfliktišką elgesį, sudaro pagrindą konfliktinėms situacijoms tarp tėvų. Be to, teismas sprendime nepagrindė priežasčių ir nenurodė motyvų, kuriais remiantis nustato konkrečias bendravimo su vaiku valandas, neįvertino, kad sūnus su tėvu sugeba patys susitarti dėl pasiėmimo bei parvykimo laiko. Bendravimo tvarka nustatydamas konkrečias bendravimo valandas teismas sukūrė ir prieštaravimus (koliziją), tuose pačiuose punktuose nurodydamas, jog tėvas su sūnumi susitaria dėl sūnaus pasiėmimo ir pristatymo ar paties sūnaus atvykimo pas tėvą ar išvykimo būdo, laiko, vietos;
14.2. pirmosios instancijos teismas turėjo taip pat įvertinti ieškovės konfliktišką elgesį bei bendravimą ir nenustatyti ginčijamuose bendravimo tvarkos punktuose konkrečių bendravimo su sūnumi valandų. Priešingu atveju sudaromos prielaidos tolimesniems šalių konfliktams (skundams antstoliui, Tarnybai), dėl ko sūnus ir toliau patirs psichologinį smurtą, blogės jo savijauta;
14.3. bendravimo tvarkoje nebuvo įrašyta, jog bendravimas su tėvu vyksta esant sūnaus norui, todėl turėtų būti papildyta 9 punktu. Tarnyba teikdama išvadą nurodė, jog tokio amžiaus vaiko priversti bendrauti jau niekas nebegali ir turėtų būti atsižvelgiama į vaiko amžių bei nuomonę, todėl tokios nuostatos nebuvimas taip pat sąlygos tolimesnius konfliktus bei neatitiks sūnaus teisių ir interesų;
14.4. atsižvelgiant į tai, jog bendravimo tvarkoje numatyta Tėvo diena jau praėjo, o kitais metais Tėvo dieną sūnui jau bus 18 m., t.y. jis bus pilnametis, ginčo objektas dėl bendravimo Tėvo dieną yra išnykęs. Ši bendravimo tvarkos dalis naikintina;
14.5. bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas išnagrinėtas neišsamiai, nesivadovaujant teismų praktika, todėl bylinėjimosi išlaidos paskirstytos neteisingai:
14.5.1. nepagrįstai spręsta, jog patenkinta tik 50 proc. priešieškinio reikalavimų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl kiekvieno bendravimo tvarkos punkto ir neįvertino, jog iš esmės buvo patenkintas atsakovo patikslintas priešieškinys dėl bendravimo tvarkos nustatymo su tam tikromis teismo, o ne ieškovės, korekcijomis. Teismas į atsakovo patikslintu priešieškiniu prašomą nustatyti bendravimo tvarką įrašė tik bendravimo valandas ir neįrašė sūnaus noro bei pakoregavo bendravimą vasaros atostogų metu. Tuo tarpu ieškovės bendravimo tvarkoje nurodomi punktai, dėl kurių iš esmės ir buvo tęsiamas ginčas po vaiko apklausos teismo posėdžio metu, buvo atmesti. Tenkinus atsakovo apeliacinį skundą, būtų tenkinti 100 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų. Todėl atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti patenkintos pilna apimtimi;
Atsiliepimas
14.5.2. nepagrįsta teismo išvada, jog sprendimu patenkinti 65 proc. ieškinio reikalavimų. Ginčo nebuvo dėl išlaikymo priteisimo nuo tada, kai sūnus išsikraustė gyventi pas motiną nuo 2022 m. vasario 7 d., bei dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, todėl ieškovė procesą tęsė tikslu formaliai patenkinti ieškinį tam, kad bylinėjimosi išlaidos būtų priteistos jos naudai. Pagal kasacinio teismo praktiką sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo svarbią reikšmę turi kaltė, todėl ieškovei, nesutikusiai taikiai išspręsti klausimų atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sutiko su ieškovės patikslintais reikalavimais pasikeitus situacijai po sūnaus išsikraustymo, tenka kaltė dėl tęsto proceso. Pirmosios instancijos teismas vertino tik ieškovės elgesį tuo aspektu, ar jis buvo (ne)sąžiningas reiškiant ieškinį, tačiau nevertino, kurios iš šalių kaltė lėmė bylinėjimosi išlaidų susidarymą, taip pat bylinėjimosi išlaidų priežasties, šalių apdairumo, ar buvo galimybė ginčą spręsti neteisminiu keliu ir ar šalis tuo pasinaudojo. Todėl atsižvelgiant į tai, kad procesas buvo tęsiamas formaliai, kad bylinėjimosi išlaidų buvo galima išvengti, ieškovei tenka tokio proceso tęsimo pasekmės ir ieškinys negalėjo būti patenkintas 65 proc.; nepaisant procesinio sprendimo tenkinti ieškinį iš dalies, atsakovo naudai turėjo būti priteistos visos bylinėjimosi išlaidos;
14.5.3. pirmosios instancijos teismas nediferencijavo susidariusių bylinėjimosi išlaidų, pažeisdamas apelianto teises. Atsakovas patyrė 700 Eur išlaidų dėl atsiliepimo į ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarties, parengimo. Ieškovės atskirasis skundas buvo netenkintas, todėl atsakovui visa apimtimi priteistinos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą;
14.5.4. ieškovės elgesys procese nebuvo tinkamas ir rūpestingas, jis ir lėmė bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Ieškovė tikslino ieškinį prieš pat teismo posėdį, dėl ko teismo posėdis turėjo būti atidėtas. Ieškovė galėjo teikti patikslintą ieškinį anksčiau, nevilkinant bylos ir neatidedant 2022 m. kovo 1 d. teismo posėdžio bei tokiu būdu nesudarant atsakovui papildomų bylinėjimosi išlaidų. Bylos vilkinimą lėmė ir ieškovės pertekliniai klausimai bei paaiškinimai. Todėl laikytina, kad ieškovė ginčą po sūnaus persikraustymo tęsė vedama principų ir ambicijų, nukreiptų prieš atsakovą, o ne dėl realių teisių gynimo;
14.5.5. dalies bylinėjimosi išlaidų ieškovė nepatyrė, kadangi nebuvo pateikti jas pagrindžiantys įrodymai. Ieškovė nepateikė 2520 Eur bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų ir neįrodė, kad tokias išlaidas realiai patyrė. Byloje nebuvo pateikta jokių duomenų apie tai, kad ieškovės turtinė padėtis buvo bloga ir nulėmė negalėjimą atsiskaityti už teisines paslaugas ar egzistavo kitos priežastys, dėl kurių ieškovė negalėjo apmokėti bylinėjimosi išlaidų. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neapmokėtas išlaidas priskyrė prie vertintinų bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
15. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, prašydama priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
15.1. atsakovas nesirūpina sūnaus interesais ir poreikiais, o tik savo asmeninių ambicijų ir poreikių patenkinimu. Ginčydamas bendravimo tvarkoje nustatytą konkretų laiką siekia neturėti jokių įsipareigojimų, skirti sūnui laiką tik jam pačiam tinkamu laiku ir patogioje vietoje, į kurią vaikas privalės atvykti (ir dažniausiai atvyksta) savarankiškai ir tik tiek, kiek pats nori. Todėl siūloma bendravimo tvarka skirta atsakovui įpareigoti bendrauti su sūnumi bent kas antrą savaitgalį tam tikru laiku, o nesant galimybių, kompensuoti kitą dieną;
15.2. atsakovas yra nebendradarbiaujantis, konfliktinio būdo žmogus, nors per visą teismo procesą stengėsi įrodyti priešingai. Dėl atsakovo elgesio jokio susitarimo tarp tėvų dėl sūnaus gyvenamosios vietos niekada nebuvo ir negalėjo būti, o teismo posėdyje duotas atsakovo sutikimas dėl sūnaus gyvenamosios vietos su ieškove buvo teisminio proceso pasekmė. Kitu būdu susitarimą pasiekti nebuvo galimybių. Todėl atsakovas yra atsakingas už teismo procesą.
Atsiliepimas
16. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriame prašo ieškovės apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
16.1. teikdama apeliacinį skundą apeliantė nutyli, jog pagal kasacinio teismo praktiką atlyginant bylinėjimosi išlaidas svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso;
Šalies argumentai
16.2. apeliantė skunde netinkamai vadovaudamasi teismų praktika nurodo, jog pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra tik šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Tuo tarpu atsakovas nurodo, jog vertindamas procesinį elgesį, teismas turi atsižvelgti į tai, ar buvo galimybė ginčą spręsti neteisminiu keliu ir šalis juo pasinaudojo. Todėl turi būti vertinamas ieškovės elgesys siekiant ginčą dėl nepilnamečio vaiko spręsti neteisminiu keliu. Kadangi ieškovė nebuvo apdairi, nevykdė pareigos ginčą pirmiausia išspręsti taikiai ir bendru tėvų sutarimu, privalomąja mediacija pasinaudojo formaliai, pati iš jos pasitraukdama, ieškovei tenka kaltė dėl susidariusių bylinėjimosi išlaidų;
16.3. ieškovės argumentai, jog taikos sutarties sudarymo galimybės buvo nulinės, deklaratyvaus pobūdžio. Nepaisant to, kad tarp šalių egzistavo bei iki šiol egzistuoja konfliktiniai santykiai, nesudaro pagrindo laikyti, jog negalėjo būti pasiektas susitarimas mediacijos pagalba. Ieškovė pasitraukė iš privalomosios mediacijos, o bylos nagrinėjimo metu nesinaudojo galimybėmis ginčą spręsti mediacijos būdu, nurodydama tikrovės neatitinkančias aplinkybes, jog teikdamas mediacijos prašymą atsakovas siekė vilkinti procesą. Po 2022 m. vasario 8 d. nepilnamečio vaiko apklausos ginčas liko tik dėl bendravimo tvarkos nustatymo, tačiau pati ieškovė principingai bei nepagrįstai tęsė procesą visa ginčo apimti, taip didindama bylinėjimosi išlaidas;
16.4. argumentai, jog ieškinio pateikimą nulėmė išimtinai netinkamas atsakovo elgesys, nepagrįsti. Ieškovė nepagrindė, kad jos procesiniai veiksmai pasikeitus sūnaus nuomonei ir sūnui persikrausčius gyventi pas ieškovę, t. y. ginčo tęsimas, buvo pagrįsti. Be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog sūnus pats savanoriškai nusprendė persikraustyti gyventi pas atsakovą;
16.5. netinkamo atsakovo procesinio elgesio nelemia tai, jog atsakovas kelis kartus keitė savo priešieškinio reikalavimus. Priešingai, atsakovas elgėsi tinkamai ir sąžiningai reaguodamas į sūnaus poreikius ir interesus, atitinkamai patikslindamas ir atsisakydamas savo reikalavimų. Atsakovo procesinį elgesį tinkamu, atsižvelgiant į jo teises bei interesus ir nuomonę, laikė ir pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu ieškovė procese nesielgė tinkamai ir rūpestingai, tokiu elgesiu nulemdama bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Ieškovė, nors ir galėjo tai padaryti ankčiau, tik diena prieš 2022 m. kovo 1 d. teismo posėdį pateikė patikslintą ieškinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo, dėl ko teismo posėdis turėjo būti atidėtas, o atsakovui nustatytas terminas atsiliepimui į patikslintą ieškinį pateikti;
16.6. ieškovė nutyli, jog byloje tenkintas atsakovo patikslintas priešieškinys dėl bendravimo tvarkos nustatymo su tam tikromis teismo korekcijomis. Todėl tenkinus patikslintą priešieškinį ir atmetus ieškovės patikslintą ieškinį, turėtų būti atlygintos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos;
Atsiliepimas
16.7. ieškovė taip pat nutyli, jog pirmosios instancijos teismas nediferencijavo susidariusių bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidas rengiant atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, kuris buvo netenkintas. Be to, dalis ieškovės išlaidų nebuvo patirta, kadangi jų patyrimą patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
18. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
19. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
20. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka bei paskirstytų bylinėjimosi išlaidų teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Taigi apeliacijos objektą sudaro ginčijamos teismo sprendimo dalys, dėl kurių teisėjų kolegija pasisakys detaliau žemiau nurodytais argumentais.
Dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos
21. Apeliantas (atsakovas) ginčina pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką tuo aspektu, jog teismas patvirtintos bendravimo tvarkos 1, 2, 5.3 punktuose nurodė konkrečias bendravimo valandas. Todėl prašo pakeisti nustatytą bendravimo tvarką, nenumatant valandų. Netenkina apelianto bendravimo tvarka ir tuo aspektu, jog nėra įrašyta, kad sūnus bendrauja su tėvu pagal bendravimo tvarką esant sūnaus norui, todėl prašo bendravimo tvarką papildyti 9 punktu.
22. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
23. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (Lietuvos Respublik?s civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).
24. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (Civilinio kodekso 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).
25. Pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas bendravimo su šalių vaiku tvarką, skundžiamo sprendimo bendravimo tvarkos 1, 2, 5.3 punktuose bendravimo tvarką apibrėžė konkrečiomis valandomis. Apeliantas su tokia bendravimo tvarka konkrečiomis valandomis nesutinka, motyvuodamas tuo, jog toks bendravimo sureguliavimas su 17 metų amžiaus sūnumi yra perteklinis, neatitinka sūnaus interesų ir riboja jo savarankiškumą bei sprendimų priėmimo laisvę.
26. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems apelianto argumentams. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas bei akivaizdžiai matyti iš šalių procesinių dokumentų turinio bei jų elgesio procese, ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiai yra ypatingai konfliktiški, šalys viena kitą kaltina nebendradarbiavimu, konfliktiniu elgesiu bei vengimu įvairiais būdais ieškoti kompromisų siekiant susitarti dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių tarpusavio konfliktinį elgesį, laiko, jog toks bendravimo tvarkos sureguliavimas, nėra perteklinis, o priešingai, bendravimo tvarkai su nepilnamečiu vaiku įneš aiškumo, ir, galimai, leis išvengti ateityje kylančių konfliktų, juolab kad ieškovė ir rašytiniuose paaiškinimuose kaltina atsakovą siekiu neturėti įsipareigojimų bendraujant su sūnumi. Taigi nors atsakovas ir įrodinėja, kad konkrečiomis valandomis nurodytas bendravimas įspraudžiamas į griežtus laiko rėmus, teismas tokius argumentus atmeta, laikydamas, jog bendravimo tvarka yra aiški, suprantama, ja numatytas gana platus laiko prasme intervalas bendravimui.
27. Nėra pagrindo sutikti ir su apelianto teiginiu, jog tokia griežta bendravimo tvarka neatitinka sūnaus interesų ar riboja savarankiškumą. Kolegija, pasisakydama dėl atsakovo argumentų pagrįstumo, pažymi, kad nėra teisinio pagrindo laikyti teismo nustatytų laiko apribojimų kaip neatitinkančių vaiko interesų. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, jog iš tiesų, 17 metų vaikas neabejotinai sugeba susitarti, tačiau, kaip jau buvo minėta, tokia nustatyta tvarka atitiks geriausius vaiko interesus, kadangi, tikėtina, eliminuos ieškovės ir atsakovo tarpusavio konfliktus. Kolegija atkreipia atsakovo dėmesį, kad aiškumo bendravime su tėvu, nepaisant kintančios nuomonės, pageidavo ir pats vaikas (pvz. 2020 m. vasario 27 d. Tarnybos darbuotojams nurodė, jog geriausia būtų turėti bendravimo tvarką su tėvu tam, jog žinotų, kada susitikimai baigiasi, kad tėvas tuo metu bendrautų tik su juo), o dar vėliau nurodė, jog norėtų, kad tėvai tarpusavyje susitartų ir jam nereikėtų sugerti emocijų (2021 m. lapkričio 24 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktas). Taigi vertintina, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta šalių bendravimo tvarka su konkrečiai apibrėžtomis valandomis prisidės prie bendravimo tvarkos aiškumo, konkretumo, leis išvengti bereikalingų šalių tarpusavio konfliktų, o kartu atitiks ir vaiko interesus, kadangi vaikas galės bendrauti su abiem tėvais, žinos konkrečią bendravimo su tėvu tvarką.
28. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliantui, kad griežtai valandomis reguliuojama bendravimo tvarka su sūnumi sukuria patvirtintos bendravimo tvarkos koliziją. Iš pirmosios instancijos teismo motyvų matyti, jog teismas, įvertinęs vaiko amžių, jo brandą ir sugebėjimus savarankiškai nuvykti iš vienos vietos į kitą, jo bendravimą su abiem tėvais sprendė nenumatyti, jog nėra nustatytinas būtinas motinos pritarimas bendravimui su tėvu ar nenustatytina konkreti vieta, iš kurios tėvas turėtų pasiimti sūnų, tokiu būdu suteikiant jam savarankiškumą. Taigi taip sureguliuota bendravimo tvarka, paliekant atsakovui su sūnumi susitarti, bet ir kartu apribojant bendravimą tam tikromis valandomis, nelaikytina kolizija, juolab kad, kaip matyti iš skundžiamos sprendimo, tokia nustatyta bendravimo tvarka teismas siekė maksimaliai suderinti skirtingus kriterijus: užtikrinti beveik pilnamečio vaiko interesus, atsižvelgiant į jo amžių, sugebėjimus ir savarankiškumą, leisti pačiam susitarti dėl paėmimo vietos ir pan., ir kartu sureguliuoti tarp šalių kylančius konfliktus dėl bendravimo su vaiku.
29. Teisėjų kolegijos nuomone, svarbus kriterijus vertinant bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, yra šalių sūnaus amžius. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad šalių sūnus yra gimęs (duomenys neskelbtini), taigi, šiuo metu yra 17 metų ir iki pilnametystės liko šiek tiek daugiau nei pusė metų. Laikina bendravimo tvarka iš esmės nustatytina pusei metų, todėl, pasisakant šiuo aspektu, laikytina, jog, be aukščiau išdėstytų argumentų, ir bendravimo tvarkos galiojimo trukmė paneigia apelianto argumentus dėl sūnaus savarankiškumo ribojimo.
30. Iš atsakovo apeliacinio skundo argumentų matyti, jog apeliantas taip pat siekia teismo nustatytą bendravimo tvarką papildyti 9 punktu, įrašant tai, jog sūnus bendrauja su tėvu pagal bendravimo tvarką esant sūnaus norui. Iš atsakovo pozicijos pirmosios instancijos teisme bei atsakovo procesinių dokumentų (ir juose reiškiamų reikalavimų, susijusių su nustatytina bendravimo tvarka), matyti, jog tokios bendravimo tvarkos sąlygos nebuvo prašoma nustatyti, bendravimo tvarką šiuo punktu prašoma papildyti tik apeliacinės instancijos teisme. Apeliantas įrodinėja, kad tokia sąlyga yra būtina atsižvelgiant į vaiko amžių, jo galimą (ne) normą bendrauti nustatyta tvarka, į ieškovės konfliktinį elgesį ir galimus skundus tuo atveju, jeigu su sūnus atsisakytų bendrauti su atsakovu nustatyta tvarka.
31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto argumentus, sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo papildyti apelianto nurodytu punktu pirmosios instancijos teismo patvirtintą bendravimo tvarką. Teisėjų kolegija pažymi, jog bendravimo tvarka yra aiški, konkreti, nustatyta atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus ir įvertinus konfliktinį šalių elgesį, todėl nėra teisinės prasmės ją papildyti siūlomu apelianto punktu. Matyti, jog apeliantas bendravimo tvarką siekia papildyti pasinaudodamas Tarnybos argumentu apie tai, jog tokio amžiaus vaiko niekas negali priversti bendrauti, tačiau nepagrindė, jog iš tiesų yra reikalinga bendravimo tvarką papildyti šiuo apelianto nurodytu punktu. Kolegijos nuomone, bendravimo tvarkos papildymas apelianto nurodomu punktu įneštų chaoso ir neaiškumo bendravime ir, priešingai nei bando įrodyti apeliantas, neeliminuotų galimų konfliktinių situacijų su ieškove. Apelianto argumentai, susiję su teisinėmis pasekmėmis tuo atveju, jeigu sūnus atsisakytų bendrauti su atsakovu numatytomis bendravimo su juo dienomis, yra tik deklaratyvaus pobūdžio pasvarstymai, todėl vien teiginiai dėl galimų teisinių pasekmių nelaikytini svaria priežastimi papildyti jau nustatytos bendravimo tvarkos.
32. Nesutiktina su apeliantu, jog apeliacinės instancijos teisme turėtų būti panaikinta bendravimo tvarkos dalis, kurioje numatytas atsakovo bendravimas su sūnumi Tėvo dieną. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu ši bendravimo tvarkos dalis buvo aktuali, teismas, atsižvelgdamas į šią aplinkybę, ją ir nustatė. Taigi vien tai, kad 2023 metais ji taps neaktuali dėl to, kad sūnui bus 18 metų, nesudaro pagrindo panaikinti pagrįstai skundžiamu spendimu nustatytos bendravimo tvarkos dalies.
33. Apibendrinus ankstesnėse nutarties dalyse nurodytus argumentus konstatuotina, jog atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia, kad teismo nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka 1, 2, 5.3 punktuose neatitinka geriausių vaikų interesų ar varžo jo savarankiškumą. Matyti, kad teismas, priešingai nei įrodinėja apeliantas, bendravimo tvarką skundžiamuose punktuose (paliekant atsakovui su sūnumi susitarti susitikimo vietą ir pan.) nustatė įvertinęs atsakovo sūnaus amžių, jo brandą ir savarankiškus sugebėjimus. Kaip jau buvo minėta, bendravimo tvarka skundžiamuose punktuose nustatyta ir atsižvelgiant į bylos šalių konfliktinius santykius, jų neigiamą poveikį sūnui. Taigi atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo pakeisti apelianto nurodomų punktų bei ją papildyti 9 punktu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, susijusi su bendravimo tvarkos nustatymu, paliktina nepakeista.
Dėl paskirstytų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
34. Pirmosios instancijos teismo sprendimas ginčijamas ir paskirstytų bylinėjimosi išlaidų aspektu. Apylinkės teismas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, išsprendė vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatomis, t. y. atsižvelgęs į priimamo sprendimo rezultatą, kad ieškinys yra tenkinamas iš dalies, taip pat į šalių procesinį elgesį.
35. Bylos šalys nesutinka su teismo paskirstytomis bylinėjimosi išlaidų proporcijomis. Ieškovė, teikdama apeliacinį skundą, nurodo, kad teismas atsitiktinai parinko ir suapvalino patenkintų reikalavimų procentus, nesivadovavo kasacinio teismo praktikoje aptartomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis, neįvertindamas, jog ieškovės elgesys procese buvo sąžiningas, ir nepagrįstai atsižvelgdamas į pasikeitusį atsakovo elgesį procese. Atsakovas įrodinėja, kad bylinėjimosi išlaidos jam priteistos turėjo būti pilna apimtimi, kadangi patenkinti iš esmės jo priešieškinio reikalavimai su teismo papildymais, bylinėjimosi išlaidos patirtos dėl ieškovės kaltės procese, be to, teismas nediferencijavo atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog dalis ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų neapmokėtos.
36. Pagal bendrąją CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytą taisyklę šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
37. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Tačiau vis dėlto tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 28 punktas).
38. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Ieškovo poreikį inicijuoti bylą ir atitinkamai – išlaidų patyrimą lemia: 1) neteisėti atsakovo veiksmai, nuo kurių ieškovas yra priverstas ginti savo teises; 2) atsakovo pozicija byloje dėl tokių veiksmų teisėtumo ir atitinkamai – ieškinio reikalavimų, susijusių su tokiais veiksmais, pagrįstumo bei nuo šios pozicijos priklausanti proceso trukmė ir patiriamų išlaidų dydis; 3) atsakovo elgesys procese – sąžiningumo, bendradarbiavimo, koncentruotumo ir kitų civilinio proceso principų laikymasis ar nesilaikymas, daręs įtaką proceso trukmei ir išlaidų dydžiui. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnio 4 dalyje, inter alia (be kita ko), įtvirtinta, kad šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022).
39. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas skirstė pagal reikalavimų patenkinimo procentus. Sprendė, jog formaliai patenkinti ieškovės reikalavimai sudaro 83 proc. Nors atsakovas su tokiu vertinimu nesutinka, nurodydamas, kad iš esmės ginčo nebuvo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, o bendravimas su vaiku nustatytas pagal atsakovo pasiūlytą tvarką ir tik teismas sprendė papildyti bendravimo laiką konkrečiomis valandomis, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo sutikti. Nors vėliau ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo buvo neaktualus, tačiau toks reikalavimas buvo keliamas ir jis tapo neaktualus tik eigoje. Atsakovas nors ir sutiko su periodiniu išlaikymu, tačiau ieškovė tokį reikalavimą savo procesiniuose dokumentuose kėlė. Nėra pagrindo pritarti, jog patenkinta būtent atsakovo siūloma bendravimo tvarka, kadangi bendravimo su vaiku kai kurie aspektai sutapo, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas laikė, jog šis reikalavimas patenkintas 50 proc. Taigi, vertinant formaliu aspektu, pritartina teismo pozicijai, jog ieškovės patenkinti reikalavimai sudaro apie 83 proc.
40. Iš pirmosios instancijos teismo argumentų taip pat matyti, kad dėl bylinėjimosi išlaidų proporcijos procentine išraiška paskirstytos įvertinus šalių procesinį elgesį. Iš šalių pozicijų matyti, jog abi šalys apeliaciniuose skunduose įrodinėjo, kad bylinėjimosi išlaidas nulėmė priešingos šalies elgesys procese, kaltino viena kitą (ne) atliktais procesiniais veiksmais, grįsdamos tai, jog kiekvienai iš jų turėtų būti atlygintos patirtos bylinėjimosi išlaidos pilna apimtimi.
41. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių argumentus, procesinį teisinį rezultatą, šalių elgesį procese, sprendžia, jog bylos nagrinėjimo metu abi šalys nepakankamai bendradarbiavo viena su kita, nedėjo pakankamai pastangų tam, jog kilęs ginčas būtų išspręstas kaip įmanoma greičiau, tokiu būdų įgyvendinant koncentruotumo principą, taip pat nedėjo ir pakankamai pastangų ginčą išspręsti taikiai. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, abi byloje šalys prisidėjo prie šioje byloje kilusio ginčo ir jo nagrinėjimo trukmės. Nors šalys išskiria konkretų viena kitos procesinį elgesį ar procesinių dokumentų (ne)pateikimą, tačiau teisėjų kolegija vertina, jog atskirai kiekvienas iš procesinių veiksmų ar dokumentų nesudaro pagrindo vertinti, kad kažkurios iš šalių atsakomybė dėl proceso yra didesnė. Nagrinėjamu atveju, įvertinus šalių ypatingai konfliktinį elgesį bei procesinius veiksmus, teisingiau ir sąžiningiau būtų spręsti, jog abiejų šalių procesinių veiksmų visuma prisidėjo prie viena kitos bylinėjimosi išlaidų bei jų dydžio. Taigi apeliacinės instancijos teisėjų kolegija laiko, jog šioje situacijoje būtų teisingiausia, sąžiningiausia ir protingiausia bylinėjimosi išlaidas kiekvienai iš šalių paskirstyti laikantis 50 proc. proporciją. Todėl nagrinėjamu atveju nurodytų motyvų pagrindu keistinas apylinkės teismo paskirstytas bylinėjimosi išlaidų dydis procentine išraiška, sprendžiant, kad šalys viena kitai turėtų atlyginti po 50 proc. bylinėjimosi išlaidų.
42. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė pateikė duomenis, jog jai buvo suteikta teisinių paslaugų už 6 030 Eur, iš kurių, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą, advokatei likusi neapmokėta paslaugų dalis buvo 2 520 Eur (duomenys iš advokatės Svetlanos Proninos teiktų paslaugų detalizavimo su išlaidų apskaičiavimu, 2022 m. gegužės 11 d. DOK-84523). Taip pat ieškovė iš viso sumokėjo 152 Eur žyminio mokesčio. Atsakovas pateikė duomenis, jog patyrė 6 570 Eur bylinėjimosi išlaidų (2021 m. rugsėjo 28 d. ir 2021 m. gruodžio 13 d. pinigų priėmimo kvitai), taip pat atsakovas sumokėjo 85 Eur žyminio mokesčio (2021 m. lapkričio 15 d. mokėjimo pavedimas).
43. Skaičiuodamas pagal aukščiau nurodytą procentinę išraišką priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį apeliacinės instancijos teismas laiko, jog prie ieškovės bylinėjimosi išlaidų priskirtina ir neapmokėta bylinėjimosi išlaidų dalis. Nei Advokatūros įstatymas nei kiti teisės aktai neriboja kliento ir advokato teisės susitarti dėl atsiskaitymo už paslaugas tvarkos ir terminų, taip pat leidžiami vadinamieji pacta de quota litis susitarimai, pagal kuriuos advokato užmokesčio dydis gali priklausyti nuo bylos baigties (Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 2 dalis). Atsiskaitymas už suteiktas teisines paslaugas taip pat gali užtrukti dėl proceso šalies sunkios turtinės padėties ar kitų priežasčių, kurios nepriklauso nuo jų valios. Taigi, klientui ir advokatui nedraudžiama susitarti, kad visą ar dalį atlyginimo už teisines paslaugas klientas advokatui ar advokato padėjėjui sumokės per tam tikrą terminą, kuris gali sueiti vėliau, nei išnagrinėjama byla. Skirtumas tarp faktinių ir būsimų išlaidų yra apibrėžtas kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2001). Iš ieškovės advokatės pateiktos 2021 m. gruodžio 2 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. 187 matyti, kad ieškovė su advokate susitarė dėl bendros atstovavimo sumos bei jos mokėjimo dalimis (kiekvieną mėnesį po 420 Eur), numatant galutinį terminą iki 2022 m. lapkričio 30 d. Ieškovei teisinės paslaugos buvo suteiktos, jų apmokėjimo tvarka sulygta teisinių paslaugų sutartyje, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo argumentus, jog tokios bylinėjimosi išlaidos nebuvo patirtos. Pažymėtina, kad analogišką išvadą padarė ir pirmosios instancijos teismas, pažymėdamas, kad tai, jog bylinėjimosi išlaidos neapmokėtos, dar nesudaro pagrindo laikyti, kad jų ieškovė nepatyrė.
44. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria apelianto argumentams, kad jo bylinėjimosi išlaidos turėjo būti diferencijuojamos, t. y. turėjo būti išskirtos 770 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos, kurias atsakovas patyrė už suteiktą teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą dėl netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Kadangi ieškovės atskirasis skundas netenkintas, šios bylinėjimosi išlaidos turėtų būti išskirtos iš bendros 6570 Eur sumos.
45. Apskaičiuodamas viena kitai iš šalių priteistinas bylinėjimosi išlaidas stabilia suma, teismas pažymi, jog CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatytos Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos). Taigi teismas pagal įstatymą kontroliuoja prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą.
46. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Taigi, sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus.
47. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija vertina, jog civilinės bylos ginčo pobūdis bei sprendžiami kilusio ginčo klausimai nebuvo sudėtingi ar reikalaujantys ypatingų teisinių žinių bei teismų praktikos analizės. Priešingai, sprendžiami klausimai nėra nauji ar išskirtiniai teismų praktikoje, nereikalaujantys išskirtinės teisės normų analizės ir jų praktinio pritaikymo, o iš esmės nulemti šalių įrodymų bei argumentų vertinimo, kurie taip pat nebuvo išskirtiniai vertinimo požiūriu. Todėl, kolegijos nuomone, procesinių dokumentų parengimas bei pasirengimas civilinės bylos nagrinėjimui nereikalavo ypatingai didelių jų atstovų laiko sąnaudų. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiamą ginčą apsunkino iš esmės konfliktiškas šalių elgesys ir jų keičiama pozicija, sąlygojanti ieškinio bei priešieškinio reikalavimų patikslinimą bei kitus procesinius veiksmus (pvz. atsiliepimo pateikimą, prašymų parengimą ir kt.), tačiau ne sprendžiami sudėtingi, kompleksiniai ginčo klausimai. Iš ginčijamų aplinkybių matyti, jog iš esmės ginčas vyko dėl bendravimo su vaiku tvarkos, kadangi eigoje, pakitus faktinėms aplinkybėms (šalių sūnui persikrausčius gyventi pas ieškovę), ginčo dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo iš esmės nebekilo. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartus kriterijus, bei įvertinusi civilinės bylos pobūdį, susiformavusią teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, teisingumo ir sąžiningumo principus, sprendžia jog nagrinėjamu atveju protingomis, pagrįstomis ir teisingomis ieškovės patirtomis bylinėjimosi išlaidomis laikytina 3500 Eur suma, o atsakovo – 3650 Eur suma (3500 Eur plius diferencijuota 150 Eur suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą). Atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegija sprendė atlyginti procentine išraiška kiekvienai šaliai po 50 proc. bylinėjimosi išlaidų, ieškovei iš atsakovo priteistina 1750 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, o atsakovui iš ieškovės – 1825 Eur (kartu su diferencijuotu atsiliepimo į ieškovės atskirąjį skundą parengimu) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).
48. Atitinkamai perskaičiuotinos ir žyminio mokesčio atlyginimo išlaidos. Ieškovė sumokėjo 152 Eur žyminio mokesčio, todėl iš atsakovo priteistina 76 Eur žyminio mokesčio (visa priteistina suma sudaro 1826 Eur (1750 Eur + 76 Eur). Atsakovas sumokėjo 85 Eur žyminio mokesčio, todėl iš ieškovės priteistina 43 Eur suma (viso 1868 Eur (1825 Eur + 43 Eur).
49. Pagal analogišką procentinę proporciją paskirstytinos ir priteistinos bylinėjimnosi išlaidos valstybės naudai. Pirmosios instancijos teismas apskaičiavo, jog už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 81 Eur žyminis mokestis (detalus paskaičiavimas nurodytas sprendimo 88 punkte). Todėl atsižvelgiant į tai, kad teismas sprendė paskirstyti bylinėjimosi išlaidas laikantis 50 proc. proporcijos, valstybei iš atsakovo priteistina 50 proc. byloje mokėtino žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo – 41 Eur (81 Eur x 50 proc.) (Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).
50. Byloje patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepaskirstytinos, kadangi kiekvienai iš šalių tenkanti dalis neviršija minimalios valstybei priteistinos sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Dėl bylos procesinės baigties
51. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, šalių apeliacinių skundų, atsakovo atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą bei ieškovės paaiškinimų argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylą, tinkamai vertino bylos aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ginčui aktualias materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo aukštesniųjų teismų formuojamos praktikos ginčo klausimais, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. sprendimo ginčijama dalis, susijusi su bendravimos tvarkos nustatymu, paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismo pakeista sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra procesinio pobūdžio klausimas, todėl jis teisinio rezultato nekeičia.
52. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
53. Pagal bylos rezultatą pripažintina, kad apeliacinės instancijos teisme ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai buvo atmesti, vadinasi, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jiems nepriteistinas. Kaip jau buvo minėta, tai, kad teisėjų kolegija perskaičiavo bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, nesudaro pagrindo laikyti, jog kažkurios iš šalių apeliacinis skundas buvo patenkintas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinių skundų netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. sprendimu paskirstytas bylinėjimosi išlaidas, ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:
„Priteisti iš atsakovo G. E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1826 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt šešis Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo G. E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1868 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo G. E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 41 Eur (keturiasdešimt vieną Eur) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.“
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.